Civilinė byla Nr. e2A-122-856/2022 

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03816-2021-5

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.8.9;

                                                                                 2.6.8.10; 2.6.8.11.5; 2.6.10.5.1; 2.6.16.5;

                                                                                 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV Investicija“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9263-907/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VAV Investicija“ dėl nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV Investicija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juviga“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juviga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „VAV investicija“, kuriuo prašė pripažinti, kad 2018-10-18 patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė 2021-06-14 ir nebuvo pratęsta arba atnaujinta, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „VAV investicija“ ieškovei UAB „Juviga“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti 7 521,41 Eur skolą, 976,94 Eur netesybas (delspinigius), 1 410 Eur netesybas (baudą), 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2018-10-18 tarp UAB „Vaivorykštė“ ir UAB „Juviga“ buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Nuomos sutartis, Sutartis), kuria UAB „Vaivorykštė“ išnuomojo UAB „Juviga“ patalpas „Lyros“ turgavietėje. 2018-12-18 trišale sutartimi UAB „Vaivorykštė“ nuomotojo teises ir pareigas perdavė UAB „VAV investicija“, o UAB „Juviga“ įgijo subnuomininko statusą. Nuomos sutarties 1.6. p. nustatyta, kad patalpos išnuomojamos 2 metams nuo patalpų perdavimo dienos. Patalpos ieškovei buvo perduotos 2019-06-14, todėl jų nuomos terminas buvo iki 2021-06-14. 2021-06-18 raštu ieškovė, atsižvelgdama į pasibaigusį nuomos terminą, kreipėsi į atsakovę dėl likusių daiktų atsiėmimo ir patalpų perdavimo akto pasirašymo. 2021-06-18 atsakovė pateikė atsakymą, nurodydama, jog kadangi ieškovė iki 2021-04-14 neinformavo atsakovės raštu, kad neketina tęsti sutarties, laikoma, jog sutartis yra pratęsta iki 2022-06-14. UAB „Juviga“ dar nuo 2019 m. lapkričio mėn. yra išreiškusi valią netęsti sutartinių santykių, inicijavusi vienašalį sutarties nutraukimą, kurio teismas nepripažino neteisėtu. Vertinant sutarties 1.6. p. ginčui aktualią dalį, tam, kad būtų pratęsta sutartis, turi įvykti trys sąlygos: UAB „Juviga“, likus dviem mėnesiams iki sutarties termino pabaigos, raštu neišreiškė valios pabaigti sutartinius santykius; UAB „VAV investicija“ dviem mėnesiams iki sutarties termino pabaigos raštu neišreiškė valios pabaigti sutartinius santykius; UAB „VAV investicija“ raštu išreiškia valią pratęsti sutartį. Pirmosios dvi sąlygos, pasireiškiančios neveikimu, turi įvykti likus dviem mėnesiams iki sutarties pabaigos. Kada turi įvykti trečioji sąlygą – rašytinis atsakovės sutikimas pratęsti sutartį – sutartyje nėra apibrėžta. Kadangi nuomos sutarties pabaigos terminas buvo numatytas 2021-06-14, pirmosios dvi sąlygos turėjo įvykti iki 2021-04-14. Po to, per laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2021-06-14, atsakovė, nuomos sutarties 6.1. p. numatyta tvarka privalėjo ieškovę informuoti dėl savo valios pratęsti sutartį, tačiau UAB „Juviga“ tokiu būdu nebuvo informuota apie sutarties pratęsimą. Iki nuomos sutarties pabaigos neįvykus visoms sąlygoms dėl sutarties pratęsimo, nuomos sutartis negalėjo būti pratęsta ir pasibaigė 2021-06-14. UAB „Juviga“ dar 2019 metų lapkričio mėnesį išreiškė valią netęsti nuomos sutarties, pateikdama UAB „Vaivorykštė“: 2019-11-07 pranešimą, kuriame ieškovė pasiūlė nutraukti sutartį bendru sutarimu, kurio 4 punkte aiškiai nurodoma, kad UAB „Juviga“ nebeturi intereso tęsti sutartinių santykių; 2019-11-22 pranešimą, kurio 5 punkte aiškiai nurodoma, kad UAB „Juviga“ nebeturi intereso tęsti sutartinių santykių ir išreiškė valią nutraukti sutartį vienašališkai. Šie pranešimai dėl nuomos sutarties nutraukimo per klaidą buvo pateikti ne UAB „VAV investicijai“, o patalpų savininkui UAB „Vaivorykštė“, tačiau UAB „VAV investicija“ yra arba UAB „Vaivorykštės“ dukterinė įmonė, arba valdoma to paties (duomenys neskelbtini) A. V. bei priklausanti jo valdomų įmonių grupei, abi įmonės turi buveinę tuo pačiu adresu. UAB „Juviga“ išreiškė valią nebetęsti sutartinių santykių, sutartis negalėjo būti pratęsta be jos valios ir pasibaigė 2021-06-14. 2019-12-03 UAB „Juviga“ nutraukė veiklą nuomojamose patalpose ir jos niekada neatnaujino. 2020-03-04 UAB „Juviga“ buvo atvykusi pasiimti patalpose buvusių jai priklausančių daiktų, tačiau atsakovės atstovai leido pasiimti daiktus, kurie nebuvo prigręžti prie paviršių. Prigręžti daiktai, UAB „VAV investicija“ trukdant juos išsivežti, liko patalpose. 2021-06-18 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl likusių daiktų pasiėmimo ir patalpų grąžinimo akto pasirašymo. Atsakovei nusprendus nebetrukdyti pasiimti savo daiktų, ieškovė savo daiktų likučius iš patalpų pasiėmė 2021-06-23. Taigi, ieškovė savo veiksmais nuosekliai nuo 2019 m. gruodžio mėnesio aiškiai rodė, kad sutarties tęsti nepageidauja.

3.       Atsakovė UAB „VAV investicija“ atsiliepime nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad 2018-12-08 buvo sudaryta trišalė sutartis tarp ieškovės, atsakovės ir UAB „Vaivorykštė“, pagal kurią visas nuomojamų patalpų savininko ir nuomotojo teises ir pareigas pagal nuomos sutartį UAB „Vaivorykštė“ perdavė atsakovei, kuri tapo naujuoju nuomininku. Ieškovė pareiškė, kad ji sutinka tapti nuomojamų patalpų subnuomininku (Trišalės sutarties 1 p.). Šalys susitarė, kad atsakovė toliau bus vadinama subnuomotoju, o ieškovė – subnuomininku, taip pat kad visos nuomos sutarties sąlygos ir šalių teisės bei pareigos nesikeičia (Trišalės sutarties 3 p.). 2019-06-14 buvo surašytas patalpų perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė nuomojamas patalpas. Pagal nuomos sutarties 1.6 p., patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymas reiškia, kad nuo tos dienos prasidėjo nuomos sutarties 1.6 p. nustatytas 2 metų nuomos terminas, todėl nuomos sutartis turėjo galioti: (i) iki 2021-06-14, jeigu likus dviem mėnesiams iki termino pabaigos kuri nors šalis informuotų kitą šalį, kad pasibaigus terminui ji nepratęs nuomos sutarties, arba (ii) galioti dar metus, t. y. iki 2022-06-14, jeigu likus dviem mėnesiams iki termino pabaigos šalys neinformuotų kitos šalies, kad pasibaigus terminui nepratęs nuomos sutarties. Ieškovė savo, kaip subnuomininko, pareigą naudoti nuomojamas patalpas pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir administravimo mokestį bei mokėjimus už komunalines paslaugas vykdė ir vykdo netinkamai, ji nuolat yra skolinga nuomos mokestį ir administravimo mokestį bei mokėjimus už komunalines paslaugas. Atsakovė pagal nuomos sutarties nuostatas neturėjo pareigos raštu pranešti ieškovei apie nuomos sutarties pratęsimą po 2021-06-14. Tai vienareikšmiškai aišku iš nuomos sutarties 1.6 p., kuriame nustatyta, kad:. <...> Šalys susitaria, kad jeigu likus dviem mėnesiams iki termino, nurodyto šiame punkte, pabaigos Nuomininkas raštu neinformuos Nuomotojo arba Nuomotojas Nuomininko, kad pasibaigus nuomos terminui jis nepratęs nuomos sutarties, tai laikoma, kad sutartis šalių susitarimu pratęsta dar vienerių metų laikotarpiui ir taip kiekvieną kartą, bet tik jei pratęsti nuomos sutartį raštu sutinka Nuomotojas. Tam, kad nuomos sutartis būtų pratęsta, atsakovė pagal nuomos sutarties sąlygas neturėjo pareigos raštu pranešti ieškovei apie nuomos sutarties pratęsimą po 2021-06-14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė kokia nors forma (raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais ar kt.) būtų pranešusi apie ketinimą nepratęsti nuomos sutarties po 2021-06-14. Įrašas nuomos sutarties 1.6 p. pabaigoje „<...> ir taip kiekvieną kartą, bet tik jei pratęsti nuomos sutartį raštu sutinka Nuomotojas“ taikytinas ne galimam Nuomos sutarties pratęsimui po pirmųjų dvejų metų, bet galimiems vėlesniems nuomos sutarties pratęsimams (<...> ir taip kiekvieną kartą <...>), kas nagrinėjamoje situacijoje nėra aktualu. Taigi, iš atsakovės pusės nebuvo atlikta jokių veiksmų, dėl kurių nuomos sutartis nebūtų pratęsta po 2021-06-14, t. y. iš atsakovės pusės nuomos sutartis buvo pratęsta. 2019 m. lapkričio–gruodžio mėn. ieškovės susirašinėjimo su UAB „Vaivorykštė“ negalima traktuoti kaip nuomos sutarties 1.6 p. numatyto pranešimo nepratęsti nuomos sutarties, kadangi šis susirašinėjimas, netgi nevertinant to, kad ieškovė raštus rašė ne atsakovei, o buvusiam nuomotojui UAB „Vaivorykštė“, nors pagal Trišalę sutartį visas nuomotojo teises ir pareigas buvo perėmusi atsakovė, susijęs su nepavykusiais ieškovės bandymais vienašališkai nuomos sutartį nutraukti 2019-12-02, o ne su ketinimais po 2021-06-14 nepratęsti nuomos sutarties. Tokie ieškovės raštai neturi nieko bendro su nuomos sutarties (ne)pratęsimu po 2021-06-14 nuomos sutarties 1.6 p. kontekste tiek dėl turinio, kadangi juose rašoma apie nuomos sutarties nutraukimą 2019-12-02, o ne apie ketinimus nepratęsti nuomos sutarties po 2021-06-14, tiek dėl laiko, kadangi jie siųsti 2019 m. lapkričio–gruodžio mėn., o apie ketinimus nepratęsti nuomos sutarties pagal sutarties 1.6 p. reikėjo pranešti prieš 2 mėnesius. Ieškovės bandymai vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nuo 2019 m. gruodžio 2 d. ar 3 d. ar pripažinti nuomos sutartį negaliojančia ab initio įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pripažinti nepagrįstais. Ieškovė naudojasi profesionalaus teisininko - advokato padėjėjo pagalba, advokato padėjėjas atstovavo ieškovę pirmosios instancijos teisme Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, apeliacinės instancijos teisme ieškovė buvo atstovaujama advokato, todėl preziumuotina, kad ieškovei buvo/turėjo būti žinomas ne tik teismų procesinių sprendimų turinys, bet ir teismų procesinių sprendimų, inter alia teismo sprendimo atmesti priešieškinį, pasekmės bei jų reikšmė tolimesniems šalių sutartiniams santykiams.

4.       Atsakovė UAB „VAV investicija“ ieškovei pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti 7 521,41 Eur skolą, 976,94 Eur netesybas (delspinigius), 1 410 Eur netesybas (baudą), 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog iš ieškovės turi būti priteista 7 521,41 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir administracinio mokesčio bei mokėjimų už komunalines paslaugas už 2021 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. Viso su PVM ieškovė pirmaisiais metais turėjo mokėti 1 639,55 Eur per mėnesį (1 280 Eur (nuomos mokestis) + 75 Eur (mokestis už administravimo ir kitas paslaugas) x 21 procento PVM). Nuomos sutarties 1.7 p. nustatyta, kad nuomos mokestis, nurodytas sutarties 1.5.1 p. ir 1.5.2 p., kiekvienais metais yra perskaičiuojamas. 2019 m. infliacija sudarė 2,2 procentų, todėl nuomos mokestis antraisiais nuomos sutarties galiojimo metais padidėjo 2,2 procentų iki 1 308,16 Eur (1 280 Eur x 2,2 procentų), todėl už laikotarpį iki 2021-06-14 prašoma priteisti 1 673,62 Eur per mėnesį (1 308,16 Eur + 75 Eur) x 21 procento PVM). Nuomos mokestis ir mokestis už administravimo bei kitas paslaugas trečiaisiais nuomos sutarties galiojimo metais padidėjo iki 1 841,18 Eur su PVM (1 521,64 Eur x 21 procento PVM) per mėnesį. Už 2021 m. birželio mėn. prašoma priteisti 1 729,58 Eur, kadangi iki 2021-06-14 mokėtina suma buvo 1 673,62 Eur, o po 2021-06-14 – 1 841,18 Eur. Tame tarpe priteistina 6 918 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir administracinio mokesčio už 2021 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius (1 673,62 Eur + 1 673,62 Eur + 1 729,58 Eur + 1841,18 Eur) (skolos ir delspinigių skaičiuotės 2, 4, 6, 8 eilutės) ir 603,41 Eur (121,16 Eur + 139,09 Eur + 157,80 Eur + 185,36 Eur) už komunalines paslaugas už 2021 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesius (skolos ir delspinigių skaičiuotė, 1, 3, 5, 7 eilutės). Nesumokėtas nuomos mokestis ir administracinis mokestis už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. bei mokėjimai už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2021 m. birželio mėn. priteistini, kadangi nuomos sutartis yra galiojanti ir vykdytina ne tik iki 2021-06-14, bet ir po 2021-06-14. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-11-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 ir Šiaulių apygardos teismo 2021-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-169-372/2021 šiai bylai turi prejudicinę ir res judicata galią. Nuomos sutarties 4.1 p. nustatyta, kad jeigu ieškovė nemoka nuomos ir kitų mokesčių laiku, nuomotojas turi teisę skaičiuoti 0,2 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl iš ieškovės priteistini 0,2 procento delspinigiai nuo nesumokėtos sumos - 976,94 Eur. Iš ieškovės taip pat priteistina 15 Eur netesybų (baudos) už kiekvieną veiklos nevykdymo dieną nuo 2021-04-10 įskaitytinai, kadangi nuomos sutarties 2.2.16 p. nustatyta, kad nuomininkui pažeidus nustatytą darbo laiką ir/ar išnuomotų patalpų naudojimo tikslą, nevykdant veiklos, nuomininkas privalo sumokėti po 50 Eur baudą už kiekvieną dieną bei už nustatytą kiekvieną tokį pažeidimą ir atlyginti nuomotojo patirtą žalą. Kadangi „Lyros turgus“ dirba 6 dienas per savaitę (nedirba sekmadieniais), per laikotarpį nuo 2021-04-10 (atsakovė ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021 pareiškė 2021-04-09) iki 2021-07-31 susidarė 94 dienos (dar atimtos švenčių dienos 2021 m. gegužės 1 d., birželio 24 d. ir liepos 6 d.). Bauda priteistina už 94 dienas, viso 1 410 Eur (94 d. d. x 15 Eur). Netesybos (bauda) priteistinos, kadangi 2019-12-02 ieškovė praktiškai nutraukė veiklą nuomojamose patalpose ir iki šiol šios veiklos neatnaujino. Be to, nuomojamose patalpose iki 2021-06-23 buvo ieškovės gamybinė ir prekybinė įranga – prekystaliai, vitrinos, lentynos ir kt., ką patvirtina su priešieškiniu teikiami įrodymai. Nors nuomos sutarties 2.2.16 p. nustatytos netesybos – 50 Eur dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, atsakovė prašo priteisti 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020-11-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 netesybų dydį sumažino nuo 50 Eur iki 15 Eur.

5.       Ieškovė UAB „Juviga“ atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu sutiko iš dalies, sutiko sumokėti nuomos ir administravimo mokestį, baudą už veiklos nevykdymą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2021 m. birželio 23 d. bei delspinigius už laiku neįvykdytas prievoles. Nurodė, kad nors Sutartis baigėsi 2021-06-14, ieškovė likusius savo daiktus, kurių ankščiau atsakovė neleido išvežti, išsivežė 2021-06-23, todėl šią dieną turėjo būti pasirašytas patalpų grąžinimo aktas, užbaigiantis nuomos santykius. Atitinkamai, ieškovė turi pareigą pagal patalpų nuomos sutartį įvykdyti prievoles, atsiradusias iki 2021-06-23, ir sumokėti delspinigius už savalaikį jų neįvykdymą, o po minėtos datos ji neturi nieko mokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu priešieškinį tenkino visiškai, ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „VAV investicija“ iš ieškovės UAB „Juviga“ 7 521,41 Eur skolą, 976,94 Eur netesybas (delspinigius), 1 410 Eur netesybas (baudą), 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9908,35 Eur sumą nuo 2021-07-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 917 Eur bylinėjimosi išlaidas; atidėjo ir išdėstė UAB „VAV investicija“ iš ieškovės UAB „Juviga“ priteistų sumų vykdymą dalimis 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 1 d., įpareigojant ieškovę pirmus tris mėnesius kiekvieną mėnesį iki jo pabaigos atsakovei sumokėti po 3 000 Eur, ketvirtą mėnesį iki jo pabaigos atsakovei sumokėti skolos likutį – 908,35 Eur, iki to laiko paskaičiuotas 8 procentų dydžio metines palūkanas ir priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog atsakovė pagal nuomos sutarties nuostatas neturėjo pareigos raštu pranešti ieškovei apie nuomos sutarties pratęsimą po 2021-06-14. Tai vienareikšmiškai aišku iš nuomos sutarties 1.6 p. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad nuomos sutartis ir/ar jos sąlygos yra neaiškios, taip šalys susitarė ją pasirašydamos ir sutarties sąlygos yra aiškios. Nuomos sutarties 1.6 p. aiškiai apibrėžta, kokius veiksmus šalys turi atlikti arba kokių veiksmų turi neatlikti, kad nuomos sutartis pasibaigtų 2021-06-14, tai pat aiškiai apibrėžta, kokius veiksmus šalys turi atlikti arba kokių veiksmų turi neatlikti, kad nuomos sutartis būtų pratęsta po 2021-06-14.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovės veiksmai (neveikimas), kuriuos atsakovė turėjo atlikti arba kokių veiksmų turėjo neatlikti, kad nuomos sutartis būtų pratęsta po 2021-06-14, nurodyti nuomos sutarties 1.6 p. Tam, kad nuomos sutartis būtų pratęsta, atsakovė pagal nuomos sutarties sąlygas neturėjo pareigos raštu pranešti ieškovei apie nuomos sutarties pratęsimą po 2021-06-14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė kokia nors forma (raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais ar kt.) būtų pranešusi apie ketinimą nepratęsti nuomos sutarties po 2021-06-14. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad įrašas nuomos sutarties 1.6 p. pabaigoje „<...> ir taip kiekvieną kartą, bet tik jei pratęsti nuomos sutartį raštu sutinka Nuomotojas“, taikytinas ne galimam nuomos sutarties pratęsimui po pirmųjų dvejų metų, bet galimiems vėlesniems nuomos sutarties pratęsimams (<...> ir taip kiekvieną kartą <...>), būtent tokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Vadinasi, iš atsakovės pusės nebuvo atlikta jokių veiksmų, dėl kurių nuomos sutartis nebūtų pratęsta po 2021-06-14, t. y. iš atsakovės pusės nuomos sutartis buvo pratęsta. Taigi, vertinant nuomos sutarties 1.6. p. ginčui aktualią dalį, tam, kad būtų pratęsta sutartis, reikia, kad ieškovė likus dviem mėnesiams iki sutarties termino pabaigos raštu neišreikštų valios pabaigti sutartinius santykius, atsakovė likus dviem mėnesiams iki sutarties termino pabaigos raštu neišreikštų valios pabaigti sutartinius santykius, jos abi raštu ir neišreiškė valios pabaigti sutartinius santykius, tokių duomenų byloje nėra; įrašas nuomos sutarties 1.6 p. pabaigoje „<...> ir taip kiekvieną kartą, bet tik jei pratęsti nuomos sutartį raštu sutinka Nuomotojas“ taikytinas ne galimam nuomos sutarties pratęsimui po pirmųjų dvejų metų, bet galimiems vėlesniems nuomos sutarties pratęsimams (<...> ir taip kiekvieną kartą <...>), kas nagrinėjamoje situacijoje nėra aktualu, todėl nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams.

9.       Teismas nurodė, jog šalys nuomos sutarties 1.6 p. susitarė, kokius veiksmus kiekviena iš jų turi atlikti/neatlikti, kad nuomos sutartis būtų pratęsta ar ji pasibaigtų, jų sutartis yra teisėta ir galiojanti, nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, todėl turi būti vykdoma ne tik atsakovės, bet ir ieškovės.

10.       Teismas nurodė, kad jeigu ieškovei griežtas terminų laikymasis neturi reikšmės, tai atsakovei tai turi esminės reikšmės, nes minėtas terminas nustatytas nuomotojo naudai, kad per minėtą terminą (du mėnesius) jis galėtų rasti naujus nuomininkus ir išnuomoti toliau ieškovės nebenuomojamą prekybos vietą. Ieškovė yra profesionalus verslininkas, gebantis pamatuoti prisiimtą riziką, ir ji, kaip sutarties šalis, yra griežtai saistoma prisiimtų įsipareigojimų bei tiksliai juos turi vykdyti bei prisiimti pareigas, kylančias iš jos. CK 1.117 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandorių nustatytas terminas nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. CK 1.119 straipsnio 2 dalis nustato, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Įstatymas nė vienai šiai termino rūšiai nesuteikia kokios tai svarbesnės, ypatingesnės reikšmės – kiekvieno sutarto termino sutarčių teisėje turi būti griežtai laikomasi. Tai patvirtina ir CK 6.189 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Negalima tvirtinti, kad sutarties sąlygų griežtas laikymasis šiuo konkrečiu atveju laikomas neaktualiu, manytina, jog negali pati ieškovė vienašališkai nuspręsti, kad sutarties 1.6 punkte nustatytas (šalių sutartas) 2 mėnesių terminas nėra griežtas ir jis nesaisto ieškovės. Negali ieškovė, prieš du mėnesius neįspėjusi atsakovės apie ketinimą nebetęsti nuomos santykių, vienašališkai nuspręsti, jog nuomos sutartis jos atžvilgiu baigiasi 2021-06-14, tačiau likusius daiktus pasiimti tik 2021-06-23, nes tai yra akivaizdus nuomos sutarties sąlygų nepaisymas. Šis terminas šalių buvo sutartas kaip griežta sąlyga, saistanti tiek ieškovę, tiek atsakovę, todėl dabar ieškovės siekis šią sąlygą ignoruoti neatitinka CK 6.189, 6.200 straipsnių nuostatų bei yra aiškiai nesąžiningas kitos šalies atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, ieškovė taip pat nenurodė, kad ginčo šalių nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties egzistavo sutarties sudarymo metu. Ieškovė byloje nenurodė ir neįrodinėjo, kad atsakovė turėjo pranašumą verslo ar derybų srityje ar kad atsakovė nesąžiningai pasinaudojo ieškove dėl jos silpnesnės ekonominės padėties ar kitų aplinkybių, išvardytų CK 6.228 straipsnio 1 dalyje, taip pat kad dėl sudarytos sutarties sąlygų ieškovė neturėjo galimybės derėtis, ar kad dėl jų teikė pastabas, jas ginčijo. Be to, jeigu šalys susitarė ir sutartį pasirašė, tai joje nustatytų įsipareigojimų turi laikytis abi, nes priešingu atveju praranda prasmę pats sutarties sudarymo faktas ir joje kiekvienos iš šalių prisiimti įsipareigojimai.

11.       Teismas nurodė, kad ir iš ieškovės pusės nebuvo atlikta jokių veiksmų, dėl kurių nuomos sutartis nebūtų pratęsta po 2021-06-14, t. y. iš ieškovės pusės nuomos sutartis taip pat buvo pratęsta. 2019 m. lapkričio – gruodžio mėn. ieškovės susirašinėjimo su UAB „Vaivorykštė“ negalima traktuoti kaip nuomos sutarties 1.6 p. numatyto pranešimo nepratęsti nuomos sutarties, kadangi šis susirašinėjimas vyko ne su atsakove, o su buvusiu nuomotoju UAB „Vaivorykštė“, nors pagal trišalę sutartį visas nuomotojo teises ir pareigas buvo perėmusi atsakovė, todėl vien dėl netinkamo adresato minėti pranešimai negali būti laikomi tinkamu pranešimu nebetęsti nuomos santykių, nes buvęs nuomotojas neturėjo jokios pareigos perduoti atsakovei jai adresuotus raštus. Be to, iš minėtų pranešimų turinio aiškiai matyti, jog jais siekiama vienašališkai prieš terminą nuo 2019-12-02 nutraukti sutartį, o ne informuoti apie tai, kad nuomos sutarties tęsti nebeketinama po 2021-06-14. Ieškovė 2019-11-07 raštu, kurį UAB „Vaivorykštė“ gavo 2019-11-11, o atsakovė jo iš viso negavo, siūlė nutraukti nuomos sutartį šalių susitarimu. Ieškovė 2019-11-22 raštu, kurį UAB „Vaivorykštė“ gavo 2019-12-03, o atsakovė jo iš viso negavo, informavo, kad vienašališkai retroaktyviai nutraukė nuomos sutartį nuo 2019-12-02. Tokie ieškovės pranešimai neturi nieko bendro su nuomos sutarties (ne)pratęsimu po 2021-06-14. Minėti pranešimai negali būti laikomi tinkamais pranešimais nebetęsti nuomos santykių nuo 2021-06-14 tiek dėl jų turinio, kadangi juose rašoma apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2019-12-02, o ne apie ketinimus nepratęsti nuomos sutarties po 2021-06-14, tiek dėl laiko, kadangi jie siųsti 2019 m. lapkričio – gruodžio mėn., o apie ketinimus nepratęsti nuomos sutarties pagal sutarties 1.6 p. reikėjo pranešti prieš 2 mėnesius. Be to, minėtus pranešimus jau įvertino ir dėl jų pasisakė teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

12.       Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-11-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-169-372/2021 paliktas nepakeistas, įsiteisėjo 2021-03-24. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami (CPK 182 straipsnis), todėl ieškovė minėtame sprendime nustatytų faktų ginčyti nebegali. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 buvo nagrinėjamas ieškovės priešieškinis dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir/ar dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo 2019-12-03, ieškovės argumentai pripažinti nepagrįstais bei konstatuota, kad nuomos sutartis yra galiojanti ir vykdytina, o šioje byloje nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl tos pačios nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia, motyvuojant tuo, kad ieškovė nuomos sutarties atsisakė 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, prieštarauja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytoms aplinkybėms.

13.       Teismas nurodė, kad tiek iš ieškovės pusės, tiek iš atsakovės pusės nebuvo atlikta jokių veiksmų, dėl kurių nuomos sutartis nebūtų buvusi pratęsta po 2021-06-14. Nors ieškovė nurodo, jog tylėjimu nuomos sutartis negalėjo būti pratęsta, tačiau teismas pažymėjo, jog ji pasirašė nuomos sutartį, taip sutikdama su jos sąlygomis ir įsipareigodama ją vykdyti, taip sutikdama su nuomos sutartyje numatytu sutarties pratęsimo būdu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo konstatuota, jog minėtą sutartį ieškovė pasirašė prieš savo valią, dėl apgaulės ar prievartos. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška, jeigu taip sutaria šalys (CK 1.64 straipsnio 3 dalis, 6.173 straipsnio 3 dalis). Kadangi nuomos sutarties 1.6 p. šalys susitarė, kad tylėjimas reiškia nuomos sutarties pratęsimą dar vieneriems metams, ieškovės teiginiai, esą nuomos sutartis nebuvo pratęsta ir/ar buvo pratęsta neteisėtai, nesutinkant ieškovei, neturi pagrindo ir jokio logiško paaiškinimo.

14.       Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartis buvo sudaryta tarp privačių, pelno siekiančių juridinių asmenų, vadovaujantis sutarties laisvės principu ir kitais sutarčių teisės principais. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę, o CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.

15.       Teismas nurodė, kad ieškovė daug metų vykdo gamybą ir prekybą konditerijos gaminiais įvairiose šalies vietose, todėl prekybinių ir/ar gamybinių patalpų nuomos sutartys jai yra įprastas dalykas. Ieškovė - pelno siekiantis juridinis asmuo, profesionalus verslininkas, gebantis pamatuoti riziką. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, tai uždaroji akcinė bendrovė, vykdanti veiklą daugiau nei 16 metų, veikla pelninga, skolų nefiksuota, nors dėl pandemijos yra patyrusi nuostolių, turinti turto, 112 darbuotojų, vykdanti gamybą ir prekybą įvairiuose šalies miestuose bei sudariusi ne vieną sandorį. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai. Jeigu bendrovėje nėra darbuotojo, turinčio pakankamai teisinių žinių, ieškovė dėl nuomos sutarties sąlygų turėjo kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į profesionalų teisininką. UAB „Juviga“ nelaikytina vartotoju. Nors atsakovė yra verslininkė ir jai taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai, tačiau ieškovė taip pat yra verslininkė, todėl jai taip pat taikomi tokie patys elgesio standartai, ir ji, sudarydama tokio turinio sutartį, prisėmė atitinkamą riziką, kuri šiuo atveju negali būti perkelta atsakovei. Būdamos verslo subjektais šalys turi patirties verslo ir derybų srityje, todėl gali laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Šiuo atveju šalys, vadovaudamosi sutarčių laisvės ir kitais sutarčių teisės principais, nuomos sutartyje susitarė dėl nuomos sutarties pratęsimo dar vieneriems metams pasyviais veiksmais (neveikimu). Be to, sutarties šalys savo valią išreiškė raštu, jų valia sutapo, jos sutartį pasirašė, nebuvo nustatyta jokių prievartos, apgaulės ar kitų sutarties negaliojimo pagrindų. Ieškovė taip pat nesikreipė nei į teismą, nei į atsakovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nebuvo konstatuota ir sutarties šalių esminė nelygybė.

16.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė naudojasi profesionalaus teisininko - advokato padėjėjo pagalba, advokato padėjėjas atstovavo ieškovę pirmosios instancijos teisme Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, apeliacinės instancijos teisme ieškovė buvo atstovaujama advokato, todėl preziumavo, kad ieškovei buvo/turėjo būti žinomas ne tik teismų procesinių sprendimų turinys, bet ir teismų procesinių sprendimų, taip pat teismo sprendimo atmesti priešieškinį, pasekmės bei jų reikšmė tolimesniems šalių sutartiniams santykiams. Be to, kaip atidus ir rūpestingas verslininkas, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, ieškovė turėjo prieš sudarydama sutartį atidžiai susipažinti su jos sąlygomis, taip pat turėjo galimybę pasitarti su profesionaliais teisininkais. Be to, Šiaulių apygardos teismui 2021 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-169-372/2021 atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė turėjo pakankamai laiko - nuo 2021-03-24 iki 2021-04-14, ypač įvertinant aplinkybę, kad ieškovę atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatas ir advokato padėjėjas, pranešti atsakovei, kad ji po 2021-06-14 neketina pratęsti nuomos sutarties. Tačiau ieškovė minėtų veiksmų neatliko, todėl turi prisiimti visas tokio neveikimo pasekmes.

17.       Teismas pažymėjo, kad sandoris laikomas sudarytu (taigi, ir susitarimas pratęsti sutartį ir/ar pakeisti tam tikrą jos sąlygą) konkliudentiniais veiksmais, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (arba, pavyzdžiui, pratęsti sutarties terminą) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą, ar tarp šalių buvo pratęstas nuomos sutarties galiojimo terminas, vertintinas ir šalių elgesys tiek iki 2021-06-14, tiek ir po 2021-06-14. Atsakovė tinkamai vykdė ir vykdo nuomos sutartį, perdavė ieškovei nuomojamas patalpas, užtikrina galimybę šiomis patalpomis naudotis pagal sutarties sąlygas, jos elgesys po 2021-06-14 niekaip nepasikeitė. Tačiau ir ieškovės elgesys po 2021-06-14 nepasikeitė. Nors ieškovė nurodė, kad 2019-12-03 UAB „Juviga“ nutraukė veiklą nuomojamose patalpose ir jos niekada neatnaujino, tačiau nuomojamose patalpose buvo ieškovės prekybinė ir/ar gamybinė įranga, reklaminė medžiaga ir kt., kuri ten liko ir po veiklos nutraukimo 2019 m. pabaigoje. Tik 2020-03-04 UAB „Juviga“ iš patalpų pašalino dalį daiktų, o 2021-06-23 iš patalpų UAB „Juviga“ pašalino visus savo likusius daiktus, t. y. daugiau nei po metų laiko. Ieškovė teigia, kad nuomos sutartis baigėsi 2021-06-14. Tokiu atveju ji visus savo daiktus turėjo pasiimti ir nuomojamas patalpas perduoti atsakovei iki 2021-06-14 darbo dienos pabaigos. Tačiau to nebuvo padaryta, t. y. nuomojamos patalpos nei 2021-06-14, nei 15 d., nei 16 d. ir t. t. nebuvo atlaisvintos ir nebuvo perduotos atsakovei. Tai vertintina kaip akivaizdi ieškovės valia pratęsti nuomos sutarties galiojimą dar vieneriems metams. Ir nors ieškovė savo likusius daiktus iš nuomojamų patalpų išsivežė tik 2021-06-23, argumentuodama, jog to negalėjo padaryti dėl atsakovės kaltės, nors atsakovės kaltė nėra įrodyta, niekuo nepateisinama, kad daiktai iš nuomojamų patalpų nebuvo išvežami nuo 2020-03-04 iki 2021-06-23, t. y. daugiau nei metus laiko, o vėliau - dėl organizacinių priežasčių, kas taip pat nepateisinama, be to, tai nereiškia, kad nuomos sutartis pasibaigė 2021-06-23, o tuo labiau - 2021-06-14, kadangi delsimas išvežti likusius daiktus tik patvirtina, jog nuomos sutartis vieneriems metams buvo pratęsta nuo 2021-06-14, todėl šiuo metu yra galiojanti ir vykdytina.

18.       Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir teigia, jog jai uždelsus išsivežti daiktus iki 2021-06-14, nuomos sutartis netapo neterminuota, nes ji neuždelsė daiktus išsivežti daugiau kaip 10 dienų, tačiau pažymėjo ir tai, kad atsakovė ir neteigia, kad nuomos sutartis tapo neterminuota, byloje tokių įrodymų nėra, minėta sutartis yra terminuota, tik pratęsta dar vienerių metų terminui, todėl minėtus ieškovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovė neišsivežė prekybinės įrangos iš nuomojamų patalpų po 2019-12-03 todėl, kaip pati nurodo, kad atsakovė neleido to padaryti. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir byloje esančių dokumentų. Ieškovė niekur nesikreipė dėl tariamai neatiduodamų daiktų išreikalavimo ar pan., byloje tokių įrodymų pateikta nėra. Be to, tokie ieškovės teiginiai neatitinka ir procesinių sprendimų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, kurioje pripažinus, kad nuomos sutartis po 2019-12-03 yra galiojanti ir vykdytina, buvo priteistas nesumokėtas nuomos mokestis ir kiti mokėjimai už laikotarpį iki 2020 m. birželio - liepos mėn., taip pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021, kurioje pripažinus, kad nuomos sutartis ir toliau yra galiojanti ir vykdytina, buvo priteistas nesumokėtas nuomos mokestis už vėlesnį laikotarpį iki 2021 m. vasario – kovo mėn. Teismas pažymėjo, kad niekas ieškovei nekliudė pasiimti prekybinę įrangą iki 2021-06-23, kas tik patvirtina, jog ieškovei nebuvo kliudoma naudotis nuomojamomis patalpomis, komplektuoti prekybinę įrangą ar atlikti kitus veiksmus pagal nuomos sutarties sąlygas. Tai, kad ieškovė ne visa apimtimi naudojosi nuomojamomis patalpomis, buvo tik pačios ieškovės sprendimas. Kadangi ieškovė neatliko jokių veiksmų, dėl kurių nuomos sutartis nebūtų pratęsta po 2021-06-14, tai reiškia, kad iš ieškovės pusės nuomos sutartis buvo pratęsta. Kadangi atsakovė neatliko jokių veiksmų, dėl kurių nuomos sutartis nebūtų pratęsta po 2021-06-14, t. y. iš atsakovės pusės nuomos sutartis taip pat buvo pratęsta, ji yra galiojanti ir vykdytina.

19.       Teismas nurodė, kad atsakovė savo, kaip subnuomotojo, pareigas vykdė ir vykdo tinkamai. 2019-06-14 buvo surašytas patalpų perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė nuomojamas patalpas. Akte buvo užfiksuota nuomojamų patalpų būklė, skaitiklių parodymai ir kt. Ieškovė savo, kaip subnuomininko, pareigą naudoti nuomojamas patalpas pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį bei administravimo mokestį ir mokėjimus už komunalines paslaugas vykdė ir vykdo netinkamai. Ieškovė nuolat yra skolinga nuomos mokestį ir administravimo mokestį bei mokėjimus už komunalines paslaugas. Be to, ieškovė nuomojamose patalpose nuo 2019 m. pabaigos nevykdo veiklos, o tai taip pat yra nuomos sutarties pažeidimas. Pagal nuomos sutarties 1.6 p., patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymas reiškia, kad nuo tos dienos prasidėjo nuomos sutarties 1.6 p. nustatytas 2 metų nuomos terminas, todėl nuomos sutartis turėjo galioti iki 2021-06-14. Kaip nurodyta aukščiau sprendime, kadangi šalys neatliko jokių veiksmų, dėl kurių nuomos sutartis nebūtų pratęsta po 2021-06-14, tai reiškia, kad iš abiejų šalių pusės nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams, t. y. iki 2022-06-14, nuomos sutartis yra galiojanti ir vykdytina. Šiuo atveju yra visos sąlygos ieškovės sutartinei civilinei atsakomybei taikyti, kadangi ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal galiojančią nuomos sutartį, be to, ieškovė iš dalies skolą pripažįsta.

20.       Teismas nurodė, kad nesumokėtas nuomos mokestis ir administracinis mokestis už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio bei mokėjimai už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio priteistini, kadangi nuomos sutartis yra galiojanti ir vykdytina ne tik iki 2021-06-14, bet ir po 2021-06-14, kaip nurodyta aukščiau. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-11-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, Šiaulių apygardos teismo 2021-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-169-372/2021, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-05-11 sprendimas už akių, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7258-1003/2021 ir Šiaulių apygardos teismo 2021-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-585-357/2021 šiai bylai turi prejudicinę ir res judicata galią. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartį atsakovei nevykdo, skolą iš dalies pripažįsta, sutinka mokėti tik iki 2021-06-23, t. y. kai išsivežė likusius daiktus iš nuomojamų patalpų, dėl to byloje nėra ginčo, į tai, kad ieškovė skolos dydžio ir paskaičiavimo neginčija, į tai, kad nuomos sutartis yra pratęsta dar vieneriems metams iki 2022-06-14, galiojanti ir vykdytina, dėl ko ieškovė turi sumokėti mokesčius ir po 2021-06-14, teismas priešieškinį šioje dalyje tenkino ir iš ieškovės atsakovei priteisė 7 521,41 Eur skolos: 6 918 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir administracinio mokesčio už 2021 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius bei 603,41 Eur mokėjimų už komunalines paslaugas už 2021 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesius.

21.       Teismas nurodė, jog nuomos sutarties 4.1 p. nustatyta, kad jeigu ieškovė nemoka nuomos ir kitų mokesčių laiku, nuomotojas turi teisę skaičiuoti 0,2 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigių priteisimo pagrįstumo ir delspinigių dydžio kontekste atsižvelgtina į įsiteisėjusius teismų priimtus procesinius sprendimus. Šiaulių apygardos teismas 2021-03-24 nutartyje konstatavo, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės išraiška (CK 6.156 straipsnis) (nutarties 77 p.), konstatavo, kad nuomos sutarties 4.1 p. šalys susitarė, jog jei nuomininkė nesumoka nuomos ir kitų mokesčių laiku, nuomotoja turi teisę skaičiuoti, o nuomininkė įsipareigoja sumokėti už kiekvieną uždelstą dieną 0,2 procento delspinigius nuo apskaičiuotos sumos (nutarties 78 p.), taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė dalį sutartinių netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, kadangi nuomos sutarties 4.1 p. šalių buvo susitarta, jog jeigu ieškovė nemoka nuomos ir kitų mokesčių laiku, nuomotoja turi teisę skaičiuoti 0,2 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (nutarties 82 p.). Be to, pareiga ieškovei mokėti netesybas (delspinigius) siejama ne su sutarties galiojimu, bet su prievolės neįvykdymu, jie yra skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. delspinigiai skaičiuojami nepriklausomai nuo sutarties pasibaigimo. CK 6.258 straipsnis numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsižvelgdamas į pateiktą skolos ir delspinigių skaičiuotę, į tai, kad ieškovė uždelsė atsiskaityti su atsakove, ji delspinigių dydžio, jų paskaičiavimo neginčijo, į tai, kad nuomos sutartis yra galiojanti ir pratęsta iki 2022-06-14, teismas priešieškinį šioje dalyje tenkino ir iš ieškovės atsakovei priteisė 976,94 Eur netesybų (delspinigių) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis).

22.       Teismas nurodė, kad nors nuomos sutarties 2.2.16 p. nustatytos netesybos – 50 Eur dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, atsakovė prašo priteisti 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną, kadangi Šiaulių apylinkės teismas 2020-11-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 netesybų dydį sumažino nuo 50 Eur iki 15 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2021-03-24 nutarties 81 – 87 p., palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 2 640 Eur baudos priteisimo, pasisakė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino baudą iki 15 Eur, taip pat sutiko su atsakovės argumentais, kad dar labiau mažinti netesybas ar iš viso nuo jų atleisti ieškovę nėra pagrindo, kadangi taip būtų paneigta netesybų, kaip prievolių užtikrinimo priemonių, esmė ir prasmė bei suteiktas nepagrįstas pranašumas prievolę pažeidusiai šaliai (nutarties 87 p.).

23.       Teismas nurodė, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kadangi nuomos sutartis yra galiojanti, ieškovė privalo ją vykdyti, naudoti nuomojamas patalpas pagal nuomos sutarties 1.3 p. nustatytą paskirtį, t. y. vykdyti pastovią gamybą ir prekybą konditerijos gaminiais nuomotojo nustatytu darbo laiku. Kadangi ieškovė to nedaro, ji privalo mokėti sutartines netesybas atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytą dydį, t. y. 15 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo dieną. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iki šiol siekia išsaugoti nuomos sutartį, kadangi nuomojamos patalpos kitam subjektui nėra išnuomotos, t. y. ieškovė nėra sudariusi pakeičiančiosios nuomos sutarties, kadangi nuomos sutarties terminas nėra pasibaigęs.

24.       Teismas nurodė, kad pagal nuomos sutarties 4.1 p., 0,2 procento delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną buvo skaičiuojami nuomininkui laiku nemokant nuomos ir kitų mokesčių. Pagal nuomos sutarties 2.2.16 p., 50 Eur bauda už kiekvieną dieną nuomininkui nustatyta už nustatyto darbo laiko ir/ar išnuomotų patalpų naudojimo tikslo pažeidimą nevykdant veiklos. Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėse bylose Nr. e2-1480-1028/2020 ir Nr. e2-4703-1003/2021 iš ieškovės buvo priteisti ir 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtų nuomos ir kitų mokesčių sumų, ir bauda, sumažinta iki 15 Eur, už veiklos nevykdymą, tai buvo įvertinta ir priteista, todėl nagrinėjamoje byloje kitaip vertinti priteistinas netesybas nėra jokio pagrindo.

25.       Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad bauda turi būti priteista iki 2021-06-23, ieškovė su tuo sutinka, be to, CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kai buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. CK 6.258 straipsnis numato, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Tokiu atveju netesybos laikytinos minimaliais nuostoliais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutartis yra galiojanti ir pratęsta iki 2022-06-14, ieškovė privalo ją vykdyti, naudoti nuomojamas patalpas pagal nuomos sutarties 1.3 p. nustatytą paskirtį, t. y. vykdyti pastovią gamybą ir prekybą konditerijos gaminiais nuomotojo nustatytu darbo laiku, tačiau ieškovė minėtą nuomos sutarties nuostatą pažeidė, į tai, kad ji baudos dydžio neginčijo, iš dalies su suma sutiko, priešieškinį šioje dalyje tenkino ir iš ieškovės atsakovei priteisė 1 410 Eur netesybų (baudos).

26.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė dėl sunkios turtinės padėties prašo skolos mokėjimą atidėti ir išdėstyti protingam laikotarpiui, atsakovė prieštaravimų nepareiškė, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu atsakovei priteistų sumų vykdymo atidėjimas ir išdėstymas ieškovei užtikrintų šiek tiek didesnę galimybę pagerinti finansinę padėtį ir sumokėti skolą, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais ir siekiant ieškovei suteikti galimybę teismo sprendimą įvykdyti geranoriškai per protingą terminą ir be papildomų išlaidų už priverstinį skolos išieškojimą, teismas sprendė, jog yra tikslinga nagrinėjamoje byloje sprendimu priteistų sumų vykdymą išdėstyti keturių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 1 d. Teismas pažymėjo, jog nepaisant skolos mokėjimo atidėjimo bei išdėstymo, ieškovė gali visą skolos sumą bet kada sumokėti iš karto.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

27.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Juviga“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio mėn. 7 d. sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant atsakovei UAB „VAV investicija" priteistą skolą iki 5 233,41 Eur, netesybas (delspinigius) iki 855,38 Eur bei netesybas (baudą) iki 960 Eur bei atitinkamai patenkintų reikalavimų sumai sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas ir sprendimo vykdymą išdėstyti pagal priteistas sumas; priteisti iš atsakovės ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

27.1.       Teismas tinkamai neįvertino byloje ieškovės įrodinėtų aplinkybių, pažeidė procesines ir materialinės teisės normas. Teismas, padarydamas išvadą, kad nuomos sutartis pratęsta po 2021-06-14, tinkamai neįvertino byloje įrodinėtų aplinkybių: 1. ieškovė neįvykdė Sutarties 1.6. p. numatytos pareigos raštu pranešti atsakovei apie Sutarties pratęsimą, todėl neįvykdžius 1.6. p. numatytos Sutarties pratęsimo sąlygos, ji negalėjo būti pratęsta; 2. Ieškovė raštu buvo informavusi atsakovę apie savo valią netęsti sutartinių santykių; 3. Sutartis negalėjo būti pratęsta, nes atsakovė žinojo, jog tai prieštarauja ieškovės valiai. Atsižvelgiant į tai, dvišalis sandoris negalėjo būti sudarytas nesant abiejų šalių suderintos valios.

27.2.       Teismas nuomos sutarties sąlygas aiškino nesąžiningai, neatsižvelgė į visą sutarties turinį ir nevertino, kaip nuomos sutarties sąlygas būtų galėję suprasti analogiški šalims protingi asmenys. Vertinant nuomos sutarties 1.6. p. vien lingvistiškai, atsižvelgiant į visos nuomos sutarties sąlygas, nuomininkas (ieškovė) aiškiai galėjo suprasti, kad nuomos sutartis pratęsiama tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą. Priešingu atveju, nuomininkui bent du mėnesius iki sutarties nepranešus apie Sutarties nutraukimą, būtų laikoma, kad vienašališkai sutartis pratęsiama vienerių metų terminui ir taip neribotą kartų kiekį, ieškovei net negavus nuomotojo sutikimo. Būtent, kad taip neįvyktų, nuomotojas šiame Sutarties punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatė, jog sutartis šalių sutarimu gali būti pratęsta dar vienerių metų terminui ir taip kiekvieną kartą, bet tik jei pratęsti Sutartį raštu sutinka nuomotojas. Taigi, akivaizdu, jog Sutartyje aiškiai buvo įtvirtinta sąlyga, kad nuomininkui nepranešus apie Sutarties nutraukimą, nuomotojas raštu privalėjo išreikšti sutikimą pratęsti nuomos sutartį.

27.3.       Teismo padaryta išvada, kad nuomotojo sutikimas reikalingas tik vėlesniems nuomos sutarties pratęsimams, prieštarauja nuomos sutarties 1.6. punktui, kadangi jame nėra nurodyta, kad nuomotojo pritarimo reikės tik antrą kartą pratęsiant nuomos sutartį vienerių metų terminui, t. y. šiame nuomos sutarties punkte nėra išskiriama, kokiam sutarties pratęsimo kartui reikalingas nuomotojo pritarimas. Jame aiškiai nurodoma, kad galima pratęsti nuomos sutartį tik turint nuomotojo rašytinį sutikimą: „... gali būti pratęsta dar vienerių metų terminui ir taip kiekvieną kartą, bet tik jei pratęsti Sutartį raštu sutinka Nuomotojas“.

27.4.       CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, esant abejonių dėl Sutarties sąlygų, jos turėjo būti aiškinamos atsakovės (Sąlygas pasiūliusios šalies) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovės) naudai. Įvertinus aukščiau išdėstytą laikytina, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo „ ... Kadangi nuomos sutarties 1.6 p. šalys susitarė, kad tylėjimas reiškia nuomos sutarties pratęsimą dar vieneriems metams, ieškovės teiginiai, esą nuomos sutartis nebuvo pratęsta ir/ar buvo pratęsta neteisėtai, nesutinkant ieškovei, neturi pagrindo ir jokio logiško paaiškinimo.“ Nagrinėjamu atveju tylėjimu sutartis negali būti pratęsiama, kadangi yra būtinas atsakovės rašytinis sutikimas („... bet tik jei pratęsti Sutartį raštu sutinka Nuomotojas“).

27.5.       Nuomos sutarties 6.1. punkte numatyta, kad siunčiami pranešimai pagal šią sutartį arba susiję su ja pranešimai privalo būti raštiški ir laikomi gautais, jeigu jie išsiųsti registruotu laišku, įteikti į rankas nuomininko atstovui, išsiųsti paštu ar elektroniniu paštu. Kadangi Sutarties pabaigos terminas buvo numatytas 2021-06-14, pirmosios dvi sąlygos turėjo įvykti iki 2021-04-14. Po to, per laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2021-06-14, atsakovė Sutarties 6.1. p. numatyta tvarka privalėjo ieškovę informuoti dėl savo valios pratęsti Sutartį. Tačiau ieškovė jokiu būdu nebuvo informuota apie Sutarties pratęsimą. Vadovaujantis nuomos sutarties 1.6. p., laikytina, kad iki Sutarties pabaigos neįvykus visoms sąlygoms dėl Sutarties pratęsimo, nuomos sutartis nebuvo pratęsta ir pasibaigė 2021-06-14.

27.6.       Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo informuota ir žinojo, jog ieškovė yra išreiškusi valią nebetęsti nuomos sutarties ir sutartinių santykių. Tokiu būdu teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Ieškovė dar 2019 metų lapkričio mėnesį išreiškė valią, jog neketina tęsti Sutarties, pateikdama UAB „Vaivorykštė“ (patalpų savininkui) pranešimus: 2019-11-07 pranešimą, kuriame ieškovė pasiūlė nutraukti Sutartį bendru sutarimu, kurio 4 punkte aiškiai nurodoma, kad ieškovė nebeturi intereso tęsti sutartinių santykių, 2019-11-22 pranešimą, kurio 5 punkte aiškiai nurodoma, kad ieškovė nebeturi intereso tęsti sutartinių santykių ir išreiškė valią nutraukti Sutartį vienašališkai.

27.7.       Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad „ ... iš minėtų pranešimų turinio aiškiai matyti, jog jais siekiama vienašališkai prieš terminą nuo 2019-12-02 nutraukti sutartį, o ne informuoti apie tai, kad nuomos sutarties tęsti nebeketinama po 2021-06-14“. Vien faktas, kad ieškovė iniciavo nuomos sutarties nutraukimą anksčiau laiko, aiškiai rodo, jog ji nebeketina ir nepageidauja tęsti sutartinių santykių, todėl teismas šiuo atveju padarė nepagrįstą ir nelogišką išvadą, kad nors ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti sutartį, t. y. nebetęsti sutartinių santykių, tai neva nereiškia, kad nuomos sutarties ieškovė nebeketina tęsti ir po 2021-06-14. 

27.8.       Teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog nepaisant to, kad pranešimai per klaidą buvo nusiųsti UAB „Vaivorykštė“ (patalpų savininkui), atsakovei buvo žinomos aplinkybės apie vykusį susirašinėjimą dėl nuomos sutarties nutraukimo. UAB „VAV investicija“ yra UAB „Vaivorykštė“ dukterinė įmonė, abi įmonės turi buveinę tuo pačiu adresu. UAB „VAV investicija“ buvo įsteigta „Lyros turgui“ administruoti. Šios įmonės tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja ir 2020-01-02 ieškinyje, pareikštame UAB „Juviga“ atžvilgiu, UAB „VAV investicija“ nurodė, kad: „Nors ieškovui yra žinoma, kad atsakovas siuntė laiškus trečiajam asmeniui, kuriuose iš pradžių siūlė trečiajam asmeniui nutraukti Nuomos sutartį šalių sutarimu (2019-11-07 datuotas laiškas, kuris elektroniniu paštu išsiųstas tik 2019 m. lapkričio 11 d., priedas Nr. 9), o 2019-11-22 datuotu laišku, kuris elektroniniu paštu išsiųstas tik 2019-12-03 (priedas Nr. 10) pranešė apie tariamą nuomos sutarties nutraukimą nuo 2019 m. gruodžio 2 d. (t.y. atgaline data), šie atsakovo laiškai nesukėlė ir negalėjo sukelti tokių teisinių pasekmių, kaip teisėtas Nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą.” Taigi, pati atsakovė yra pripažinusi, kad jai buvo žinoma apie siunčiamus raštus ir ieškovės siekį nutraukti nuomos sutartį. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė ir/ar UAB „Vaivorykštė“ kažkokiu būdu būtų informavusios ieškovę apie teisių ir pareigų perėmimą.

27.9.       Teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 buvo nagrinėjamas ieškovės priešieškinis, kuriuo buvo reikalaujama pripažinti 2018-10-18 Patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia CK 6.228 straipsnio pagrindu nuo 2019-12-03. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti, kad 2018-10-18 Patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)pasibaigė 2021-06-14 ir nebuvo pratęsta arba atnaujinta. Tai aiškiai rodo, kad civilinės bylos Nr. e2-1480-1028/2020 ir šios bylos dalykai nesutampa ir yra įrodinėjamos skirtingos aplinkybės. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad nėra įvykusios sąlygos Sutarties pratęsimui ir ieškovės valia nepratęsti Sutarties atsakovei buvo žinoma dar nuo 2019 m. ir nepasikeitė. Ieškovė šioje byloje neįrodinėja, kad Sutartis ar jos dalis buvo negaliojanti ar nevykdytina, todėl teismo nurodoma kitame šalių ginče teismo padaryta išvada, kad sutartis yra galiojanti ir vykdytina, neturi prejudicinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

27.10.       Spręsdamas dėl šalių valios pratęsti nuomos sutartį, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.63 straipsnis) bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27.11.       Atsakovei buvo žinoma, kad nuomojamose patalpose nuo 2019 m. pabaigos ieškovė nevykdo veiklos. Ieškovė netgi iniciavo visų daiktų pasiėmimą, tačiau atsakovė trukdė įmonės daiktus pasiimti iš patalpų. Nors teismas sprendime nurodė, jog „tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir byloje esančių dokumentų. Ieškovė niekur nesikreipė dėl tariamai neatiduodamų daiktų išreikalavimo ar pan., byloje tokių įrodymų pateikta nėra“, su tuo negalima sutikti, kadangi jie prieštarauja bylos medžiagai. 2019-12-03 ieškovė nutraukė veiklą nuomojamose patalpose ir jos niekada neatnaujino. 2020-03-04 ieškovė buvo atvykusi pasiimti patalpose buvusių jai priklausančių daiktų, tačiau kilo konfliktas ir atsakovė, pasitelkusi policijos pareigūnus, ribojo daiktų išvežimą. Galiausiai po konflikto ir kitų policijos pareigūnų įsikišimo, atsakovės atstovai leido pasiimti daiktus, kurie nebuvo prigręžti prie paviršių. Prigręžti daiktai, atsakovei trukdant juos išsivežti, liko patalpose. Visa tai buvo užfiksuota antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuris yra pateiktas byloje. 2021-06-18 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl likusių daiktų pasiėmimo ir patalpų grąžinimo akto pasirašymo. Atsakovei nusprendus nebetrukdyti pasiimti savo daiktų, ieškovė savo daiktų likučius iš patalpų pasiėmė 2021-06-23. Taigi, ieškovės daiktai po 2020-03-04 liko atsakovės valdomose patalpose išimtinai dėl to, kad pati atsakovė neleido jų išsivežti.

27.12.       Nuomininkui vėluojant pasiimti daiktus, atsakovė turi teisę gauti už šį laikotarpį išlaidų atlyginimą, su kuo ieškovė sutiko, tačiau tai jokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nereiškia, kad ieškovė siekė tęsti ar būtų pageidavusi toliau tęsti sutartį. Tuo labiau, kad atsakovei buvo žinoma tiek iš gautų pranešimų, tiek iš vykusių teisminių procesų, konkliudentinių veiksmų, kurie aiškiai rodė, jog ieškovė neketina tęsti sutartinių santykių. Taigi, ieškovė savo veiksmais nuosekliai nuo 2019 m. gruodžio mėnesio aiškiai rodė, kad Sutarties tęsti nepageidauja, veiklos patalpose nebevykdė ir mėgino pasiimti jai priklausančius daiktus. Atsakovei visada buvo žinoma ieškovės valia nebūti Sutarties šalimi, didžiąją Sutarties termino dalį ieškovė patalpomis nesinaudojo. Esant aiškiai ieškovės valiai, kuri buvo žinoma atsakovei, teismas negalėjo laikyti, jog ieškovės valios išraiška yra nuomos sutartį pratęsti. Teismas, konstatavęs priešingai, pažeidė imperatyvų dvišalio sandorio sudarymo elementą – abiejų šalių suderintą valią, kadangi sandoris akivaizdžiai prieštarauja ieškovės valiai.

27.13.       Iš ieškovės atsakovės naudai įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo priteista ženkli piniginių lėšų suma už laikotarpį, kuomet patalpomis ieškovė nesinaudojo, nors buvo bandoma sutartį ir nutraukti anksčiau laiko. Šioje byloje ieškovė netgi sutiko su ieškiniu iš dalies, t. y. sutiko apmokėti nuomos išlaidas, netesybas iki patalpų atlaisvinimo, kurios negalėjo būti atlaisvintos ankščiau dėl atsakovės kaltės, tačiau akivaizdu, kad teismo padaryta išvada, jog nuomos sutartis yra pratęsta iki 2022-06-14, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokios valios ieškovė nėra išreiškusi ir to nepageidauja, o toks sprendimas leidžia atsakovei nepagrįstai praturtėti, nors ieškovė patalpomis nesinaudoja ir nesinaudos.

27.14.       Įvertinus tai, kad sutartis pasibaigė tarp šalių 2021-06-14, o patalpos buvo visiškai atlaisvintos 2021-06-23, ieškovė prašo sumažinti priteistas sumas, neskaičiuojant sumų, susidariusių po 2021-06-23.

28.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „VAV investicija“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovės procesinius prašymus atmesti, iš ieškovės atsakovei priteisti 1 936 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

28.1.       Atsakovė pagal nuomos sutarties nuostatas neturėjo pareigos raštu pranešti apeliantei apie nuomos sutarties pratęsimą po 2021-06-14. Praktika, kai nei vienai iš šalių iki nustatyto termino nepranešus apie ketinimą nepratęsti terminuotos nuomos sutarties, nuomos sutartis pratęsiama naujam laikotarpiui, plačiai paplitusi nuomos teisiniuose santykiuose. CK 1.64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, o CK 1.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais. Kaip pagrįstai sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuomos sutarties 1.6 p. šalys expressis verbis susitarė, kad tylėjimas reiškia nuomos sutarties pratęsimą dar vieneriems metams.

28.2.       Kad nuomos sutartis nebūtų pratęsta, apeliantė ne vėliau kaip prieš du mėnesius, t. y. ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 14 d., turėjo raštu pranešti atsakovei apie nuomos sutarties nepratęsimą po 2021-06-14. Tai pakankamai aiški nuomos sutarties nuostata. Teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė jokia forma iki 2021 m. balandžio 14 d. nepranešė atsakovei apie ketinimą nepratęsti nuomos sutarties po 2021-06-14.

28.3.       Apeliantės raštai, kurie buvo siunčiami UAB „Vaivorykštė“, teismo pagrįstai nebuvo laikomi nuomos sutarties 1.6 p. numatytu rašytiniu pranešimu po 2021-06-14 nepratęsti nuomos sutarties. Šis susirašinėjimas, netgi nevertinant to, kad apeliantė šiuos raštus rašė ne atsakovei, o buvusiam nuomotojui UAB „Vaivorykštė“, nors pagal Trišalę sutartį visas nuomotojo teises ir pareigas buvo perėmusi atsakovė, susijęs su apeliantės bandymu vienašališkai nuomos sutartį pripažinti negaliojančia ab initio ar pripažinti negaliojančia nuo 2019 m. gruodžio 3 d., o ne su ketinimais po 2021-06-14 nepratęsti nuomos sutarties. Tokie apeliantės raštai neturi nieko bendro su nuomos sutarties (ne)pratęsimu po 2021-06-14 tiek dėl turinio, kadangi juose rašoma apie nuomos sutarties pripažinimą negaliojančia nuo 2019-12-02, o ne apie ketinimus nepratęsti nuomos sutarties po 2021-06-14, tiek dėl laiko kriterijaus, kadangi jie siųsti 2019 m. lapkričio – gruodžio mėn., o apie ketinimus nepratęsti nuomos sutarties pagal sutarties 1.6 p. reikėjo pranešti prieš 2 mėnesius.

28.4.       2018-12-18 buvo sudaryta Trišalė sutartis tarp UAB „Vaivorykštė“, apeliantės ir atsakovės, pagal kurią visas nuomojamų patalpų savininko ir nuomotojo teises ir pareigas pagal nuomos sutartį UAB „Vaivorykštė“ perdavė atsakovei. Šalys susitarė, kad visos nuomos sutarties sąlygos ir šalių teisės bei pareigos nesikeičia (Trišalės sutarties 3 p.). 2019-06-14 buvo surašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, pagal kurį atsakovė perdavė, o apeliantė priėmė nuomojamas patalpas. Kadangi apeliantės vadovė pasirašė ir atspaudu patvirtino tiek Trišalę sutartį, tiek 2019-06-14 perdavimo – priėmimo aktą, apeliantės teiginiai, esą apeliantė nežinojo apie teisių ir pareigų perėmimą, ne tik nepagrįsti, bet ir nesąžiningi.

28.5.       2019-11-07 ir 2019-11-22 datuoti raštai atsakovei iš tikrųjų buvo žinomi, kadangi atsakovė buvo dalyvaujančiu byloje asmeniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020. Tačiau atsakovė neturėjo pagrindo kvalifikuoti šių raštų kaip pranešimo apie ketinimus nepratęsti nuomos sutarties po 2021-06-14, kadangi šie raštai buvo nurodyti faktiniu ieškinio pagrindu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ar pripažinimo negaliojančia nuo 2019-12-03. Teismams nurodytoje byloje atmetus ieškinį, atsakovė neturėjo pagrindo šiems raštams suteikti kitokį turinį, t. y. traktuoti juos ne kaip apeliantės pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2019-12-03, o kaip pranešimą nepratęsti nuomos sutarties po 2021-06-14.

28.6.       Nors apeliantė teismų procesinių sprendimų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 prejudicinę ir res judicata galią ginčija dėl to, kad bylų dalykas yra skirtingas, tokie teiginiai neturi pagrindo. Bylose įrodinėjamos ir nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, kadangi nurodytoje byloje apeliantės priešieškinis dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ar dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo 2019-12-03 inter alia buvo grindžiamas raštais, kuriuose nurodytos 2019-11-07 ir 2019-11-22 datos, o teismai šių raštų vertinimo kontekste pasisakė, kad nuomos sutartis yra galiojanti ir vykdytina. Šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1480-1028/2020 dalykas ir negali sutapti, kadangi tokiu atveju atsirastų CPK 293 straipsnio 3 punkte arba 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos pasekmės. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami, todėl nurodytoje byloje teismams konstatavus, kad nuomos sutartis ir po 2019-12-03 yra galiojanti ir vykdytina, apeliantės teiginiai, esą apeliantė nuomos sutarties atsisakė 2019 m. lapkričio-gruodžio mėn., prieštarauja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytoms aplinkybėms.

28.7.       Teismas pagrįstai pripažino, kad ši formuluotė taikytina ne galimam nuomos sutarties pratęsimui po pirmųjų dvejų metų, bet galimiems vėlesniems nuomos sutarties pratęsimams (<...> ir taip kiekvieną kartą <...>). Kadangi atsakovė neatliko jokių veiksmų, dėl kurių nuomos sutartis nebūtų pratęsta po 2021-06-14, teismas pagrįstai pripažino, kad iš atsakovės pusės nuomos sutartis taip pat buvo pratęsta.

28.8.       Nuomojamose patalpose buvo apeliantės prekybinė ir/ar gamybinė įranga, reklaminė medžiaga ir kt., kuri ten liko ir po veiklos nutraukimo 2019 m. pabaigoje. Jeigu nuomos sutartis apeliantės požiūriu būtų pasibaigusi 2021-06-14, tai apeliantė visus savo daiktus turėjo atsiimti ir nuomojamas patalpas perduoti atsakovei iki 2021-06-14 darbo dienos pabaigos, tačiau to nebuvo padaryta. Nuomojamos patalpos nėra uždaros, aptvertos ar kitaip neprieinamai apribotos patalpos. Kad apeliantei niekas netrukdė naudotis nuomojamomis patalpomis, atvežti ar išvežti įrangą ir kt., spręstina ir iš to, kad apeliantė niekur nesikreipė dėl tariamo trukdymo naudotis patalpomis, dėl turto išreikalavimo ar kt. Be to, apeliantės teiginiai neatitinka ir teismų procesinių sprendimų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, kurioje pripažinus, kad nuomos sutartis po 2019-12-03 yra galiojanti ir vykdytina, buvo priteistas nesumokėtas nuomos mokestis ir kiti mokėjimai už laikotarpį iki 2020 m. birželio – liepos mėn. Nurodytoje byloje buvo pripažinta, kad šalis sieja nuomos teisiniai santykiai ir todėl apeliantė turi mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus. Analogiškos išvados padarytos ir civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021.

28.9.       Atsakovė praturtėti net hipotetiškai negali, kadangi dėl nuomojamų patalpų nuomos nėra sudariusi pakeičiančiosios sutarties ir net negalėtų tokios sutarties sudaryti, kadangi galioja nuomos sutartis su apeliante. Nuomos mokestį atsakovei iš ieškovės pavyksta gauti tik pagal teismų sprendimus, kurių vykdymas dar ir išdėstomas (kol kas įvykdytas tik Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, o civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021, kurioje sprendimo vykdymas taip pat buvo išdėstytas, apeliantė vėlavo atlikti jau pirmąjį mokėjimą). Atsakovė ne tik negauna nuomos mokesčio, bet ir patiria tiesioginių išlaidų, kurias turėtų atlyginti nuomininkai, kadangi atsakovė privalo mokėti elektros energijos, šilumos energijos ir kitų paslaugų teikėjams nepriklausomai nuo to, ar nuomininkai moka nuomos mokestį ir kitus mokėjimus.

29.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „VAV investicija“ prašo pakeisti         Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas nusprendė atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ieškovei UAB „Juviga“, ir ieškovės UAB „Juviga“ prašymą atidėti ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmesti. Apeliacinis skunda grindžiamas šiais argumentais:

29.1.       Būtina sąlyga atsakovės sutikimui, kad teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas ir išdėstytas, yra ta, jog ieškovė tinkamai vykdytų ankstesnius atidėtus ir išdėstytus teismų sprendimus. Kai vyko 2021-11-22 teismo posėdis, kuriame apeliantės atstovas neprieštaravo sprendimo vykdymo atidėjimui ir išdėstymui, ieškovė savo įsipareigojimus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, t. y. mokėjimus, vykdė tinkamai, o paskutinio mokėjimo terminas buvo 2021-11-30. Tačiau iki 2021-11-30 ieškovė paskutinio mokėjimo nesumokėjo. Ieškovė mokėtinas sumas sumokėjo tik po to, kai apeliantė kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdomoje byloje sustabdymo – panaikinimo ir mokėtinas sumas sumokėjo 2021-12-06 ir 2021-12-09, kai bylos nagrinėjimas iš esmės šioje byloje buvo baigtas.         Be to, ieškovė nevykdo teismų procesinių sprendimų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021, kadangi nei iki 2021-12-31, nei iki šiol nesumokėjo 4 133 Eur sumos, kuri turėjo būti sumokėta iki 2021-12-31.

29.2.       Tai, kad ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, tai, kad ieškovė iš viso nevykdo mokėjimų civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021, reiškia, kad ieškovė neketina geruoju vykdyti savo įsipareigojimų, o prašymas sprendimo vykdymą atidėti ir išdėstyti buvo teikiamas piktnaudžiaujant apeliantės geranoriškumu ir pasitikėjimu, tik siekiant užvilkinti ieškovei nepalankaus teismo procesinio sprendimo vykdymą. Apeliantės teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti, kadangi esant sprendimo vykdymo atidėjimui iki 2022 m. birželio mėn. ir jo išdėstymui, apeliantė net negalėtų kreiptis dėl priverstinio sprendimo vykdymo ar kitaip ginti savo pažeistas teises, kadangi sprendimo vykdymas nebūtų prasidėjęs, o ieškovės prievolė būtų kvalifikuojama kaip nepradelsta. Tai neatitiktų teismo sprendimo privalomumo principo, taip pat šalių interesų pusiausvyros principo.

29.3.       „Creditreform“ duomenimis, ieškovės padėtis nuosekliai blogėja: 2021-12-13 registruotas ieškovės turto areštas 25 017,00 Eur sumai; 2021-12-20 Valstybinė mokesčių inspekcija įregistravo ieškovę „Sąraše PVM mokėtojų, turėjusių deklaruotą skolą, kuri yra didesnė nei 10 000 Eur, ir nesumokėta daugiau nei 2 mėnesius“.  

30.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Juviga“ prašo apeliacinį skundą atmesti,         priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

30.1.       Sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 yra pilnai įvykdytas, o sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021, nors vieną įmoką ieškovė vėlavo sumokėti vos tris dienas, šiai dienai toliau vykdomas pagal sprendime nurodytą grafiką. Jei sprendimas ieškovės net nebūtų vykdomas, atsakovė įgis teisę sprendimą vykdyti priverstine tvarka ir tai jokiu būdu nepažeis sprendimo privalomumo principo. Atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas nepagrįstai atidėjo ir išdėstė teismo sprendimo vykdymą.

30.2.       Atsakovė neprieštaravo sprendimo atidėjimui ir išdėstymui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovės prieštaravimai laikyti ir nesavalaikiais. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl galėjo ne tik įvertinti galimas rizikas, susijusias su sprendimo atidėjimu, bet ir anksčiau išsakyti visus savo argumentus, susijusius su sprendimo atidėjimu ir išdėstymu, tačiau to nepadarė. Atsakovė taip pat nėra pateikusi jokių duomenų į bylą, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ir išdėstymas nepagrįstai pažeistų atsakovės interesus, kad skolos grąžinimo išdėstymas dalimis sukels pernelyg dideles neigiamas pasekmes atsakovei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

31.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

32.       Apeliantė UAB „Juviga“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka užtikrintų galimybę išsamiau ir teisingiau išspręsti bylą, betarpiškai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Byloje yra daug prieštaringų įrodymų, faktinių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nevertino priimdamas sprendimą civilinėje byloje. Ieškovės manymu, tik žodinio proceso metu apeliacinės instancijos teismas galės iš naujo ištirti įrodymus, kurie nebuvo tinkamai ištirti, juos vertinti, taip pat sudaryti galimybę proceso dalyviams duoti išsamius paaiškinimus bei užduoti vieni kitiems klausimus ir atlikti kitus veiksmus, būtinus teisingam, išsamiam bylos išnagrinėjimui. Siekiant užtikrinti vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, būtina sudaryti tinkamas sąlygas, kad įsiteisėję sprendimai būtų paremti tik nagrinėjimo teisme metu tinkamai ir visapusiškai ištirtais įrodymais.

33.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, išdėstytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

34.       Įvertinusi bylos medžiagą, ieškovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šis apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodine apeliacinio proceso tvarka. Apeliantė į bylą teikė procesinius dokumentus, kuriuose išsamiai ir aiškiai išdėstė savo reikalavimus bei atsikirtimus, teikė juos pagrindžiančius įrodymus. Apeliaciniame skunde nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais kitokių faktinio pobūdžio aplinkybių, negu buvo tirtos ir nustatytos pirmosios instancijos teisme, nenurodyta. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantei sudaryta galimybė teismo posėdyje tiesiogiai išdėstyti savo poziciją, kuria ji pasinaudojo. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kadangi apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų

35.       Atsakovė UAB „VAV investicija“ su atsiliepimu į ieškovės UAB „Juviga“ apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – fotonuotraukas. Nurodė, kad anksčiau šios fotonuotraukos nebuvo teikiamos, kadangi jos darytos jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, 2022 m. sausio mėn. Atsakovė taip pat kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2022-01-06 „Creditreform“ ataskaitą.

36.       CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi) (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

37.       Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

38.       Nagrinėjamu atveju atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, taip pat nenurodė argumentų, kurie pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktus įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų šiai bylai išspręsti reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl dar ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui.

Dėl ieškovės UAB „Juviga“ apeliacinio skundo argumentų

39.       Ieškovė UAB „Juviga“ savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad nuomos sutartis pratęsta po 2021-06-14, tinkamai neįvertino byloje įrodinėtų aplinkybių: 1) ieškovė neįvykdė Sutarties 1.6. p. numatytos pareigos raštu pranešti atsakovei apie Sutarties pratęsimą, todėl neįvykdžius 1.6. p. numatytos Sutarties pratęsimo sąlygos, ji negalėjo būti pratęsta; 2) ieškovė raštu buvo informavusi atsakovę apie savo valią netęsti sutartinių santykių; 3) Sutartis negalėjo būti pratęsta, nes atsakovė žinojo, jog tai prieštarauja ieškovės valiai. Įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija toliau nutartyje pasisakys dėl kiekvieno apeliantės argumento atskirai.

40.       Apeliantė nurodo, kad teismas nuomos sutarties sąlygas aiškino nesąžiningai, neatsižvelgė į visą sutarties turinį ir nevertino, kaip nuomos sutarties sąlygas būtų galėję suprasti analogiški šalims protingi asmenys (žr. šios nutarties 27.2. punktą).

41.       Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties 1.6 punkte nustatyta, kad: nuomos terminas nustatomas 2 metams nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. <...> Šalys susitaria, kad jeigu likus dviem mėnesiams iki termino nurodyto šiame punkte pabaigos Nuomininkas raštu neinformuos Nuomotojo arba Nuomotojas Nuomininko, kad pasibaigus nuomos terminui jis nepratęs nuomos sutarties, tai laikoma, kad sutartis šalių susitarimu pratęsta dar vienerių metų laikotarpiui ir taip kiekvieną kartą, bet tik jei pratęsti nuomos sutartį raštu sutinka Nuomotojas. 2019-06-14 buvo surašytas patalpų perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė nuomojamas patalpas, todėl nuomos sutartis turėjo galioti iki 2021-06-14.

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nuomos sutarties 1.6 punkto sąlygas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įrašas nuomos sutarties 1.6 p. pabaigoje „<...> ir taip kiekvieną kartą, bet tik jei pratęsti nuomos sutartį raštu sutinka Nuomotojas“ taikytinas ne galimam nuomos sutarties pratęsimui po pirmųjų dvejų metų, bet galimiems vėlesniems nuomos sutarties pratęsimams (<...> ir taip kiekvieną kartą <...>), todėl vertinant nuomos sutarties 1.6. p. ginčui aktualią dalį, tam, kad būtų pratęsta sutartis, reikia, kad ieškovė UAB „Juviga“ likus dviem mėnesiams iki sutarties termino pabaigos raštu neišreikštų valios pabaigti sutartinius santykius, o atsakovė UAB „VAV investicija“ likus dviem mėnesiams iki sutarties termino pabaigos raštu neišreikštų valios pabaigti sutartinius santykius. Nagrinėjamu atveju jos abi raštu neišreiškė valios pabaigti sutartinius santykius, todėl laikytina, kad nuomos sutartis buvo pratęsta dar vieneriems metams. Be to, priešingai nei teigia apeliantė ir kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tylėjimas laikomas asmens valios išraiška, jeigu taip sutaria šalys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.64 straipsnio 3 dalis, 6.173 straipsnio 3 dalis), o nagrinėjamu atveju nuomos sutarties 1.6 punktu šalys susitarė, kad tylėjimas reiškia nuomos sutarties pratęsimą dar vieneriems metams.

43.       Apeliantės įsitikinimu, esant abejonių dėl Sutarties sąlygų, jos turėjo būti aiškinamos atsakovės (sąlygas pasiūliusios šalies) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovės) naudai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad nuomos sutarties 1.6 punkto sąlygos yra neaiškios, juolab, kad Sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų, kuriems keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šiuo aspektu, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje neįrodinėjo, kad atsakovė turėjo pranašumą verslo ar derybų srityje ar kad atsakovė nesąžiningai pasinaudojo ieškove dėl jos silpnesnės ekonominės padėties ar kitų aplinkybių, išvardytų CK 6.228 straipsnio 1 dalyje, taip pat kad dėl sudarytos sutarties sąlygų ieškovė neturėjo galimybės derėtis, ar kad dėl jų teikė pastabas, jas ginčijo.

44.       Apeliantė nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė buvo informuota ir žinojo, kad ieškovė yra išreiškusi valią nebetęsti nuomos sutarties ir sutartinių santykių. Ieškovė išreiškė valią, jog neketina tęsti Sutarties, pateikdama UAB „Vaivorykštė“ pranešimus (žr. šios nutarties 27.6. ir 27.8. punktus).

45.       Teisėjų kolegija, nesutikdama su aukščiau nurodytais apeliantės argumentais, pažymi, kad apeliantė siuntė pranešimus daugiau nei prieš metus laiko iki Sutarties galiojimo termino pabaigos (2021-06-14), toks laiko tarpas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka 1.16 punkto sąlygos: „jeigu likus dviem mėnesiams iki termino nurodyto šiame punkte pabaigos“, kas reiškia, kad šalys susitarė, jog tik likus dviem mėnesiams iki termino pabaigos, gali būti siunčiamas pranešimas dėl Sutarties (ne)pratęsimo. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. lapkričio – gruodžio mėn. ieškovės susirašinėjimo su UAB „Vaivorykštė“ negalima traktuoti kaip nuomos sutarties 1.6 p. numatyto pranešimo nepratęsti nuomos sutarties, kadangi šis susirašinėjimas vyko ne su atsakove, o su buvusiu nuomotoju UAB „Vaivorykštė“, nors pagal trišalę sutartį visas nuomotojo teises ir pareigas buvo perėmusi atsakovė, todėl vien dėl netinkamo adresato minėti pranešimai negali būti laikomi tinkamu pranešimu nebetęsti nuomos santykių, nes buvęs nuomotojas neturėjo jokios pareigos perduoti atsakovei adresuotus raštus. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės siųstų pranešimų turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėti pranešimai negali būti laikomi tinkamais pranešimais nebetęsti nuomos santykių nuo 2021-06-14, kadangi juose rašoma apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2019-12-02, o ne apie ketinimus nepratęsti nuomos sutarties po 2021-06-14.  Apeliantė nepagrįstai teigia, kad vien faktas, jog ieškovė iniciavo nuomos sutarties nutraukimą anksčiau laiko, aiškiai rodo, kad ji nebeketina ir nepageidauja tęsti sutartinių santykių, kadangi, kaip minėta, apie ketinimus nepratęsti nuomos sutarties pagal sutarties 1.6 p. apeliantė turėjo teisę raštu pranešti tik prieš 2 mėnesius iki sutarties termino pabaigos.

46.       Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad 2018-12-18 buvo sudaryta Trišalė sutartis tarp UAB „Vaivorykštė“, apeliantės ir atsakovės, pagal kurią visas nuomojamų patalpų savininko ir nuomotojo teises bei pareigas pagal nuomos sutartį UAB „Vaivorykštė“ perdavė atsakovei, todėl yra nepagrįsti apeliantės teiginiai, esą ji nežinojo apie teisių ir pareigų perėmimą. Ta aplinkybė, kad atsakovė žinojo apie siunčiamus raštus, nesudarė pagrindo atsakovei kvalifikuoti šių raštų kaip pranešimo apie ketinimus nepratęsti nuomos sutarties, kadangi šie raštai buvo nurodyti faktiniu ieškinio pagrindu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ar pripažinimo negaliojančia nuo 2019-12-03.

47.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinės bylos Nr. e2-1480-1028/2020 ir šios bylos dalykai nesutampa ir yra įrodinėjamos skirtingos aplinkybės. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad nėra įvykusios sąlygos Sutarties pratęsimui ir ieškovės valia nepratęsti Sutarties atsakovei buvo žinoma dar nuo 2019 m. ir nepasikeitė. Ieškovė šioje byloje neįrodinėja, kad Sutartis ar jos dalis buvo negaliojanti ar nevykdytina, todėl teismo nurodoma kitame šalių ginče teismo padaryta išvada, kad sutartis yra galiojanti ir vykdytina, neturi prejudicinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

48.       Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pozityvųjį res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) poveikį įtvirtinančiame CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punktą, laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).

49.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 buvo nagrinėjamas ieškovės priešieškinis dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir/ar dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo 2019-12-03, ieškovės argumentai pripažinti nepagrįstais bei konstatuota, kad nuomos sutartis yra galiojanti ir vykdytina, o šioje byloje nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl tos pačios nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia, motyvuojant tuo, kad ieškovė nuomos sutarties atsisakė 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, kas prieštarauja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad abiejose bylose buvo įrodinėjamos tos pačios aplinkybės, kadangi abiejose bylose apeliantė savo reikalavimus grindė 2019-11-07 ir 2019-11-22 raštais, siųstais UAB „Vaivorykštė“. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-11-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 nustatyti faktai iš naujo negali būti įrodinėjami (CPK 182 straipsnis), šis sprendimas turi prejudicinę ir res judicata galią, todėl ieškovė minėtame sprendime nustatytų faktų ginčyti nebegali.

50.       Apeliantė nurodo, kad spręsdamas dėl šalių valios pratęsti nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.63 straipsnis) bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51.       Teisėjų kolegija, atmesdama aukščiau minėtą apeliacinio skundo argumentą, visų pirmą pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skundo tik deklaratyviai nurodo, jog teismas netinkamai taikė CK 1.63 straipsnio nuostatas, nepateikdama jokių argumentų, kuo pasireiškė netinkamas minėtos materialinės teisės normos taikymas. Antra, apeliantės nurodytose nutartyse išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais nagrinėjamoje byloje besąlygiškai vadovautis negalima, kadangi nurodytų kasacinio teismo bylų ir šios bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios.

52.       Kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009 buvo sprendžiamas žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio šiame sklype, bendraturčių ginčas dėl ieškovų teisių pažeidimo, kai atsakovas perleido savo dalį bendrame turte pagal mainų sutartį ne bendraturčiui, o kai šis tapo bendraturčiu, pardavė jam likusią bendro turto dalį pirkimo–pardavimo sutartimi. Kasacinis teismas išaiškino, kad sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi, sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią.

53.       Kasacinis teismas 2018 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punkte išaiškino, kad sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo. Tokį pat išaiškinimą kasacinis teismas pateikė ir 2020 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punkte.

54.       Kasacinis teismas 2020 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punkte išaiškino, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

55.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste spręsdamas klausimą dėl šalių valios pratęsti nuomos sutartį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo daryti priešingos išvados.

56.       Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nors teismas sprendime nurodė, jog ieškovė niekur nesikreipė dėl tariamai neatiduodamų daiktų išreikalavimo ar pan., tačiau tai prieštarauja bylos medžiagai (žr. šios nutarties 27.11. ir 27.12. punktus).

57.       Teisėjų kolegija, atmesdama aukščiau minėtus argumentus, pažymi, kad faktinis daiktų išsivežimas (šalių konfliktai dėl daiktų išvežimo) iš nuomojamų patalpų niekaip nepaneigė nuomos sutarties 1.16 punkte nustatytos ieškovės pareigos raštu pranešti atsakovei prieš 2 mėnesius iki sutarties termino pabaigos apie nuomos sutarties nepratęsimą, kartu ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad po 2021-06-14 nuomos sutartis buvo pratęsta, todėl ji buvo galiojanti ir vykdytina. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovė niekur nesikreipė dėl tariamai neatiduodamų daiktų išreikalavimo ar pan. Šiuo atveju pažymėtina, jog CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Tam tikrais atvejais antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Tuo tarpu policijos pareigūnai pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį nesprendžia iš sutartinių santykių kilusių civilinių ginčų. Taigi, nei policijos pareigūnai, nei antstolis neturi kompetencijos spręsti klausimus dėl sutartiniais santykiais siejamų šalių ir joms priklausančių daiktų valdymo apribojimo nuomojamose patalpose. Manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai pažeisti, apeliantė dėl daiktų išreikalavimo iš atsakovės turėjo teisę kreiptis teismine tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 pripažinus, kad nuomos sutartis po 2019-12-03 yra galiojanti ir vykdytina, buvo priteistas nesumokėtas nuomos mokestis ir kiti mokėjimai už laikotarpį iki 2020 m. birželio - liepos mėn., taip pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021 pripažinus, kad nuomos sutartis ir toliau yra galiojanti ir vykdytina, buvo priteistas nesumokėtas nuomos mokestis už vėlesnį laikotarpį iki 2021 m. vasario – kovo mėn. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad nuomos sutartis buvo neabejotinai galiojanti ir vykdytina iki 2021-06-14, todėl apeliantės argumentai, jog ieškovės daiktai po 2020-03-04 liko atsakovės valdomoje patalpose išimtinai dėl to, kad pati atsakovė neleido jų išsivežti, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės vertinant nuomos Sutarties pratęsimą po 2021-06-14. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija šioje dalyje dėl apeliantės skunde nurodytų argumentų plačiau nepasisako.

58.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

59.       Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje apeliantės įrodinėtų aplinkybių, tačiau apeliantė nenurodo, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio ir atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu.

60.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvertinus tai, jog nuomos sutartis pasibaigė tarp šalių 2021-06-14, o patalpos buvo visiškai atlaisvintos 2021-06-23, turi būti sumažintos priteistos sumos, neskaičiuojant sumų, susidariusių po 2021-06-23. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad po 2021-06-14 Sutartis buvo pratęsta, ji yra galiojanti ir vykdytina, apeliantei neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo atliktų skaičiavimų, priteistų sumų dydžio tenkinus atsakovės priešieškinį, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje plačiau nepasisako.

Dėl atsakovės UAB „VAV investicija“ apeliacinio skundo argumentų

61.       Atsakovė UAB „VAV investicija“ apeliaciniame skunde teigia, jog būtina sąlyga atsakovės sutikimui, kad teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas ir išdėstytas, yra ta, jog ieškovė tinkamai vykdytų ankstesnius atidėtus ir išdėstytus teismų sprendimus. Kai vyko teismo posėdis, kuriame apeliantės atstovas neprieštaravo sprendimo vykdymo atidėjimui ir išdėstymui, ieškovė savo įsipareigojimus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 vykdė tinkamai, tačiau nustatytu terminu ieškovė paskutinio mokėjimo nesumokėjo. Ieškovė mokėtinas sumas sumokėjo tik po to, kai apeliantė kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdomoje byloje sustabdymo – panaikinimo.         Be to, ieškovė nevykdo teismų procesinių sprendimų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021, kadangi nei nustatytu terminu, nei iki šiol nesumokėjo įmokos.

62.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020 yra pilnai įvykdytas, o sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021, nors vieną įmoką ieškovė vėlavo sumokėti vos tris dienas, šiai dienai toliau vykdomas pagal sprendime nurodytą grafiką.

63.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtino ir atsakovė, savo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodydama, kad „kol kas įvykdytas tik Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020, o civilinėje byloje Nr. e2-4703-1003/2021, kurioje sprendimo vykdymas taip pat buvo išdėstytas, apeliantė vėlavo atlikti jau pirmąjį mokėjimą“. Iš to darytina išvada, kad ieškovė, nors ir nežymiai vėlavo atlikti mokėjimus nustatytais terminais, tačiau savo prievoles vykdo ir yra visiškai įvykdžiusi savo prievoles atsakovei pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1480-1028/2020. Todėl, priešingai nei teigia atsakovė, šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė ketina geruoju vykdyti savo įsipareigojimus. 

64.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad prašymas sprendimo vykdymą atidėti ir išdėstyti buvo teikiamas piktnaudžiaujant apeliantės geranoriškumu ir pasitikėjimu, tik siekiant užvilkinti ieškovei nepalankaus teismo procesinio sprendimo vykdymą. Apeliantės teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti, kadangi esant sprendimo vykdymo atidėjimui iki 2022 m. birželio mėn. ir jo išdėstymui, apeliantė net negalėtų kreiptis dėl priverstinio sprendimo vykdymo ar kitaip ginti savo pažeistas teises. Be to, „Creditreform“ duomenimis, ieškovės padėtis nuosekliai blogėja.

65.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtoje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis), o apeliacine tvarka tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumas ir teisėtumas pagal tuo metu buvusias aplinkybes. Todėl sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad atsakovė neprieštaravo sprendimo atidėjimui ir išdėstymui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, todėl galėjo ne tik įvertinti galimas rizikas, susijusias su sprendimo atidėjimu, bet ir išsakyti visus savo argumentus, susijusius su sprendimo atidėjimu ir išdėstymu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, dėl minėtų atsakovės apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, apeliantė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

66.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

67.       Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

68.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovei UAB „VAV investicija“ iš ieškovės UAB „Juviga“ priteisiamos 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nors atsiliepimu į atsakovės UAB „VAV investicija“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Juviga“ prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus įrodymus, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą. Todėl, netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovės patirtų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juviga“, juridinio asmens kodas 300091743, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VAV investicija“, juridinio asmens kodas 300974736, 1 936 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                     Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                                  Lina Muchtarovienė

                                                                                                                                          Vilija Valantienė