Civilinė byla Nr.2A-417-619/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01069-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.8.2.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės, Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus būstas“ ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus būstas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. R. 10000 Lt ir 4500 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas su atsakove sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo surasti atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkėją, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 302,5 Lt administravimo mokestį, o ieškovui suradus pirkėją 10000 Lt atlyginimą. Atsakovė sumokėjo administravimo mokestį, tai patvirtina, kad ji pripažino sudarytą susitarimą kaip galiojantį. Ieškovui įvykdžius susitarimo sąlygas ir suradus nekilnojamojo turto pirkėją, atsakovė nevykdė pareigos sumokėti 10000 Lt atlyginimą ieškovui. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2014 m. vasario 3 d. sudarė kitą susitarimą su atsakove, kuriuo ieškovas įsipareigojo surasti atsakovei nekilnojamąjį turtą pirkimui, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 5000 Lt atlyginimą. Atsakovė sumokėjo dalį atlyginimo, t.y. 500 Lt. Vykdydamas įsipareigojimus ieškovas surado atsakovei nekilnojamąjį turtą, kurį ji nusipirko, tačiau atsakovė sutarto atlyginimo ieškovui nesumokėjo. Ieškovo nuomone, jis tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti sutartimi sutartą atlyginimą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad su ieškovo teikiamomis paslaugomis už 10000 Lt niekada nesutiktų, kadangi tai nedirbančiai, ligotai atsakovei yra didelė ir neadekvati parduodam turtui suma. Ieškovas apgaulės būdu sudarė šią sutartį, aiškindamas kitas susitarimo sąlygas, pasinaudodamas senyvu atsakovės amžiumi ir neraštingumu. Pažymėjo, kad A. N. atsakovė žemės sklypą pardavė ne ieškovo pastangomis, o pačios pirkėjos aktyviais veiksmais.

2. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus būstas“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 4199,49 EUR skolos, 125,98 EUR bylinėjimosi išlaidų bei 9,51 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad tarpininkavimo paslaugų kaina buvo vienašališkai nustatyta ieškovo, atsakovės apgaulės įtakoje. Pažymėjo, kad sutartyje nurodyta paslaugų kaina įrašyta ne tik žodžiais bet ir skaičiais kas paneigia aplinkybę, kad atsakovė dėl kalbos nežinojimo negalėjo suvokti tikrosios sutarties kainos. Senyvas amžius, pirmosios instancijos teismo nuomone, nepatvirtina atsakovės negalėjimo suvokti šalių sudarytų sutarčių esmės. Aplinkybę, jog atsakovė nesuvokė sudarytų sutarčių esmės, paneigia, tai, kad atsakovė juos vykdė sumokėdama sutartą administravimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas įvykdė susitarimais prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovė privalo sumokėti šalių sulygtą atlyginimą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad dalį atsakovei priklausančio turto ji perleido 2011 m. spalio 13 d. sutartimi be ieškovo pagalbos. Todėl kyla abejonių ar ieškovas susitarimą įvykdė pilnai ir ar pagrįstai jam priteistina visas neprotingo dydžio honoraras. Pažymėjo, kad po atsakovei priklausančio turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškovas jokių reikalavimų sumokėti šalių sulygtą mokestį atsakovei nereiškė. Priešingai, ieškovas 2014 m. vasario 3 d. sudarė su atsakove antrąjį susitarimą. Apeliantė pažymėjo, kad yra rumunė, prastai suprantanti rusų k., beraštė, garbaus amžiaus moteris. Mokėdama ieškovui administravimo mokesčius manė, kad moka visą atlyginimą ieškovui.
2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė bylos esmės, nes nepareikalavo iš šalių pateikti visus įrodymus reikalingus bylos faktinių aplinkybių nustatymui. Byloje nėra pagrindinės tarp atsakovės ir K. J. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties, todėl nepagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog byloje esantis 2014 m. kovo 7 d. susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo vertintinas kaip įrodymas, kad ieškovas tarpininkavo sudarant sutartį.
3. Abu susitarimai buvo pasirašyti nedalyvaujant vertėjui, neišsiaiškinus tikrųjų sutarties sąlygų, t.y. kad be susitarimo pasirašymo metu sumokėtų pinigų, dar teks mokėti 10 kartų vidutinę tokių paslaugų kainą viršijantį honorarą. Vertinant susitarimą dėl atsakovei priklausančio turto pardavimo, be administravimo mokesčio tarpininkavimo paslaugos sudaro 20 proc. pardavimo kainos, kas laikytina apgaulės požymiu, kadangi vidutinė tokių paslaugų kaina yra apie 3 proc. nuo pardavimo kainos.
4. Nesąžininga atsakovės atžvilgiu, jog pirmojo šalių susitarimo terminas nustatytas „iki pardavimo“. Ieškovas įrodinėja, kad jis surado atsakovei priklausančio turto pirkėją, tačiau jo pateiktame lape nėra nei pirkėjos apsilankymo pas atsakovę datos, nei atsakovės parašo. Kitas lape nurodytas asmuo išvis nebuvo atvykęs apžiūrėti nekilnojamojo turto.
5. Antrajame šalių susitarime nurodyta tik paslaugų kaina, neaptartos pačios paslaugos, nesulygta dėl planuojamo pirkti turto požymių, neįvykdyta sąlyga dėl turto, esančio Vilniuje suradimo.
6. Kaip savo sutartinių prievolių įrodymus ieškovas pateikė ne su atsakove sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, bet NTR ir CDB duomenis, kas kelia abejonių dėl tinkamo sutarčių įvykdymo.
7. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje neapklausė liudytojos K. J. ir vadovavosi notaro patvirtintais parodymais, taip nepagrįstai ribojant atsakovės procesines teises.
8. Pirmosios instancijos teismas nesiekė ginčo šalių interesų pusiausvyros. Net nenustatinėjo ieškovės parduoto ir pirkto turto kainų, paslaugų vertės adekvatumo ir atitikimo vidutinei rinkos kainai, sutarties šalių elgesio sudarant ir vykdant susitarimus.
9. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, priėmė sprendimą ignoruodamas atsakovės argumentus, jog susitarimai sudaryti apgaulės, nesugebėjimo suprasti sutarčių sąlygų įtakoje. Priėmė sprendimą formaliai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, todėl nenustatė visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, todėl grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
10. Iš esmės tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos pavedimo sutartys, kurioms taikomas ir bendrosios atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nuostatos. Kuomet klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai taikomos Civilinio kodekso 6.188 str., 6.350-6370 str. nuostatos. Nagrinėjamu atveju šalių prisijungimo būdu sudarytos sutartys yra tipinės, atsakovė negalėjo derėtis dėl jų sąlygų. Šių sąlygų sąžiningumą teismas turi vertinti ex officio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus būstas“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovė puikiai žinojo sutarčių kainą. Ji nepateikė įrodymų, kad yra beraštė, nemoka nei lietuvių, nei rusų k. Atsakovė teismo posėdžių metu laisvai bendravo tiek rusų, tiek lietuvių kalba. Atsakovė vengė sudaryti su šiuo pirkėju pirkimo – pardavimo sutartį per ieškovą, kad išvengtų mokėti 10000 Lt. Pažymėjo, kad atsakovės dėstomi argumentai dėl suklydimo sudarant susitarimus nėra šios bylos dalykas, kadangi susitarimai nėra ginčijami.
2. Ieškovas įvykdė abu susitarimus. Ieškovo pateiktas išrašas rodo, kad ankstesnė turto savininkė (atsakovė) pardavė turtą A. N.. Būtent A. N. yra nurodyta ieškovės pateiktame suteiktų paslaugų akte. Tai, kad atsakovė sudarė antrąjį susitarimą įrodo, kad ji neturėjo pretenzijų dėl paslaugų teikimo. Ieškovo pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro bei 2014 m. kovo 7 d. atsakovės ir K. J. susitarimas patvirtina, kad ir antrąjį susitarimą ieškovas įvykdė. Ieškovas taip pat pateikė K. J. parodymus patvirtintus notaro, kuriais abejoti nėra teisinio pagrindo.
3. Ieškovas daug kartų telefonu reikalavo atsakovės susimokėti už suteiktas paslaugas. Prieš pasirašant antrąjį susitarimą atsakovė žadėjo atsiskaityti pagal pirmąjį susitarimą, tačiau to nepadarė.
4. Ieškovo prašomas atlyginimas atitinka rinkos sąlygas. Atsakovė turi sumokėti sumą dėl kurios buvo tartasi, o vertinti kainos atitikimą privalėjo ne šioje byloje, o prieš pasirašydama susitarimus. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių argumentą, kad sutartyje numatyta kaina neatitinka rinkos sąlygų.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, c.b. Nr. Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismui neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2011 m. lapkričio 19 d. ir 2014 m. vasario 3 d. sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuria ieškovas, kaip paslaugų teikėjas, įsipareigojo suteikti atsakovei tarpininkavimo paslaugas parduodant atsakovei privačios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bei ieškant nekilnojamojo turto pirkimui. Ieškovo nuomone, minėtas sutartis jis įvykdė tinkamai, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti sutartyse numatytą atlyginimą, t.y. 10000 Lt už atsakovės turto pirkėjo suradimą bei 4500 Lt už nekilnojamojo turto suradimą įsigijimui. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pasinaudojo jos senyvu amžiumi ir neraštingumu, apgaulės būdu sudarė sandorį savavališkai nustatydamas kainą, su kuria ji niekada nebūtų sutikusi, nes ji yra didelė, neadekvati parduoto turto kainai. Sudarydama sandorius ji manė, kad 302,5 Lt ir 500 Lt administravimo mokestis, kurį ji sumokėjo sudarydama sutartis yra visas užmokestis už ieškovo teikiamas paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad atsakovės argumentai, jog tarpininkavimo paslaugų kaina nustatyta vienašališkai ieškovo ir sutartis sudaryta apgaulės įtakoje neįrodyti, ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartis įvykdė tinkamai, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui sutartyse nustatyto dydžio atlyginimus.

Tarpininkavimo paslaugų sutartis – viena iš paslaugų sutarčių, kuria pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad šiuo atveju taikytinos vartotojų teises ginančios teisės nuostatos, kadangi paslaugas teikęs ieškovas yra šiuo verslu užsiimantis juridinis asmuo, o paslaugų vartotojas – fizinis asmuo, siekiantis pasinaudoti tarpininkavimo paslaugomis asmeninėms reikmėms. Tais atvejais, kai atlygintinos paslaugos teikiamos fiziniams asmenims vartotojams, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, byla Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. UAB „Omnitel“, bylos Nr. 3K-3-480/2009). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-149-706/2015).

Šalių individualiai neaptartos vartojimo sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus: jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Tikrindamas vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningumo aspektu teismas turi įvertinti, ar neiškreipta vartojimo sutarties šalių interesų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją; neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-296/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl verslininko pareigos suteikti informaciją ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, išaiškino, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį, bei atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-689/2006).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino, kad susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos vartotojų teises ginančios teisės normos. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino ar sutarčių sudarymo metu atsakovei buvo aiškinamos sutarties sąlygos, ar aptarta sutarčių kaina, kaip atsakovė suprato sutarties sąlygas ir ar pagal savo asmenines savybes sugebėjo jas tinkamai suprasti, ar atsakovei suprantamai išaiškinta, jog jos sumokėti 302,5 Lt ir 500 Lt yra tik administravimo mokesčiai, o ieškovui įvykdžius sutartimi prisiimtus įsipareigojimus reikės sumokėti atitinkamas sutartyse nurodytas 10000 Lt ir 4500 Lt sumas. Iš 2015 m. vasario 24 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės nerišlaus ir sunkiai suprantamo pasisakymo matyti, kad ieškovas surado atsakovei turtą, kuriame nebuvo patogumų ir žadėjo padėti parengti projektą jiems įrengti. Taigi, nėra aišku kaip atsakovė suprato ieškovo planuojamų teikti paslaugų apimtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė kėlė klausimą dėl ieškovo teiktų paslaugų kainos adekvatumo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino sutarčių sąlygų šiuo aspektu, nepasisakė dėl to, ar paslaugų kaina sudaranti net 20 proc. turto padavimo kainos laikytina sąžininga ir nepažeidžianti atsakovės kaip vartotojos interesų. Todėl kyla abejonių dėl sulygtų paslaugų apimties ir kainų aiškumo. Šioms aplinkybėms išaiškinti būtina iš naujo tirti ir vertinti įrodymus. Nustačius, kad sutartyse numatytos paslaugų kainos nesąžiningos ir pažeidžiančios vartotojos interesus, svarstytina ir atitinkama kaina, kuri būtų sąžininga už tokių paslaugų atlikimą. Ieškovas yra verslo subjektas, jo veiklos sritis – tarpininkavimas parduodant ir perkant nekilnojamąjį turtą, tuo tarpu atsakovė yra senyvo amžiaus, beraštė ir prastai suprantanti lietuvių kalbą (sutartys sudarytos lietuvių kalba), neturinti derybų patirties, ekonomiškai silpnesnė už atsakovą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą šių aplinkybių nevertino ir nesiaiškino ar ieškovas nesąžiningai nepasinaudojo tuo, kad sudarant preliminariąją sutartį jis buvo stipresnioji šalis. Tokios aplinkybės kolegijos nuomone, vertintinos tik teismo posėdyje ištyrus nurodytas aplinkybes. Dėl nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo skundžiamas pirmosios sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu  teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovės J. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                               Andrutė Kalinauskienė

                                                                                                                                            Jūra Marija Strumskienė

                                                                                                                                            Vilija Mikuckienė