Administracinė byla Nr. eA-302-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00492-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 41 

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą (toliau – ir Centras) pašalinti padarytą pažeidimą ir pateikti 2021 m. vasario 1 d. prašyme prašomą informaciją.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       2020 m. Centras su pareiškėju atliko medicininį tyrimą. Pareiškėjui vykdomo psichologinio ištyrimo metu atsakovas taikė tam tikrus medicinos prietaisus (instrumentus), metodikas ir priemones. 2021 m. vasario 1 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu (toliau – ir Prašymas) į atsakovą ir prašė pateikti informaciją. 2021 m. vasario 18 d. pareiškėjas gavo Centro 2021 m. vasario 18 d. raštą Nr. 45R­334 (toliau – ir Atsakymas), kuriuo atsisakyta pateikti informaciją apie pareiškėjui vykdytą medicininį tyrimą, tyrimo metu pareiškėjui taikytus medicinos prietaisus (instrumentus), taikytų prietaisų (instrumentų) pavadinimus. Atsakyme nepaaiškinta, kokiu pagrindu ir kokiomis teisės normomis remiantis grindžiamas atsisakymas suteikti informaciją. 

2.2.       Atsisakydamas suteikti informaciją atsakovas nurodė, kad psichologiniai instrumentai negali būti viešinami, kad jų naudingumui nebūtų pakenkta, tačiau pareiškėjas neprašė viešinti informacijos.

2.3.       Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato draudimo valstybės įstaigoms pateikti jų turimą informaciją apie asmenį, kuris tokios informacijos prašo, todėl pareiškėjas turėjo teisę gauti prašomą informaciją, o nagrinėjamu atveju psichologinio tyrimo metu taikytų pareiškėjui medicinos instrumentų ir priemonių tikslius pavadinimus (Prašymo 2 punktas)? 2020 m. liepos 8 d. papildomo psichologinio tyrimo metu taikytų pareiškėjui medicinos instrumentų ir priemonių tikslius pavadinimus (Prašymo 3 punktas). Pareiškėjas akcentavo, kad pareiškėjo teisė gauti informaciją gali būti apribota tik įstatymu.

2.4.       Centras priėmė sprendimą apriboti pareiškėjo teisę į peržiūrėjimo procedūrą, suprantamai nepaaiškino varžančio teisę gauti informaciją apie save sprendimo peržiūrėjimo procedūrų, vadinasi, iš tikrųjų liko neįgyvendintos 2009 m. birželio 18 d. Europos Tarybos konvencijos dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais (toliau – ir Konvencija) nuostatos.

2.5.       Pareiškėjas teigė, kad buvo padarytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos (toliau – ir Chartija)  41 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimas, todėl kad Centro veiksmai (neveikimas) negali būti suderinti su gero administravimo principu, o būtent, kad pareiškėjo reikalai būtų tvarkomi nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.

2.6.       Pareiškėjas tvirtino, kad buvo padarytas Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimas, todėl kad Centras nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo gerbimą, dalies informacijos apie pareiškėjui taikytų medicinos prietaisų (instrumentų) pateikimą ir užkirto teisę peržiūrėti prašymą ne teisme.

2.7.       Atsakyme nepateikta apskundimo tvarka, tokiu būdu pažeistos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), nuostatos, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 2 punktas. 

3.       Atsakovas Centras su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1.       Atsakovo nuomone, pareiškėjo Prašymas nelaikytinas skundu kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 12 dalyje, kadangi Prašyme nenurodytos jokios pažeistos pareiškėjo teisės, be to po psichologinio tyrimo atlikimo pabaigos buvo praėjęs jo apskundimo terminas. Todėl Atsakyme neturėjo būti nurodyta jo apskundimo tvarka.

4.2.       Pareiškėjo prašymas nelaikytinas ir prašymu kaip jis apibrėžtas VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje. Centras teisės aktų nustatyta tvarka nėra įpareigotas atlikti VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje numatytus veiksmus, t. y. teisės aktuose nėra nustatyta pareiga tiriamiesiems teikti informaciją, kokiais psichologiniais testais yra tiriama jų psichologinė būklė. Be to, tai prilygtų pareigai nurodyti visus įmanomus psichologijos mokslo metodus ir priemones, kurie kiekvienam tiriamajam gali būti skirtingi.

4.3.       Pareiškėjo prašymas nelaikytinas prašymu Įstatymo nustatyta prasme ir apimtimi, nes šis teisės aktas reglamentuoja asmens teisę gauti ne bet kokią informaciją, o tik informaciją, nurodytą Įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką, t. y. informaciją apie įstaigos veiklą ir jos disponuojamus viešus dokumentus.

4.4.       Atsakovas teigė, kad pareiškėjo motyvas, jog informacija nebuvo reikalinga viešinimui, nėra aktualus, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas informacijos, kurios atskleidimas gali turėti įtakos tinkamam Centro funkcijų vykdymui, klausimas. Centras teisės aktų nustatyta tvarka turi pareigą pateikti tik tuos dokumentus, kurių teikimas nustatytas teisės aktų normomis ir kuriuos pateikus asmuo turėtų teisę juos panaudoti visais Įstatymo 8 straipsnyje nustatytais būdais.

4.5.       Psichologiniai testai negali būti prilyginti dokumentams ar informacijai, kuria institucija disponuoja vykdydama viešąsias funkcijas. Atliekant psichologinį ištyrimą vykdomos asmens sveikatos priežiūros paslaugos bendrąja prasme, o siaurąja prasme yra nustatomas asmens tinkamumas tarnauti vidaus tarnyboje (analogiškai, kaip sveikatos būklės tinkamumas vykdyti tam tikras darbo funkcijas, sveikatos būklės tinkamumas įvertinant teisę laikyti ginklą, teisę vairuoti transporto priemonę), jų prilyginti viešosioms funkcijoms nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

4.6.       Atsakyme apskundimo terminas nebuvo nurodytas, kadangi: i) Prašymas pateiktas praleidus terminą (jeigu šį prašymą laikyti skundu), ii) jame nebuvo prašoma pateikti teisės aktais privalomos teikti informacijos, iii) jame nenurodyta, kokie Centro veiksmai yra skundžiami, nenurodytas informacijos pateikimo tikslas, v) Prašymas yra informacinio pobūdžio. Atsakovo Atsakymas laikytinas ne skundo nagrinėjimu, o informacijos teikimu (atsisakymu ją teikti). Atsakovas akcentavo, kad su pareiškėjas teikė Centrui 7 skundus – prašymus, į kai kuriuos jų buvo teikiami atsakymai el. paštu, į kai kuriuos oficialiais raštais, vyko intensyvus susirašinėjimas.

4.7.       Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu pareiškėjui neteikiama jokia paslauga, jo ekspertinio sprendimo išvada nepriimta dėl to, kad nebuvo pristatyti dokumentai iš papildomą jo sveikatos būklės diagnostiką vykdžiusių tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Pareiškėjo prašoma informacija neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes psichologinis ištyrimas yra nebaigtas, jokia išvada nėra pateikta nei pačiam pareiškėjui, nei jį siuntusiai vidaus tarnybos įstaigai. Šiuo metu ekspertiniame sprendime yra surašyti tik pareiškėjo biografijos faktai. Pareiškėjui visa informacija apie jo ištyrimą yra pateikta (leista fotografuoti bet kurį specializuotosios medicininės ekspertizės lapą), taip pat ekspertinio sprendimo medžiaga pridedama ir prie šio atsiliepimo pakartotinai. Atsakovas akcentavo, kad bylinėjimasis negali būti beprasmis, nes teismo sprendimas niekaip neįtakotų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

4.8.       Atsakovo nuomone, Konvencija nagrinėjamu atveju netaikoma, kadangi psichologinio ištyrimo metodika/instrumentas nėra oficialus dokumentas, kuris teiktinas pagal minėtą Konvenciją. Atsakovas taip pat akcentavo, kad žmogaus teisė gauti informaciją iš valstybės institucijų nėra absoliuti.

4.9.       Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo psichologinis ištyrimas buvo vykdomas vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-380/V-618 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. IV-294/V-358 redakcija) (toliau — ir Sąvadas), ir Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. IV-299 (toliau — Aprašas), teisės normomis. Vadovaujantis Aprašo 2, 26 punktais, naujai priimamiesiems psichologinis ištyrimas yra Specializuotosios medicininės ekspertizės dalis. Vadovaujantis Aprašo 26 punktu, atliekant ekspertizę naujam priimamajam (asmeniui, pretenduojančiam į tarnybą, pageidaujančiam mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar kitoje švietimo įstaigoje, kursantui), atliekamas jo asmenybės psichologinis vertinimas.

4.10.       Pareiškėjui informacija apie psichologinio tyrimo išvadai pateikti naudojamus instrumentus nebuvo pateikta, nes šios informacijos atskleidimas visuomenėje gali sąlygoti naujai priimamųjų išmokimo pateikti „teisingus atsakymus“ riziką bei turėtų įtakos siekiant visuomenės saugumui reikšmingo tikslo (atlikti naujai priimamų asmenų psichologinį įvertinimą), kad asmuo, kuris ateityje naudos valdingus įgalinimus kitų asmenų atžvilgiu, būtų patikrintas, kad yra psichologiškai sveikas. Psichodiagnostikos instrumentai negali būti viešinami, kad jų naudingumui nebūtu pakenkta.

4.11.       Psichologinio tyrimo instrumentų atskleidimas pačiam pareiškėjui sukelia riziką ateityje, jeigu pareiškėjas vis dėlto pakartotinai būtų siunčiamas pakartoti specializuotą ekspertizę, kadangi išankstinė klausimų-atsakymų, užduočių analizė įtakotų klaidingą psichologinio ištyrimo rezultatą.

4.12.       Informacija, kurios prašo pareiškėjas prilygtų psichologijos studijų aprašymui, psichologiniai testai ir jų vertinimas, kurie buvo taikyti pareiškėjui, nėra saugomi autorinių teisių ir iš esmės psichologinių testų taikymas ir vertinimas yra asmens, specialisto-psichologo išsilavinimo ir psichologijos mokslo žinių dalis. Centras negali pateikti tikslių pavadinimų ir kūrėjų kontaktų, kurių testus/dalį testų Centras taiko. Centras netaiko testų, kurie savo reikšme būtų teisingas/neteisingas atsakymas, tai daugiau testai, kuriais nustatomos asmens psichikos veikimo galimybės, t. y. asmuo vengia atsakymo, atsakymą pateikia pervertindamas, teikia abstraktų atsakymą, kokios asmeniui kyla asociacijos, asmens pirmas spėjimas/atsakymas, pasitaisymo variantas, piešiniai ir kt. Kai kurie testo klausimai gali būti nepateikiami, dalies testo klausimų gali būti atsisakoma tyrimo eigoje. Iš esmės pagrindinis „instrumentas“ įvertinti asmens psichologinę būklę yra pats psichologas ir jo psichologijos mokslo žinios.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2021 m. balandžio 21 d.  sprendimu pareiškėjo T. G. skundą tenkino – panaikino Centro 2021 m. vasario 18 d. raštą Nr. 45R-334 ir įpareigojo Centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 1 d. prašymą. 

6.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

6.1.       2020 m. Centre pareiškėjui buvo vykdytas medicininis tyrimas.

6.2.       Pareiškėjas 2021 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu pateikė Prašymą, kuriuo prašė Centro: 1) paaiškinti ar psichologinio testavimo procedūros ir tyrimo metu taikomos tiriamiesiems medicinos priemonės ir metodikos patvirtintos įstatymo leidėjo arba pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką. Įvardinti konkrečius teisės aktus, kuriais reguliuojamos psichologinio testavimo ir tiriamųjų psichikos vertinimo procedūros, įskaitant medicinos priemonės ar kitus instrumentus naudojamus tiriamųjų psichologiniam (psichiatriniam) ištyrimui; 2) įvardinti visus 2020 m. liepos 1 d. psichologinio tyrimo metu taikytų pareiškėjui medicinos instrumentų ir priemonių tikslius pavadinimus, tikslius psichologinių testų gamintojus (kūrėjus), nurodyti pareiškėjui taikytų psichologinių testų gamintojų (kūrėjų) kontaktinius duomenis, adresą tel. nr., el. pašto adresą, kuriuo galima būtų susisiekti su psichologinių testų gamintojais (kūrėjais); 3) įvardinti 2020 m. liepos 8 d. med. psich. V. G. papildomo psichologinio tyrimo metu taikytų pareiškėjui medicinos instrumentų ir priemonių tikslius pavadinimus, psichologinių testų gamintojus (kūrėjus), kontaktinius duomenis, adresą, tel. nr., el. pašto adresą, kuriuo galima būtų susisiekti su psichologinių testų gamintojais (kūrėjais); 4) nurodyti detaliau medicinos priemonių (psichologinių testų) Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje atsiradimo teisines ir faktines aplinkybes, o būtent, kada tiksliai ir iš kokių subjektų buvo įsigyti psichologiniam tiriamųjų testavimui reikalingos priemonės (psichologiniai testai, instrukcijos vertinimo rekomendacijos ir kitos metodikos). Įvardinti minėtų medicinos priemonių įsigijimo procedūrų iniciatorius, detaliau paaiškinti įsigijimo eigą; 5) pateikti pagrindą (dokumentus), kuriais remiantis buvo sudarytas (sudaryti) teisėtas sandėris (sandėriai) ar pirkimas (pirkimai) dėl psichologiniam tiriamųjų testavimui (vertinimui) reikalingų medicinos priemonių įsigijimo. Paaiškinti kokio subjekto kompetencijoje buvo minėtų pirkimo procedūrų iniciavimas ir kuravimas.

6.3.       Centras 2021 m. vasario 18 d. Atsakymu pateikė pareiškėjui raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo ištyrimas buvo vykdomas vadovaujantis Sąvado ir Aprašo teisės normomis. Centras informavo, kad pareiškėjui informacijos apie psichologinio tyrimo išvadai pateikti naudojamus instrumentus neteiks, nes psichodiagnostikos instrumentai negali būti viešinami, kad jų naudingumui nebūtų pakenkta.

7.       Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Be to, šiuo Įstatymu įgyvendinta 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.

8.       Teismo vertinimu, teisinis reglamentavimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika aiškiai nustato pareigą viešojo administravimo subjektui, šiuo atveju Centrui, laiku ir tinkamai atsakyti į visus pareiškėjo Prašyme iškeltus klausimus, priimti individualų sprendimą, jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

9.       Įvertinęs Prašymo turinį, teismas darė išvadą, kad VAĮ prasme, šis pareiškėjo raštas, yra prašymas viešojo administravimo subjektui dėl jo medicininio patikrinimo, su kuriuo jis nesutinka, prašė suteikti informaciją dėl psichologinio testavimo procedūros, tyrimo metu taikomas tiriamiesiems medicinos priemones, metodiką, ar procedūros, priemonės, metodika yra patvirtintos įstatymo leidėjo ar Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Todėl nagrinėjamu atveju, Centras, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, privalėjo vadovautis VAĮ ir Taisyklių 35 punkto nuostatomis, tinkamai atsakyti į visus pareiškėjo prašyme iškeltus klausimus, priimti individualų sprendimą, jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

10.       Be to, teismas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 35.2 papunkčio nuostatas, į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Teismo vertinimu, Atsakyme Centras pateikė atsakymą tik į vieną pareiškėjo klausimą, nenurodė kokiu teisiniu pagrindu atsisako teikti pareiškėjui jo prašomą suteikti informaciją. Todėl teismas darė išvadą, kad Atsakymas neatitinka VAĮ 3 straipsnio, Taisyklių nuostatų, nes nėra pagrįstas teisės aktų normomis, raštas nėra motyvuotas, neatsakyta į pareiškėjo teiktus klausimus, nenurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į padarytas išvadas Centro Atsakymas yra naikintinas.

III.

11.       Atsakovas Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjo T. G. skundo. 

12.       Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.       LVAT suformuotoje praktikoje Centras, vykdydamas specializuotąją ekspertizę, nelaikomas viešojo administravimo subjektu. Centro paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotosios medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą.

12.2.       Atsakovo vertinimu, pareiškėjo Prašymas nėra nei skundas, nei prašymas VAĮ prasme. Centras teisės aktų nustatyta tvarka nėra įpareigotas atlikti VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje numatytus veiksmus, t. y. tiriamiems asmenims teikti informaciją, kokiais psichologiniais testais yra tiriama jų psichologinė būklė.

12.3.       Iš pareiškėjo Prašymo nėra galimybės nustatyti, kad su medicininiu patikrinimu jis nesutinka. Pareiškėjas negali nesutikti ar sutikti su psichologinio patikrinimo išvada, nes ji net nebuvo priimta. Psichologinis patikrinimas buvo neatliktas, nes pareiškėjas per nustatytą terminą nepristatė duomenų iš papildomą ekspertinį ištyrimą vykdžiusios įstaigos, taip pat tyrimas buvo įvykdytas tiek: gyvenimo faktai įrašyti į specializuotosios medicininės ekspertizės blanką. Jokios psichologinio ištyrimo išvados nebuvo priimtos ir įrašytos.

12.4.       Pareiškėjas turi visą informaciją, kuri buvo įrašyta jo ekspertiniame sprendime, nes yra jį nusifotografavęs.

13.       Pareiškėjas T. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei palikti galioti VAAT 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą.

13.1.       Pareiškėjas mano, kad iš Atsakymo neaišku, kokios priežastys lėmė, kad pareiškėjui buvo apribota teisė gauti informaciją.

13.2.       Pareiškėjo nuomone, atsakovo teiginiai dėl pareiškėjo Prašymo statuso nėra nuoseklūs. Anot pareiškėjo, atsakovas aiškiai nepagrindžia, kodėl pareiškėjo Atsakymas nelaikytinas prašymu VAĮ prasme.

13.3.       Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas galėjo (ir turėjo teisę) nurodyti pareiškėjui trūkumus, jeigu manė, kad pareiškėjo Prašymas nebus laikomas prašymu VAĮ prasme. Antra vertus, jeigu Prašymą nagrinėję tarnautojai neturėjo kompetencijos (arba nebuvo įgalioti), turėjo teisę perduoti Centro gydymo tarybai arba kitam valdymo subjektui pagal kompetenciją (ir subsidiarumą) svarstyti pareiškėjo Prašyme iškeltus klausimus.

13.4.       Atsakovas pažymi, kad Atsakyme rašoma, kad psichologiniai instrumentai negali būti viešinami, kad jų naudingumui nebūtų pakenkta, tačiau pareiškėjas neprašė informacijos su tikslu informaciją viešinti. Šiuo aspektu pareiškėjas prašo teisingai išaiškinti 2003 m. lapkric?io 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/98/EB de?l vies?ojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birz?elio 26 d. Europos Pralamento ir Tarybos direktyva 2013/37/ES (toliau – ir Direktyva), o būtent Direktyvos konstatuojamosios dalies (preambulės) 2, 8, 11, 16 punktus, EŽTK nuostatas, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį, kuriame numatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.

13.5.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nenurodo, ar disponuoja visa (prašymo turinį atitinkančia) informacija, o jeigu ne, kokia įstaiga valdo ar disponuoja pirmiau minėtą informaciją.

13.6.       Lietuvos pagrindinis įstatymas nenumato ribojančių veiksnių gauti valstybe?s i?staigu? turima? informacija? apie save, todėl demokratinėje visuomenėje nėra būtina kliudyti ir apriboti pareiškėjui teisę gauti Prašyme prašomą informaciją, o būtent: psichologinio tyrimo metu taikytu? pareis?ke?jui medicinos instrumentu? ir priemoniu? tikslius pavadinimus (Prašymo 2 punktas); 2020 m. liepos 8 d. papildomo psichologinio tyrimo metu taikytu? pareis?ke?jui medicinos instrumentu? ir priemoniu? tikslius pavadinimus (Prašymo 3 punktas). Laikytina, kad nagrinėjamu atveju taikomas konstitucinių, pilietinių ir asmens teisių ribojimas negalimas, todėl kad: i) tai daroma ne įstatymu; (ii) ribojimas nebūtinas demokratinėje visuomenėje.

13.7.       Pareiškėjas prašo LVAT pasisakyti, ar Centras pagrįstai apribojo pareiškėjo informacijos teisę Lietuvos Respublikos Konstitucijos prasme.

13.8.       Centras valiniais veiksmais išreiškė viešojo administravimo subjekto valią neteikti pareiškėjui informacijos, tačiau atsisakius atlikti prašomus veiksmus apeliantas suprantamai neišaiškino, ar pareiškėjas turi teisę apskųsti apelianto veiksmus pagal subsidiarumą aukštesnei pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos institucijai arba teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Centro atsisakymo suteikti informaciją apie psichologinio tyrimo metu, atliekant specializuotą medicininę ekspertizę, taikytus pareiškėjui T. G. medicinos instrumentus ir priemones.

15.       Pažymėtina, kad pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į atsakovą, kuriuo prašė pateikti informaciją: 1) paaiškinti ar psichologinio testavimo procedūros ir tyrimo metu taikomos tiriamiesiems medicinos priemonės ir metodikos patvirtintos įstatymo leidėjo arba pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką. Įvardinti konkrečius teisės aktus, kuriais reguliuojamos psichologinio testavimo ir tiriamųjų psichikos vertinimo procedūros, įskaitant medicinos priemonės ar kitus instrumentus naudojamus tiriamųjų psichologiniam (psichiatriniam) ištyrimui; 2) įvardinti visus 2020 m. liepos 1 d. psichologinio tyrimo metu taikytų pareiškėjui medicinos instrumentų ir priemonių tikslius pavadinimus, tikslius psichologinių testų gamintojus (kūrėjus), nurodyti pareiškėjui taikytų psichologinių testų gamintojų (kūrėjų) kontaktinius duomenis, adresą tel. nr., el. pašto adresą, kuriuo galima būtų susisiekti su psichologinių testų gamintojais (kūrėjais); 3) įvardinti 2020 m. liepos 8 d. med. psich. V. G. papildomo psichologinio tyrimo metu taikytų pareiškėjui medicinos instrumentų ir priemonių tikslius pavadinimus, psichologinių testų gamintojus (kūrėjus), kontaktinius duomenis, adresą, tel. nr., el. pašto adresą, kuriuo galima būtų susisiekti su psichologinių testų gamintojais (kūrėjais); 4) nurodyti detaliau medicinos priemonių (psichologinių testų) Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje atsiradimo teisines ir faktines aplinkybes, o būtent, kada tiksliai ir iš kokių subjektų buvo įsigyti psichologiniam tiriamųjų testavimui reikalingos priemonės (psichologiniai testai, instrukcijos vertinimo rekomendacijos ir kitos metodikos). Įvardinti minėtų medicinos priemonių įsigijimo procedūrų iniciatorius, detaliau paaiškinti įsigijimo eigą; 5) pateikti pagrindą (dokumentus), kuriais remiantis buvo sudarytas (sudaryti) teisėtas sandėris (sandėriai) ar pirkimas (pirkimai) dėl psichologiniam tiriamųjų testavimui (vertinimui) reikalingų medicinos priemonių įsigijimo. Paaiškinti kokio subjekto kompetencijoje buvo minėtų pirkimo procedūrų iniciavimas ir kuravimas.

16.       Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo Prašymą, pateikė Atsakymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo ištyrimas buvo vykdomas vadovaujantis Sąvado ir Aprašo teisės normomis. Centras informavo, kad pareiškėjui informacijos apie psichologinio tyrimo išvadai pateikti naudojamus instrumentus neteiks, nes psichodiagnostikos instrumentai negali būti viešinami, kad jų naudingumui nebūtų pakenkta.

17.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Atsakymą bei įpareigojo Centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo Prašymas laikytinas prašymu VAĮ prasme, Centras privalėjo pareiškėjui pateikti informaciją, o atsisakyti galėjo tik įstatyme įtvirtintais atvejais.

18.       Atsakovas Centras nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad Centro paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotosios medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą. Teisės aktais neįpareigoja Centro teikti tiriamiems asmenims informaciją apie atliekamus tyrimus. Atsakovas akcentuoja, kad galutinė psichologinio patikrinimo išvada nėra priimta, todėl neturės jokių teisinių pasekmių pareiškėjui.

19.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20.       Centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1V-292 (toliau – ir Nuostatai), 1 punktas patvirtina, kad Centras yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė.  Pažymėtina, kad nors Centras yra biudžetinė įstaiga, tačiau administraciniuose teismuose nagrinėtini tik tokie ginčai, kurie yra susiję su viešuoju administravimu (ABTĮ 3 str. 1 d.), kuris pagal VAĮ 2 straipsnio 18 punkto nuostatas apima administracinį reglamentavimą, administracinių sprendimų priėmimą, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūrą, administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą.

21.       Byloje esantys dokumentai patvirtina (byloje dėl to nėra ginčo), kad pareiškėjas buvo siunčiamas į Centrą atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, Aprašo 4.1, 9.2 punktų pagrindu, t. y. siekiant nustatyti naujo priimamojo tinkamumą vidaus tarnybai (mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose arba VRM siuntimu kitoje švietimo įstaigoje), pareiškėjui pageidaujant mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar VRM siuntimu kitoje švietimo įstaigoje. Byloje nėra ginčo, kad dalis minėto tyrimo buvo atlikta pareiškėjui, tačiau galutinė išvada nepriimta.

22.       Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nustato, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų rūšys pagal jų teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas yra medicininės pagalbos, slaugos ir palaikomojo gydymo (slaugos), medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo, medicininės-socialinės ekspertizės, specializuotos medicininės ekspertizės, mišrios.

23.       Sveikatos sistemos įstatyme (II skyriuje „Asmens sveikatos priežiūra“) 27 straipsnyje nustatyta, kad „Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką pagal kompetenciją nustato Sveikatos apsaugos ministerija arba Vidaus reikalų ministerija, arba Krašto apsaugos ministerija, suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija“.

24.       Aprašo 2 punktas nustato, kad specializuotoji medicininė ekspertizė, tai „tinkamumo vidaus tarnybai nustatymas asmenims, <...> šių asmenų asmenybės psichologinio tyrimo atlikimas <...> ar pareigūnų ir kursantų sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymas“, o tinkamumas tarnybai, tai „sveikatos būklės tinkamumo vidaus tarnybai nustatymas pagal Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose <...>“.

25.       Atsižvelgdama į sisteminę aptarto reguliavimo analizę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad specializuota medicininė ekspertizė yra viena iš sveikatos priežiūros paslaugų rūšių. Taigi Prašymas suteikti informaciją apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei Atsakymas, kuriuo atsisakyta suteikti tokią informaciją, yra iš esmės susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (informacijos, susijusios su pacientui teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, ne / suteikimu), o tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXV skyrius, Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d.) . Būdamas civilinio teisinio pobūdžio, keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir nagrinėjamoje konkrečioje situacijoje negali būti laikomas viešuoju administravimu (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. T-XX-86-06). Minėtos praktikos dėl rūšinio teismingumo nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. žr. 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-376/2014; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015; 2015 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-639-556/2015, 2015 m. sausio 14 d. nutartis Nr. AS-167-261/2015, 2016 m. birželio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-579-261/2016, 2020 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-255-756/2020).

26.       Pažymėtina, kad esant pagrindui Centro priimti ekspertiniai sprendimai gali būti administracinės bylos dalyku tais atvejais, kai teisme ginčijamas jų pagrindu priimtas individualus administracinis aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-64-13 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tyrimas nebuvo baigtas, galutinė išvada nesurašyta, joks vėlesnis individualus administracinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nepriimtas, taigi ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

27.       Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad byla pagal rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai, o Vilniaus apygardos administracinis teismas, pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėjo bylą, nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.

28.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 137 straipsniu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikina ir bylą perduoda pagal rūšinį teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1, 2 dalies, 137 straipsniu, 144 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal rūšinį teismingumą perduoti bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui – nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Driukas

        Gintaras Kryževičius

        Beata Martišienė