Baudžiamoji byla Nr. 1-104-890/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58201-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.2;1.1.10.1;1.2.25.4.1; 2.3.6.4.5
(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,
sekretoriaujant R. I.- B.,
dalyvaujant prokurorei J. S.,
kaltinamajam E. S.,
nukentėjusiajam D. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2016-10-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., padarymu.
Teismas
n u s t a t ė:
E. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra jis 2016 m. gruodžio 10 d., 1 val. 18 min., vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Vingio g., penkių eismo juostų kelyje su skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi trys eismo juostos, nereguliuojamoje šviesoforu Vingio g. ir Smiltelės g. sankryžoje, neįsitikino, kad važiuoti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu, Smiltelės g. važiuojančio automobilio „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje įvyko susidūrimas. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Opel Astra“ keleiviui D. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais neatsargiais veiksmais E. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), Kelių eismo taisyklių 167 p. (<...> Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis E. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo D. K.. Parodė, kad jo vairavimo stažas – devyneri metai. 2016-12-10, 01.18 val. vairavo „Renault Megane“ automobilį, automobilyje su juo buvo A. M., jis su A. M. važiavo namo. Privažiavo Vingio - Smiltelės gatvių sankryžą, šviesoforas buvo išjungtas, mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Jis turėjo praleisti važiuojančius automobilius, nes važiavo iš šalutinio kelio. Buvo tamsus paros metas, galėjo matyti atvažiuojančius automobilius. Sustojo prie sankryžos, apsidairė į šonus, nieko nematė, pradėjo sukti ir nieko daugiau neprisimena, pabudo ligoninėje. Kito žmogaus vairuojamas automobilis, kuriame buvo nukentėjusysis, važiavo pagrindiniu keliu. Jis turėjo praleisti tą automobilį, bet jo nematė. Sutinka, kad dėl neatsargumo sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio metu stipriai nukentėjo ir pats. Jam lūžo dubens kaulai, 5 mėnesius nevaikščiojo. Iki šiol skauda nugarą ir koją.
Kadangi kaltinamasis E. S. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina šie įrodymai:
Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d. buvo draugo E. namuose, Klaipėdos m., Žvejybos uosto rajone. Buvo keletas draugų susirinkusių, gėrė alkoholį, E. alkoholio negėrė. Nusprendė važiuoti namo, tai E. pasisiūlė jį parvežti į namus. Po vidurnakčio išvažiavo automobiliu „Opel Astra“, kurį vairavo E. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, buvo užsisegęs saugos diržą, automobilį vairavo E.. Važiavo nuo „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro link Šilutės pl., Smiltelės gatve. Važiavimo greitis nebuvo didelis. Iki susidūrimo važiuodamas nieko nematė. Daugiau nieko apie įvykį nepamena. Atsipeikėjo sėdėdamas automobilyje, prie jo pribėgo gaisrininkas, kuris pamatęs, jog atsipeikėjo, jam liepė nejudėti, medikai uždėjo langetę ant kaklo ir išvežė į ligoninę. Daugiau nieko nepamena. Paguldė jį į reanimacijos skyrių, po to kelias dienas gulėjo kitame skyriuje. Sekmadienį atvažiavo E. pas jį į ligoninę. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas, nes jo draugo E. vairuojamas automobilis važiavo pagrindiniu keliu. Šiuo metu gydosi, kaklas įtvare. Porą mėnesių nešios kaklo įtvarą, gali būti, jog prireiks operacijos. Po šio įvykio jaučiasi negerai, kankina kaklo skausmai. Turėjo išvažiuoti į užsienį dirbti, išvažiuoti nebegali. Pats save išlaiko, dėl patirtų sužalojimų negali dirbti. Padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala. Dėl žalos atlyginimo ketina teikti civilinį ieškinį, teisme (t. 1, b.l. 75-78, 82).
Specialisto išvadoje 2017-03-13 Nr. G 503/2017(03) konstatuota, kad D. K. nustatyti sužalojimai: sumušimai virš kairio antakio, smakre, ties kairiuoju raktikauliu, dešinėje krūtinės pusėje, nedislokuotas II kaklinio stuburo slankstelio danties lūžimas. D. K. patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b.l. 86-87).
Specialisto išvadoje 2016-12-15 Nr. T-A 8835/2016(01) nustatyta, kad D. K. kraujyje rasta 2,75 promilės etilo alkoholio (t. 1, b.l. 88).
Liudytojas E. Š.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gruodžio 10 d., apie 00.00- 01.00 val. nakties, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Smiltelės g. nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pusės link Šilutės pl., link degalinės „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo blaivus, iš vakaro buvo gėręs butelį alaus. Su juo kartu važiavo D. K., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, abu buvo prisisegę saugos diržus. Važiavo maždaug 50-60 km/val. greičiu. Artėdamas prie nereguliuojamos Smiltelės g. ir Vingio g. sankryžos pagrindiniu keliu, važiavo tiesiai, antra eismo juosta. Įvažiavus į minėtą nereguliuojamą sankryžą, staiga pamatė atvažiuojantį automobilį „Renault“ ir pajuto smūgį į automobilio priekinį dešinį sparną. Smūgis nubloškė jo vairuojamą automobilį. Smūgio metu iššoko abi oro pagalvės. Nuo oro pagalvės gavo smūgį į veidą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas, stipriau nesusižalojo. Automobilis atsitrenkęs į jo vairuojamą automobilį išvažiavo iš šalutinio, ko pasekoje įvyko susidūrimas. Pažiūrėjo į draugą D., paklausė kaip jis jaučiasi, jis nieko jam neatsakė. Išlipo iš automobilio ir ėjo pažiūrėti kaip kitam automobiliui, automobilyje buvo daug asmenų. D. liko sėdėti automobilyje. Pro šalį praėjo žmogus, jo paklausė „kaip tu čia vairuoji“, nieko neatsakė ir nuėjo. Būdamas šoko būsenoje iš eismo įvykio vietos išėjo. Nesuvokė, jog išėjo iš įvykio vietos, nes buvo šoko būsenoje. Daugiau iš įvykio vietos papasakoti negali. Ryte sužinojo, kad eismo įvykyje buvo sužaloti žmonės, tada iš karto skambino savo draugui, bet jis telefono nekėlė. Ėmė ieškoti draugo, po kiek laiko, vakarop paskambino D. mama, kuri pranešė, kad D. guli ligoninėje. Sekmadienį vyko į ligoninę aplankyti draugo. Pirmadienį skambino į Klaipėdos AVPK budėtoją, kuriam paaiškino, kad jis vairavo „Opel Astra“ automobilį, kuris pateko į eismo įvykį. Atvykęs į Kelių policiją, parašė paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Dėl eismo įvykio kaltas „Renault“ vairuotojas, nes nepraleido jo važiuojančio pagrindiniu keliu. Įvykio metu stipriai nenukentėjo, į medikus nesikreipė. Jo automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (t. 1, b.l. 93-96).
Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pamena, jog draugas E. atvažiavo automobiliu jos paimti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavimo iš Vingio gatvės, Klaipėdos m. Nutarė atsigerti kavos. Ji sėdo į jo vairuojamo automobilio priekinę keleivio sėdynę. Įsėdusi užsisegė saugos diržą ir pajudėjo iš vietos Vingio gatve tiesiai link Smiltelės gatvės. Važiavimo greičio didelio nebuvo, privažiavę nereguliuojamą šviesoforo Vingio g. ir Smiltelės g. sankryžą, E. sustojo. E. turėjo sukti į kairę pusę, į Smiltelės gatvę, link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jokio atvažiuojančio automobilio nematė, pajuto smūgį, po kurio daugiau nieko nepamena. Atsipeikėjusi pamatė greitąją pagalbą, policiją, taip pat E. prispaustą automobilyje. Automobilis buvo atsitrenkęs į gyvatvorę. Iš automobilio pati išlipo, padedant medikams. Jai buvo silpna, buvo pasimetusi, šoke. Pamatė, kad E. įnešė į greitosios pagalbos automobilį ir jį išvežė į ligoninę. Iš įvykio vietos išėjo namo pėstute. Medikai siūlė važiuoti į ligoninę, bet ji atsisakė, nes jautė, kad nenukentėjo. Kai dar buvo automobilyje po viso susidūrimo, būnant šoko būsenoje prie jos priėjo vyriškis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, ir kuris liepė jai nejudėti ir nuėjo, daugiau to vyriškio nematė. Kadangi, ji ir E. alkoholio nevartoja, labai jautėsi alkoholio kvapas nuo priėjusio vyriškio, nuo alkoholio kvapo negera pasidarė. Dėl šio įvykio mano, kad ne E. yra kaltas, o kaltas kito automobilio vairuotojas, nes buvo girtas ir galėjo sukelti eismo įvykį (t. 1, b.l. 102-105).
Liudytojas J. L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo nakties metas, po vidurnakčio. Važiavo Klaipėdos m., nuo Šilutės pl. pusės iš Mogiliovo gatvės į Smiltelės g., link Taikos pr. Neprivažiavęs Vingio g. ir Smiltelės g. sankryžos, pastebėjo automobilį skiriamojoje juostoje. Vingio g. ir Smiltelės g. sankryža buvo nereguliuojama šviesoforo. Privažiavo arčiau ir pamatė, jog yra eismo įvykis. Arčiau privažiavęs pamatė, jog keleivio vietos priekinis stiklas išmuštas ir kad automobilio vairuotojas purto keleivį, kuriam sako „kelkis ir bėgame“. Matėsi, jog abu automobiliu važiavę žmonės yra neblaivūs. Automobilio vairuotojas išlipo iš mašinos ir pradėjo eiti ir bėgti iš įvykio vietos, jis bandė vytis, bet nepavyko, tuo metu skambino 112 pagalbos telefonu ir sakė, jog bėga automobilio vairuotojas iš įvykio vietos. Paskui pamatė, kad yra antras automobilis. Įvykio vietoje buvo karo policija, kurie buvo prie kito automobilio, kuriame buvo prispausti žmonės. Kol buvo įvykio vietoje, atvyko greitoji pagalba, policijos ekipažas. Pareigūnui padavė savo duomenis, jog jei reiktų galėtų susisiekti su juo. Nieko daugiau nebelaukė ir iš įvykio vietos išvažiavo (t. 1, b.l. 110-113).
Liudytojas Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo savaitgalis, nakties metas po vidurnakčio. Dirbo taksi vairuotoju Klaipėdos mieste, važiavo automobiliu „Opel Zafira“, buvo po iškvietimo ir važiavo atsistoti į aikštelę. Važiavo Smiltelės gatve link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Privažiavęs Smiltelės g. ir Vingio g. sankryžą, šviesoforas jau buvo išjungtas, pamatė „BMW“ markės automobilį, stovintį ant skiriamosios juostos salelės, priekine dalimi link Šilutės plento pusės, kuris visas sudaužytas, nematė jame esančių žmonių. Jam po dešine puse krūmuose stovintis automobilis, kuris taip pat buvo sudaužytas, iš vairuotojo pusės smūgis. Staiga visa tai pamatęs sustojo priešais šviesoforą, prieš sankryžą. Išlipęs iš automobilio priėjo prie „Renault“ markės automobilio ir pamatė, jog automobilyje sėdi trys žmonės. Vairuotojas buvo be sąmonės, šalia jo, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo moteris, kuri taip pat buvo be sąmonės. Automobilio galinio sėdynėje sėdėjo vaikinas, kuris jam priėjus atsibudo. Iš karto bandė padėti moteriai, susirinkę aplinkiniai jam sakė, kad jos nejudintų. Pasitraukė nuo automobilio, kai staiga vyriškis išlindęs iš tunelio šaukė, kad tunelyje guli girtas vyriškis ir prie mūsų visų priėjo grįžęs. Po kokių trijų minučių atvyko karo policija. Iš to pasakymo suprato, kad tunelyje galėjo gulėti girtas „BMW“ vairuotojas. Jis daugiau nieko nebelaukė ir iš įvykio vietos išvažiavo. Po kokių dešimt minučių važiuodamas išgirdo, kad važiuoja greitosios medicinos ekipažas, o paskui girdėjosi sirenos, ar tai važiavo policijos ekipažas, ar gaisrinė, pasakyti negali. „Renault“ automobilio vairuotojo iškart neatpažino, tik paskui pamatęs socialiniame puslapyje „Facebook“, kad matytas automobilis ir kad jis yra jo buvusio bendradarbio E.. Po keleto dienų nuo įvykio paskambino E., kuris klausinėjo dėl jo atlyginimo sumokėjimo, nes darbdavys jam dar nebuvo sumokėjęs. Pasakė, kad guli ligoninėje, pakliuvo į eismo įvykį, jam pasakė, kad galbūt jį matė eismo įvykio metu. Jo paklausė, ar kažką matė kaip viskas įvyko, bet jam pasakė, kad atvažiavo į įvykio vietą jau po susidūrimo ir nieko nematė. Jis yra labai įkyrus žmogus, į jo skambučius daugiau neatsako (t. 1, b.l. 117-119).
Tarnybiniame pranešime patikslinta, jog Ž. K. apklausos metu minėtas „BMW“ markės automobilis yra „Opel Astra G Caravan“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 121).
Specialisto išvadoje 2016-12-13 Nr. T-A 8836/2016(01) nustatyta, kad E. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 137).
2017 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro metalografinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-792(17) nustatyta, kad „Abi tirti pateiktos automobilio priekinių žibintų artimųjų šviesų lemputės švietė (buvo įjungtos) stipraus smūgio metu. Nustatyti, ar minėtas smūgis įvyko užduotyje aprašyto eismo įvykio metu, ar anksčiau, negalima. Tikėtina, kad to paties smūgio metu tolimųjų šviesų lemputės nešvietė (buvo išjungtos) (t. 1, b.l. 55-57).
2017 m. birželio 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykių aplinkybių techninio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-883(17) nustatyta, kad: 1. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilis „Opel Astra“, įvažiavęs į sankryžą ir joje judėdamas apie 65 km./h greičiu antra eismo juosta lygiagrečiai kelio išilginei ašiai arba artimai tokiai padėčiai, priekine dalimi per visą plotį trenkė į apie 40 km./h greičiu judančio automobilio „Renault Megane“ kairiojo šono priekinę dalį. Susidūrimo metu tarp automobilio „Opel Astra“ priekinės dalies ir automobilio „Renault Megane“ kairiojo šono buvo mažas smailus kampas, atviras link automobilio „Renault Megane“ priekinės dalies. Sąlyčio metu automobilis „Renault Megane“ buvo pasuktas pagal laikrodžio rodyklę, o automobilis „Opel Astra“ - prieš laikrodžio rodyklę. Atsiskyrę automobiliai, judėjo į padėtis, užfiksuotas eismo įvykio vietos plane.
2. Automobiliai susidūrė Smiltelės – Vingio g-vių sankryžose, automobiliui „Opel Astra“ judant Smiltelės g. antra eismo juosta, o automobiliui „Renault Megane“ judant Vingio g., tikėtina, dalinai pirma ir antra eismo juostomis. 3. Automobilis „Opel Astra“ priekine dalimi per visą plotį trenkė į automobilio „Renault Megane“ kairiojo šono priekinę dalį. Pradinio kontakto metu automobilio „Opel Astra“ vidurinė dalis buvo išsidėsčiusi ties automobilio „Renault Megane“ kairiojo šono priekiniu statramsčiu, žr. 4 pav. Susidūrimo metu tarp automobilio „Opel Astra“ priekinės dalies ir automobilio „Renault Megane“ kairiojo šono buvo mažas smailus kampas, atviras link automobilio „Renault Megane“ priekinės dalies, žr. 4 pav. 5. Automobilio „Opel Astra“ judėjimo krypties atžvilgiu, automobilis „Renault Megane“ judėjo iš dešinės į kairę ir mažu smailu kampu, toldamas nuo jo. 6. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Renault Megane“ vairuotojo E. S. veiksmai, - sankryžoje įvažiavęs iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, sudarė neišvengiamą kliūtį automobiliui „Opel Astra“, - techniniu požiūriu, buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio „Opel Astra“ vairuotojo E. Š. veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti. 7. Automobilio „Renault Megane“ vairuotojas E. S., važiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, privalėjo duoti kelią jam iš kairės pagrindiniu kelio per sankryžą važiavusiam automobiliui „Opel Astra“. Automobilio „Opel Astra“ vairuotojas E. Š., kilus grėsmei eismo saugumui, į pagrindinį kelią iš dešinės įvažiavus automobiliui „Renault Megane“, turėjo stabdyti savo automobilį savo judėjimo krypties eismo juostoje (t. 1, b.l. 63-69).
Eismo įvykio vieta buvo apžiūrėta ir užfiksuota kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, autoavarijos vietos plane, fotonuotraukomis (t. 1, b.l. 7-14).
Eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtos ir patikrinta jų techninė būklė (t. 1, b.l.15-20, 33-38).
Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai – paties kaltinamojo parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad kaltinamasis E. S., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 1 d.
Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. S. teistas už kitokio pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą, padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, E. S. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, teisme nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis teisme pretenzijų kaltinamajam nereiškė. Kaltinamasis anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas įvertina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog aptariamo eismo įvykio metu buvo sužalotas ir pats kaltinamasis E. S. - jam plyšo diafragma, lūžo kojų kaulai, kaltinamasis operuotas ir iki šiol jaučia eismo įvykio pasekmes.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs ir į tai, kad kaltinamasis nurodė, jog turės galimybių sumokėti baudą, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, parenkant ženkliai mažesnį nei šios bausmės vidurkis už neatsargius nusikaltimus.
Kaltinamasis E. S. prisipažino esąs kaltas, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. E. S. neatsargų nusikaltimą padarė blaivus, galiojančių nuobaudų už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, duomenų, kad būtų šiurkščiai pažeidinėjęs Kelių eismo taisykles po nusikaltimo padarymo, taip pat nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam E. S. neskiria.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - trys kompaktinės plokštelės su automobilių ir eismo įvykio vietos nuotraukomis, kurios prisegtos prie pirmojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.
Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra I. S. bei automobilis „Opel Astra G Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra E. Š. - saugomi Šlapšilės k., Klaipėdos r., grąžintini savininkams ar jų įgaliotiems asmenims (t. 1, b.l. 24-28, 41-45).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-
n u s p r e n d ž i a:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir jam paskirti 27 MGL (1016,82 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę E. S. sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 18 MGL (677,88 EUR) dydžio baudą.
Išaiškinti kaltinamajam E. S., kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktines plokšteles su automobilių ir eismo įvykio vietos nuotraukomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ar jo įgaliotam asmeniui, ten pat saugomą automobilį „Opel Astra G Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ar jo įgaliotam asmeniui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Eglė Žakevičiūtė