Administracinė byla Nr. AS-641-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00530-2016-3

                                          Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. vasario 24 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė: panaikinti 2016 m. sausio 26 d. sprendimą; įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) spręsti teisinės pagalbos suteikimą iš naujo; atleisti nuo žyminio mokesčio; priteisti iš Tarnybos atlyginti žalą – 2 milijonus eurų.

Kadangi skundas buvo paduotas su trūkumais, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėją įpareigojo juos pašalinti iki 2016 m. kovo 15 d. Nutartis pareiškėjui įteikta 2016 m. kovo 3 d.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. Č. skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, jį (skundą) grąžinti pareiškėjui.

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2016 m. gegužės 12 d. buvo gautas pareiškėjo A. Č. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-1776-394/2016, įvykdyti visus skunde nurodytus prašymus ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo A. Č. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkino, pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 149 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi. Pažymėta, jog skundžiamos 2016 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo neįsiteisėjusios nutarties nuorašas pareiškėjui išsiųstas registruotąja pašto siunta 2016 m. kovo 23 d. bei įteiktas gavėjui 2016 m. kovo 25 d. Šiuo atveju atskirojo skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo skundžiamos nutarties nuorašo įteikimo dienos, kadangi nutartis priimta pareiškėjui nedalyvaujant, todėl paskutinė skundo padavimo diena buvo 2016 m. balandžio 1 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė 2016 m. gegužės 12 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d., 148 str.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodoma, jog pareiškėjas yra senyvo amžiaus, jam 70 metų, yra visiškai „paskendęs dirbtinai sudarytose skolose“, „VGTP negina politinių kalinių ir pensininkų, pareiškėjas nežino, kaip teisingai parašyti skundą“, todėl prašo „atstatyti terminą skundui paduoti“. Teismo vertinimu, priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, nelaikytinos svarbiomis. Pareiškėjas nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis, t. y. pareiškėjas, įgyvendindamas savo procesines teises, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, todėl šis terminas negali būti atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 148 str.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Pažymėta, jog byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl amžiaus ar kitų objektyvių priežasčių pats savarankiškai negalėjo pateikti administraciniam teismui atskirojo skundo ar įgalioti kitą asmenį pareiškėjo vardu pateikti atskirąjį skundą administraciniam teismui.

Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jos objektyviai apsunkino pareiškėjo galimybes paduoti skundą ir jis dėl to praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su ginčijamos nutarties apskundimu. Išdėstytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą atskirajam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas atnaujinti terminą netenkintas (ABTĮ 127 str. 2 d., 148 str.). Netenkinus prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti, skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p., 148 str.).

III.

Pareiškėjas A. Č. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį; atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties panaikinimo priimti; patenkinti visus skundų reikalavimus; priimti atskirąją nutartį.

Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino 2016 m. gegužės 12 d. atskirajame skunde išdėstytus motyvus ir elgesį pažeistų teisių gynimo procese. Pažymi, jog pareiškėjas yra senyvo amžiaus, jam yra (duomenys neskelbtini) ir kamuoja kitos ligos; į Tarnybą kreipėsi dėl neteisėtų mokesčių panaikinimo, kuriuos pareiškėjas moka 13 metų; neturėdamas teisinio išsilavinimo, pareiškėjas negali teisingai parašyti skundą; nesutinka, kad buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, kadangi pareiškėjas stengiasi gauti pažymas ir įvairius kitus dokumentus; teigia, jog ne dėl jo kaltės nevykdomi Ministro pirmininko pavedimai; vieną iš paskutinių raštų pareiškėjas gavo 2016 m. gegužės 12 d. iš Finansų ministerijos, turintį įtakos bylos nagrinėjimui; mano, kad nepriėmus atskirojo skundo, ir toliau bus sudarytos sąlygos Tarnybai sukčiauti; per 7 dienas pareiškėjas turi parašyti 2 atskiruosius skundus.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti nepakeistą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį.

Mano, kad pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi jis nepagrindė savo argumentų objektyviais duomenimis bei įrodymais. Pareiškėjai, norintys termino praleidimą pateisinti pablogėjusia sveikata ar amžiumi, termino atnaujinimo klausimą nagrinėjančiam teismui privalo pateikti konkrečius įrodymus apie sveikatos būklę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo A. Č. prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (ABTĮ 149 str. 3 d.).

ABTĮ 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas praleido terminą pateikti teismui atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo neįsiteisėjusios 2016 m. kovo 23 d. nutarties nuorašas pareiškėjui išsiųstas registruotąja pašto siunta 2016 m. kovo 23 d. bei įteiktas gavėjui 2016 m. kovo 25 d. Taigi, paskutinė atskirojo skundo padavimo diena buvo 2016 m. balandžio 1 d., o atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties buvo pateiktas tik 2016 m. gegužės 12 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, AS556-341/2009, AS63-404/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti grindė tuo, kad jis neturi advokato, yra senyvo amžiaus.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531-13 ir kt.). Vertinant ligą kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį, ji pripažintina svarbia tik tuomet, kai dėl šios ligos asmens galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-838/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, bylos faktines aplinkybes, ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su jo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodė apibendrintus teiginius, jų nepagrįsdamas įrodymais, nedetalizuodamas, kokiu būdu jo nurodytos aplinkybės objektyviai sutrukdė kreiptis į teismą per nustatytą terminą.

Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, surinkus duomenis, patvirtinančius, kad jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, iš naujo su prašymu kreiptis į Tarnybą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                        Anatolijus Baranovas

                                                                                                                 Arūnas Dirvonas

                                                                                                                 Veslava Ruskan