Byla Nr. 1-1700-1083/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53040-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis neįgalumą (nustatytas 30 % darbingumas), vedęs, neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje 

nustatė:

1.       P. K. 2018 m. lapkričio 5 d., apie 16 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. K., ir sukėlė jai fizinį skausmą.

2.       Kaltinamasis P. K. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. dienos metu nuėjo į alaus barą, esantį šalia jo namų, kur vartojo alkoholį. Į namus grįžo apie 16 val. Jautėsi neblaivus, tačiau viską pamena. Netrukus į namus po darbo grįžo jo sutuoktinė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl santuokos nutraukimo, ji pasakė jam kažką įžeidžiančio, todėl jis pradėjo mušti sutuoktinę – kumščiu sudavė jai į veidą, su galva sudavė jai kelis smūgius į galvą, suko jos rankas, spyrė koja, balkone ją pastūmė, pargriovė ir kumščiu sudavė jai į nugarą. Po to sutuoktinė iššoko į lauką. Supratęs, kad sutuoktinė iškvies pagalbą, išsigando ir pabėgo iš namų. Į namus grįžo apie 21 val., tuo metu sutuoktinės namuose nebuvo. Mano, kad smurtavimui įtakos turėjo alkoholis, blaivus nebūtų mušęs sutuoktinės. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi (49–50 b. l.).

3.       Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1.                      nukentėjusiosios D. K. parodymais apie tai, kad 2018 m. lapkričio 5 d. apie 16 val. jai grįžus iš darbo į namus, kaltinamasis P. K. buvo namuose. Jis pradėjo jai priekaištauti dėl to, kad ji nutarė nutraukti santuoką. Ji atsakė, kad nenori su juo kalbėti ir viską išsiaiškins teisme. Tada kaltinamasis pripuolė prie jos ir rankos kumščiu sudavė jai į veidą, iš savo galvos trenkė jai į galvą, suko jai rankas, spyrė koja į klubą, pargriovęs balkone ant grindų rankos kumščiu sudavė jai į nugarą. Po to atsistojusi ji nustūmė kaltinamąjį, išbėgo iš balkono ir pro vieno iš kambarių langą iššoko į kiemą (butas pirmame aukšte). Kieme telefonu iškvietė pagalbą. Pareigūnams atvykus kaltinamasis buvo pasišalinęs. Kai kaltinamasis P. K. ją mušė, jai labai skaudėjo, bet civilinio ieškinio nereiškia (7, 27–28 b. l.).

3.2.                      įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (13–14, 16–18 b. l.);

3.3.                      tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog 2018 m. lapkričio 5 d. apie 16 val. gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmuo patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė nukentėjusioji D. K., kuri paaiškino, kad fizinį smurtą patyrė nuo kaltinamojo P. K.. Nukentėjusioji paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai jos sutuoktinis sudavė rankomis jai į įvairias kūno vietas. Buvo nustatytas smurtą galintis rodyti požymis – mėlynė prie kairės akies. Apžiūros metu bute matėsi išmėtyti daiktai, rūbai, virtuvėje ant grindų buvo numesti akiniai, balkone apversta rūbų džiovykla. Kaltinamasis P. K. iki atvykstant pareigūnams pasišalino, jis nerastas (20–21 b. l.). 

4.       Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis P. K. 2018 m. lapkričio 5 d. apie 16 val. namuose smurtavo prieš sutuoktinę D. K. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo P. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5.       BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam P. K. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2018 m. lapkričio 6 d. buvo surašytas pranešimas (69–71 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6.       Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7.       Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; baustas administracine tvarka; psichiatrinėje ir priklausomybių įskaitose neįrašytas; nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (58–68 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.

8.       Užbaigiant procesą spręstinas ir kardomosios priemonės klausimas. Kaltinamajam 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (53–54 b. l.), kuri, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama.

9.       Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Taikyti BK 641 straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti P. K. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

P. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme P. K. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. P. K. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas        Marius Jankauskas