Civilinė byla Nr. e2A-127-516/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01060-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.6.35
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diseta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diseta“ ieškinį atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Diseta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba, Tarnyba), prašydama pripažinti 2015 m. birželio 26 d. angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį Kudirkos–Kybartų plote Nr. 15-28 (kartu su pakeitimu Nr. 1) (toliau – ir Sutartis) negaliojančia ab initio (nuo pradžios), priteisti 4 863 179,02 Eur nuostolius, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2012 m. birželio 25 d. atsakovė paskelbė angliavandenilių išteklių žvalgybos ir naudojimo konkursą Kudirkos–Kybartų plotui, o 2012 m. birželio 27 d. paskelbė atnaujintas konkurso sąlygas. UAB „Diseta“ 2013 m. sausio 14 d. Geologijos tarnybai pateikė pasiūlymą, siūlydama geologinio tyrimo darbų įgyvendinimui skirtiną investicijų sumą bei Konkurso laimėtojo įmoką. 2015 m. sausio 26 d. angliavandenilių išteklių naudojimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 9 2 punkte UAB „Diseta“ pripažinta konkurso Kudirkos–Kybartų plote laimėtoja. 2015 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 331 „Dėl leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Kudirkos–Kybartų plote išdavimo“ išdavė ieškovei leidimą naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Kudirkos–Kybartų plote. Nustatyta, kad nurodytame plote UAB „Diseta“ tradicinių angliavandenilių tyrimus atliktų per 10 metų nuo Kudirkos–Kybartų ploto angliavandenilių išteklių naudojimo sutarties pasirašymo dienos.
3. UAB „Diseta“ ir Geologijos tarnyba 2015 m. birželio 26 d. sudarė angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį Kudirkos–Kybartų plote. UAB „Diseta“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu „Dėl ataskaitos pateikimo“ Nr. 20 Geologijos tarnybai pateikė „Kudirkos–Kybartų plote atliktų naftos paieškos ir žvalgybos tyrimo darbų suvestinę ataskaitą“ (toliau – Tyrimo ataskaita), kurioje buvo apibendrinti Kudirkos–Kybartų plote atliktų Sutartyje numatytų geologinio tyrimo darbų rezultatai. Geologijos tarnyba šią Tyrimo ataskaitą patvirtino, taip pripažindama, kad visi Sutartyje numatyti įsipareigojimai buvo tinkamai įvykdyti.
4. Ieškovei tinkamai įgyvendinus sutartinius įsipareigojimus, atlikus geologinius tyrimus bei parengus galutinę Tyrimo ataskaitą, paaiškėjo, kad Konkurso dokumentuose – Konkurso sąlygose bei Geologinių duomenų informaciniame pakete ir Sutartyje, o taip pat ir atsakovės viešai skelbtoje informacijoje nurodytas klaidingas ir tikrovės neatitinkantis angliavandenilių išteklių ištirtumo lygis, jų klasifikacija bei preliminarūs kiekiai. Nustatyta, kad parengtinai išžvalgytų išteklių Kudirkos–Kybartų plote nėra. Visi UAB „Diseta“ geologinio tyrimo darbai buvo suplanuoti ir atlikti, atsižvelgiant į atsakovės nurodytas sąlygas, kurių klaidingumas galiausiai lėmė UAB „Diseta“ nuostolių atsiradimą. Ieškovė iš viso patyrė 4 863 179,02 Eur nuostolius. Šiuos patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 4 573 558,71 Eur investicijos į geologinių tyrimų darbus Kudirkos–Kybartų plote ir 289 620 Eur laimėtojo įmoka, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog ieškovė įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė ir prašo pripažinti šalių sudarytą Sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės (arba alternatyviai – dėl suklydimo), teigdama, kad atsakovė Konkurse pateikė melagingą (klaidingą) informaciją apie angliavandenilių išteklių ištirtumo lygį, t. y. jog Kudirkos–Kybartų plote esantys ištekliai priskirtini parengtinai išžvalgytiems.
7. Teismas nustatė, kad skelbime apie angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą Kudirkos–Kybartų plotuose buvo nurodyta, kokie tyrimai atlikti, vykdant angliavandenilių paiešką ir žvalgybą plote; nurodyta, kad pagal šių tyrimų duomenis plote aptikti 2 parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai – Kudirkos ir Kybartų, nurodyti šių telkinių geologiniai parengtinai išžvalgyti ištekliai, tačiau tuo pačiu nurodyta, kad visų prognozuojamų lokalių ir naftos susikaupimui perspektyvių struktūrų vietos bei konfigūracijos (kontūrai, dydžiai) yra labai nedidelio patikimumo, nes išskirtos naudojant iki kelių dešimtmečių senumo 2D seisminės žvalgybos tyrimo metodus ir duomenų interpretaciją, todėl, vykdant naujus tyrimus (ypatingai gręžimą), gali kisti struktūrų parametrai arba gali būti paneigtas jų buvimas. Skelbime buvo nurodyti ir Kudirkos parengtinai išžvalgyto naftos telkinio apskaičiuoti geologiniai parengtinai išžvalgyti ištekliai, galintys siekti 1 470 tūkst. t, ir Kybartų parengtinai išžvalgyto naftos telkinio apskaičiuoti geologiniai parengtinai išžvalgyti ištekliai, galintys siekti 451 tūkst. t. Analogiški geologinių išteklių duomenys buvo atkartoti ir ginčo Sutarties 4 punkte. Teismas taip pat nustatė, kad pagal skelbimą atitinkamame plote atliktų tyrimo darbų rezultatus Konkurso dalyvis turėjo apibendrinti paieškos arba paieškos ir žvalgybos tyrimo darbų ataskaitose, kur privalėjo apskaičiuoti atitinkamo tyrimo etapo metu atrastus ir ištirtus tradicinių angliavandenilių rūšies išteklius arba privalėjo pagrįstai įrodyti, kad šių išteklių plote nėra. Tokie reikalavimai buvo nurodyti ir Konkurso sąlygų V dalyje.
8. Remdamasis paminėtų Konkurso dokumentų – skelbimo ir sąlygų duomenimis, teismas priėjo prie išvados, kad juose įvardinama, jog Kudirkos–Kybartų plotuose yra aptikti 2 parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai (tik skelbime), tačiau tuo pačiu nurodoma, kad naudoti tyrimo metodai yra seni, dėl to nedidelio patikimumo, įskaitant riziką, jog vykdant naujus tyrimus gali kisti struktūrų parametrai arba gali būti paneigtas struktūrų buvimas. Iš dalyvio reikalaujama arba apskaičiuoti atrastus ir ištirtus tradicinių angliavandenilių išteklius, arba įrodyti, kad jų nėra. Teismo vertinimu, šias Konkurso dokumentų sąlygas aiškinant logiškai, sistemiškai, lingvistiškai negalima daryti išvados, kad atsakovė vienareikšmiškai teigė, jog Konkurso dalyvis laimėjimo atveju ištyręs ginčo plotus išgaus naftą. Teismas nustatė, kad nepaisant to, jog skelbime apie Konkursą nurodyti kaip esantys parengtinai išžvalgyti angliavandenilių ištekliai, tuo pačiu pranešta apie tam tikras rizikas (seni tyrimai, galimas struktūrų nebuvimas, išteklių neradimas).
9. Teismas nurodė, kad Konkurso rengėjas sąlygose nebuvo nurodęs konkrečios geologinės informacijos, nepateikė konkursinių plotų išteklių klasifikacijos ar kitos analogiškos informacijos, galėjusios paveikti ieškovės valią dalyvauti konkurse byloje įrodinėjamu būdu. Konkurso dalyviams buvo keliami reikalavimai būti atlikusiems angliavandenilių paieškos ir žvalgybos darbus bei atradusiems ir (ar) ištyrusiems bent vieną tradicinių angliavandenilių telkinį su ne mažesniais kaip 100 000 m3 išgaunamaisiais naftos (ar dujų) ištekliais ne mažiau kaip 1 leidimo plote ar telkinyje, o taip pat ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdžiusiems tradicinių angliavandenilių išteklių gavybos darbus dalyvio atrastame ir (ar) detaliai ištirtame tradicinių angliavandenilių telkinyje ne mažiau kaip 1 leidimo plote (Konkurso sąlygų IV dalies 2 punktas). Ieškovė, vadovaudamasi Konkurso sąlygų IV dalies 2 punkto nuostatomis, rėmėsi patronuojančios įmonės KS Energy B. V. bei jos dukterinės bendrovės UAB „Minijos nafta“ patirtimi, atitiko Konkurso sąlygų kvalifikacinius reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, neabejotinai vertintina kaip angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos, gavybos darbų profesionalė. Pagal Konkurso sąlygas būtent dalyviui teko pareiga įsivertinti konkursinio ploto geologinę sandarą tam, kad pateiktų konkursinį pasiūlymą, kuriame turėjo būti nurodyta geologinio tyrimo metodika ir racionalios tyrimo darbų apimtys, leidžiančios tinkamai nustatyti angliavandenilių išteklių kiekį, kokybę bei įvertinti principines jų naudojimo sąlygas (Konkurso sąlygų VII dalis).
10. Atsižvelgęs į tai, kad aptartuose Konkurso dokumentuose nebuvo pateikta iš esmės jokių konkrečių Kudirkos–Kybartų plotų geologinių duomenų, teismas sutiko su atsakove, kad pačiam dalyviui, svarstančiam, ar teikti bei vėliau siekiančiam pateikti konkursinį pasiūlymą, teko atsakomybė, susijusi su prieinamų ginčo plotų geologinių duomenų susipažinimu ir analize. Tokią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina ir Konkurso sąlygų IX dalyje numatyta galimybė (ne būtinybė) konkurso dalyviui gauti ploto geologinių duomenų informacinį paketą.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą, naudojosi geologinių duomenų informaciniu paketu. Informacinio paketo duomenis gavo iš susijusios įmonės UAB „Minijos nafta“.
12. Iš pasiūlymo teksto teismas nustatė, kad jį rengiant buvo vadovautasi ne tik 1967 m. ir 1989 m. ataskaitomis, bet ir kitais geologijos mokslo atstovų parengtais dokumentais, susijusiais su plotų geologine sandara ir naftingumu. Pasiūlyme nurodoma, kad ieškovei yra žinoma, jog Kybartų plote prieš 50 metų atlikti gręžimo darbai nebuvo aukštos kokybės, kad naftos pritekėjimai skaičiuojami dešimtimis, retai šimtais, litrų per parą; ieškovė nurodė, kad tęs Kybartų ploto ir gretimų teritorijų tyrimą (pasiūlymo 4.2.1 papunktis). Ieškovės pasiūlyme, be kita ko, įvertinus 1989 m. ataskaitos duomenis, taip pat nurodyta, kad Kudirkos plote atliktų darbų neužtenka, jog telkinį vertinti kaip ištirtą ir tikėtis ekonomiškai naudingos gavybos (pasiūlymo 4.2.2 papunktis). Ieškovė konkursiniame pasiūlyme nurodė, kad yra tikėtina, jog Kudirkos ir Kybartų naftos radimvietės nėra vienintelės konkursiniame plote, todėl UAB „Diseta“ tirs visą konkursinį plotą. Konkursiniame pasiūlyme, aptardama žemės gelmių geologinio tyrimo darbų metodiką (6 punktas), ieškovė taip pat minėjo, jog Kybartų ir Kudirkos plotuose yra įvertinti ištekliai pagal kategoriją C2, o tai dabartinėje klasifikacijoje reiškia, kad nafta rasta, tačiau jos kiekis, naudojimo galimybės ir ekonominė vertė turi būti tikslinami.
13. Teismas nustatė, kad Sutartyje buvo nurodyti galimi išteklių kiekiai, be to, šie duomenys pagrįsti tiek atsakovės, tiek ieškovės iki konkursinio pasiūlymo pateikimo turėtais dokumentais, t. y. 1967 m. ir 1989 m. ataskaitų duomenimis. Šie duomenys taip pat aprašyti 1997 m. mokslinio tyrimo darbo „Įvairiagenetinių kaupviečių išplitimo dėsningumų nustatymas sausumoje bei Baltijos jūroje, naftos telkinių prognozavimo tobulinimas“ ataskaitoje (apie Kybartų telkinį – 144, 175 psl., apie Kudirkos telkinį – 147 psl.). Šie galimi išteklių kiekiai buvo nurodyti ir skelbime bei aptarti ieškovės konkursiniame pasiūlyme. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog Sutartyje nurodyti duomenys turėjo įtaką (juo labiau esminę) ieškovės apsisprendimui sudaryti ginčo Sutartį. Nesutikdamas su ieškovės pateikiama versija, teismas pažymėjo, kad ieškovės apsisprendimą dalyvauti Konkurse lėmė ne Sutarties tekstas, o Konkurso sąlygos ir, be kita ko, pačios ieškovės kompetencijos vertinant gautus geologinius duomenis.
14. Ieškovės teiginiai, kad ją suklaidino Konkurso dokumentuose naudota sąvoka „telkinys“, kuri pagal tuo metu galiojusios redakcijos Klasifikacijos 5.4 papunktį reiškia, kad angliavandenilių išteklių naudojimas, vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais, yra arba gali būti ekonomiškai naudingas ateityje (o atlikus tyrimus tokių išteklių ieškovė nerado), teismo vertinimu, nėra pagrįsti nei Klasifikacijos nuostatų sisteminiu aiškinimu (5.10, 23-26 papunkčiai), nei bylos medžiaga.
15. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro prielaidų išvadai, kad atsakovė Konkurso dokumentuose pateikė melagingą informaciją ar nutylėjo tam tikrą informaciją ir tai nulėmė ieškovės apsisprendimą dalyvauti Konkurse bei sudaryti ginčo Sutartį.
16. Teismas nustatė, kad, vadovaujantis Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų 28 punktu, Konkurso komisija konkurso laimėtuoju pripažįsta tą konkurso dalyvį, kuris pasiūlė didžiausią įmoką. Teismas taip pat nustatė, kad minimali įmoka buvo nurodyta Konkurso sąlygose – 330 098 Lt. Ieškovės pasiūlyta (ir po to sumokėta) įmoka buvo 1 000 001 Lt (289 620,31 Eur), t. y. daugiau nei 3 kartus didesnė už minimalią sumą. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dalyvis, siūlantis tokią įmoką, siekė laimėti konkursą, todėl mažai įtikinama, jog savo srities profesionalas tokį bendrovės sprendimą grįstų vien tik tuo, kad atsakovė nurodė, jog ginčo plotų ištekliai yra parengtinai išžvalgyti (kartu nurodant rizikas), atidžiai nevertindamas kitų prieinamų geologinių duomenų ir informacijos.
17. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė 2015 m. birželio 26 d. Sutartį sudarė dėl atsakovės apgaulės.
18. Teismas pažymėjo, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu – CK) 1.90 straipsnio 5 dalis).
19. Teismas nesutiko, kad tai, jog ieškovė išgaunamų naftos išteklių nerado, lemia išvadą, kad ji buvo suklaidinta. Teismas pažymėjo, kad nei Konkurso sąlygose, nei skelbime, nei Sutartyje nebuvo suteikta garantija, jog ieškovės turėtas tikslas bus pasiektas. Konkursiniame pasiūlyme pati ieškovė nurodė esant tam tikras naftos išteklių gavybos rizikas, susijusias tiek su ankstesnių geologinių tyrimų duomenimis, tiek su plotų geologine sąranga. Be to, tai, kad atlikus tyrimus gali būti išvis paneigtas naftos susikaupimui perspektyvių struktūrų buvimas, buvo tiesiogiai nurodyta Konkurso skelbime ir viešojoje erdvėje teikta informacija, jog reikalingi nauji tyrimai, padėsiantys patikslinti naftos išteklių struktūrų parametrus, nes ankstesnė žvalgyba vykdyta seniai, naudojantis tuomečiais tyrimo metodais.
20. Atsižvelgdamas į šias konkrečias aplinkybes, taip pat Konkurso dalyviui tekusią pareigą savarankiškai įsivertinti tuo metu egzistavusius Konkurso plotų geologinius duomenis, teismas nusprendė, kad mažai tikėtina, jog ieškovė galėjo suklysti dėl sudarytos Sutarties esmės. Teismo vertinimu, ieškovės pozicija byloje, kad ją klaidino vien Konkurso dokumentuose vartotos sąvokos „telkinys“, „žvalgyba“, „gavyba“, neatitinka konkurso dalyviui keliamų aukšto profesionalumo, konkrečios ginčui aktualios srities gilaus išmanymo (patvirtinto pripažinus ieškovę konkurso laimėtoja) reikalavimų.
21. Teismas nusprendė, kad ieškovės verslo lūkesčių neišsipildymas, nusivylimas dėl nesurastų išgaunamų naftos išteklių, nelemia atsakovės veiksmų vertinimo kaip neteisėtų ir civilinės atsakomybės jos atžvilgiu taikymo.
22. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti Sutartį negaliojančia ir, ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, neteisėto neveikimo ar bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai), taip pat atmetė ir ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 4 863 179,02 Eur nuostolių atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovė UAB „Diseta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. UAB „Diseta“ valia dalyvauti Konkurse ir sudaryti Sutartį buvo pagrįsta informacija ir dokumentais, pateiktais atsakovės. Teismas neįvertino visų dokumentų ir informacijos, iš kurių susiformavo UAB „Diseta“ valia, bei atsakovės elgesio dar iki sandorio sudarymo ir prieštaringos pozicijos dėl dokumentų ir informacijos (formavusių ieškovės valią). Atsakovės nuolatinis akcentavimas, kad neva Konkurso sąlygose nebuvo nieko užsiminta apie konkrečius Kudirkos–Kybartų telkinius ar kad atsakovė tiesiog rėmėsi tarybinių ataskaitų duomenimis, yra nepagrįstas, nes skelbime apie Konkursą tokia informacija buvo nurodyta. Konkurso skelbime atsakovės buvo pažymėta, kad Kudirkos–Kybartų plote yra du parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai, tačiau, atsižvelgiant į duomenų senumą, naftos sankaupų vietų buvimas juose nurodytose struktūrose gali būti paneigtas, jas išskiriant kitose šių plotų vietose. Pirmosios instancijos teismas šią geologinę aplinkybę nepagrįstai laikė ieškovės rizika, neva reiškiančia, kad naftos Konkurso plote gali išvis nebūti.
23.2. Nors atsakovė nurodė, kad Geologijos tarnybai esą niekuomet nebuvo kilusi abejonė dėl Kudirkos–Kybartų ploto klasifikacijos, iš tikrųjų 2010 m. Geologijos tarnyba buvo pažymėjusi esant priešingai. Atsakovės 2010 m. gruodžio 7 d. raštas aiškiai iškelia abejonę dėl atsakovės veiksmų sąžiningumo ikisutartiniuose ir sutartiniuose santykiuose su ieškove, nes vienareikšmiai įrodo, kad pati atsakovė iškėlė aplinkybę, jog Kudirkos–Kybartų plotuose egzistuoja tik du prognoziniai ištekliai, tačiau vėliau minėtuose dokumentuose, kuriais remiantis ir susiformavo UAB „Diseta“ valia, atsakovė įrodinėja, kad Kudirkos–Kybartų plotuose esą egzistuoja du parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai.
23.3. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas nereikšmingomis teisės aktuose įtvirtintas sąvokas (telkinio, paieškos, parengtinės žvalgybos), iš esmės atsisakė sprendimą pagrįsti teise ir suklydo dėl Konkurso skelbimo su sąlygomis turinio. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai (pagal teisės aktus) įvertinęs paieškos (kaip geologinio tyrimo) ir parengtinės žvalgybos (kaip geologinio tyrimo) sąvokas, būtų pastebėjęs, kad būtent paieškos tyrimo etape ištekliai gali būti nustatomi arba patvirtinama, kad jų nėra, o parengtinės žvalgybos etape nustatomos telkinio charakteristikos ir apskaičiuojami geologiniai bei išgaunamieji ištekliai. Pagal Konkurso sąlygų V dalį Konkurso dalyvis įsipareigojo išgręžti ne mažiau kaip du tyrimo – paieškos arba paieškos ir žvalgybos – gręžinius. Tiek paieškos darbus (tikėdamasi atrasti naujus telkinius arba nustatyti, kad jų nėra), tiek žvalgybos darbus (nes manė egzistuojant telkinius, kuriuos tikėjosi išžvalgyti) UAB „Diseta“ ir atliko. Konkurso skelbime ir Konkurso sąlygose nurodymas Konkurso laimėtojui baigus tyrimų darbus „apskaičiuoti arba pagrįstai įrodyti, kad išteklių plote nėra“ galiojo atsižvelgus į tai, kad pagal Konkurso sąlygų V dalį gali būti atliekami tiek paieškos, tiek žvalgybos darbai.
23.4. Ieškovė ikisutartinių santykių metu nekėlė klausimo ir neturėjo abejonių dėl jos valią suformavusių duomenų teisingumo ar galimos atsakovės klaidos. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime pateikia ydingą aiškinimą dėl buvusios galimybės ieškovei ikisutartinių santykių metu atlikti ekspertinį tyrimą (iki Konkursinio pasiūlymo pateikimo), ar pasiteirauti atsakovės dėl papildomų dokumentų, nors UAB „Diseta“ neturėjo abejonių dėl duomenų teisingumo, ir šią klaidą neva išsiaiškinti jau tuo metu.
23.5. Net jei Konkurso dalyviui būtų nustatyta pareiga susirinkti reikalingus geologinius duomenis ir tik galimybė įsigyti Geologinių duomenų informacinį paketą, ji nepanaikintų Konkurso rengėjo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, ikisutartinės prievolės tinkamai atskleisti informaciją, Geologijos tarnybos pareigos tinkamai analizuoti ir vertinti valdomus žemės gelmių tyrimų geologinius duomenis ir neleistų paneigti Konkurso dalyvių teisėtų lūkesčių principo nesilaikant įsipareigojimų, taikomų viešo Konkurso rengėjui.
23.6. Sprendimu byloje nebuvo teisiškai kvalifikuota esminė aplinkybė bei skirtumas tarp ieškovės ir atsakovės pozicijų: ieškovė teigia, kad Konkurso plote nėra dviejų parengtinai išžvalgytų Kudirkos ir Kybartų telkinių, o atsakovė teigia, kad Kudirkos plote toks telkinys yra, tapatindama naftos prietaką su telkiniu (tai nėra pagrįsta teisės aktais ir neatitinka juose įtvirtintų apibrėžimų), o Kybartų plote neva negalima teigti, kad nėra, nes nebuvo gręžtas gręžinys. Tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta. Teisės aktai neįtvirtina naftos prietakos (naftos pritekėjimo) sąvokos, tačiau įtvirtina telkinio sąvoką, kurios atsakovės pozicija neatitinka. Kudirkos plote gauta prietaka nėra ir negali būti naftos telkinys ir šiame plote nėra parengtinai išžvalgytų geologinių išteklių, galinčių siekti 1 470 tūkst. t. Kybartų plote UAB „Diseta“ neatliko gręžinio, nes išsamūs seisminiai darbai parodė, kad nėra struktūros, kurioje galėtų būti susikaupusi nafta. Vadovaujantis CK 1.91straipsniu ir CK 1.90 straipsniu, egzistuoja visi faktai Sutarties nuginčijimui (pripažinimui negaliojančia) dėl atsakovės klaidos, nurodant, kad Konkurso plote neva egzistuoja du parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai. UAB „Diseta“, žinodama, kad aptariamos aplinkybės yra klaidingos, niekuomet nebūtų su atsakove sudariusi Sutarties.
23.7. Tuo atveju, jei Lietuvos apeliacinio teismo neįtikintų ieškovės argumentai dėl sprendimo panaikinimo ir ieškinio tenkinimo, ieškovė prašo atsakovės atsakomybės klausimą įvertinti per mišrios kaltės institutą. Pirmosios instancijos teismas nepateikė vertinimo ir motyvų, nepasisakė dėl mišrios kaltės teisinio instituto.
24. Atsakovė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Tarnyba tinkamai nustatė Kudirkos ir Kybartų telkinių naftos išteklių kategoriją pagal geologinio tyrimo detalumą, t. y. kad šių telkinių naftos ištekliai yra „parengtinai išžvalgyti“ ir jokios klaidinančios geologinės informacijos ieškovei nepateikė, kaip nepagrįstai teigiama skunde. Kudirkos ir Kybartų telkinių geologinės sandaros ir naftingumo duomenų, geologinių ir filtracinių telkinių modelių detalumas, mėginių būdingumas ir parametrų pakankamumas atitiko Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių klasifikacijos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-47 „Dėl Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių klasifikacijos tvirtinimo“ (toliau – Klasifikacija), 2006 m. redakcijos 17.3 papunkčio ir Klasifikacijos 2014 m. redakcijos 15.3 papunkčio reikalavimus.
24.2. Tarnyba informaciją apie Kudirkos ir Kybartų telkinių naftos išteklių kategoriją pagal geologinį tyrimą pateikė išnagrinėjusi ataskaitoje „Lietuvos TSR Kybartų ploto 1963-1966 m. struktūrinių ir naftos paieškos gręžinių duomenų apdorojimo sudėtinė ataskaita; Vilnius, 1967“ (toliau – 1967 m. ataskaita), ataskaitoje „Kudirkos ploto geologinė sąranga ir naftingumas. Struktūrinio gręžimo Lietuvos TSR Vilkaviškio, Šakių ir Marijampolės rajonuose 1987-1988 m. ataskaita; Vilnius, 1989“ (toliau – 1989 m. ataskaita) ir Mokslinio tyrimo darbo „Įvairiagenetinių kaupviečių išplitimo dėsningumų nustatymas sausumoje bei Baltijos jūroje, naftos telkinių 5 prognozavimo tobulinimas“ ataskaitoje; Vilnius, 1996 (toliau – 1997 m. ataskaita) apibendrintus tarybiniais metais atliktų tiesioginių geologinių tyrimų duomenis ir informaciją. 1967 m. ir 1989 m. ataskaitų duomenys parodė, kad pagal Kudirkos ir Kybartų telkinių išteklių geologinio tyrimo detalumą ir parametrų, kurie reikalingi angliavandenilių ištekliams apskaičiuoti, patikimumą, Kudirkos ir Kybartų telkinių naftos ištekliai priskirtini parengtinai išžvalgytų išteklių kategorijai pagal geologinį tyrimą, nes pagrindiniai angliavandenilių telkinių parametrai, išteklių kiekis, kokybė yra nustatyti „bendrais bruožais“ (vadovaujantis Klasifikacijos 2006 m. redakcijos 11.3 papunkčio nuostatomis) ir gautų išteklių tyrimo duomenų pakanka preliminariems telkinių geologiniams modeliams sudaryti bei preliminariai nustatyti telkinių tipą, ribas, dydį, sandarą, angliavandenilių išteklių kiekį, kokybę, gavybos sąlygas ir parengtinai išžvalgytiems geologiniams ir išgaunamiesiems angliavandenilių ištekliams apskaičiuoti, kaip reglamentuoja Klasifikacijos 2014 m. redakcijos 15.3 papunktis.
24.3. Teismas teisingai įvertino visus dokumentus ir informaciją, kurie suformavo UAB „Diseta“ valią dalyvauti Konkurse ir sudaryti Sutartį. Nei Konkurso sąlygose, nei Konkurso skelbime konkrečių Kudirkos–Kybartų ploto geologinių duomenų nebuvo nurodyta.
24.4. Sau palankiai interpretuodama teisės aktus, ieškovė ignoruoja, kad Klasifikacijos (2006 m. redakcijos) 11.3 papunkčio nuostatos reglamentuoja, jog parengtinė žvalgyba yra tik „preliminarus (detalizuojantis) geologinis tyrimas“, kurio metu tik „bendrais bruožais“ yra nustatomi „pagrindiniai angliavandenilių telkinio parametrai, išteklių kiekis, kokybė, įvertinamos principinės jų naudojimo sąlygos“ ir tik „bendrais bruožais“ yra apskaičiuojami parengtiniai išžvalgytieji ištekliai. Kadangi parengtinai išžvalgyti ištekliai yra ištirti ir įvertinti tik preliminariai ir jų kiekiai, atlikus detalios žvalgybos tyrimus, gali keistis, parengtinai išžvalgytų išteklių kiekiai nėra įrašomi į Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalį ir nėra galima parengtinai išžvalgytų naftos išteklių gavyba.
24.5. Konkursų dalyviai, įsivertinę konkursui siūlomo ploto geologines sąlygas, savo technines ir finansines galimybes, būsimas veiklų rizikas, patys priima sprendimą dėl dalyvavimo konkurse, patys susiplanuoja konkursui siūlomo ploto geologinio tyrimo ir vystymo darbų, o taip pat ir finansinių investicijų į plotą strategiją. Konkurso sąlygų reikalavimai buvo skirti visam Kudirkos–Kybartų plotui. Nė viename punkte nebuvo numatyta išimtis, kuri galiotų ne visam Konkurso plotui, o atskiriems telkiniams, kaupavietėms ar sankaupoms. Ieškovė neištyrė viso Kudirkos–Kybartų ploto (pietrytinė Kudirkos–Kybartų ploto dalis nebuvo tirta), todėl nėra geologinių duomenų apie šios dalies parengtinai išžvalgytų angliavandenilių išteklių buvimą arba nebuvimą. UAB „Diseta“, teikdama pasiūlymą angliavandenilių išteklių naudojimo konkursui Kudirkos–Kybartų plote, žinojo visas su geologine telkinių sandara ir jų išteklių išgavimu susijusias rizikas ir Konkurso sąlygų reikalavimus, todėl, pateikdama konkursinį pasiūlymą bei pasirašydama Sutartį, prisiėmė atsakomybę už tolimesnių geologinio tyrimo darbų vykdymo visame Kudirkos–Kybartų plote pasekmes.
24.6. Ieškovė Kudirkos telkinyje gavo naftos prietaką, reiškia nafta telkinyje rasta, o Kybartų telkinyje neišgręžė gręžinio, todėl patvirtinti, kad jame nėra naftos nėra pagrindo. Tirdama telkinį po Sutarties pasirašymo ieškovė iš savo Konkursiniame pasiūlyme numatytų 5 tyrimų metodų atliko tik telkinio struktūrinės sandaros tyrimus 3D seisminės žvalgybos metodu. UAB „Diseta“ neišgręžė planuoto Kybartų gręžinio. Neatlikusi tyrimo gręžimu, ieškovė negali įvertinti Kybartų telkinio naftos prietakos ir jos debitų bei išteklių ekonominės vertės bei naudojimo galimybių. Todėl ieškovė neturi naujų tiesioginių tyrimų geologinių duomenų, kuriais galėtų paneigti 1967 m. atrasto ir tirto Kybartų naftos telkinio buvimo, Kybartų naftos išteklių apskaičiavimo parametrų nustatymo patikimumo ir pagrįsti, kad Kybartų telkinio išteklių kategorija pagal geologinio tyrimo detalumą „parengtinai išžvalgyti“ yra neva klaidinga ir kad Kybartų telkinio neva nėra. Ieškovės nuomonė apie tariamą „Kudirkos telkinio nebuvimą“ nepagrįsta geologiniais duomenimis apie gautą naftos prietaką.
24.7. Skunde klaidingai teigiama, kad konkursinis pasiūlymas parengtas naudojant Konkurso skelbime atsakovės pateiktą geologinę informaciją apie du parengtinai išžvalgytus telkinius ir jų geologinių išteklių kiekius ir pasiūlyme nurodytas ataskaitas. Konkurso skelbime nebuvo pateikta geologinių duomenų, tai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas sprendime. Pagal Konkurso nuostatus ir Konkurso sąlygas Konkurso dalyviai turėjo pareigą patys surinkti geologinius duomenis ir juos įvertinti. UAB „Diseta“ rengiant konkursinį pasiūlymą buvo žinomos 1967 m. ir 1989 m. ataskaitos ir tarybiniais metais (iki 1989 m.) atliktų tiesioginių geologinių tyrimų eiga, rezultatai bei geologiniai duomenys. UAB „Diseta“ konkursiniame pasiūlyme pateikė išsamius Kudirkos–Kybartų plote anksčiau atliktų geologinių tyrimų duomenis apie Kudirkos ir Kybartų telkinių geologinę sandarą. Pasiūlyme pateikta informacija taip pat parodo, kad ieškovei buvo žinomos nepalankios Konkursui siūlomo ploto naftingumo charakteristikos ir galimos rizikos, susijusios su naftos išgavimu.
24.8. Tarnyba tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus įvykdė visas jai pavestas Konkurso rengėjo ir Valstybinės geologijos informacinės sistemos (toliau – GEOLIS) tvarkytojo funkcijas.
24.9. Ieškovės nuomonė apie tariamai klaidingą išteklių kategorijos pagal geologinio tyrimo etapą nustatymą Kudirkos telkinyje yra nepagrįsta faktiniais geologiniais duomenimis ir jų atitikimu Klasifikacijos nuostatoms.
24.10. Nesutinka su skundo argumentu dėl mišrios kaltės instituto taikymo. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, neteisėto neveikimo ar bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo.
25. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 19 d. gauti ieškovės UAB „Diseta“ rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovės Geologijos tarnybos atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
27. Ieškovė UAB „Diseta“, pateikusi apeliacinį skundą, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad, remiantis CPK 307, 318 straipsnių nuostatomis, šalys turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį. Tokie procesiniai dokumentai, kaip atsiliepimas į kitos šalies pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą (nesvarbu, kad jis pavadintas rašytiniais paaiškinimais, tačiau savo turiniu šiuo procesiniu dokumentu iš esmės yra pasisakoma dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų ir prašymų), CPK nėra numatytas.
28. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų, kuriais iš esmės yra papildomi apeliacinio skundo argumentai bei atsikertama į atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, nepriima ir jų nevertina (CPK 323 straipsnis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
29. Byloje nustatyta, kad atsakovė Geologijos tarnyba 2012 m. birželio 25 d. paskelbė naują angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą Šilutės–Tauragės ir Kudirkos–Kybartų plotuose, o 2012 m. birželio 27 d. paskelbė atnaujintas konkurso sąlygas.
30. 2012 m. birželio 25 d. informaciniame pranešime nurodyta, kad Šilutės–Tauragės ir Kudirkos–Kybartų plotuose tradicinių angliavandenilių rūšies (t. y. dujų ir (ar) naftos) tyrimui (paieškai arba paieškai ir žvalgybai) dalyvis per tyrimui nustatytą laikotarpį privalės išgręžti ne mažiau nei 4 tyrimo – paieškos arba paieškos ir žvalgybos – gręžinius, atlikti geofizinių tyrimų gręžiniuose kompleksą, paimti ne mažiau nei po 10 metrų kerno geologiniuose sluoksniuose, kuriuose ieškoma angliavandenilių išteklių, atlikti kerno mėginių analitinius tyrimus; atliktų tyrimo darbų rezultatus apibendrinti paieškos arba paieškos ir žvalgybos tyrimo darbų ataskaitose, kur privalės apskaičiuoti atitinkamo tyrimo etapo metu atrastus ir ištirtus tradicinių angliavandenilių rūšies išteklius arba privalės pagrįstai įrodyti, kad šių išteklių plote nėra.
31. Ieškovė UAB „Diseta“ 2013 m. sausio 14 d. pateikė pasiūlymą angliavandenilių išteklių naudojimo Konkursui Kudirkos–Kybartų plote.
32. Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisija 2015 m. sausio 26 d. pripažino UAB „Diseta“ Konkurso Kudirkos–Kybartų plote laimėtoja. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 331 „Dėl leidimo naudoti tradicinių angliavandenilių išteklių Kudirkos–Kybartų plote išdavimo“ ieškovei UAB „Diseta“ buvo išduotas leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybėse – Kudirkos–Kybartų plote.
33. Geologijos tarnyba ir UAB „Diseta“ 2015 m. birželio 26 d. sudarė angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį Kudirkos–Kybartų plote Nr. 15-28.
34. Ieškovė UAB „Diseta“ 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atsakovei Kudirkos–Kybartų plote atliktų naftos paieškos ir žvalgybos tyrimo darbų suvestinę ataskaitą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal 2015 m. birželio 26 d. sutartį įvykdė.
35. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl šalių 2015 m. birželio 26 d. sudarytos ir įvykdytos sutarties teisėtumo. Apeliantė (ieškovė) UAB „Diseta“ prašo pripažinti paminėtą Sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) arba dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), įrodinėdama, kad atsakovė konkurse pateikė melagingą (klaidingą) informaciją apie angliavandenilių išteklių ištirtumo lygį, teigdama, jog Kudirkos–Kybartų plote esantys ištekliai yra priskirtini parengtinai išžvalgytiems. Reikalavimą pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio arba 1.91 straipsnio pagrindu apeliantė iš esmės grindė tuo, kad jos valia dalyvauti Konkurse ir sudaryti Sutartį buvo pagrįsta informacija ir dokumentais, pateiktais atsakovės, kuriuose buvo nurodyta, jog Kudirkos–Kybartų plote yra du parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai, tačiau naftos sankaupų vietų buvimas gali būti paneigtas, jas išskiriant kitose plotų vietose. Šie duomenys, apeliantės teigimu, suformavo jos valią dalyvauti Konkurse, o tai, kad ieškovei atlikus seisminius darbus paaiškėjo, jog nėra jokios struktūros, kurioje galėtų būti susikaupusi nafta, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nelaikytina ieškovės rizika.
Dėl sandorio negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu
36. CK
1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
37. Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo pagrindinės įrodinėjimo dalyką sudarančios objektyvios aplinkybės yra tokios, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 63 punktas).
38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką formuojantis šalies valiai. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2021 m. sausio 6 d. nutartis Nr. e3K-3-163-469/2021, 47 punktas).
39. Taigi remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant, ar sudarytas ir šiuo metu jau įvykdytas sandoris turėjo valios trūkumų dėl apgaulės panaudojimo, reikia tirti sandorio šalių valios formavimosi procesą. Dėl to turi būti vertinamas abiejų sandorio šalių elgesys tiek iki sandorio sudarymo, tiek ir sandorio sudarymo bei vykdymo metu.
40. Kaip minėta, reikalavimą pripažinti Sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės, apeliantė iš esmės grindė tuo, kad jos valia dalyvauti Konkurse ir sudaryti Sutartį buvo pagrįsta atsakovės pateikta informacija ir dokumentais, kuriuose buvo nurodyta, jog Kudirkos–Kybartų plote yra du parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai, tačiau, atlikus darbus, paaiškėjo, kad nėra tokios struktūros, kurioje galėtų būti susikaupusi nafta.
41. Nustatyta, kad Geologijos tarnybos 2012 m. birželio 25 d. informaciniame pranešime (skelbime) apie angliavandenilių išteklių naudojimo konkursą Kudirkos–Kybartų plotuose buvo aiškiai nurodyta, kokie tyrimai buvo atlikti, vykdant angliavandenilių paiešką ir žvalgybą plote, t. y. nurodyta, kad vykdant angliavandenilių paiešką ir žvalgybą Kudirkos–Kybartų plote yra atlikti 2D seisminės žvalgybos tyrimai išilgai 71 profilio, kurių bendras ilgis siekia 446,57 km ir gręžimo darbai – iš viso plote išgręžtas 31 gręžinys. Pagal šių tyrimų duomenis plote aptikti 2 parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai – Kudirkos ir Kybartų. Prognozuojamos naftos susikaupimo zonos Kybartų–Kudirkos plote siejamos su viršutinio ordoviko geologine sistema (Kybartų telkinys) bei silūro rifų naftinga zona (Kudirkos telkinys). Kudirkos parengtinai išžvalgyto naftos telkinio apskaičiuoti geologiniai parengtinai išžvalgyti ištekliai gali siekti 1 470 tūkst. t, Kybartų parengtinai išžvalgyto naftos telkinio apskaičiuoti geologiniai parengtinai išžvalgyti ištekliai gali siekti 451 tūkst. t. Šiame informaciniame pranešime taip pat aiškiai buvo nurodyta, kad visų prognozuojamų lokalių ir naftos susikaupimui perspektyvių struktūrų vietos bei konfigūracijos (kontūrai, dydžiai) yra labai nedidelio patikimumo, nes išskirtos naudojant iki kelių dešimtmečių senumo 2D seisminės žvalgybos tyrimo metodus ir duomenų interpretaciją, todėl, vykdant naujus tyrimus (ypatingai gręžimą) gali kisti struktūrų parametrai, arba gali būti paneigtas jų buvimas, o naujai surastos struktūros išskirtos visai kitose ploto vietose.
42. Tiek informaciniame pranešime, tiek ir Konkurso sąlygų V dalyje buvo aiškiai nurodyta, kad dalyvis atliktus tyrimo darbų rezultatus turės apibendrinti paieškos arba paieškos ir žvalgybos tyrimo darbų ataskaitose, kur privalės apskaičiuoti atitinkamo tyrimo etapo metu atrastus ir ištirtus tradicinių angliavandenilių rūšies išteklius arba privalės pagrįstai įrodyti, kad šių išteklių plote nėra.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Geologijos tarnybos informaciniame pranešime, tiek ir Konkurso sąlygose pateiktą informaciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Konkurso dokumentuose, visų pirma, aiškiai ir konkrečiai buvo nurodyta, kokie tyrimai Kudirkos–Kybartų plotuose buvo atlikti, vykdant angliavandenilių paiešką ir žvalgybą, antra, aiškiai įvardinta, kad buvo aptikti 2 parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai (Kudirkos ir Kybartų), tačiau pabrėžiant, jog tyrimo metodai yra seni, iki kelių dešimtmečių senumo, dėl to yra labai nedidelio patikimumo. Konkurso dokumentuose aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad, vykdant tyrimus, gali kisti struktūrų parametrai, gali būti paneigtas jų buvimas, naujai surastos struktūros gali būti išskirtos kitose ploto vietose, dėl to, atitinkamai, iš dalyvio buvo reikalaujama atliktų tyrimo darbų suvestinėje ataskaitoje arba apskaičiuoti atrastus ir ištirtus tradicinių angliavandenilių išteklius, arba įrodyti, kad jų nėra. Taigi Konkurso dokumentuose būsimi dalyviai buvo įspėti apie egzistuojančias rizikas ir Konkursą laimėjusiam dalyviui nebuvo garantuojama, kad, atlikus tyrimus, jis būtinai išgaus naftą.
44. Taigi Geologijos tarnyba, skelbdama tiek Konkursą, tiek vėliau su Konkurso laimėtoja – ieškove UAB „Diseta“ – sudarydama ginčo Sutartį, nurodė visą jai žinomą ir turimą informaciją apie angliavandenilių paiešką ir žvalgybą Kudirkos–Kybartų plote. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės nenurodė, kokia Konkurso dokumentuose (informaciniame pranešime ir (ar) Konkurso sąlygose) pateikta informacija buvo melaginga, galėjusi paveikti ieškovės valią dalyvauti Konkurse ir sudaryti Sutartį. Vien tai, kad ieškovė, atlikusi tyrimą, nustatė ir parengtoje suvestinėje tyrimo ataskaitoje nurodė, jog nėra jokios struktūros, kurioje galėtų būti susikaupusi nafta, nereiškia, kad tokiu būdu jai pateikta informacija buvo melaginga. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad jeigu ieškovė, vykdydama Sutartį, būtų radusi ekonominę vertę turinčių naftos išteklių, ji Sutarties nebūtų ginčijusi.
45. Pažymėtina, kad, remiantis Konkurso sąlygų IV dalies 2 punkto nuostatomis, Konkurso dalyviams buvo keliami reikalavimai būti atlikusiems angliavandenilių paieškos ir žvalgybos darbus bei atradusiems ir (ar) ištyrusiems bent vieną tradicinių angliavandenilių telkinį su ne mažesniais kaip 100 000 m3 išgaunamaisiais naftos (ar dujų) ištekliais ne mažiau kaip 1 leidimo plote ar telkinyje, o taip pat ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdžiusiems tradicinių angliavandenilių išteklių gavybos darbus dalyvio atrastame ir (ar) detaliai ištirtame tradicinių angliavandenilių telkinyje ne mažiau kaip 1 leidimo plote. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Diseta“, vadovaudamasi paminėta Konkurso sąlygų nuostata, rėmėsi patronuojančios įmonės KS Energy B. V. ir dukterinės bendrovės UAB „Minijos nafta“ patirtimi, atitiko Konkurso sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, todėl ji, kaip angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos, gavybos darbų profesionalė, galėjo ir turėjo įsivertinti visas rizikas (atliktus tyrimus, jų senumą bei mažą patikimumą, galimybę, kad nafta nebus rasta ir pan.), kurios, kaip minėta, buvo aiškiai nurodytos Konkurso dokumentuose.
46. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė UAB „Diseta“‚ teikdama pasiūlymą Kudirkos–Kybartų plote, buvo susipažinusi ne tik su Konkurso dokumentuose pateikta informacija, bet naudojosi ir geologinių duomenų informaciniu paketu, taip pat vadovavosi 1967 m. ir 1989 m. ataskaitomis bei kitais geologijos mokslo atstovų parengtais dokumentais, susijusiais su plotų geologine sandara ir naftingumu. Konkursiniame pasiūlyme, aptardama Konkurso ploto geologinę sandarą, ieškovė, nepaisant Konkurso dokumentuose, kaip minėta, aiškiai ir konkrečiai įvardintų, prieš tai paminėtų galimų rizikų, nurodė, jog ploto perspektyvos naftai nekelia abejonių (Konkursinio pasiūlymo 4.2 papunktis). Konkursiniame pasiūlyme, aprašydama Kybartų ir Kudirkos plotus, ieškovė nurodė, kad jai yra žinoma, jog Kybartų plote naftos pritekėjimai skaičiuojami dešimtimis, retai šimtais, litrų per parą, gręžinių išbandymai, vykdyti atliekant gręžimo darbus prieš 50 metų, nebuvo aukštos kokybės, todėl ieškovė tęs Kybartų ploto ir gretimų teritorijų tyrimą (Konkursinio pasiūlymo 4.2.1 papunktis), taip pat nurodė, kad Kudirkos plote atliktų darbų neužtenka, jog telkinį vertinti kaip ištirtą ir tikėtis ekonomiškai naudingos gavybos (Konkursinio pasiūlymo 4.2.2 papunktis). Taigi ieškovės apsisprendimą dalyvauti Konkurse lėmė ne vien atsakovės paskelbto Konkurso sąlygos ir jose pateikta informacija, bet ir pačios ieškovės, kaip angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos, gavybos darbų profesionalės, gautų geologinių duomenų įvertinimas.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai aptartus byloje esančius duomenis, nenustatė, kad atsakovė Geologijos tarnyba Konkurso dokumentuose būtų tyčia ir sąmoningai pateikusi melagingą informaciją ar nutylėjusi tam tikrą informaciją, kuri turėjo įtakos ieškovės apsisprendimui dalyvauti Konkurse ir sudaryti ginčo Sutartį. Ieškovei neįrodžius, kad ginčo sandoris yra atsakovės nesąžiningų veiksmų rezultatas ir buvo sudarytas dėl atsakovės apgaulės, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.
Dėl sandorio negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu
48. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (to paties straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (šio straipsnio 4 dalis). Kita vertus, CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.
49. Toks CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, aiškinimas formuojamas ir kasacinio teismo praktikoje, kuria remiantis suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 52 punktas).
50. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Diseta“ ginčo Sutarties 6.1 papunkčiu įsipareigojo atlikti tradicinių angliavandenilių išteklių geologinius tyrimus, o atliktų tyrimo darbų rezultatus apibendrinti paieškos arba paieškos ir žvalgybos tyrimo darbų ataskaitoje (Sutarties 6.1.6 papunktis). Minėta, kad tiek informaciniame pranešime, tiek ir Konkurso sąlygų V dalyje buvo aiškiai nurodyta, jog atliktų tyrimo darbų ataskaitoje dalyvis (konkurso laimėtojas) privalės apskaičiuoti atitinkamo tyrimo etapo metu atrastus ir ištirtus tradicinių angliavandenilių rūšies išteklius arba pagrįstai įrodyti, kad šių išteklių plote nėra. Minėta ir tai, kad nei informaciniame pranešime, nei Konkurso sąlygose, kuriuose, be kita ko, buvo įvardintos ir esamos bei galimos rizikos (dėl tyrimo duomenų senumo ir mažo patikimumo, galimybės, kad nafta nebus rasta), dalyviams ir, atitinkamai, pirkimo laimėtojui nebuvo garantuojama, kad, atlikus tyrimus, jis būtinai išgaus naftą. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tai, jog ieškovė išgaunamų naftos išteklių nerado, savaime neįrodo, kad ji buvo suklaidinta.
51. Apeliantė, ginčydama Sutartį CK 1.90 straipsnio pagrindu, įrodinėja, kad atsakovė, sutapatinusi naftos prietaką su telkiniu, nepagrįstai teigė, jog Kudirkos plote yra telkinys. Nurodė, kad teisės aktai neįtvirtina naftos prietakos sąvokos, tačiau įtvirtina telkinio sąvoką, pagal kurią Kudirkos plote gauta prietaka nėra ir negali būti naftos telkinys. Atsižvelgdama į tai, apeliantė teigia, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti ginčo Sutartį negaliojančia dėl atsakovės klaidos, pastarajai Konkurso dokumentuose nurodžius, jog Konkurso plote neva egzistuoja du parengtinai išžvalgyti naftos telkiniai.
52. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės skundo argumentu ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju, vertinant, ar ginčo Sutartis iš tiesų buvo sudaryta dėl suklydimo, svarbu yra ne pats sąvokų „naftos prietaka“ ir „telkinys“ teisinis reglamentavimas, o kiek turimos išsamios informacijos ir duomenų, turėjusių įtakos apsisprendimui dalyvauti Konkurse ir sudaryti Sutartį, buvo pateikta Konkurso dokumentuose. Teisėjų kolegija nenustatė, o ieškovė neįrodė, kad Geologijos tarnyba, skelbdama Konkursą, būtų nepateikusi ar nuslėpusi reikšmingą informaciją ir duomenis, turėjusius įtakos ieškovės apsisprendimui sudaryti Sutartį. Priešingai, kaip ne kartą jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Konkurso dokumentuose nurodė turimą ir jai žinomą informaciją apie Kudirkos–Kybartų plotuose atliktus tyrimus, vykdant angliavandenilių paiešką ir žvalgybą, gautus rezultatus, kartu nurodžiusi ir galimas rizikas dėl mažo tyrimo patikimumo ir jo senumo, o informaciją, kad ieškovės ištirtuose plotuose (jų dalyse) nerasta ekonomiškai vertingų naftos išteklių, atsakovė sužinojo tik gavusi ieškovės 2020 m. rugpjūčio 19 d. suvestinę ataskaitą.
53. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tie patys turėti geologiniai duomenys lėmė tiek atsakovės Konkurso dokumentuose paskelbtą informaciją, tiek ieškovės apsisprendimą dalyvauti Konkurse ir sudaryti Sutartį, o tai, jog duomenys nebuvo tikslūs ir jokių ekonomiškai naudingų naftos išteklių, atlikus tyrimus, nebuvo rasta, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė Konkurso dokumentuose tyčia pateikė klaidingus ar melagingus duomenis ar sąmoningai nutylėjo tam tikrą informaciją, turėjusią įtakos ieškovės apsisprendimui dalyvauti Konkurse ir sudaryti ginčo Sutartį.
54. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovei, kaip angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ir gavybos darbų profesionalei, taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Tai reiškia, kad UAB „Diseta“, kaip savo srities profesionalė, vertindama Konkurso dokumentus, t. y. tiek informaciniame pranešime, tiek Konkurso sąlygose pateiktus duomenis bei Geologijos tarnybos aiškiai nurodytą informaciją apie esamas ir galimas rizikas, taip pat Konkursinio pasiūlymo patekimo metu vertindama ir kitus dokumentus – geologinių duomenų informacinį paketą, 1967 m. ir 1989 m. ataskaitas ir kitus geologijos mokslo atstovų parengtus dokumentus, turėjo galimybę įsivertinti kelių dešimtmečių senumo geologinius duomenis, jų turinį, taip pat įsivertinti ir galimas rizikas, kurios nuo Konkurso dalyvių nebuvo nuslėptos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad ieškovės verslo lūkesčių neišsipildymas, nusivylimas dėl nesurastų išgaunamų naftos išteklių, be to, nepakankamas pačios prisiimtos rizikos įvertinimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo Sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis).
55. Taigi apeliantei neįrodžius, jog ji suklydo dėl sandorio esmės ir (ar) kitų esminių sandorio sąlygų, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
56. Apeliantės teigimu, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismo neįtikintų jos argumentai, prašo atsakovės atsakomybės klausimą įvertinti per mišrios kaltės institutą, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė prašė pripažinti ginčo Sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl suklydimo, ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl apgaulės, priteisiant patirtus nuostolius, kuriuos sudaro į geologinių tyrimų darbus investuotos lėšos ir Konkurso laimėtojo įmoka. Ieškovė neįrodinėjo mišrios kaltės sąlygų ir jos taikyti neprašė. Dėl to pirmosios instancijos teismas dėl mišrios kaltės taikymo instituto (sąlygų) nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisės vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantės skundo prašymas atsakovės atsakomybės klausimą vertinti per mišrios kaltės institutą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Ieškovės UAB „Diseta“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
59. Atsakovė Geologijos tarnyba bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė