Administracinė byla Nr. eA-2048-1188/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09305-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis Y. M. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 23S148512 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamam atliko atmestinai, paviršutiniškai, apsiribodamas atskirų iš konteksto paimtų teiginių izoliuotu vertinimu, nevertindamas jų visumos bei objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, atlikti objektyvų tyrimą prieglobsčio byloje, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas, o prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš naujo.
2.2. Pareiškėjas bijo, jog dėl (duomenys neskelbtini). Ši baimė pagrįsta analogiškose situacijose esančių asmenų padėtimi kilmės valstybėje. Pareiškėjas, artėjant 2020 m. prezidento rinkimams, kilmės valstybėje buvo (duomenys neskelbtini). Byloje nesurinkta informacijos, kad jis savo ketinimo neįgyvendino, ar kad jo politinės pažiūros pasikeitė. Priešingai, (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas Sprendime nurodo, kad šioje situacijoje nepateikti įrodymai. Tačiau pareiškėjas, nesutikdamas, teigia, kad pats Migracijos departamentas turėjo galimybę susisiekti su pareiškėjo mama ir šia galimybe nepasinaudojo, papildomų paaiškinimų dėl iškilusių abejonių neprašė.
2.3. Migracijos departamentas pateiktus įrodymus vertino neobjektyviai, nesiekdamas tinkamai išnagrinėti grėsmes kilmės valstybėje, kai pastarasis privalo surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti. Pats atsakovas surinko tik dalį kilmės valstybės informacijos, leidžiančios vertinti pareiškėjo pasakojimą (duomenys neskelbtini) persekiojimo kontekste, tačiau šios savo pareigos neatliko iki galo. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina individualias grėsmes pareiškėjui, dėl kurių jis buvo priverstas išvykti iš kilmės valstybės. Pareiškėjo subjektyvią baimę patvirtina kilmės valstybės informacija, kurią rinko, tačiau kurios nevertino Migracijos departamentas. Priešingai nei teigia atsakovas, kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjo persekiojimo kilmės valstybėje grėsmę.
2.4. Pareiškėjui kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas pagal (duomenys neskelbtini). Tiek jo pasakojimas, tiek surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog jis pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas kelia klausimą ir dėl papildomos apsaugos taikymo. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nesilaikė gero administravimo principo.
2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
3. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Migracijos departamentas ištaisė jam apeliacinės instancijos teismo nurodytus trūkumus ir išanalizavo naujausią atviros prieigos šaltiniuose rastą informaciją. Pareiškėjas buvo papildomai apklaustas Migracijos departamente 2023 m. gegužės 29 d., įvertinti jo pateikti dokumentai (pažymos, nuotraukos, nutarimai ir kiti duomenys) ir padarytos pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra mažai tikėtina, nes prieglobsčio prašytojas (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Atitinkamai, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi ,,visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
4.2. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Pareiškėjo prie skundo pridedami priedai nekeičia Migracijos departamento padarytos išvados, jog kai kurie dokumentai ir nuorodos iš socialinių tinklų Sprendime buvo įvertintos ir nustatyta, kad mažai tikėtina, jog tokia pareiškėjo veikla sudomintų (duomenys neskelbtini). Visų pateiktų nuotraukų savybės iš esmės atitinka jau prieš tai ginčijamame Sprendime analizuotas nuotraukas, kurios iš esmės nepaneigia Sprendime padarytų išvadų. Pareiškėjo pateiktame 2023 m. rugsėjo 26 d. patvirtinimo rašte nurodyta informacija, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Kita pateikta informacija yra bendro pobūdžio apie situaciją (duomenys neskelbtini), bet ne individuali su pareiškėju susijusi informacija, pagrindžianti jo pagrįstą baimę grįžti į kilmės valstybę. Pagal kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini).
4.3. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
4.4. Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Y. M. skundą.
5. Teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas). Prašyme nurodė, jog (duomenys neskelbtini).
6.2. Migracijos departamentas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (15/6-8) 12PR-18 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
6.3. Pareiškėjas apskundė šį Migracijos departamento sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-2482-811/2021, atmetė pareiškėjo skundą.
6.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. liepos 14 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-3243-556/2021, be kita ko, patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikino VAAT sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. LVAT nurodė, jog Migracijos departamentas nesurinko pakankamai aktualios informacijos apie kilmės šalį ir dėl šios priežasties negalėjo tinkamai išnagrinėti kitus šios konkrečios tarptautinės apsaugos prašytojo bylos esminius aspektus – dėl persekiojimo vykdytojų, dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva).
6.5. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. atliko išsamią pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
6.6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas), 105.4 papunkčiu, 2023 m. rugsėjo 7 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Be kita ko, padaryta išvada, kad rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra mažai tikėtina. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini).
6.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, apskundė jį teismui. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą, administracinėje byloje Nr. eI3-3588-535/2024, kuriuo nusprendė atmesti pareiškėjo skundą.
6.8. LVAT, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, 2024 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1358-662/2024, patenkino apeliacinį skundą iš dalies bei panaikino minėtą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, neišreikalavęs iš atsakovo pareiškėjo prieglobsčio prašymo ir kartu su juo pateiktų duomenų, pareiškėjo pirminės apklausos transkripcijų ir kt. Teismas vertino, jog šiai bylai teisingai išnagrinėti yra būtina išreikalauti iš atsakovo visą su pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimu susijusią medžiagą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė aplinkybes, kad jam kyla grėsmė būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino šių pareiškėjo argumentų ir dėl jų nepasisakė.
6. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad Migracijos departamentas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą, įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, argumentuotai dėl jų pasisakė, įvertino kilmės šalies informaciją bei po LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendime nurodytų pastebėjimų, išanalizavo naujausią atviros prieigos šaltiniuose rastą informaciją (šaltinius) ir visus duomenis įvertino sistemiškai ir kompleksiškai. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento Sprendime nurodytais argumentais, taip pat neturi pagrindo kvestionuoti atsakovo atliktą išsamų vertinimą bei padarytas išvadas.
7. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas nedėjo pastangų išsiaiškinti pareiškėjo Prašymo tinkamam išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, todėl atliko paviršutinišką tyrimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos Prašyme nuosekliai atskleisti visas svarbias aplinkybes, be kita ko, atsakovas 2020 m. spalio 7 d. ir 2021 m. vasario 3 d. atliko detalias pareiškėjo apklausas, taip pat 2023 m. gegužės 29 d. buvo atlikta papildoma pareiškėjo apklausa, kurios metu buvo dar kartą detaliai aiškinamasi dėl visų aplinkybių, kuriomis jis grindė savo prašymą suteikti jam prieglobstį. Atsakovas (jo darbuotojas) sudarė visas galimybes pateikti tiek papildomus argumentus, tiek įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausų metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo paties nurodytus teiginius. Migracijos departamentas, be kita ko, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, kreipėsi į kitas valstybės institucijas bei išanalizavo naujausią atviros prieigos šaltiniuose rastą informaciją bei įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus. Šios aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas dėjo visas pastangas, kad išsiaiškintų visas su pareiškėjo Prašymu susijusias svarbias aplinkybes, pašalinti prieštaravimus.
8. Teismas vertino, jog pareiškėjo skunde nurodyta grėsmė nukentėti (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojui kylanti grėsmė negali būti tik hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menama ar neapibrėžta tikimybe. Teismas, įvertinęs pareiškėjo situaciją, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šiuo aspektu pareiškėjui kyla reali grėsmė būti persekiojamam.
9. Teismas pažymėjo, jog daugelis pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir teiktų duomenų buvo atmesti kaip nepatikimi, todėl nelaikytini nustatytais faktais. Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą. Nors pareiškėjas yra už savo kilmės valstybės ribų, tačiau kitų pabėgėlio statuso nuostatų jis neatitinka.
10. Teismas nurodė, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų reali ir individuali persekiojimo grėsmė. Tuo pačiu tai leidžia padaryti išvadą, kad nenustatyta ir pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų.
11. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento Sprendimą, konstatavo, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, motyvų išdėstymas yra aiškus ir adekvatus, nustatytos visos reikšmingos ir esminės faktinės aplinkybės, jos yra susietos su taikomomis teisės normomis, taip pat priimant minėtą Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, be to, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Migracijos departamentas. Nagrinėjamu atveju Sprendimo turinys ir jo apimtis tik parodo, jog buvo išnagrinėti visi pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai, atliktas išsamus ir visapusiškas jų vertinimas. Migracijos departamentas visas aplinkybes įvertino tinkamai, todėl nėra pagrindo šį Sprendimą naikinti.
III.
12. Pareiškėjas Y. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
14.1. LVAT, panaikindamas Migracijos departamento sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, įpareigodamas iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodė konkrečius tyrimo trūkumus ir įpareigojimus, kurie turi būti ištaisyti, t. y. surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją tikslu įvertinti pareiškėjo Prašymą. Nepaisant LVAT nurodytų trūkumų, aktuali kilmės valstybės informacija nesurinkta, LVAT sprendime nurodyti trūkumai nepašalinti, pateikti įrodymai tinkamai neįvertinti aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste.
14.2. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia individualia ir objektyviai pagrįsta baime, kad kilmės valstybėje jam gresia (duomenys neskelbtini). Ši baimė pagrįsta (duomenys neskelbtini) ir analogiškose situacijose esančių asmenų padėtimi kilmės valstybėje. Pareiškėjo politines pažiūras bei su jomis susijusią grėsmę patvirtina ir (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad vien dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovo Sprendimo 13 puslapyje patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Byloje pateiktų įrodymų pakanka patvirtinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini).
14.3. Pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini). Byloje nesurinkta informacijos, kad pareiškėjo politinės pažiūros pasikeitė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini).
14.4. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini).
14.5. Pareiškėjo politines pažiūras bei su jomis susijusią grėsmę patvirtina ir (duomenys neskelbtini).
14.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo persekiojimo per Kvalifikavimo direktyvoje nurodytą kumuliacinį įvairių priemonių poveikį prieglobsčio prašytojams: persekiojimo veiksmais taip pat turi būti laikoma įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a) punkte. Pareiškėjas negali laisvai reikšti savo politinių įsitikinimų kilmės valstybėje. Kumuliacinis poveikių vertinimas nebuvo atliktas nei atliekant tyrimą, nei nagrinėjant skundą.
14.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino (duomenys neskelbtini).
14.8. Spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo atsakovas ignoravo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad, grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjui kiltų Įstatymo 87 straipsnyje nurodytos grėsmės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina pateikti įrodymai ir kilmės valstybės informacija, rodo, kad pareiškėjui kyla reali individuali grėsmė, dėl šios grėsmės jis negali grįžti į savo šalį dėl (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnyje.
14.9. Priimant Sprendimą buvo pažeistas Apraše įtvirtintas reikalavimas tyrimą atlikti nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikinamas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 23S148512, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo atliktu aplinkybių ir įrodymų vertinimu.
17. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. liepos 23 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir atidėti 2024 m. liepos 24 d. 10 val. vyksiantį teismo posėdį dėl to, kad Migracijos departamentas nepateikė teismui atsiliepimo į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir atsižvelgusi į tai, kad atsakovas savo poziciją ginčijamu klausimu išreiškė skundžiamame sprendime ir atsiliepime į pareiškėjo skundą, nenustatė priežasčių, dėl kurių byla apeliacine tvarka pagal pareiškėjo apeliacinį skundą negalėtų būti nagrinėjama teisme net ir nesant pateikto Migracijos departamento atsiliepimo į apeliacinį skundą, todėl pareiškėjo prašymas atidėti teismo posėdį netenkinamas.
18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
19. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:
21.1. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
21.2. Migracijos departamentas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (15/6-8) 12PR-18 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apskundė šį Migracijos departamento sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-2482-811/2021, atmetė pareiškėjo skundą.
21.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-3243-556/2021, be kita ko, patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikino VAAT sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. LVAT nurodė, jog Migracijos departamentas nesurinko pakankamai aktualios informacijos apie kilmės šalį ir dėl šios priežasties negalėjo tinkamai išnagrinėti kitus šios konkrečios tarptautinės apsaugos prašytojo bylos esminius aspektus – dėl persekiojimo vykdytojų, dėl persekiojimo veiksmų ir priežasčių buvimo, kaip jie yra suprantami pagal Kvalifikavimo direktyvą.
21.4. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. atliko išsamią pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
21.5. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 86-87 straipsniais, Prieglobsčio tvarkos aprašo 105.4 papunkčiu, 2023 m. rugsėjo 7 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, apskundė jį teismui.
21.6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-3588-535/2024, nusprendė atmesti pareiškėjo skundą. LVAT, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, 2024 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1358-662/2024, patenkino apeliacinį skundą iš dalies bei panaikino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neišreikalavęs iš atsakovo pareiškėjo prieglobsčio prašymo ir kartu su juo pateiktų duomenų, pareiškėjo pirminės apklausos transkripcijų ir kt. Teisėjų kolegija vertino, jog šiai bylai teisingai išnagrinėti yra būtina išreikalauti iš atsakovo visą su pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimu susijusią medžiagą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė aplinkybes, kad jam kyla grėsmė būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini).
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatos.
22. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
23. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).
25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
26. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
27. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo atliktu aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
28. Pareiškėjas prašymą suteikti jam pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje grindė baime patirti persekiojimą savo kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini).
29. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, kitus pareiškėjo atvejui reikšmingus duomenis, Sprendime konstatavo, kad rizika pareiškėjui nukentėti ateityje kilmės šalyje yra mažai tikėtina, nes: i) (duomenys neskelbtini); ii) (duomenys neskelbtini); iii) (duomenys neskelbtini); iv) (duomenys neskelbtini).
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą, pareiškėjo skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, argumentuotai dėl jų pasisakė, įvertino kilmės šalies informaciją bei po LVAT 2021 m. liepos 14 d. sprendime nurodytų trūkumų, išanalizavo naujausią atviros prieigos šaltiniuose rastą informaciją (šaltinius) ir visus duomenis įvertino sistemiškai ir kompleksiškai. Tiek atsakovas Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, pasisakė ir objektyviai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį bei jo apklausose nurodytus argumentus ir aplinkybes, ir pagrįstai nusprendė, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant juos surinktos naujos kilmės valstybės informacijos kontekste, neįrodo ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali persekiojimo grėsmė. Todėl atsižvelgus į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų.
31. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
32. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Atsakovas nenustatė individualios grėsmės pareiškėjui sugrįžti į kilmės šalį, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes pareiškėjo kilmės valstybėje ir jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis arba ginkluotas konfliktas).
33. Pažymėtina, kad grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).
34. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
36. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Y. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ričardas Piličiauskas
Egidijus Šileikis