Civilinė byla Nr. 2A-461-264-2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Živilė Janavičienė
Procesinio sprendimo kategorija: 32.1; 121.15; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės,
kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant
Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant apeliantei O. B.,
atsakovei Z. A., jos atstovui advokatui Rolandui
Jakoniui,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka 2011 m. kovo 9 d. išnagrinėjusi ieškovių
O. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje
byloje pagal ieškovių O. B. ir R. B. ieškinį
atsakovams Z. A. ir P. A. dėl
servituto nustatymo,
n u s t a t ė:
Ieškovės O. B. ir R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu
(1t.b.l.1-2), kuriuo prašė nustatyti
servitutą pagal AB „Hidroprojektas“ parengtą projektą žemės sklype, esančiame (duomenys
neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apibrėžtą taškais A, B, C, D E, F, G, H, K, A (plotas 268 kv. m)
įvažiuoti, įeiti į ieškovėms priklausantį
žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ieškinyje nurodė, kad 1999-11-24 pirkimo pardavimo sutarties
pagrindu ieškovė O. B. tapo 0,1875 ha žemės sklypo
savininke. Žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo bendraturtės yra
ieškovės O. B. ir R. B., kurios valdo
po 1/2 dalį žemės sklypo ir statinių. Gyvenamasis namas buvo pastatytas su
dviem atskirais įėjimais, bei įvažiavimais į po namu įrengtus garažus. 1990
metais buvo patvirtintas (duomenys
neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas, kuriame ties ieškovėms priklausančiu
sklypu buvo suprojektuotas kelias, numatyta galinė autobusų stotelė bei
teritorija transportui apsisukti. Nuo pat sklypo įsigijimo ieškovės naudojosi
dalimi kelio, kuris suprojektuotas (duomenys neskelbtini) generaliniame plane, taip pat savo lėšomis
nuo jo nutiesė atšakas į joms priklausantį sklypą, t.y. įrengė kelią ir šiuo keliu naudojasi nuo 1999 metų. Taip pat naudojosi sklypu,
esančiu prie ieškovėms priklausančios valdos, nes jame buvo ne tik įrengtas
kelias, tačiau ši teritorija jų lėšomis buvo sutvarkyta. 2002 metais ieškovė O. B. Kauno rajono savivaldybei pateikė prašymą, kad Kauno
rajono valdyba pritartų rengti detalųjį planą (duomenys neskelbtini), namų valdos sklypui
padidinti apie 6 m į gatvės pusę. Tačiau šios teritorijos O.
B. nebuvo leista išsipirkti. Atsakovams
Z. A. ir P. A. nuosavybės teise
priklausantis žemės sklypas ribojasi su ieškovėms priklausančiu žemės sklypu,
jame yra jų lėšomis įrengtas ir ilgą laiką naudojamas įvažiavimas į joms
priklausantį namų valdos žemės sklypą. Greta atsakovų sklypo esančiu
suprojektuotu keliu ieškovės galės naudotis tik iš dalies - juo galės
privažiuoti tik iki dešiniojo gyvenamajame name esančio garažo. Nenustačius
servitutinio kelio, į kitą garažą patekti nebus galimybės, todėl jis negalės
būtų eksploatuojamas pagal paskirtį. Todėl akivaizdžiai nukentės namo vertė ir
ieškovių interesai.
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m.
rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė;
priteisė iš atsakovių R.
B. ir O. B. 3400
Lt advokato pagalbai apmokėti ir kitas bylos vedimo išlaidas 3752 Lt, iš viso 7152
Lt atsakovų Z. A. ir P. A. naudai bei
243, 46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė
1999-11-24 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu tapo 0,1875 ha žemės sklypo,
unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (lt.b.l.12). Šiame žemės sklype buvo suprojektuotas ir
pastatytas dviejų butų gyvenamasis namas. (1t.b.1.16, 2t. b.1.25). 2004 m.
rugpjūčio 10 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kiemo statiniais dovanojimo sutartimi
ieškovė O. B. ir A. B. dovanojo jiems
bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės
teise priklausantį 0,1875 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais dukrai R. B.,
asmeninės nuosavybės teise (1t.b.1.13-15). 2005 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartimi ieškovė R. B. padovanojo
jai asmeninės nuosavybės teise
priklausančią ½ dalį 0,1875 ha žemės sklypo, bei ½ dalį statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), motinai O. B. (1t.b.1.35). 1996 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 52-6141 A. N. Kauno apskrities valdytojo administracija atstatė nuosavybės teisę į 2,25 ha žemės
sklypą, (duomenys
neskelbtini) seniūnijos dabartiniame (duomenys neskelbtini) kaime, nuspręsta grąžinti natūra 1,57 ha
(1t.b.1.18-20). 2004 m. balandžio 9
d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-052828, žemės sklypas
neatlygintinai suteiktas A. N.. (1t.b.1.19). 2004-09-16 d. pirkimo-pardavimo sutarties
pagrindu atsakovai Z. A. ir P. A. įsigijo šį 0,0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) iš A. N..
Atsakovai įsigiję šį žemės sklypą kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės
administraciją parengti žemės sklypo Nr. 756, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį
planą. 2005-09-22 Kauno rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą rengti
detaliuosius planus pagrindinei tikslinei žemės naudojimo paskirčiai keisti iš
ūkio į kitą (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) (1t.b.1.51-56). Iš byloje
esančio topografinio plano, kuris buvo suderintas su visomis institucijomis,
teismas nustatė, kad buvo numatytas ir suprojektuotas privažiavimas t. y. 6
metrų pločio kelias į ieškovėms priklausantį žemės sklypą (1t.b.1.64). Byloje
esantis Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento
Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštas su priedais, t.y. A.
N. žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas patvirtina,
kad sklypai buvo planuojami taip, kad į atskirus sklypus suskaidytu 6 metrų
pločio bendro naudojimo keliu galėtų naudotis gretimų žemės sklypų naudotojai,
t. y. ir ieškovės. Be to, nebuvo gauta jokių prašymų A. N. žemės
sklype registruoti servitutus (1t.b.1.119-12).
Teismas nustatė, kad tiek ieškovių
tiek atsakovų žemės sklypų ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje, o tai
reiškia, kad kadastro duomenų tvarkytojas atliko pateiktų žemės sklypų ribų
patikrą, kaip to reikalaujama (2t.b.1.83). Teismas nurodė, kad ieškovės
prašydamos nustatyti servitutą būtent tokiu būdu. t. y., kad turėjo pagrįstus
lūkesčius įsigyti atsakovų žemės sklypą, be to, kad kelis metus važinėjo tuo
keliu, negali būti pagrindas tenkinti ieškinį. Iš byloje esančių dokumentų
teismas nustatė, kad (duomenys
neskelbtini) gatvę ir ieškovių žemės sklypą skyrė valstybinės žemės
dalis, o tai reiškia, kad projektuodamos savo namą su garažais jos turėjo
įvertinti įvažiavimo tiek į sklypą, tiek į garažus galimybes, o to
neįvertinusios veikė savo rizika. Ieškovės nesvarstė kitokios patekimo į savo
sklypą galimybės, kategoriškai apsiribodamos per eilę metų įvažinėtu keliu, bei
tuo pagrindu padarytu projektu. Teismas konstatavo, jog ieškovės prašo
nustatyti servitutinį kelią remdamosi tik faktu, kad jos taip visuomet
važinėjo. Kaip matyti iš pateikto AB „
Hidroprojekto" plano, atsakovų žemės sklypas yra suskirstomas į
tris skirtingo dydžio sklypus. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne
kartą yra pabrėžęs, kad, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir
viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo
mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš ieškovių pateikto
ieškinio, bei prie jo pateikto AB „Hidroprojekto“ plano, abiejų šalių interesai neproporcingi, t.y.
ieškovės nenorėdamos patirti išlaidų susijusių su savo žemės sklypo
pertvarkymu ir įvažiavimo į sklypą koregavimu, prašo nepagrįstai didelio
atsakovų žemės sklypo ribojimo. Teismas darė išvadą, kad nustačius servitutą pagal ieškovių pateiktą
AB „Hidroprojektas“ planą, atsakovai neturės realios galimybės naudoti žemės
sklypo pagal paskirtį, bei bus neproporcingai ir nepagrįstai ribojama jų teisė
į nuosavybę, o ieškovėms būtų sudarytos
nepagrįstai geros sąlygos, naudojantis nustatytu servitutiniu keliu pasiekti savo sklypą bei įvažiuoti į sklypus pačiu
patogiausiu variantu. Teismas nurodė, kad ieškinio tenkinti negali todėl, kad
nebuvo nustatyta pagrindinė sąlyga t.y. ieškovas (-ės) neturi turėti alternatyvaus
susisiekimo su savo žemės sklypu, tuo tarpu ištyrus byloje esančius įrodymus, o
taip pat apžiūrėjus situaciją vietoje, alternatyvus įvažiavimas nenustačius
servituto - yra. Teismas nustatinėdamas servitutą negali spręsti ir nesprendžia
klausimo ar alternatyviu susisiekimu ieškovams yra patogu patekti į savo žemės
sklypą. Be to, ieškovės reikšdamos ieškinį
ir pateikdamos įrodymus dėl servituto
reikalingumo, orientavosi ne į patekimą į sklypą, o patekimą į įrengtus garažus
po namu. Pateiktu ieškovių „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu“ buvo
įrodinėjama tai, kad į garažą esantį
dešinėje gyvenamojo namo pusėje pagal nubraižytą planą patekti neįmanoma, tačiau byloje atlikta statybinė teismo
ekspertizė, bei apklaustas ekspertas K. B. patvirtino. kad į sklypą yra alternatyvus kelias, t. y. kitas
galimas įvažiavimas (2t.b.l. 99-102), šias aplinkybes patvirtino ir atsakovių byloje pateiktas rašytinis
dokumentas, t. y. „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas“ kuriame taip pat konstatuota, kad yra
galimybė ne tik privažiuoti prie ieškovių žemės sklypo, bet ir apvažiavus namą patekti į kitą namo galą, tiek
automobiliu, tiek ir pėsčiam (1t.b.1.139-140).
Teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė šalių
byloje pateiktais rašytiniais įrodymais susijusiais su nuosavybės teisių
atkūrimo pagrįstumu A. N., kadangi visi sprendimai yra
nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl galiojantys. Taip pat spręsdamas servituto nustatymo klausimą, nesirėmė
šalių dokumentais ir argumentais dėl
pastatyto ieškovėms priklausančio namo statybos teisėtumo, bei su tuo susijusių
aplinkybių, nes namas, įstatymų nustatyta tvarka priduotas bei
įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre. Visi su namo statyba įrašai yra
galiojantys.
Ieškovės O. B. ir R. B. apeliaciniu skundu
(4t.b.l.21-23) prašo Kauno rajono apylinkės
teismo 2010-09-28 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš
naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantės su teismo sprendimu nesutinka
ir nurodo, kad byloje yra patikimi
duomenys, patvirtinantys, jog (duomenys neskelbtini) gyvenvietės
generaliniame plane, patvirtiname Kauno rajono Valdybos 1990-05-25
potvarkiu Nr. 40 buvo suprojektuotas kelių tinklas, kurio dalimi - privažiavimu
iki pat šių dienų ieškovės naudojasi jau daugiau kaip 20 metų, šis įvažiavimas
yra išlikęs ir šiuo metu. Kauno rajono Valdybos
1990-05-25 potvarkiu Nr. 40 patvirtintas (duomenys neskelbtini) generalinis planas vertintinas kaip bendrojo teritorijų planavimo
dokumentas, todėl nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu šis bendrojo
teritorijų planavimo dokumentas galiojo, todėl jo sprendiniai šalims buvo
privalomi, imperatyvūs. Nors nuosavybės teisės į šalia esantį žemės sklypą buvo
atkurtos Kauno apskrities viršininko administracijos spendimu A
N., vėliau jo teises sandorio pagrindu perėmė atsakovai, jų žemės sklypo
suformavimo metu buvo visiškai akivaizdu, jog jų
sklype yra suformuotas ir naudojamas kelias, kuris pažymėtas galiojančiame
teritorijų planavimo dokumente. Tai reiškia, kad gretimo žemės sklypo
naudotojai prisiėmė ir esamas žemės sklypo naudojimo sąlygas, t.y. įvertindami
tą aplinkybę, kad jų sklype yra suformuotas ir egzistuojantis kelias.
Atsižvelgiant į tai, apeliančių buvo statomas būtent toks namas, į kurio
garažus jos galėtų patekti generaliniame plane žymimu kelių tinklu, todėl teismas
visiškai nepagrįstai neįvertino aukščiau nurodytų reikšmingų bylos aspektų.
Teismas
sprendime nevertino ir statybos aktų teisėtumo taikymo klausimų. Gyvenamasis
namas (duomenys neskelbtini),
yra inventorizuotas ir teisiškai įregistruotas. Garažai, esantys šame name, yra
jo dalis (negyvenamosios patalpos). Todėl servitutas privalo būti nustatomas
tiek prieiti, privažiuoti prie nekilnojamojo daikto kaip visumos, tiek prie
atskirų izoliuotų funkciškai jo vienetų.
Nesutinka su
teismo motyvais, kad privažiavimui yra suprojektuotas kelias, kuriuo apeliantės
gali naudotis. Šiuo keliu apeliantės
galėtų patekti tik į dalį joms priklausančio žemės sklypo, ir tai buvo aiškiai
nustatyta vietos apžiūros metu, nėra jokios galimybės patekti į vieną iš
garažų, esančių gyvenamajame name (duomenys
neskelbtini). Taigi, statinio - gyvenamojo namo - pagal jo paskirtį
eksploatuoti ieškovės negalėtų. Apeliantės prašė teismo skirti pakartotinę
teismo ekspertizę, kadangi atlikta statybinė teismo ekspertizė yra ydinga ir
atlikta eksperto, neturinčio kompetencijos teritorijų planavimo srityje. Šį
faktą pažymėjo pats ekspertizę atlikęs teismo ekspertas K. B..
Be to, ekspertizė buvo atlikta remiantis negaliojančiais teisės aktais,
nenurodant konkrečių teisės aktų normų kas padėtų šalims vienaip ar kitaip
vertinti aplinkybes. Tačiau teismas šį prašymą atmetė. Taip pat teismas
netenkino ieškovių prašymo ir neapklausė liudininkų, kurie patvirtintų, kad
kelias, kuris buvo numatytas generaliniame
plane ir kuriuo ieškovės naudojasi, buvo įrengtas dar prieš atsakovams įsigyjant žemės sklypą. Servitutą
apeliantės prašo nustatyti pagal AB „Hidroprojektas“ planą, kuris iš esmės
fiksuoja ilgalaikius nusistovėjusius žemės naudojimo santykius ir jau esamą
kelią prie joms priklausančio žemės sklypo.
Įsigydami žemės sklypą nuosavybėn, atsakovai žinojo apie faktinę šio
žemės sklypo padėtį, kad per jų įsigyjamą
žemės sklypą buvo nutiestas kelias į apeliantėms priklausančią valdą, todėl
nepagrįstas teismo motyvas, kad servituto nustatymas atsakovams priklausančiame
žemės sklype sumažins šio žemės sklypo naudojamą plotą, taip pat neliks
vietos užstatymo plotui. Teismui patenkinus
ieškinį, išnyks reikalingumas suprojektuoti kitus kelius, taigi, tose vietose
atsakovų žemė bus laisva ir galės būti naudojama tiek žemės ūkio reikmėms, tiek
užstatymo tikslams.
Atsakovai Z. A. ir P. A. atsiliepimu į apeliacinį
skundą (4t.b.l.29-30) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010-09-28 sprendimą
palikti nepakeistą, skundą atmesti. Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutinka
ir nurodo, kad apeliantės nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių skundžiamame
sprendime teismo nurodytas aplinkybes. Esminis
apeliacinio skundo argumentas, kuriuo iš esmės yra grindžiamas ieškovių
reikalavimas bei įrodinėjamas pirmos instancijos teismo sprendimo
nepagrįstumas ir neteisėtumas yra tai, kad ginčo kelias, kuriuo prašoma nustatyti
servitutą, buvo pažymėtas (duomenys
neskelbtini) gyvenvietės generaliniame plane, patvirtintame Kauno rajono
Valdybos 1990-05-25 potvarkiu Nr. 40. Byloje
nėra jokių duomenų, kad ieškovių įrodinėjamas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas būtų įregistruotas valstybės
registre nustatyta tvarka, priešingai, iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad
šis generalinis planas, nors ir pradėtas ruošti, tačiau įregistruotas
Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre nebuvo, todėl ir kaip teritorijų
planavimo dokumentas niekada įsigaliojęs nebuvo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje
nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai
nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis
daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos,
kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą,
kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį,
tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai
gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas.
Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas,
įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo
naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas
galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų
savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės
svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms
priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio
daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis
servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau
ar patogiau.
Ieškovės prašo nustatyti servitutinį kelią per žemės sklypą,
priklausantį atsakovams, nes negali įvažiuoti į po jų namu įrengtus garažus.
Pirmosios instancijos teismas atliko vietos apžiūrą (3 t. b. l.
141-143), iš kurios matyti, kad yra 6 m. pločio įvažiavimas į ieškovių namų
valdą, šalia atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos suprojektuotu keliu. Iš ieškovių pateikto AB „ Hidroprojekto"
plano, kuriuo siūloma nustatyti 6 m. pločio (268 kv. m.) servitutą (1 t. b. l.
4), matyti, kad atsakovų žemės sklypas yra padalinamas į tris skirtingo
dydžio sklypelius. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko
išrašo, žemės sklypo plano, matyti, kad nuo 2004-09-28 atsakovų Z. A. ir P. A. bendrosios jungtinės
nuosavybės teisėmis įregistruotas 0, 0700 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sklypo
ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, atsakovų žemės sklype yra nustatyta 10 m
kelio sanitarinė apsaugos zona ( 1 t. b. l. 21-23, 2 t. b. l. 83), atsakovai
2005-10-10 sudarė sutartį dėl tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš
žemės ūkio į kitą (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) detaliojo plano
rengimo. Topografiniame plane, detaliajame
plane ( 1 t. b. l.64, 65 ) matyti, kad yra kelias šalia atsakovams
priklausančio sklypo įvažiuoti į ieškovių namų valdą.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo,
kad ginčo kelias, kuriam prašoma nustatyti servitutą, buvo pažymėtas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės
generaliniame plane, patvirtintame Kauno rajono Valdybos 1990-05-25 potvarkiu
Nr. 40 ir tuo keliu ieškovės daug metų važinėjo.
Iš apeliacinės instancijos teismui
apeliančių pateikto 1990-05-25 Kauno rajono valdybos potvarkio Nr. 40, plano
kopijos matyti, kad buvo patvirtintas Kauno rajono S. Neries kolūkio (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas, tačiau duomenų,
kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinis planas būtų
įregistruotas valstybės registre nustatyta tvarka byloje nėra. Pagal LR
Vyriausybės 1996-05-24 nutarimą Nr. 617 „Dėl LR teritorijų planavimo įstatymo
taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo
nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 p. iki 1997-03-30
turėjo būti įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Atsakovų
žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro
vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities
viršininko 2003-04-15 įsakymu Nr.02-05-2409, suprojektuotas ribas.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį
atmetė, konstatavęs, jog nebuvo nustatyta pagrindinė sąlyga t.y. ieškovas
(-ės) neturi turėti alternatyvaus susisiekimo su savo žemės sklypu, tuo
tarpu ištyrus byloje esančius įrodymus, o taip pat apžiūrėjus situaciją
vietoje, alternatyvus įvažiavimas nenustačius servituto - yra.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo
nustatytomis aplinkybėmis, bylai reikšmingų įrodymų vertinimu, procesinių
teisės normų pažeidimų nenustatė (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus reiškiamą reikalavimą dėl
servituto nustatymo, jo variantą - pagal AB
„ Hidroprojekto" planą, kuriuo siūloma nustatyti 6 m. pločio (268 kv. m.)
servitutą, suskaidant atsakovų sklypą į 3 sklypelius, ir tai, kad atsakovų
žemės sklypas yra 0, 07 ha dydžio, keičiama jo paskirtis - gyvenamojo namo
statybai, yra aiškiai neproporcingas siekiamiems tikslams, pažeidžiantis
atsakovų teises naudotis ginčo sklypu pagal jo paskirtį, bei CK 1. 5 str.
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl ieškovių pasirinktu būdu
jų teisės negali būti ginamos (CK 1. 138 str.).
Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad privažiavimui prie ieškovėms
priklausančio sklypo (duomenys
neskelbtini), suprojektuotu keliu apeliantės galėtų patekti tik į vieną
iš garažų, iš dalies pagrįsta, tačiau nėra esminė, įvertinus siūlomą servituto
nustatymo variantą, dėl kurios būtų pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą. Iš
faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (1 t. b. l. 10-11, 139-143) matyti,
kad antstolio V. Zubino protokole užfiksuota, jog
įvažiavimui į garažus trukdo su nuolydžiu įrengti betoniniai įvažiavimai, tačiau
tokį sprendimą dėl garažų įrengimo bei įvažiavimo į juos, pasirinko pačios ieškovės
savo rizika, neįvertinusios atstumų iki savo sklypo ribos. Antstolio M.
Petrovskio protokole užfiksuota, kad į ieškovių žemės sklypą galima patekti naujai
projektuojamu keliu, o apvažiavus namą per šiaurinę pusę ir patekti į kitą
namo pusę. Iš 2007-09-21 ekspertizės akto (2 t. b.l. 99-102) išvadų matyti, kad
patekti į garažus ieškovių sklypo ribose galima apvažiuojant gyvenamąjį namą iš
kiemo pusės parengus projektą. Tai, jog apeliančių netenkina topografiniame plane, detaliajame plane ( 1 t.
b. l.64, 65 ) suprojektuotas įvažiavimas į ieškovių namų valdą, o ne į po
namu esančius garažus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantės
turi alternatyvų įvažiavimą į savo namų valdą. Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, detalusis
teritorijų planavimas –
savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti,
naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba
panaikinti. Teisėtas detalusis planavimas yra galimas tik atitinkant įstatymo
keliamus reikalavimus (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str.), o detaliojo teritorijų planavimo organizatoriui elgiantis
neteisėtai, šiuos veiksmus suinteresuoti asmenys gali skųsti įstatymo nustatyta
tvarka.
Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino statybos aktų
teisėtumo taikymo klausimų atmestinas. Ginčas dėl servituto nustatymo. Byloje
nustatyta, jog tiek ieškovių tiek atsakovų žemės sklypų ribos yra įregistruotos
kadastro žemėlapyje, atsakovų žemės sklype servitutinis kelias nepažymėtas. Ginčo
dėl to, kad namas pripažintas tinkamu naudotis nėra. Iš apeliacinės
instancijos teismui pateiktos 2011-02-09 nutarties (civ. byloje Nr.2A-38 -555/2011)
matyti, kad nagrinėjama kita byla dėl tarp tų pačių šalių kilusio ginčo dėl žemės
sklypo ribų atstatymo.
Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai atsisakė skirti
pakartotinę ekspertizę, nes ekspertizė atlikta netinkamai bei neapklausė liudytojų,
kurie patvirtintų, kad kelias, kuris buvo
numatytas generaliniame plane ir kuriuo ieškovės naudojasi, buvo įrengtas dar
prieš atsakovams įsigyjant žemės
sklypą atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokiu faktiniu keliu į savo namų
valdą ieškovės naudojosi, tačiau minėtas generalinis planas neįregistruotas
nustatyta tvarka, todėl liudytojų paaiškinimai esminės reikšmės neturėtų.
Ekspertizė byloje atlikta ją paskyrus 2007-03-13 teismo nutartimi, todėl pakartotinei
ekspertizei skirti nėra CPK 219 str. nustatytų pagrindų.
Apeliančių reikalavimas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui nemotyvuotas, nepagrįstas. Lietuvos aukščiausiasis teismas
ne kartą yra pažymėjęs, jog apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui,
Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2008
m. kovo 4 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „(duomenys
neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; ir
kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso
teisės normų. Šioje byloje nėra jokių CPK 327 str., 329 str. pagrindų bylos
grąžinimui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegijos
nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui
svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo
taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir
procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą
ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra
pagrindo (CPK 185
str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas,
o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1
p.).
Atmetus
apeliacinį skundą, atsakovei Z. A. iš apeliantų po lygiai
priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal kvitą – 800 Lt už
atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei atstovavimą apeliacinės
instancijos teisme, kurios pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose dėl
civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio ( 4 t. b. l. 34) ( CPK 93 str. 1,
3 dalis ).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1
dalies 1 punktu,
n u t a r
i a :
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Iš R. B. ir O. B. priteisti iš
kiekvienos po 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Z. A..
Kolegijos pirmininkė
Aušra Baubienė
Kolegijos teisėjai:
Dalė
Burdulienė
Neringa Venckienė