Pranešėjas Algirdas
Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1418-115/2010
Teisėjas Viktor
Voicechovski Procesinio
sprendimo kategorijos:
128.20.;122.5.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo
Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Marijono Greičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
apeliantės (suinteresuoto asmens) J. U. atskirąjį skundą
dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo
2009 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria
tenkintas prašymas dėl asmeninio
testamento patvirtinimo civilinėje byloje
Nr. 2-135-419/2009 pagal K.
S. prašymą patvirtinti 2008-11-22 A. S. asmeninį
testamentą, suinteresuoti asmenys J. U. ir S.
R..
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja K. S. prašė patvirtinti
2008-11-22 A. S. asmeninį testamentą, pagal kurį testatorė
pareiškėjai paliko savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.1-2).
Suinteresuoti asmenys J. U. ir S. R. prašė testamento netvirtinti, nes mano, kad pati A. S. negalėjo surašyti testamento tekstą bei jį pasirašyti,
nes ji turėjo 1 invalidumo grupę dėl regėjimo bei nemokėjo rašyti rusų kalba.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17
d. nutartimi patvirtino 2008-11-22 A. S. asmeninį
testamentą, pagal kurį testatorė K. S. paliko savo butą,
esantį (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog testamento,
kaip vienašalio sandorio aiškinimui yra taikomos CK 6.193 straipsnio taisyklės.
2008-11-22 A. S. testamente nurodyti testatoriaus vardas,
pavardė (A. S.), jos asmens kodas, kurio nurodymas nebuvo
būtinas, testamento sudarymo data (2008-11-22) ir vieta (Šalčininkai).
Testamente pakankamai aiškiai išreikšta testatoriaus valia – po mirties savo
butą, kuriame ji gyvena, esantį (duomenys
neskelbtini), ji dovanoja savo
neformaliai globėjai K. S.. Teismas sprendė, kad šiuo
atveju nesvarbu, kad A. S. nurodė, kad butą dovanoja, o ne
palieka. Įstatymas nereikalauja, kad asmeniniame testamente būtų naudojamos
teisiškai teisingos sąvokos, nes asmeninius testamentus dažniausiai surašo
asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo. A. S. nurodė,
kad butą dovanoja po mirties, iš ko darytina išvada, kad šį butą ji palieka
testamentu. Iš pareiškėjos paaiškinimų bei iš liudytojos J. I.
parodymų matyti, kad visą testamento
tekstą surašė ir jį pasirašė pati A. S.. Pažymėtina, kad
liudytoja J. I. pasirašė testamentą kaip liudininkė, ji
nėra suinteresuota bylos baigtimi, ji nėra K. S. giminaitė,
atvirkščiai, ji yra suinteresuotų asmenų giminaitė. Teismas sprendė, kad nėra
jokio pagrindo netikėti jos parodymais. Be to, jos parodymus iš esmės
patvirtino ir ekspertų išvados, iš kurių matyti, kad 2008-11-22 A.
S. vardu surašytas testamentas yra rašytas seno, silpnos fizinės būklės
žmogaus, esant nepakankamai regėjimo kontrolei. Šiais duomenimis paneigiamas
suinteresuotų asmenų teiginys, kad A. S. negalėjo surašyti
testamento dėl blogo regėjimo ir rusų kalbos nežinojimo. A. S.
daug metų dirbo ir gyveno Šalčininkų rajone, kur rusų kalba iki 1991 metų
buvo naudojama kaip oficiali, todėl ji galėjo mokėti rašyti rusų kalba.
Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jų
teiginį, kad A. S. nemokėjo rusų kalbos. Tokiu būdu iš
išdėstyto darytina išvada, kad 2008-11-22 A. S. surašytas
dokumentas atitinka LR CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus asmeniniam
testamentui pripažinti. Šis testamentas nebuvo perduotas saugoti CK 5.31
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, todėl turi būti patvirtintas teismo
(CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tvirtindamas A. S. asmeninį
testamentą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad testatorė savo butą paliko
ne atsitiktiniam žmogui, o asmeniui, kuris apie du metus ja gerai rūpinosi,
prižiūrėjo, o po mirties palaidojo, todėl jos valios išreiškimas buvo visiškai
logiškas. Šių aplinkybių neneigė ir suinteresuoti asmenys.
Apeliantė (suinteresuotas asmuo) J.
D. pateikė atskirąjį skundą (b.l.177-179; 206), kuriuo prašo panaikinti
skundžiamą nutartį, atsisakyti patvirtinti
pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Nurodo, jog
teismas pritaikęs CK 6.193 str., nepasisakė kodėl asmeninio testamento
patvirtinimui taikė LR CK 6 knygos II dalies sutarčių teisės nuostatas. Pažymi,
kad teismui pareiškėjos asmens tapatybės kortelės kopija, nutarimo dėl
atsisakymo atlikti notarinį veiksmą kopija, testatorės rašto kopija ir
vertinimas bei testatorė mirties liudijimo kopija buvo pateikti pažeidžiant CPK
114 str. reikalavimus. Teigia, jog rašto vertime į lietuvių kalbą neegzistuoja
esminio asmeninio testamento elemento, t.y. nėra žodžių „po mirties“, taip pat
nėra nurodyta, kad raštą pasirašė liudytoja, tačiau teismas dėl to nepasisakė.
Mano, jog teismas nemotyvuotai atmetė prašymą paskirti pomirtinę medicinos
ekspertizę, nors buvo duomenų, kad testatorė yra neįgali, turi regos
problemų. Pažymi, jog raštas surašytas likus dviem dienoms iki testatorės
mirties, tą dieną jai buvo suteikta medicinos pagalba, tačiau dėl to teismas
nepasisakė. Teismo motyvas, kad testatorė žinojo rusų kalbą, dar nereiškia, kad
ji galėjo rašyti rusų kalba, ji su giminėmis bendravo tik lenkų kalba.
Liudytoja L. Š. paliudijo, kad testatorė buvo sunkios
sveikatos būklė ir negalėjo net pasirašyti. Be to ekspertizės akto išvados
prieštarauja liudytojų parodymams dėl testamento surašymo trukmės. Mano, jog
teismas nemotyvuotai atmetė prašymą apklausti ekspertus. Be to testamente yra
vartotas žodis „dovanoju“, bet ne „palieku po mirties“, tačiau teismas tai
laikė teksto klaida. Mano, jog teismas be pagrindo neskyrė rašysenos
ekspertizės. Teigia, kad pareiškėjos pateikto rašto teismas negalėjo tvirtinti.
Pareiškėja K. S. atsiliepimu
į atskirąjį skundą (b.l.209-211) prašė
skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai nurodė,
jog testamente nurodyti visi būtini duomenys ir pakankamai išreikšta
testatorės valia, testamentas surašytas pačios testatorės. Todėl teismas
pagrįstai nustatė, kad šio testamento, kaip vienašalio sandorio aiškinimui yra
taikomos CK 6.193 str. taisyklės. Pažymi, jog testatorės valia išreikšta
aiškiai ir nedviprasmiškai; jos santykiai su giminaičiais nebuvo geri; todėl
reikia gerbti testatorės valią palikti palikimą tam, kam ji nori. Mano, jog
apeliantė painioja testatorės valios ir jos išreiškimo testamente institutus.
Pažymi, jog pareiškėja rūpinosi testatore, todėl natūralus testatorės noras
palikti turtą tam, kas ja rūpinosi. Mano, jog apeliantė tik deklaruoja
hipotezes dėl to, jog testatorė nemokėjo rusų kalbos, turėjo regėjimo negalią,
turėjo kitų fizinių jos valią neva sąlygojančių trūkumų, tačiau to nepagrindė
įrodymais. Mano, jog suinteresuoto asmens S. R.,
įstatyminės įpėdinės, parodymai vertintini kritiškai, nes ji painiojosi, jos
paaiškinimai prieštarauja liudytojų parodymams. Mano, jog suinteresuoti asmenys
jau iš esmės išnagrinėjus bylą, pradėjo reikalauti rašysenos ir medicinos ekspertizės,
ekspertų iškvietimo apklausai, taip siekdami vilkinti procesą.
Apeliantės (suinteresuoto asmens) J.
U. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo
pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1
d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik
analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme
nurodytas išimtis.
Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl asmeninio
testamento patvirtinimo ir nurodo, jog mirusiosios A. S. raštas
neatitinka asmeninio testamento formos, turinio ir jame neišreikšta valia dėl jai
priklausančio turto palikimo po mirties pareiškėjai.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje
pažymėjo, jog 2008-11-22 A. S. testamente nurodyti testatoriaus vardas, pavardė (A. S.), jos asmens kodas, testamento sudarymo data
(2008-11-22) ir vieta (Šalčininkai). Pirmosios
instancijos teismas konstatavo, kad testamente
pakankamai aiškiai išreikšta testatorės valia – po mirties savo butą, kuriame
ji gyvena, esantį Pramonės g.7-7, Šalčininkų
m., ji dovanoja K. S.. Pirmosios
instancijos teismas sprendė, kad šiuo
atveju nesvarbu, kad A. S. nurodė, kad butą dovanoja, o ne
palieka. Įstatymas nereikalauja, kad asmeniniame testamente būtų naudojamos
teisiškai teisingos sąvokos, nes asmeninius testamentus dažniausiai surašo
asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo. A. S. nurodė,
kad butą dovanoja po mirties, iš ko pirmosios
instancijos teismas darė išvadą, kad šį
butą ji palieka testamentu. Kolegija
sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nes kaip matyti iš
bylos medžiagos, liudytojų parodymų, testatorė A. S. buvo
senyvo amžiaus (74 metai), neturėjo teisinio išsilavinimo, todėl, labiau
tikėtina, kad A. S. surašė testamentą, o ne kitokio
pobūdžio dokumentą.
Be to, kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos ir
liudytojų parodymų matyti, kad testatore A. S. rūpinosi
pareiškėja K. S., padėdavo
jai tvarkytis buityje; rūpinosi A. S. sveikatos būkle.
Šios aplinkybės leidžia objektyviai paaiškinti A. S. siekį
palikti pareiškėjai turimą turtą po mirties.
Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismo
motyvas, kad testatorė žinojo rusų kalbą, dar nereiškia, kad ji galėjo rašyti
rusų kalba, ji su giminėmis bendravo tik lenkų kalba.
Kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad testatorė
nemoka rusų kalbos ir nerašo rusų kalba; liudytojai J. I.,
G. B., Č. U., J. J. patvirtino,
kad testatorė A. S. mokėjo rusų kalbą, buvo raštinga (b.l.86-90). Todėl
kolegija atmeta apeliantės argumentą dėl testatorės rusų kalbos nemokėjimo kaip
nepagrįstą.
Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad raštas (testamentas)
surašytas likus dviem dienoms iki testatorės mirties, sunkios sveikatos būklės,
tačiau dėl to teismas nepasisakė, be to nemotyvuotai atmetė prašymą paskirti
pomirtinę medicinos ekspertizę, nors buvo duomenų, kad testatorė yra neįgali,
turi regos problemų; taip pat teismas be pagrindo neskyrė rašysenos
ekspertizės.
Kolegija pažymi, jog byloje esančiame Lietuvos teismo
ekspertizės centro 2009-08-28 ekspertizės akte Nr.11-1344(09),11-1692(09)
nurodyta, kad 2008-11-22 asmeninio A. S. vardu surašyto
testamento tekstas yra rašytas seno, silpnos fizinės būklės žmogaus, esant
nepakankamai regėjimo kontrolei. Taip pat ekspertai nustatė, kad tekstą surašė
vienas ir tas pats asmuo, išskyrus žodžius rusų kalba „testamentas“ ir „po
mirties“, kurie, kaip nurodė ekspertai, tikėtina buvo surašyti visą
tekstą surašiusio asmens (b.l.150-159).
Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui
neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais
(CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į
jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų
atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais
tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis,
bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir
patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
Nagrinėjamoje civilinėje ekspertams buvo pateikti byloje esantys įrodymai, ir
ekspertai, vertindami juos, pateikė atitinkamas išvadas. Teisėjų kolegija
konstatuoja, jog byloje nėra ekspertizės paneigiančių įrodymų, todėl nėra
pagrindo nesutikti su ekspertizės aktu (CPK 218 str.). Minėta, kad, kaip matyti
iš ekspertizės akto, testamento tekstas
yra rašytas seno, silpnos fizinės būklės žmogaus, esant nepakankamai regėjimo
kontrolei, liudytojai patvirtino, jog būtent tokios būklės ir buvo testatorė; be
to liudytoja patvirtino, kad dalyvavo A. S. surašant
asmeninį testamentą. Esant tokioms
aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės
argumentus, kad teismas nepasisakė dėl testamento surašymo metu buvusios
testatorės sveikatos būklės bei nemotyvuotai atmetė prašymus paskirti pomirtinę
medicinos bei rašysenos ekspertizes.
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai
aiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės
normas, todėl naikinti Šalčininkų rajono
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį
nėra pagrindo.
Be to, iš apeliantės (suinteresuoto asmens) J. U. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos
(CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.226).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso
kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17
d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-135-419/2009
palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (suinteresuoto asmens) J. U. valstybei 10,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo
išlaidų.
Kolegijos
pirmininkas Algirdas
Auruškevičius
Teisėjai
Danutė
Kutrienė
Marijonas Greičius