Baudžiamoji byla Nr. e1-2669-1155/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28530-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.2.23.1.2; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S

Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

E. R. neteisėtai laikė 0,168 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) savo gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be tikslo ją platinti iki 2023 m. liepos 30 d. apie 23.24 val., kai minėto buto apžiūros metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis E. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad retkarčiais vartoja narkotinę medžiagą – „žolę“. Dėl to labai nuoširdžiai gailisi. 2023 m. liepos 30 d. apie 22 val. grįžo iš (duomenys neskelbtini) miško, kuriame vyko trijų dienų festivalis (duomenys neskelbtini), į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs, stikliniame bonge patrupino „žolės“, ją rūkė. 2023 m. liepos 29 d. apie 16 val. minėtame festivalyje įgijo apie 1 g šios narkotinės medžiagos už 10 Eur iš nepažįstamo asmens, kurį susirado pats, visų klausinėdamas, kas turi „žolės“. 2023 m. liepos 30 d. apie 23.24 val. jis išgirdo skambutį į buto durų telefonspynę. Atsiliepus, jam pranešė, kad tai policijos pareigūnai. Kol policijos pareigūnai ėjo iki jo buto, jis staigiai išpylė vandenį iš bongo į tualeto klozetą ir paslėpė jį spintoje. Jis įsileido policijos pareigūnus. Jie pastebėjo, kad jis yra apsvaigęs, pasakė, kad narkotines medžiagas užuodžia net kieme. Policijos pareigūnai jį informavo, kad dėl narkotikų kvapo juos iškvietė kaimynas. Jis supanikavo ir, palikęs praviras buto duris, nuėjo į virtuvę-svetainę, kur ant virtuvinės spintelės apvertė popierių, ant kurio buvo paberta minėta narkotinė medžiaga. Norėjo, kad policijos pareigūnai jos nepastebėtų, bet narkotikai pasibėrė ant stalo ir aplink. Policijos pareigūnai tą veiksmą pamatė ir užėjo iš laiptinės į buto vidų, paklausė jo, kokia tai medžiaga, jis atsakė, kad tai marihuana, kurią pirko festivalyje. Jis policijos pareigūnams paaiškino, kad prieš pat jų atvykimą jis rūkė narkotinę medžiagą bute, naudodamasis savo turimu stikliniu bongu. Šį taip pat ištraukė iš kitame kambaryje esančios spintos ir jiems parodė. Narkotinė medžiaga ir bongas priklauso jam, naudoja tik asmeniniams poreikiams.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš žalios ir rudos spalvų, sausų, dalinai susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko, 2023 m. liepos 31 d. rasto ir paimto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,168 g, Δ 9‑tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 15,0 proc.

Kanapės (antžeminės dalys) yra įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 62 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 19 punktą nagrinėjamu atveju 0,168 g kanapių (antžeminių dalių) neviršija nedidelio, t. y. 5 g, kiekio ribos.

Be E. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų P. V. ir I. S. parodymais, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvada, 2023 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. R. neteisėtai laikė 0,168 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) savo gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be tikslo ją platinti iki 2023 m. liepos 30 d. apie 23.24 val., kai minėto buto apžiūros metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Atsižvelgiat į tai, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju E. R. buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad jis, 2023 m. liepos 29 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) miške vykusiame festivalyje (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirkdamas už 10 Eur įgijo ne mažiau kaip 0,168 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią gabeno su savimi. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų kaltę. Nagrinėjamoje byloje, išskyrus kaltinamojo parodymus, nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kaip kaltinamasis įgijo narkotines medžiagas ir jas gabeno, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas draudžiamos medžiagos laikymas, šios medžiagos neteisėtas įgijimas ar gabenimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Dėl šios priežasties teismas pašalina šias aplinkybes. 

Paskelbus E. R. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo leisti sumokėti baudą dalimis.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę E. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. 

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Skiriant bausmę E. R. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. R. – neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė 4 MGL, t. y. 150,64 Eur, dydžio bauda sumokėta 2020 m. birželio 19 d., baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, dirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą baudos, nustatytos už baudžiamuosius nusižengimus, minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). 

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas E. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 31 d. 00.44 val. iki 2023 m. liepos 31 d. 15.08 val., t. y. viena diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina. 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – dėžė, du vokai, tuščias popieriaus lankstinukas, stiklinė vandens pypkė ir plastikinis konteineris su vatos tamponu, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Bauivydiškių g. 20, Vilniuje (registravimo Nr. PDV-1178647; Nr. IBPS-V-2420931-23(1)), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 39 MGL, t. y. 1 950 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, E. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 26 MGL, t. y. 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 31 d. 00.44 val. iki 2023 m. liepos 31 d. 15.08 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti E. R. galutinį baudos dydį – 24 MGL, t. y. 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų), dydžio baudą.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. 

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – dėžę, du vokus, tuščią popieriaus lankstinuką, stiklinę vandens pypkę ir plastikinį konteinerį su vatos tamponu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti. 

Išaiškinti E. R., kad:

1.       Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2.       Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.