Civilinė byla Nr. e2-303-1107/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11052-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,

sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,

dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui S. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2013-07-13 Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 201 dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti ½ Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2016-12-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7020) 1 300 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ Pastato - lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2016-12-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7020) 25 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ Pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)  (įregistravimo pagrindas 2016-12-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7020) 30 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ Pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini)  (įregistravimo pagrindas 2016-12-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7020) 25 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ Pastato - Tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2016-12-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7020) 25 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ Pastato - Tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2016-12-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7020) 20 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ Pastato - Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2016-12-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7020) 50 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių (rukyklos, šulinio, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2016-12-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7020) 25 Eur vidutinės rinkos vertės; Automobilį OPEL ASTRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis  Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės; 3) nepilnamečio sūnaus, N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; 4) nepilnametės dukros, M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. R. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 180,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. R. išlaikymo įsiskolinimą po 180 Eur per mėnesį, už 3 mėnesius, kurį sudaro 540 Eur; 7) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros M. R. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 230 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 8) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros M. R. išlaikymo įsiskolinimą po 230 Eur per mėnesį, už 3 mėnesius, kurį sudaro 690 Eur; 9) nepilnamečio sūnaus N. R. ir nepilnametės dukros M. R. piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 10) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „R.“; 11) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: kas antrą savaitgalį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 19 val. ir grąžinant į jų gyvenamą vietą iki sekmadienio 19 val.; kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį paimant vaikus nuo 18 val. ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.; 12) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2013-07-13 Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 201. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. R. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. R.. Nuo pat santuokos sudarymo santuokinis gyvenimas nebuvo darnus, išryškėjo skirtingi charakteriai, nesutarimai esminiais gyvenimo klausimais: pagarbos, pagalbos vienas kitam, požiūrio į šeimą, tai lėmė nuolatinę konfliktinę situaciją šeimoje. Atsakovas nevykdė sutuoktinio pareigų, nesirūpino bendrais šeimos interesais, neišlaikė šeimos. Visa buitis, namų ūkio darbai, teko ieškovei vienai, atsakovas visiškai nepadėdavo namų ūkyje. Atsakovas žemino ieškovės autoritetą, laikė už namų tarnaitę, liepdavo atlikti visus namų ūkio darbus, o pats visiškai nieko neprisidėjo ūkio darbuose, buityje, visa namų išlaikymo ir priežiūros našta išimtinai teko ieškovei. Paskutinius metus atsakovas nuolat vartoja alkoholį, neblaivus namuose elgiasi agresyviai, naudoja ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Dėl nuolatinio žeminimo, nesiskaitymo su ieškove, ji savo namuose su vaikais jaučiasi nesaugiai, jaučia nuolatinę įtampą. Pats atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, dėl to bendras gyvenimas su atsakovu tapo nebeįmanomas. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl santuokinių pareigų neatlikimo, nesirūpinimo bendrais šeimos interesais. Gyvenant santuokoje atsakovas nerodė savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, jau apie metus dukrai ir sūnui neteikia jokio išlaikymo, neprisideda visiškai prie šeimos gerbūvio kūrimo. Moralinės ir materialinės paramos, lojalumo šeimai bei savitarpio pagarbos nebuvimas, akivaizdžiai pasireiškė atsakovo veiksmuose, todėl šeimos santykiai iširo, šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio. Šeimos daugiau išsaugoti nebegalima, tolimesnis santuokinis gyvenimas yra neįmanomas. Su atsakovu daug kartų mėgino įvairiais būdais išspręsti ir sureguliuoti tarpusavio santykius, bet ieškovei nepavyko. Dėl nurodytų aplinkybių, santuoka nutrauktina dėl sutuoktinio kaltės. Prašo netaikyti sutuoktiniams termino susitaikyti, nes sprendimas santuoką nutraukti yra rimtai apgalvotas ir galutinis. Dėl turto padalijimo nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakovu įgijo nekilnojamojo turto: gyvenamąjį namą (2 540,00 Eur vidutinės rinkos vertės), lauko virtuvę (48,00 Eur vidutinės rinkos vertės), ūkinį pastatą (22,00 Eur vidutinės rinkos vertės), daržinę (44,00 Eur vidutinės rinkos vertės), tvartą (38,00 Eur vidutinės rinkos vertės), tvartą (34,00 Eur vidutinės rinkos vertės), garažą (68,00 Eur vidutinės rinkos vertės), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (40,00 Eur vidutinės rinkos vertės), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taipogi santuokos metu įgijo automobilius: AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės, bei OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės. Viso santuokos nutraukimo metu dalintino turto vertė- 4 834 eurų. Kitas atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir santuokos nutraukimo metu nedalintinas. Atsižvelgiant į įstatymo prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, po santuokos nutraukimo prašo ieškovei priteisti ½ dalį santuokoje su atsakovu įgyto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilį, kuriuo naudojasi ieškovė – automobilį OPEL ASTRA, valstybinis  Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės. Viso ieškovei priteistino turto vertė – 2 417,00 Eur. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nurodė, kad dukra M. R. ir sūnus N. R. gyvena su ieškove. Jau kurį laiką atsakovas vaikais nesirūpina, visiškai neprisideda prie jų išlaikymo ir auklėjimo. Ieškovė viena prižiūri, rūpinasi, išlaiko juos, vaikai yra prisirišę prie ieškovės, juos sieja glaudus dvasinis ryšys. Ieškovei geriausiai gali pasirūpinti tiek fiziniu, tiek dvasiniu vaikų vystymusi. Dėl šios priežasties po santuokos nutraukimo, dukros M. R. ir sūnaus N. R., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas vaikų išlaikymui jau apie metus visiškai neskiria jokios materialinės paramos, vengia išlaikyti juos. Ieškovei su vaikais išgyventi pajamų nepakanka. Ieškovė yra suinteresuota užtikrinti nepilnamečių vaikų tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jų išlaikymo prisidėtų ir atsakovas. Ieškovės vieninteles pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis, kuris per mėnesį, atskaičius mokesčius sudaro apie 500,00 Eur. Iš gaunamų pajamų tenka pačiai pragyventi, mokėti mokesčius, taip pat reikia išlaikyti nepilnametę dukrą iš pirmosios santuokos, aprūpinti ir jos poreikius. Apie atsakovo gaunamas/negaunamas pajamas duomenų negali pateikti. Dukra M. R. pradės lankyti (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1-ąją klasę. Dukra greitai išauga drabužius ir batus, todėl kiekvienam sezonui jų reikia vis naujų. Augant, dukters poreikiai didėja ir ateityje tik didės (maistui, rūbams, lavinimui, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, būreliams ir kt.). Nepilnametei dukrai M. R. skiriamos išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 460,00 Eur. Sūnaus N. R. išlaikymo išlaidos siekia apie 360,00 Eur. Nors sūnus dar mažas, tačiau greit išauga rūbelius, daug pinigų išleidžia sauskelnėms, maistui, žaislams, vitaminams, vaistams, higienos prekėms. Sūnaus išlaidos jam augant tik didės. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodė, kad su atsakovu nuo 2020 m. balandžio 1 d. visiškai nebeveda bendro ūkio ir jis nuo to laiko neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl prašo iš jo priteisti abiejų vaikų išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius, dukrai – 690,00 Eur, sūnui – 540,00 Eur. Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nurodė, kad neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, pagal ieškovės nurodytą grafiką. Ieškovė nurodė, kad ji neturi įsipareigojimų kreditoriams, apie atsakovo turimus kreditus ieškovei nėra žinoma. Po santuokos nutraukimo sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė –„R.“, nes tai ir dukros bei sūnaus pavardė, atsakovui paliktina prigimtinė pavardė – „R.“.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovas buvo informuotas įstatymų nustatyta tvarka.  

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą, nurodė, kad ieškinio reikalavimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, atitinka nepilnamečių vaikų interesus.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2013-07-13 sudarė santuoką Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 201.

Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2013-10-22 gimimo liudijimas AA Nr. 924600, patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą M. R., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš pateikto Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2019-01-28 gimimo įrašo Nr. 55 nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų N. R., gimusį (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Ieškovė ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad atsakovas naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas paliko šeimą, nesirūpina vaikų sveikata, auklėjimu, išlaikymu. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau galiausiai negalėjo to padaryti dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir jo nenoro rūpintis šeima.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, atsakovui pažeidus lojalumo, pagarbos, moralinės ir materialinės paramos, rūpinimosi šeima ir nepilnamečiais vaikais, jų išlaikymo pareigas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad po santuokos nutraukimo prašo ieškovei palikti santuokinę „R.” pavardę, atsakovui palikti pavardę „R.“.

Santuoką nutraukus ir nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, ieškovei ir atsakovui paliktinos pavardės, kurias ieškovė nurodė ieškinyje: ieškovei paliktina santuokinė pavardė „R.“, atsakovui – „R.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.

Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, ieškovei ieškinyje nurodžius, jog ji išlaikymo iš atsakovo neprašo jai priteisti, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis). 

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. 

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo turi išspręsti santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimą (CPK 382 straipsnio 4 punktas, 385 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje nurodė, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, nekilnojamojo turto verčių duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2016-12-01 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7020,  t. y. – Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1300,00 Eur vidutinės rinkos vertės), Pastatą - lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (25,00 Eur vidutinės rinkos vertės), Pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (30,00 Eur vidutinės rinkos vertės), Pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (25,00 Eur vidutinės rinkos vertės), Pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (25,00 Eur vidutinės rinkos vertės), Pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (20,00 Eur vidutinės rinkos vertės), Pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (50,00 Eur vidutinės rinkos vertės), Kitus inžinerinius statinius - Kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (25,00 Eur vidutinės rinkos vertės).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas santuokos metu įgijo transporto priemones – automobilį OPEL ASTRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis  Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės, bei automobilį AUDI A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės.

Ieškovė ieškiniu prašo santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, ieškovei priteisiant ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto bei vieną automobilį – OPEL ASTRA, valstybinis  Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsižvelgiant į CK 3.117 straipsnyje nustatytą prezumpciją, numatančią jog santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl turto padalinimo po santuokos nutraukimo tenkintinas, nutraukiant šalių santuoką ieškovės ir atsakovo turtas padalintinas, kiekvienam iš sutuoktinių priteisiant po ½ dalį nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Nevėžio g. 27, Vilkėnų k., Babtų sen., Kauno rajonas, ieškovei priteisiant automobilį OPEL ASTRA, valstybinis  Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisiant automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis turtas santuokos nutraukimo metu tarp ieškovės ir atsakovo nedalintinas, atsižvelgiant į tai, jog įgytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise.  

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. R. ir N. R. gyvenamąją vietą su ieškove.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje pateiktų duomenų nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl mažamečių vaikų M. R. ir N. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, nuo gimimo iki šiol šalių vaikai gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos, kad ieškovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, todėl, atsižvelgiant į vaikų amžių ir byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė nuolat rūpinasi nepilnamečiais vaikais, darytina išvada, kad vaikų M. R. ir N. R. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaikų interesams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų M. R. ir N. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 straipsnis numato imperatyvią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. R. ir N. R. todėl santuokos nutraukimo metu sprendžiamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas.  

Ieškovė ieškinyje nurodė jog nepilnametės dukters M. R. kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro 460,00 Eur, šiuos poreikius ieškovė įrodinėjo savo paaiškinimais teismo posėdžio metu. Sūnaus N. R. kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro apie 360,00 Eur per mėnesį, šiuos poreikius taip pat įrodinėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas šiuo metu visiškai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, ieškovė vaikus išlaiko iš savo pajamų. Ieškovė gauna išmokas vaikams iš valstybės.

Vaiko teisių apsaugos institucija išvadoje nurodė, kad ieškovės prašomos išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumos atitinka vaikų poreikius.

Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus apie lėšas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui, iš ieškovės paaiškinimų sprendžia, jog ieškovė įrodė išlaikymo lėšų vaikams dydžio pagrįstumą, prašomos priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumos užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas, atitinka vaikų poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Byloje iš pateiktos pažymos apie ieškovės darbo užmokestį nustatyta, jog ieškovė šiuo metu dirba, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 500,00 Eur atskaičius mokesčius. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, jog atsakovo gaunamas darbo užmokestis sudaro 642,00 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. apie 500,00 Eur atskaičius mokesčius. Atsakovas nėra pateikęs byloje duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog atsakovo sveikatos būklė neleidžia jam dirbti, siekiant gauti kuo didesnes pajamas ir išlaikyti nepilnamečius vaikus.  

Pateikti įrodymai apie šalių gaunamus darbo užmokesčius, santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, valstybės įmonės „Regitra“ duomenys apie santuokos metu įgytus automobilius, patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas turi galimybes teikti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydžio sumą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus, darytina išvada, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu, nepilnamečiai vaikai M. R. ir N. R. gauna išmokas iš valstybės – kiekvienas po 111,00 Eur per mėnesį.

Byloje nustačius, jog būtiniems šalių nepilnametės dukters M. R. poreikiams tenkinti pakankama suma yra 460,00 Eur per mėnesį, ji kiekvieną mėnesį gauna 111,00 Eur dydžio išmoką iš valstybės, būtiniesiems šalių nepilnamečio sūnaus N. R. poreikiams tenkinti pakankama suma yra 360,00 Eur per mėnesį, jis kiekvieną mėnesį gauna 111,00 Eur dydžio išmoką iš valstybės, į ieškovės ir atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą, į jų turtinę padėtį, amžių, galimybes dirbti, teismas daro išvadą, jog nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą atitinka įpareigojimas atsakovą skirti nepilnamečiui vaikui N. R. išlaikyti 180,00 Eur per mėnesį periodines išmokas, skirti nepilnamečiui vaikui M. R. išlaikyti 230,00 Eur per mėnesį periodines išmokas, tokiu būdu, kartu su valstybės skiriamomis lėšomis vaikų išlaikymui, būtų optimaliai užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikiai.

Priteistina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas yra nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra - kiekvieną dieną.

Byloje iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nuo 2020-04-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos vaikų išlaikymui lėšų neskyrė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į imperatyvią tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, būtiną jų kasdieniams poreikiams tenkinti, valstybės lėšas, kuriomis yra remiami nepilnamečiai vaikai, iš atsakovo priteisiamas ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020-04-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2020-07-14, nepilnametei dukrai M. R. priteisiant 690,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (230 × 3 = 690), sūnui N. R. priteisiant 540,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (180 × 3 = 540).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečių vaikų M. R. ir N. R. motina ieškovė J. R. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, pagal ieškovės pasiūlytą grafiką.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, savo pozicijos dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nenurodė.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją.

Šioje byloje ieškovė teismo prašo nustatyti jos pasiūlytą ir ieškinyje išdėstytą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką.

Nustatant bendravimo tvarką būtina atsižvelgti į vaiko amžių ir gyvenimo ritmą, kad nebūtų pakenkta darniai vaiko raidai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 160-378/2019, 34 punktas).

Teismas, išanalizavęs ieškovės prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie nepilnamečių vaikų amžių, lankomas ugdymo įstaigas, šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais sprendimą iki ieškinio teismui pateikimo, vaiko teisių institucijos pateiktą išvadą, nesant atsakovo prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos, daro išvadą, jog ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka nepilnamečių vaikų M. R. ir N. R. interesus, todėl nustatytina ieškovės ieškinyje pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

 Ieškovė šioje byloje pateikė 700,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus už advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidas atstovaujant ieškovės interesus šioje byloje.

Atsakovas nepateikė byloje jo patirtų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ir prašymo tokias išlaidas priteisti.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas, pilnai patenkinus visus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteisiama 700,00 Eur advokato pagalbos išlaidų bei 131,00 Eur valstybei sumokėto žyminio mokesčio išlaidų.

Ieškovei esant įstatymo pagrindu atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, tenkinus šį ieškinio reikalavimą, iš atsakovo valstybei priteistinas už šį ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis – 138,00 Eur. Valstybė šioje byloje turėjo 23,74 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis) (šias sumas atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2013-07-13 Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 201, dėl atsakovo S. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. R. palikti santuokinę pavardę – „R.“, atsakovui S. R. palikti pavardę – „R.“.

Padalinti santuokoje įgytą turtą: 1) ieškovei J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti kiekvienam po ½ dalį nekilnojamojo turto, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - Tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - Tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių (rukyklos, šulinio, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ieškovei J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį OPEL ASTRA, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis  Nr. (duomenys neskelbtini) 3) atsakovui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį AUDI A6, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečių vaikų N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad: 1) S. R. kas antrą savaitgalį, paima vaikus N. R. ir M. R. iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 19 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamą vietą iki sekmadienio 19 val.; 2)  kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį S. R. paima vaikus N. R. ir M. R. iš jų gyvenamosios vietos nuo 18 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.

Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2020-07-14 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 540,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct).

Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2020-07-14 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 690,00 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct).

Nepilnamečių vaikų N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 831,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 00 ct).

Priteisti valstybei iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 138,00 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 23,74 Eur (dvidešimt trijų eurų 74 ct) pašto išlaidas.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Asta Lukauskaitė