Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-20-951/2016
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00405-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.; 2.7.4.7.; 3.25.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. balandžio 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,
sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. J. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės 2016 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 40N-47909130-16 panaikinimo, ir
n u s t a t ė :
2016 m. sausio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė I. P. A. J. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 40N-47909130-16 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2015 m. gruodžio 28 d. apie 22.06 val. Šiauliuose, Vytauto g. A. J., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčiniais veiksmais, šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką ir rodant aiškią nepagarbą visuomenei, iš chuliganiškų paskatų, tyčia traukinėdamas rankinį stabdį bei slidinėdamas šonu iš vienos kelio pusės į kitą, be aiškių tikslų ar motyvų, sukėlė pavojų sau ir aplinkiniams.
2016 m. vasario 3 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas A. J. skundas, kuriame jis, nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės nutarimu, prašo jį panaikinti. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir todėl naikintinas. Nurodo, jog institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus. Įvykio dieną buvo pasnigę, jis saugiu greičiu išvažiuodamas iš Draugystės pr. 21 namo kiemo apvažinėjo kieme esančias duobes. Išvažiuojant iš Draugystės pr. 21 namo kiemo į Vytauto g., yra nuokalnė. Pasukus į dešinę pusę Vytauto gatvėje automobilį užmetė posūkio metu į kairę pusę, suko automobilio vairą į užmetimo pusę, tačiau automobilis neišsitiesino. Pasimetęs truktelėjo automobilio rankinį stabdį, kurio dėka automobilį dar labiau pasuko į kairę pusę. Išvažiuojant automobilį užmetė į kairę pusę tik vieną kartą. Aplinkinių žmonių nematė, matė, kaip Vytauto gatve link Draugystės pr. pravažiavo policijos automobilis, kuris jį, įvažiuojantį į Vytauto gatvę, galėjo matyti tik pro galinį veidrodėlį. Policijos pareigūnai jį sustabdė tik už 500-600 metrų nuo slydimo vietos. Nesiekė pasirodyti prieš kitus asmenis, neturėjo kokių chuliganiškų paskatų, pasnigus neįvertino kelio dangos ir to, kad išvažiavimas yra nuokalnėje. Nusižengti Kelių eismo taisyklėms neketino, automobilio greitis buvo saugus, žmonių ar automobilių sankryžoje nebuvo. Jo elgesys negali būti vertinamas kaip chuliganiškas. Chuliganiškam vairavimui būtina nustatyti tyčinius asmens veiksmus, jis tyčia nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir tyčia nekėlė pavojaus eismo saugumui, neturėjo chuliganiškų paskatų. Jo vairuotas automobilis neatkreipė kieno nors dėmesio ir jis neparodė nepagarbos aplinkiniams. Be to, nurodo, kad institucija, priėmusi nutarimą, vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu, o nepadarė pagrįstos išvados surinkusi visus reikiamus įrodymus. O esant neaiškumams, jie visi turėjo būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taip pat teigia, kad iš protokolo matyti, jog pažeidimo vieta nurodyta Vytauto gatvėje, Šiaulių mieste, tačiau nenurodyta tiksli vieta. Kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jis negali objektyviai gintis nuo pateikto kaltinimo, nežinant pažeidimo vietos. Taip pat nėra aišku, ar pareigūnai tinkamai konstatavo pažeidimo vietą, todėl buvo pažeista teisė į gynybą. Be to, paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinka nuobaudos tikslų. Nebuvo atsižvelgta į jo šeimyninę ir finansinę padėtį. Jis augina mažametę dukterį, yra vienintelis dirbantis šeimoje. Jo veikla susijusi su nekilnojamo turto pardavimu, reikia važiuoti apžiūrėti objektus, vežti klientus. Specialiosios teisės atėmimas užkirs kelią gauti pajamų ir išlaikyti šeimą, todėl nuobauda turi būti švelninama paliekant tik baudą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepime į A. J. skundą nurodė, kad skiriant nuobaudą A. J. buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nurodo, kad A. J. pažeidimą padarė sąmoningai, o jo skunde išdėstoma pozicija vertinama kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Pareiškėjas A. J. teisme savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad išvažiuojant iš Draugystės pr. 21 namo kiemo, matė patrulius. Jis apvažinėjo duobes. S. V. gatve į dešinę pusę, dėl slidžios dangos ir nuokalnės truktelėjo rankinį stabdį, kad išsitiesinti ir neišvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Pareigūnai jį pasivijo pusiaukelėje, važiavo iš paskos, tik pasukus į Tilžės g., jie įjungė švyturėlius, paklausė ir sustojo. Neturėjo chuliganiškų paskatų. Aplink nebuvo pėsčiųjų tako, ten buvo šaligatvis. Automobilis pradėjo slysti nuokalnėje, buvo slidu, pašalę. Tuo metu buvo 11 laipsnių šalčio, automobilį vieną kartą sumėtė. Sumėtė sukant į Vytauto gatvę. Patraukė rankinį stabdį, automobilis išsilygino, važiavo toliau. Važiavo vienas. Kai jį sustabdė, pažeidimą pripažino. Paaiškino, kodėl buvo sustabdytas, patikrino dokumentus. Tai užtruko apie 45 minutes. Buvo šalta laukti automobilyje. Žino, kad rankinio stabdžio naudoti negalima, dėl to prisipažino. Nėra baustas administracine tvarka, dėl to buvo skirta švelnesnė nuobauda. Pareigūnai pasakė, kad neturi įtakos tai, ar jis pasirašys protokole ar nepasirašys. Pripažino, kad naudojo rankinį stabdį, bet ne dėl chuliganiškų paskatų. Nutarimo priėmime dalyvavo. Susipažinęs su protokole išdėstyta medžiaga, nutarimą skundė. Dabar nebepripažįsta, nes nebuvo chuliganiškų paskatų. Pareigūnai jį informavo, kad, jei nėra baustas administracine tvarka, neatims teisių. Komisariate jau pasakė, kad nuobauda yra su teisių atėmimu. 2015 m. yra baustas už automobilio pastatymą ne vietoje. Pareigūnai paskui važiavo nuo to momento, kai išsuko iš Draugystės pr. kiemo. Iki Tilžės gatvės jie jo nestabdė. Po to įjungė garsines priemones ir švyturėlius. Pareigūnų nepažįsta, nėra pagrindo jiems jį klaidingai apkaltinti. Kai slydo, aplink žmonių nematė, jei būtų buvę, tuomet būtų apklausti kaip liudytojai. Jo automobilis techniškai tvarkingas, padangos universalios. Važiuojant draudžiama naudoti rankinį stabdį. Kaip įvykio vietą pareigūnai nurodė visą gatvę, o vieta yra išvažiavimas iš Draugystės pr. 21 namo kiemo į Vytauto gatvės pusę. Ten kelio danga buvo slidi. Norėtų pareigūnų paaiškinimo, kaip jie matė pažeidimą, jie pravažiavo pro jį, jam išvažinėjant. Pareigūnai važiavo link Draugystės pr. pusės, galėjo jį matyti tik galinio vaizdo veidrodėlyje, tai nėra objektyvi priemonė pažeidimui užfiksuoti.
Liudytojas T. R. teisme parodė, kad vyko Vytauto gatve. Ties Rūdės gatve, jau aikštelėje asmuo pasisukinėjo. Susimėtė ir antrą kartą, tuomet išvažiavo į gatvę ir susimėtė trečią kartą. Vieną kartą susimėtė prekybos centro „Maxima“ aikštelėje. Formino įvykio vietą kaip įvažiavimą į Vytauto gatvę iš prekybos centro „Maxima“ aikštelės, ne iš Rūdės gatvės. Jis suko į dešinę pusę link Tilžės gatvės. Manevravo chuliganiškai. Tarnybiniame pranešime plačiau aprašyta. Tą dieną buvo slidu, nesnigo, pagrindiniai keliai gal neslidūs. Nežino, ar ta sankryža slidi. 3 kartus nesumėto. Mėtė automobilio galą į vieną pusę, po to į kitą. Nepanašu, kad jis bandė ištiesinti automobilį, greičio nebuvo, todėl sumėtę nebūtų. Vaizdo registratorius automobilyje yra, bet asmuo jau buvo juos pravažiavęs, per veidrodėlį matė, todėl apsisuko. Nežino, ar kiti du sumėtymo atvejai matomi vaizdo registratoriuje. Nežino, kiek laiko saugoma vaizdo medžiaga. Aplink žmonių gal buvo, transporto priemonių buvo. Reikėjo jiems apsisukti, todėl žmonių kaip liudytojų nestabdė. Matė per kairės pusės vaizdo veidrodėlį, asmuo buvo 50 metrų atstumu. D. A. buvo automobilyje, bet nežino, ar jis matė. Nepamena, ką asmuo aiškino. Ant protokolo rašo pats asmuo. Sustabdęs prisistato, paaiškina, už ką sustabdytas, paklausia, ar sutinka su pažeidimu. Jei sutinka, tai kompiuteriu parašo, kad sutinka, jei nesutinka – savo ranka rašo pats. Nežino, kiek laiko truko pats pažeidimas. Viskas vyko Vytauto gatvėje ties prekybos centro „Maxima“ aikštele. Galbūt tas išvažiavimas priskirtas Draugystės prospektui, nežino. Nežino, ar asmuo buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Vaizdo registratorius vaizdo iš galo nefilmuoja. Asmuo sukėlė grėsmę žmonėms, transporto priemonėms. Nepamena, ar sakė, kad slydo. Jis fiksuoja iš savo pozicijos, jis fiksuoja iš savo pozicijos. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Ten kelias ne duobėtas, Vytauto gatvėje nėra duobių, negalėjo jų apvažinėti, garantuoja.
Liudytojas D. A. teisme parodė, kad gruodžio 28 d. sustabdė asmenį dėl chuliganiško manevravimo. Pastebėjo automobilį, kuris slydo šonu. Važiavo iš paskos, sustabdė. Jo nuomone, tai buvo chuliganiškas važiavimas. Tiksliai nepamena, kurioje vietoje padarytas pažeidimas. Gal važiavo ne paskui, nepamena. Automobilio slydimas sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems. Aplink buvo kitų transporto priemonių. Buvo slidu, daug sniego. Slysti asmuo galėjo dėl kelio dangos. Vieną kartą matė slydimą. Tikslios vietos nepamena. Nežino, ar kelio danga duobėta, buvo prisnigę. Automobilis slysta šonu, tai ne duobių apvažinėjimas. Nepamena, ar buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Kolega priėjo prie vairuotojo, jis nebendravo. Klausė, ar sutiko su pažeidimu, bet nepamena, ką atsakė. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo registratorius. Jei jis tuo metu veikė, galėjo užfiksuoti pažeidimą. Jis sėdėjo keleivio vietoje.
Skundas netenkintinas.
Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (administracinė byla Nr. N444 – 1242/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad toks automobilio vairavimas nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (administracinė byla Nr. N444-1222/2011). Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Protokole ir nutarime nurodyta, kad A. J. atitinkamais veiksmais pažeidė KET 9 p. nuostatas. Pagal KET 9 p. eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
A. J. tiek savo skunde, tiek teisme nurodė, jog iš pradžių kieme apvažinėjo duobes, važiavo saugiu greičiu, po to automobilis pradėjo slysti nuokalnėje, sumėtė sukant į Vytauto gatvę, t. y. į dešinę pusę, dėl slidžios dangos ir nuokalnės truktelėjo rankinį stabdį, chuliganišku paskatų nebuvo. Tačiau tokią poziciją teismas vertina kritiškai kaip gynybinę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, be to, ji prieštarauja liudytojų parodymams. Liudytojas T. R. nurodė, kad automobilį vieną kartą sumėtė prekybos centro „Maxima“ aikštelėje, tada sumėtė antrą kartą, ir tada sumėtė trečią kartą išvažiavus į gatvę, mėtė automobilio galą į vieną pusę, po to į kitą, neatrodė, kad automobilį bando ištiesinti, nes greičio nebuvo, todėl negalėjo mašinos sumėtyti 3 kartus. Šis liudytojas taip pat teigė, jog Vytauto gatvėje nėra duobių, kurias būtų reikėję apvažiuoti. Liudytojas D. A. teismui taip pat patvirtino, jog pastebėjo automobilį, kuris slydo šonu, tai buvo chuliganiškas vairavimas, tai nebuvo panašu į duobių apvažiavimą, todėl asmenį pasiviję sustabdė. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti A. J. administracinio teisės pažeidimo padarymu. Pažymėtina ir tai, kad pats A. J. nurodė, jog pareigūnai pagrindo jį apkalbėti neturi. Be to, liudytojų parodymai yra nuoseklūs, t.y. viso tyrimo metu liudytojas T. R. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, t. y. tiek teisme, tiek rašydamas tarnybinį pranešimą.
Kai tuo tarpu pats A. J. viso tyrimo metu nebuvo nuoseklus. Iš byloje esančio vyriausiojo patrulio T. R. tarnybinio pranešimo matoma, kad sustabdžius A. J., jis su pažeidimu sutiko, kodėl taip elgėsi, paaiškinti negalėjo. A. J. administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat pasirašė, kad sutinka, gailisi. Priimant nutarimą, asmeniui net buvo taikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi. Tuo tarpu skunde ir nagrinėjimo teisme metu asmuo neigė įvykdęs jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, kėlė versiją, jog jo automobilis slydo važiuojant nuo nuokalnės, taip pat teigė, kad jis apvažinėjo duobes. Tokios aplinkybės neleidžia tikėti A. J. duodamų paaiškinimų nuoširdumu.
Nagrinėjamoje byloje A. J. teigė, jog užtraukė rankinį stabdį bandydamas ištiesinti automobilį, nurodė, kad aplinkui žmonių ir transporto priemonių nebuvo, todėl jo veiksmai pavojaus niekam nesukėlė. Tačiau tokį A. J. argumentą teismas vertina kritiškai, nes jį paneigia policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymai, kuriuose jie teigė matę pažeidimą. T. R. teismui patvirtino, jog A. J. manevravo chuliganiškai, mėtė automobilio galą į vieną pusę, po to į kitą, nepanašu, kad jis būtų bandęs ištiesinti automobilį, nes greičio nebuvo, todėl sumėtę nebūtų. D. A. taip pat nurodė, kad pastebėjo automobilį, kuris slydo šonu, tai buvo chuliganiškas važiavimas, o automobilio slydimas sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems, aplink buvo kitų transporto priemonių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-309/2014).
Teismas pažymi ir tai, kad nors A. J. nurodo, jog kelio danga buvo slidi, buvo prisnigę, važiavo nuokalne, tačiau A. J. privalėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. A. J., matydamas aplinkybes, privalėjo atsižvelgti į kelio dangos būklę, į važiavimo sąlygas bei ypatingai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad A. J. elgėsi priešingai, kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, užtraukdamas automobilio rankinį stabdį, privertė jį slysti šonu. Toks vairavimas yra nesuderinamas su KET numatytu reikalavimu nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, todėl pripažintinas chuliganišku. Todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius minėtą pažeidimą. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su padaryta išvada, kad A. J. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, buvo remtasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog pažeidimo padarymo vieta nurodyta Vytauto g., Šiaulių mieste, tačiau tiksliai nenurodyta, kurioje vietoje, todėl jis, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, negali objektyviai gintis nuo pateikto kaltinimo. Nagrinėtinu atveju matyti, kad formuluojant kaltinimą, buvo nurodyta, jog A. J. pažeidimą padarė Šiauliuose, Vytauto gatvėje. Kartu su skundu A. J. pridėjo keturias nuotraukas. Dvejose iš nuotraukų matoma dalis Šiaulių miesto gatvių su stovinčių pastatų reljefais, pastatai paženklinti numeriais. Pats A. J. šiame žemėlapyje žvaigždutės formos ženklu yra pažymėjęs pažeidimo padarymo vietą. Taip pat yra pridėjęs fotonuotrauką, kurioje pažymėjo savo važiavimo kryptį. Nurodytos aplinkybės parodo, jog A. J. suvokė, kurioje vietoje buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, be to, su padarytu pažeidimu sutiko, tai rodo, kad tikslaus pastato numerio nenurodymas kaltinime neužkirto kelio asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. biuletenius „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Pabrėžtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinės atsakomybės traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinės atsakomybės traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jeigu jis dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitos žinios, būtinos bylai išspręsti.
A. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir asmens atžvilgiu priimtame nutarime nurodyta, kokį administracinį teisės pažeidimą jis padarė, nurodytas KET punktas, kurį jis pažeidė, aprašyta jo padaryta veika, nurodyta įvykio data, A. J. anketiniai duomenys, nutarimo priėmimo data, nutarimą surašiusio asmens duomenys, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pažeidimo padarymo miestas – Šiauliai ir gatvė – Vytauto. Taigi tiek nutarime, tiek protokole buvo visos būtinosios protokolo dalys. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. J. slydo ne vienoje vietoje, liudytojai nurodė, kad jis slydo 3 kartus, du kartus kieme ir vieną kartą išsukant į dešinę pusę į Vytauto gatvę. Tokios aplinkybės rodo, kad A. J. veika buvo atlikta keliose vietose Vytauto gatvėje, o ne prie vieno konkretaus pastato. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog konkretaus namo numerio, prie kurio A. J. pažeidė Kelių eismo taisykles, neįrašymas nėra esminė aplinkybė, kuri trukdytų objektyviai išnagrinėti bylą.
Sprendžiant klausimą dėl A. J. paskirtos nuobaudos pagrįstumo, teismas pasisako ir dėl paskirtos nuobaudos dydžio. Pareiškėjas teisme teigė, jog paskirta nuobauda yra per griežta padaryto pažeidimo mastui, prašė palikti baudą ir netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teigė, kad jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas ir kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbinėje veikloje.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu aspektu iš skundžiamo nutarimo matoma, kad nuobauda buvo skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio ir 302 straipsnio nustatyta tvarka. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
ATPK 1242 str. 2 d. nurodyta, kad pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Iš institucijos nutarimo matyti, kad A. J. buvo paskirta 289 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Skiriant nuobaudą A. J. buvo atsižvelgta į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat pažymi, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal ATPK 1242 str. 2 d. vairuotojams yra ne alternatyvioji, o privaloma nuobauda. Nagrinėtinu atveju buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda (289 Eur dydžio) bei atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam laikotarpiui (1 metai), todėl nėra pagrindo teigti, kad asmuo yra nubaustas per griežtai. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Be to, iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2014 m. gruodžio 18 d. 10.30 val. A. J. pažeidė Kelio ženklo Nr. 531 reikalavimus, t. y. paliko automobilį stovėti vietoje, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, dėl to A. J. atžvilgiu 2015 m. kovo 20 d. buvo priimtas nutarimas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 2 d., padarymo ir paskirta 30 eurų bauda. Bauda sumokėta 2015 m. kovo 20 d. Šioje byloje administracinės teisės pažeidimas padarytas 2015 m. gruodžio 28 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo nuobaudos už pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 2 d., paskyrimą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, A. J. nutarimo surašymo metu privalėjo būti įrašyta ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodant, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Teismas pažymi, jog pagal teismų praktiką asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo; procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės, tarp jų – ir teisė skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus; dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (priešingu atveju, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – lot. non reformatio in peius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2013).
Todėl esant išanalizuotoms aplinkybėms, teismas spendžia, kad nuobauda A. J. paskirta pagrįstai, įvertinus faktines įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką.
Teisme buvo keliamas klausimas ir skirti švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmę. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. J. be šio pažeidimo padarymo nuo 2004 metų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo nubaustas net aštuonis kartus, kas itin neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Taip pat šios bylos nagrinėjimo metu A. J. neprisipažino dėl pažeidimo padarymo, savo elgesio kritiškai nevertino. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. A. J. pateikė gimimo liudijimą, iš kurio matyti, kad jis augina mažametę dukterį, taip pat pridėjo nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, iš kurios matyti, kad A. J. gali vykdyti nekilnojamojo turto agentūrų veiklą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo A. J. nurodytos aplinkybės egzistavo ir prieš A. J. padarant administracinį teisės pažeidimą, tačiau tai nesutrukdė elgtis neatsargiai ir neatsakingai. Prieš sėsdamas už automobilio vairo pareiškėjas privalėjo numatyti galimas savo elgesio pasekmes, tame tarpe ir negalėjimą tinkamai pasirūpinti šeima ar dirbti, todėl tai nelaikytina ta aplinkybe, dėl kurios galėtų būti netaikomas specialiosios teisės atėmimo terminas. Susiejus visus duomenis į nuoseklią loginę grandinę, išnagrinėjus A. J. nurodytas aplinkybes bei atsižvelgus į jo asmenybę, neseka išvada, kad A. J. būtų pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, todėl paskirta nuobauda negali būti švelninama.
Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad ATPK 301 straipsnis numato tik galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, bet ne privalomą pareigą teismui priimti būtent tokį prašomą sprendimą (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-309/2014).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės 2016 m. sausio 7 d. nutarimas Nr. 40N-47909130-16 paliktinas nepakeistas.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str.,
n u t a r ė :
A. J. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės 2016 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 40N-47909130-16 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.
Teisėja Ilona Jakubėnienė