Civilinė byla Nr. e2A-1942-933/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23450-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.2.3.1.10; 2.4.1.2; 2.6.1.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1493-1044/2021 pagal ieškovės sodininkų bendrijos ,,Elektronika-3“ ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SB ,,Elektronika-3“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. M. 240 Eur tikslinių įmokų skolą, 12 Eur palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 240 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48 Eur nario mokesčio skolą, 2,40 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 74,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. 1992-04-01 buvo įsteigta SB „Elektronika-3“. Atsakovė faktiškai valdo ir naudoja bendrijoje esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). (bendrijoje), kuris tarybiniais laikais išskirtas jos sutuoktiniui J. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė po jo mirties priėmė palikimą.
1.2. Pakartotinio visuotinio narių 2018-09-22 susirinkimo darbotvarkės 5 klausimu buvo svarstoma dėl bendrijos nario mokesčio mokėjimo: 5.1 punktu nutarta nustatyti nario mokesčio skaičiavimą nuo nuosavybės, valdymo ir/ar faktiškai naudojamo teise žemės sklypo ploto (aro); 5.2 punktu nutarta nustatyti nariui 8 Eur mokestį už vieną arą nuosavybės, valdymo ir/ar naudojamo teise bendrijoje žemės sklypo ploto; 5.5 punktu nutarta nustatyti, kad už 2018-2019 mokestinius metus nario mokestis turi būti sumokėtas iki 2018-12-31. 7 klausimu svarstyta dėl bendrijos kelio asfaltavimo nuo (duomenys neskelbtini) asfalto iki (duomenys neskelbtini) (apie 1 km), ši atkarpa jungia 4 sodininkų bendrijas. Nutarta, kad kiekvienas narys mokės po 240 Eur šiam projektui įgyvendinti. 7.2 punktu nutarta, kad 240 Eur tikslinę sumą kiekvienas bendrijos narys sumoka į bendrijos sąskaitą iki 2019-09-01. Atsakovė pagal 2018-09-22 bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimus 2018-2019 mokestinių metų nario mokestį turėjo būti sumokėjusi iki 2018-12-31, o tikslines įmokas turėjo būti sumokėjusi iki 2019-09-01, tačiau nesumokėjo. Atsakovės tikslinio mokesčio skola – 240 Eur, nario mokesčio skola – 48 Eur.
1.3. Priimdama palikimą po sutuoktinio mirties, atsakovė paveldėjo ir minėto žemės sklypo valdymo teisę. Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1989-07-13 priėmė potvarkį dėl kolektyvinio sodo įregistravimo įstatų. Vyriausybės įgaliotinis priėmė potvarkį dėl sodininkų bendrijos narių, išperkančių sklypus, kurio sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas atsakovės sutuoktinis, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės sutuoktinis su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo įkainojimo aktu susipažino ir ant sklypo schemos pasirašė. Tuo metu atsakovė jau buvo santuokoje su J. M.. (duomenys neskelbtini) atsakovės sutuoktinis mirė. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą jo turtą priėmė atsakovė, todėl paveldėjo ir valdymo teisę. Atsakovė nepaneigė, kad paveldėjo valdymo teisę į žemės sklypą. Atsakovės sutuoktinis buvo įtrauktas į žemės sklypo valdytojų sąrašą, pasirašė įkainojimo aktą, tačiau nežinoma, ar jis sudarė pirkimo-pardavimo sandorį ir išpirko žemės sklypą. Bendrija Juridinių asmenų registre įregistruota 2018-07-03. Atsakovė valdymo teisę paveldėjo dar (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2018-07-03 automatiškai tapo bendrijos nare.
1.4. Nario mokestis suskaičiuotas tokiu būdu: 6 arai (pagal planą) x 8 Eur = 48 Eur, o 240 Eur įmokų prašoma priteisti pagal protokolo 7 punktą. Nuo 2019-10-01 iki 2020-02-28 buvo atlikti darbai: kelių remontas, sutvarkymas, priežiūra, elektros darbai, visos bendrijos teritorijos kadastriniai matavimai ir registravimas, buvo išleista 29 806,42 Eur. Visi atlikti darbai susiję su bendro naudojimo objektais, todėl atsakovė turi prisidėti prie mokėjimo kaip ir kiti 93 bendrijos nariai, kadangi yra sklypo naudotoja ir valdytoja.
2. Atsakovė I. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės sutuoktinis J. M. ar atsakovė yra arba buvo sodininkų bendrijos nariais. Atsakovė nėra ir niekada nebuvo bendrijos nare. Net jei būtų nustatyta, kad atsakovės sutuoktinis buvo bendrijos nariu, jo narystė ir bet kokios prievolės, įskaitant prievolę mokėti nario mokestį, baigėsi (duomenys neskelbtini) (jam mirus). Ieškovės raginime atsakovės sutuoktiniui nėra nurodyta, kad jis skolingas 48 Eur nario mokestį. Ieškovė nesąžiningai tris kartus (2019-09-06, 2019-11-25 ir 2020-01-14) siuntė raginimą neteisingu adresu (duomenys neskelbtini), nors iš (duomenys neskelbtini) Notarų rūmų rašto Nr. (duomenys neskelbtini) žinojo, kad atsakovės sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), o atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
2.2. Ieškovė nepateikė įrodymų apie faktinį sklypo valdymą ar naudojimą, teisių į jį registraciją, o po sutuoktinio mirties atsakovei išduotame (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nėra įrašų ir duomenų apie ieškovės nurodytą sklypą. Atsakovė nėra gavusi iš ieškovės sąskaitų ar kitų dokumentų, kokiu pagrindu susidarė ieškovės reikalaujama 240 Eur tikslinė įmoka. Sklypas atsakovės sutuoktiniui skirtas (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) m. atsakovės sutuoktinis buvo įtrauktas į sąrašą, įgijo teisę išpirkti žemės sklypą, tačiau jo neišpirko ir nuosavybės teisių į jį neįgijo, daiktinės teisės nebuvo realizuotos.
2.3. Bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydį. Tam būtini įrodymai apie konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad:
3.1. J. M. (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybai prašymą dėl žemės sklypo privatizavimo. Vilniaus rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas sodininkų bendrijos „Elektronika 3“ parduodamų sklypų sąrašas ir J. M. buvo leista įsigyti (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo turėjo teisę ir pageidavo pirkti teisės aktų nustatyta tvarka jam suteiktą žemės sklypą, tačiau jo neprivatizavo iki mirties. Atsakovė, priimdama po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, paveldėjo ir teisę privatizuoti sodo mėgėjų žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).
3.2. Remiantis Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443, 3, 25 punktais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu mėgėjų sodų žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje, turi teisę privatizuoti tik asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypas skirtas, o jei asmuo miręs – jo įpėdiniai. Pagal Sodininkų bendrijos įstatymą visi sodininkai ir kiti asmenys, turintys sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-20 sprendimu ieškovės SB ,,Elektronika-3“ ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies – priteisė ieškovei SB „Elektronika-3“ iš atsakovės I. M. 240 Eur skolą, 11,57 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 240 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 844,38 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei I. M. iš ieškovės SB „Elektronika-3“ priteisė 50,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4.1. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio ūkio valdyba 1987-07-03 išdavė SB „Elektronika 3“ žemės naudojimo teisės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1989-07-13 potvarkiu Nr. 51 nutarė įregistruoti kolektyvinio sodo „Elektronika-3“ įstatus. J. M. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą parduoti (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad su sodininkų bendrijos pažymėtais savo sklypo riboženkliais sutinka, už įsigyjamą turtą atsiskaitys iš karto. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas sodininkų bendrijos narių, išperkančių sklypus, sąrašas. J. M. leista įsigyti (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) rub kainą, nurodoma, kad su šiuo aktu susipažino J. M. (parašo nėra). SB „Elektronika 3“ esanti J. M. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schema sudaryta (duomenys neskelbtini), pasirašyta „sklypo savininko“ J. M. ir bendrijos pirmininko. J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą priėmė sutuoktinė I. M. (atsakovė).
4.2. J. M. teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas naudoti valstybinės žemės sklypas, jis turėjo teisę pirkti šį sklypą nuosavybėn ir atliko aktyvius veiksmus, įgyvendamas šią teisę. J. M. buvo leista įsigyti (duomenys neskelbtini) kv. m žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau privatizavimo procedūra nebuvo baigta. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų nėra pateikta. Byloje nekilo ginčas, kad atsakovės sutuoktinis J. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini) neįgijo nurodyto sodo sklypo nuosavybės teise. Valdytojo faktinis nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu savaime nereiškia, kad atsisakyta valdytojo teisių į daiktą. Byloje nėra duomenų, kad J. M. po to, kai žemės sklypas jam kaip naudotojui buvo perduotas, dėl tam tikrų aplinkybių negalėjo ginčo turtui daryti fizinio, ūkinio poveikio, naudotis jo naudingosiomis savybėmis, gauti iš jo naudą, t. y. įgyvendinti valdymo, naudojimosi sklypu teisių.
4.3. Teismas vertino, kad privatizavimo procedūros nebaigimas savaime nereiškia, kad asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas naudoti žemės sklypas, neteko visų turėtų teisių į tokį žemės sklypą. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995-12-18 prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad vien pasyvus asmens, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas naudotis sodo sklypas, elgesys ar savo teisių neįgyvendinimas aktyviais veiksmais, dalinis įgyvendinimas, faktinis nesinaudojimas tuo sklypu ir pan., nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad tokiu būdu asmuo atsisakė visų teisių į jam teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą žemės sklypą. Reikšminga faktinė aplinkybė, kad J. M. buvo sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtas naudotojas ir jam teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteikta teisė įsigyti jį nuosavybėn (privatizuoti) arba kitais (ne nuosavybės) teisiniais pagrindais įgyvendinti savo kaip teisėto žemės sklypo naudotojo teises. Duomenų, kad J. M. iki mirties neteko (neturėjo) teisių į minėtą sodo sklypą, naudojimosi sklypu teisė buvo pasibaigusi, byloje nėra.
4.4. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą. Tai dokumentas, patvirtinantis juridinį faktą, kad mirusio asmens nuosavybė perėjo šį dokumentą turinčiam asmeniui. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Dėl to atsakovė, priėmusi palikimą po sutuoktinio mirties, laikoma priėmusia visą palikimą, įskaitant ir tą, kuris nėra nurodytas paveldėjimo teisės liudijime. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad atsakovės argumentas, jog palikimą, kurį ji priėmė po sutuoktinio mirties, sudaro tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytas turtas, nepagrįstas.
4.5. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad J. M. valdymo teisės į sodo žemės sklypą nebuvo registruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nei palikimo atsiradimo metu, nei vėliau. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Aplinkybė, kad valdymo teisė nebuvo išviešinta viešame registre nepatvirtina, kad palikimo atsiradimo metu tokių teisių nebuvo ir dėl tos priežasties atsakovė negalėjo jų paveldėti. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog palikimo atsiradimo dieną atsakovės sutuoktinis neturėjo (buvo netekęs) daiktinių (valdymo, naudojimo) teisių į sodo sklypą, kuris atsakovei esant santuokoje su J. M. buvo paskirtas naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to atsakovei, priėmusiai palikimą, kyla su tuo susijusios teisinės pasekmės.
4.6. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui J. M. jo narystė bendrijoje bet kuriuo atveju pasibaigė, atitinkamai (duomenys neskelbtini) pasibaigė jo prievolė mokėti nario mokestį. Narystė sodininkų bendrijoje nepaveldima. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Byloje nepateikti duomenys, kad atsakovė būtų sodininkų bendrijos narė. Dėl to sutikta su atsakove, kad pati to nežinodama prieš savo valią ji negalėjo tapti sodininkų bendrijos nare. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė yra sodininkų bendrijos narė, pripažintas nepagrįstu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės sodininkų bendrijos nario mokestį už 2018-2019 metus, nes pareiga mokėti tokį mokestį tenka tik bendrijos nariu esančiam asmeniui.
4.7. Teismas vertino, kad bendrijos įsigytos paslaugos ir prekės buvo skirtos bendrijos sodo teritorijos tvarkymo ir priežiūros, bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo reikmėms ir tam išleista pinigų suma nėra mažesnė nei visuotinio susirinkimo patvirtina 22 547,78 Eur, t. y. kiekvienam po 240 Eur. Ieškovė pagrindė, kad išlaidos, dėl kurių buvo pareikšti ieškinio reikalavimai, buvo būtinos bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti. Teismas sprendė, kad pareiga atsakovei atlikti tikslines įmokas bendrijai kyla iš Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio, kuris nustato sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises ir jų įgyvendinimą.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovė I. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovė nėra ir negali būti laikoma bendrijos nare, atmetė ieškinio dalį dėl nario mokesčio skolos, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai patenkino ieškinio dalį dėl 240 Eur tikslinės įmokos ir 11,57 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės kitu faktiniu pagrindu, nei ieškovė grindė savo reikalavimą ieškinyje. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškinio reikalavimą dėl 240 Eur skolos grindžia tuo, kad atsakovė yra bendrijos narė ir turi mokėti tikslinę įmoką kaip bendrijos narė. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tokia pareiga atsakovei kyla iš Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir jos įgyvendinimo, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas.
5.2. Teismas privalėjo įvertinti ne tik atsakovės pareigą, kildinamą iš Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalies, bet įvertinti, ar ieškovė, prieš reikšdamas ieškinį, įvykdė įstatymu imperatyviai nustatytą pareigą pateikti sąskaitą. Teismas, nustatęs, kad ieškovė neįvykdė Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos pateikti sąskaitą atsakovei, turėjo atmesti ieškinio reikalavimą dėl tariamos 240 Eur skolos. Teismas nepagrįstai ignoravo byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ieškovė ne tik nepateikė sąskaitos atsakovei, bet iki ieškinio pateikimo teismui atsakovei nepranešė apie jos tariamą skolą.
5.3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sodininkų bendrijų reikalavimų. Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaitoma pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti. Vien tik bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolai nėra pakankamas įrodymas pagristi bendrijos reikalavimo teisės dydį. Nesant pateiktų apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Ieškovė nepateikė į bylą tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų reikalaujamą priteisti tikslinės įmokos (duomenys neskelbtini) asfaltavimo projektui skolą. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti ieškinio reikalavimą dėl 240 Eur tikslinės įmokos gatvės asfaltavimo projektui. Byloje nepateikti mokėjimo dokumentai, kurie patvirtintų, kad sąskaitos buvo apmokėtos ir ieškovė faktiškai patyrė išlaidas.
5.4. Teismas už ieškovę surašė faktinį reikalavimo dėl 240 Eur tikslinės įmokos skolos pagrindimą, kurio nėra ieškinyje ir kuris iš esmės neatitinka ieškinio faktinio pagrindo. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės tikslinės įmokos už (duomenys neskelbtini) projektą skolą, o teismas sprendime nurodė, kad „nustačius, jog mokesčio lėšos buvo panaudotos bendrai nuosavybei prižiūrėti, 240 Eur įmokų skola priteistina ieškovei iš atsakovės“. Pirmosios instancijos teismas sprendime ieškinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes apie bendrai ieškovės patirtas išlaidas bendrai nuosavybei prižiūrėti, nors ieškovė ieškinio reikalavimą reiškė tik dėl (duomenys neskelbtini) projekto išlaidų ir reikalavimų dėl įmokų bendrai nuosavybei prižiūrėti byloje nereiškė. Ieškovė nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su bendromis sodininkų bendrijos „Elektronika-3“ išlaidomis, šios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos, todėl teismas išėjo už ieškinio ribų, t. y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų.
5.5. Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, atsakovė yra paveldėjusi teisę jį privatizuoti. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai. Atsakovė, turėdama tik paveldėtą teisę privatizuoti žemės sklypą, bet neturėdama nuosavybės ieškovės teritorijoje, negali būti laikoma ieškovės bendrojo naudojimo objektų bendrasavininke, kol neįgijo nuosavybės teisės į žemės sklypą, negali turėti pareigų, numatytų Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnyje, įskaitant šio straipsnio 5 dalį.
6. Ieškovė SB ,,Elektronika-3“ atsiliepime prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tuo, kad:
6.1. Civilinėje byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl skolos (nario mokesčio ir tikslinių įnašų), susidariusios 2018-2019 metais, sodininkų bendrijai už sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovės administruojamoje teritorijoje, priteisimo iš atsakovės, kuri priėmė palikimą po sutuoktinio J. M. mirties (duomenys neskelbtini). Ginčo, kad minėtas sodo sklypas nebuvo privatizuotas, tarp šalių bylos nebuvo ir nėra. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą pagrįstai konstatavo paveldėjimo teisės absoliutumą.
6.2. Dar iki kreipiantis į teismą su ieškiniu, ieškovė teiravosi atsakovės, ar ši sieks įgyvendinti paveldėtą iš mirusio sutuoktinio valdymo teisę, ją užregistruojant viešame registre kaip nuosavybės teisę į žemės sklypą. Atsakovė buvo pareiškusi, kad svarstysianti šią galimybę, tačiau atsakymo ieškovė taip ir nesulaukė, todėl dar kartą buvo kreiptasi į atsakovę ir paprašyta atsakyti, ką ji planuoja daryti. Atsakovė žodžiu atsakė, kad šiuo metu nieko nedarysianti, o ateityje dar pagalvos. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad kai bus bendrijos nare, tada ir mokės visus mokesčius bendrijai. Ieškovė išaiškino atsakovei, kad norint atsisakyti paveldėtos valdymo teisės į žemės sklypą, atsisakymą galima išreikšti rašytine forma.
6.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė net ir nebūdama bendrijos nare, yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje.
6.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad išlaidos, dėl kurių buvo pareikšti ieškinio reikalavimai, buvo būtinos bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti. Sodininkų bendrijos tikslas įgyvendinti ne tik bendrijos narių, tačiau visų sodininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-20 sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės SB ,,Elektronika-3“ ieškinys dėl skolos priteisimo – priteista ieškovei SB „Elektronika-3“ iš atsakovės I. M. 240 Eur skola, 11,57 Eur palūkanos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 240 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidos.
Dėl prievolės mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektus (ne)egzistavimo
10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti bendrijai šios nustatytas atitinkamas įmokas už bendrosios dalinės nuosavybės objektus (ne)egzistavimo.
11. Atsakovė nurodo, kad sodų bendrijoje esantis žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, o ji yra paveldėjusi tik teisę jį privatizuoti, tačiau kol kas jos nėra įgyvendinusi. Turėdama tik paveldėtą teisę privatizuoti žemės sklypą, bet neturėdama nuosavybės, atsakovė negali būti laikoma bendrojo naudojimo objektų bendrasavininke, atitinkamai, kol neįgijo nuosavybės teisės į žemės sklypą, negali turėti pareigų, susijusių bendrosios dalinės nuosavybės turėjimu.
12. Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai, teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018).
13. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, kad ji po sutuoktinio J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą ir paveldėjo valdymo teisę į sodo žemės sklypą, esantį esančio (duomenys neskelbtini).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) normose ir CK 4.76 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad: kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai), įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti; žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/ 2016). Nurodytas „kitas asmuo“ – fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo mėgėjų sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021).
15. SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
16. SBĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sodininkas mėgėjas yra fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste. Taigi, sodininku laikomas ne tik fizinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, tačiau taip pat ir asmuo, kuris kitomis teisėmis valdo žemės sklypą. Įstatyme taip pat įtvirtinta ,,kito asmens“ sąvoka – tai fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo mėgėjų sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje. Taigi sąvoka ,,kitas narys“ siejama su narystės sodininkų bendrijoje nebuvimu (SBĮ 2 straipsnio 2 dalis). SBĮ 221 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Kiti asmenys, be kita ko, turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas (SBĮ 221 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
17. Iš ieškovės teikto sodininkų bendrijos 2018-09-22 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 4 nustatyta, kad susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl kelio, esančio (duomenys neskelbtini), asfaltavimo atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) asfalto iki (duomenys neskelbtini) Susirinkimo metu buvo aptariama tai, kad už gatvės asfaltavimą preliminariai paskaičiuota suma sudaro 112 977,28 Eur, sodininkų bendrijai „Elektronika-3“ tenkanti suma preliminariai sudaro 22 547,78 Eur, todėl tikslinėms lėšoms sukaupti suma pasiskirstoma tolygiai nariams (ir ne nariams) pagal narių, įskaitant ir ne narius, skaičių, kurių yra 94. 7 darbotvarkės klausimu nutarta nustatyti, kad tikslinių lėšų kaupimo (duomenys neskelbtini) asfaltavimo projektui suma nariui 240 Eur, ne nariui 240 Eur, sumokama į bendrijos sąskaitą iki 2019-09-01 pilna suma arba dalimis. Esant permokai dėl galimo bendros projekto kainos ir atitinkamai tenkančios kainos sumažėjimo, narių ir ne narių permoką užskaityti atitinkamai kaip nario/infrastruktūros mokesčius. Taigi kaip matyti, ieškovė 240 Eur įmoką už bendrijos planuojamus atlikti darbus bendrosios dalinės nuosavybės pagerinimui nustatė tiek bendrijos nariams, tiek ir ne bendrijos nariams.
18. Ieškovės ieškinio dalyku buvo reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą vadovaujantis ieškovės narių susirinkimo sprendimu. Ieškinio pagrindu buvo nurodytos aplinkybės: ieškovės administruojamoje teritorijoje yra atsakovės valdomas žemės sklypas, todėl jai privalu mokėti mokestį, skirtą bendrijos administruojamiems bendrojo naudojimo objektams pagerinti, o atsakovės skola susidarė pagal ieškovės susirinkimų sprendimus, kuriais buvo patvirtinti mokesčiai. Kaip matyti, bendrija iš kiekvieno asmens, turinčio (valdančio) žemės sklypą bendrijos teritorijoje, rinko mokestį už kelio asfaltavimą, t. y. objekto, kuris SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas kaip bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas turtas. Visi sodininkai ir kiti asmenys, turintys (valdantys) mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Galiojantys visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje, todėl atsižvelgiant į aktualų teisinį reguliavimą atsakovė turi pareigą mokėti už proporcingai jai tenkančią bendrojo naudojimo objektų eksploataciją, žemės tvarkymą, priežiūros organizavimo išlaidas bei objektų atnaujinimą, pagerinimą ar sukūrimą.
Dėl byloje pareikštų reikalavimų peržengimo
19. Atsakovė, kvestionuodama teismo sprendimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė šalių nustatytas ginčo ribas ir rėmėsi aplinkybėmis, kurių nenurodė ginčo šalys ir tokiu būdu išėjo už ieškinio ribų, t. y. pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų faktų ir skolą iš atsakovės priteisė visiškai kitu faktiniu pagrindu, nei ieškovė grindė savo reikalavimą ieškinyje.
20. CPK 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šalys, įgyvendindamos jų procesiniam teisiniam statusui priskirtas teises ir pareigas, atlieka veiksmus, numatytus įstatyme, o vienas iš jų – reikalavimų suformulavimas. Spręsdamas ginčą teismas yra saistomas tokio šalių procesinių veiksmų rezultato, nes ieškinio ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 2017-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).
21. Ieškovė ieškinį grindė šiomis faktinėmis aplinkybėmis: i) 1992-04-01 buvo įsteigta SB ,,Elektronika-3“; ii) atsakovė faktiškai valdo ir naudoja bendrijoje esantį žemės sklypą; iii) sklypas tarybiniais laikais buvo išskirtas atsakovės sutuoktiniui, kuris mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pagal (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovė po sutuoktinio mirties priėmė visą šio palikimą, tame tarpe ir turtines teises bei pareigas; iv) iki 2017-12-31 atsakovė tinkamai ir laiku mokėjo bendrijai visus mokesčius, tačiau vėliau pradėjo visai nemokėti; v) 2018-06-02 buvo išrinkta nauja bendrijos valdyba ir 2018-09-22 vykusio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu, be kitų aptartų klausimų, buvo svarstytas klausimas dėl bendrijos kelio asfaltavimo nuo (duomenys neskelbtini) asfalto iki (duomenys neskelbtini); nutarta, kad kiekvienas narys mokės po 240 Eur tikslines lėšas šiam projektui įgyvendinti, įmoka turi būti įmokėta iki 2019-09-01. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės: a) 240 Eur tikslinių įmokų skolą; b) 12 Eur materialines palūkanas; c) 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (240 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo? d) 48 Eur nario mokesčio skolą; e) 2,40 Eur materialines palūkanas; f) 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi bylos nagrinėjimo dalykas – ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės, kurį ieškovė grindžia paminėtomis faktinėmis aplinkybėmis.
22. Atsakovės teigimu, ieškovė reiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo remdamasi tuo, kad atsakovė yra bendrijos narė ir dėl to turi mokėti tikslinę įmoką, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokia pareiga atsakovei kyla įgyvendinant įstatymų nustatytas sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, reikšdamas ieškinį teisme, ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/ 2015).
23. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas sprendimą priimančiam teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, negali būti sutapatinamas su teisiniu ginčo kvalifikavimu. Ginčo teisinę kvalifikaciją teismui gali pasiūlyti ginčo šalys, tačiau, kaip pažymėta pirmiau, šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą vertina atsakovės teiginį, kad teismas išėjo už byloje pareikštų reikalavimo ribų.
Dėl ieškovės reikalavimo (ne)pagrįstumo
24. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, privalėjo įvertinti ne tik atsakovės pareigą, kildinamą iš SBĮ 7 straipsnio 5 dalies, bet įvertinti, ar ieškovė, prieš reikšdama ieškinį, įvykdė įstatymu imperatyviai nustatytą pareigą pateikti sąskaitą ir nustatęs, kad tokia pareiga nebuvo įvykdyta, atmesti ieškinio reikalavimą dėl tariamos 240 Eur skolos. Taip pat teigė, kad ieškovė nepateikė į bylą tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų reikalaujamą priteisti tikslinės įmokos (duomenys neskelbtini) asfaltavimo projektui skolą.
25. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).
26. Ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovės 240 Eur įsiskolinimą, 2020-12-02 pirmosios instancijos teismui teikė įrodymus, kurie, ieškovės vertinimu, pagrindžia jos reikalavimo teisę. Teiktos 2019-2020 m. sąskaitos už bendrijos įsigytas paslaugas, už specialios įrangos ar technikos nuomą, statybos darbus, valymo darbus po gatvės remonto, elektros tinklų įrengimo įdarbus, įvairias prekes ir pan. (žr. teismų sistemos „Liteko“ dokumento registracijos Nr. DOK-235306). Be to, 2020-12-17 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino (garso įrašo laikas nuo 9 min. 5 s.), kad pateiktos sąskaitos yra už bendrijos patirtas išlaidas už kelių remontą, darbų sutvarkymą, priežiūra, elektros darbus, visos bendrijos teritorijos kadastrinius matavimus ir registravimą ir pan. Taigi, dėl mokesčio (įsiskolinimo), kilus šalių ginčui, ieškovė teikė įrodymus, patvirtinančius surinktų lėšų panaudojimą bendro turto priežiūrai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas analizavo bylos faktines aplinkybes ir ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su bendrijos turėtomis išlaidomis bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ir eksploatuoti bei kitiems bendriesiems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal į bylą teiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad išlaidos, dėl kurių buvo pareikšti ieškinio reikalavimai, buvo būtinos bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad ieškovė nepagrindė, jog 240 Eur iš atsakovės prašomos priteisti lėšos buvo panaudotos sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektams pagerinti.
27. Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą). Šioje teisės normoje įtvirtina bendro turto tiesioginio valdytojo atskaitomybės bendraturčiams už valdymo rezultatus principą ir konkrečius reikalavimus. Šių reikalavimų laikymasis sudaro sąlygas sodininkų bendrijų iš bendraturčių renkamas įmokas panaudoti skaidriai, esant poreikiui – pateikti aiškią informaciją bendraturčiams apie lėšų rinkimo pagrindą, konkrečią paskirtį, jų panaudojimą ir likutį. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama ir tai, kad įstatyme nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016).
28. Bylos medžiaga pagrindžia, kad bendrijos išlaidos buvo planuojamos, t. y. dėl preliminarios gatvės remonto darbų kainos ir lėšų surinkimo buvo svarstoma dar 2018-09-22 pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime, lėšos bendro turto priežiūrai buvo renkamos avansu, o darbai atliekami 2019 m. sausio – 2020 m. vasario mėnesiais. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad bendrijai surenkant lėšas, visais atvejais iš anksto turi būti pateikiami įrodymai apie patirtas išlaidas. Teismas vertina, kad paminėtos lėšos buvo panaudotos bendrai nuosavybei prižiūrėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė tokios įmokos skolą iš atsakovės.??? ???Aptariamoje faktinėje situacijoje sąskaitų neteikimas atsakovei, ginčui esant teisme, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo dėl 240 Eur įsiskolinimo priteisimo.
29. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą
31. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, teisinio pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra (CPK 93 straipsnio 1, 3–4 dalys).
32. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
33. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
34. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas bei teikė įrodymus apie 350 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas atsakovės apeliacinis skundas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (350 Eur) yra protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės I. M..
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės sodininkų bendrijos ,,Elektronika-3“, j. a. k. 304869483, naudai.
Teisėjas Irmantas Šulcas