Baudžiamoji byla Nr. 1-192-667/2016

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00658-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1 2.1.10.1; 2.10.1.3

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, Rasai Bičkienei, Indrei Žilinskienei, Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorams Linai Svidinskaitei Ridikei, Viktorui Kazlauskui, Jūratei Plauskienei, nukentėjusiajam K. N., nukentėjusiojo atstovui advokatui Rimui Andrikiui, kaltinamojo V. J. gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, nedalyvaujant civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - vidurinis, nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

kaltinamasis V. J. 2012-11-12, po 24 val., namo, esančio Kaune, V. Krėvės pr. 16, kieme, tyčia ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė K. N. į galvos sritį ir pargriovė jį ant žemės, taip šešių trauminių poveikių pasekoje padarė nukentėjusiajam K. N. kraujosruvas su odos nubrozdinimais apie kairę akį, kraujosruvą kairės akies junginėje, kraujosruvas kairio smilkinio srityje ir dešinės akies vokų vidinėje dalyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva pasmakrio kairėje pusėje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžį su kairio trišakio nervo šakų traumine neuropatija bei jo funkcijos vidutiniu pažeidimu, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje ir dešinio klubakaulio sparno krašto srityje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam K. N. nesunkų (dėl trišakio nervo šakų trauminės neuropatijos su vidutinio sunkumo jo funkcijos pažeidimu sukeltos kairės akiduobės ir akies aplinkinių audinių traumos) ir nežymų sveikatos sutrikdymus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis V. J. buvo perduotas teismui kaltinant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., tai yra tuo, kad jis 2012-11-12, apie 24 val., namo, esančio Kaune, V. Krėvės pr. 16, kieme, tyčia ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė K. N. į galvos sritį ir pargriovė jį ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam K. N. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, poodinę kraujosruvą kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą kairės akies vokų – kairio skruosto srityje su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, kairės akiduobės apatinės sienos skeveldrinį lūžį, lydimą kairio poakiduobinio nervo pažeidimu ir dvejinimusi kairėje akyje, muštinę žaizdą su poodine kraujosruva pasmakrio kairės pusės srityje, daugybinius odos nubrozdinimus nugaros ir juosmens dešinėje pusėje, tokiais savo veiksmais buvo kaltinamas padaręs nukentėjusiajam K. N. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., teisiamojo posėdžio metu 2014-10-08 pripažino iš dalies, parodydamas, kad neprisipažįsta, kad tyčia trenkė nukentėjusiajam, tai įvyko netyčia; konfliktą pripažįsta, bet ginčija nukentėjusiajam padarytus ir ekspertų nustatytus sužalojimus ir jų sunkumo laipsnį (t. 2, b. l. 14-20) ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena 2012 m. lapkričio 12 d. aplinkybes, jis su nukentėjusiuoju K. N., su kuriuo gyveno kartu Vilniaus universiteto bendrabučio viename kambaryje, atvažiavo pas D. K. draugus, su D. K. mašina. Jie atvažiavo 2012 m. lapkričio 11 d. vakare ir apsistojo pas D. K. draugą, išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. 2012 m. lapkričio 12 d. nutarė pasivažinėti po Kauno apylinkes. D. K. turėjo panelę N. A., kuri vežiojo juos po Kauno apylinkes. Važiavo jis, K. N., D. K., K. G., N. A.. Kai jie grįžo į namus, buvo iškviesta policija, nes jie vartojo alkoholį ir triukšmavo viešoje vietoje. Policija paleido pirma jį, vėliau K. N. ir D. K.. Pirma viskas buvo gerai, visi sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholį, linksminosi, bet apie 23-24 val. K. N. reiškė jo atžvilgiu priekabiavimą, agresiją žodžiais ir veiksmais, trankė metaliniu šaukštu pirma į stalą, po to jam į galvos viršugalvį, viso sudavė daugiau nei 3 smūgius, jis smūgių metu juto momentinį skausmą. Tokį K. N. elgesį laikė kaip priekabiavimą prie jo išraišką, nes buvo jo rimta veido išraiška, agresyvus balso tonas, nors jis kambarioką prašė ramintis, aplinkiniai jo prašė, kad nekonfliktuotų. Jo nuomone K. N. taip elgėsi dėl N. A., norėdamas jį pažemintis, pasirodyti prieš ją. Kaltinamasis dėl tokio Kipro elgesio susinervavo ir išėjo parūkyti į balkoną. Tada atėjo K. N., su juo kalbėjo necenzūriniais žodžiais, tęsė daužymą jam su šaukštu, jie balkone parėkavo ir apsistumdė. Atėjęs P. P. liepė jiems nusiraminti ir eiti aiškintis santykių į lauką. Jis kartu su K. N. išėjo į lauką, nes galvojo, kad grynas oras padės abiems nusiraminti, išsiaiškinti konflikto priežastį, tikslo sumušti K. N. jis neturėjo. Lauke jis buvo su K. N., kuris ir į lauką išėjo vėl su šaukštu. Agresiją pirmas parodė K. N., sudėjęs rankas į puolimo pozą, puolė jį smūgiuodamas kumščiais, jis gynėsi ir namo kieme, ant šaligatvio ir žolės, kur buvo tamsu ir slidu, tarp jų įvyko grumtynės, bet jau be šaukšto. K. N. nenurimo, puolė jį, jis gynėsi, vienu metu pajutęs smūgį į nosį, sugriebė stipriai K. N., atstumdamas nuo savęs, Kipras nugriuvo ir jis mano, kad gal būt tada Kipras ir susižeidė, nes po nugriuvimo K. N. keltis nenorėjo. Jis, nenorėtamas palikti jo lauke, nuėjęs atgal į butą, pakvietė N. A. padėti, nes K. N. kategoriškai nenorėjo su juo eiti atgal į butą. Su N. A. pagalba K. N. buvo nuvestas į butą ir paguldytas į lovą, nors niekuo nesiskundė, tiesiog nuėjo miegoti. Po to ir jis pats irgi nuėjo miegoti. Nors ryte K. N. buvo labai patinusi kairė akis, bet niekas iš kartu su jais buvusių nežiūrėjo į tai rimtai, pats K. N. jokios pagalbos neprašė ir kaltinamajam jo sumušimas tai neatrodė baisiai, nekėlė rūpsečio. Ryte jie išvažiavo į Vilnių ir kai grįžo į Vilnių K. N. nuvyko į ligoninę. Kodėl K. N. teisme kalba priešingai nei buvo iš tikro, jis nežino. K. N. parodymai yra melagingi ir toje vietoje, kada K. N. sakė, kad išėjo pirmas į lauką, o jis K. N. staiga puolė ir smūgiavo jam į galvą. Jis K. N. galėjo suduoti iki trijų smūgių, bet ne daugiau - viskas gavosi spontaniškai, todėl nežino kuria ranka sudavė smūgius, nes viskas vyko grumiantis, kai jis bandė ištrūkti, išsilaisvinti iš K. N. glėbio. Jis pats pajuto smūgį į nosį prieš jam suduodant K. N.. Buvo tamsu ir jis nematė kur pataikė K. N., gal ir į akį, bet jis nežino, į kurią galvos sritį galėjo pataikyti K. N.. Jie abu, jis ir K. N., buvo išgėrę. Blaivas nebūtų taip elgęsis. Daugybiniai sužalojimai K. N. galėjo atsirasti dėl voliojimosi ant žemės, nes buvo sušalusi žemė, kieta, kai kur buvo trinkelės, plytelės, šaligatvis, veja. Taip pat, galėjo būti ir nuo kritimo, nes buvo akmenų. Jis pats akmenų nepajautė. Su K. N. jis neturėjo jokio pagrindo susipykti, bet mano, kad K. N. galėjo supykti dėl jo dėmesio N. A., nors tuo metu Kipras turėjo panelę ir tiesiogiai jokių pretenzijų dėl N. A. nereiškė. Jis pats panelės neturėjo. Jis vakaro metu daug kartų sakė K. N., kad baigtų konfliktuot, nes jis nenori konfliktų, šitai kartojo daug kartų. Anksčiau su kambarioku K. N. sutarė labai gerai. Kodėl K. N. taip elgėsi iššaukiančiai nežino. K. N. sudavimas kelis kartus jam su šaukštu nebuvo pretekstas jam užsipulti K. N.. Konflikto metu jam sužalojimai taip pat buvo padaryti, bet jis dėl jų nesikreipė į medikus. Prašo mažinti pareikštą civilinį ieškinį, kurio bendra suma 56000 Lt, turtinė žala 3015 Lt ir neturtinė žala 30000 Lt. Su išlaidomis nukentėjusiojo atstovui advokatui sutinka. Civilinį ieškinį žada atlyginti kiek jam leis galimybės, tik neiškarto. Gailisi dėl savo poelgio. Šiuo metu jis studijuoja Vilniaus universitete ir puse etato dirba barista kavinėje. Byloje atlikus kompleksinę ekspertizę kaltinamasis parodė, kad jis labai gailisi dėl kilusios konfliktinės situacijos, iš dalies pripažįsta visą šią situaciją ir savo kaltę dėl kilusių pasekmių. Dėl likusio apsistumdymo nesutinka su nukentėjusiojo K. N. parodymais, kad jį specialiai užpuolė. Kiek galės, atlygins žalą. (t. 2, b. l. 128-133, t. 3, b. l. 32-36).

Nors kaltinamasis kaltę dėl nukentėjusiojo sužalojimo pripažino iš dalies, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų ir ekspertų parodymais, kitais byloje surinktais, teismo patikrintais ir įvertintais įrodymais:

Nukentėjusysis K. N. parodė, kad su kaltinamuoju V. J. pažįstamas nuo tada, kai studijavo Vilniaus universitete Tarptautinio verslo specialybę. Tuo metu gyveno bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), triviečiame kambaryje. Kaltinamasis atsikraustė nuo antro ar trečio kurso ir taip jie susipažino. Iki šio įvykio su V. J. gyveno apie 1 m. ir 2 mėn., santykiai buvo normalūs ir iki išvykimo į Kauną 2012-11-11. Kartu gyvendami jie nesimušdavo, nekonfliktavo, anksčiau tarp jo ir kaltinamojo konfliktų nėra buvę, nors jie būdavo ir neblaivūs, saikingai vartodami alkoholį. Kartą jis yra matęs kaltinamąjį girtą, matė kaltinamojo neadekvatų elgesį - vienam kambariokui yra įspyręs gana piktu veidu, dėl ko įspyrė nežino. Tą 2012-11-11, buvo eilinė diena, buvo savaitgalis, paskaitų nebuvo, jie buvo dviese, kai pas juos į kambarį atvyko D. K., kuris pasiūlė važiuoti į Kauną pas jo draugą P. P., kuris gyveno Kaune, gyveno (duomenys neskelbtini). Pas P. P. jie atvyko D. K. automobiliu, buvo vakaras, apie 20 val., atvykus pas P. P. dar buvo K. G., kartu pabuvus prie stalo, jie nuėjo miegoti. Vizito tikslas buvo aplankyti draugą. Tą vakarą jis alkoholio negėrė. 2012-11-12 diena bute pasirodė N. A.. Ji buvo abiejų kauniečių vaikinų kursiokė, jie važiavo jos pasiimti, kad ji juos visus neblaivius pavažinėtų po Kauną, jie buvo nuvykę prie Kauno marių, prie vandens. Jie visi buvo studentui. Alkoholį vartojo jau grįžę, sutemus į namus. Iki to laiko konfliktų, įtampos nebuvo. Alkoholį pirko parduotuvėje. Jie visi kartu išgėrė apie keletą butelių degtinės. Mergina buvo su jais. Buvo kambaryje ir toliau tęsė gėrimų vartojimą, šnekučiavosi, leido laiką. Gėrė visi vienodai- ratu, apsvaigimas visų buvo panašus. Vėlai vakare pasibaigė alkoholis, parduotuvė jau nebedirbo. K. G. pasakė, kad turi dar butelį viskio, bet už jį norėjo atlygio. Jis padavė pinigus. Atnešė viskio butelį ir jie toliau gėrė. Jis ieškojo piniginės, bet jos nebuvo, tad jis pagalvojo, kad piniginė liko automobilyje, todėl ėjo jos pasiimti į lauką. Kambaryje buvo likę N. A., P. P., V. J.. Automobilis buvo D. K., kuris jau miegojo, bet jis ėjo be automobilio raktelių, nes norėjo pažiūrėti per automobilio langą gal pamatys piniginę, nes bijojo, kad galėjo pamesti prie vandens. Iš ketvirto aukšto nusileido ir nuėjo per kiemą iki automobilio. Užtruko, kol nulipo laiptais, iki automobilio ėjo apie 1 min. Prie automobilio dar nebuvo nuėjęs, iki automobilio buvo likę apie 30 m. Tik išėjęs iš kiemo jis ėjo ištryptu keliuku iki automobilio, apie 10 m. Tada V. J. jį pasivijo ir užpuolė. Buvo tamsu ir išgirdo, kad kažkas bėga link jo. Atsisukęs pajuto kumščių krušą. Iki sudavimo iš V. J. jokio šauksmo nebuvo, V. J. jam nieko nesakė, tik sudavė daug smūgių. Pirmas smūgis kliuvo į kairę akį, kuria jau nieko nebematė. Po smūgio jis nugriuvo, nes smūgis buvo labai stiprus ir netikėtas. Po to ant jo užlipo ir atsisėdo jam ant krūtinės. Toliau jį gulintį ant žemės daužė, smūgiavo į galvą, žandikaulį, buvo prakirsta galva. Jis bandė sulaikyti rankas, tačiau ne visada pavyko. Bandė iššliaužti iš po V. J., išsivaduoti, tačiau buvo sunku pabėgti, nes jėgos silpo, stipriai bėgo kraujas, jis prarado orientaciją ir nebesuprato kas vyksta. Smūgių buvo gerokai virš 10. Kai jis nustojo priešintis, tada pasitraukė nieko nesakęs. Jis bandė orientuotis aplinkoje, bet visur buvo tamsu, buvo prieblanda, girdėjo, kad kažkas buvo netoliese. Pradžioje gulėjo, po to atsisėdo, atsistoti nepavyko, jam svaigo galva, jis nesiorientavo aplinkoje. Juto, kad bėga kraujas, svaigo galva. Pirmasis atėjo P. P., kalbino jį eiti į butą, nes jis buvo be striukės ir P. P. baiminosi, kad jis sušals. Buvo šalta. Jis P. P. kažką pasakė, tada P. P. grįžo į butą. Jis sėdėjo ir bandė atgauti kvapą. Atėjo N. A. ir paklausė ar jis gali stotis. Jai pasakė, kad ne, tai N. A. bandė jį pakelti. Jam pavyko pakilti nuo žemės ir jie nuėjo į butą. Ilgai lipo. Varvėjo kraujas, mažai ką matė. N. A. jį praktiškai užtempė. Atėjęs į butą iš karto nuėjo į tualetą. Tualeto veidrodyje pamatė, kad jis yra labai subjaurotas, purvinas, išvoliotas, jautėsi labai mieguistas, buvo visas kraujuojantis, išeinant iš tualeto jau nieko nematė. Kadangi labai prastai jautėsi todėl iš karto nuėjo miegoti į lovą ir atsigulęs išmiegojo visą naktį. Anksti ryte matė savo lovoje miegantį D. K., daugiau nieko nebuvo. Pamena, kad vėl pasijuto blogai ir krito atgal į lovą. Ryte labai pykino, buvo didelis mieguistumas, viena akimi nematė. Jis visą laiką pramiegojo lovoje, kol D. K. susiruošė keliauti namo. Tada jį parvežė į bendrabutį, kur jie gyveno 5 aukšte. Nepamena ar jis kartu su V. J. užkilo į kambarį. Jo draugė G. Š. atėjo iš karto, kada jis grįžo. Ji gyveno tame pačiame bendrabutyje, tik 13 aukšte. Gr. Š. paklausus kas jį sumušė jis parodė į V. J., kuris po to visiems gyrėsi, kad jį.sumušė. Grįžęs į Vilnių kreipėsi į medikus Santariškių ligoninėje. Jam peršvietė galvą, rado, kad pažeista akis. Rado ir daugiau sužalojimų: buvo sužalota nugara, bet ji nelabai rūpėjo. Vietoje akies buvo didelis guzas, ji buvo labai sutinusi. Tada jis gavo siuntimą į Žalgirio kliniką. Jam tirpo veido kairė pusė. Nuvykus į kliniką padarė papildomus tyrimus ir nustatė visus sužalojimus, kurie buvo jam buvo padaryti. Po to pasakė, kad čia šiaip sau nesugis, suleido vaistus, atvėrė sutinusią akį, klausė, kiek jis mato tušinukų - jis matė du. Tada jam pasiūlė gultis į ligoninę operuotis akį. Ligoninėje jis buvo su drauge Gr. Š. Jį operavo dėl veido, nes buvo sulaužyti veido kaulai, akis buvo apsislinkusi iš savo vietos. Po operacijos situacija pagerėjo. Po ilgo gydimosi laikotarpio dvejinimasis abiem akimis išnyko, tačiau veido tirpimas ir skausmas neišnyko, išliko dvejinimasis viena akimi, žandikaulio braškėjimas, skausmas. Gydytojai pasakė, kad jam liko liekamieji reiškiniai ir nebeišeina atstatyti. Jam sutriko miegas. Jis anksčiau dirbo rinkos tyrimų bendrovėje, kurioje jis nebedirba nuo liepos mėnesio, nes buvo sunku išsėdėti 8 val., negali ilgą laiką žiūrėti į kompiuterį, nes skauda akį, kankina didesnis nuovargis, jaučia diskomfortą dėl ilgo statinio darbo prie kompiuterio. Dabar nedirba, ieško darbo, registruojasi Darbo biržoje. Vaistai jam kainavo apie 400 Lt, gydymo paslaugos - 300 Lt, kai kur nedavė čekio, kas buvo gauta ir paimta yra pateikta į bylą. Buvo paskirta lazerio terapija, gydytojų konsultacijos, vaistai nervų atstatymui. Transporto išlaidos važinėjant į ligoninę iš Panevėžio į Vilnių, taip pat važinėjant po Vilnių, sudaro 2300 Lt. Tuo metu pats nevairavo, dabar vairuoti gali. Kitos išlaidos 315 Lt. Jam padarytą neturtinę žalą, vertina 30000 Lt., kuri pasireiškė bendru sveikatos suprastėjimu, greitesniu nuovargiu, negebėjimu dirbti paprastų ir įprastų veiksmų, nes pradeda skaudėti akį, veidą liesti nemalonu - kairioji veido pusė tapo labai jautri ją liečiant arba net ir be kontakto, kartais ilgai skauda, kartais trumpiau, taip pat skauda žandikaulį, negali kramtyti morkų, neturi fizinio aktyvumo, yra bendras visos savijautos nuovargis lyg sirgtų gripu, tapo jautresnis nei prieš tai, kaip šios traumos pasekmė atsirado jautrumas. Konsultavosi dėl šių dalykų ir jam pasakė, kad išjudinti veido kaulų sąnariai ir kol kas jie negyja. Dėl sužalojimo jam atsirado nervinė įtampa, gydytojai sakė, jog dėl trišakio nervo tirpimo ir akies sužalojimo nemato daugiau prasmės tęsti reabilitacijos, nes ji kainuoja, bet dėl nervinės įtampos pagelbėtų masažas, vonios, baseinas ir kt. priemonės. ir gydytojai. Jo įsitikinimu neturtinė žala nėra labai įspūdinga, jam sunku konkuruoti su savo bendraamžiais darbo rinkoje, nebeturi galimybių konkurencingai dalyvauti darbo rinkoje. Negali intensyviai naudotis televizoriumi ir kompiuteriu, tik tiek, kiek reikia būtinai. Su V. J. prieš tai bendravimas buvo visiškai normalus, nebuvo jokio piktesnio žodžio, nebuvo išskirtinumo nei vaikinų, nei merginos atžvilgiu. Jis pats 2012-11-12 vakare jokio šaukšto, su kuriuo būtų daužęs stalą ar kaltinamąjį, neturėjo, prie stalo prie draugų iš jo pusės nebuvo jokių pašiepimų kaltinamojo atžvilgiu, visi buvo geros nuotaikos. Į policiją iš karto po įvykio jis nesikreipė, nes pirmiausia tikrinosi sveikatą, bandė ją atstatyti, nes nebuvo jėgų, turėjo visokių rūpesčių, nes tuo metu jis buvo 4 kurse, reikėjo ruošti bakalauro darbą. Nors kaltinamasis žinojo, kad jis yra sužalotas, matė kaip jis sužalotas, tačiau jo iki teismo neatsiprašė, iš kaltinamojo jis sulaukė tik pašiepimo ir pagyrų, kad jam apkarpė sparnus, kaltinamasis iš karto po įvykio būdavo tame pačiame bendrabučio kambaryje ir šypsojosi. Jie abu toliau gyveno viename kambaryje, bet jis kaltinamajam pasakė, kad šis išsikraustytų iš kambario, todėl po kelių dienų kaltinamasis ir išsikraustė. Jis nežino, kodėl V. J. atsivijo jį į lauką ir sumušė. Tai įvyko tikrai ne dėl merginos. Kitą dieną vienu automobiliu jiems teko grįžti į Vilnių, bet jis sėdėjo atsirėmęs į automobilio langą, tarp jų nevyko jokia kalba, jis buvo prasidaręs langą ir girdėjo tik vėją. Kada jo draugė Gr. Šv. pamatė jį tokį subjaurotą ji apsiverkė. Šitas įvykis ir po jo likusi trauma jo asmeniniame gyvenime turi įtakos, nes jis tapo pesimistu, ypač po to, kai kalbos eina apie tą įvykį. (t. 2, b. l. 14-20, 49-53).

Liudytoja G. Š. parodė, kad K. N. yra jos draugas, o kaltinamąjį V. J. pažįsta, nes jis buvo K. N. kambariokas. 2012-11-12 jie abu važiavo į Kauną pas kursiokų draugus, iš Kauno K. N. grįžo sumuštas, kai jinai po įvykio pamatė K. N. tai ėmė iš siaubo klykti, nes jo veidas buvo ištinęs, akis didelė, iššokusi, visa mėlyna, ištinusi, nugara nubrozdinta, jis pats buvo be žado, jam labai skaudėjo. Po minėto įvykio jis labai pasikeitė, tapo labai nelaimingas, jam visada skauda, nenori niekur eiti, negali eiti kartu sportuoti, yra nedarbingas, jis ieško darbo, bet negali rasti, nes negali dirbti su kompiuteriu, greitai pavargsta fiziškai. Iki įvykio K. N. buvo energingas, ambicingas, dabar nenori nieko veikti, labai pasikeitė. Apie 2012-11-12  įvykį Kaune ji nelabai žino, nes ji nelabai gilinosi kas ten Kiprui nutiko, nes visą dėmesį sutelkė į jo gydymą, pagalbą jam. K. N. pasakojo, kad šventė su kompanija, išėjo į lauką ir susimušė. V. J. daužė K. N. į veidą, į vieną vietą – kairę akį. V. J. parvažiavęs elgėsi labai šaltai, žaidė kompiuterinį žaidimą ir nieko nesakė. K. N. sveikata dabar labai prasta, jis jai dabar neleidžia prisiliesti prie veido, jam skauda, naktį griežia dantimis, akys labai greitai pavargsta, jam lašinami vaistai, nes dvejinasi akyse, jis liepia jai pasitraukti toliau nuo jo, kad nesidvejintų akyse, nes jam šis jausmas yra nemalonus, labai skauda veidą. Jai labai sunku matyti sužlugdytą žmogų, kuriam ir pagerėjimo nežadama, buvo daug problemų dėl gydymo, kaip jam pavyks įstatyti akį, ar nebus asimetriškas veidas, ar organizmas priims metalines konstrukcijas. K. N. labai sunkiai baigė mokslus, sunkiai susirado kur atlikti praktiką, parašyti bakalaurinį darbą, ir dabar jam sunku susirasti darbą. Prieš įvykį jie gyveno du metus ir po įvykio bendrauja keli metai, todėl mato, kaip jis stipriai pasikeitė, nes prarado draugus, nebepasitiki žmonėmis, nes su V. J. buvo kambariokai, buvo viskas gerai. Dar prieš šį įvykį K. N. ir V. J. gyvenant kartu muštynių nebuvo, tačiau konfliktai kildavo. V. J. buvo nepastovios nuotaikos, nors V. J. ji nelabai pažinojo. Kai ji paklausė kas atsitiko K. N. V. J. buvo abejingas, nesiteisino, neneigė, kad K. N. sužalojo jis. Bendrabutyje girdėjo kalbas apie tai, kad V. J. gyrėsi, jog K. N. nuleido ant žemės. Ji su K. N. gyveno viename bendrabutyje, bet kartu nesimokė. Po šio įvykio dabar laisvalaikį jie leidžia tik namų rėžimu: pasidaro valgyti, žiūri televizorių, bet tai lyg fonas, nežiūri ištisai, į viešumą niekur neina. K. N. kompiuteriu naudotis ilgai negali, televizorių žiūri ilgėliau, nes televizorius yra didesniu atstumu, vairuoja automobilį. (t. 2, b. l. 49-53).

Liudytoja N. A. parodė, kad su K. N. ir V. J. susipažino tą pačią dieną kai įvyko tos muštynės. P. P. buvo jos grupiokas iš universiteto. K. G. pažįstą tik iš matymo. Tą dieną prieš įvykį jie gėrė alkoholį, po to kažkur važiavo, ji buvo blaivi ir vairavo D. K. mašiną. neatsimena kur, ten pabuvo, bet dėl triukšmo buvo iškviesta policija, kuri išvežė vaikinus, liko tik ji ir P. P.. Vėliau vaikinai grįžo iš policijos ir jie toliau gėrė. Ji bendravo su visais vienodai, niekam nerodė išskirtinio dėmesio, nebuvo taip, šalia kažkurio vaikino būtų visą laiką sėdėjusi. Vaikinų, V. J. ir K. N. bendravimas iki vakaro tarpusavyje buvo normalus, vyko draugiški santykiai, jie pasikeitė, kai grįžo iš policijos. K. N. su V. J. konfliktavo, gal dėl to, kad buvo daugiau išgėręs, bet prie stalo grasinimų nebuvo. K. N. su metaliniu šaukštu lindo prie V. J. ir daužė V. J. su tuo šaukštu, bet ji tiksliai negali pasakyti, kur daužė, per kurią vietą. K. N. kitų su tuo šaukštu nedaužė, nors kiti vaikinai taip pat išgėrę buvo. Ji matė, kad begeriant, prie stalo, visų akivaizdoje, K. N. sudavė V. J. maždaug 5 kartus. Tokėjo elgesys galėjo būti daugiau kaip įžeidimas. V. J. tai nepatiko, jis buvo įsižeidęs. Ji tai matė, bet nekreipė dėmesio. Jei lendama prie žmogaus, o jam tai nepatinka, tai natūralu, kad erzina. Toksai K. N. erzinimas truko kokį pusvalandį ar valandą. Jie nekreipė dėmesio, kai V. J. su K. N. išėjo į lauką, dėl ko jie eina į lauką jie neminėjo. Abu išėjo sveiki. Kai kurį laiką jų nebuvo bute, jie išėjo jų ieškoti ir kieme pamatė, kad K. N. buvo sumuštas – jis gulėjo ant žemės, o V. J. buvo netoliese už poro metrų. Paklausus kas čia buvo, K. N. atsakė, kad V. J. jį sumušė. Ji mano, kad V. J. sumušė K. N. dėl erzinimo su tuo šaukštu. V. J. norėjo padėti K. N. atsikelti, bet K. N. nesutiko, kad V. J. jam padėtų. Ji su Viliumi K. N. padėjo užlipti į viršų. Nors nebuvo kalbų, kad bus muštynės, bet gal ir buvo galima nujausti, kad kažkas gali įvykti. K. N. lauke gulėjo netoli nuo namo, jam buvo sumuštas visas veidas. Po to, kai jie grįžo į butą kitų ji nematė, turbūt visi nuėjo miegoti. Iš ryto K. N. atrodė labai baisiai, stipriai sumuštas, bet gydytojų niekas nekvietė. Abu, ir V. J. ir K. N., iki muštynių atrodė labai ramūs, ramesnis jai atrodė V. J., K. N. buvo aktyvesnis, abu neišsišokinėjo. Ji negirdėjo, kad V. J. tą vakarą būtų gyręsis sumušęs K. N.. (t. 2, b. l. 81-90)

Liudytojas P. P. parodė, kad su V. J. ir K. N. jis susipažino per D. K. kai jie atvažiavo pas jį iš Vilniaus pasisvečiuot. Atvažiavo 2012-11-11, o pats įvykis buvo 2012-11-12, po to, kai jie grįžo namo, nes dieną visi važinėjosi po Kauną, D. K. automobilį vairavo N. A., vyrai buvo išgėrę. Problemos prasidėjo vakare. Apie 23 val. visus vaikinus, išskyrus jį ir N. A., išsivežė policija už viešos tvarkos sutrikdymą, D. K. dar ir už pasipriešinimą. Kažkur po 24 val. vaikinai pradėjo grįžti iš policijos. D. K. grįžo vėliau, visi kiti vienu metu. Niekur niekas nebevažiavo, nes alkoholio užteko. Po to viskas vyko taip: K. N. nuėjo ir atsinešė iš virtuvės paprastą metalinį sriubinį šaukštą, nors jie ir neturėjo maisto, kad būtų reikėję valgymui šaukšto. Sėdint prie stalo K. N. šaukštu iš pradžių daužė į stalą. Pasako kažką ir trenkia į stalą. Po to K. N. su tuo šaukštu pradėjo trankyt V. J.. Jis atsimena epizodą stovint balkone ir rūkant, kaip K. N. su šaukštu sudavė V. J. į petį. V. J. sureagavo į tai kaip į įžeidžianti gestą, nes tas šaukšto sukeliamas skausmas nėra didelis. Ar K. N. su šaukštu po to dar davė per galvą V. J. neprisimena. Taip K. N. erzino V. J. ne vieną kartą. V. J. sakė K. N., kad šis baigtų tai daryt. K. N. buvo ne vieną kartą aplinkinių paprašytas tą šaukštą padėti. Kai liudytojas suprato, kad tie prašymai neveikia ir pajautė, kad tarp jų yra įtampa, pasakė Viliui ir Kiprui, kad nedarytų konflikto namie, o eitų į lauką. Išeidamas į lauką K. N. išsinešė ir šaukštą, kurį jis vėliau rado kieme prie laiptinės. V. J. ir K. N. nebuvo gal pusvalandį. Tada V. J. grįžęs paprašė, kad jis padėtų parsivesti K. N.. Jis paklausė V. J. kas buvo, į tai jam buvo atsakyta, kad jie apsistumdė, V. J. pataikė į akį, bet nebuvo žodžio, kad išjungė K. N. ir kad K. N. nesikelia. Jis nusileido su V. J. žemyn. K. N. gulėjo nuo laiptinės 7-10 m atstumu. Pabandė pakelti K. N., kuris buvo sąmoningas, bet nesikėlė, matėsi, kad biški tyčia nesikėlė. Tada jis K. N. pasakęs - jei nori ir gulėk, parėjo namo. Kraujo dėmių laiptinėje nepastebėjo. Jis jau miegojo, kai K. N. parvedė N. A.. Buvo pasakytas vienas sakinys, kad „aš jam vieną gerai pataikiau į akį“. Iš ryto pasimatė, kad K. N. akis, pusė veido, buvo labai ištinus ir mėlyna, bet K. N. nesiskundė, o V. J. buvo be išorinių sužalojimo. Svečiai į Vilnių jie išvyko apie pietus. Jie ryte, kaip dažniausiai būna kai draugai susimuša, vis dar juokėsi iš V. J. ir K. N., nes visa ta situacija tuo metu atrodė juokingai. Jis galvoja, kad V. J. K. N. buvo įerzintas ir išprovokuotas, nes nuo to laiko kai buvo paimtas šaukštas jis visą laiką jį provokavo. Iš pradžių buvo šiaip erzinimas lyg ir juoko forma, o po to, jau net nebejuokinga ir jau net jiems, aplinkiniams, įkyrėjo. Tai jis net neįsivaizduoja, kaip V. J. turėjo blogai jaustis. Todėl ryte visiems buvo aišku, kad K. N. pats prisiprašė - visi matė, kad K. N. erzino V. J. visą vakarą, todėl jis galvoja, kad K. N. pats kaltas. V. J. tą vakarą pagal buvusią situacija elgėsi labai santūriai. Jo nuomone, jei V. J. nebūtų elgęsis taip santūriai, jie būtų greičiau išsiaiškinę, nes liudytojo nervai nebūtų tiek išlaikę, todėl jis V. J. visiškai pateisina - jei jis būtų buvęs V. J. vietoje, tai jau nebūtų ėjęs į lauką - būtų prie stalo viską išsiaiškinęs. K. N. negalėjo iš mašinos pasiimti piniginės, nes rakteliai buvo pas N. A. arba pas D. K.. Jo nuomone K. N. specialiai išėjęs apsisuko ir galimai dar sugrįžo šaukšto pasiimti. Liudytojas tą vakarą prašė jų abiejų, kad jie nedarytų nesąmonių namie, nes jo nuomone suaugusiems išsilavinusiems vyrams nėra normalu draugus trankyti su šaukštu. Mano, kad Kipro sumušimo priežastis buvo jo įžeidimas. Jis negirdėjo, kad V. J. kitą rytą prie stalo būtų gyręsis, jog sumušė K. N.. (t. 2, b. l. 81-90).

Liudytojas D. K. parodė, kad K. N. pažįsta, nes jie kartu mokėsi Vilniaus Universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje. V. J. pažinojo, nes jis buvo K. N. kambariokas. Jų santykiai buvo normalūs, gražiai gyveno, įtampos tarp jų nebuvo. Žino, kad 2012-11-12 K. N. ir V. J. susimušė. Prieš tai jie visi kartu su jo automobiliu atvyko į Kauną pas jo draugą P. P. į svečius. Jie baliavojo, nes kažką šventė. 2012-11-12 jis buvo nubaustas policijos administracine tvarka dėl 3 pažeidimų - dėl to, kad buvo neblaivus, pasipriešino pareigūnams ir už tai, kad 22-23 val. gatvėje garsiai rėkavo. Policijoje buvo uždarytas į kamerą. Iš policijos grįžo paryčiais, gal 4 val. ryto, dar matė prie stalo sėdinčius K. N., V. J., P. P. - atrodė, kad jie švenčia, bendrauja. Prisėdo prie jų trumpam, o po to nuėjo į lovą prigult. Kol jis dar buvo prie stalo nesutarimo tarp jų nebuvo. Jam grįžus iš policijos ir prisėdus prie stalo, pamatė, kad K. N. turėjo kažkokį šaukštą, su kuriuo V. J. davė per galvą, ne vieną, o kelis kartus sudavė, per vidurį, į viršugalvį. Iš pradžių gal tai buvo ir juokais. Kol jis dar buvo prie stalo įtampos lyg ir nebuvo. Vėliau jis nuėjo miegoti. Kambaryje jie miegojo trise - jis, K. N. ir V. J.. Ryte atsikėlęs nepastebėjo, kad K. N. patalynė būtų kruvina. Atsikėlęs pamatė, kad K. N. buvo pamuštas veidas, akis buvo mėlyna. Ryte draugai papasakojo, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju buvo išėję į kiemą, kad ten įvyko konfliktas, kad susistumdė, o po to jie grįžo į butą, bet jis nesigilino į aplinkybes. Niekas nesigyrė, tik pasakė kad buvo konfliktas. K. N. turėjo prastokai jaustis, nes jie juk baliavojo pora dienu, o dar į akį buvo gavęs. Jam K. N. sužalojimas neatrodė labai baisus, gavo į akį ir tiek. Jam V. J. ir K. N. abu vienodi draugai, gal su K. N. jis ilgiau laiko bendravęs. Kai jie vyko atgal į Vilnių V. J. buvo sveikas, o K. N. dėl jo sužalojimo nepriekaištavo, V. J. atsiprašyt nebandė, buvo tyla ir ramybė važiuojant atgal į Vilnių. Jis vairavo automobilį, K. N. sėdėjo priekyje, V. J. gale. Jis pats gyvenime yra ne kartą gavęs į akį, todėl mano, kad ir K. N. to nesureikšmino. (t. 2, b. l. 81-90)

Liudytojas K. G. parodė, kad V. J. ir K. N. yra jam tik pažįstami. D. K. su V. J. ir K. N. atvažiavo iš Vilniaus pas jo kambarioką P. P.. Jis juos matė pirmą kartą. Atvyko 2012-11-11, o įvykis buvo iš 2012-11-12 į 2012-11-13. Jis juos pamatė 2012-11-12 dienos ryte ir jie, prieš tai dar pasiėmę N. A., išvažiavo pasivažinėti po Kauną ir jo apylinkes, po to nuvažiavo į Kulautuvą. Vėliau sustojo „Maximos“ aikštelėje, vartojo alkoholį, juos sulaikė ir išvežė policijos pareigūnai į policijos komisariatą, nes jie vartojo alkoholį Maximos aikštelėje. Jį paleido po valandos, jis parėjo namo, ten buvo N. A.. Sulaukė kitų ir nuėjo miegoti. Grįžus iš policijos visi buvo draugiški, kiti nuėjo toliau gerti, o jis pabuvo su jais apie 5 min. ir po to nuėjo miegoti miegoti. Tai buvo gerokai po vidurnakčio, kai apie 3 val. ryto jis nakti pamatė, kad sumuštas K. N.. Jie patys kalbėjo, kad V. J. sumušė K. N.. Vėliau iš kitų sužinojo, kad K. N. daužė V. J. su šaukštu, V. J. susinervavo, supyko ir V. J. su K. N. išėjo į kiemą aiškintis, todėl vėliau K. N. buvo sumuštas. Ryte K. N. buvo stipriai pamušta akis, ištinęs veidas, kruvinas. Priežastis, kodėl K. N. su šaukštu daužė V. J. galėjo būti tai, kad jie žiūrėjo „Youtube“ tinklapyje klipą ir matė įrašą su šaukštu, kur vienas žmogus šaukštu daužo kitą žmogų ilgą laiką. K. N. gal norėjosi pakartoti tą veiksmą. (t. 2, b. l. 115-118)

Byloje tiriant nukentėjusiajam K. N. padarytą kūno sužalojimą ikiteisminio tyrimo metu buvo duotos kelios teismo medicinos specialisto išvados ir atliktos medicininės ekspertizės:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2582/12(01), nurodyta, kad K. N. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimai kairės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva kairės akies vokų – kairio skruosto srityje su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kairės akiduobės apatinės sienos skeveldrinis lūžis, lydimas kairio poakiduobinio nervo pažeidimu ir dvejinimusi kairėje akyje, muštinė žaizda su poodine kraujosruva pasmakrio kairės pusės srityje, daugybiniai odos nubrozdinimai nugaros ir juosmens dešinėje pusėje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 5-7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G69/13(01), nurodyta, kad po K. N. padarytų kūno sužalojimų liko dvejinimasis abejose akyse, riboti akių judesiai žiūrint į vidų (konvergacijos nepakankamumas), trauminė kairio trišakio nervo II –os šakos neuralgija su neuropatija. Dėl likusių pasekmių po K. N. padarytų sužalojimų, jis prarado 30 procentų nedarbingumo, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 79-81).

Teisme apklausus ekspertus Jūratę Giniman Dorošenko (t. 2, b. l. 49-53) ir Paulių Petreikį (t. 2, b. l. 128-133), teismui ir proceso dalyviams iškilo klausimų dėl nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimo laipsnio nustatymo pagrįstumo, todėl byloje buvo paskirta kompleksinė medicininė teismo medicinos ekspertizė, kuri buvo pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertams. Iš atliktos ekspertizės akto Nr. PEKG 7(109)/2016 (01) matyti, kad:

1) specialisto išvadoje Nr. G 69/13(01) K. N. padarytų kūno sužalojimų pasekmės, kurios vertinamos bendro darbingumo netekimo procentais, buvo nustatytos per anksti, kadangi reabilitacinis gydymas nebuvo galutinai baigtas, o tai prieštarauja „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymų taisyklių“ Komentaro 28 punkto c) papunkčiui;

2) K. N. po 2012-11-13 įvykio nustatyti sužalojimai paaiškinami šešiais trauminiais poveikiais;

3) odos nubrozdinimai nugaroje ir dešinio klubakaulio srityje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai veide griuvimui nebūdingi;

4) K. N. po kairės akies srities traumos neteko 10 procentų bendro darbingumo dėl trišakio nervo šakų trauminės neuropatijos su vidutinio sunkumo jo funkcijos pažeidimu;

5) K. N. patirta kairės akiduobės ir akies aplinkinių audinių trauma atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą tiek pagal sužalojimo pobūdį, tiek pagal pasekmes. Kiti likę sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (t. 2, b. l. 142-147)

Teisme apklaustas ekspertas Viačeslav Kolomiec patvirtino atliktos kompleksinės ekspertizės išvadas ir parodė, kad kompleksinei ekspertizei atlikti buvo sukviesti būtini specialistai - oftomologas ir neurologas, ekspertizės akte Nr. PEKG 7(109)/2016 (01) buvo atsakyta į visus teismo nutartyje skirti kompleksinę medicininę ekspertizę pateiktus klausimus. Ankstesnėse teismo medicinos ekspertų išvadose nukentėjusiajam K. N. buvo konstatuotas buvo sunkus sveikatos sutrikdymas vertinant nukentėjusiojo sužalojimo pasėkmes, tačiau kompleksinę ekspertizę atlikę ekspertai priėjo išvados, kad ankstesnėse teismo ekspertų nukentėjusiajam nustatytos pasekmės buvo vertinamos nesulaukus pilnai nukentėjusiojo gydymo pabaigos, ankstesnių ekspertizių metu nedalyvavo specialistas okulistas, nors nukentėjusiajam nustatytos pasekmės buvo siejamos būtent su regos sutrikimu. Į komisijos posėdį buvo pakviesti būtini ekspertai, kartu ekspertams atlikus  ekspertizę prieita išvados, kad K. N. nustatytų pasėkmių, kurios siektų bendrą 30 procentų nukentėjusiojo nedarbingumą kaip ir nėra, mažiau gavosi – 10 procentų. Pagal sužalojimo pobūdį buvo nesunkus, pagal pasėkmes taip pat įvertintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Komisijos posėdžio metu buvo atliktas objektyvus oftomologinis tyrimas. Oftomologas prieš tai buvo susipažinęs su visa medicinine dokumentacija ir jis tiesiogiai apžiūrėjo pacientą Oftomologas diktavo išvadą, kuri buvo surašyta į ekspertizės aktą. Specialistas nenustatė akies judančių nervų pakenkimo, tai yra kaip objektyvus požymis. Jei būtų pažeistas nervas, tai būtų sutrikęs. Kas susiję su dvejinimusi, tas tiesiogiai susiję su akių obuolių judesiais ir jų sutrikimais. Oftomologas objektyvių dvejinimosi požymių nenustatė. Ekspertizės aktas buvo surašytas laikantis nustatytos tvarkos, kompleksinę ekspertizę atlikę ekspertai akte neturėjo paneiginėti ankstesnėse specialistų išvadose duotas išvadas. Ekspertai dvejinimąsi konstatuoja remdamasi objektyviais požymiais, o ne vien nukentėjusiojo subjektyviu jausmu. (t. 3, b. l. 13-15)

Teismas, įvertinęs byloje apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų bei ekspertų parodymus, ištyręs visą byloje sutrinktą ir patikrintą rašytinę medžiagą, konstatuoja, kad nepasitvirtino kaltinamajam V. J. prokurorų kaltinamajame akte pateiktas pirminis kaltinimas pagal BK 135 str. 1 d., pats prokuroras baigiamosiose kalbose prašė perkvalifikuoti kaltinamojo V. J. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 138 str. 1 d.

Pagal BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Teismas remdamasi byloje surinktais ir ištirtais įrodymais laiko nustatyta, kad kaltinamasis V. J. 2012-11-12, po 24 val., namo, esančio Kaune, V. Krėvės pr. 16, kieme, tyčia ne mažiau kaip tris kartas ranka sudavė K. N. į galvos sritį ir pargriovė jį ant žemės, taip šešių trauminių poveikių pasekoje padarė nukentėjusiajam K. N. kraujosruvas su odos nubrozdinimais apie kairę akį, kraujosruvą kairės akies junginėje, kraujosruvas kairio smilkinio srityje ir dešinės akies vokų vidinėje dalyje, muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva pasmakrio kairėje pusėje, kairės akiduobės apatinės sienos lūžį su kairio trišakio nervo šakų traumine neuropatija bei jo funkcijos vidutiniu pažeidimu, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje ir dešinio klubakaulio sparno krašto srityje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam K. N. nesunkų (dėl trišakio nervo šakų trauminės neuropatijos su vidutinio sunkumo jo funkcijos pažeidimu sukeltos kairės akiduobės ir akies aplinkinių audinių traumos) ir nežymų sveikatos sutrikdymus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuojama tik pagal BK 138 str. 1 d.. Teismas nenustatė, kad kaltinamojo veiksmuose būtų BK 138 str. 2 d. numatyti jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai, atskirai kaltinamojo padaryta veika pagal BK 140 str. nekvalifikuojama.

Teismas konstatuoja, kad kritiškai vertinamas kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad 2012-11-12, po 24 val., namo, esančio Kaune, V. Krėvės pr. 16, kieme, tik pastūmė nukentėjusįjį K. N. bei su juo susistumdė, ko pasekoje atsirado ekspertų nustatyti nukentėjusiajam kūno sužalojimai. Tokia kaltinamojo pozicija vertintina tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką sumušus nukentėjusįjį ir sudavus smūgius bei atsakomybę už padarytus kūno sužalojimus, ką objektyviai nustatė teismo medikai kompleksinės ekspertizės metu. Teismas kritiškai vertina ir nukentėjusiojo parodymus apie konflikto priežastį, kurią objektyviai nurodė teisme apklausti liudytojai N. A., K. G., D. K. ir P. P., dalyvavę kaltinamojo ir nukentėjusiojo bendrame vakarėlyje, Kaip matyti iš bylos medžiagos jo metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, vakaro metu  nukentėjusysis, būdamas neblaivus, netinkamai elgėsi, be jokios priežasties įžeidinėjo kaltinamąjį bei daužė kaltinamajam per galvą ir kitas kūno vietas iš virtuvės pasiimtu metaliniu šaukštu, tuo žemindamas ne tik kartu su juo  iš Vilniaus į svečius atvykusį V. J., bet ir sukeldamas konfliktinę situaciją tarp jų, kas iššaukė akivaizdų nepasitenkinimą šalia jų vakarėlyje buvusiems kitiems asmenims, kurie perspėjo K. N. dėl jo netinkamo elgesio.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina tai, jog jis iš dalies prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nes jis objektyviai, kas atitiktų byloje nustatytas aplinkybes, nenurodė kelių smūgių pasekoje ir prie kokių aplinkybių padarė nukentėjusiajam  ekspertų nustatytus kūno sužalojimus. (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Parenkant kaltinamajam bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka – jo atžvilgiu nusikaltimo padarymo metu galiojo tą pačią dieną paskirta administracinė nuobauda. (b. l. 48) , studijuoja Vilniaus universitete archeologiją 4 kurse, dirba kavinėje barmenu, charakterizuojamas teigiamai (t.3., b.l. 20-31), nėra psichiatro ir narkologo įskaitose.

Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas turi pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas su atitinkamais įpareigojimais, nes ši bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse, manytina, kad tokia bausmė, kartu su bausme paskyrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, turėtų būti pakankama pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str.

Civiliniai ieškiniai

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. N. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 902, 17 Eur (3115 Lt) turtinę žalą Lt, neturtinę žalą 8688,88 Eur (30000 Lt) ir 700,88 Eur (2420 Lt) bylinėjimosi išlaidas. Paskutinio teismo posėdžio metu nukentėjusysis papildomai prašė priteisti turėtas išlaidas dėl kelionių iš gyvenamosios vietos Panevėžyje į Vilnių, Santariškių klinikas dėl vykimo pas teismo ekspertus bei dar nupirktus medikamentus, pateikdamas tai patvirtinančius kasos čekius už 125,91 Eur.(t.2., b.l. 1-2, t.3., b.l. 19)

Ištyrus bylos medžiagą, akivaizdu, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų civilinis ieškovas K. N. patyrė ir turtinę, ir neturtinę žalą, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine ir neturtine žala. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu iš principo sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir jo turėtas atstovavimo išlaidas, tai žadėjo padaryti kai tik leis galimybės, todėl teismas smulkiau neanalizuoja nukentėjusiojo ieškinyje nurodytos turtinės žalos dydžio ir turėtų atstovavimo išlaidų  pagrįstumo, nes nurodytos išlaidos pagrįstos ir patvirtintos būtinais dokumentais, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo civiliniam ieškovui. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 d.).

Šiuo civiliniu ieškiniu taip pat prašoma atlyginti civilinio ieškovo neturtinę žalą 30000 Lt, kas šiai dienai sudaro 8688,60 eurų, motyvuojant tuo, kad civilinis ieškovas dėl sužalojimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina bylos medžiagą, atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytą žalą ir pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad pats bylos duomenimis pats nukentėjusysis prieš įvykį elgėsi netinkamai, pats būdamas neblaivus, kitų neblaivių asmenų tarpe, vyriškoje kompanijoje esant vienai merginai, elgėsi iššaukiamai, provokavo neblaivų kaltinamąjį jį įžeidinėdamas, suduodamas daug kartų jam per galvą metaliniu šaukštu kitų asmenų, buvusių kartu su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju prie bendro studentų vakarėlio stalo, tuo pagrįstai savo netinkamu elgesiu įkyrėdamas ne tik kaltinamajam bei ir kitiems aplinkiniams asmenims, kurie prašė jo baigti,  ir jiems išsiaiškinimui išeiti į kiemą, kas teismo manymu ir buvo priežastis kilti kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktui, jiems išėjus į kiemą aiškintis nesant kitiems asmenims. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad sužalojęs nukentėjusįjį, kaltinamasis siekė suteikti jam pagalbą, pakvietė kartu su jais buvusius draugus, kad šie jie nukentėjusįjį parvestų į butą, nes lauke buvo šalta. Teismas konstatuoja, kad po byloje ištirto įvykio nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis pakankamai pagrįstai apibūdino savo ieškinyje, tačiau jam priteistinos iš kaltinamojo neturtinės žalos dydis mažintinas įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes bei teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 7245,58 Lt (2098,47 Eur) sumai dėl padarytos žalos dėl nukentėjusiojo gydimo (t. 1, b. l. 36-42). Kaltinamasis sutinka su pareikštu ieškiniu ir jis priteistinas civiliam ieškovui iš jo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (t.1., b.l. 99-100)

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

n u s p r e n d ž i a :

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, paskiriant įpareigojimus :

1) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi;

2) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

3) bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

V. J. išaiškinti, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 10 d., jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. J. išaiškinti, jog už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str.

Tenkinti iš dalies civilinio ieškovo K. N. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. J. 1028,08 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 8 eurocentus) turtinės žalos atlyginimą, 2500 Eur (du tūkstančius penki šimtus eurus) neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti atlyginti nukentėjusiojo turėtas 700,88 Eur (septynis šimtus eurų 88 eurocentus) bylinėjimo išlaidas.

Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį ir priteisti iš V. J. 2098,47 eurus (du tūkstančius devyniasdešimt aštuonis eurus 47 ct) valstybei padarytai žalai atlyginti.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                      Alvydas Rimkevičius