Civilinė byla Nr. 2-889-810/2015
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00669-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 113.1; 128.2;
(S)
117.1; 117.2; 118.1;
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 15 d.
Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,
sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,
dalyvaujant pareiškėjų D. G. ir M. G. atstovui advokato padėjėjui Jonui Leonavičiui, suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Inspekcijos Kauno skyrius) atstovei E. G.,
pareiškėjams D. G. ir M. G., suinteresuotiems asmenims S. Ž., G. Ž. ir E. S. nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. G. ir M. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Ž., G. Ž., E. S. ir išvadą teikiančiai institucijai byloje Inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir
n u s t a t ė:
pareiškėjai D. G. ir M. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buto/patalpos, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, statyba (rekonstrukcija) yra užbaigta, dėl ko yra keistini rekonstruoto gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys pagal nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)sudarytus 2014-12-12 kadastrinių matavimų duomenis. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: pareiškėjai D. G. ir M. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, 1996-09-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą/patalpą, 46,66 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Kaišiadorys, ir ūkio pastatą, 22,00 kv.m. užstatymo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys. Šis nekilnojamasis turtas nėra įkeistas, neareštuotas, nėra teisminio ginčo objektas, neturi įsiskolinimų. 1996 m. pareiškėjai nusprendė atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini)Kaišiadorys, rekonstrukciją – t.y. nugriauti seną priestatą ir pastatyti naują, todėl kreipėsi į Kaišiadorių rajono architektą A. L., kuris 1996 m. spalio mėn. parengė rekonstrukcijos projektą, kuriame suprojektavo griaunamo buvusio priestato prie buto Nr. 3 ir norimo naujai pastatyti priestato planą. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos statybos inspekcija išdavė leidimą buto, (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, rekonstrukcijai. Buvo gauti kitų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, butų savininkų: G. Ž. ir Z. A. sutikimai dėl buto Nr. 3 kapitalinio remonto atlikimo. Z. A. yra mirusi, jos teisių perėmėja yra dukra E. S.. 2015 m. buto ir jo pristato rekonstrukcija buvo baigta, todėl pareiškėjai 2015-01-16 užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą, sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti neypatingo statinio – gyvenamojo namo 1A1m (paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai)) rekonstrukcijos pradžios ir pabaigos metai 1996 m., naujai užfiksuoti buto Nr. 3 kadastriniai duomenys. 2015 m. pradžioje kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, kadastro ir registro duomenis pagal pateiktus duomenis: 2014-12-12 kadastrinių matavimų bylą ir 2015-01-16 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi vadovaujantis statybos užbaigimą reglamentuojančiais teisės aktais, norint pakeisti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, kartu su kadastrinių matavimų byla turi būti pateiktas statybos užbaigimo aktas. Inspekcijos Kauno skyrius atsisakė išduoti statybos užbaigimo aktą, kadangi nepateiktas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apskrities archyvą dėl 1996 m. išduoto statybos leidimo buto rekonstrukcijai, tačiau gavo atsakymą, jog Kauno apskrities archyve saugomi tik Kaišiadorių rajono LDT vykdomojo komiteto architekto dokumentai iki 1990 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono skyriaus dokumentai archyvui nėra perduoti. Iš Inspekcijos Kauno skyriaus taip pat gautas atsakymas, jog Inspekcijos Kauno skyriaus archyve prašomo leidimo nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės gauti statybą leidžiančio dokumento, kadangi jis yra prarastas arba neišsaugotas ne dėl pareiškėjų kaltės, todėl nėra galimybės pateikti statybos užbaigimo akto. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas pakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenis Nekilnojamojo turto registre.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas Jonas Leonavičius prašė pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje Inspekcijos Kauno skyriaus atstovė E. G. prašė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti ir palaikė Inspekcijos išvadą byloje, kurioje nurodyta, jog 1996 m. leidimų vykdyti statybos darbus išdavimo tvarką reglamentavo Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės, patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 (toliau – Taisyklės). Š. T. 1 p. buvo nustatyta, kad pastatai, įrenginiai ir kiti statiniai, išskyrus išvardytus šių taisyklių 7, 8 ir 17 p., Lietuvos Respublikoje gali būti statomi, perstatomi, išplečiami, modernizuojami, remontuojami arba nugriaunami tiktai turint šiomis taisyklėmis nustatyta tvarka išduotą leidimą. Taisyklių 5 p. buvo nustatyta, kad leidimas statyti statinį galioja 5 metus nuo jo išdavimo dienos, o statybos (nugriovimo) darbų vykdymas pasibaigus leidimo galiojimo laikui (įskaitant pratęsimą) užtraukia įstatymais nustatytą atsakomybę už statybą neturint reikiamo leidimo. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad Kaišiadorių r. savivaldybės statybos inspekcija 1996 m. jų prašymu išdavė leidimą 3-io buto name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, rekonstrukcijai atlikti. Taip pat nurodo, kad statybos leidimo neturi, nes jis prarastas arba neišsaugotas ne dėl jų kaltės, todėl kreipiasi į teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Taisyklių 4 p. buvo nurodyta, jog leidimus tuo metu išduodavo apskrities valdytojo administracijos valstybinė statybos inspekcija. Pareiškėjai nurodo, kad dėl prarasto leidimo kopijos išdavimo kreipėsi Kauno apskrities archyvą ir Inspekciją. Kauno apskrities archyvas pareiškėjams raštu atsakė, kad archyve saugomi tik Kaišiadorių rajono LTD vykdomojo komiteto architektų dokumentai iki 1990 m., o Inspekcija 2015-01-20 raštu Nr. (15.17)-2D-911 atsakė, kad skyriaus archyve tokio dokumento nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 11 p. nurodyta, kokie dokumentai privalėjo būti pateikti norint gauti statybų leidimą. Vienas tokių dokumentų – su atitinkamomis institucijomis suderintas projektas. Taisyklių 13.3 p. nurodyta, kad Apskrities valdytojo administracijos valstybinės statybos inspekcijos įgaliotas atstovas, įsitikinęs, kad pateiktieji dokumentai tenkina nustatytus reikalavimus, įregistruoja statinį specialioje knygoje ir išduoda statytojui leidimą. Ant pagrindinių brėžinių komplektų kiekvieno lapo uždeda spaudą "Išduotas leidimas Nr.... Data.............." arba padaro analogišką įrašą, kurį pareigūnas pasirašo, nurodydamas savo vardą ir pavardę. Po to visi dokumentai, išskyrus prašymą ir pagrindinių brėžinių komplekto 1 egzempliorių, grąžinami statytojui. Nagrinėjamu atveju ant rekonstrukcijos projekto turėjo būti atitinkamų institucijų suderinimai bei spaudas apie leidimo išdavimą. Statybos leidimo originalas turėjo būti atiduotas statytojams, o kopija palikta jį išdavusioje institucijoje. Pareiškėjai šioje byloje įrodinėja, kad jiems 1996 m. spalį išduotas leidimas neišliko ne dėl jų kaltės (nenurodydami, kokiomis aplinkybėmis dingo jų turėtas saugoti statybos leidimo originalas), o statybos užbaigimo aktas jiems negali būti išduodamas be leidimo, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buto rekonstrukcija yra užbaigta, tam, kad galėtų įregistruoti pakeistus kadastro ir registro duomenis. CPK 444 str. 2 d. 9 p. numato, jog teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Šiuo atveju statinio rekonstravimo užbaigimo ir įteisinimo tvarką reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, tiek normatyviniai statybos techniniai reglamentai. Remiantis teisės aktų nuostatomis, norėdami gauti statybą leidžiantį dokumentą, neesant užfiksuotam savavališkos statybos faktui, statytojai turi kreiptis į savivaldybės administraciją, prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą, ir pateikti reikalingus dokumentus – projektą, žemės sklypo planą, bendraturčių sutikimus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato galimybę administracine tvarka įteisinti atliktą statybą, teismui pateiktas pareiškėjų pareiškimas neturėtų būti nagrinėjamas CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu ir yra visi pagrindai šią civilinę bylą, vadovaujantis CPK 293 str. 1 p., nutraukti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjai D. G. ir M. G.. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys S. Ž., G. Ž. ir E. S.. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Atsiliepimuose suinteresuoti asmenys nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Byla nutrauktina.
Iš pareiškėjų atstovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad sutuoktiniai D. G. ir M. G. (b.l. 9) 1996 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą/patalpą, 46,66 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, ir ūkio pastatą, 22,00 kv.m. užstatymo ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Kaišiadorys (b.l. 10, 17-20). Kaip nurodė pareiškėjų atstovas, 1996 m. D. G. ir A. G. nusprendė atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, rekonstrukciją - t.y. nugriauti seną priestatą ir pastatyti naują, todėl kreipėsi į Kaišiadorių rajono architektą A. L., kuris 1996 m. spalio mėn. parengė rekonstrukcijos projektą, kuriame suprojektavo griaunamo buvusio priestato prie buto Nr. 3 ir norimo naujai pastatyti priestato planą (b.l. 11-12). Pareiškėjų atstovo teigimu, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos statybos inspekcija išdavė leidimą buto, (duomenys neskelbtini)Kaišiadorys, rekonstrukcijai. Buvo gauti kitų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Kaišiadorys, butų savininkų: G. Ž. ir Z. A. sutikimai dėl buto Nr. 3 kapitalinio remonto atlikimo (b.l. 13, 14). Pareiškėjų atstovas paiškinimo, kad 2015 m. buto ir jo priestato rekonstrukcija buvo baigta, todėl pareiškėjai 2015-01-16 užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą, sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti neypatingo statinio - gyvenamojo namo 1A1m (paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai)) rekonstrukcijos pradžios ir pabaigos metai 1996 m., naujai užfiksuoti buto Nr. 3 kadastriniai duomenys (b.l. 24-37). 2015 m. sausio 21 d. D. G. įgaliotas asmuo kreipėsi į VĮ "Registrų centras" su prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, kadastro ir registro duomenis, pagal pateiktus duomenis: 2014-12-12 kadastrinių matavimų bylą ir 2015-01-16 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi vadovaujantis statybos užbaigimą reglamentuojančiais teisės aktais, norint pakeisti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, kartu su kadastrinių matavimų byla turi būti pateiktas statybos užbaigimo aktas (b.l. 16). Inspekcijos Kauno skyrius atsisakė išduoti statybos užbaigimo aktą, kadangi nepateiktas statybą leidžiantis dokumentas (b.l. 22). Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apskrities archyvą dėl 1996 m. išduoto statybos leidimo buto rekonstrukcijai, tačiau gavo atsakymą, jog Kauno apskrities archyve saugomi tik Kaišiadorių rajono LDT vykdomojo komiteto architekto dokumentai iki 1990 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kaišiadorių rajono skyriaus dokumentai archyvui nėra perduoti (b.l. 23). Iš Inspekcijos Kauno skyriaus taip pat gautas atsakymas, jog Inspekcijos Kauno skyriaus archyve prašomo leidimo nėra (b.l. 22).
Kaip nurodė išvadą teikianti institucija išvadoje, 1996 m. leidimų vykdyti statybos darbus išdavimo tvarką reglamentavo Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklės, patvirtintos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 (toliau – Taisyklės). Š. T. 1 p. buvo nustatyta, kad pastatai, įrenginiai ir kiti statiniai, išskyrus išvardytus šių taisyklių 7, 8 ir 17 p., Lietuvos Respublikoje gali būti statomi, perstatomi, išplečiami, modernizuojami, remontuojami arba nugriaunami tiktai turint šiomis taisyklėmis nustatyta tvarka išduotą leidimą. Taisyklių 5 p. buvo nustatyta, kad leidimas statyti statinį galioja 5 metus nuo jo išdavimo dienos, o statybos (nugriovimo) darbų vykdymas pasibaigus leidimo galiojimo laikui (įskaitant pratęsimą) užtraukia įstatymais nustatytą atsakomybę už statybą neturint reikiamo leidimo. Taisyklių 4 p. buvo nurodyta, jog leidimus tuo metu išduodavo apskrities valdytojo administracijos valstybinė statybos inspekcija. Taisyklių 11 p. nurodyta, kokie dokumentai privalėjo būti pateikti norint gauti statybų leidimą. Vienas tokių dokumentų – su atitinkamomis institucijomis suderintas projektas. Taisyklių 13.3 p. nurodyta, kad Apskrities valdytojo administracijos valstybinės statybos inspekcijos įgaliotas atstovas, įsitikinęs, kad pateiktieji dokumentai tenkina nustatytus reikalavimus, įregistruoja statinį specialioje knygoje ir išduoda statytojui leidimą. Ant pagrindinių brėžinių komplektų kiekvieno lapo uždeda spaudą "Išduotas leidimas Nr.... Data.............." arba padaro analogišką įrašą, kurį pareigūnas pasirašo, nurodydamas savo vardą ir pavardę. Po to visi dokumentai, išskyrus prašymą ir pagrindinių brėžinių komplekto 1 egzempliorių, grąžinami statytojui. Nagrinėjamu atveju ant rekonstrukcijos projekto turėjo būti atitinkamų institucijų suderinimai bei spaudas apie leidimo išdavimą. Statybos leidimo originalas turėjo būti atiduotas statytojams, o kopija palikta jį išdavusioje institucijoje.
Pareiškėjai šioje byloje įrodinėja, kad jiems 1996 m. spalį išduotas leidimas neišliko ne dėl jų kaltės, tačiau nenurodė, kokiomis aplinkybėmis dingo jų turėtas saugoti statybos leidimo originalas, taip pat nepateikė įrodymų, kad toks leidimas sutuoktiniams D. G. ir M. G. buvo išduotas, kad leidimas yra galiojantis, kada jis buvo pratęstas. Teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį, kad net ir neišlikus statybos leidimo originalui ar jo kopijai, specialioje knygoje turi būti įrašas apie tokio leidimo išdavimą. Pareiškėjų atstovas aplinkybės, kad leidimas Grinkevičiams buvo išduotas, byloje neįrodinėjo, todėl darytina tikėtina išvada, kad leidimas buto, esančio (duomenys neskelbtini)Kaišiadorių m., rekonstrukcijai nebuvo išduotas.
Nesant duomenų apie išduotą statybos leidimą pagal 1996 m. buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, rekonstrukcijos projektą, statybos užbaigimo aktas negali būti išduodamas.
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buto rekonstrukcija yra užbaigta, tam, kad galėtų įregistruoti pakeistus kadastro ir registro duomenis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 9 p. numato, jog teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Šiuo atveju, kaip nurodė išvadą teikianti institucija, su kuo sutinka ir teismas, statinio rekonstravimo užbaigimo ir įteisinimo tvarką reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, tiek normatyviniai statybos techniniai reglamentai. Remiantis teisės aktų nuostatomis, norėdami gauti statybą leidžiantį dokumentą, neesant užfiksuotam savavališkos statybos faktui, statytojai turi kreiptis į savivaldybės administraciją, prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą, ir pateikti reikalingus dokumentus – projektą, žemės sklypo planą, bendraturčių sutikimus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato galimybę administracine tvarka įteisinti atliktą statybą, teismui pateiktas pareiškėjų pareiškimas negali būti nagrinėjamas CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu ir civilinė byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.).
Kiti argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290, 291 str., 293 str. 1 p., 295 str., 334 str.,
n u t a r i a:
civilinę bylą pagal pareiškėjų D. G. ir M. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Ž., G. Ž., E. S. ir išvadą teikiančiai institucijai byloje Inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Edita Dambrauskienė