4.       Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo surasti atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkėją, atstovauti atsakovą pardavimo procese bei panaikinti žymą dėl 98 proc. baigtumo. NRT išraše 100 proc. baigtumas įregistruotas 2021 m. vasario 26 d., t. y. galiojant sutarčiai, žymos panaikintos 2020 m. gruodžio 29 d. – įregistruota atsakovo asmeninė nuosavybė. Nauji kadastro duomenys 2022 m. kovo 24 d. įregistruoti NRT. Pažymėjo, kad NRT duomenų bazės išrašo istorijoje matyti, kad Butas asmeninėn atsakovo nuosavybėn atiteko (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo bylos įsiteisėjimo. Turtas buvo aprodytas pirkėjui T. Ž. 2021 m. rugpjūčio 27 d., vėliau Butas parduotas tam pačiam T. Ž.. Akcentavo, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus m. 15-ąjį notarų biurą, kuriame buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus ir teismo nutartis. Mano, kad E. G. surado kitą notarą, kuris papildomų dokumentų nereikalautų. Buvo prašoma dokumentus persiųsti notarui A. R., kuris sandorį patvirtino. Nurodė, kad tuo metu jokių apribojimų perleisti turtą nebuvo, todėl mano, kad savo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ši įvykdė tinkamai.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovas atstovas nurodė, kad Sutartis nebuvo įvykdyta, nes buvo atsisakyta sudaryti sutartį ieškovės parinktame notarų biure, nes ieškovė neįvykdė sutarties sąlygų. Atsakovas kreipėsi į notarą A. R., kuris pareikalavo papildomų dokumentų, kuriuos atsakovas surinko ir pateikė notarui. Taigi atsakovui jokios prievolės dėl mokėjimo jam neatsiranda. Neginčija, kad pirkėjas surastas ieškovės, atsakovas siūlė ieškovei sumokėti tam tikrą pinigų sumą, tačiau pasiūlymas buvo atmestas. M. J. aprodė pirkėjui butą, parodė, kur yra skaitikliai, o dokumentus per VĮ Registrų centrą tvarkė E. G.. Papildomai paaiškino, kad M. J. buvo darbų vadovas, remontavo butą, todėl žinojo visus įvadus, butą aprodė pirkėjui. Aprodant butą atvyko J. B. ir davė pirkėjui pasirašyti dokumentus. Kadangi butas buvo 98 proc. baigtumo, reikėjo sudaryti komisiją, tačiau viską sutvarkė pats atsakovas, J. B. tik siuntė dokumentus, kas yra padaryta, o jis tuo pasinaudojo ir pateikė teismui dokumentus. Atsakovas negalėjo paaiškinti kas įregistravo 100 proc. baigtumo žymą. Paaiškino, kad sūnus jį atvežė pas notarę, dalyvavo M. J., E. G., vėliau atvažiavo ir J. B.. Vėliau M. J. nuvedė pirkėją apžiūrėti buto, iš paskos nuėjo ir J. B., kuris pakišo pirkėjui pasirašyti dokumentus.

6.       Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. K. paprašė šio aprodyti butą, tą ir padarė atvažiavus brokeriui, pirkėjui ir E. G. Raktus paliko ant baro naujam šeimininkui.

7.       Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiam paskambino J. B. ir liepė sutvarkyti dokumentus, nes negali forminti sutarties. Tuomet jis susiskambino su I. K., paėmė visus dokumentus ir nuvyko pas pažįstamą notarą A. R.. Notaras prašė atnešti dokumentus, kad yra atsiskaityta su I. K. buvusia žmona pagal teismo sprendimą, ji buvo Prancūzijoje. Kadangi J. B. notarė buvo užsakiusi pažymą, tai kitas notaras negalėjo forminti sandorio, todėl skambino kelis kartus J. B. su prašymu, kad jo notarė atšauktų pažymas. Įvyko sandoris, atvyko J. B., I. K. ir liudytojas. I. K. grįžo į ligoninę, o liudytojas su J. B. nuvyko pažiūrėti, kaip M. J. perduos butą pirkėjui. M. J. aprodė butą pirkėjui, perdavė raktus ir visi išsiskirstė. Pažymėjo, kad J. B. dokumentų rinkime nedalyvavo. I. K. buvo nusamdęs įmonę, kuri tvarkė buto baigtumą (duomenys neskelbtini). Pirmas kontaktas su J. B. buvo kai I. K. paprašė dalyvauti pasirašant preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį. J. B. padavė pirkėjui priėmimo-perdavimo aktą pasirašyti, prašė ir jo pasirašyti, bet jis nepasirašė.

8.       Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba ieškovės įmonėje brokeriu. Pagal sutartį turėjo surasti atsakovui buto pirkėją, kuruoti procesą ir palydėti iki notarų biuro. Kadangi I. K. buvo išsiskyręs, jis buvo nepridavęs teismo nutarčių VĮ Registrų centrui, kad panaikintų bendros nuosavybės žymas. Nutartis įregistravo pats buto šeimininkas, nes jis neturi tokių įgaliojimų. 2020 m. gruodžio 22 d. buvo namie pas I. K., ištraukė VĮ Registrų centro išrašą, pažiūrėjo, kokių reikia nutarčių ir kartu su I. K. jas surado. Nutartis 3-4 dienų laikotarpyje I. K. pristatė VĮ Registrų centrui ir buvo panaikintos žymos. Dėl buto baigtumo kontaktavo su VĮ Registrų centro matininke L. V., kuri atliko kadastrinius matavimus ir 2021 m. kovo mėn. buvo pakeistas baigtumas į 100 proc. Kadangi I. K. padidino priestato plotą, kurio statybai reikėjo leidimo, bendravo su (duomenys neskelbtini) dėl komisijos sudarymo ir parašų. Papildomai nurodė, kad nutartis galėjo ištraukti ir notarai, tačiau buvo didelės apimties, todėl taupydamas kliento pinigus paprašė E. G. pažymas surasti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

10.       Teismas nustatė, MB „NT paslaugų grupė“, atstovaujama J. B., 2020 m. gruodžio 22 d. sudarė Sutartį dėl tarpininkavimo parduodant turtą Nr. JB/2020-12-22/2 – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). NTR duomenimis I. K. 2022 m. balandžio 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1363 pardavė Butą T. Ž. ir E. Ž.. J. B. 2022 m. balandžio 11 d. išrašė I. K. PVM sąskaitą-faktūrą CREW-JB Nr. 21, 5 000  Eur sumai. Turto perdavimo-priėmimo aktu J. B. 2022 m. balandžio 8 d. perdavė Butą T. Ž.. Objekto apžiūros akte nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. J. B. aprodė ir supažindino T. Ž. su butu adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas el. susirašinėjimas tarp J. B., (duomenys neskelbtini) bei su notaro biuru.

11.       Teismas taip pat nustatė, kad Buto pirkėjus surado ieškovė, atstovaujama J. B.. Sutarties 1 punkte nustatyti ieškovės įsipareigojimai panaikinti žymas dėl bendros jungtinės nuosavybės ir buto baigtumo procento buvo panaikintos Sutarties galiojimo metu. J. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad teismo nutartys buvo rastos būnant kartu su atsakovu I. K. jo namuose, ko pasėkoje po kelių dienų pats I. K. VĮ Registrų centre įregistravo asmeninę nuosavybę, nes J. B. įgaliojimo tokių veiksmų atlikimui neturėjo. Atsakovas I. K. teigia, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. balandžio 19 d. gulėjo ligoninėje, todėl visų darbų ir dokumentų suradimą, reikalingą sandoriui, patikėjo E. G., todėl ieškovė jokių veiksmų pagal Sutartį neatliko. Šie atsakovo teiginiai pirmosios instancijos teismo vertinti kritiškai, kadangi liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, jog J. B. dalyvavo Buto perdavimo bei pardavimo procese, matė kaip aprodomas butas, jame esantys skaitikliai ir pan. J. B. dalyvavimą procese taip pat patvirtina byloje esantis Turto perdavimo-priėmimo aktas bei Objekto apžiūros aktas, pasirašyti J. B. ir buto pirkėjo T. Ž.. Teismas akcentavo ir tai, kadangi liudytojas M. J. atliko remonto darbus keliuose atsakovui priklausančiuose objektuose, Buto rekonstrukciją, todėl geriausiai žinojo, kur įrengti elektros ir dujų skaitikliai, galėjo tinkamai aprodyti Butą, todėl atsakovas įpareigojo būtent jį aprodyti pirkėjui Butą. Teismo vertinimu ši aplinkybė nepaneigė ieškovės pastangų ir atliktų veiksmų Buto pirkėjo suradimo ir Buto pardavimo procese. Visų pirma, Buto pirkėją surado ieškovė, elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė kuravo procesą susirašinėdama su Buto rekonstrukciją atliekančia (duomenys neskelbtini), organizavo kadastrinių bylų suradimą iš kaimynų, būtent J. B. buvo atsiųstas statybos užbaigimo aktas, kurį vėliau reikėjo pateikti VĮ Registrų centrui įregistruoti, J. B. susirašinėjo su Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro darbuotojais dėl sandorio patvirtinimo notarine tvarka. Taip pat teismas pabrėžė ir tai, kad J. B. taip pat dalyvavo Buto apžiūros ir perdavimo procese, vyko į atsakovo pasirinktą notarų biurą sandorio patvirtinimui notarine tvarka, nepaisant to, kad, kaip teigia atsakovas, jis į notarų biurą neturėjo atvykti. Teismo posėdžio metu taip pat paaiškėjo, kad ieškovė buvo pateikusi Buto pirkėjui ir atsakovui pasirašyti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.

12.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas paties sutarties sudarymo fakto ar atskirų sutarties sąlygų atitikimo protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams neginčijo, kaip neginčijo ir Sutarties 6 punkte nustatyto 5 000 Eur komisinių dydžio. Ieškovė ir atsakovas, suderinę savo valią bei aptarę sutarties sąlygas susitarė dėl ieškovės tarpininkavimo parduodant atsakovui priklausantį butą. Todėl teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nenustatė nesąžiningų ieškovės veiksmų vykdant Sutarties sąlygas, priešingai, nustatė, kad ieškovė Buto pirkėją surado, aktyviai ėmėsi veiksmų, kad Butą būtų galima parduoti įregistruojant/išregistruojant tam tikras žymas, derinant pardavimo sąlygas su pirkėju, registruojant būsimo sandorio patvirtinimą notarų biure, kol galiausiai Butas buvo parduotas ieškovės surastam pirkėjui – T. Ž.. Teismas nurodė, kad vien tai, kad sandoris nebuvo patvirtintas ieškovės pasirinktame notarų biure nepaneigia ieškovės atliktų veiksmų visą laikotarpį nuo Sutarties pasirašymo iki Buto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo notarų biure. Todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti pilna visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovas I. K. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Apeliantas teigia, kad ieškovė ir jos atstovas J. B. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. kovo 30 d. trijų teismo nutarčių VĮ Registrų centrui nepateikė ir žymos dėl turto bendrosios nuosavybės nepanaikino. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė aktyviai ėmėsi veiksmų įgyvendinti sudarytą tarp šalių Sutartį, kadangi, kaip nurodo apeliantas, nei ieškovė, nei jos atstovas J. B. nenuvyko į VĮ Registrų centrą NTR ir nepateikė teismo nutarčių bei žymos dėl turto bendrosios nuosavybės nepanaikino.

13.2.                      Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė kuravo procesą susirašinėdama su Buto rekonstrukciją atliekančia (duomenys neskelbtini), organizavo kadastrinių bylų suradimą iš kaimynų, būtent J. B. buvo atsiųstas statybos užbaigimo aktas, yra nepagrįstos, kadangi statybos užbaigimo aktas buvo per klaidą išsiųstas J. B., jis buvo siunčiamas tik apeliantui el. p. adresu (duomenys neskelbtini). Išsiuntimą per klaidą paaiškina taip, kad lietuvių kalbos abėcėlėje J raidė yra 16 raidė, U raidė yra 27, todėl el. laiške nurodydamas pirmą gavėją I. K. suteikė gavėjui – užsakovui prioritetą, o J. B. nurodė per klaidą; taip pat nurodo, jog ieškovės adresatas, siunčiant statybos baigimo aktą, atsirado tik dėl to, kad šis organizavo gretimo draugo – (duomenys neskelbtini) buto pardavimą ir galimai galėjo/turėjo jo dokumentus, t. y. į susirašinėjimą buvo įtrauktas dėl galimo kitų butų dokumentų turėjimo, bet ne kaip paslaugos užsakovas. Paaiškina, kad apeliantas su UAB „Maksimali statyba“ sudarė sutartį, pagal kurią ji organizavo apeliantui priklausančio buto 98 proc. baigtumo žymos panaikinimą, ką apelianto teigimu ir įrodo 2021 m. lapkričio 22 d. J. B. el. laiškas UAB „Maksimali statyba“, kuriuo J. B. prašė susisiekti, siekiant aiškumo dėl terminų suteikiant šių paslaugą.

13.3.                      Dėl pasibaigusios Sutarties dėl tarpininkavimo parduodant butą Nr. JB/2020-12-22/2 apeliantas akcentuoja, kad jis frančizės sutarties Nr. 08/2020 su pagrindu ieškovo nei prašė ieškovės dalyvauti turto perdavimo procese, nei leido. Pažymi, kad šis neprašė ieškovės šiam suteikti jokių paslaugų, ieškinyje nėra nurodoma, kad J. B. įvykdė savo įsipareigojimus, kada jis panaikino žymą dėl teismo nutarties ir 98 proc. baigtumo, laikosi savo pozicijos, kad nei MB „NT Paslaugų grupė“, nei J. B. ginčo paslaugų apeliantui nesuteikė, todėl sutartis su ieškovu ir jo atstovu buvo pasibaigusi.

13.4.                      Apeliantas akcentuoja, kad Buto (duomenys neskelbtini), pardavimo dokumentai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre tik 2022 m. kovo 25 d., 2021 m. vasario 26 d. atlikti buto kadastriniai matavimai, kurie pradėjo galioti tik nuo 2022 m. kovo 25 d., tik po 2022 m. kovo 23 d. sudarius Statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-00-220323-00105. Tik sudarius statybos užbaigimo aktą ir jį kartu pateikus su kadastrinių matavimų byla, tik tada įregistruotas registre buto (duomenys neskelbtini) 100 proc. baigtumas. Taip pat pažymi, kad dėl ieškovės nesavalaikiai pateiktų papildomų rašytinių įrodymų apeliantas negalėjo bylos nagrinėjimo metu susipažinti ir pateikti pastabas ir/ar savo vertinimą.

14.       Ieškovė MB „NT paslaugų grupė“ atsiliepimu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinė skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Ieškovė akcentuoja, kad Kaip matyti NTR išrašo 7.5. punkte registruotas juridinis faktas „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“. Juridinis faktas – asmeninė nuosavybė įregistruota ir galiojo nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. balandžio 11 d. 04.11 (NTR išrašo 7.3. punktas). Pažymi, kad teismo sprendimą ir nutartis pats apeliantas nedelsiant po Sutarties sudarymo pateikė VĮ Registrų centrui, ką patvirtina žyma NRT išraše 7.4 p. - juridinio fakto išregistravimo pagrindas – 2020 m. gruodžio 23 d. Asmens prašymas Nr.25793535. Mano, kad apeliantas savo argumentus dėl trijų nutarčių neva nepateikimui VĮ Registrų centrui bandant pagrįsti teikiant 2022 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto 15-tojo notarų biuro el. laiško ištrauką, yra bandymas suklaidinti teismą. Paaiškina, kad šiame laiške rašoma apie žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), perleidimą. Pažymi, kad iš žemės sklypo NTR išrašo matyti, kad apeliantui priklausančiai žemės sklypo daliai, taip pat kaip ir butui, buvo įregistruotas juridinis faktas turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (Žemės sklypo NTR išrašo 7.4. punktas). Akcentuoja, kad šalių sudaryta Sutartimi šalys sulygo dėl tarpininkavimo paslaugų parduodant butą adresu: (duomenys neskelbtini) ir dėl žemės sklypo dalies adresu: (duomenys neskelbtini), šalys sulygusios nebuvo.

14.2.                      Dėl 98 proc. baigtumo žymos panaikinimo, ieškovė nurodo, kad kaip matyti iš NTR išrašo 2.1 punkte nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data 2021 m. vasario 26 d., t. y. po to, kai šalys sudarė Sutartį ir, kaip paaiškino liudytoju apklaustas J. B., buto kadastrinius matavimus užsakęs ir derinęs su VĮ Registrų centro matininke L. V.. Paaiškina, kad apelianto minimas 2022 m. kovo 23 d. UAB „Maksimali statyba“ statybos užbaigimo aktas yra susijęs su apelianto atlikta buto rekonstrukcija apie kurią apeliantas tiek šalims sudarant Sutartį nutylėjo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti. Šalių sudarytos Sutarties 1 p. nurodomas sutarties dalykas – tarpininkavimas parduodant 96,33 m2 bendrojo ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų apie rekonstrukciją apeliantas sudarant Sutartį nepateikė ieškovei. Akcentuoja, kad aplinkybę, kad apeliantas buvo atlikęs ne buto remontą, o rekonstrukciją liudija NTR išrašo duomenys t. y. NTR išrašo 2.1 punktas.

14.3.                      Ieškovė akcentuoja, kad Sutarties vykdymo/ įvykdymo nuolatinai kito viso bylos teisminio nagrinėjimo metu. Pažymi, kad prieštaravimuose apeliantas nurodė, kad ieškovas atsisakė teikti paslaugas ir dėl to neva apeliantas patyręs žalą. Atsiliepimu apeliantas nurodė, kad ieškovei nei leido ir nei prašė, kad šis dalyvautų buto perdavimo procese. Kartu apeliantas nurodo, kad ieškovas <bandė priversti įforminti sandorį jo (ieškovo) pasirinktoje notarinėje kontoroje..>. Galiausiai 2022 m. gruodžio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino, kad ieškovo parinktas notarų biuras atsisakė tvirtinti pirkimo – pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į apelianto duotus paaiškinimus 2022 m. gruodžio 20 d. posėdyje, sekančiame teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. sausio 26 d., buvo pateikti papildomi dokumentai – elektroniniai laiškai ieškovo atstovui (el.p. (duomenys neskelbtini)) susirašinėjant su apelianto įvardijamu atstovu E. G. (el.p. (duomenys neskelbtini)) dėl notarinio sandorio tvirtinimo, kurie, priešingai nei nurodo apeliantas, liudija paties apelianto sprendimą pakeisti sandorį tvirtinantį notarų biurą. Pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tariamą Sutarties pasibaigimą nepagrįsti.

14.4.                      Ieškovė, priešingai nei apeliaciniu skundu teigia apeliantas, nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo Sutarties sudarymo iki jos įvykdymo, veikė išimtinai apelianto interesais ir visokeriopa pagalba, prisidėjo prie sėkmingo sandorio įvykdymo. Pažymi, kad nagrinėjant civilinę bylą apeliantą atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas, todėl apeliaciniame skunde įvardijamai aplinkybei esą Šalių sudarytoji Sutartis buvo nutraukta, turėjo ir galėjo šią Sutartį pateikti nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme, o ne reiškiant apeliacinį skundą. Taip pat pabrėžė, kad nė vienos iš apelianto įvardijamos aplinkybės ar rašytinio įrodymo, kuriuos apeliantas prašo prijungti kartu su apeliaciniu skundu, neatsirado vėliau nei šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu. Apelianto argumentai dėl tariamai ieškovei nesavalaikiai pateikus papildomus rašytinius įrodymus, dėl kurių apeliantas negalėjo bylos nagrinėjimo metu susipažinti ir pateikti pastabas ir/ar savo vertinimą, nepagrįsti, nes visi rašytiniai dokumentai civilinėje byloje buvo pateikti 2023 m. sausio 26 d. Tuokart, atidėjus bylos nagrinėjimą, paskutinis teismo posėdis įvyko 2023 m. vasario 14 d., kas reiškia, kad apeliantas, asmeniškai nedalyvavęs 2023 m. sausio 26 d. vykusiame teismo posėdyje, turėjo 19 dienų susipažinti su pateiktais dokumentais ir iki baigiamųjų kalbų teikti prašymus, papildymus, o galiausiai ir pasisakyti dėl pateiktų dokumentų vertinimo bylos kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

17.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad MB „NT paslaugų grupė“, atstovaujama J. B., 2020 m. gruodžio 22 d. sudarė Sutartį dėl tarpininkavimo parduodant turtą Nr. JB/2020-12-22/2 – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis I. K. 2022 m. balandžio 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1363 pardavė Butą T. Ž. ir E. Ž.. J. B. 2022 m. balandžio 11 d. išrašė I. K. PVM sąskaitą-faktūrą CREW-JB Nr. 21, 5 000  Eur sumai. Turto perdavimo-priėmimo aktu J. B. 2022 m. balandžio 8 d. perdavė Butą T. Ž.. Objekto apžiūros akte nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. J. B. aprodė ir supažindino T. Ž. su butu adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas el. susirašinėjimas tarp J. B., (duomenys neskelbtini) bei su notaro biuru.

Dėl naujų įrodymų

19.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – preliminarią sutartį dėl (duomenys neskelbtini) buto pardavimo iki 2022 m. sausio 7 d. ir J. B. 2020 m. kovo 30 d. el. laišką, kuriuo pranešama apie trijų teismo nutarčių reikalingumą sandorio įvykdymui ir jo pareigos pagal Sutartį dėl tarpininkavimo parduodant turtą Nr. JB/2020-12-22/2 numatytos 1 punkte neįvykdymą. Apeliantas šiais įrodymais siekia įrodyti, kad šiam jokios ginčo paslaugos nebuvo suteiktos, sudaryta sutartis nebuvo įvykdyta.

20.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

21.       Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

22.       Šiuo atveju apelianto kartu su skundu pateikti įrodymai datuoti ankstesne data nei priimta skundžiama teismo nutartis, todėl šie rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas taip pat nepaaiškina, kokia būtinybė iškilo vėliau pateikti naujus įrodymus vėliau nei šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateiktų įrodymų nepriima ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl (ne)įvykdytų pareigų sulygta Sutartimi

23.       Apeliantas teigia, kad ieškovė neįgyvendino tarp šalių sudarytos sutarties, t. y. neįvykdė visų sutartyje jai numatytų pareigų, paslaugų neteikė, todėl mano, kad nėra pagrindo ieškovei sumokėti sutartą 5 000 Eur atlygį.

24.       Sutartys sudaromos žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 1, 2 dalys, 6.192 straipsnio 1 dalis).

25.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6. 189 straipsnio 1 dalis).

26.       Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (CK 6.717 straipsnio 1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (CK 6.717 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6.717 straipsnio 3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (CK 6.717 straipsnio 4 dalis).

27.       Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

28.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad MB „NT paslaugų grupė“, atstovaujama J. B., 2020 m. gruodžio 22 d. sudarė Sutartį dėl tarpininkavimo parduodant turtą Nr. JB/2020-12-22/2 – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktos sudarytos sutarties turinio matyti, kad apeliantas su ieškove susitarė, kad ieškovė įsipareigoja ieškoti apeliantui nuosavybes teise priklausančio buto pirkėjo ir atstovauti apelianto interesams bei panaikinti žymą dėl teismo nutarties ir panaikinti 98 proc. baigtumo žymą, o apeliantas įsipareigojo ieškovei už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumokėti 5 000 Eur atlygį už suteiktas paslaugas. Taigi tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo (tarpininkavimo) teisiniai santykiai, kur ieškovė, atstovaujama J. B., įsipareigojo ieškoti atsakovui priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjo, panaikinti žymą dėl teismo nutarties, panaikinti 98 proc. baigtumo žymą ir atstovauti atsakovo interesus pardavimo procese, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas – 5 000 Eur per 3 dienas nuo notaro tvirtinamos turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.

29.       Iš bylos duomenų matyti, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis I. K. 2022 m. balandžio 8 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1363 pardavė Butą T. Ž. ir E. Ž.. J. B. 2022 m. balandžio 11 d. išrašė I. K. PVM sąskaitą faktūrą CREW-JB Nr. 21 5 000 Eur sumai. Turto perdavimo-priėmimo aktu J. B. 2022 m. balandžio 8 d. perdavė Butą T. Ž.. Objekto apžiūros akte nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. J. B. aprodė ir supažindino T. Ž. su butu adresu (duomenys neskelbtini).

30.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Buto pirkėjus surado ieškovė, atstovaujama J. B.. Sutarties 1 punkte nustatyti ieškovės įsipareigojimai panaikinti žymas dėl bendros jungtinės nuosavybės ir buto baigtumo procento buvo panaikintos Sutarties galiojimo metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog J. B. dalyvavo Buto perdavimo bei pardavimo procese, todėl atsižvelgęs į bylos duomenis bei pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių argumentus, nusprendė tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti 5 000 Eur atlygį už suteiktas ieškovės apeliantui suteiktas paslaugas.

31.       Sprendžiant dėl atlygio už suteiktas paslaugas pagal sudarytą sutartį, svarbu nustatyti, ar šalys, įvykdė šalys sutartinius įsipareigojimus, ar ne; pasiektas sutarties tikslas, ar ne. Iš bylos duomenų bei teismo posėdžių matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė sudaro apeliantui klientus, todėl vieną iš sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ieškovė įvykdė.

32.       Iš sudarytos tarp šalių sutarties taip pat matyti, kad šalys buvo susitarusios ir dėl žymos apie 98 proc. baigtumą panaikinimo bei nuosavybės teisės pakeitimo/nutarčių pateikimo. Iš į bylą pateikto NRT išrašo turinio matosi, kad 100 proc. baigtumas įregistruotas 2021 m. vasario 26 d., t. y. galiojant sutarčiai, žymos panaikintos 2020 m. gruodžio 29 d. – įregistruota atsakovo asmeninė nuosavybė. Nauji kadastro duomenys 2022 m. kovo 24 d. įregistruoti NRT. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžių metu aišku tai, kad apeliantas pats inicijavo žymos apie 98 proc. baigtumą panaikinimą. J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad reikalingas nutartis įregistravo pats buto šeimininkas, t. y. apeliantas, kadangi J. B. neturėjo šiam veiksmui atlikti jokių įgaliojimų. Taip pat paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 22 d. buvo namie pas apeliantą, ištraukė VĮ Registrų centro išrašą, pažiūrėjo, kokių reikia nutarčių ir kartu su apeliantu jas surado ir reikalingos nutartys 3-4 dienų laikotarpyje apelianto buvo pristatytos VĮ Registrų centrui ko pasėkoje žymos dėl nuosavybės teisės bei 98 proc. baigtumo buvo panaikintos žymos. Apeliantas teigia, kad ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų panaikinti 98 proc. baigtumo žymas bei pateikti VĮ Registrų centrui teismo nutartis dėl asmeninės nuosavybės teisės įregistravimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad pirmiau minėtų veiksmų ši negalėjo atlikti dėl to, kad neturėjo įgaliojimo, todėl šiuos veiksmus atliko pats apeliantas, ieškovė mano, kad pirmiau minėti įsipareigojimai vis dėlto buvo atlikti. Tačiau pažymėtina, kad apeliantas sudarydamas sutartį negalėjo žinoti apie tai, kad ieškovės sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams atlikti bus reikalingas įgaliojimas, o ieškovė, kaip specialistė, besiverčianti tarpininkavimu parduodant turtą, sutartį sudarydama, turėjo pagrindą žinoti, kad prisiimamų įsipareigojimų pastaroji negalės atlikti, nes neturės įgaliojimo. Todėl teigti, kad ieškovė pilnai įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus nėra pagrindo, apeliantas pats teismo nutartis pristatė VĮ Registrų centrui, ko pasėkoje žymos dėl nuosavybės teisės bei 98 proc. baigtumo buvo panaikintos.

33.       Šalys Sutarties 6 punkte susitarė, kad apeliantas įsipareigoja sumokėti ieškovei atlygį už suteiktas paslaugas, kurio dydis bus lygus 5 000 Eur. Komisiniai turi būti sumokami per 3 dienas nuo notaro tvirtinamos Turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Butas T. Ž. ir E. Ž. parduotas 2022 m. balandžio 8 d. J. B. 2022 m. balandžio 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 5 000 Eur sumai I. K.. Taip pat pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, J. B. dalyvavimą prikimo-pardavimo procese taip pat patvirtina byloje esantis Turto perdavimo-priėmimo aktas bei Objekto apžiūros aktas, pasirašyti J. B. ir buto pirkėjo T. Ž.. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, Buto pirkėją surado ieškovė, elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė kuravo procesą susirašinėdama su Buto rekonstrukciją atliekančia maksimalistatyba.lt, organizavo kadastrinių bylų suradimą iš kaimynų, būtent J. B. buvo atsiųstas statybos užbaigimo aktas, kurį vėliau reikėjo pateikti VĮ Registrų centrui įregistruoti, J. B. susirašinėjo su Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro darbuotojais dėl sandorio patvirtinimo notarine tvarka. Be to, J. B. taip pat dalyvavo Buto apžiūros ir perdavimo procese, vyko į atsakovo pasirinktą notarų biurą sandorio patvirtinimui notarine tvarka, nepaisant to, kad, kaip teigia atsakovas, jis į notarų biurą neturėjo atvykti, todėl ieškovė įgijo teisę gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas, numatytas sudaryta tarp šalių sutartimi.

34.       Apeliantas ir ieškovė, suderinę savo valią bei aptarę sutarties sąlygas susitarė dėl ieškovės tarpininkavimo parduodant atsakovui priklausantį butą. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nenustatė nesąžiningų ieškovės veiksmų vykdant Sutarties sąlygas, atvirkščiai, nustatė, kad ieškovė Buto pirkėją surado, aktyviai ėmėsi veiksmų, kad Butą būtų galima parduoti įregistruojant/išregistruojant tam tikras žymas, derinant pardavimo sąlygas su pirkėju, registruojant būsimo sandorio patvirtinimą notarų biure, kol galiausiai Butas buvo parduotas ieškovės surastam pirkėjui – T. Ž.. Vien tai, kad sandoris nebuvo patvirtintas ieškovės pasirinktame notarų biure, nepaneigia ieškovės atliktų veiksmų visą laikotarpį nuo Sutarties pasirašymo iki Buto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo notarų biure. Tačiau apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad ieškovė neatliko savo įsipareigojimų panaikinti žymas, pateikti VĮ Registrų centrui atitinkamas teismo nutartis, kadangi, kaip ji teigė, tam neturėjo įgaliojimų, tačiau to negali traktuoti, kaip sutarties, šioje dalyje, įvykdymo, kadangi apeliantas nežinodamas, o ieškovė, kaip specialistė, besiverčianti šiai gerai žinomoje srityje turėjo žinoti, kad dalies prisiimtų įsipareigojimų ši negalės išvykdyti dėl įgaliojimo neturėjimo, todėl galėjo informuoti sutarties šalį apie galimą šių įsipareigojimų neįvykdymą ir kt., tačiau to nepadarė, todėl atsižvelgiant į tai, negalima laikyti, jog sutartis buvo visiškai įvykdyta.

35.       CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kaip ir minėta, Šalys Sutarties 6 punkte susitarė dėl 5 000 Eur atlyginimo už suteiktas ieškovės paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš dviejų sutarties sąlygų nebuvo tinkamai įvykdyta ieškovės, atlyginimas proporcingai mažinamas, priteisiant ieškovei iš apelianto 3 500 Eur atlygį už suteiktas paslaugas, iš dalies įvykdžius šalių sudarytą sutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, tačiau vertindamas vieno iš sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, jo įvykdymą traktavo neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

39.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo procese ieškovė patyrė 2 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 115 Eur žyminis mokestis ir 1 960 Eur advokato pagalbos išlaidos, šios mažinamos proporcingai tenkinto apeliacinio skundo reikalavimo proporcingumui (tenkintas 70 proc.) ir ieškovei priteisiamas 1 452,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliantas pirmosios instancijos procese patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad apelianto skundas tenkintinas iš dalies (tenkintas 30 proc.), šiam priteisimos pirmosios instancijos teismo procese 180 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

40.       Apeliantas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliaciniame procese atlyginimo nepateikė. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti šios patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto skundas tenkintas iš dalies, ieškovei iš apelianto priteisiamas 840 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria :

apelianto (atsakovo) I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei MB „NT paslaugų grupė“, į. k. 304904443, 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurus) skolą, 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 292,5 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės MB „NT paslaugų grupė“, į. k. 304904443, atsakovui I. K., a. k. (duomenys neskelbtini)  180 Eur (šimtas aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                         Asta Jakutytė-Sungailienė

Dalia Trumpulienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė