Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1A-82-211-2011].doc
Bylos nr.: 1A-82-211-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1d.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK XXI skyrius)
Išžaginimas (BK 149 str.1d.).
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK XXI skyrius)
Išžaginimas (BK 149 str.)
Paprastas išžaginimas (BK 149 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Įrodymai ir įrodinėjimo procesas
Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai
Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Pranešėja Laureta Ulbienė                                            Baudžiamoji byla Nr.1A-82/2011 m. 

Teisėjas Olegas  Zaicevas                                              Proceso Nr. 10-1-00136-09

                                                                                      Bylos kategorija : 7.1;

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                      2.1.7.4; 2.4.6.4.2;

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. balandžio  18  d.

Vilnius

 

 

            Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų  Jūratės Damanskienės, Pavelo Frolovo,

sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei, Linai Butkuvienei,                                                                  

dalyvaujant prokurorams Nerijui Bieliauskui, Nikolajui Kozliakui.,                      

gynėjui  advokatui Edmundui Būbeliui,

nukentėjusiajai I. C., jos atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

nuteistajam  A. I.,                                        

            teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ir nukentėjusios I. C. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 nuosprendžio, kuriuo A. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu  šešiems mėnesiams,  paskyrus jam įpareigojimą  iki 2010-12-31 atlyginti teismo priteistą turtinę  žalą.

            A. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

            Iš A. I. priteista I. C. 674,81 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

            Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė:

            A. I. nuteistas už tai, kad 2009-01-17 laikotarpiu  tarp 5.30 val. iki 6.30 val. G. J. priklausančio buto, 9duomenys neskelbtini0, kilusio konflikto su I. C. metu, tyčia ranka du kartus sudavė I. C. į veidą, tokiu būdu padarė pastarajai dvi muštines žaizdas apatinėje lūpoje, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei kaktos kairės pusės  sumušimą.

            A. I. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-01-17  laikotarpiu nuo 5.30 val. iki 6.30 val. G. J. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su I. C., po to kai ji pasakė, kad su juo lytiškai nesantykiaus, užgulė I. C. savo kūno svoriu iš viršaus, o pastarajai  mėginant pasipriešinti ir ištrūkti, jis viena ranka paėmęs ir laikydamas ją už smakro, kita nutraukė nuo pastarosios apatines kelnaites bei pradėjo savo varpą įvedinėti į jos makštį, tada pastarajai pradėjus šauktis pagalbos, t.y. pradėjus kviesti G. J., kuri tuo metu kartu su D. L. buvo gretimame kambaryje bei kumščiu daužyti sieną, jis ranka du kartus sudavė I. C. į veidą, tokiu būdu padarė pastarajai dvi muštines žaizdas apatinėje lūpoje bei kaktos kairės pusės  sumušimą, po to ranka sugriebęs jai už gerklės šaukė, kad ją užmuš, tuo metu į svetainę atėjus G. J. ir D. L., I. C. iš jo ištrūkusi nubėgo į vonios kambarį. Tuomet, neužilgo A. I., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. J. ir D. L. paaiškinęs, kad ketina atsiprašyt I. C., užėjęs į vonios kambarį, kuriame buvo I. C., užrakino vonios kambario duris, po ko pasinaudodamas tuo, kad I. C. valia buvo palaužta dėl prieš tai jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto bei grasinimų tuoj pat jį panaudoti, sugriebė pastarąją už juosmens, nusuko nuo savęs ir stovėdamas pastarajai už nugaros viena ranka  spausdamas ją į apačią per nugarą nulenkė į vonios pusę bei toliau stipriai laikydamas savo ranką I. C. ant nugaros ir tokiu būdu neleisdamas pastarajai  atsitiesti ir pasipriešinti, kita ranka  numovė džinsines kelnes, po ko su I. C. lytiškai santykiavo prieš jos  valią, t.y. išžagino ją.

            Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos  prokuratūra prašo pakeisti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2010-10-15 nuosprendžio dalį, kuria A. I. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. l d. ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. I. pripažinti kaltu ir paskirti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str.  l d.  laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.  l d., 2 d., 5 d.  l p., 65 str.  I d.   l  p., A. I. paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2010-10-15   Vilniaus miesto  l  apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. I. paskirti galutinę subendrintą 3 metų laisves atėmimo bausmę. Taip pat priteisti I. C. iš A. I. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

             Apeliantas nurodo, kad            teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 p.). Teismas byloje esančius įrodymus vertino nepakankamai išsamiai, todėl nepagrįstai padare išvadą, kad neįrodyta, jog A. I. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. I d, bei dėl šios priežasties nepagrįstai nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisė tik 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 p.), todėl nuosprendis keistinas.

            Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog kaltinimas, kad A. I. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. l d., iš esmės paremtas tik nukentėjusiosios I. C. parodymais. Šis teismo teiginys neatitinka tikrovės, kadangi vien iš 2009-05-28 kaltinamojo akto matyti, kad be nukentėjusios parodymų, kaltinimas A. I. dėl išžaginimo yra grindžiamas: nukentėjusiosios I. C. parodymais, duotais jos parodymų patikrinimo vietoje metu (l t., b.l. 47-65), liudytojos G. J. parodymais (l t., b.l. 173-178, 181-182), liudytojo R. J. parodymais (l t., b.l. 191-192), liudytojos M. D. parodymais (l t., b.l. 193-194), liudytojos J. K. parodymais (l t., b.l. 197-199), specialisto išvada Nr. G 256/09 (01) (l t., b.l. 98-100), specialisto išvada Nr. G 1017/09 (01) (l t, b.l. 115-116), specialisto išvada Nr. S 45/09 (01) R 424/09 (l t, b.l 135-144), nukentėjusiosios I. C. telefono apžiūros protokolu (l t, b.l. l 19-127), nukentėjusiosios I. C. apatinių kelnaičių apžiūros protokolu (l t, b.l 179-180). Taip pat A. I. kaltę pilnai įrodo ir teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiosios I. C., liudytojų G. J., M. D., J. K., A. D., R. D. duoti parodymai.

            Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios I. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nagrinėjant bylą, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl vertintini kritiškai.Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji I. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duodama parodymus iš esmės analogiškai paaiškino visas įvykio aplinkybes apie tai, kaip A. I. ją išžagino, jos parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs. Neužilgo po įvykio su nukentėjusiąją bendravusi G. J., bei policijos pareigūnai J. K., R. D., M. D. ir R. J. patvirtino, kad nukentėjusioji iškart po įvykio jiems pasakė, kad buvo išžaginta,  taip pat šie liudytojai paaiškino, kad ant nukentėjusiosios veido matėsi smurto žymės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neprieštarauja ir pilnai patvirtina nukentėjusiosios I. C. parodymus apie jos išžaginimą. Specialisto išvadose Nr. G. 256/09 (01) ir Nr. G 1017/09 (01) nurodoma, kad I. C. veide nustatytos dvi muštinės žaizdos galėjo būti padarytos nukentėjusiosios nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2009-01-17 apie 06.00 val., užpuolikui sudavus du smūgius kumščiu į apatines lūpos bei kaktos sritį. Visi kūno sužalojimai galėjo būti padaryti maždaug vienu metu, t.y. vienas po kito (l t, b.l. 98-100, 115-1 16).

            Specialisto išvadoje Nr. S 45/09 (01) R424/09 nurodoma, kad ant I. C. džinsinių kelnių yra sperma, gautas A. I. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe, ant I. C. puskojinių yra žmogaus kraujas ir sperminio skysčio pėdsakai, gautas A. I. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe ir I. C. DNR profilis su 99,999999990% tikimybe, (l t., b.l. 135-144). Specialisto išvadoje Nr. G. 627/09 (01) nurodoma, kad A. I. kūno apžiūros metu- 2009-02-11 jo kūne sužalojimų, tame tarpe pėdsakų, kurie galėjo likti sugijus odos įbrėžimams, padarytiems 2009-01-17, nekonstatuota. Neatmetama galimybė, kad nuo 2009-01-17 iki 2009-02-11, galimai buvę paviršiniai odos įdrėskimai ar įbrėžimai galėjo sugyti be pėdsakų  (l t.,b.l. 66-67).

            2009-01-19 I. C. priklausančio mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuota tai, kad telefono užrašų skiltyje rastas mobilaus telefono numeris 8 656 88553 (byloje nustatyta, kad šiuo numeriu naudojosi A. I.), kuris įvardintas- "Algis draug". Skiltyje gautos žinutės buvo rastos šios iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), siųstos žinutes: 1) 2009-01-17 14.52 val.- „Tu man atleisk prašau jei gali,, ne taip viskas būti turėjo, man pasidarė buvo kažkas nė pats nesuvokiau..žinau, kad neatitaisysi to bet noriu pabandyti vis dėlto., aš labai pergyvenu ..kaip tau ten"; 2) 2009-01-19 15.48 val.- "Kodėl nekeli  ? kaip tu jautiesi mažiau ? Viską dar galim ištaisyti juk..", 3) 2009-01-19 17.3 l val.- "Aš tau sumokėsiu kiek nori bet pripažink kad žaidei su manimi. Turi juk draugą“ (lt., b.l. 119-127).

            2009-01-28 I. C. apatinių kelnaičių apžiūros protokole užfiksuota tai, kad moteriškos juodos spalvos apatinės kelnaitės su juostele nugarinėje dalyje yra suplėšytos. Įplyšimas matomas kairėje kelnaičių pusėje, kur suplėšyta juostelė, jungianti kelnaičių priekinę dalį su nugarine dalimi (l t., b.l. 179-180).

          Teismo padarytos išvados dėl nukentėjusiosios parodymų prieštaravimo faktinėms aplinkybėms yra klaidingos. Teismas klaidingai padarė išvadą, tai, kad ekspertas nerado jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios smakro, kaklo, lytinių organų srityje, ant vidinių šlaunų paviršių ar riešų, prieštarauja nukentėjusiosios parodymams apie tai, jog A. I. ją stipriai laikė už smakro, per jėgą įvedinėjo savo varpą į jos makštį, smaugė. Pažymėtina, kad ne visi smurtiniai veiksmai galėjo palikti nukentėjusiosios kūne pėdsakus, nes tokių pėdsakų atsiradimas priklauso nuo smurtinių veiksmų stiprumo, intesyvumo bei veikiamų kūno vietų fiziologinių savybių. Akivaizdu, kad A. I. veiksmai, laikant nukentėjusiąją už smakro, mėginant įvesti varpą į makštį, sugriebimas ranka nukentėjusiajai už gerkles, galėjo ir nepalikti pėdsakų ant nukentėjusiosios kūno Be to, nukentėjusioji nenurodė, jog nuteistasis  būtų laikęs jos riešus ar fiziškai būtų veikęs nukentėjusiosios šlaunų vidinius paviršius.

            Teismas klaidingai nurodo, kad A. I. teisme parodė, kad prieš įvykį buvo Egipte, taip pat lankė soliariumus ir todėl buvo įdegęs, kadangi tokius teiginius teisme nagrinėjant bylą pats pirmas suformulavo ne kaltinamasis, bet jo gynėjas advokatas Edmundas Būbelis, užduodamas klausimą ekspertui, ar tuo atveju jei kūnas būtų buvęs įdegęs ar galėjo iki 2009-02-1l be pėdsakų išnykti, 2009-01-17 nukentėjusiosios besiginant kaltininko kūne padaryti įdrėskimai. Pats nuteistasis , paklausus jo, ar šis prieš įvykį buvo Egipte bei lankėsi soliariumuose, šių aplinkybių tvirtai nepatvirtino. Teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai galintys patvirtinti, kad neužilgo prieš įvykį nuteistasis  buvo išvykęs į  Egiptą. Todėl teisme nagrinėjant bylą advokato išsakyti teiginiai apie galimą A. I. įdegį turėtų būti vertinti kritiškai kaip gynybinė versija, kuri nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu A. I. apie jokią išvyką į Egiptą ir lankymasį soliariumuose nieko neminėjo. Ekspertas teisme duodamas paaiškinimus neatmetė galimybės, kad nuteistojo kūne padaryti įdrėskimai galėjo iki 2009-02-11 sugyti be pėdsakų. Anot teismo, tai kad nukentėjusioji su nuteistuoju  prieš įvykį susiskambindavo ir susirašinėdavo bei tai, kad nukentėjusioji atsigulė su nuteistuoju ant vieno čiužinio, turėtų būti vertinama kaip aplinkybės keliančios pagrįstų abejonių dėl I. C. parodymų apie išžaginimą patikimumo. Šie teismo teiginiai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, laikytini nepagrįstais, kadangi pati nukentėjusioji I. C. parode, kad iki įvykio telefonu susirašinėjo ir kalbėjo bei kelis kartus Vilniaus mieste buvo susitikusi su A. I., taip pat ji patvirtino, kad įkalbėta G. J. liko pas pastarąją nakvoti bei atsigulė ant vieno čiužinio kartu su nuteistuoju. I. C. atsigulimas miegoti su A. I. ant vieno čiužinio, negali būti vertinamas kaip jos sutikimas lytiškai santykiauti su juo.           Liudytojas D. L., duodamas parodymus teisme, painiojosi ir juos keitė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas  D. L. paaiškino, kad būnant pas G. J. namuose, I. C. alkoholio negėrė, tačiau teisme duodamas parodymus, jis paaiškino, kad I. C. vartojo alkoholį, nurodydamas, kad pastaroji išgėrė apie vieną taurelę degtines. Kritiškai vertintini liudytojo D. L. parodymai apie tai, kaip jis, eidamas į tualetą, atsitiktinai užklupo besiginčijančius I. C. ir A. I., kadangi visų pirma- šie jo parodymai prieštarauja nukentėjusiosios I. C. bei liudytojos G. J. parodymams apie tai, kad D. L. kartu su G. J. įbėgo į kambarį, iškart po to, kai I. C. pradėjo kviestis pagalbos, o antra- ir pats D. L. teisme duodamas parodymus patikslino, kad prieš eidamas į tualetą išgirdo triukšmą iš gretimo kambario, todėl remiantis šiais D. L. teisme duotais parodymais, galima daryti pagrįstą išvadą, kad tiek jis, tiek G. J. į kambarį, kuriame tuo metu buvo nukentėjusioji ir nuteistasis , įbėgo dėl to, kad išgirdo iš ten sklindantį triukšmą. Keisti ir liudytojo D. L. parodymai apie tai, kad jis nebaigęs lytinio akto su G. J., staiga nusprendė nueiti į tualetą. Tuo tarpu G. J. parodymai apie tai, kad lytinis aktas buvo nutrauktas dėl to, kad jie staiga išgirdo iš gretimo kambario sklindantį triukšmą, skamba žymiai įtikinamiau. Neatitinkančiais tikrovės laikytini ir liudytojo  D. L. teisme nagrinėjant bylą duoti parodymai apie tai, kad jis G. J. prašymu, nuplėšė nuo jos naktinius, kadangi šios aplinkybės jis nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu paprašius liudytojo  D. L. apibūdinti kokius naktinius tuo metu dėvėjo G. J., pastarasis negalėjo tiksliai jų apibūdinti, ir tik tuomet, kai advokatas Edmundas Būbelis uždavė jam atsakymą menantį klausimą- "Ar tai buvo stringair', D. L. patvirtino, kad tai buvo stringai, tačiau kitų apatinių kelnaičių požymių nurodyti negalėjo, taip pat jis negalėjo pasakyti kuri kelnaičių vieta suplyšo.

            Tuo tarpu liudytoja G. J. kategoriškai neigia, jog būtų prašiusi D. L., kad šis nuplėštų nuo jos naktinius bei paaiškino, jog naktinius ji nusirengė pati.            Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, ignoruodamas aukščiau paminėtus faktus, leidžiančius pagrįstai abejoti liudytojo D. L. parodymų patikimumu, teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. J. nuslėpė, kad pasišalinusi su D. L. į miegamąjį, turėjo su juo lytinius santykius, buvo nusirengusi nuogai, todėl anot teismo, mažai tikėtina, kad G. J., išgirdusi I. C. pagalbos šauksmus, išbėgo iš miegamojo, neva iš paskos D. L., t.y. visiškai nuoga.

            Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, o A. I. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, būtent ši aplinkybė ir sąlygojo neadekvačius pastarojo veiksmus, t.y. smurto panaudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu bei jos išžaginimą, kai ši atsisakė su juo lytiškai santykiauti. Todėl A. I. apsvaigimas nuo alkoholio turėtų būti vertinamas, kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes ši aplinkybe apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

          Įvertinus aptartus bylos duomenis, konstatuotina, kad teismas išteisindamas A. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. l d., netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį.

          Teismas nepagrįstai išteisindamas A. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. I d., tuo pačiu nepagrįstai nukentėjusiajai I. C. priteisė iš pastarojo tik 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl pripažinus A. I. kaltu dėl I. C. išžaginimo, atsižvelgiant į tai, kad dėl išžaginimo pastaroji patyrė dvasinius išgyvenimus, po įvykio prarado fizinio ir emocinio saugumo jausmą, taip pat atsižvelgus į A. I. turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, I. C. iš A. I. turėtų būti priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

            Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. C. prašo Vilniaus  miesto   l   apylinkės  teismo  2010-10-15  nuosprendį  dalyje  dėl A. I. išteisinimo  pagal  BK  149  str.  l  d., padarymo, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant A. I. kaltu  pagal LR BK 149 str. l d..Taip pat apeliantė prašo  nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos 10 000   Lt  dydžio  priteisimo   pakeisti  ir  priteisti  iš   A. I. jos  naudai patirtą 150 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Priteisti iš A. I. patirtas bylinėjimosi atstovavimo išlaidas. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

 

            Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. l d., padarymo.

 

            Teismas, darydamas išvadą dėl to, jog kaltinimas A. I. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. l d., padarymo, yra pagrįstas iš esmės tik nukentėjusios I. C. parodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ši teismo išvada pagrįsta tik pačios nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kritika, neanalizuojant kitų byloje esančių įrodymų, netikrinant jų tarpusavio ryšio, nesugretinant nukentėjusiosios ir  nuteistojo parodymų, jų prieštaravimų priežasčių išsiaiškinimu, t.y. teismas nukentėjusiosios parodymus įvertino ir analizavo atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Tą draudžia LR BPK 20 str. 5 d. nuostata. Be to, teismo nukentėjusiosios parodymai buvo įvertinti kritiškai be jokio pagrindo, teisėjo vidinis įsitikimas buvo pagrįstas ne išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 d., o paremtas išimtinai prielaidomis. Teismas, atlikdamas nukentėjusios parodymų vertinimą nurodė, jog nukentėjusiosios parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kas nulemia teismo nuomone, jog jie vertintini kritiškai, ir jais grįsti nuteistojo  kaltės negalima. Teismo  manymu negalima remtis  nukentėjusiosios parodymais  dėl  to, jog pastarosios  parodymų nepatvirtino mediko specialisto 2009-01-19 išvadoje Nr.  9-256/09(01) konstatuotos aplinkybės, t.y. teismas nurodo, jog nukentėjusioji buvo nurodžius, jog nuteistasis  per jėgą įvedinėjo savo varpą į jos makštį, tačiau teismo medikas  ekspertas jokių atitinkamų sužalojimų nenustatė.  Atkreiptinas  teismo dėmesys į tai, kad teismas netiksliai nurodo nukentėjusiosios parodymus, kurie yra teismo išdėstomi teismo nuosprendžio 3 psl. viena pastraipa aukščiau nei pateiktas teismo įvertinimas. Teismas konstatavo, jog nukentėjusioji nurodė, kad „pastarasis (t.y. nuteistasis ) bandė įvesti savo lytinį organą į jos makštį". Be to, nukentėjusiosios parodymai dėl stipraus laikymo už smakro, kaklo yra vertinamojo stiprumo prasme pobūdžio, kadangi žymės galėjo neišlikti dėl objektyvių priežasčių, kas nesuteikia teismui daryti išvados, jog dėl šios priežasties nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi. Be to, stresinės aplinkybės be jokios abejonės turėjo įtakos nukentėjusiosios galimybėms fiksuoti bei įsiminti konkrečių veiksmų stiprumą. Teismo atliktas nukentėjusiosios parodymų kritinis įvertinimas yra nepagrįstas.

            Apylinkės teismo manymu negalima remtis nukentėjusiosios parodymais dėl to, jog mediko specialisto 2009-01- 19   išvadoje Nr. 9-256/09(01) nėra kategoriškos išvados apie tai, jog ant nuteistojo  asmens kūno nėra jokių sužalojimų, būdingų įdrėskimui ar įbrėžimui. Specialisto išvadoje yra konstatuota, jog minėti sužalojimai nuteistojo kūne galėjo sugyti be pėdsakų.  Ši specialisto išvada buvo patvirtinta teismo posėdžio   metu,   todėl   teismas   šiuo   motyvu   negalėjo   remtis,   atmesdamas   ar   kritiškai  vertindamas nukentėjusiosios parodymus, nes teismo medikas ekspertas patvirtino, jog nuteistojo  kūne galimi sužalojimai galėjo sugyti be pėdsakų.

            Apylinkės teismo manymu kritiškai vertinti nukentėjusiosios parodymus dėl to, jog pastaroji buvo išžaginta nuteistojo , leidžia šios teismo nurodytos aplinkybės: nukentėjusioji dieną prieš įvykį turėjo lytinių santykių su kitu vyriškiu; nukentėjusioji bendravo su nuteistuoju, susirašinėdama trumposiomis žinutėmis; nukentėjusioji nebuvo niekieno verčiama gultis ant pripučiamo čiužinio svetainėje šalia nuteistojo  įvykio metu. Teismo manymu, šios aplinkybės sudarė pagrindą suabejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, dėl ko jais grįsti kaltinimo nėra teismo manymu galimybės. Mano, jog šios teismo įvardintos aplinkybės neprieštarauja jokiems byloje nustatytiems faktams, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės nesuteikė nuteistajam pagrindo atlikti neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, teismo nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepaneigia ir neleidžia abejoti nukentėjusiosios tvirtinamo fakto dėl išžaginimo nusikaltimo jos atžvilgiu padarymo. Teismo nurodytos aplinkybės, nereiškia, jog nukentėjusioji buvo davusi neatšaukiamą sutikimą lytiškai santykiauti, todėl šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi. Teismas turėjo atlikti kiekvieno byloje esančio ir ištirto įrodymo įvertinimą atskirai ir po to visų įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju teismas neatliko jokio nuteistojo  parodymų ir liudytojo D. L. parodymų vertinimo, nepateikė šių įrodymų vertinimo motyvų, kurias faktines bylos aplinkybes jie patvirtina, ar paneigia. Teismas neatliko jokio nuteisintojo asmens parodymų atitikimo bylos faktinėms aplinkybėms , situacijai vertinimo ar analizės. Teismas, neatlikęs liudytojo D. L. parodymų vertinimo, jais remdamasis padarė išvadą, jog šie parodymai paneigia liudytojos G. J. parodymus. Liudytojas D. L. ikiteisminio tyrimo metu bylos faktines aplinkybes   aiškino  visiškai   skirtingai,   nei   teisminio   nagrinėjimo   metu.  D. L. teisminio  nagrinėjimo metu negalėjo teismui paaiškinti, dėl kokių priežasčių, asmens parodymai iš esmės keičiasi. O liudytojos G. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nesikeitė nuo jos  duotų parodymų teisminio nagrinėjimo metu. Todėl, neaišku, kokiu pagrindu teismas liudytojos G. J. parodymus laikė nepatikimais, o liudytojo D. L. patikimais  ir tokiais, kurie gali paneigti kito liudytojo parodymus.

            Teismas nurodė, jog pateikto kaltinimo nepagrindžia  ir M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto serologijos  ir  DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. 545/09(01) R424/09, iš kurios seka, kad ant nukentėjusiosios džinsų rasta A. I. spermos, ant jos puskojinių jo sperminio skysčio pėdsakai. Teismas, įvertinęs šį įrodymą, konstatavo, jog nuteistojo  sperma ant nukentėjusiosios rūbų galėjo patekti tiek lytinio akto metu vonioje, tiek savaime išbėgti iš josios makšties po lytinio akto svetainėje. Byloje buvo nustatytas faktas, jog nukentėjusioji prieš atsiguldama ant pripučiamo čiužinio, nusirengė vonioje, kur liko jos džinsinės kelnės ir puskojinės. Nuteistasis  nurodė, jog lytinis aktas įvyko ant čiužinio svetainėje. Nukentėjusioji šiems parodymams prieštaravo ir nuosekliai nurodė, jog prievartinis lytinis aktas įvyko vonioje. Faktinė aplinkybė, jog   nuteistojo  DNR pėdsakai buvo aptikti būtent ant tų nukentėjusiosios drabužių, kurie liko vonioje, ir kurių nukentėjusioji nebuvo apsirengusi, kol neatėjo į vonią nuprausti kruvino veido, patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl prievartinio lytinio akto atlikimo aplinkybių ir vietos. Šis patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl prievartinio lytinio akto prieš ją atlikimo aplinkybių ir vietos. Teismo  išvadą, jog išteisinto asmens DNR pėdsakai galėjo atsirasti ant nukentėjusiosios drabužių savaime iš josios makšties išbėgant po lytinio akto atlikimo, pagrindė išimtinai prielaida, kas nėra leidžiama teismui įstatymo .

 

            Dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydžio.

 

          Nukentėjusioji I. C. teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį A. I. atžvilgiu dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. l d. padarymo, ir atitinkamai netinkamai nustatė nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį . Teismas neanalizavo nukentėjusiosios argumentų dėl patirtos neturtinės žalos dėl išžaginimo nusikaltimo nukentėjusiosios atžvilgiu padarymo. Dėl nusikaltimo padarymo jai buvo padaryti kūno sužalojimai, specialistų medikų įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei pažeista jos psichinė, fizinė ir dvasine gerovė. A. I. jos atžvilgiu naudojo tiek fizinį, tiek psichinį smurtą. Ji patyrė fizinį ir dvasinį smurtą, po kurio sekė išžaginimas, t.y. jos kūno neliečiamybės smurtinis pažeidimas. Patirtas dvasinis sukrėtimas nusikaltimo padarymo metu buvo ypatingai didelis ir dėl išskirtinio nusikaltimo pobūdžio, t.y. nusikaltimo, kuris nukreiptas prieš kito asmens kūno neliečiamybę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamybę. Dėl šio nusikaltimo padarymo ji daugiau kaip mėnesį negalėjo gyventi savo namuose, kadangi bijojo pasilikti viena. Jai sutriko miegas, pusiausvyra, pasitikėjimas aplinkiniais, saugumo jausmas visuomenėje. Po nedarbingumo negalėjo dar kelias savaites eiti į darbą ir dirbti, kadangi dėl lūpos prakirtimo negalėjo ilgą laiką kalbėti telefonu, bendrauti su žmonėmis, negalėjo valgyti, apie mėnesį laiko maitinosi tik per šiaudelį skystu maistu. Jos darbas yra tiesiogiai susijęs su bendravimu su klientais, dėl ko ji negalėjo tinkamai atlikti savo darbo funkcijų, turėjo dėl to atsiprašinėti iš darbo jau pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Dėl dvasinio sukrėtimo kreipėsi į psichologus pagalbos. 2009-03-12 šeimos gydytojas išrašė raminamųjų vaistų, nusiuntė per neuropatologą. 2009-04-02 nukentėjusioji apsilankė pas neuropatologą, kuris nustatė, jog dėl vegetodestoniįos diagnozės šios ligos gydymas dėl patirto streso ir šoko apsunkintas. Jai buvo išrašyti stipresnio poveikio vaistai, ilgą laiką jautė baimę, stresą, dirglumą, nepasitikėjimą savimi, taip pat ir aplinkiniais žmonėmis. Šio nusikaltimo pasekmės išliks visą gyvenimą jos dvasinėje būklėje, todėl žala ir pasekmės dvasinei ir psichinei gerovei liks neatstatytos. Šie liekamieji padariniai turės įtaką ateities gyvenimui, jos būsimiems šeimyniniams santykiams ir pan. Tokios aplinkybės yra ypatingai reikšmingos, nustatant neturtinės žalos dydį (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-171 /200S). Susirūpinimas yra taip pat dėl nukentėjusiosios būsimų bendravimo su vyrais galimybių ir jos dvasinės būklės. Tai be jokios abejonės turi tiesioginę įtaką, sprendžiant klausimą dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, kadangi susirūpinimas būsimosiomis pasekmėmis sudaro neturtinės žalos turinį. (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-13/2007).

          Įstatymui numatant piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą ir pergyvenimus, atsižvelgiant į jos amžių, sveikatos sužalojimo pobūdį, laipsnį ir pasekmes jos sveikatai, jos dvasinius išgyvenimus, kaltinamo asmens kaltę, tai, kad kaltinamas asmuo veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, susiformavusią teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, padarytą neturtinę žalą šiuo atveju nukentėjusioji I. C. vertina 150 000 Lt ir prašo priteisti .

            Nuteistasis  A. I. atsiliepimu  į Vilniaus apygardos  prokuratūros ir  nukentėjusiosios  I. C. apeliacinius  skundus  prašė juos  atmesti, nurodydama, kad  skundai yra nepagrįsti. Jis   jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos  Respublikos BK  149 str. 1 d. nepadarė, su  nukentėjusiąja I. C. atliko   lytinį aktą  su jos sutikimu , tą patvirtina tiek  jo parodymai, tiek to įvykio metu kartu buvęs liudytojas  D. L. . Tai, kad  jis aptariamo įvykio metu ir vietoje neišžagino  nukentėjusiosios  I. C. patvirtina ir jos pačios  pareiškimas, rašytas policijai, kuriame ji neigė išžaginimo faktą,  tą patį savo tarnybiniuose  pranešimuose nurodė ir policijos pareigūnas R. D. , kuris bendravo  su nukentėjusiąja  I. C., kai ji   kreipėsi į policiją. Policijos darbuotoja  M. D. bendravo su  liudytoja  G. J. , todėl ji informaciją apie įvykį gavo tik iš jos, o ne iš pačios  nukentėjusiosios.   Liudytojai  R. D., M. D. , apklausti teisme, aiškino priešingai, tačiau  jų tarnybiniuose pranešimuose  yra nurodyta kitaip. Bylojė nėra jokių įrodymų, kad  jį  neva aptariamo išžaginimo metu buvo  sužalojusi  nukentėjusioji ., tačiau jį apžiūrėjus teismo medicinos ekspertui pas jį nebuvo rasta jokių sužalojimų. Nukentėjusiosios nurodyti  sužalojimai būtų akivaizdūs, jei tokie būtų  buvę padaryti, nes  jis  2008 m. Spalio,  lapkričio mėnesiais  buvo išvykęs į kurortus, buvo įdegęs.  Jis sižalojo  nukentėjusiąją  ne dėl to, kad ji neva nesutiko  su juo lytiškai santykiauti, bet  dėl aplinybių, kurias teismas nustatė skundžiamu nuosprendžiu. Jis  nukentėjusiosios  kelnaičių-stringų  nesuplėšė, jo manymu ji tą vakarą  buvo ne sustringais, o  šviesiomis kelnaitėmis . Liudytoja  G. J. teigia, kad  suplėšytas  kelnaites surado svetainėje  prie  čiužinio, tai  rodo, kad  lytinis aktas  įvyko visai kitomis aplinkybėmis nei teigia nukentėjusioji  ir liduytoja .

            Su nukentėjusiąja  I. C. jis iki įvykio buvo pažįstamas  apie pusę metų,  su  ja gana dažnai bendravo,  ne kartą yra turėję lytinius  santykius. Tai, kad jų santykiai buvo geri, patvirtina  ir  jų susirašinėjimas  SMS žinutėmis  įvykio vakarą,  kai ji kvietė jį iš Kauno atvažiuoti  į Vilnių ir kvietė atvažiuoti  su draugu, žadėjo, kad   viskas bus puiku. Pabuvus įvykio vakarą bare, I. C. negrįžo į savo namus,  liko su juo  pas G. J., nors gyvena  gretimame  name, kartu su juo atsigulė  svetainėje ant čiužinio, kur  gera valia su juo lytiškai santykiavo. Vonioje jie lytinio akto neatliko , jos aiškinimas, kad jis ją vonioje išžagino ,  yra nelogiškas, nes šalia vonios  yra virtuvė, kurią nuo vonios skiria tik plona gipsinė  siena, virtuvėje buvo  G. J. su D. L., tačiau nei vienas iš jų negirdėjo  jokio pasipriešinimo  ir pan.  Po lytinių santykių  tą patį vakarą  tarp jų kilo  konfliktas dėl jo manymu  netinkamo  I. C. elgesio bare, kai ji koketavo su kitais vyriškiais, dėl ko jis jai sudavė , po to dėl šios priežasties jis jai rašė  žiniutes, atsiprašinėjo , jam  žinutę po to parašė ir  G. J..  Jo manymu,  nukentėjusioji  I. C. jį įskundė dėl išžaginimo  melagingai, norėdama  gauti iš to turtinės naudos, tą patvirtina  nežinomo  asmens skambutis į D. L. mobilaus ryšio telefoną, pokalbio metu buvo  pareikalauta  80 000 Litų,priešingu atveju  buvo pagrasinta, kad apie nusikaltimą bus pranešta. Tai, kad  tiek nukentėjusioji I. C., tiek liudytoja G. J. meluoja,  patvirtina   ir ta apliniybė, kad  G. J., būdama teisininke, turėdAma  universitetinį  teisinį išsilavinimą , studijuojanti  doktorantūroje, bendrajama  pagalbos centrui pranešė , kad  du vaikinai  merginą išžagino  automobilyje senamiestyje  ir dabar  mėlunu  automobiliu  VW važiuoja į Kauną. 

            Teismo posėdyje  prokuroras, nukentėjusioji  I. C. ir jos atstovė  prašė  apeliacinius skundus patenkinti, nuteistasis  A. I. ir jo gynėjas  prašė  apeliacinius  skundus atmesti.

            Vilniaus apygardos prokuratūros ir nukentėjusios I. C. apeliaciniai skundai tenkintini.

            Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. I. atžvilgiu pagal BK 149 str. 1 d., neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė neteisingą išvadą. Tiek  Vilniaus apygardos prokuratūros  apeliacdinio  skundo argumentai , tiek nukentėjusiosios  I. C. apeliacinio  skundo argumentai  dėl  netinkamo įrodymų vertinimo ,  netinkamos ar nepilnos  jų analizės  yra pagrįsti.

 

            Dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos  Respublikos BK 149 str. 1 d,. padarymo :

 

            Pagal BPK 20 str. 3 d. įrodymais gali būti bet kokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas , vertindamas , ar aptariamu laiku ir vietoje  buvo išžaginta  nukentėjusioji  I. C. , nepagrįstai  jos parodymus  bei jos parodymus patvirtinančios liudytojos  G. J. parodymus ir kitus įrodymus, susijusius su jų parodymais, įvertino kritiškai, o  veikos  kaltininko, su juo buvusio  liudytojo  D. L. parodymus  įvertino kaip  patikimą įrodymų šaltinį  ir  jų versiją grindė  išteisinamąjį nuosprendį. 

            Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 4 p. lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią. Lytinis santykiavimas ar kitos lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valia yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Toks nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį ar kitais būdais. Kolegijos nuomone,  bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyyta, kad aptariamo įvykio laiku ir vietoje nuteistasis A. I. lytiškai santykiavo su   nukentėjusiąja I. C. prieš jos valią, jos nesutikimas lytiškai santykiauti  su juo  buvo aiškiai išreikštas , ką  A. I. ir suvokė.  

            Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, A. I. kaltu dėl išžaginimo neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusios neišžagino, neprievartavo. Jie susipažino interneto svetainėje „pažintys.lt.“ buvo susitike kelis kartus, turėjo su ja lytinių santykių. 2009-01-16 po klubo jis,  I. C. G. J. ir D. L. nuvažiavo pas G. J. į butą, vartojo alkoholį,  bendravo apie 2 valandas. Vėliau G. J. su D. L. nuėjo į miegamąjį,  o jis su I. C. atsigulė svetainėje ant pripučiamo čiužinio, kurį davė G. J.. Jis su I. C. santykiavo natūraliu būdu, lytinį aktą baigė. Paskui jis  papriekaištavo I. C. dėl jos elgesio klube, sakydamas, kad ji pasielgė kaip „prostitutė“, pastaroji  trenkė jam per veidą, jis susinervino, ir  du kartus sudavė jai per veidą, prakirto lūpą. Išėję iš miegamojo G. su D. jį ramino. Vonioje, kur po to buvo nuėjusi  I. C. , jis  ramino ją , jos atsiprašinėjo, tačiau nei žagino, nei lytiškai santykiavo su ja, durų uždaręs nebuvo, vonioje jie prabuvo apie 10 min. (2 t., b.l. 23-26, 28-29, 36-37, 3 t.,b.l.41-45). Tokią jo versiją palaikė  liudytojas  D. L., nuteistojo  draugas, įvykio vakarą atvažiavęs kartu su juo iš Kauno, kad pabendrautų su  nukentėjusiąja ir jos drauge (t. 1 b.l.  183-185, t. 2 b.l. 177-182).

            Nuteistojo  A. I. versija, neva nukentėjusioji I. C. su juo lytiškai santykiavo gera valia, yra visiškai paneigta nukentėjusiosios I. C. parodymais ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji I. C. tiek  ikiteisminio tyrimo metu , tiek  bylos nagrinėjimo teisme metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kuriuose  neigė, kad ji kada nors yra turėjusi lytinius  santykius  su A. I. , taip pat neigė įvykio  naktį su juo lytiškai santykiavusi  gera  valia , nurodydama, kad  jis atliko su ja lytinį aktą prieš jos valią, prieš tai panaudojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą.  Jos parodymais  ji su A. I. susipažino interneto svetainėje- „www pažintys lt." Iš pradžių jie susirašinėjo internete, vėliau bendravo telefonu, buvo susitikę. 2009-01-16 A. I.,  D. L., I. C. ir G. J. buvo  klube „Lemur“ kur kalbėjosi, išskyrus ją, visi vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau nuvyko į G. J. namus. Namuose A. I. ir D. L. toliau gėrė atsineštą degtinę.  Ji Gintarei pasakė , kad nori namo, tačiau ji prašė, kad jos nepaliktų su dviem vaikinais. Vaikinams baigus gerti, G. J. su D. L. nuėjo miegoti į miegamąjį, o jai ir A. I. pripūtė čiužinį, ant kurio ji su pastaruoju atsigulė. Ji atsigulė būdama apsirengusi G. J. jai paduotus sportinius  marškinėlius ir apatines kelnaites. Atsigulus A. I. pradėjo ją glamonėti, lįsti, tačiau ji pastarajam pasakė, kad šis nusisuktų, nes ji su pastaruoju nesimylės ir nebesusitikės, dėl ko jis supyko. Iš pradžių jis  prispaudė ją prie sienos, po to paguldė ant nugaros ir užgulė iš viršaus. . Ją  jam užgulus, ji pradėjo priešintis ir su nagais perbrėžė pastarajam virš dešinės akies, taip pat smakrą ir kaklą iki krūtinės. A. I., būdamas už ją fiziškai stipresnis,  ją laikė už smakro, kad ši negalėtų spurdėti ir tuo pačiu metu A. I. per prievartą nuo jos nuplėšė juodos spalvos apatines kelnaites, pakelė į viršų maikutę ir pradėjo savo lytinį organą kišti jai į makštį. Tuomet ji pradėjo vardu šaukti G. J. bei kumščiu daužyti į sieną, už kurios ji buvo. Po jos ištarto Gintares vardo A. I. sudavė jai pirmą stiprų smūgį į veido sritį ties lūpa ir tuo smūgiu prakirto lūpą. Ji antrą kartą sušuko G. vardą, tada A. I. dar labiau įsiuto ir gulėdamas ant jos kumščiu trenkė antrą smūgį į galvą, po to sugriebė ją už gerklės ir smaugdamas šaukė- "užmušiu tave kale". Į kambarį įbėgę D. L. ir G. J. įjungė šviesą ir pamatė kaip A. I. ją smaugia. D. L. sugriebė A. I. ir nuo jos jį atitraukė. Ji atsikėlė ir nubėgo į vonią, kurioje būdama girdėjo, kaip A. I. šaukė, jog ją užmuš. Į vonios kambarį  užėjo D. L., kuris liepė jai nusimauti kraujuotą maikutę bei nusiprausti. Ji nusimovė maikutę, kurią padavė D. L., nusiprausė bei paprašė pastarojo atnešti ledo. D. L., liepė užsirakinti duris ir nuėjo ledo. Vėliau sugrįžo su ledu ir kartu su A. I.. Ji atrakino duris norėdama paimti ledą.Tuo metu ji vilkėjo G. J. megztuką, kurį rado vonioje, savo džinsines kelnes, kojines, kurias buvo palikusi vonioje. Džinsines kelnes apsivilko, būdama be kelnaičių, nes grumiantis ant čiužinio su A. I., kelnaites nuo jos nuplėšė ir nežinia kur padėjo. A. I. patikino D. L., kad nori su ja gražiuoju pakalbėti, atsiprašyti. Ji D. L. prašė, kad šis A. I. neįleistų pas ją į vonią, tačiau pastarasis jį įleido. A. I. užėjęs į vonią, iškart užrakino vonios duris. Iš pradžių pastarasis pasakė, kad ji pati kalta, jog taip įvyko. Jis sakė. kad jau pirmo susitikimo metu kai jis išgėręs buvo išsiųstas namo, jau tada A. I. norėjęs smogti jai į galvą, taip pat sakė, kad jam per žemas lygis su ja kalbėti, nes jis yra iš Kauno. A. I. griebė ją už džinsų juosmens, atitraukė užtrauktuką , nusmaukė džinsus iki pusės kelių, bei sugriebęs ją už juosmens nuo savęs nusuko. Gavosi taip, kad jis į save atsukęs jos sėdmenis, palenkęs jos nugarą į vonios pusę, vieną ranką laike uždėjęs ant nugaros, kita ranka visiškai numovė jos džinsines kelnes bei stipriai laikydamas ją palinkusią į priekį ties nugara ir neleisdamas atsilenkti, įvedė savo varpą jai į makštį, bei atliko su ja lytinį aktą stovėdamas jai už nugaros. Lytinis aktas buvo be prezervatyvo. Viskas truko neilgai. A. I. lytinį aktą baigė jos makštyje. Ji matė kaip dalis spermos išbėgo jai per kojas ir nulašėjo ant jos kojinių ir vonios kilimėlio. Lytinio akto metu jai iš lūpas stipriai bėgo kraujas. Ji klausė, kodėl šis taip daro. Jis atsakęs, kad pamokys kaip reikia su kauniečiais elgtis, kad jie ne santechnikai. Ji nesipriešino, nes po panaudoto fizinio smurto buvo labai išsigandusi, be to labai skaudėjo sumuštas vietas ir pastoviai bėgo kraujas. G. J. ir D. L. išžaginimo metu vis beldė į vonios duris ir liepė jas atidaryti. Ji vonios durų nesugebėjo atkabinti, nes buvo palenkta į vonios pusę ir laikoma. Po lytinio akto A. I. liepė jai nusiprausti ir pats nusiprausė. Po to atrakino vonios duris ir išėjo. G. J. liepė A. I. ir D. L. nešdintis ir šie iš buto išėjo. Išeidmas A. I. pasakė, kad jos jau pasimokė kaip nereikia su kauniečiais elgtis, liepė niekur nebandyti kreiptis. Jiems išėjus, G. J. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino 112 ir pranešė apie išžaginimą (l t., b.l. 40-45, 66-67, 73-75, 76-77, 2 t., b.l. 195-197, 3 t.b.l.40).

           Tokius nukentėjusios I. C. parodymus patvirtina liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga:

            Liudytoja G. J. patvirtino, kad 2009-01-16 A. I.,  D. L., I. C. ir ji buvo  klube „Lemur“. Vėliau nuvyko į jos namus. Namuose vaikinai toliau gėrė atsineštą degtinę. I. C. pasakė, kad nori namo, tačiau ji pasakė, kad jai vienai nebus drąsu su dviem vaikinais. Pasiūlė miegoti pas ją, o ryte skirstytis. Ji su D. L. miegojo viename kambarytje, kitame miegojo I. C. su A. I.. Praėjus 10 minučių ji  išgirdo, kad  nukentėjusioji  I. C. ją šaukia. Ji su D. L. nubėgo į jų kambarį, kur  pamatė , kaip pirmiau  įbėgęs į kambarį  D. L. atplėšinėja   A. I. nuo I. C., kurią buvo prispaudęs , o  I. C., susiėmusi už veido, nubėgo į vonią.. I. buvo su  jos duotais  sportiniais  marškinėliais  , kurie buvo kruvini. I. C. vonioje apsirengė džinsus, kitus sportinius marškinėlius . A. I. buvo nusiteikęs agresyviai , iš jo pasisakymų ji suprato, kad jis pyksta, kodėl I. C. su juo atsisakė lytiškai santykiauti , ji jį ramino .Būnant virtuvėje  A. I. pasakė , kad nori Irenos atsiprašyti.ir jis  nuėjo į vonią, kur prausėsi  I. C. , įėjęs  vononioje užsirakino. Ji su D. L. daužė vonios duris, liepdami išleisti Ireną., tačiau  A. I. vonios durų jiems  neatidarė. Vėliau  jiems išėjus iš vonios, ji matė, kad  I. C. buvo apsiverkusi  Ji liepė vaikinams išeiti iš jos namų, A. I. išeidamas  paniekinančiai passakė, kad  jos žinosiančios kaip su  kauniečiais  susidėti.   Vaikinams išėjus paklausė I. C. kas atsitiko ji pasakė, kad ją A. I. vonioje išžagino, ji verkė ir jai priekaištavo , kodėl ją paliko vonioje su I..  Paskambino į pagalbos centra, į policiją ir  pasakė, kad jos draugę išprievartavo. Tą patį vakarą  jai skambino  L., prašė apie įvykį nepranešti policijai, sakė, kad Algirdas apgaileistauja  dėl to, kas atsitiko, kad už tai sumokės pinigus.  Kitą dieną jai skambino  A. I. , klausė, kaip laikosi I., sakė, kad ji pati kalta , kad taip išsidirbinėjo .Ji nurodė, kad  I. C. kelnaites , kurios buvo suplėšytos , ji rado prie čiužinio, ant kurio  gulėjo I. su A. I. (1 t, 173-178, 181-182,  2 t.,b.l. 173-175).

            Liudytoja -policijos darbuotoja  M. D., bendravusi iškart  po įvykio su  liudytoja  G. J. Žalgirio g,,  kur  tuo metu  nukentėjusiajai I. C. buvo teikiama medicininė pagalba , patvirtino, kad pastaroji jai sakė, jog  I. C. įvykio laiku  jos bute sumušė ir  buto vonioje ižgaino vaikinas iš Kauno , vardu Algirdas (tokiu vardu  buvo prisistatęs  nuteistasis A. I.. Nukentėjusioji I. C., išėjus jai  iš gydytojo  kabineto, įvykio aplinkybių neėaiškino , tik be perstojo verkė, buvo labai susijaudinusi, vežant  į policijos komisaritą, ji sakė, kad bijo  rašyti pareiškimą dėl išaginimo  ir sumušimo (t.1 b.l. 5,  193-194). Liudytojas- policijos tyrėjas  R. D. savo parodymais  patvirtino, kad  tiriant  informaciją  dėl nukentėjusiosios  I. C. sužalojimo, dėl kurio ji buvo pristatyta  medicininės pagalbos  suteikimui  į ligoninę, esančią Žalgirio g. 15 Vilniuje, bendraujant  po medicininės pagalbos suteikimo su  nukentėjusiąja I. C. , pastaroji  patvirtino, kad ją įvykio vakarą  jos draugės G. J. bute sumušė  vienas iš dviejų vaikinų, tą vakarą atvažiavusių iš Kauno ,  sumušė  už tai, kad ji atsisakė su juo lytiškai santykiauti, po to jis ją išžagino to buto vonios kambaryje, kur ji buvo  nubėgusi. Mergina buvo šoko būsenoje, be perstojo verkė, ji atsisakė rašyti pareiškimą , nes bijojo  tų vaikinų, todėl jis tarnybiniame pareiškime ir  įrašė , kad  tą vakarą ji nebuvo išžaginta ir kad  susižalojo veidą, griūdama vonioje. 2009-01-19 nukentėjusioji I. C. ryte  paskambino  ir paklausė, kada  gali atvykti į komisariatą, ji paaiškino, kad nutarė skriauidėjui neatleisti, ji tą pačią dieną parašė pareiškimą dėl jos sumušimo ir išžaginimo  kad  (t. 1 b.l. 6, 195-196, t.3 b.l. 28-29). Liudytoja –policijos tyrėja J. K., betarpiškai bendravusi  įvykio naktį su nukentėjusiąja  I. C. po to, kai ji buvo atvežta iš ligoninės  į [policijos komisariatą,  patvirtino, jog  nukentėjusioji  I. C. jai parodė, kad ją iki patekimo į ligoninę  jos draugės G. J. bute  sumušė už tyai, kad ji nenorėjo lytiškai santykiauti, vaikinas , kurį ji įvardijo Algirdu, iš Kauno , po to jis ją išžagino to buto vonioje, liudytoja nurodė  tas pačias įvykio aplinkybes, kaip kad  ir nukentėjusioji I. C. bei liudytoja G. J. (t. 1 b.l. 197-199, t. B.l. 198). Liudytoja  A. D. –nukentėjusiosios  I. C. draugė, savo parodymais patvirtino, kad  nukentėjusioji I. C. buvo sumušta  ir ižaginta jos nurodytomis  aplinkybėmis, apie tai ji žino  iš jos pasakojimo, kai ji pas ją atvažiavo 2009-01-19, praėjus  po įvykio  dviems dienoms,  ir apie tai papasakojo. I. C. buvo sumušta , labai išsigandusi, bijojo  būti savo namuose , pas ją  po to gyveno  apie mėnesį. Per tą laiką ją atakavo  skmabučiais  ir žinutėmis (t. 2 b.l. 199)   ir R. D. patvirtino, kad nukentėjusioji I. C. iškart po įvykio jiems pasakė, kad buvo išžaginta, ant jos veido matėsi smurto žymės, buvo labai susijaudinusi (1 t., b.l.193-194, 197-199,2 t.,b.l.198, 3 t.,b.l.29-30).

            Kolegija,vertindama aukščiau aptartus įrodymus , pažymi, kad  nukentėjusiosios I. C.,  liudytojos G. J. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra detalūs, nuoseklūs, atitinka  tarpusavyje,   policijos darbuotojai,  bendravę  su nukentėjusiąja ir liudytoja berpiškai po įvykio, patvirtina tas pačias  įvykio apliniybes, apie kurias jie sužinojo iš jų pasakojimų.  Tą įvertinus,  kolegijA mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo  nukentėjusiosios  I. C. ir liudytojos  G. J. parodymus  nevertinti kaip patikimo įrodymų šaltinio , kaip tai nepagrįstai padarė pirmos instancijos  teismas, juolab, kad  jų parodymus be  liudytojų- policijos darbuotojų  parodymų patvirtina  objektyvūs įrodymai   dėl nukentėjusiosios  I. C. sumušimo, kurie atitinka  jos nurodytas  apliniybes :

- specialisto išvadoje Nr. G 256/09 (01), nurodoma, kad I. C., nustatytos dvi muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, kaktos kairės pusės sumušimas. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusios nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2009-01-17 apie 06.00 val. sudavus du dmūgius kumščiu į apatinės lūpos bei kaktos sritį ( t. 1 b.l. 98-100);

            taip pat  nukentėjusiosios  I. C. nurodytos aplinkybės dėl jos išžaginimo:

            -specialisto išvada Nr. S 45/09 (01) R424/09 patvirtina, kad ant I. C. džinsinių kelnių yra sperma, gautas A. I. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe, ant I. C. puskojinių yra žmogaus kraujas ir sperminio skysčio pėdsakai, gautas A. I. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe ir I. C. DNR profilis su 99,999999990% tikimybe, (l t., b.l. 135-144). Tai patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad ją A. I. išžagino vonioje , jėga ją   prispaudęs prie vonios ir  palenkęs  ją į vonios pusę, atliko  lytinį aktą , jai esant  nugara į jį, nusmaukęs jai džinsus, kuriais ji tuo metu vilkėjo. Jo spermos pėdsakai  ant  nukentėjusiosios džinsų ir puskojinių  patvirtina nukentėjusiosios  nurodytas išžaginimo vonioje  apliniybes ir paneigia  nuteistojo versiją, kad jis su nukentėjusiąja  lytiškai santykiavo  svetainėje , gulint jiems  ant  čiužinio. Bylos įrodymais  yra nustatyta, kad ji , būdama svetainėje,  buvo  be viršutinių rūbų, vilkėjo tik  sportiniais marškinėliais ir  kelnaitėmis-stringais, buvo be  puskojinių, pastarasias, kaip parodį nukentėjusioji,  ji  užsimovė tik vonioje prieš   išžaginimą;

            -tai, kad   nuteistasis  A. I. kėsinosi  išžaginti  nukentėjusiąją I. C. jau svetainėje ir kad su tuo nesutiko  pastaroji, patvirtina  ne tik jos atžvilgiu jo panaudotas  smurtas , bet ir tai, kad  jis  suplėšė  jos kelnaites- stringus, kurios po to  prie čiučinio svetainėje rado  liudytoja  G. J. (t. 1 b.l. 179-180);

            Teismo medicinos  specialisto išvada  nebuvo nustatyti sužalojimai nukentėjusiosios  I. C. lytiniuose organuose  tačiau jų  nebuvimas ir spermos neradimas praėjus daugiau kaip dviem parom po įvykio, neatmeta galimybes, kad su nukentėjusiąja 2009-01-17 apie 06.00 val. buvo lytiškai santykiauta (1 t.b.l.98-100).

            Iš nukentėjusiosios  I. C. parodymų yra žinoma, kad  ji aptariamo įvykio metu svetainėje , nenorėdama su  nuteistuoju A. I. lytiškai santykiauti,  bet   jo verčiama jėga tai daryti,  priešinosi  jam ir  nagais perbrėžė  jam virš dešinės akies,  smakrą  ir kaklą iki krūtinės .  Specialisto išvadoje Nr. G. 627/09 (01) nurodoma, kad A. I. kūno apžiūros metu 2009-02-11, jo kūne sužalojimų, tame tarpe pėdsakų, kurie galėjo likti sugijus odos įbrėžimams, padarytiems 2009-01-17, nekonstatuota. Neatmetama galimybė, kad nuo 2009-01-17 iki 2009-02-11, galimai buvę paviršiniai odos įdrėskimai ar įbrėžimai galėjo sugyti be pėdsakų  (2t.b.l. 66-67). Tai, kad  pas nuteistąjį A. I. jo medicininio tyrimo metu  nebuvo  rasti sužalojimai ,  nėra pagrindas netikėti nukentėjusiosios  I. C. parodymais, nes sužalojimų  žym ių išnykimas yra paaiškinamas objektyviai. Nuteistasis  A. I. buvo apžiūrėtas praėjus pakankamaim laikui tokiems sužalojimams  išnykti, galimybės jį apžiūrėti anksčiau nebuvo.  Iš bylos duomenų yra žinoma, kad     nuteistasis  A. I. po įvykio kurį laiką slapstėsi , jis  negyveno  nustatytu adresu  (t. 2 b.l. 16, pranešimas apie tai iš  policijos), ši aplinkybė patvirtina, kad  jis  pasinaudojo galimybe  išlaukti laiką, reikalingą  jam padarytiems sužalojimams  išnykti. Teisminio nagrinėjimo metu  nuteistasis  A. I. iškėlė versiją, kad neva jis aptariamo įvykio  metu buvo  įdegęs saulėje, todėl  ir  po  sužalojimų sugijimo  būtų išlikusios  šviesesnės sužalojimų  žymės, tačiau nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu  jis  negalėjo  paaiškinti , kur jis deginosi, kaip negalėjo pateikti įrodymų, kad jis buvo išvykęs  prieš įvykį į šiltuosius kraštus. Tokia  nuteistojo versija vertintina kritiškai , kaip jo bandymas išvengti baudžiamosios  atsakomybės.

            2009-01-19 I. C. priklausančio mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuota tai, kad telefono užrašų skiltyje rastas mobilaus telefono numeris 8 656 88553 (byloje nustatyta, kad šiuo numeriu naudojosi A. I.), kuris įvardintas- "Algis draug". Skiltyje gautos žinutės buvo rastos šios iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), siųstos žinutes: 1) 2009-01-17 14.52 val.- „Tu man atleisk prašau jei gali,, ne taip viskas būti turėjo, man pasidarė buvo kažkas nė pats nesuvokiau..žinau, kad neatitaisysi to bet noriu pabandyti vis dė lto, aš labai pergyvenu .. kaip tau ten"; 2) 2009-01-19 15.48 val.- "Kodėl nekeli  ? kaip tu jautiesi mažiau ? Viską dar galim ištaisyti juk..", 3) 2009-01-19 17.3 l val.- "Aš tau sumokėsiu kiek nori bet pripažink kad žaidei su manimi. Turi juk draugą“ (lt., b.l. 119-127). Tokio turinio žinutės, vertinant jas kaip įrodymą visumoje su kitais  aukščiau aptartais  įrodymais, patvirtina, kad  nuteistasis  A. I. po aptariamo įvykio stengėsi , jog nukentėjusioji nesikreiptų į policiją ir jis tokiu būdu išvengtų baudžiamosios   atsakomybės.

            Kaip jau buvo paminėta anksčiau, nuteistojo  A. I. versiją   dėl  aptariamo įvykio aplinkybių , patvirtina  liudytojas  D. L., tačiau kolegija  tokiais  šio liudytojo parodymais netiki,  jie prieštarauja  aukščiau aptartiems įrodymams .  Pagal liudytojo  D. L. parodymus  ikiteisminio tyrimo metu  , įvykio laiku ir vietoje    iš kambario, kur buvo  su G. J.,  jis ėjęs  į tualetą ir pamatęs  kitame   kambaryje, kur  buvo pasilikę miegoti, besiaiškinančius     nuteistąjį   A. I. su  nukentėjusiąja, kuriai  bėgo kraujas iš lūpos.Jam paklausus, kas atsitiko , ji atsakė, kad viskas gerai, tačiau  matėsi, kad ji yra supykusi. Jis liepęs  nukentėjusiajai  nusiprausti. Netrukus atėjo  prie jų ir  G. J. , jie visi bendravo,  nuteistasis ir nukentėjusioji  nebuvo dviese  užsidarę  vonioje, iš  G. J. buto  jie išvažiavo nesusipykę (t. 1 b.l. 183-185). Teisminio nagrinėjimo metu  liudytojas  D. L. jau neneigė, kad  nuteistasis  A. I. po konflikto su nukentėjusiąja buvo užsidarę vonioje, tačiau  nieko tokio vonioje nevykę,  tą jis matęs, nes vonios durys buvo  praviros ir matėsi, kas vyksta vonioje.(t. 2 b.l. 180). Įvertinus   šio liudytojo parodymus, matyti, kad jie nėra nuoseklūs, jis  ikiteisminio tyrimo metu , nepripažindamas  kitų aplinkybių , neigė ir  tą aplinkybę, kad nuteistasis A. I. buvo užsidaręs dviese su  nukentėjusiąja, teisminio nagrinėjimo metu , prisitaikęs   prie nuteistojo apibūdintos  įvykio versijos ,  jis jau nurodė, kad  visgi jie  abu buvo vonioje, tačiau neva ten   nieko nusikalstamo nevykę. Tokie šio liudytojo parodymai, priešingai nei tai nustatė apylinkės teismas, negali būti vertinami kaip patikimas įrodymų šaltinis dėl jų nenuoseklumo, prieštaravimo  aukščiau aptartiems įrodymams.  Minėto liudytojo paerodymai ne tik prieštarauja  aukščiau aptartiems įrodymams , tačiau ir nėra logiškai paaiškinami, kodėl, jei viskas buvo kaip kad nurodė  minėtas liudytojas  , jam     su nuteistuoju teko  paryčiui, neišsiblaivius po išgerto alkoholio, pasišalinti  iš G. J. buto, kodėl apie juos, važiuojančius  automobiliu,  G. J. pranešė policijai  ir pan.

            Iš pranešimo  Bendrajam pagalbos  centrui  bei aukščiau aptartų įrodymų  matyti, kad  iškart po  nukentėjusiosios  I. C. išžaginimo  su ja buvusi  draugė- liudytoja G. J. pranešė Bendrajam  pagalbos centrui   apie tai, tačiau nurodė , kad  ją išžagino  ne jos bute, o  automobilyje. Iš pranešimo turinio matyti, kad  nukentėjusioji bijo rašyti pareiškimą policijai  dėl išžaginimo  (t. 1 b.l.9,10, 12-16). Kolegijos nuomone,  tai, kad liudytoja G. J. iškart  po įvykio  nurodė  ne tą įvykio vietą, nėra vada  netikėti jos vėlesniais parodymais ar abejoti , kad nukentėjusioji  I. C. buvo išžaginta ir  kad ją išžagino  A. I.. Liudytojos  G. J. netikslus pranešimas  pateisinamas  susijaudinimu dėl itin  netikėto  nusikaltimo prieš  jos draugę  - nukentėjusiąją, dėl  jos pačios  bei nukentėjusiosios neapsisprendimo , ar dėl padaryto nusikaltimo kreiptis į teisėsaugos organus ir pan. Dėl to paties  pateisinamas ir nukentėjusiosios  I. C. 2009-01-17 pareiškimas  policijai, kad jos niekas įvykio naktį  nesumušo, kad ji susižalojo  pati ir kad ji nebuvo  išžaginta (t.1 b.l. 4).

            Bylos duomenimis yra nustatyta, kad  nuteistasis A. I. ir nukentėjusioji  I. C. iki aptariamo įvykio buvo pažįstami , jie iki aptariamo įvykio  buvo susitikę  du kartus , pagal nukentėjusiąją  jie lytinių santykių neturėjo. 2009-01-17  naktį   po pasilinksminimų baruose    nukentėjusioji  I. C. liko miegoti su nuteistuoju  A. I. G. J. bute, kur nukentėjusioji ,  nusirengusi  viršutinius rūbus , mūvėdama sportinius ilgus marškinėlius , kelnaites, atsigulė ant  vieno čiužinio  miegoti  su nuteistuoju.  Ši aplinkybė,  kolegijos nuomone, vertinant nuteistojo veiksmų prieš  nukentėjusiąją kaltumą,  nėra reikšminga, nes  aukščiau aptartais  įrodymais  yra nustatyta, kad  nukentėjusioji aiškiai  išreiškė  atsisakymą lytiškai santykiauti  su nuteistuoju, tai pasakydama jam žodžiu bei priešindamasi  jo glamonėms, siekiui  su ja lytiškai suartėti. Nuteistasis  A. I. tiek ikiteisminio tyrimometu, tiek teisminio  nagrinėjimo metu  aiškino, jog  su nukentėjusiąja  buvo  lytiškai santykiavęs  iki aptariamo įvykio ,  tai darė su jos  sutikimu  ir įvykio metu, tačiau nukentėjusioji  visą laiką neigė  turėjusi lytinius santykius su nuteistuoju iki įvykio . Apylinkės teissmo teisiamojo posėdžio protokole   nukentėjusiosios  parodymuose yra užfiksuota, kad neva ji yra anksčiau turėjusi  lytinius santykius su nuteistuoju(t.2 b.l. 197) , tačiau  nukentėjusioji neigia tai sakiusi, nuteistasis  taip pat patvirtino, kad ji niekada nėra prisipažinusi  dėl lytinių santykių  buvimo su juo .Kolegija daro išvadą, kad teisiamojo posėdžio  protokole, fiksuojant  nukentėjusiosios  parodymus,   yra padaryta klaida, tokią išvadą leidžia daryti  ne tik nukentėjusiosios ir  nuteistojo parodymai apeliacinio  proceso metu, bet ir  nuosprendyje  išdėstyti nukentėjusiosios  parodymai . Šios  aplinkiybės  kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji  I. C. nebuvo nusiteikusi intymiau   bendrauti su  nuteistuoju, to nedarė ir  aptariamo įvykio metu.

            Iš nuteistojo  A. I. parodymų, liudytojo  D. L. parodymų yra žinoma, kad 2009-01-19 paskambinus  D.L, nežinomas  vyriškis reikalavo pervesti į bankinę sąskaitą, kurios numerį žadėjo nurodyti vėliau, 80 000 Litų , grasindamas, jog priešingu atveju  apie  padarytą nusikaltimą  bus pranešta . Iš nukentėjusiosios  I. C. parodymų yra žinoma, kad  ji apie tai, kad ją sumušė , nesakydama  apie išžaginimą, ji pasakė  2009-01-19 savo pažįstamam G. V., kuris  pasiūlė  jai išsiaiškinti  su nuteistuoju bei jo draugu, kurio telefonus, jo prašymu, ji jam davė, apie tai, kad jis reikalaus  pinigų, jie nesitarė ir ji nieko apie tai nežino.  Byloje nėra jokių įrodymų, kad  nukentėjusioji  I. C. savo iniciatyva  pati ar per tarpininkus reikalavo  iš nuteistojo  pinigų, todėl  jos pareiškimas  dėl išžaginimo  negali būti vertinamas , kaip jos norėjimas pasipelnyti  iš susidariusios  situacijos,   o ne siekti teisingumo.        

            Kolegija, įvertinusi  aukščiau aptartus parodymus , daro išvadą, kad  nuteistojo A. I. veiksmai  prieš  nukentėjusiąją  I. C. buvo nusikalstami , kad jis ją išžagino , panaudodamas fizinį smurtą , grasindamas jį panaudoti :

            A. I. 2009-01-17  laikotarpiu nuo 5.30 val. iki 6.30 val. G. J. priklausančio buto, esančio Gedvydžių g. 34-18, Vilniuje, svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su I. C., po to kai ji pasakė, kad su juo lytiškai nesantykiaus, užgulė I. C. savo kūno svoriu iš viršaus, o pastarajai  mėginant pasipriešinti ir ištrūkti, viena ranka paėmė ir laikydamas ją už smakro, kita ranka nutraukė nuo pastarosios apatines kelnaites bei pradėjo savo varpą įvedinėti į jos makštį, tada pastarajai pradėjus šauktis pagalbos, t.y. kviečiantis G. J., kuri tuo metu kartu su D. L. buvo gretimame kambaryje bei kumščiu daužyti sieną, jis ranka du kartus sudavė I. C. į veidą, padarė jai dvi muštines žaizdas apatinėje lūpoje bei kaktos kairės pusės  sumušimą, po to ranka sugriebęs jai už gerklės šaukė, kad ją užmuš, tuo metu į svetainę atėjus G. J. ir D. L., I. C. iš jo ištrūkusi nubėgo į vonios kambarį. Neužilgo A. I., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. J. ir D. L. paaiškinęs, kad ketina atsiprašyti I. C., užėjo į vonios kambarį, kuriame buvo I. C., užrakino vonios kambario duris, po ko pasinaudodamas tuo, kad I. C. valia buvo palaužta dėl prieš tai jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto bei grasinimų tuoj pat jį panaudoti, sugriebė pastarąją už juosmens, nusuko nuo savęs ir stovėdamas pastarajai už nugaros viena ranka  spausdamas ją į apačią per nugarą nulenkė į vonios pusę bei toliau stipriai laikydamas savo ranką I. C. ant nugaros ir tokiu būdu neleisdamas pastarajai  atsitiesti ir pasipriešinti, kita ranka  numovė džinsines kelnes, po ko su I. C. lytiškai santykiavo prieš jos  valią, t.y  ją  išžagino.

            Tokie  nuteistojo  A. I. veiksmai   turi būti vertinami ne tik pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. , bet ir pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.

            Skundžiamas teismo nuosprendis  dalyje dėl  nuteistojo A. I. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.  naikintinas  dėl teismo išvadų neatitikimo  faktinėms bylos  aplinkybėms , priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį .

            Kolegija, skirdama  nuteistajam A. I. bausmę  už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK  149 str. 1 d.  , padarymą , atsižvelgia  į  nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo  asmenybę .ir mano, jog jam skirtina  sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant tokios bausmės trukmę , kolegija atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad tam tikra prasme  nukentėjusioji I. C. , elgdamasi  ne itin apdairiai  bei provokuojančiai ( bendravo su ne itin pažįstamu asmeniu, liko su juo nakvoti, atsigulė  nusirengusi iki apatinių rūbų kartu su nuteistuoju ),  tokiu elgesiu išprovokavo  nuteistąjį nusikalsti. Dėl šios aplinkybės  nuteistajam skirtina  laisvės atėmimo bausmė savo trukme mažesnė nei  bausmės, skirtinos už jam inkriminuojamos veikos padarymą, vidurkis. Paskirtoji  laisvės atėmimo bausmė  bendrintina su bausme, paskirta skundžiamu teismo nuosprendžiu už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., padarymą,  bausmės bendrintinos apėmimo būdu , nes  nuteistasis  A. I. nusikalstamas veikas  padarė esant jų idealiajai sudėčiai (Lietuvos Respublikos  BK 63 str. 5 d. 1p.).

 

            Dėl nukentėjusiosios I. C. civilinio ieškinio  dėl neturtinės žalos :

 

 

            Nukentėjusioji I. C. pareiškė 150 000 Lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas,  pripažindamas , kad nuteistasis  A. I. prieš ją padarė  nusikalstamą veiką, numatytą   Lietuvos Respublikos  BK 138 str. 1 d.,  pripažino, kad ji dėl to patyrė neturtinę žalą, už tai jos atlyginimui iš nuteistojo  priteisė 10 000 Litų. Kolegija,  pripažindama  nuteistąjį   A. I. kaltu ne tik dėl  nukentėjusiosios  I. C. sužalojimo, bet ir dėl  su tuo susijusio  jos išžaginimo, mano, kad  ji  ir dėl šios veikos  patyrė  dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus,  pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą . Tą savo parodymais  patvirtino  pati nukentėjusioji  I. C.., nurodydama, jog  ji dėl prieš ją pavartotos seksualinės  prievartos, patyrė  dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus,  ji  iš pradžių po įvykio  bijojo gyventi savo   namuose, negalėjo normaliai atlikti savo tiesioginio darbo,  nebepasitiki   žmonėmis ir pan., dėl tokio dvasinio  sukrėtimo  lankėsi pas psichologą, neuropatologą, vartojo raminamuosius   vaistus . Tą be jos parodymų patvirtina liudytoja  A. D. , Moterų informacijos  centro  psichologė O. M.,  raštu apibūdindama  nukentėjusiosios  I. C. psichologinę būseną  ( 2 b.l. 170). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija  mano, kad  nukentėjusioji  I. C. patyrė neturtinę žalą dėl  išžaginimo , todėl ji turi teisę  į tokios žalos atlyginimą  pinigine išraiška ( Lietuvos  Respublikos CK 6.250 str.).Nustatant tokios žalos dydį, teismas atsižvelgia  į padarytos prieš nukentėjusiąją  veikos pobūdį, į  pasekmes, kurias sukėlė  ši veika. Nustatant  atlygintinos neturtinės žalos dydį ,  vadovaujamasi  be paminėtų  aplinkybių,  protingumo, teisingumo ir  sąžiningumo kriterijais, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad iš dalies  nusikalstamą situaciją savo  neapdairiu elgesiu išprovokavo ir  pati nukentėjusioji .

            Dėl išdėstytų motyvų  skundžiamo nuosprendžio  dalis dėl neturtinės žalos  nukentėjusiajai  priteisimo keistina , ją padidinant  iki 30 000 Litų.

           

            Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo :

 

Apeliacinio proceso metu  nukentėjusiąją  I. C. atstovavo Vilniaus  valstybės  garantuojamos  teisinės pagalbos tarnybos paskirta  atstovė  advokatė I. A. , suteikdama jai  antrinę teisinę pagalbą . Iš pažymos apie  tokios pagalbos išlaidas  matyti, kad jos sudaro  380 Litų : 80 Litų už apeliacinio skundo  parengimą, 80 Litų už atstovavimą  apeliacinės insatncijos teisme ir  220 Litų  už advokatėspapildomai  sugaištą laiką ( 2010-12-20 Valstybės garAntuojamos  teisinės pagalbos  tarnybos pažyma  Nr. (4.22.)-(duomenys neskelbtini)10). Šios nukentėjusiosios  atstovavimo išlaidos priteistinos  iš  veikos kaltininko- nuteistojo  A. I., jos priteistinos  Valstybės biudžetui (Lietuvos Respublikos BPK 105 str., 106 str.).

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK  326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1d. 4 p., 329 str. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ė :

Vilniaus  apygardos prokuratūros ir  nukentėjusiosios  I. C. apeliacinius  skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus  miesto  pirmojo apylinkės teismo   2010-10-15 nuosprendį dalyje dėl A. I. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK  149 str. 1 d.  panaikinti ir priimti naują nuosprendį, dalyje  dėl neturtinės žalos  priteisimo  pakeisti.

A. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.  ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems)  metams .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1p., šią  bausmę ir bausmę, paskirtą  pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. , subendrinti  apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę: laisvės atėmimą  2 (dvejiems)  metams, šią bausmę atliekant  pataisos namuose.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką  A. I. įskaičiuoti  laiką  nuo 2009-02-10 . iki 2009-02-11.

Priteistą iš A. I. I. C. neturtinę žalą padidinti  iki 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Litų.

Kitą nuosprendžio  dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja  nuo jo paskelbimo dienos.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             Laureta Ulbienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                                Jūratė Damanskienė

 

 

 

                                                                                                            Pavelas  Frolovas