Pranešėja Laureta
Ulbienė Baudžiamoji byla Nr.1A-82/2011
m.
Teisėjas Olegas Zaicevas
Proceso Nr. 10-1-00136-09
Bylos
kategorija : 7.1;
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.7.4; 2.4.6.4.2;

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
NUOSPRENDIS
Lietuvos Respublikos
vardu
2011 m. balandžio 18
d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teisėjų Jūratės
Damanskienės, Pavelo Frolovo,
sekretoriaujant
Ingai Berlinskaitei, Linai Butkuvienei,
dalyvaujant
prokurorams Nerijui Bieliauskui, Nikolajui Kozliakui.,
gynėjui advokatui
Edmundui Būbeliui,
nukentėjusiajai
I. C., jos atstovei advokatei Ingai
Abramavičiūtei,
nuteistajam
A. I.,
teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos
prokuratūros ir nukentėjusios I. C. apeliacinius skundus
dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 nuosprendžio, kuriuo A. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, paskyrus jam įpareigojimą iki
2010-12-31 atlyginti teismo priteistą turtinę žalą.
A. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.
išteisintas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1
d. 1 p.).
Iš
A. I. priteista I. C. 674,81 Lt
turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija,
išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė:
A. I. nuteistas už tai, kad 2009-01-17 laikotarpiu
tarp 5.30 val. iki 6.30 val. G. J. priklausančio buto, 9duomenys
neskelbtini0, kilusio konflikto su I. C. metu, tyčia
ranka du kartus sudavė I. C. į veidą, tokiu būdu padarė
pastarajai dvi muštines žaizdas apatinėje lūpoje, vertinamas nesunkiu sveikatos
sutrikdymu, bei kaktos kairės pusės sumušimą.
A.
I. buvo kaltinamas tuo, kad 2009-01-17 laikotarpiu
nuo 5.30 val. iki 6.30 val. G. J. priklausančio buto,
esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su I. C., po to kai
ji pasakė, kad su juo lytiškai nesantykiaus, užgulė I. C. savo
kūno svoriu iš viršaus, o pastarajai mėginant pasipriešinti ir ištrūkti, jis
viena ranka paėmęs ir laikydamas ją už smakro, kita nutraukė nuo pastarosios
apatines kelnaites bei pradėjo savo varpą įvedinėti į jos makštį, tada
pastarajai pradėjus šauktis pagalbos, t.y. pradėjus kviesti G.
J., kuri tuo metu kartu su D. L. buvo gretimame
kambaryje bei kumščiu daužyti sieną, jis ranka du kartus sudavė I. C. į veidą, tokiu būdu padarė pastarajai dvi muštines
žaizdas apatinėje lūpoje bei kaktos kairės pusės sumušimą, po to ranka
sugriebęs jai už gerklės šaukė, kad ją užmuš, tuo metu į svetainę atėjus G. J. ir D. L., I.
C. iš jo ištrūkusi nubėgo į vonios kambarį. Tuomet, neužilgo A. I., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G.
J. ir D. L. paaiškinęs, kad ketina atsiprašyt I. C., užėjęs į vonios kambarį, kuriame buvo I. C., užrakino vonios kambario duris, po ko pasinaudodamas
tuo, kad I. C. valia buvo palaužta dėl prieš tai jos
atžvilgiu panaudoto fizinio smurto bei grasinimų tuoj pat jį panaudoti,
sugriebė pastarąją už juosmens, nusuko nuo savęs ir stovėdamas pastarajai už
nugaros viena ranka spausdamas ją į apačią per nugarą nulenkė į vonios pusę
bei toliau stipriai laikydamas savo ranką I. C. ant
nugaros ir tokiu būdu neleisdamas pastarajai atsitiesti ir pasipriešinti, kita
ranka numovė džinsines kelnes, po ko su I. C. lytiškai
santykiavo prieš jos valią, t.y. išžagino ją.
Apeliaciniu skundu
Vilniaus apygardos prokuratūra prašo pakeisti Vilniaus miesto l apylinkės
teismo 2010-10-15 nuosprendžio dalį, kuria A. I. išteisintas
pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. l d. ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. I. pripažinti
kaltu ir paskirti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. l d. laisvės atėmimą
3 metams. Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p., 65 str. I d. l p., A. I. paskirtą 3 metų
laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2010-10-15 Vilniaus miesto l apylinkės teismo
nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. I. paskirti
galutinę subendrintą 3 metų laisves atėmimo
bausmę. Taip pat priteisti I. C. iš A.
I. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliantas nurodo,
kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka
bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)
str. 3 p.). Teismas byloje
esančius įrodymus vertino nepakankamai išsamiai, todėl nepagrįstai padare išvadą, kad neįrodyta, jog A.
I. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. I d, bei dėl šios priežasties nepagrįstai
nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisė tik 10 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.
4 p.), todėl nuosprendis keistinas.
Teismas nepagrįstai
padarė išvadą, jog kaltinimas, kad A. I. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149
str. l d., iš esmės paremtas tik nukentėjusiosios I. C. parodymais.
Šis teismo teiginys neatitinka tikrovės, kadangi vien iš 2009-05-28
kaltinamojo akto matyti, kad be nukentėjusios parodymų, kaltinimas A. I. dėl išžaginimo yra grindžiamas: nukentėjusiosios I. C. parodymais, duotais
jos parodymų patikrinimo vietoje metu (l t., b.l. 47-65), liudytojos G. J. parodymais (l t.,
b.l. 173-178, 181-182), liudytojo R. J. parodymais (l t., b.l. 191-192), liudytojos M. D. parodymais
(l t., b.l. 193-194), liudytojos J. K. parodymais (l t., b.l.
197-199), specialisto išvada Nr. G 256/09 (01) (l t., b.l. 98-100), specialisto išvada Nr. G 1017/09 (01) (l t, b.l.
115-116), specialisto išvada Nr. S 45/09 (01) R 424/09 (l t, b.l 135-144), nukentėjusiosios I. C. telefono
apžiūros protokolu (l t, b.l. l 19-127), nukentėjusiosios I. C. apatinių kelnaičių apžiūros protokolu (l t, b.l
179-180). Taip pat A. I. kaltę pilnai įrodo ir teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiosios I. C., liudytojų G. J., M. D., J. K.,
A. D., R. D. duoti parodymai.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad
nukentėjusiosios I.
C. parodymai duoti
ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nagrinėjant bylą, prieštarauja faktinėms
bylos aplinkybėms, todėl
vertintini kritiškai.Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji I. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duodama parodymus iš esmės
analogiškai paaiškino visas įvykio aplinkybes apie tai, kaip A. I. ją išžagino, jos parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs. Neužilgo po įvykio su nukentėjusiąją
bendravusi G. J., bei policijos pareigūnai J. K., R. D., M. D. ir R. J. patvirtino, kad nukentėjusioji iškart po įvykio jiems
pasakė, kad buvo išžaginta, taip pat šie liudytojai
paaiškino, kad ant nukentėjusiosios veido matėsi smurto žymės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neprieštarauja
ir pilnai patvirtina nukentėjusiosios I. C. parodymus apie jos išžaginimą. Specialisto išvadose Nr. G. 256/09 (01) ir Nr. G 1017/09 (01) nurodoma, kad I.
C. veide nustatytos dvi
muštinės žaizdos galėjo būti padarytos nukentėjusiosios nurodytu būdu ir laiku, t.y.
2009-01-17 apie 06.00 val., užpuolikui sudavus du smūgius kumščiu į apatines lūpos bei kaktos sritį. Visi
kūno sužalojimai galėjo būti padaryti maždaug vienu metu, t.y. vienas po kito (l t, b.l. 98-100, 115-1 16).
Specialisto
išvadoje Nr. S 45/09 (01) R424/09 nurodoma, kad ant I.
C. džinsinių kelnių yra
sperma, gautas A. I.
DNR profilis su
99,999999999 % tikimybe,
ant I. C. puskojinių yra žmogaus kraujas ir
sperminio skysčio pėdsakai, gautas A. I. DNR profilis su 99,999999999
% tikimybe ir I. C. DNR profilis su 99,999999990% tikimybe, (l t., b.l.
135-144). Specialisto
išvadoje Nr. G. 627/09 (01) nurodoma, kad A. I. kūno apžiūros metu- 2009-02-11 jo kūne sužalojimų, tame tarpe pėdsakų,
kurie galėjo likti sugijus odos įbrėžimams, padarytiems 2009-01-17, nekonstatuota. Neatmetama galimybė,
kad nuo 2009-01-17 iki
2009-02-11, galimai buvę paviršiniai odos įdrėskimai ar įbrėžimai galėjo sugyti
be pėdsakų (l t.,b.l. 66-67).
2009-01-19 I. C. priklausančio mobilaus ryšio telefono apžiūros
protokole užfiksuota tai, kad telefono užrašų skiltyje rastas mobilaus telefono
numeris 8 656 88553 (byloje nustatyta, kad
šiuo numeriu naudojosi A. I.), kuris įvardintas-
"Algis draug". Skiltyje gautos
žinutės buvo rastos šios iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), siųstos
žinutes: 1) 2009-01-17 14.52 val.-
„Tu man atleisk prašau jei gali,, ne taip viskas būti turėjo, man pasidarė buvo
kažkas nė pats nesuvokiau..žinau, kad
neatitaisysi to bet noriu pabandyti vis dėlto., aš labai pergyvenu ..kaip tau ten"; 2) 2009-01-19 15.48
val.- "Kodėl nekeli ? kaip tu jautiesi mažiau ? Viską dar
galim ištaisyti juk..", 3) 2009-01-19 17.3 l val.- "Aš tau sumokėsiu
kiek nori bet pripažink kad žaidei su manimi. Turi juk draugą“ (lt., b.l. 119-127).
2009-01-28 I. C. apatinių kelnaičių apžiūros protokole užfiksuota tai, kad moteriškos juodos spalvos apatinės
kelnaitės su juostele nugarinėje dalyje yra suplėšytos. Įplyšimas matomas kairėje kelnaičių pusėje, kur suplėšyta
juostelė, jungianti kelnaičių priekinę dalį su nugarine dalimi (l t.,
b.l. 179-180).
Teismo padarytos išvados dėl nukentėjusiosios
parodymų prieštaravimo faktinėms aplinkybėms yra klaidingos. Teismas klaidingai padarė išvadą, tai, kad ekspertas nerado jokių
sužalojimų ant nukentėjusiosios
smakro, kaklo, lytinių organų srityje, ant vidinių šlaunų paviršių ar riešų, prieštarauja nukentėjusiosios
parodymams apie tai, jog A. I. ją
stipriai laikė už smakro, per jėgą įvedinėjo savo varpą į jos makštį, smaugė.
Pažymėtina, kad ne visi smurtiniai veiksmai galėjo palikti nukentėjusiosios kūne pėdsakus, nes tokių pėdsakų
atsiradimas priklauso nuo
smurtinių veiksmų stiprumo, intesyvumo bei veikiamų kūno vietų fiziologinių
savybių. Akivaizdu, kad A. I. veiksmai, laikant nukentėjusiąją už
smakro, mėginant įvesti varpą į makštį, sugriebimas ranka nukentėjusiajai už
gerkles, galėjo ir nepalikti pėdsakų ant nukentėjusiosios kūno Be to, nukentėjusioji nenurodė, jog nuteistasis
būtų laikęs jos riešus
ar fiziškai būtų veikęs nukentėjusiosios šlaunų vidinius paviršius.
Teismas klaidingai nurodo, kad A. I. teisme parodė, kad prieš įvykį buvo Egipte, taip pat lankė
soliariumus ir todėl buvo įdegęs, kadangi tokius teiginius teisme nagrinėjant bylą pats pirmas
suformulavo ne kaltinamasis, bet jo gynėjas advokatas Edmundas Būbelis, užduodamas klausimą ekspertui,
ar tuo atveju jei kūnas būtų buvęs įdegęs ar galėjo iki 2009-02-1l be pėdsakų išnykti,
2009-01-17 nukentėjusiosios besiginant kaltininko kūne padaryti įdrėskimai. Pats nuteistasis ,
paklausus jo, ar šis prieš įvykį buvo Egipte bei lankėsi soliariumuose, šių aplinkybių tvirtai nepatvirtino.
Teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai galintys patvirtinti, kad neužilgo prieš įvykį nuteistasis
buvo išvykęs į Egiptą.
Todėl teisme nagrinėjant bylą advokato išsakyti teiginiai apie galimą A. I. įdegį turėtų būti vertinti kritiškai
kaip gynybinė versija,
kuri nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu A. I. apie jokią išvyką į Egiptą ir lankymasį
soliariumuose nieko
neminėjo. Ekspertas teisme duodamas paaiškinimus neatmetė galimybės, kad nuteistojo kūne padaryti įdrėskimai
galėjo iki 2009-02-11 sugyti be pėdsakų. Anot teismo, tai kad nukentėjusioji su nuteistuoju prieš
įvykį susiskambindavo ir susirašinėdavo
bei tai, kad nukentėjusioji atsigulė su nuteistuoju ant vieno čiužinio, turėtų
būti vertinama kaip
aplinkybės keliančios pagrįstų abejonių dėl I. C. parodymų apie išžaginimą patikimumo. Šie teismo teiginiai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes,
laikytini nepagrįstais, kadangi
pati nukentėjusioji I.
C. parode, kad iki
įvykio telefonu susirašinėjo ir kalbėjo bei kelis kartus Vilniaus mieste buvo
susitikusi su A. I., taip pat ji patvirtino, kad įkalbėta G. J. liko pas pastarąją nakvoti bei atsigulė
ant vieno čiužinio kartu
su nuteistuoju. I.
C. atsigulimas miegoti su A. I. ant vieno čiužinio, negali būti vertinamas kaip jos
sutikimas lytiškai
santykiauti su juo. Liudytojas
D. L., duodamas parodymus teisme, painiojosi ir juos keitė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. paaiškino, kad būnant pas G. J. namuose, I. C. alkoholio negėrė, tačiau teisme duodamas parodymus, jis paaiškino, kad I. C. vartojo alkoholį, nurodydamas, kad
pastaroji išgėrė apie
vieną taurelę degtines. Kritiškai
vertintini liudytojo D.
L. parodymai apie
tai, kaip jis, eidamas į tualetą, atsitiktinai
užklupo besiginčijančius I. C. ir A. I., kadangi visų pirma- šie jo parodymai prieštarauja
nukentėjusiosios I.
C. bei liudytojos G. J. parodymams apie tai, kad D. L. kartu su G. J. įbėgo į
kambarį, iškart po to, kai I. C. pradėjo
kviestis pagalbos, o
antra- ir pats D. L.
teisme duodamas
parodymus patikslino, kad prieš eidamas į tualetą išgirdo triukšmą iš gretimo
kambario, todėl remiantis šiais D. L. teisme duotais parodymais, galima daryti pagrįstą išvadą,
kad tiek jis, tiek G.
J. į kambarį, kuriame tuo metu buvo
nukentėjusioji ir nuteistasis , įbėgo dėl to, kad išgirdo iš ten sklindantį triukšmą. Keisti ir liudytojo
D. L. parodymai apie tai, kad jis nebaigęs lytinio akto su G. J., staiga nusprendė nueiti į tualetą. Tuo tarpu G. J. parodymai apie tai, kad lytinis aktas buvo nutrauktas dėl to, kad jie staiga
išgirdo iš gretimo kambario sklindantį triukšmą, skamba žymiai įtikinamiau. Neatitinkančiais tikrovės laikytini ir
liudytojo D. L. teisme nagrinėjant bylą duoti parodymai apie tai, kad jis G. J. prašymu,
nuplėšė nuo jos naktinius, kadangi šios aplinkybės jis nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo
metu. Tuo tarpu paprašius liudytojo D. L. apibūdinti kokius naktinius tuo metu dėvėjo G. J., pastarasis negalėjo tiksliai jų apibūdinti, ir tik
tuomet, kai advokatas Edmundas Būbelis uždavė jam atsakymą menantį klausimą- "Ar tai buvo
stringair', D. L. patvirtino,
kad tai buvo stringai, tačiau
kitų apatinių kelnaičių požymių nurodyti negalėjo, taip pat jis negalėjo pasakyti kuri kelnaičių vieta suplyšo.
Tuo tarpu liudytoja G. J. kategoriškai neigia, jog būtų prašiusi D. L., kad šis
nuplėštų nuo jos naktinius bei paaiškino, jog naktinius ji nusirengė pati. Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad teismas, ignoruodamas aukščiau paminėtus faktus, leidžiančius pagrįstai
abejoti liudytojo D.
L. parodymų
patikimumu, teigia, kad ikiteisminio
tyrimo metu liudytoja G. J. nuslėpė,
kad pasišalinusi su D.
L. į miegamąjį, turėjo
su juo lytinius santykius, buvo nusirengusi nuogai, todėl anot teismo, mažai tikėtina, kad G. J., išgirdusi I. C. pagalbos šauksmus, išbėgo iš miegamojo, neva iš paskos D. L., t.y. visiškai nuoga.
Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai
manyti, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, o A. I. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, būtent ši aplinkybė ir
sąlygojo neadekvačius
pastarojo veiksmus, t.y. smurto panaudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu bei jos išžaginimą, kai ši atsisakė su juo
lytiškai santykiauti. Todėl A. I. apsvaigimas
nuo alkoholio turėtų būti
vertinamas, kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes ši aplinkybe apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo
padarymui.
Įvertinus aptartus bylos duomenis,
konstatuotina, kad teismas išteisindamas A. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. l d., netinkamai
įvertino byloje nustatytas faktines
aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį.
Teismas nepagrįstai išteisindamas A. I. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. I d., tuo pačiu
nepagrįstai nukentėjusiajai I. C. priteisė
iš pastarojo tik 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl pripažinus A. I. kaltu dėl I. C. išžaginimo, atsižvelgiant į tai, kad dėl išžaginimo
pastaroji patyrė dvasinius išgyvenimus, po įvykio prarado fizinio ir emocinio
saugumo jausmą, taip pat atsižvelgus į A. I. turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo
ir protingumo principais, I. C. iš A. I. turėtų būti priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniu skundu
nukentėjusioji I. C. prašo Vilniaus miesto l
apylinkės teismo 2010-10-15 nuosprendį dalyje dėl A. I. išteisinimo
pagal BK 149 str. l d., padarymo,
panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant A. I. kaltu pagal LR BK 149 str. l d..Taip pat
apeliantė prašo nuosprendį dalyje
dėl neturtinės žalos 10 000 Lt
dydžio priteisimo pakeisti ir priteisti iš A. I. jos
naudai patirtą 150 000 Lt dydžio
neturtinę žalą. Priteisti iš A. I. patirtas bylinėjimosi atstovavimo išlaidas. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Dėl
nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. l d., padarymo.
Teismas,
darydamas išvadą dėl to, jog kaltinimas A. I. dėl
nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. l d., padarymo, yra pagrįstas iš esmės tik
nukentėjusios I. C. parodymais,
pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ši teismo išvada pagrįsta tik pačios nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir
teisminio nagrinėjimo metu kritika, neanalizuojant kitų byloje esančių įrodymų,
netikrinant jų tarpusavio ryšio, nesugretinant nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų, jų prieštaravimų priežasčių
išsiaiškinimu, t.y. teismas nukentėjusiosios
parodymus įvertino ir analizavo atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Tą
draudžia LR BPK 20 str. 5 d. nuostata. Be to, teismo nukentėjusiosios parodymai
buvo įvertinti kritiškai be jokio pagrindo,
teisėjo vidinis įsitikimas buvo pagrįstas
ne išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja LR
BPK 20 str. 5 d., o paremtas išimtinai
prielaidomis. Teismas, atlikdamas
nukentėjusios parodymų vertinimą
nurodė, jog nukentėjusiosios parodymai prieštarauja faktinėms bylos
aplinkybėms, kas nulemia teismo
nuomone, jog jie vertintini kritiškai, ir jais grįsti nuteistojo kaltės
negalima. Teismo manymu negalima
remtis nukentėjusiosios parodymais dėl to, jog pastarosios parodymų nepatvirtino mediko specialisto 2009-01-19 išvadoje
Nr. 9-256/09(01) konstatuotos aplinkybės, t.y. teismas nurodo, jog
nukentėjusioji buvo nurodžius, jog nuteistasis per jėgą įvedinėjo savo varpą į
jos makštį, tačiau teismo medikas
ekspertas jokių atitinkamų sužalojimų nenustatė. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad teismas netiksliai nurodo
nukentėjusiosios parodymus, kurie yra teismo
išdėstomi teismo nuosprendžio 3 psl. viena pastraipa aukščiau nei pateiktas
teismo įvertinimas. Teismas konstatavo, jog nukentėjusioji nurodė, kad
„pastarasis (t.y. nuteistasis ) bandė įvesti savo lytinį organą į jos makštį". Be to, nukentėjusiosios
parodymai dėl stipraus laikymo už smakro, kaklo yra vertinamojo stiprumo prasme pobūdžio, kadangi žymės
galėjo neišlikti dėl objektyvių priežasčių, kas nesuteikia teismui daryti išvados, jog dėl šios priežasties
nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi. Be to, stresinės aplinkybės be jokios abejonės turėjo įtakos nukentėjusiosios
galimybėms fiksuoti bei įsiminti konkrečių
veiksmų stiprumą. Teismo atliktas nukentėjusiosios parodymų kritinis
įvertinimas yra nepagrįstas.
Apylinkės
teismo manymu negalima remtis nukentėjusiosios parodymais dėl to, jog mediko
specialisto 2009-01- 19 išvadoje
Nr. 9-256/09(01) nėra kategoriškos išvados apie tai, jog ant nuteistojo asmens
kūno nėra jokių sužalojimų, būdingų
įdrėskimui ar įbrėžimui. Specialisto išvadoje yra konstatuota, jog minėti sužalojimai nuteistojo kūne galėjo sugyti be
pėdsakų. Ši specialisto išvada buvo patvirtinta teismo posėdžio metu, todėl teismas šiuo
motyvu negalėjo remtis, atmesdamas ar kritiškai vertindamas nukentėjusiosios parodymus, nes teismo medikas
ekspertas patvirtino, jog nuteistojo kūne galimi sužalojimai galėjo
sugyti be pėdsakų.
Apylinkės teismo
manymu kritiškai vertinti nukentėjusiosios parodymus dėl to, jog pastaroji buvo
išžaginta nuteistojo , leidžia šios teismo
nurodytos aplinkybės: nukentėjusioji dieną prieš įvykį turėjo lytinių santykių su kitu vyriškiu; nukentėjusioji bendravo
su nuteistuoju, susirašinėdama trumposiomis žinutėmis; nukentėjusioji nebuvo niekieno verčiama gultis ant
pripučiamo čiužinio svetainėje šalia nuteistojo įvykio metu. Teismo manymu,
šios aplinkybės sudarė pagrindą suabejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu,
dėl ko jais grįsti kaltinimo nėra
teismo manymu galimybės. Mano, jog šios teismo įvardintos aplinkybės neprieštarauja jokiems byloje nustatytiems faktams,
kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės nesuteikė nuteistajam pagrindo atlikti
neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, teismo nurodytos aplinkybės
jokiu būdu nepaneigia ir neleidžia abejoti nukentėjusiosios tvirtinamo fakto
dėl išžaginimo nusikaltimo jos atžvilgiu
padarymo. Teismo nurodytos aplinkybės, nereiškia, jog nukentėjusioji buvo davusi neatšaukiamą sutikimą lytiškai santykiauti,
todėl šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi. Teismas
turėjo atlikti kiekvieno byloje esančio ir ištirto įrodymo įvertinimą atskirai
ir po to visų įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju teismas neatliko jokio
nuteistojo parodymų ir liudytojo D. L. parodymų
vertinimo, nepateikė šių įrodymų vertinimo
motyvų, kurias faktines bylos aplinkybes jie patvirtina, ar paneigia. Teismas
neatliko jokio nuteisintojo asmens parodymų atitikimo bylos faktinėms
aplinkybėms , situacijai vertinimo ar
analizės. Teismas, neatlikęs
liudytojo D. L. parodymų vertinimo, jais remdamasis padarė išvadą, jog šie parodymai paneigia liudytojos
G. J. parodymus. Liudytojas
D. L. ikiteisminio tyrimo metu bylos faktines aplinkybes aiškino visiškai skirtingai,
nei teisminio nagrinėjimo metu. D. L. teisminio nagrinėjimo metu negalėjo teismui paaiškinti,
dėl kokių priežasčių, asmens parodymai iš esmės keičiasi. O liudytojos G. J. parodymai,
duoti ikiteisminio tyrimo metu nesikeitė nuo jos duotų parodymų teisminio nagrinėjimo metu. Todėl,
neaišku, kokiu pagrindu teismas liudytojos G. J. parodymus
laikė nepatikimais, o liudytojo D. L. patikimais ir tokiais, kurie gali paneigti kito liudytojo
parodymus.
Teismas
nurodė, jog pateikto kaltinimo nepagrindžia ir M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos
specialisto išvada Nr. 545/09(01) R424/09, iš kurios seka, kad ant
nukentėjusiosios džinsų rasta A. I. spermos, ant jos puskojinių jo sperminio skysčio pėdsakai.
Teismas, įvertinęs šį įrodymą, konstatavo, jog nuteistojo sperma ant nukentėjusiosios rūbų galėjo patekti tiek
lytinio akto metu vonioje, tiek savaime išbėgti iš josios makšties po lytinio akto svetainėje. Byloje buvo nustatytas faktas, jog
nukentėjusioji prieš atsiguldama ant pripučiamo čiužinio, nusirengė vonioje, kur liko jos
džinsinės kelnės ir puskojinės. Nuteistasis nurodė, jog lytinis aktas įvyko ant čiužinio svetainėje.
Nukentėjusioji šiems parodymams prieštaravo ir nuosekliai nurodė, jog prievartinis lytinis aktas įvyko
vonioje. Faktinė aplinkybė, jog nuteistojo DNR pėdsakai buvo aptikti būtent ant tų nukentėjusiosios
drabužių, kurie liko vonioje, ir kurių nukentėjusioji nebuvo apsirengusi, kol neatėjo į vonią
nuprausti kruvino veido, patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl prievartinio lytinio
akto atlikimo aplinkybių ir vietos. Šis patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl prievartinio
lytinio akto prieš ją atlikimo aplinkybių ir vietos. Teismo išvadą, jog išteisinto asmens DNR pėdsakai galėjo
atsirasti ant nukentėjusiosios drabužių savaime iš josios makšties išbėgant po lytinio akto atlikimo,
pagrindė išimtinai prielaida, kas nėra leidžiama teismui įstatymo .
Dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės
žalos dydžio.
Nukentėjusioji I. C. teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį A. I. atžvilgiu dėl nusikaltimo, numatyto LR
BK 149 str. l d. padarymo,
ir atitinkamai netinkamai nustatė nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos
dydį . Teismas neanalizavo nukentėjusiosios argumentų dėl patirtos neturtinės
žalos dėl išžaginimo
nusikaltimo nukentėjusiosios atžvilgiu padarymo. Dėl nusikaltimo padarymo jai buvo padaryti kūno sužalojimai, specialistų medikų
įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei pažeista jos psichinė, fizinė ir dvasine gerovė. A. I. jos atžvilgiu naudojo tiek fizinį,
tiek psichinį smurtą. Ji
patyrė fizinį ir dvasinį smurtą, po kurio sekė išžaginimas, t.y. jos kūno neliečiamybės smurtinis pažeidimas.
Patirtas dvasinis
sukrėtimas nusikaltimo padarymo metu buvo ypatingai didelis ir dėl išskirtinio
nusikaltimo pobūdžio, t.y.
nusikaltimo, kuris nukreiptas prieš kito asmens kūno neliečiamybę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamybę. Dėl šio nusikaltimo padarymo ji daugiau
kaip mėnesį negalėjo gyventi savo namuose, kadangi bijojo pasilikti viena. Jai sutriko miegas, pusiausvyra,
pasitikėjimas
aplinkiniais, saugumo jausmas visuomenėje. Po nedarbingumo negalėjo dar kelias savaites eiti į
darbą ir dirbti, kadangi dėl lūpos prakirtimo negalėjo ilgą laiką kalbėti telefonu, bendrauti su žmonėmis,
negalėjo valgyti, apie mėnesį laiko maitinosi tik per šiaudelį skystu maistu. Jos darbas yra
tiesiogiai susijęs su bendravimu su klientais, dėl ko ji negalėjo tinkamai atlikti savo darbo
funkcijų, turėjo dėl to atsiprašinėti iš darbo jau pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Dėl
dvasinio sukrėtimo kreipėsi į psichologus pagalbos. 2009-03-12 šeimos gydytojas išrašė
raminamųjų vaistų, nusiuntė per neuropatologą. 2009-04-02 nukentėjusioji apsilankė pas neuropatologą, kuris
nustatė, jog dėl vegetodestoniįos diagnozės šios ligos gydymas dėl patirto streso ir šoko apsunkintas.
Jai buvo išrašyti stipresnio poveikio vaistai, ilgą laiką jautė baimę, stresą, dirglumą, nepasitikėjimą
savimi, taip pat ir aplinkiniais žmonėmis. Šio nusikaltimo pasekmės išliks visą
gyvenimą jos dvasinėje būklėje, todėl žala ir pasekmės dvasinei ir psichinei gerovei liks
neatstatytos. Šie liekamieji padariniai turės įtaką ateities gyvenimui, jos būsimiems
šeimyniniams santykiams ir pan. Tokios aplinkybės yra ypatingai reikšmingos, nustatant
neturtinės žalos dydį (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-171 /200S). Susirūpinimas yra taip pat dėl
nukentėjusiosios būsimų bendravimo su vyrais galimybių ir jos dvasinės būklės. Tai be jokios abejonės turi
tiesioginę įtaką, sprendžiant klausimą dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, kadangi susirūpinimas
būsimosiomis pasekmėmis sudaro neturtinės žalos turinį. (Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamoji byla Nr.
1A-13/2007).
Įstatymui numatant piniginę satisfakciją, kuria
siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą ir
pergyvenimus, atsižvelgiant į jos amžių, sveikatos sužalojimo pobūdį, laipsnį ir pasekmes jos sveikatai,
jos dvasinius išgyvenimus,
kaltinamo asmens kaltę, tai, kad kaltinamas asmuo veikė tiesiogine tyčia,
nusikaltimą padarė būdamas
neblaivus, susiformavusią teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose,
teisingumo, protingumo,
sąžiningumo kriterijus, padarytą neturtinę žalą šiuo atveju nukentėjusioji I. C. vertina 150 000 Lt ir prašo priteisti .
Nuteistasis A. I. atsiliepimu į Vilniaus apygardos prokuratūros ir
nukentėjusiosios I.
C. apeliacinius
skundus prašė juos atmesti, nurodydama, kad skundai yra nepagrįsti. Jis
jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.
nepadarė, su nukentėjusiąja I. C. atliko
lytinį aktą su jos sutikimu , tą patvirtina tiek jo parodymai, tiek to įvykio
metu kartu buvęs liudytojas D. L. . Tai,
kad jis aptariamo įvykio metu ir vietoje neišžagino nukentėjusiosios I. C. patvirtina ir jos pačios pareiškimas,
rašytas policijai, kuriame ji neigė išžaginimo faktą, tą patį savo
tarnybiniuose pranešimuose nurodė ir policijos pareigūnas R. D. , kuris bendravo su nukentėjusiąja I. C., kai ji kreipėsi į policiją.
Policijos darbuotoja M. D. bendravo
su liudytoja G. J.
, todėl ji informaciją
apie įvykį gavo tik iš jos, o ne iš pačios nukentėjusiosios. Liudytojai R. D., M. D. , apklausti teisme, aiškino priešingai, tačiau jų
tarnybiniuose pranešimuose yra nurodyta kitaip. Bylojė nėra jokių įrodymų,
kad jį neva aptariamo išžaginimo metu buvo sužalojusi nukentėjusioji .,
tačiau jį apžiūrėjus teismo medicinos ekspertui pas jį nebuvo rasta jokių
sužalojimų. Nukentėjusiosios nurodyti sužalojimai būtų akivaizdūs, jei tokie
būtų buvę padaryti, nes jis 2008 m. Spalio, lapkričio mėnesiais buvo
išvykęs į kurortus, buvo įdegęs. Jis sižalojo nukentėjusiąją ne dėl to, kad
ji neva nesutiko su juo lytiškai santykiauti, bet dėl aplinybių, kurias
teismas nustatė skundžiamu nuosprendžiu. Jis nukentėjusiosios
kelnaičių-stringų nesuplėšė, jo manymu ji tą vakarą buvo ne sustringais, o
šviesiomis kelnaitėmis . Liudytoja G. J. teigia, kad suplėšytas kelnaites surado svetainėje
prie čiužinio, tai rodo, kad lytinis aktas įvyko visai kitomis aplinkybėmis
nei teigia nukentėjusioji ir liduytoja .
Su nukentėjusiąja I. C. jis iki įvykio buvo pažįstamas apie pusę metų, su ja
gana dažnai bendravo, ne kartą yra turėję lytinius santykius. Tai, kad jų
santykiai buvo geri, patvirtina ir jų susirašinėjimas SMS žinutėmis įvykio
vakarą, kai ji kvietė jį iš Kauno atvažiuoti į Vilnių ir kvietė atvažiuoti su
draugu, žadėjo, kad viskas bus puiku. Pabuvus įvykio vakarą bare, I. C. negrįžo į savo namus, liko su juo pas
G. J., nors gyvena gretimame name, kartu
su juo atsigulė svetainėje ant čiužinio, kur gera valia su juo lytiškai
santykiavo. Vonioje jie lytinio akto neatliko , jos aiškinimas, kad jis ją
vonioje išžagino , yra nelogiškas, nes šalia vonios yra virtuvė, kurią nuo
vonios skiria tik plona gipsinė siena, virtuvėje buvo G. J. su D. L., tačiau
nei vienas iš jų negirdėjo jokio pasipriešinimo ir pan. Po lytinių santykių
tą patį vakarą tarp jų kilo konfliktas dėl jo manymu netinkamo I. C. elgesio bare, kai ji koketavo su kitais
vyriškiais, dėl ko jis jai sudavė , po to dėl šios priežasties jis jai rašė
žiniutes, atsiprašinėjo , jam žinutę po to parašė ir G. J.. Jo manymu, nukentėjusioji I. C. jį įskundė dėl išžaginimo melagingai, norėdama gauti iš
to turtinės naudos, tą patvirtina nežinomo asmens skambutis į D. L. mobilaus ryšio telefoną, pokalbio metu
buvo pareikalauta 80 000 Litų,priešingu atveju buvo pagrasinta, kad apie
nusikaltimą bus pranešta. Tai, kad tiek nukentėjusioji I. C., tiek liudytoja G. J. meluoja, patvirtina ir ta apliniybė, kad G. J., būdama teisininke, turėdAma
universitetinį teisinį išsilavinimą , studijuojanti doktorantūroje,
bendrajama pagalbos centrui pranešė , kad du vaikinai merginą išžagino
automobilyje senamiestyje ir dabar mėlunu automobiliu VW važiuoja į Kauną.
Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji I. C. ir jos atstovė prašė
apeliacinius skundus patenkinti, nuteistasis A. I. ir jo gynėjas prašė
apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos
prokuratūros ir nukentėjusios I. C. apeliaciniai skundai
tenkintini.
Pirmosios
instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. I. atžvilgiu pagal BK 149 str. 1 d.,
neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė neteisingą išvadą.
Tiek Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacdinio skundo argumentai , tiek
nukentėjusiosios I. C. apeliacinio skundo argumentai
dėl netinkamo įrodymų vertinimo , netinkamos ar nepilnos jų analizės yra
pagrįsti.
Dėl nusikaltimo,
numatyto Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d,. padarymo :
Pagal BPK 20 str. 3
d. įrodymais gali būti bet kokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent
vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Šio straipsnio 5
dalyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą,
pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi
įstatymu. Teismas , vertindamas , ar aptariamu laiku ir vietoje buvo
išžaginta nukentėjusioji I. C. , nepagrįstai jos
parodymus bei jos parodymus patvirtinančios liudytojos G.
J. parodymus ir kitus įrodymus, susijusius su jų parodymais, įvertino kritiškai,
o veikos kaltininko, su juo buvusio liudytojo D. L. parodymus
įvertino kaip patikimą įrodymų šaltinį ir jų versiją grindė išteisinamąjį
nuosprendį.
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 49 „Dėl teismų
praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 4 p.
lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia
baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo
asmens valią. Lytinis santykiavimas ar kitos lytinės aistros tenkinimas prieš
nukentėjusiojo asmens valia yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš
asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Vieno
iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito
asmens nesutikimą. Toks nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant
apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba
kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo
jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį ar kitais būdais.
Kolegijos nuomone, bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyyta, kad aptariamo
įvykio laiku ir vietoje nuteistasis A. I. lytiškai
santykiavo su nukentėjusiąja I. C. prieš jos valią, jos
nesutikimas lytiškai santykiauti su juo buvo aiškiai išreikštas , ką A. I. ir suvokė.
Tiek
ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, A. I. kaltu dėl išžaginimo
neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusios neišžagino, neprievartavo. Jie
susipažino interneto svetainėje „pažintys.lt.“ buvo susitike kelis kartus,
turėjo su ja lytinių santykių. 2009-01-16 po klubo jis, I. C. G. J. ir D. L. nuvažiavo pas G. J. į butą, vartojo alkoholį, bendravo apie 2 valandas. Vėliau
G. J. su D. L. nuėjo į miegamąjį, o jis su I. C. atsigulė svetainėje ant pripučiamo čiužinio, kurį davė
G. J.. Jis su I. C. santykiavo natūraliu būdu, lytinį aktą
baigė. Paskui jis papriekaištavo I. C. dėl
jos elgesio klube, sakydamas, kad ji pasielgė kaip
„prostitutė“, pastaroji trenkė jam per veidą, jis susinervino, ir du kartus sudavė jai per veidą, prakirto
lūpą. Išėję iš miegamojo G. su D. jį ramino. Vonioje, kur po to buvo
nuėjusi I. C. , jis ramino ją , jos atsiprašinėjo, tačiau nei žagino, nei
lytiškai santykiavo su ja, durų uždaręs nebuvo, vonioje jie prabuvo apie 10
min. (2 t., b.l. 23-26, 28-29, 36-37, 3 t.,b.l.41-45). Tokią jo versiją
palaikė liudytojas D. L., nuteistojo draugas, įvykio
vakarą atvažiavęs kartu su juo iš Kauno, kad pabendrautų su nukentėjusiąja ir
jos drauge (t. 1 b.l. 183-185, t. 2 b.l. 177-182).
Nuteistojo A. I. versija, neva nukentėjusioji I. C. su
juo lytiškai santykiavo gera valia, yra visiškai paneigta nukentėjusiosios I. C. parodymais ir kitais byloje surinktais ir teismo
ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji I. C. tiek ikiteisminio
tyrimo metu , tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė išsamius ir nuoseklius
parodymus, kuriuose neigė, kad ji kada nors yra turėjusi lytinius santykius
su A. I. , taip pat neigė įvykio naktį su juo lytiškai
santykiavusi gera valia , nurodydama, kad jis atliko su ja lytinį aktą prieš
jos valią, prieš tai panaudojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą. Jos parodymais
ji su A. I. susipažino interneto svetainėje- „www
pažintys lt." Iš pradžių jie susirašinėjo internete, vėliau bendravo
telefonu, buvo susitikę. 2009-01-16 A. I., D. L., I. C. ir G.
J. buvo klube „Lemur“ kur kalbėjosi, išskyrus ją, visi vartojo
alkoholinius gėrimus, vėliau nuvyko į G. J. namus.
Namuose A. I. ir D. L. toliau gėrė
atsineštą degtinę. Ji Gintarei pasakė , kad nori namo, tačiau ji prašė, kad
jos nepaliktų su dviem vaikinais. Vaikinams baigus gerti, G.
J. su D. L. nuėjo miegoti į miegamąjį, o jai ir A. I. pripūtė čiužinį, ant kurio ji su pastaruoju atsigulė.
Ji atsigulė būdama apsirengusi G. J. jai paduotus
sportinius marškinėlius ir apatines kelnaites. Atsigulus A.
I. pradėjo ją glamonėti, lįsti, tačiau ji pastarajam pasakė, kad šis
nusisuktų, nes ji su pastaruoju nesimylės ir nebesusitikės, dėl ko jis supyko.
Iš pradžių jis prispaudė ją prie sienos, po to paguldė ant nugaros ir užgulė
iš viršaus. . Ją jam užgulus, ji pradėjo priešintis ir su nagais perbrėžė
pastarajam virš dešinės akies, taip pat smakrą ir kaklą iki krūtinės. A. I., būdamas už ją fiziškai stipresnis, ją laikė už
smakro, kad ši negalėtų spurdėti ir tuo pačiu metu A. I. per
prievartą nuo jos nuplėšė juodos spalvos apatines kelnaites, pakelė į viršų
maikutę ir pradėjo savo lytinį organą kišti jai į makštį. Tuomet ji pradėjo
vardu šaukti G. J. bei kumščiu daužyti į sieną, už kurios
ji buvo. Po jos ištarto Gintares vardo A. I. sudavė jai
pirmą stiprų smūgį į veido sritį ties lūpa ir tuo smūgiu prakirto lūpą. Ji
antrą kartą sušuko G. vardą, tada A. I. dar labiau įsiuto ir gulėdamas ant jos kumščiu trenkė
antrą smūgį į galvą, po to sugriebė ją už gerklės ir smaugdamas šaukė-
"užmušiu tave kale". Į kambarį įbėgę D. L. ir G. J. įjungė šviesą ir pamatė kaip A. I. ją
smaugia. D. L. sugriebė A. I. ir nuo
jos jį atitraukė. Ji atsikėlė ir nubėgo į vonią, kurioje būdama girdėjo, kaip A. I. šaukė, jog ją užmuš. Į vonios kambarį užėjo D. L., kuris liepė jai nusimauti kraujuotą maikutę bei
nusiprausti. Ji nusimovė maikutę, kurią padavė D. L.,
nusiprausė bei paprašė pastarojo atnešti ledo. D. L.,
liepė užsirakinti duris ir nuėjo ledo. Vėliau sugrįžo su ledu ir kartu su A. I.. Ji atrakino duris norėdama paimti ledą.Tuo metu ji
vilkėjo G. J. megztuką, kurį rado vonioje, savo džinsines
kelnes, kojines, kurias buvo palikusi vonioje. Džinsines kelnes apsivilko,
būdama be kelnaičių, nes grumiantis ant čiužinio su A. I.,
kelnaites nuo jos nuplėšė ir nežinia kur padėjo. A. I. patikino
D. L., kad nori su ja gražiuoju pakalbėti,
atsiprašyti. Ji D. L. prašė, kad šis A. I. neįleistų pas ją į vonią, tačiau pastarasis jį įleido. A. I. užėjęs į vonią, iškart užrakino vonios duris. Iš
pradžių pastarasis pasakė, kad ji pati kalta, jog taip įvyko. Jis sakė. kad jau
pirmo susitikimo metu kai jis išgėręs buvo išsiųstas namo, jau tada A. I. norėjęs smogti jai į galvą, taip pat sakė, kad jam per
žemas lygis su ja kalbėti, nes jis yra iš Kauno. A. I. griebė
ją už džinsų juosmens, atitraukė užtrauktuką , nusmaukė džinsus iki pusės
kelių, bei sugriebęs ją už juosmens nuo savęs nusuko. Gavosi taip, kad jis į
save atsukęs jos sėdmenis, palenkęs jos nugarą į vonios pusę, vieną ranką laike
uždėjęs ant nugaros, kita ranka visiškai numovė jos džinsines kelnes bei
stipriai laikydamas ją palinkusią į priekį ties nugara ir neleisdamas
atsilenkti, įvedė savo varpą jai į makštį, bei atliko su ja lytinį aktą
stovėdamas jai už nugaros. Lytinis aktas buvo be prezervatyvo. Viskas truko
neilgai. A. I. lytinį aktą baigė jos makštyje. Ji matė
kaip dalis spermos išbėgo jai per kojas ir nulašėjo ant jos kojinių ir vonios
kilimėlio. Lytinio akto metu jai iš lūpas stipriai bėgo kraujas. Ji klausė,
kodėl šis taip daro. Jis atsakęs, kad pamokys kaip reikia su kauniečiais
elgtis, kad jie ne santechnikai. Ji nesipriešino, nes po panaudoto fizinio
smurto buvo labai išsigandusi, be to labai skaudėjo sumuštas vietas ir
pastoviai bėgo kraujas. G. J. ir D. L. išžaginimo
metu vis beldė į vonios duris ir liepė jas atidaryti. Ji vonios durų nesugebėjo
atkabinti, nes buvo palenkta į vonios pusę ir laikoma. Po lytinio akto A. I. liepė jai nusiprausti ir pats nusiprausė. Po to
atrakino vonios duris ir išėjo. G. J. liepė A. I. ir D. L. nešdintis ir šie iš
buto išėjo. Išeidmas A. I. pasakė, kad jos jau pasimokė
kaip nereikia su kauniečiais elgtis, liepė niekur nebandyti kreiptis. Jiems
išėjus, G. J. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino
112 ir pranešė apie išžaginimą (l t., b.l. 40-45, 66-67, 73-75, 76-77, 2 t.,
b.l. 195-197, 3 t.b.l.40).
Tokius nukentėjusios I.
C. parodymus patvirtina liudytojų parodymai, rašytinė
bylos medžiaga:
Liudytoja G. J. patvirtino, kad 2009-01-16
A. I., D. L., I.
C. ir ji buvo klube „Lemur“. Vėliau nuvyko į jos namus. Namuose vaikinai
toliau gėrė atsineštą degtinę. I. C. pasakė, kad
nori namo, tačiau ji pasakė, kad jai vienai nebus drąsu su dviem vaikinais.
Pasiūlė miegoti pas ją, o ryte skirstytis. Ji su D. L. miegojo
viename kambarytje, kitame miegojo I. C. su A. I.. Praėjus 10 minučių ji išgirdo, kad nukentėjusioji I. C. ją šaukia. Ji su D. L. nubėgo į
jų kambarį, kur pamatė , kaip pirmiau įbėgęs į kambarį D.
L. atplėšinėja A. I. nuo I. C.,
kurią buvo prispaudęs , o I. C., susiėmusi už veido,
nubėgo į vonią.. I. buvo su jos duotais sportiniais
marškinėliais , kurie buvo kruvini. I. C. vonioje
apsirengė džinsus, kitus sportinius marškinėlius . A. I. buvo
nusiteikęs agresyviai , iš jo pasisakymų ji suprato, kad jis pyksta, kodėl I. C. su juo atsisakė lytiškai santykiauti , ji jį ramino
.Būnant virtuvėje A. I. pasakė , kad nori Irenos
atsiprašyti.ir jis nuėjo į vonią, kur prausėsi I. C. ,
įėjęs vononioje užsirakino. Ji su D. L. daužė vonios
duris, liepdami išleisti Ireną., tačiau A. I. vonios
durų jiems neatidarė. Vėliau jiems išėjus iš vonios, ji matė, kad I. C. buvo apsiverkusi Ji liepė vaikinams išeiti iš jos
namų, A. I. išeidamas paniekinančiai passakė, kad jos
žinosiančios kaip su kauniečiais susidėti. Vaikinams išėjus paklausė I. C. kas atsitiko ji pasakė, kad ją A. I.
vonioje išžagino, ji verkė ir jai priekaištavo , kodėl ją paliko vonioje su I.. Paskambino
į pagalbos centra, į policiją ir pasakė, kad jos draugę išprievartavo. Tą patį
vakarą jai skambino
L., prašė apie įvykį nepranešti policijai,
sakė, kad Algirdas apgaileistauja dėl to, kas atsitiko, kad už tai sumokės
pinigus. Kitą dieną jai skambino A. I. , klausė, kaip laikosi I., sakė, kad ji pati
kalta , kad taip išsidirbinėjo .Ji nurodė, kad I. C. kelnaites
, kurios buvo suplėšytos , ji rado prie čiužinio, ant kurio gulėjo
I. su A. I. (1 t, 173-178, 181-182, 2 t.,b.l. 173-175).
Liudytoja -policijos
darbuotoja M. D., bendravusi iškart po įvykio su
liudytoja G. J. Žalgirio g,, kur
tuo metu nukentėjusiajai I. C. buvo teikiama medicininė
pagalba , patvirtino, kad pastaroji jai sakė, jog I. C. įvykio
laiku jos bute sumušė ir buto vonioje ižgaino vaikinas iš Kauno , vardu
Algirdas (tokiu vardu buvo prisistatęs nuteistasis A. I..
Nukentėjusioji I. C., išėjus jai iš gydytojo kabineto,
įvykio aplinkybių neėaiškino , tik be perstojo verkė, buvo labai susijaudinusi,
vežant į policijos komisaritą, ji sakė, kad bijo rašyti pareiškimą dėl
išaginimo ir sumušimo (t.1 b.l. 5, 193-194). Liudytojas- policijos tyrėjas R. D. savo parodymais patvirtino, kad tiriant
informaciją dėl nukentėjusiosios I. C. sužalojimo, dėl
kurio ji buvo pristatyta medicininės pagalbos suteikimui į ligoninę, esančią Žalgirio g. 15 Vilniuje, bendraujant po medicininės
pagalbos suteikimo su nukentėjusiąja I. C. , pastaroji
patvirtino, kad ją įvykio vakarą jos draugės G. J. bute
sumušė vienas iš dviejų vaikinų, tą vakarą atvažiavusių iš Kauno , sumušė už
tai, kad ji atsisakė su juo lytiškai santykiauti, po to jis ją išžagino to buto
vonios kambaryje, kur ji buvo nubėgusi. Mergina buvo šoko būsenoje, be
perstojo verkė, ji atsisakė rašyti pareiškimą , nes bijojo tų vaikinų, todėl
jis tarnybiniame pareiškime ir įrašė , kad tą vakarą ji nebuvo išžaginta ir
kad susižalojo veidą, griūdama vonioje. 2009-01-19 nukentėjusioji I. C. ryte paskambino ir paklausė, kada gali atvykti į
komisariatą, ji paaiškino, kad nutarė skriauidėjui neatleisti, ji tą pačią
dieną parašė pareiškimą dėl jos sumušimo ir išžaginimo kad (t. 1 b.l. 6,
195-196, t.3 b.l. 28-29). Liudytoja –policijos tyrėja J. K.,
betarpiškai bendravusi įvykio naktį su nukentėjusiąja I. C.
po to, kai ji buvo atvežta iš ligoninės į [policijos komisariatą,
patvirtino, jog nukentėjusioji I. C. jai parodė, kad ją
iki patekimo į ligoninę jos draugės G. J. bute sumušė
už tyai, kad ji nenorėjo lytiškai santykiauti, vaikinas , kurį ji įvardijo
Algirdu, iš Kauno , po to jis ją išžagino to buto vonioje, liudytoja nurodė
tas pačias įvykio aplinkybes, kaip kad ir nukentėjusioji I.
C. bei liudytoja G. J. (t. 1 b.l. 197-199, t. B.l.
198). Liudytoja A. D. –nukentėjusiosios I. C. draugė, savo parodymais patvirtino, kad nukentėjusioji
I. C. buvo sumušta ir ižaginta jos nurodytomis
aplinkybėmis, apie tai ji žino iš jos pasakojimo, kai ji pas ją atvažiavo
2009-01-19, praėjus po įvykio dviems dienoms, ir apie tai papasakojo. I. C. buvo sumušta , labai išsigandusi, bijojo būti savo
namuose , pas ją po to gyveno apie mėnesį. Per tą laiką ją atakavo
skmabučiais ir žinutėmis (t. 2 b.l. 199) ir R. D. patvirtino,
kad nukentėjusioji I. C. iškart po įvykio jiems pasakė,
kad buvo išžaginta, ant jos veido matėsi smurto žymės, buvo labai susijaudinusi
(1 t., b.l.193-194, 197-199,2 t.,b.l.198, 3 t.,b.l.29-30).
Kolegija,vertindama
aukščiau aptartus įrodymus , pažymi, kad nukentėjusiosios I.
C., liudytojos G. J. parodymai dėl įvykio aplinkybių
yra detalūs, nuoseklūs, atitinka tarpusavyje, policijos darbuotojai,
bendravę su nukentėjusiąja ir liudytoja berpiškai po įvykio, patvirtina tas
pačias įvykio apliniybes, apie kurias jie sužinojo iš jų pasakojimų. Tą
įvertinus, kolegijA mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo nukentėjusiosios I. C. ir liudytojos G. J. parodymus
nevertinti kaip patikimo įrodymų šaltinio , kaip tai nepagrįstai padarė pirmos
instancijos teismas, juolab, kad jų parodymus be liudytojų- policijos
darbuotojų parodymų patvirtina objektyvūs įrodymai dėl nukentėjusiosios I. C. sumušimo, kurie atitinka jos nurodytas apliniybes :
- specialisto išvadoje
Nr. G 256/09 (01), nurodoma, kad I. C., nustatytos dvi muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, kaktos kairės pusės sumušimas. Šie
sužalojimai galėjo būti padaryti
nukentėjusios nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2009-01-17 apie 06.00 val. sudavus
du dmūgius kumščiu į apatinės lūpos bei kaktos sritį ( t. 1 b.l. 98-100);
taip pat
nukentėjusiosios I. C. nurodytos aplinkybės dėl jos
išžaginimo:
-specialisto išvada
Nr. S 45/09 (01) R424/09 patvirtina, kad ant I. C. džinsinių kelnių yra sperma, gautas A. I. DNR profilis su 99,999999999 % tikimybe,
ant I. C. puskojinių yra žmogaus kraujas ir sperminio
skysčio pėdsakai, gautas A. I. DNR profilis su
99,999999999 % tikimybe ir I. C. DNR profilis su 99,999999990% tikimybe, (l t., b.l. 135-144). Tai
patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad ją A. I. išžagino
vonioje , jėga ją prispaudęs prie vonios ir palenkęs ją į vonios pusę,
atliko lytinį aktą , jai esant nugara į jį, nusmaukęs jai džinsus, kuriais ji
tuo metu vilkėjo. Jo spermos pėdsakai ant nukentėjusiosios džinsų ir
puskojinių patvirtina nukentėjusiosios nurodytas išžaginimo vonioje
apliniybes ir paneigia nuteistojo versiją, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai
santykiavo svetainėje , gulint jiems ant čiužinio. Bylos įrodymais yra
nustatyta, kad ji , būdama svetainėje, buvo be viršutinių rūbų, vilkėjo tik
sportiniais marškinėliais ir kelnaitėmis-stringais, buvo be puskojinių,
pastarasias, kaip parodį nukentėjusioji, ji užsimovė tik vonioje prieš
išžaginimą;
-tai,
kad nuteistasis A. I. kėsinosi išžaginti
nukentėjusiąją I. C. jau svetainėje ir kad su tuo
nesutiko pastaroji, patvirtina ne tik jos atžvilgiu jo panaudotas smurtas ,
bet ir tai, kad jis suplėšė jos kelnaites- stringus, kurios po to prie
čiučinio svetainėje rado liudytoja G. J. (t. 1 b.l.
179-180);
Teismo medicinos specialisto išvada nebuvo
nustatyti sužalojimai nukentėjusiosios I. C. lytiniuose organuose tačiau jų nebuvimas ir spermos
neradimas praėjus daugiau kaip dviem parom po įvykio, neatmeta galimybes, kad
su nukentėjusiąja 2009-01-17 apie 06.00 val. buvo lytiškai santykiauta (1 t.b.l.98-100).
Iš
nukentėjusiosios I. C. parodymų yra žinoma, kad ji
aptariamo įvykio metu svetainėje , nenorėdama su nuteistuoju A.
I. lytiškai santykiauti, bet jo verčiama jėga tai daryti, priešinosi
jam ir nagais perbrėžė jam virš dešinės akies, smakrą ir kaklą iki krūtinės
. Specialisto išvadoje Nr. G.
627/09 (01) nurodoma, kad A. I. kūno apžiūros metu 2009-02-11, jo kūne sužalojimų, tame tarpe
pėdsakų, kurie galėjo likti sugijus odos įbrėžimams, padarytiems 2009-01-17, nekonstatuota. Neatmetama galimybė,
kad nuo 2009-01-17 iki 2009-02-11,
galimai buvę paviršiniai odos įdrėskimai ar įbrėžimai galėjo sugyti be pėdsakų
(2t.b.l. 66-67). Tai, kad pas nuteistąjį A.
I. jo medicininio tyrimo metu nebuvo rasti sužalojimai , nėra pagrindas
netikėti nukentėjusiosios I. C. parodymais, nes
sužalojimų žym ių išnykimas yra paaiškinamas objektyviai. Nuteistasis A. I. buvo apžiūrėtas praėjus pakankamaim laikui tokiems
sužalojimams išnykti, galimybės jį apžiūrėti anksčiau nebuvo. Iš bylos
duomenų yra žinoma, kad nuteistasis A. I. po įvykio
kurį laiką slapstėsi , jis negyveno nustatytu adresu (t. 2 b.l. 16,
pranešimas apie tai iš policijos), ši aplinkybė patvirtina, kad jis
pasinaudojo galimybe išlaukti laiką, reikalingą jam padarytiems sužalojimams
išnykti. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. I. iškėlė
versiją, kad neva jis aptariamo įvykio metu buvo įdegęs saulėje, todėl ir
po sužalojimų sugijimo būtų išlikusios šviesesnės sužalojimų žymės, tačiau
nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu jis negalėjo
paaiškinti , kur jis deginosi, kaip negalėjo pateikti įrodymų, kad jis buvo
išvykęs prieš įvykį į šiltuosius kraštus. Tokia nuteistojo versija vertintina
kritiškai , kaip jo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
2009-01-19 I. C. priklausančio mobilaus ryšio telefono apžiūros
protokole užfiksuota tai, kad telefono užrašų skiltyje rastas mobilaus telefono
numeris 8 656 88553 (byloje nustatyta, kad
šiuo numeriu naudojosi A. I.), kuris įvardintas-
"Algis draug". Skiltyje
gautos žinutės buvo rastos šios iš telefono numerio (duomenys neskelbtini),
siųstos žinutes: 1) 2009-01-17
14.52 val.- „Tu man atleisk prašau jei gali,, ne taip viskas būti turėjo, man
pasidarė buvo kažkas nė pats
nesuvokiau..žinau, kad neatitaisysi to bet noriu pabandyti vis dė lto, aš labai
pergyvenu .. kaip tau ten"; 2) 2009-01-19 15.48 val.- "Kodėl
nekeli ? kaip tu jautiesi mažiau ? Viską dar galim ištaisyti
juk..", 3) 2009-01-19 17.3 l val.- "Aš tau sumokėsiu kiek nori bet
pripažink kad žaidei su manimi. Turi juk draugą“ (lt., b.l. 119-127). Tokio turinio žinutės, vertinant jas kaip
įrodymą visumoje su kitais aukščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad
nuteistasis A. I. po aptariamo įvykio stengėsi , jog
nukentėjusioji nesikreiptų į policiją ir jis tokiu būdu išvengtų
baudžiamosios atsakomybės.
Kaip
jau buvo paminėta anksčiau, nuteistojo A. I. versiją
dėl aptariamo įvykio aplinkybių , patvirtina liudytojas D.
L., tačiau kolegija tokiais šio liudytojo parodymais netiki, jie
prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams . Pagal liudytojo D. L. parodymus ikiteisminio tyrimo metu , įvykio laiku ir
vietoje iš kambario, kur buvo su G. J., jis ėjęs į
tualetą ir pamatęs kitame kambaryje, kur buvo pasilikę miegoti,
besiaiškinančius nuteistąjį A. I. su
nukentėjusiąja, kuriai bėgo kraujas iš lūpos.Jam paklausus, kas atsitiko , ji
atsakė, kad viskas gerai, tačiau matėsi, kad ji yra supykusi. Jis liepęs
nukentėjusiajai nusiprausti. Netrukus atėjo prie jų ir G.
J. , jie visi bendravo, nuteistasis ir nukentėjusioji nebuvo dviese užsidarę
vonioje, iš G. J. buto jie išvažiavo nesusipykę (t. 1
b.l. 183-185). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. L. jau
neneigė, kad nuteistasis A. I. po konflikto su
nukentėjusiąja buvo užsidarę vonioje, tačiau nieko tokio vonioje nevykę, tą
jis matęs, nes vonios durys buvo praviros ir matėsi, kas vyksta vonioje.(t. 2
b.l. 180). Įvertinus šio liudytojo parodymus, matyti, kad jie nėra nuoseklūs,
jis ikiteisminio tyrimo metu , nepripažindamas kitų aplinkybių , neigė ir tą
aplinkybę, kad nuteistasis A. I. buvo užsidaręs dviese
su nukentėjusiąja, teisminio nagrinėjimo metu , prisitaikęs prie nuteistojo apibūdintos
įvykio versijos , jis jau nurodė, kad visgi jie abu buvo vonioje, tačiau
neva ten nieko nusikalstamo nevykę. Tokie šio liudytojo parodymai, priešingai
nei tai nustatė apylinkės teismas, negali būti vertinami kaip patikimas įrodymų
šaltinis dėl jų nenuoseklumo, prieštaravimo aukščiau aptartiems įrodymams.
Minėto liudytojo paerodymai ne tik prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams
, tačiau ir nėra logiškai paaiškinami, kodėl, jei viskas buvo kaip kad nurodė minėtas
liudytojas , jam su nuteistuoju teko paryčiui, neišsiblaivius po išgerto
alkoholio, pasišalinti iš G. J. buto, kodėl apie juos,
važiuojančius automobiliu, G. J. pranešė policijai ir
pan.
Iš
pranešimo Bendrajam pagalbos centrui bei aukščiau aptartų įrodymų matyti,
kad iškart po nukentėjusiosios I. C. išžaginimo su ja
buvusi draugė- liudytoja G. J. pranešė Bendrajam
pagalbos centrui apie tai, tačiau nurodė , kad ją išžagino ne jos bute, o
automobilyje. Iš pranešimo turinio matyti, kad nukentėjusioji bijo rašyti
pareiškimą policijai dėl išžaginimo (t. 1 b.l.9,10, 12-16). Kolegijos
nuomone, tai, kad liudytoja G. J. iškart po įvykio nurodė
ne tą įvykio vietą, nėra vada netikėti jos vėlesniais parodymais ar abejoti ,
kad nukentėjusioji I. C. buvo išžaginta ir kad ją
išžagino A. I.. Liudytojos G. J. netikslus
pranešimas pateisinamas susijaudinimu dėl itin netikėto nusikaltimo prieš
jos draugę - nukentėjusiąją, dėl jos pačios bei nukentėjusiosios
neapsisprendimo , ar dėl padaryto nusikaltimo kreiptis į teisėsaugos organus ir
pan. Dėl to paties pateisinamas ir nukentėjusiosios I. C. 2009-01-17
pareiškimas policijai, kad jos niekas įvykio naktį nesumušo, kad ji
susižalojo pati ir kad ji nebuvo išžaginta (t.1 b.l. 4).
Bylos
duomenimis yra nustatyta, kad nuteistasis A. I. ir
nukentėjusioji I. C. iki aptariamo įvykio buvo pažįstami
, jie iki aptariamo įvykio buvo susitikę du kartus , pagal nukentėjusiąją
jie lytinių santykių neturėjo. 2009-01-17 naktį po pasilinksminimų
baruose nukentėjusioji I. C. liko miegoti su
nuteistuoju A. I. G. J. bute, kur
nukentėjusioji , nusirengusi viršutinius rūbus , mūvėdama sportinius ilgus
marškinėlius , kelnaites, atsigulė ant vieno čiužinio miegoti su
nuteistuoju. Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, vertinant nuteistojo veiksmų
prieš nukentėjusiąją kaltumą, nėra reikšminga, nes aukščiau aptartais
įrodymais yra nustatyta, kad nukentėjusioji aiškiai išreiškė atsisakymą
lytiškai santykiauti su nuteistuoju, tai pasakydama jam žodžiu bei
priešindamasi jo glamonėms, siekiui su ja lytiškai suartėti. Nuteistasis A. I. tiek ikiteisminio tyrimometu, tiek teisminio
nagrinėjimo metu aiškino, jog su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiavęs
iki aptariamo įvykio , tai darė su jos sutikimu ir įvykio metu, tačiau
nukentėjusioji visą laiką neigė turėjusi lytinius santykius su nuteistuoju
iki įvykio . Apylinkės teissmo teisiamojo posėdžio protokole
nukentėjusiosios parodymuose yra užfiksuota, kad neva ji yra anksčiau
turėjusi lytinius santykius su nuteistuoju(t.2 b.l. 197) , tačiau
nukentėjusioji neigia tai sakiusi, nuteistasis taip pat patvirtino, kad ji
niekada nėra prisipažinusi dėl lytinių santykių buvimo su juo .Kolegija daro
išvadą, kad teisiamojo posėdžio protokole, fiksuojant nukentėjusiosios
parodymus, yra padaryta klaida, tokią išvadą leidžia daryti ne tik
nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymai apeliacinio proceso metu, bet ir
nuosprendyje išdėstyti nukentėjusiosios parodymai . Šios aplinkiybės
kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji I. C. nebuvo
nusiteikusi intymiau bendrauti su nuteistuoju, to nedarė ir aptariamo
įvykio metu.
Iš
nuteistojo A. I. parodymų, liudytojo D.
L. parodymų yra žinoma, kad 2009-01-19 paskambinus D.L, nežinomas vyriškis reikalavo pervesti į bankinę sąskaitą,
kurios numerį žadėjo nurodyti vėliau, 80 000 Litų , grasindamas, jog priešingu
atveju apie padarytą nusikaltimą bus pranešta . Iš nukentėjusiosios I. C. parodymų yra žinoma, kad ji apie tai, kad ją sumušė ,
nesakydama apie išžaginimą, ji pasakė 2009-01-19 savo pažįstamam G. V., kuris pasiūlė jai išsiaiškinti su nuteistuoju bei
jo draugu, kurio telefonus, jo prašymu, ji jam davė, apie tai, kad jis
reikalaus pinigų, jie nesitarė ir ji nieko apie tai nežino. Byloje nėra jokių
įrodymų, kad nukentėjusioji I. C. savo iniciatyva pati
ar per tarpininkus reikalavo iš nuteistojo pinigų, todėl jos pareiškimas
dėl išžaginimo negali būti vertinamas , kaip jos norėjimas pasipelnyti iš
susidariusios situacijos, o ne siekti teisingumo.
Kolegija,
įvertinusi aukščiau aptartus parodymus , daro išvadą, kad nuteistojo A. I. veiksmai prieš nukentėjusiąją I.
C. buvo nusikalstami , kad jis ją išžagino , panaudodamas fizinį smurtą ,
grasindamas jį panaudoti :
A.
I. 2009-01-17 laikotarpiu nuo 5.30 val. iki 6.30 val.
G. J. priklausančio buto, esančio Gedvydžių g. 34-18,
Vilniuje, svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą
lytiškai santykiauti su I. C., po to kai ji pasakė, kad
su juo lytiškai nesantykiaus, užgulė I. C. savo kūno
svoriu iš viršaus, o pastarajai mėginant pasipriešinti ir ištrūkti, viena
ranka paėmė ir laikydamas ją už smakro, kita ranka nutraukė nuo pastarosios
apatines kelnaites bei pradėjo savo varpą įvedinėti į jos makštį, tada
pastarajai pradėjus šauktis pagalbos, t.y. kviečiantis G. J.,
kuri tuo metu kartu su D. L. buvo gretimame kambaryje bei
kumščiu daužyti sieną, jis ranka du kartus sudavė I. C. į
veidą, padarė jai dvi muštines žaizdas apatinėje lūpoje bei kaktos kairės
pusės sumušimą, po to ranka sugriebęs jai už gerklės šaukė, kad ją užmuš, tuo
metu į svetainę atėjus G. J. ir D. L.,
I. C. iš jo ištrūkusi nubėgo į vonios kambarį. Neužilgo A. I., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G.
J. ir D. L. paaiškinęs, kad ketina atsiprašyti I. C., užėjo į vonios kambarį, kuriame buvo I.
C., užrakino vonios kambario duris, po ko pasinaudodamas tuo, kad I. C. valia buvo palaužta dėl prieš tai jos atžvilgiu
panaudoto fizinio smurto bei grasinimų tuoj pat jį panaudoti, sugriebė
pastarąją už juosmens, nusuko nuo savęs ir stovėdamas pastarajai už nugaros
viena ranka spausdamas ją į apačią per nugarą nulenkė į vonios pusę bei toliau
stipriai laikydamas savo ranką I. C. ant nugaros ir tokiu
būdu neleisdamas pastarajai atsitiesti ir pasipriešinti, kita ranka numovė
džinsines kelnes, po ko su I. C. lytiškai santykiavo
prieš jos valią, t.y ją išžagino.
Tokie
nuteistojo A. I. veiksmai turi būti vertinami ne tik
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. , bet ir pagal Lietuvos Respublikos
BK 149 str. 1 d.
Skundžiamas
teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistojo A. I. išteisinimo
pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. naikintinas dėl teismo išvadų
neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms , priimant naują apkaltinamąjį
nuosprendį .
Kolegija,
skirdama nuteistajam A. I. bausmę už veikos, numatytos
Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. , padarymą , atsižvelgia į
nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę .ir mano, jog jam skirtina
sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant tokios bausmės trukmę ,
kolegija atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad
tam tikra prasme nukentėjusioji I. C. , elgdamasi ne
itin apdairiai bei provokuojančiai ( bendravo su ne itin pažįstamu asmeniu,
liko su juo nakvoti, atsigulė nusirengusi iki apatinių rūbų kartu su
nuteistuoju ), tokiu elgesiu išprovokavo nuteistąjį nusikalsti. Dėl šios
aplinkybės nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė savo trukme mažesnė
nei bausmės, skirtinos už jam inkriminuojamos veikos padarymą, vidurkis.
Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė bendrintina su bausme, paskirta skundžiamu
teismo nuosprendžiu už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d.,
padarymą, bausmės bendrintinos apėmimo būdu , nes nuteistasis A. I. nusikalstamas veikas padarė esant jų idealiajai
sudėčiai (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1p.).
Dėl nukentėjusiosios I. C. civilinio
ieškinio dėl neturtinės žalos :
Nukentėjusioji I. C. pareiškė 150 000 Lt.
civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas,
pripažindamas , kad nuteistasis A. I. prieš ją padarė
nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,
pripažino, kad ji dėl to patyrė neturtinę žalą, už tai jos atlyginimui iš
nuteistojo priteisė 10 000 Litų. Kolegija, pripažindama nuteistąjį A. I. kaltu ne tik dėl nukentėjusiosios I.
C. sužalojimo, bet ir dėl su tuo susijusio jos išžaginimo, mano, kad ji
ir dėl šios veikos patyrė dvasinius
išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą,
nepatogumus, pažeminimą, reputacijos
pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą . Tą savo parodymais patvirtino pati nukentėjusioji I. C.., nurodydama, jog ji dėl prieš ją pavartotos seksualinės prievartos, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, ji iš pradžių
po įvykio bijojo gyventi savo namuose, negalėjo normaliai atlikti savo
tiesioginio darbo, nebepasitiki žmonėmis ir pan., dėl tokio dvasinio
sukrėtimo lankėsi pas psichologą, neuropatologą, vartojo raminamuosius
vaistus . Tą be jos parodymų patvirtina liudytoja A. D. ,
Moterų informacijos centro psichologė O. M., raštu
apibūdindama nukentėjusiosios I. C. psichologinę
būseną ( 2 b.l. 170). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad
nukentėjusioji I. C. patyrė neturtinę žalą dėl
išžaginimo , todėl ji turi teisę į tokios žalos atlyginimą pinigine išraiška
( Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.).Nustatant tokios žalos dydį, teismas
atsižvelgia į padarytos prieš nukentėjusiąją veikos pobūdį, į pasekmes,
kurias sukėlė ši veika. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį ,
vadovaujamasi be paminėtų aplinkybių, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo
kriterijais, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad iš dalies nusikalstamą
situaciją savo neapdairiu elgesiu išprovokavo ir pati nukentėjusioji .
Dėl išdėstytų motyvų
skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai priteisimo
keistina , ją padidinant iki 30 000 Litų.
Dėl atstovavimo
išlaidų priteisimo :
Apeliacinio
proceso metu nukentėjusiąją I. C. atstovavo Vilniaus
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta atstovė
advokatė I. A. , suteikdama jai antrinę teisinę pagalbą
. Iš pažymos apie tokios pagalbos išlaidas matyti, kad jos sudaro 380 Litų :
80 Litų už apeliacinio skundo parengimą, 80 Litų už atstovavimą apeliacinės
insatncijos teisme ir 220 Litų už advokatėspapildomai sugaištą laiką (
2010-12-20 Valstybės garAntuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr.
(4.22.)-(duomenys neskelbtini)10). Šios nukentėjusiosios
atstovavimo išlaidos priteistinos iš veikos kaltininko- nuteistojo A. I., jos priteistinos Valstybės biudžetui (Lietuvos
Respublikos BPK 105 str., 106 str.).
Kolegija,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1d. 4 p.,
329 str. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ė :
Vilniaus
apygardos prokuratūros ir nukentėjusiosios I. C. apeliacinius
skundus patenkinti iš dalies.
Vilniaus
miesto pirmojo apylinkės teismo 2010-10-15 nuosprendį dalyje dėl A. I. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1
d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį, dalyje dėl neturtinės žalos
priteisimo pakeisti.
A.
I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir
paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams .
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1p., šią bausmę ir bausmę, paskirtą
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. , subendrinti apėmimo būdu ir
paskirti subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, šią bausmę
atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos
laisvės atėmimo bausmės laiką A. I. įskaičiuoti laiką
nuo 2009-02-10 . iki 2009-02-11.
Priteistą iš A. I. I. C. neturtinę žalą padidinti
iki 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Litų.
Kitą
nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis
įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
Kolegijos
pirmininkė Laureta
Ulbienė
Kolegijos
teisėjai Jūratė
Damanskienė
Pavelas
Frolovas