Civilinė byla Nr. e2-991-844/2020

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00056-2020-2

                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.14.; 1.3.9.2.2.; 3.2.6.5.

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anželikai Čirkovai, dalyvaujant ieškovui G. Z., jo atstovui, advokato padėjėjui Simonui Makrickui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Kogus“ atstovui, advokatui Konradui Pabijanskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovui UAB „Kogus“, dėl UAB „Kogus“ valdybos 2019 m. spalio 24 d., sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir kitų reikalavimų, kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų yra D. H..

Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą

n u s t a t ė :

Ieškovas G. Z.

Ieškovo ieškinyje nurodyta, kad ieškovas G. Z. (toliau - ieškovas) 2001 m. kovo 27 d., sudarė darbo sutartį Nr. 47 (toliau - Darbo sutartis) su UAB „Kogus“, kodas: 155482127 (toliau - atsakovas, bendrovė), ir šioje bendrovėje darbo pareigas pradėjo eiti nuo 2001 m. (t. y. tais metais jis pradėjo dirbti komercinio direktoriaus pareigas pagal 2001-03-27 Darbo sutartį Nr. 47). 2001 m. rugpjūčio 28 dienos UAB „Kogus“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ieškovas buvo paskirtas eiti bendrovės „Kogus“ direktoriaus pareigas nuo 2001 m. rugpjūčio 28 d. Taigi pareiškėjas į bendrovės „Kogus“ direktoriaus pareigas buvo paskirtas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Ieškovas nuo 2011 m. balandžio 14 d., yra UAB „Kogus” valdybos narys ir nuosavybės teise jam priklauso 243 paprastųjų vardinių UAB „Kogus” akcijų. Eidamas direktoriaus pareigas ieškovas dirbo atsakingai ir sąžiningai, buvo lojalus bendrovei, savo pareigas atlikto tinkamai. Ieškovas nebuvo gavęs jokių nuobaudų ar įspėjimų. Akcentuotina, kad bendrovė „Kogus“, ieškovui einant vadovo pareigas, ėmė veikti ir iki šiol veikia pelningai. Ieškovas nurodo, kad jam 2019 m. spalio mėnesio pabaigoje (atrodo spalio 28 dieną) paaiškėjo, kad 2019 m. spalio 24 d., įvyko UAB „Kogus” valdybos posėdis, kuriuo metu buvo nutarta nuo 2019 m. spalio 25 d., atšaukti jį, t. y. ieškovą, iš užimamų bendrovės direktoriaus pareigų, išmokant jam 1 (vieno) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Taip pat ieškovui paaiškėjo, jog tuo pačiu 2019 m. spalio 24 d., UAB „Kogus” valdybos posėdžio metu buvo nutarta D. H. (kitų dviejų bendrovės akcininkų, t. y. S. G. ir L. H. sūnų) paskirti eiti bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2019 m. spalio 26 d., t. y., nuo šeštadienio. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad kitų dviejų bendrovės akcininkų S. G. ir L. H. sūnaus D. H., t. y. su kitais akcininkais artimais giminystės ryšiais susijusio asmens kandidatūra, savaime suprantama nebuvo derinta su ieškovu (nei kaip su UAB „Kogus” akcininku, nei kaip su UAB „Kogus” valdybos nariu). Ieškovas pažymi, kad D. H. neturi nei reikiamų žinių, nei būtinų įgūdžių, nei patirties vadovauti bendrovei „Kogus”, o kiti akcininkai ir valdybos nariai paskyrė jį vadovu su didesniu atlyginimu nei buvo mokėta ieškovui iki atleidimo. Taigi sprendimas atšaukti ieškovą iš UAB „Kogus” direktoriaus pareigų buvo priimtas nesiekiant naudos UAB „Kogus”, o akcininkams S. G. ir L. H. su sūnumi siekiant savavališkų suinteresuotų tikslų perimti bendrovės valdymą. Ieškovui nebuvo tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka pranešta apie įvyksiantį 2019 m. spalio 24 d., bendrovės valdybos posėdį. Jam nebuvo žinoma, kad iš viso yra ketinama jį atleisti iš direktoriaus pareigų. Ieškovui iki šiol nėra žinoma ir nėra nurodyta jokia objektyvi jo atleidimo iš direktoriaus pareigų priežastis. Ieškovas su kitais įmonės „Kogus” akcininkais ir valdybos nariais bendravo iki 2019 m. spalio 24 d., tačiau jam nieko nebuvo užsiminta apie tai, kad bus svarstomas jo atleidimo ir kito direktoriaus paskyrimo vadovauti bendrovei klausimas, kad 2019 m. spalio 24 d., yra šaukiamas valdybos posėdis. Pareiškėjas ėjo svarbias pareigas bendrovėje - vadovo, todėl dėl didelio užimtumo negalėjo būti nuolatos pasiekiamas telefonu, trumposiomis sms žinutėmis ar el. paštu. Kiti įmonės „Kogus” akcininkai ir valdybos nariai (t. y. S. G. ir L. H.) tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka neinformavo ieškovo asmeniškai apie 2019 m. spalio 24 d., planuojamą valdybos susirinkimą ir šaukiamą posėdį. Ieškovas iki neteisėto ir nepagrįsto jo atleidimo iš užimamų UAB „Kogus” pareigų, kaip minėta ėjo direktoriaus pareigas, dėl to vadovaujantis UAB „Kogus” įstatų 5.4 punktu, pranešimas dėl 2019 m. spalio 24 d., posėdžio, turėjo būti siunčiamas ir įteikiamas per UAB „Kogus” direktorių, t. y., per ieškovą. Asmens, o ypač įmonės vadovo - direktoriaus, atleidimo iš užimamų pareigų klausimas yra labai delikatus ir reikalaujantis ypatingo rūpestingumo, griežto įstatyminių normų laikymosi, o nagrinėtinu atveju ieškovui net nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam. 2019 m. spalio 24 d., jam nebuvo pateikti jokie dokumentai, nebuvo nurodyta ir išviešinta planuojama valdybos darbotvarkė. Be to, ieškovas buvo atšauktas, ne jį išrinkusio organo sprendimu (ne akcininkų sprendimu), o valdybos sprendimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymu normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Nagrinėtinu atveju, 2019 m. spalio 24 d., valdybos sprendimas yra negaliojantis, kadangi buvo pažeista valdybos posėdžio sušaukimo tvarka, ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie įvyksiantį 2019 m. spalio 24 d., bendrovės valdybos posėdį, dėl ko ieškovas buvo neteisėtai atleistas.

Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y., kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas apie 2019 m. spalio 24 d., valdybos sprendimą sužinojo 2019 m. spalio 28 d., taigi ieškinio senaties terminas sueina 2020 m. sausio 28 d., ir teikiant šį ieškinį nėra praleistas.

Ieškovas

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - Akcinių bendrovių įstatymas) 19 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą.

Atsakovo UAB „Kogus“, įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2016 m. vasario 4 d., (toliau - Įstatai), 4.1 punkte yra nustatyta, kad bendrovės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau - Visuotinis susirinkimas); valdyba; bendrovės vadovas - direktorius.

CK 2.87 straipsnyje nurodytos pagrindinės juridinio asmens valdymo organo narių pareigos. Pagal turinį pareigos skirstomos į sąžiningumo ir protingumo, lojalumo, konfidencialumo ir kt. pareigas. Pareiga veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu nustatoma įgyvendinant bendrąjį civilinių teisinių santykių reguliavimo principą (CK 1.5 straipsnis), t. y., nustatant, ar juridinio asmens narys elgiasi taip, kaip elgtųsi apdairus asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis, ir ar jis elgiasi bona fide juridinio asmens atžvilgiu.

Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi veikti pagal steigimo dokumentus, kitus juridinio asmens organų sprendimus, taip pat juridinio asmens valdymo organai turi rūpintis juridinio asmens gerove ir siekti įgyvendinti jo tikslus. Nuo bendrovės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso juridinio asmens veiklos efektyvumas. Be to,

bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu.

Nacionalinėje teisėje įtvirtintas bendrovės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu - ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį. Įmonės vadovas veikia kaip jos patikėtinis ir įgaliotas atstovas, savo veiksmais sukuriantis įmonei teises ir pareigas, nuo vadovo kompetencijos, veiklos didele dalimi priklauso viso juridinio asmens veiklos sėkmė.

Įstatų 4.9 punkte yra nurodyta, kad be kitų, Įstatuose nustatytų valdybos įgaliojimų apimties, bendrovės valdybos ir vadovo kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų Akcinių bendrovių įstatyme.

Atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo V skirsnyje įtvirtintą bendrovės valdymo reglamentavimą, bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės Ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys, kt.). 

Nagrinėjamu atveju 2001 m. rugpjūčio 28 dienos UAB „Kogus“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (kuris buvo įformintas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu) ieškovas buvo paskirtas eiti bendrovės „Kogus“ direktoriaus pareigas nuo 2001 m. rugpjūčio 28 d.

Taip pat ieškovas nuo 2011 m. balandžio 14 d., yra UAB “Kogus” valdybos narys ir nuosavybės teise jam priklauso 243 paprastųjų vardinių akcijų.

Ieškovas

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Įstatų 5.1 punkte nustatyta, jog bendrovės pranešimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir/ar Įstatus turi būti paskelbti viešai, skelbiami Lietuvos Respublikos dienraštyje „Lietuvos rytas“. Kiti bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai. Skubūs pranešimai gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, originalai nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai (Įstatų 5.2 punktas).

Tų pačių Įstatų 5.4 punkte nustatyta, kad visi pranešimai siunčiami ir įteikiami per UAB „Kogus” direktorių. Todėl ir pranešimas apie įvyksiantį 2019 m. spalio 24 d., posėdį turėjo būti siunčiamas registruota siunta ar įteikiamas pasirašytinai per UAB „Kogus” tuometinį direktorių, t. y. per ieškovą, nes jis atsakė tuo metu už pranešimų išsiuntimą ir įteikimą.

Vadinasi nagrinėjamu atveju buvo pažeista UAB „Kogus” Įstatuose nustatyta bendrovės pranešimų skelbimo ir įteikimo tvarka, kadangi ieškovas, būdamas ne tik bendrovės direktoriumi, bet ir bendrovės valdybos nariu ir akcininku, nebuvo nei tinkamai, nei teisėtai informuotas apie 2019 m. spalio 24 d., bendrovės valdybos posėdį, dėl ko jame nedalyvavo.

Atsižvelgiant į tai, 2019 m. spalio 24 d., įvykęs UAB „Kogus” valdybos posėdis, bei to posėdžio metu visi priimti sprendimai ir nutarimai yra neteisėti, laikytini niekiniais, nesukeliantis jokių teisinių padarinių, dėl ko yra naikintini.

Pabrėžtina, kad valdybos protokole yra nurodyta, kad valdyba nusprendė nuo 2019 m. spalio 25 d., atšaukti ieškovą iš užimamų bendrovės direktoriaus pareigų ir nuo 2019 m. spalio 26 d., paskyrė D. H. eiti bendrovės direktoriaus pareigas.

Tačiau teismui teikiamame VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše yra nurodyta, kad viešame juridinių asmenų registre yra įregistruoti duomenys apie tai, jog ieškovo, kaip bendrovės direktoriaus, įgaliojimų pabaiga: 2019 m. spalio 24 d., o naujai paskirto asmens eiti direktoriaus pareigas, t. y., D. H., paskyrimo (išrinkimo) data: 2019 m. spalio 24 d.

Ši aplinkybė patvirtina, kad visi atsakovo sprendimai buvo priimti ne tik neteisėtai ir skubotai, bet ir yra prieštaringi. Atsakovo UAB „Kogus“ valdybos 2019 m. spalio 24 d., protokole nurodytos ieškovo atleidimo ir D. H. paskyrimo eiti direktoriaus pareigas datos kardinaliai skiriasi nuo atsakovo UAB „Kogus“ atstovų VĮ „Registrų centras“ įregistruotų ieškovo atleidimo ir D. H. paskyrimo eiti direktoriaus pareigas datų.

Tai patvirtina ir įrodo, kad kiti bendrovės „Kogus“ valdybos nariai ir akcininkai siekė kuo greičiau neteisėtai atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų ir į jo vietą paskirti savo sūnų.

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Šiuo atveju 2019 m. spalio 24 d., UAB „Kogus“ valdybos priimtas sprendimas yra negaliojantis, kadangi buvo pažeista valdybos posėdžio sušaukimo tvarka ir pranešimo dėl įvyksiančio posėdžio įteikimo tvarka, t. y., Įstatų 5.1, 5.2., bei 5.4 punktų reikalavimai. Taigi ieškovui, kaip valdybos nariui ir akcininkui, nebuvo pranešta apie įvyksiantį 2019 m. spalio 24 d., valdybos posėdį. Ieškovas, kaip tuometinis bendrovės vadovas, nebuvo informuotas akcininkų ir valdybos narių dėl pranešimo įteikimo valdybos nariui ir akcininkui G. Z..

Taip pat buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostatos, kuriuose reglamentuojama, kad valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais. Šiuo atveju ieškovas buvo valdybos narys ir direktorius, tačiau jam jokia informacija ir dokumentai nebuvo įteikti.

Minėta, kad remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdybą renka stebėtojų taryba bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo 31 straipsnio 3 ir 13 dalyse nustatyta stebėtojų tarybos rinkimų tvarka.

Iš atsakovo UAB „Kogus“ Įstatų 4.4 punkto matyti, kad įmonės valdybą sudaro 3 nariai, kas pagal Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, yra mažiausias galimas valdybos narių skaičius, iš to seka, kad vienam valdybos nariui nedalyvaujant valdybos posėdyje, šiuo atveju būtent ieškovui, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turėjo būti šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, nes valdybos narių lieka mažiau nei Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas minimalus.

Ieškovo nuomone, ir dėl šios priežasties 2019 m. spalio 24 d., UAB „Kogus“ valdybos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir negaliojantis, kadangi prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms.

Akcentuotina, kad bendrovės valdybos organai, visų pirma, privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, t. y., kolegialaus valdymo organo nariai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, privalo elgtis sąžiningai ir protingai, būti lojalūs bendrovei ir akcininkams, laikytis konfidencialumo bei vengti situacijos, kai asmeniniai interesai gali prieštarauti bendrovės interesams.

Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais. 

Nagrinėjamu atveju atsakovas (per akcininkus ir valdybos narius S. G. ir L. H.) veikė vedamas išimtinai asmeninių ir savanaudiškų tikslų, o ne bendrovės interesų. Ilgametę vadovavimo patirtį bei gerus ryšius su klientais turinčio ieškovo atšaukimas nedavė UAB „Kogus“ jokios naudos. Kaip tik priešingai, šiai dienai UAB „Kogus“ veikla yra sutrikusi ir iškilo grėsmė bendrovės pelningumui, dėl to, kad į ieškovo vietą buvo paskirtas asmuo, su kitais bendrovės akcininkais susijęs artimais giminystės ryšiais, neturintis jokios vadovavimo patirties, neturintis reikiamų įgūdžių. Todėl UAB „Kogus“ valdybos priimtas 2019 m. spalio 24 d., sprendimas atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų, taip pat paskirti D. H. (kitų dviejų bendrovės akcininkų, t. y. S. G. ir L. H., sūnų) eiti bendrovės direktoriaus pareigas, prieštarauja protingumo ar sąžiningumo principams, UAB „Kogus“ ilgalaikės vykdomos komercinės veiklos pelningumui. Dėl to yra pripažintinas negaliojančiu ir naikintinas.

Iki neteisėto ir nepagrįsto atleidimo ieškovo vidutinis darbo užmokestis (t. y. neatskaičius mokesčių) sudarė 2242,03 Eur. Tą patvirtina UAB „Kogus“ 2019-12-04 išduota pažyma Nr. DVS-(2.10)-78.

Teismų praktikoje išaiškinta, asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais - CK 6.250 straipsnio 1 dalis.

Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi taisyklės, kad jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala - fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. - tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). Po neteisėto atleidimo iš darbo sumažėja asmens reputacija, jis patiria dvasinių išgyvenimų ne tik dėl atleidimo pagrindo (dėl ko gali būti apsunkinta galimybė įsidarbinti), bet ir pragyvenimo šaltinio praradimo.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos šios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt..

Šiuo atveju ieškovas dėl neteisėto jo atleidimo patyrė dideles neigiamas emocijas, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, kadangi ieškovas, būdamas bendrovės direktoriumi, valdybos nariu bei akcininku, neteisėtai buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų.

Ieškovas

 Ieškovui atleidimo faktas buvo skaudus, jis netikėjo, kad jis gali būti atleistas tokiu grubiu ir neteisėtu būdu. Ieškovas dėl ištikusio sukrėtimo iki šiol negali ramiai miegoti, nuolat jaučia dvasinius išgyvenimus, jaudinasi. Ieškovas nėra užtikrintas dėl savo ateities.

Todėl ieškovas jo patirtą neturtinę žalą vertina 3000 Eur suma, kurią prašo priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Kogus“.

Ieškovas G. Z.

Ieškovo atstovas, advokato padėjėjas Simonas Makrickas su ieškovo ieškinio reikalavimais ir ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis sutinka, jas palaiko ir prašo ieškovo ieškinį tenkinti.

Atsakovas UAB „Kogus“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas Bendrovės vadovu (vienasmeniu valdymo organu) buvo paskirtas 2001-08-28, Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.

Ieškovas

ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje bei Bendrovės įstatų nustatyta tvarka ir terminais atšaukus Ieškovą iš Bendrovės valdymo organo pareigų, Darbo kodekso (toliau - DK) 104 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo nutraukta Ieškovo Darbo sutartis Nr. 47, su visais jos pakeitimais ir papildymais (toliau - Darbo sutartis).

CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Taigi CK numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas atitinkamiems sprendimams ginčyti yra 3 mėnesiai, jei specialieji įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino.

ABĮ, tai yra specialiojo įstatymo, reguliuojančio būtent akcinių bendrovių veiklą, 19 straipsnio 10 dalis numato, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

Taigi, ieškinį dėl šioje byloje ginčijamo Valdybos sprendimo Ieškovas turėjo pareikšti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tada, kai Ieškovas sužinojo apie tokį sprendimą.

P. I. ieškinyje nurodo, kad jam apie ginčijamą Valdybos sprendimą vėliausiai tapo žinoma dar 2019-10-28 dieną. Vadinasi, net jei vadovautumėmės Ieškovo dėstoma pozicija, kad apie Valdybos sprendimą jis sužinojo tik 2019-10-28, vėliausiai Ieškovas į teismą turėjo kreiptis iki 2019-11-27 dienos. Kadangi Ieškovas to nepadarė, o į teismą kreipėsi tik 2020-01-23, ieškiniui taikytinas senaties terminas, o Atsakovas prašo teismo jį taikyti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju pažymėtina, kad Ieškovas yra buvęs ilgametis bendrovės vadovas (tokias pareigas ėjęs apie 20 metų). Taigi, Ieškovui, kaip ilgamečiam bendrovės vadovui, neabejotinai ABĮ turėjo būti žinomas, todėl Ieškovas taip pat privalėjo žinoti ir apie ABĮ nuostatas, susijusias su bendrovės organų priimtų sprendimų ginčijimu.

Pastebėtina ir tai, kad Ieškovas bent jau nuo 2019-10-31 dienos buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų, kurie taip pat turėjo išmanyti tiek CK, tiek ABĮ. Vadinasi, ieškinys teismui buvo pateiktas pavėluotai dėl aplaidumo ar kitų teisiškai nereikšmingų aplinkybių, o Ieškovas prisiėmė tokių neigiamų pasekmių riziką.

Atsakovas papildomai nori pažymėti, kad dėl šioje byloje ginčijamo Valdybos sprendimo panaikinimo (t. y. su iš esmės tapačiais ieškiniui reikalavimais) Ieškovas jau buvo kreipęsis į Darbo ginčų komisiją. Ieškovas tokį savo teisių gynybos būdą pasirinko visiškai teisiškai nepagrįstai, nes tiek DK 105 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo nagrinėjami teisme, tiek ir ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje, taip pat nustatyta, kad darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme.

Darbo ginčų komisija, vadovaudamasi aukščiau aptartomis teisės normomis dar 2019-12-20 konstatavo, kad ginčas yra nagrinėtinas teisme. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. DK 229 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Taigi, Ieškovui nepareiškus ieškinio per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo (2019-12-20), Darbo ginčo komisijos sprendimas jau yra įsiteisėjęs, kas dar kartą patvirtina, kad Ieškovas tiesiog netinkamai rinkosi savo teisių gynybos būdą, o įstatymo numatyti terminai ieškiniui pareikšti yra praleisti.

Kadangi ieškiniui taikytina senatis, visi kiti ieškinyje dėstomi argumentai teismo net neturėtų būti analizuojami. Nepaisant to, Atsakovas žemiau pateikia aplinkybes ir motyvus, papildomai patvirtinančius pareikšto ieškinio nepagrįstumą.

Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės valdymo organo teisė atšaukti vadovą yra absoliutaus pobūdžio. Tam, kad būtų atšauktas bendrovės vadovas, užtenka kompetentingo valdymo organo valios ir nereikia jokių papildomų pagrindų, susijusių su vadovo darbo kokybės vertinimu ar pan., nėra būtina nustatyti vadovo kaltės. Atitinkamam bendrovės organui priėmus sprendimą, baigiasi pavedimo santykis su vadovu, tuo pačiu pasibaigia ir darbo sutartis. Vadinasi, visiškai nepriklausomai nuo to, kaip dirbo Ieškovas, buvo ar ne konkreti jo kaltė, Bendrovė turėjo absoliučią teisę Ieškovą atleisti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra atkreipęs dėmesį į juridinio asmens vadovo ir santykio su juridiniu asmeniu dvilypumą ir sąsajumą: darbo sutarties pasibaigimas reiškia civilinio santykio pabaigą, civilinio santykio pasibaigimas - ir darbo sutarties pasibaigimą. Taigi, juridinio asmens vadovui darbo teisės normos taikomos su reikšmingomis išimtimis, kuriomis siekiama nepaneigti civilinių šio teisinio santykio reguliavimo pagrindų.

Ieškovas

Yra atmestini Ieškovo teiginiai apie tai, kad Ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie šaukiamą valdybos posėdį, kuriame buvo priimtas ginčijamas Valdybos sprendimas. Su šiuo atsiliepimu Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius apie tai, kad Ieškovas buvo informuotas apie valdybos posėdį.

Ieškovas

Nei Bendrovės įstatai, nei ABĮ nenustato konkrečios tvarkos, kaip valdybos nariai turėtų būti kviečiami į valdybos posėdį. Todėl kiekvienu atveju svarbiausia įvertinti tai, ar toks valdybos nario informavimo faktas yra įvykęs, nepriklausomai nuo to, kaip toks informavimas vyko. Nagrinėjamo ginčo atveju Ieškovas apie valdybos posėdį buvo informuotas el. paštu, o tokio informavimo pilnai pakako. Ieškovas, teigdamas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie valdybos posėdį, remiasi Bendrovės įstatų 5 straipsnio pažeidimu, tačiau tokio pažeidimo nebuvo.

Bendrovės įstatų redakcijos 5.2 punktas numato, kad skubūs Bendrovės pranešimai gali būti siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi net jei ir būtų traktuojama, kad valdybos nario informavimas apie šaukiamą valdybos posėdį laikytinas Bendrovės pranešimu, toks Ieškovui siųstas laiškas apie valdybos posėdį laikytinas atitinkančiu Bendrovės įstatų 5.2 punktą. Valdybos pirmininkas skubiai nusprendė šaukti valdybos posėdį, todėl 2019-10-23 el. paštu informavo Ieškovą apie 2019-10-24 vyksiantį posėdį. Tačiau, Atsakovo vertinimu, Bendrovės įstatų 5 straipsnis apskritai šiuo atveju net nėra taikytas, nes šis straipsnis yra skirtas reglamentuoti tik tiems pranešimams, kurie yra skirti Bendrovės bendravimui su akcininkais bei kitais išoriniais trečiaisiais asmenimis, tačiau neapima vidinės Bendrovės komunikacijos, tokios kaip valdybos narių susirašinėjimas valdybos posėdžių šaukimo klausimais ir pan.

Bendrovė papildomai pažymi, kad Bendrovėje buvo apskritai nusistovėjusi praktika, jog valdybos nariai bendraudavo žodžiu, žodžiu sutardavo ir dėl valdybos posėdžių, tačiau šiuo konkrečiu atveju Ieškovas buvo informuotas el. paštu, kad būtų užkirstas kelias galimam Ieškovo neigimui apie jo informavimą apie posėdį. Jokie atskiri rašytiniai pranešimai oficialiais registruotais laiškais valdybos nariams niekada nebuvo siunčiami. Šios aplinkybės yra Ieškovui puikiai žinomos.

Taip pat yra atmestini ir Ieškinio teiginiai apie tai, kad neva buvo pažeista ABĮ 35 straipsnio 7 dalis, numatanti nuostatas dėl bendrovės vadovo kvietimo į valdybos posėdžius. Kadangi Ieškovas nagrinėjamu atveju kartu buvo ir Bendrovės vadovu, ir valdybos nariu, Bendrovės el. paštu šiam asmeniui išsiųstas kvietimas į valdybos posėdį buvo pakankamas žingsnis užtikrinant ABĮ 35 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą Ieškovo teisę dalyvauti Valdybos posėdyje. Akivaizdu, kad dviejų atskirų kvietimų tam pačiam asmeniui (ir kaip vadovui, ir kaip valdybos nariui) siuntimas būtų tiesiog perteklinis veiksmas, kurio atlikimo ABĮ nereikalauja. Ieškovui turėjo būti žinoma apie valdybos posėdį iš siųsto kvietimo el. paštu, ir jis turėjo visas galimybes posėdyje dalyvauti.

Galiausiai, ypatingai akcentuotina, kad pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką reikalaujama, jog valdymo organų nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (žr., pvz., 2018-12-13 LAT nutartį c.b. Nr. e3K-3-370-684/2018; 2015 m. sausio 9 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

Pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą, ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais. 

Taigi atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą baigtinį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų sąrašą ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad tiek visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, tiek ir valdybos sprendimai neturėtų būti pripažįstami negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių bendrovei, jos akcininkams, ar kuriais nėra pažeistas viešasis interesas.

Be to, kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad sprendžiant dėl akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, svarbu išsiaiškinti, kokios įtakos nutarimams priimti būtų turėjęs ieškovas, jeigu tie pažeidimai nebūtų padaryti arba susirinkimas būtų organizuojamas ir vedamas iš naujo. 

Aukščiau aptarta praktika taikytina ir valdybos posėdžių atveju, nes tiek ginčijant valdybos sprendimus, tiek akcininkų sprendimus, jų teisėtumui įvertinti yra taikytinos analogiškos teisės normos.

Paminėjo, kad  aukščiau aptartų teisminėje praktikoje suformuotų taisyklių teismai laikosi ir spręsdami iš esmės analogiškus ginčo klausimus kaip ir šioje byloje. Teismai pripažįsta, kad esant aiškiai išreikštai valdybos valiai dėl vadovo atleidimo, net ir egzistuojant tam tikriems valdybos posėdžio sušaukimo pažeidimams, tokių valdybos sprendimų naikinti nėra pagrindo. 

Taigi šio ginčo atveju, net ir darant prielaidą, kad Bendrovės valdybos posėdis nebuvo sušauktas tinkamai (su kuo Atsakovas visiškai nesutinka), svarbu įvertinti tai, kad šaukiant pakartotinį valdybos posėdį, valdyba priimtų visiškai analogišką sprendimą, net jei Ieškovas jame ir dalyvautų. Ginčijamas Valdybos sprendimas priimtas kitiems dviem valdybos nariams (S. G. ir L. H., kurie kartu valdo daugiau nei 75 procentų visų Bendrovės akcijų) balsavus už tokį sprendimą, todėl jie balsuotų analogiškai ir naujajame posėdyje, jei toks būtų šaukiamas. Taigi Ieškovo ieškinio patenkinimas būtų tik visiškai formalus, o iš naujo sušaukus Bendrovės valdybą būtų pasiektas visiškai tas pats rezultatas. Todėl ieškinio tenkinimo atveju tik visiškai dirbtinai būtų apsunkinta Atsakovo veikla.

Be to, Ieškovas savo ieškinyje visiškai nepateikia jokių įrodymų, kad jo atleidimas būtų kaip nors žalingas Bendrovei. Todėl, įvertinus aukščiau aptartą nusistovėjusią teismų praktiką, ginčijamas Valdybos sprendimas negali būti naikinamas ir dėl šios priežasties. Bendrovė papildomai pažymi, kad senojo vadovo atleidimas buvo būtinas žingsnis siekiant užkirsti kelius galimai žalai atsirasti. Jau po naujojo vadovo išrinkimo Bendrovei tapo žinoma, kad Ieškovas kaip buvęs vadovas yra padaręs žalos Bendrovei, dėl kurios išieškojimo Bendrovė bus priversta kreiptis į teismą, nes Ieškovas jos geranoriškai neatlygino.

Atsakovas taip pat pažymi, kad visiškai teisiškai nepagrįsti yra ir Ieškovo ieškinio argumentai apie tariamus ABĮ pažeidimus. Ieškovas teigia, kad kadangi jis nedalyvavo Valdybos posėdyje, neva reikėjo šaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą (ABĮ 33 straipsnio 2 dalis; 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau šiame ieškinio punkte nurodytos teisės normos reguliuoja visiškai kitą situaciją, t. y., tokius atvejus, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių Bendrovėje nelieka reikiamo valdybos narių skaičiaus, ko šiuo atveju nebuvo. Vien tai, kad Ieškovas nagrinėjamu atveju nedalyvavo Bendrovės valdybos susirinkime, nereiškia, kad Bendrovės valdyboje liko tik 2 nariai iš trijų. Bendrovėje kaip buvo 3 valdybos nariai iki aptariamojo susirinkimo, taip ir yra likę po susirinkimo. Todėl aptartosios ABĮ normos yra netaikytinos sprendžiant klausimą dėl Valdybos sprendimo teisėtumo.

Be to, svarbu pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nagrinėjęs situaciją dėl valdybos sprendimo galiojimo bei pripažinęs, kad nėra pagrindo naikinti atitinkamo valdybos sprendimo, nes, jeigu analogiškas klausimas (valdybos jau nagrinėtam) pakartotinai būtų sprendžiamas visuotinio akcininkų susirinkimo, sprendimai būtų buvę analogiški. 

Iš Atsakovo akcininkų sąrašo matyti, kad bendrovės akcininkų struktūra yra tokia: S. G. -527 akcijos; L. H.-243 akcijos; ieškovas (G. Z. ) -243.

Visi aukščiau nurodyti akcininkai kartu yra ir Bendrovės valdybos nariai. Taigi, tiek ginčijamame valdybos posėdyje 2 valdybos narių balsais buvo priimtas sprendimas dėl Ieškovo atleidimo, tiek ir analogiškoje situacijoje, jei klausimas būtų svarstomas akcininkų susirinkime, tų pačių dviejų akcininkų (S. G. ir L. H.) balsais butų buvęs priimtas visiškai analogiškas sprendimas.

Taip pat svarbu pabrėžti ir tai, kad pagal ABĮ 35 straipsnio 6 dalį, valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.

CK 2.87 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Elgdamasis lojaliai Bendrovei Ieškovas bet kuriuo atveju būtų turėjęs nusišalinti nuo tokio klausimo svarstymo, koks buvo svarstomas 2019-10-24 posėdyje, nes šiuo atveju yra akivaizdi Ieškovo asmeninių ir Bendrovės interesų priešprieša. Vadinasi, bet kuriuo atveju sprendimas dėl Ieškovo atleidimo būtų buvęs priimtas vien tik kitų valdybos narių balsais, kas faktiškai ir įvyko 2019-10-24 valdybos posėdyje, o Ieškovo dalyvavimas būtų buvęs tik formalus, nes jis bet kuriuo atveju nebūtų turėjęs teisės balsuoti dėl savo atleidimo klausimo.

Ieškovas

Visų pirma, pastebėtina, kad Ieškovas savo ieškinyje tik visiškai deklaratyviai teigia apie tai, kad naujo vadovo išrinkimas neva mažina Bendrovės pelningumą ir (ar) kaip nors kitaip kenkia Bendrovei. Tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Juo labiau, Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis būdamas vadovu būtų pasiekęs geresnius finansinius Bendrovės veiklos rezultatus nei yra pasiekti dabar. Bendrovės veiklos rezultatus gali sąlygoti daugybė faktorių (verslo svyravimai; padėtis rinkoje; ir pan.), todėl, Ieškovas teigdamas apie tai, kad Bendrovės veiklos pelningumą mažino neva kokie nors naujo vadovo veiksmai, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), tačiau to nepadarė. Todėl vien dėl šios priežasties šie Ieškovo teiginiai yra atmestini. Papildomai Atsakovas patvirtina, kad naujasis vadovas tinkamai eina savo pareigas.

Antra, tai, kokius veiksmus po 2019-10-24 Valdybos sprendimo priėmimo yra atlikęs (ar neatlikęs) naujasis vadovas D. H., visiškai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl jo paskyrimo teisėtumo 2019-10-24 posėdyje. Jeigu po 2019-10-24 sprendimo naujasis vadovas, Ieškovo nuomone, kaip nors kenkia Bendrovei, tam Ieškovas, kuris yra Bendrovės akcininku, turi galimybes naudoti visai kitus teisinius instrumentus (pvz., inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą dėl vadovo keitimo, reikalauti žalos atlyginimo ar pan.), tačiau vėlesniais vadovo veiklos rezultatais jokiu būdu teisiškai negalima grįsti anksčiau įvykusio įvykio neteisėtumo, nes tai kertasi su logika. Net ir darant prielaidą, kad naujasis vadovas būtų kaip nors pakenkęs Bendrovei (su kuo Bendrovė nesutinka), tai jokiu būdu nedaro neteisėtu 2019-­10-24 Valdybos sprendimo.

Ieškovo kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai ir galėtų būti tenkinami tik tokiu atveju, jei byloje ginčijamas Valdybos sprendimas būtų pripažintas neteisėtu. Aukščiau atsiliepime detaliai pateikti Atsakovo motyvai patvirtina, kad ginčijamas Valdybos sprendimas buvo teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl yra turi būti atmesti ir visi kiti išvestiniai Ieškovo reikalavimai. Atsakovas pažymėjo, kad DK nuostatos apskritai nenumato juridinio asmens valdymo organui (vadovui) teisės reikalauti grąžinti jį į darbą. Kaip nurodyta aukščiau, juridinio asmens vadovą ir bendrovę sieja fiduciariniai santykiai, o civilinio santykio pasibaigimas reiškia ir darbo sutarties pasibaigimą. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai buvo atšauktas iš vadovo pareigų, o Darbo sutartis teisėtai nutraukta DK 104 straipsnio 1 dalie pagrindu.

Bet kuriuo atveju, jei teismas manytų, kad egzistuoja pagrindai grąžinti Ieškovą į darbą, Bendrovė, kuri yra praradusi pasitikėjimą Ieškovu, pasinaudodama DK 218 straipsnio 4 dalyje suteikta teise, prašo teismo negrąžinti Ieškovo į darbą (Bendrovės vienasmenio valdymo organo pareigoms) ir taikyti alternatyvius Ieškovo teisių gynybos būdus, jei teismas tam matytų teisinį pagrindą.

Aukščiau išdėstyti argumentai ir teisiniai motyvai patvirtina, kad ieškiniui taikytinas senaties terminas; Ieškovas, ėjęs Bendrovės vienasmenio valdymo organo pareigas, buvo teisėtai ir pagrįstai atšauktas 2019-10-24 valdybos sprendimu ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje bei Bendrovės įstatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl teisėtai ir pagrįstai DK 104 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo nutraukta ir Ieškovo Darbo sutartis. Dėl aptartųjų teisinių motyvų ieškinys turi būti atmestinas. 

Teismo posėdyje atsakovo atstovas, advokatas Konradas Pabijanskas atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes palaikė ir prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti UAB „KOGUS“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. A. paaiškino, kad nuo 2019-01-28, ji laikinai dirbo UAB „Kogus“, vyr. buhaltere ir tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą. Žino, kad 2019-10-24, buvo susirinkimas. 2019-10-23, ji buvo darbe. Tą dieną ji dirbo iki 16 val., ir pavadavo UAB „Kogus“ administratorę T. I., nes jis tuo metu atostogavo. Pavaduodama T. I., ji buvo priėjusi prie jos darbo kompiuterio ir skaitė gautus el. laiškus. Peržiūrėdama gautus el. laiškus, matė, jog yra gautas el. laiškas ir dėl 2019-10-24, susirinkimo. To laiško turinio ji neskaitė. UAB „Kogus“ dirbanti O. Z., kuri yra ieškovo žmona, taip pat pavadavo administratorę T. I., todėl jos manymu, O. Z. taip pat turėjo matyti ir perskaityti gautą el. laišką apie minimą susirinkimą. Patikslino, kad 2019-10-23, jai niekas nebuvo nurodęs pranešti apie 2019-10-24, posėdį G. Z.. Atsimena, kad 2019-10-24, ji skambino G. Z. ir norėjo jo atsiprašyti iš darbo, nes sirgo jos vaikas. Pokalbio su G. Z. metu D. A. jam pasakė, kad 2019-10-24, vyks valdybos susirinkimas. G. Z. jai atsakė, kad apie jokį susirinkimą jis nieko nežino ir šiuo metu važiuoja į Vilnių. G. Z. jos paprašė paskambinti ir apie tai pranešti L. H.. Tada ji paskambino L. H. ir jai pasakė, kad G. Z. apie susirinkimą nieko nežino. Ką jai tuo metu atsakė L. H., ji neatsimena. Dar pagalvojo, jog keista, kad G. Z. nieko nežino apie vyksiantį susirinkimą ir važiuoja į Vilnių. Patikslino, kad tiksliai nepamena visų aplinkybių, todėl jeigu yra žinutė, tai tada rašė trumpąją žinutę L. H., jog skambino G. Z. ir jis apie susirinkimą nieko nežino. 2019-10-24, ji nematė G. Z. darbe UAB „Kogus“, nes tą dieną ji šiek tiek vėliau atvyko į darbą. Patikslino, kad su L. H. ji kalbėdavo rusiškai. Jos niekas neprašė duoti tam tikrus parodymus teisme. Patikslino, kad ji nežino G. Z. el. pašto adreso, nes nėra gavusi iš jo el. laiškų. Žino, kad el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra UAB „Kogus“ administratorės el. pašto adresas. Kas rašo UAB „Kogus“ posėdžių protokolus, ji nežino.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. H. paaiškino, kad ji dirba UAB „Kogus“, kasininke ir yra UAB „Kogus“ akcininkė ir valdybos narė. Atrodo 2019-10-24, 10 val., ryto, vyko UAB „Kogus“ valdybos susirinkimas. Šiame susirinkime dalyvavo ji ir valdybos pirmininkas S. G.. Šiame valdybos narių susirinkime buvo numatyti keli svarstytini klausimai. Vienas iš jų, tai UAB „Kogus“ direktoriaus G. Z. atleidimo iš direktoriaus pareigų. Buvo nuspręsta, kad G. Z. reikia atleisti iš UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų, nes jis per daug vartojo alkoholio ir tai kenkė UAB „Kogus“ veiklai. Paminėjo, kad G. Z., likus kažkur pusei metų iki atleidimo iš direktoriaus pareigų, labai dažnai vartojo alkoholį. Jis būdavo darbe, dalyvaudavo įvairiuose susirinkimuose neblaivus ir tai kenkė pačios įmonės reputacijai. G. Z. piktnaudžiavimas alkoholiu buvo nesuderinamas su įmonės veikla. Jam buvo net atimtas vairuotojo pažymėjimas už vairavimą esant neblaiviam. Todėl ji, kartu su S. G., kuris yra ir jos sutuoktinis bei UAB „Kogus“ akcininkas, nutarė, kad daugiau delsti nebegalima ir reikia G. Z. atleisti iš direktoriaus pareigų. Tai buvo padaryta spontaniškai. Dar paminėjo, kad šiaip G. Z. normaliai dirbo UAB „Kogus“, tačiau blogai buvo tai, kad jis daug vartojo alkoholio. Paminėjo, kad 2019-10-24, 8 val., G. Z. turėjo būti darbe, tačiau minėtu laiku G. Z. darbe nebuvo. Jo darbe nebuvo ir 2019-10-23. Kur jis buvo, ji nežino. Su G. Z. nebuvo galimybės pabendrauti. Apie 2019-10-24, vyksiantį posėdį el. paštu G. Z. informavo S. G.. Ji nežino, kokiu adresu buvo išsiųstas G. Z. el. laiškas dėl vyksiančio posėdžio. G. Z. tikrai žinojo apie 2019-10-24, valdybos posėdį. Žino, kad jam dėl to lyg skambino UAB „Kogus“ darbuotoja D. A.. Ji jam pranešė apie posėdį. Atsimena, kad jai 2019-10-24, skambino ir G. Z., kuris klausė ar šiandien vyks susirinkimas. Ji atsakė, kad susirinkimas vyks, tik nesakė dėl ko. Paminėjo, kad paprastai valdybos susirinkimai organizuojami žodžiu. Dėl jų susitariama ir tiek. G. Z. yra UAB „Kogus“ akcininkas. Jam išmokami dividendai. Žino, kad 2019 metais G. Z. šeimoje buvo smurto atvejis. Dėl to G. Z. buvo sulaikytas. Dar patikslino, kad žino, jog G. Z. tą dieną gal ir važiavo į Vilnių, tačiau asmeniniais reikalais. UAB „Kogus“ vairuotojas yra A. V.. G. Z. į Vilnių galėjo važiuoti ir su minimu vairuotoju. Patikslino, kad 2019-10-24, valdybos susirinkimas vyko apie 13 val.. Paminėjo, kad jai nekilo mintis paskambinti telefonu G. Z. ir pranešti apie valdybos posėdį, nes pieš keletą dienų iki minimo valdybos susirinkimo G. Z. labai chamiškai elgėsi būdamas neblaivus. Dėl G. Z. piktnaudžiavimo alkoholiu buvo prarastas net klientas. Jis jautėsi direktoriumi, o ant valdybos jam buvo lyg ir nusipjauti. Toks jo elgesys jai buvo nemalonus. Toks jo elgesys ir lėmė tai, jog jį buvo nuspręsta atleisti iš UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų. Atsimena, kad ji G. Z. dar prašė jai pasakyti (pasiaiškinti), ką jis prieš kelias dienas veikė Vilniuje, tačiau į tokį jos prašymą jis tik numojo ranka. Tada ji su vyru ir nusprendė, kad G. Z. reikia atleisti iš darbo. Žino, kad UAB „Kogus“ valdyba gali atleisti direktorių iš pareigų. Paminėjo, jog kada G. Z. buvo skiriamas į direktoriaus pareigas valdybos dar nebuvo. Vėliau buvo pakeisti UAB „Kogus“ įstatai ir juose aptarta valdybos veikla. 2019-10-24, valdybos protokolą surašė valdybos nariai. Protokolas buvo surašytas rusų kalbą, o jį išvertė jų sūnus D. H., ir gal jis dar padėjo parengti protokolą. Atsimena, kad prieš 2019-10-24, valdybos susirinkimą, ji klausė savo sūnaus D. H. ar jis nori būti UAB „Kogus“ direktoriumi. Sūnus sutiko juo būti. Sūnaus atlyginimas yra lygiai toks pat, koks buvo ir G. Z.. Kiek atsimena 2019-10-24, valdybos posėdžio protokolą Registrų centrui pateikė arba D. H. arba S. G. iš UAB „Kogus“ darbuotojos J. P. kompiuterio ir jos el. pašto adreso. Pati J. P. šiame procese nedalyvavo. Pati L. H. nesiuntė pranešimo apie 2019-10-24 posėdį G. Z. ir pati nenurodė, kad G. Z. būtų informuotas apie 2019-10-24 posėdį. Ją kažkas žodžiu informavo, kad G. Z. žino apie 2019-10-24 posėdį. Tai galėjo padaryti S. G.. Kiek atsimena, 2019-10-25, buvo atvykęs G. Z. ir jam buvo pranešta, kad jis yra atleistas. Valdybos susirinkimo protokolą jis gavo, tačiau jo neėmė. Trenkė durimis ir išėjo. Paštu jam protokolas taip pat siųstas nebuvo. Patikslino, kad niekam nenorėjo pranešti, kad G. Z. piktnaudžiauja alkoholiu, nenorėjo jam kenkti. Dar patikslino, jog ji tiksliai nežino ar D. A. 2019-10-24 bendravo su G. Z..

D. H. darbą ji vertina labai gerai. Jis turi du aukštuosius išsilavinimus. UAB „Kogus“ pelnas auga. Yra naujų klientų, gaminami nauji produktai.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų D. H. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje jam nedalyvaujant.

D. H. yra pateikęs atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad byloje palaiko UAB „Kogus“ teisinę poziciją. Mano, kad ieškinys yra atmestinas UAB „Kogus“ išdėstytų motyvų pagrindu. Prašo teismo vadovautis UAB „Kogus“ teisiniais motyvais ir ieškinį atmesti. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.       

Ieškinys atmetamas

Rašytiniai įrodymai byloje

Civilinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad G. Z. darbą UAB „Kogus“ pradėjo 2001-03-27. Į UAB „Kogus“ direktoriaus pareigas paskirtas 2001-08-28. Darbo sutartis su juo nutraukta 2019-10-25, 2019-10-24, valdybos protokolo pagrindu (2001-08-28, UAB „Kogus“ akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 1; 2001-03-27, darbo sutartis Nr. 47). 2019-11-06, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija yra nurodyta, kad UAB „Kogus“ direktoriumi yra D. H.. Paskyrimo (išrinkimo) data 2019-10-24. G. Z. UAB „Kogus“ direktoriumi paskirtas (išrinktas) – 2001-08-28. Įgaliojimų pabaigos data – 2019-10-24.

UAB „Kogus“ 2019-10-24, valdybos posėdžio protokole nurodyta, kad UAB „Kogus“ valdybos darbotvarkėje buvo svarstomi du klausimai: Dėl bendrovės vadovo G. Z. atšaukimo iš bendrovės pareigų; Dėl naujojo bendrovės vadovo rinkimų. Posėdyje dalyvavo valdybos nariai S. G., nuosavybės teise turintis 527 paprastąsias vardines akcijas, suteikiančias 527 balsus visuotiniame akcininkų susirinkime ir L. H., nuosavybės teise turinti 243 paprastąsias vardines akcijas, suteikiančias 243 balsus visuotiniame akcininkų susirinkime. Dalyvaujančių valdybos narių balsų skaičius: 2 (du) balsai iš 3 (trijų) galimų balsų. Kvorumas yra. Valdybos posėdis pradėtas 16 val.. Posėdžio sekretorė L. H.. Posėdžio metu vienbalsiai nutarta atšaukti UAB „Kogus“ direktorių G. Z. iš užimamų pareigų nuo 2019-10-25. Iki 2019-10-25 išmokėti G. Z. 1 (vieno) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Įpareigoti S. G. pasirašyti G. Z. atleidimo dokumentus. Taip pat vienbalsiai nutarta išrinkti UAB „Kogus“ direktoriumi D. H. nustatant mėnesinį darbo užmokestį 2320 Eur. Nustatyti, kad D. H. eina UAB „Kogus“ direktoriaus pareigas nuo 2019-10-26. Įpareigoti S. G. pasirašyti darbo sutarties pakeitimus su D. H..

Į bylą yra pateikti UAB „Kogus“ įstatai (toliau Įstatai), įregistruoti Juridinių asmenų registre 2016-02-04.  

Įstatų 4.1. punktas numato, kad bendrovės organai yra šie: Visuotinis akcininkų susirinkimas; Valdyba; Bendrovės vadovas – direktorius (toliau Bendrovės vadovas arba direktorius).

Įstatų 4.4. punktas numato, kad Bendrovės Valdybą sudaro 3 (trys) nariai, kurie renkami 4 (ketverių) metų laikotarpiui.

Įstatų 4.5. punktas numato, kad Bendrovės Vadovui negalint vykdyti savo pareigų (dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės ir pan.) jo pareigas eina Bendrovės Valdybos pirmininkas.

Įstatų 4.9. punktas numato, kad visa kita apimtimi Bendrovės Valdybos ir Bendrovės vadovo kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų Akcinių bendrovių įstatyme.

Įstatų 5.1. punktas numato, kad Bendrovės pranešimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir/ar įstatus turi būti paskelbti viešai, skelbiami Lietuvos Respublikos dienraštyje „Lietuvos rytas“.

Įstatų 5.2. punktas numato, kad kiti Bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai. Skubūs pranešimai gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, originalai nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai.

Įstatų 5.4. punktas numato, kad už pranešimų išsiuntimą ar jų įteikimą laiku atsako Bendrovės vadovas.    

2019-12-20, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-7995, nutarta atsisakyti nagrinėti ieškovo G. Z. prašymą atsakovui UAB „Kogus“, kaip nepriskirtą Darbo ginčų komisijos kompetencijai

G. Z. Darbo ginčų komisijos prašė pripažinti, kad darbo sutartis Nr. 47 sudaryta 2001-03-27 tarp UAB „Kogus“ ir ieškovo G. Z., buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai; pripažinti kad 2019 m. spalio 24 d.,  UAB „Kogus“ valdybos posėdžio sprendimu pareiškėjas G. Z. iš bendrovės „Kogus“ direktoriaus pareigų yra atleistas neteisėtai pripažįstant šį minėtą UAB „Kogus“ valdybos posėdžio sprendimą - įformintą UAB „Kogus“ valdybos posėdžio protokolu - neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento; pripažinti niekiniu ir panaikinti 2019 m. spalio 24 d., atsakovo UAB „Kogus“ valdybos posėdžio protokolą, kadangi jis nepagrįstas ir priimtas neteisėtai; priteisti G. Z. naudai iš atsakovo UAB „Kogus“ jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 25 d., iki visiško Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo įvykdymo dienos; grąžinti G. Z. į UAB „Kogus“ direktoriaus pareigas; priteisti G. Z. naudai iš UAB „Kogus“ 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti G. Z. naudai iš UAB „Kogus“ turtinės žalos (bylinėjimosi išlaidų) atlyginimą.

Byloje yra 2019-11-26 UAB „Kogus“ atsakymas G. Z. atstovui, kuriame nurodyta, kad teikia 2019-10-24 Bendrovės valdybos protokolą su priedais. Pažymi, kad 2019-10-23, Bendrovėje valdybos posėdis nebuvo šaukiamas ir nevyko.

UAB „Kogus“ 2019-12-04, pažymoje Nr. DVS-(2.10)-78, apie G. Z. darbo užmokesčio vidurkį nurodyta, kad vidutinis jo darbo užmokesti yra 2242,03 Eur.

Byloje yra 2019-10-24, UAB „Kogus“ valdybos posėdžio dalyvių registracijos sąrašas, kuriame užfiksuota, kad 2019-10-24, nuo 16 val. įvykusiame UAB „Kogus“ valdybos posėdyje dalyvavo S. G. ir L. H.. G. Z. neatvyko, informuotas apie posėdį 2019-10-23 elektroniniu paštu. Pridėtas el. laiško išrašas, iš kurio matyti, kad el. laiškas išsiųstas iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) į el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). El. laiško turinys: „Laba diena informuoju, kad 2019-10-24, 16 val., šaukiamas UAB „Kogus“ valdybos posėdis. Posėdis vyks adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybė, direktoriaus pavaduotojo kabinete. Pagarbiai S. G.“.

2019-11-08, Valstybės įmonės (toliau VĮ) „Registrų centras“ duomenų apie juridinio asmens dalyvius išraše su istorija nurodyta, kad S. G. nuosavybės teise turi 527 paprastąsias vardines akcijas, L. H. nuosavybės teise turi 243 paprastąsias vardines akcijas, G. Z. nuosavybės teise turi 243 paprastąsias vardines akcijas.

D. H. UAB „Kogus“ dirbti pradėjo 2005-10-03. 2019-10-24 UAB „Kogus“ valdybos protokolu dėl įmonės vadovo paskyrimo, paskirtas bendrovės direktoriumi. Mėnesio darbo užmokestis 2320 Eur, neatskaičius mokesčių (2005-10-03, darbo sutartis Nr. 200).

Pateikta 2019-10-31, automobilio nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad D. H. nuomoja UAB „Kogus“ nuomoja savo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mėnesio nuomos mokestis yra 350 Eur. UAB „Kogus“ moka minėtos sutarties pagrindu D. H. automobilio nuomos mokestį (2019-11-01 – 2020-03-05, UAB „Kogus“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje yra SMS žinutės kopija, iš kurios matyti, kad UAB „Kogus“ vyr. buhalterė D. A. 2019-10-24, 10 val. 25 min., siuntė trumpąją žinutę UAB „Kogus“ valdybos narei ir akcininkei L. H., kurioje nurodė, kad ji skambino direktoriui ir pranešė apie susirinkimą. Pateikta skambučio išklotinė, iš kurios matyti, kad 2019-10-24, 11 val. 37 min., ieškovas G. Z. skambino UAB „Kogus“ valdybos narei ir akcininkei L. H..

2020-05-06, ieškovo atstovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad  atsakovas savo atsiliepime nurodo, jog CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. Taigi CK numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas atitinkamiems sprendimams ginčyti yra 3 mėnesiai, jei specialieji įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau - Akcinių bendrovių įstatymas arba ABĮ), tai yra specialiojo įstatymo, reguliuojančio būtent akcinių bendrovių veiklą, 19 straipsnio 10 dalis numato, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

Atsakovas nurodo, jog ieškovas, tariamai, turėjo kreiptis į teismą vėliausiai iki 2019-11-27, o ieškinys teismui pateiktas tik 2020-01-23. Dėl šios priežasties atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neteisingai cituoja CK 2.82 straipsnio 4 dalies formuluotę, kadangi joje yra nurodyta, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai - jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

Taigi CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nėra formuluotės „jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos“, kaip nurodo atsakovas.

Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas ir CK 1.125 straipsnio 4 dalyje.

Pabrėžtina, kad ir teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra taikomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2016-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2099-658/2016; Panevėžio apygardos teismo 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-216-252/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-286-614/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-452-569/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-373-826/2018 ir kt.

Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio apygardos teismai išnagrinėjo šias minėtas civilines bylas pagal apeliacinius skundus ir šiose bylose teismai taikė 3 mėn. ieškinio senaties terminą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.

Akcentuotina, kad teismų praktika, tai teismų vykdoma, formuojama teisės taikymo ir teisės aiškinimo praktika. Didžiausią įtaką daro aukštesnės, aukščiausios instancijos teismai (pvz. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardos teismai, kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime išaiškino, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo priimtose nutartyse, bet ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, reikšmingus atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į tos pačios pakopos teismų teisės taikymo praktiką. Atsižvelgti į teismų išaiškinimus galima tada, kai jie yra procesiniuose sprendimuose, priimtuose bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula.

Akcentuotina, kad ieškovas 2019-11-22 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl neteisėtai nutrauktos darbo sutarties.

Ieškovą ir atsakovą siejo darbo santykiai, o remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 216 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Dėl šios priežasties ieškovas, nepraleisdamas įstatymu nustatyto 1 mėnesio senaties termino (DK 220 straipsnio 1 dalis), pirmiausia kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Akcentuotina, kad Darbo ginčų komisija priėmė ieškovo prašymą ir paskyrė jį nagrinėjimui.

Vėliau tarp ieškovo ir atsakovo vyko derybos, šalys mėgino taikiai susitarti.

Pirmos derybos įvyko 2019-12-17, susitikimo metu, dėl ko 2019-12-18, buvo pateikti prašymai darbo ginčų komisijai dėl posėdžio atidėjimo. Dar vėliau, 2020-01-15, šalys buvo susitikusios ir vėl mėgino derėtis dėl taikaus ginčo išsprendimo.

Pažymėtina, kad tik 2020-01-06, el. paštu buvo gautas Panevėžio darbo ginčų komisijos 2019-12-20 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuriuo darbo ginčų komisija nurodė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nepasisakant dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais.

Kasacinio teismo yra konstatuota, kad civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016).

Ieškovas

Tačiau tuo atveju, jei teismas spręstų, jog šiuo atveju yra taikytinas 30 dienų senaties terminas - tokiu atveju, ieškovas prašo teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas savo iniciatyva (ex officio) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Minėta, nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan.

Be kita ko, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitikti teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų - užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą - pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo sąžiningas ir atidus, savo teises įgyvendino rūpestingai ir laiku. Minėta, kad pirmiausiai ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl savo pažeistų teisių gynimo. Tą ieškovas padarė nepraleisdamas DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino.

Po prašymo (ieškinio) pateikimo darbo ginčų komisijai, tarp ieškovo ir atsakovo vyko derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo iki pat 2020 m. sausio mėnesio. Šias aplinkybes gali patvirtinti ir pats atsakovas.

Dėl šių priežasčių ieškovas vis tikėjosi, kad pavyks šį ginčą išspręsti taikiai. Tačiau ieškovas supratęs, jog toje stadijoje nepavyks taikiai susitarti su atsakovu (nes atsakovas vilkino laiką ir nieko konkretaus neatsakė), ieškovas kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Realią ieškovo pažeistų subjektinių teisių apsaugą, galima padaryti atnaujinus ieškinio senaties terminą. Kitu atveju bus pažeista pagrindinė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą.

Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų - kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo. 

Minėta, jog CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Atsakovas atsiliepime teigia, jog valdybos priimtas Sprendimas yra teisėtas, neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms, kadangi ieškovas buvo tinkamai informuotas apie valdybos posėdį el. paštu, nepažeidžiant atsakovo Įstatų tvarkos. Su tokiais atsakovo argumentais nesutiktina.

Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

Atsakovo Įstatų 5.1 punkte nustatyta, jog bendrovės pranešimai, kurie pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir/ar Įstatus turi būti paskelbti viešai, skelbiami Lietuvos Respublikos dienraštyje „Lietuvos rytas“. Kiti bendrovės pranešimai akcininkams ir kitiems asmenims siunčiami registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai. Skubūs pranešimai gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, originalai nedelsiant išsiunčiami adresatui registruotu laišku ar įteikiami pasirašytinai (Įstatų 5.2 punktas).

Tų pačių Įstatų 5.4 punkte nustatyta, kad visi pranešimai siunčiami ir įteikiami per UAB „Kogus” direktorių. Todėl ir pranešimas apie įvyksiantį 2019 m. spalio 24 d., posėdį turėjo būti siunčiamas registruota siunta ar įteikiamas pasirašytinai per UAB „Kogus” tuometinį direktorių, t. y., per ieškovą, nes jis atsakė tuo metu už pranešimų išsiuntimą ir įteikimą.

Vadinasi nagrinėjamu atveju buvo pažeista UAB „Kogus” Įstatuose nustatyta bendrovės pranešimų skelbimo ir įteikimo tvarka, kadangi ieškovas, būdamas ne tik bendrovės direktoriumi, bet ir bendrovės valdybos nariu ir akcininku, nebuvo nei tinkamai, nei teisėtai informuotas apie 2019 m. spalio 24 d., bendrovės valdybos posėdį, dėl ko jame nedalyvavo.

Atsižvelgiant į tai, 2019 m. spalio 24 d. įvykęs UAB „Kogus” valdybos posėdis bei to posėdžio metu visi priimti sprendimai ir nutarimai yra neteisėti, laikytini niekiniais, nesukeliantis jokių teisinių padarinių, dėl ko yra naikintini.

Pabrėžtina, kad valdybos protokole yra nurodyta, kad valdyba nusprendė nuo 2019 m. spalio 25 d., atšaukti ieškovą iš užimamų bendrovės direktoriaus pareigų ir nuo 2019 m. spalio 26 d., paskyrė D. H. eiti bendrovės direktoriaus pareigas.

Tačiau teismui teikiamame VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše yra nurodyta, kad viešame juridinių asmenų registre yra įregistruoti duomenys apie tai, jog ieškovo, kaip bendrovės direktoriaus, įgaliojimų pabaiga: 2019 m. spalio 24 d., o naujai paskirto asmens eiti direktoriaus pareigas, t. y., D. H., paskyrimo (išrinkimo) data: 2019 m. spalio 24 d.

Ši aplinkybė patvirtina, kad visi atsakovo sprendimai buvo priimti ne tik neteisėtai ir skubotai, bet ir yra prieštaringi. Atsakovo UAB „Kogus“ valdybos 2019 m. spalio 24 d., protokole nurodytos ieškovo atleidimo ir D. H. paskyrimo eiti direktoriaus pareigas datos kardinaliai skiriasi nuo atsakovo UAB „Kogus“ atstovų VĮ „Registrų centras“ įregistruotų ieškovo atleidimo ir D. H. paskyrimo eiti direktoriaus pareigas datų.

Tai patvirtina ir įrodo, kad kiti bendrovės „Kogus“ valdybos nariai ir akcininkai siekė kuo greičiau neteisėtai atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų ir į jo vietą paskirti savo sūnų.

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Šiuo atveju 2019 m. spalio 24 d., UAB „Kogus“ valdybos priimtas sprendimas yra negaliojantis, kadangi buvo pažeista valdybos posėdžio sušaukimo tvarka ir pranešimo dėl įvyksiančio posėdžio įteikimo tvarka, t. y., Įstatų 5.1, 5.2., bei 5.4 punktų reikalavimai. Taigi ieškovui, kaip valdybos nariui ir akcininkui, nebuvo pranešta apie įvyksiantį 2019 m. spalio 24 d. valdybos posėdį. Ieškovas, kaip tuometinis bendrovės vadovas, nebuvo informuotas akcininkų ir valdybos narių dėl pranešimo įteikimo valdybos nariui ir akcininkui G. Z..

Taip pat buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostatos, kuriuose reglamentuojama, kad valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais. Šiuo atveju ieškovas buvo valdybos narys ir direktorius, tačiau jam jokia informacija ir dokumentai nebuvo įteikti.

Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo ieškinys turi būti tenkintinas pilna apimtimi, o atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Prašo laikyti, kad ieškovas G. Z. šioje byloje nepraleido ieškinio senaties termino. Tuo atveju, jeigu teismas laikytųsi, kad ieškinio senaties terminas praleistas - ieškovas G. Z. prašo teismo CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Tenkinti ieškovo G. Z. ieškinį pilna apimtimi.

Byloje yra 2019-10-22, el. laiškas siųstas iš adreso (duomenys neskelbtini) į adresus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

2020-05-27, L. H. buvo apklausta liudytoja Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro A. R., kuris patvirtino L. H. rašytinius parodymus. Notarinio registro Nr. AR-1832.

Liudytoja 2020-05-27, apklausta L. H. notarui pranešė, kad 2019-10-24 įvyko UAB „Kogus“ valdybos posėdis, kurio metu buvo priimtas sprendimas atleisti buvusį vadovą G. Z. iš jo užimamų pareigų. Jai yra žinoma, kad apie įvyksiantį 2019-10-24, UAB „Kogus“ valdybos posėdį G. Z. buvo informuotas. Pažymėjo, kad paprastai bendrovėje „Kogus“ valdybos nariai tarpusavyje bendraudavo žodžiu, jokie atskiri rašytiniai pranešimai iš anksto įprastai nebūdavo siunčiami. Šiuo atveju, kiek jai yra žinoma, valdybos pirmininkas papildomai apie vyksiantį 2019-10-24, UAB „Kogus“ informavo G. Z. elektroniniu paštu. Taip pat paaiškino, kad prieš 2019-10-24 valdybos posėdį UAB „Kogus“ vyriausioji buhalterė D. A. susisiekė su G. Z. ir informavo jį apie įvyksiantį valdybos posėdį. Apie šias aplinkybes ji D. A. buvo informuota trumpąja SMS žinute, kuri buvo atsiųsta į jos telefoną. Taip pat ji prieš 2019-10-24 UAB „Kogus“ valdybos posėdį bendravo su G. Z.. Nors dėl praėjusio laiko tarpo detaliai neprisimena viso jų pokalbio turinio, tačiau manau, kad pokalbio metu, be kita ko, turėjo šnekėtis ir apie įvyksiantį valdybos posėdį. Jai nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių G. Z. nebūtų galėjęs dalyvauti 2019-10-24 UAB „Kogus“ valdybos posėdyje. Papildomai pažymėjo, kad, jos nuomone, G. Z. toliau negalėjo užimti UAB „Kogus“ vadovo pareigų dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, taip galimai keliant reputacinės žalos grėsmę bendrovei, taip pat dėl bendrovei padarytos turtinės žalos.

Byloje yra 2020-04-29, UAB „Kogus“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių sąrašas ir 2020-04-29, eilinio visuotinio akcininkų susirikimo protokolas, iš kurių matyti, kad 2020-04-29, susirinkimo pirmininku buvo išrinktas D. H.. Šiame susirinkimo protokole nėra duomenų, kad G. Z. būtų reiškęs kokius nors priekaištus D. H. dėl jo veiklos UAB „Kogus“.  

Byloje yra UAB „Kogus“ pranešimas „Dėl UAB „Kogus“ visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo“, dėl 2019-11-07, posėdžio.

2020-09-11, S. G. buvo apklaustas liudytoju Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro A. R., kuris patvirtino S. G. rašytinius parodymus. Notarinio registro Nr. AR-4168.

Liudytoju 2020-09-11, apklaustas S. G. notarui pranešė, kad 2019-10-24 įvyko UAB „Kogus“ valdybos posėdis, kurio metu buvo priimtas sprendimas atleisti buvusį vadovą G. Z. iš jo užimamų pareigų. Jis, kaip UAB „Kogus“ valdybos pirmininkas, apie vyksiantį 2019-10-24 UAB „Kogus“ valdybos posėdį informavo direktorių G. Z. elektroniniu paštu. Elektroninį laišką apie būsimą posėdį išsiuntė 2019-10-23, ryte. Elektroninį laišką siuntė šiais dviem elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini). Elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojosi asmeniškai G. Z.. Elektroninis pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas kaip oficialus bendrovės el.pašto adresas. Su šiuo adresu gautais laiškais dirbo bendrovės administratorė (ar ją pavaduojantis asmuo), kurios viena iš pareiginių funkcijų buvo gautos informacijos perdavimas atitinkamiems darbuotojams ir vadovui. 

2019-10-24, vykusiame valdybos posėdyje jis ir kita valdybos narė L. H. nusprendė iš UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų atleisti G. Z., kartu naujuoju direktoriumi išrenkant D. H..

Papildomai paaiškino, kad, jo nuomone, buvęs UAB „Kogus“ vadovas G. Z. nebuvo toliau tinkamas eiti savo pareigų dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu.

Teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo ir ieškinio atmetimo 

CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

CK 2.87 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.

Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad tiek G. Z. tiek ir S. G. ir L. H. yra UAB „Kogus“ akcininkai ir valdybos nariai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad didžioji dalis UAB „Kogus“ paprastųjų vardinių akcijų priklauso UAB „Kogus“ akcininkams S. G. ir L. H.. Kurie yra taip pat ir sutuoktiniai bei verslo partneriai.

Kaip teismo posėdyje patvirtino L. H., ji su S. G. susitarė ir nusprendė, kad G. Z. reikia atleisti iš užimamų UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų, nes jų nuomone, jis daro žalą įmonės reputacijai, o bendrovės vadovu paskirti savo sūnų D. H..  

Kad toks šių akcininkų susitarimas buvo, patvirtino ir S. G., kurio paaiškinimus dėl šioje byloje nagrinėjamos teisinės situacijos 2020-09-11, patvirtino notaras.

Ši nustatyta aplinkybė įrodo, kad pagrindiniai UAB „Kogus“ akcininkai, kurie yra ir valdybos nariai, nusprendė, kad G. Z. turi būti atleistas iš UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų. Tokia buvo jų valia.

Šiuo atveju, jeigu 2019-10-24, UAB „Kogus“ valdybos susirinkime ir būtų dalyvavęs G. Z., jo dalyvavimas, tiek turimais balsais visuotiniame akcininkų susirinkime, tiek savo išdėstyta pozicija dėl svarstomo jo atleidimo klausimo, nebūtų turėjęs jokios įtakos minėtų pagrindinių akcininkų apsisprendimui atleisti jį iš užimamų pareigų ir paskirti UAB „Kogus“ direktoriumi D. H..

Be to, remiantis ABĮ  35 straipsnio 6 dalies nuostatomis, G. Z., kaip valdybos narys, ir neturėtų teisės balsuoti sprendžiamu jo atleidimo iš direktoriaus pareigų klausimu, nes 2019-10-24, vykusiame UAB „Kogus“ valdybos posėdyje buvo sprendžiamas jo atsakomybės klausimas.

Tiek liudytoja L. H., tiek ieškovas G. Z. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad pagal bendrovėje nusistovėjusią praktiką, valdybos posėdžiai kiekvienu bendrovei reikalingu klausimu buvo šaukiami ir organizuojami žodžiu informuojant valdybos narius asmeniškai. Tada visi valdybos nariai susirinkdavo darbo vietoje ir priimdavo reikalingus bendrovės veiklai sprendimus.   

Ši aplinkybė įrodo, kad būdamas UAB „Kogus“ akcininku ir valdybos nariu, šios įmonės direktoriumi, G. Z. dalyvaudamas tokiu būdu organizuotose valdybos posėdžiuose, pritarė tokiai jų organizavimo tvarkai ir tam niekada neprieštaravo, ir taip pat tokiu būdu organizuotus posėdžius pripažindavo teisėtais.  

Teismo vertinimu, bylos duomenimis tiksliai yra nustatyta, kad 2019-10-24, tikrai vyko UAB „Kogus“ valdybos narių susirinkimas, kuriame buvo nutarta atšaukti UAB „Kogus“ direktorių G. Z. iš užimamų pareigų ir išrinkti UAB „Kogus“ direktoriumi D. H..

Tai neginčijamai patvirtina ir 2019-10-24 UAB „Kogus“ valdybos posėdžio dalyvių registravimo sąrašas, 2019-10-24, UAB „Kogus“ valdybos posėdžio protokolas, liudytojų L. H., D. A., S. G. paaiškinimai.  

ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, ir tuo atveju jeigu stebėtojų tarybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų valdybos narių lieka mažiau kaip 2/3 įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis už šiame Įstatyme nustatytą minimalų.

ABĮ 33 straipsnio 2 dalis numato, kad valdybos narių skaičių nustato bendrovės įstatai. Turi būti ne mažiau kaip 3 valdybos nariai.

ABĮ 35 straipsnis reglamentuoja valdybos sprendimų priėmimo tvarką.

ABĮ 35 straipsnio 1 dalis numato, kad valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.

To paties straipsnio 5 dalis numato, kad valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių, jei bendrovės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje šių narių skaičius. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos.

To paties straipsnio 6 dalis numato, kad valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju valdyba sprendžia dėl valdybos nario nušalinimo nuo balsavimo priimant sprendimą konkrečiu klausimu.

To paties straipsnio 7 dalis numato, kad valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti bendrovės vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.

ABĮ 34 straipsnio 2 dalis numato, kad valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

ABĮ 37 straipsnio 3 dalis numato, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 104 straipsnio 1 dalis numato, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad šio kodekso nuostatos, reglamentuojančios terminuotos darbo sutarties pasibaigimo pasekmes (DK 69 straipsnio 2 ir 3 dalys), darbo sutarčiai su juridinio asmens vadovu netaikomos.

Remiantis ABĮ 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 5 dalies, 37 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, UAB „Kogus“ valdyba“ 2019-10-24, vykusiame valdybos posėdyje, dalyvaujant 2/3 valdybos narių, turėjo teisę atleisti G. Z. iš UAB „Kogus‘ direktoriaus pareigų.

Dėl šio svarstomo klausimo nereikėjo šaukti UAB „Kogus“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

Be to, teismo vertinimu, G. Z. tinkamai buvo informuotas apie 2019-10-24, vyksiantį valdybos susirinkimą.

Liudytojas S. G. patvirtino, kad jis 2019-10-23, išsiuntė G. Z. el. laišką, kuriuo informavo jį apie 2019-10-24, 16 val., vyksiantį UAB „Kogus“ valdybos posėdį.

Šiuos liudytojo S. G. paaiškinimus patvirtina ir byloje esanti 2019-10-23, 9 val. 27 min., išsiųsto el. laiško kopija, kur nurodyta, kad el. laiškas išsiųstas iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) į el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). El. laiško turinys: „Laba diena informuoju, kad 2019-10-24, 16 val., šaukiamas UAB „Kogus“ valdybos posėdis. Posėdis vyks adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybė, direktoriaus pavaduotojo kabinete. Pagarbiai S. G.“.

Teismo vertinimu, toks el. laiško išsiuntimas G. Z. jo naudojamais el. pašto adresais, atitinka UAB „Kogus“ įstatų 5.2. punkte numatytus reikalavimus skubiam pranešimui.

Liudytoja L. H. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog ji su S. G. skubiai nutarė atleisti G. Z. iš užimamų direktoriaus pareigų, nes jų vertinimu, jo netinkamas elgesys, buvo grėsmingas reputacijos prasme, UAB „Kogus“ veiklai, todėl delsti daugiau nebuvo galima.

Tokio jų apsisprendimo negalima vertinti kritiškai, nes tiek S. G., tiek ir L. H. yra pagrindiniai UAB „Kogus“ akcininkai ir yra visiškai natūralu, kad jiems yra svarbi šios bendrovės veikla. Jie yra bendrovės valdytojai ir stengiasi valdyti bendrovę taip, kad ji atitiktų jų lūkesčius ir interesus.

Kadangi, kaip teigia S. G. ir L. H., G. Z. elgesys prieštaravo jų interesams ir lūkesčiams, jie nutarė jį skubiai atleisti iš UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų ir skubiai atliko paruošiamuosius veiksmus, reikalingus jų minimo apsisprendimo įgyvendinimui.

Teismas kritiškai vertina G. Z. paaiškinimus, kad 2019 m. spalio 23 – 24 dienomis, UAB „Kogus“ neveikė interneto ryšys, nes G. Z. nepateikė jokių, tokias jo aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Be to, liudytoja D. A. patvirtino, kad ji bendraudama telefonu su G. Z. jam pranešė, kad 2019-10-24, vyks UAB „Kogus“ valdybos susirinkimas. Taip pat iš byloje esančios L. H. telefoninių skambučių išklotinės, matyti, kad 2019-10-24, G. Z. bendravo telefonu su L. H.. Ji taip pat jam pasakė, kad 2019-10-24, vyks valdybos susirinkimas.  

Šios nustatytos aplinkybės įrodo, kad G. Z. tinkamai buvo informuotas apie 2019-10-24, vyksiantį UAB „Kogus“ valdybos posėdį.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad UAB „Kogus“ valdyba, jos pagrindiniai akcininkai, 2019-10-24, valdybos posėdyje sprendė tiesiogiai su pačiu G. Z. susijusį klausimą. Buvo sprendžiamas jo atšaukimo iš UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų klausimas, todėl yra teisinga, kad jo nagrinėjime, siekiant išvengti net minimalaus interesų konflikto, G. Z. informavimas apie posėdį, tiek ir jo dalyvavimas jame, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei įstatymais ir Įstatais nustatytos tvarkos aspektu, galėjo būti minimalus.

Daroma išvada, kad UAB „Kogus“ valdybos nariai – S. G. ir L. H., elgėsi teisingai, nustatytomis aplinkybėmis organizuodami 2019-10-24, UAB „Kogus“ valdybos susirinkimą.

Pažymėtina ir tai, kad privataus juridinio asmens valdymo organo teisė atšaukti vadovą yra absoliutaus pobūdžio. Privataus juridinio asmens (bendrovės) valdymo organas ir vadovas yra susijęs pasitikėjimo ir lojalumo santykiais. Bendrovės valdymo organui praradus pasitikėjimą vadovu, jis turi teisę atšaukti vadovą. Tam, kad būtų atšauktas bendrovės vadovas užtenka bedrovės valdymo organo valios. Bendrovės valdymo organui priėmus sprendimą atleisti vadovą, baigiasi pavedimo santykis su vadovu, o tuo pačiu pasibaigia ir darbo sutartis.

Darbo sutarties pasibaigimas reiškia ir civilinių santykių pabaigą, o civilinių santykių pasibaigimas reiškia ir darbo sutarties pasibaigimą.

Kaip jau minėta, šioje byloje yra tiksliai nustatyta, jog UAB „Kogus“ direktorius G. Z. prarado UAB „Kogus“ pagrindinių akcininkų S. G. ir L. H. pasitikėjimą, todėl jie nusprendė, ir tokiu būdų išreiškė savo valią, jį atšaukti iš direktoriaus pareigų.

Tokio jų sprendimo, kuris yra pagrįstas jų valios išraiška, negalima ignoruoti, jo nepaisyti ir negerbti, jeigu jis priimtas laikantis įstatymo reikalavimų ir bendrovės įstatuose nustatytos tvarkos, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.    

Be to, pažymėtina tai, kad teismas neteisėtu neturėtų pripažinti tokio privataus juridinio asmens valdymo organo elgesio, jeigu jis formaliai ir neatitinka tokio asmens įstatuose nustatytos tvarkos susijusios su tokio asmens valdymo organo veikla ir priimamais sprendimais, tačiau tuo yra tinkamai išspręsta bendrovės valdymo organui reikšminga situacija, kuri yra reikalinga įmonės stabiliai ir pelningai veiklai, ir buvo laikomasi bent minimalių, tokį elgesį reglamentuojančių, teisė normų reikalavimų.   

Teismo vertinimu, atšaukdama G. Z. iš UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų ir paskirdama UAB „Kogus“ direktoriumi D. H., UAB „Kogus“ valdyba, laikėsi šioms procedūroms atlikti nustatytos bendros tvarkos ir todėl elgėsi teisėtai.  

Tai įvertinęs, teismas daro išvadą, kad G. Z. yra teisėtai atleistas iš UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų, o D. H. yra teisėtai paskirtas į UAB „Kogus“ direktoriaus pareigas.

Ieškovas G. Z.

Be to, byloje esantys įrodymai (2020-04-29, UAB „Kogus“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas) patvirtina, kad jau būdamas atšauktas iš UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų ir dalyvaudamas UAB „Kogus“ veikloje, kaip šios bendrovės akcininkas ir valdybos narys, G. Z. nereiškė jokių pretenzijų dėl D. H. vykdomos veiklos, jo kompetencijos, asmeninių savybių.  

Teismui konstatavus, kad ieškovas G. Z. buvo teisėtai atšauktas (atleistas) iš UAB „Kogus“ direktoriaus pareigų, ieškovo ieškinys atmetamas dėl visų jame pareikštų reikalavimų.

Nurodoma, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti 2019 m. spalio 24 d., atsakovo UAB „Kogus“ valdybos posėdžio sprendimą ir pripažinti, kad 2019 m. spalio 24 d., atsakovo UAB „Kogus“ valdybos posėdžio sprendimas (įformintas UAB „Kogus“ valdybos posėdžio protokolu) yra neteisėtas ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento.

Taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti niekiniu ir panaikinti 2019 m. spalio 24 d., atsakovo UAB „Kogus“ valdybos posėdžio protokolą.

Taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad 2019 m. spalio 24 d., atsakovo UAB „Kogus“ valdybos posėdžio sprendimu ieškovas G. Z. iš bendrovės „Kogus“ direktoriaus pareigų yra atleistas neteisėtai.

Taip pat nėra teisino pagrindo pripažinti, kad 2019 m. spalio 24 d., atsakovo UAB „Kogus“ valdybos posėdžio sprendimu D. H. buvo neteisėtai paskirtas į bendrovės „Kogus“ direktoriaus pareigas.

Taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovo G. Z. naudai iš atsakovo UAB „Kogus“ jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 25 d., iki teismo šioje byloje priimto sprendimo visiško įvykdymo dienos, o priimtą sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovo G. Z. naudai pavesti vykdyti skubiai.

Taip pat nėra teisinio pagrindo grąžinti G. Z. į bendrovės „Kogus“ direktoriaus pareigas ir priimtą teismo sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti G. Z. naudai iš atsakovo UAB „Kogus“ 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Taip pat nėra pagrindo priteisti G. Z. naudai visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

Dėl ieškinio senaties terminų

Atsakovas, nėra pareiškęs priešieškinio šioje byloje, tačiau savo atsiliepime į ieškinį yra suformulavęs prašymą, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį.

CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

CK 1.126 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.

Jau minėta CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad ieškinį, dėl juridinių asmenų organų sprendimų, gali pareikšti ir juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

DK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčai tarp juridinio asmens ir jo vadovo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad  ginčai dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) nagrinėjami teisme.

DK 231 straipsnio 1 dalis darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad  šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

To straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu.

DK 229 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme.

ABĮ 19 straipsnio 10 dalis numato, kad DK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad G. Z., vėliausiai apie UAB „Kogus“ 2019-10-24, sprendimą, kuriuo jis buvo atšauktas iš UAB „Kogus“ direktoriaus užimamų pareigų nuo 2019-10-25, sužinojo 2019-10-28.

Teismo vertinimu, būdamas UAB „Kogus“ ilgamečiu direktoriumi, turėdamas taip pat ir darbo patirties susijusios su įmonės darbuotojų priėmimu ir atleidimu iš darbo, G. Z. turėjo žinoti per kokius terminus ir kokia tvarka gali būti ginčijami bendrovės organų sprendimai.

Tačiau, net atstovaujamas profesionalaus teisininko, dėl 2019-10-24 ginčijamo UAB „Kogus“ valdybos sprendimo, kreipėsi su ieškiniu ne tiesiogiai į teismą, kaip yra numatyta ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje ir DK 105 straipsnio 2 dalyje, o 2019-11-25, pateikė prašymą išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl neteisėtai nutrauktos sutarties (toliau Prašymas) Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijai (Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau Darbo ginčų komisija) bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lapas Nr. 1).     

Tačiau šios nustatytos aplinkybės negali bloginti jo padėties.

Pažymėtina tai, kad Darbo ginčų komisija G. Z. Prašymą priėmė 2019-11-25 (Darbo ginčų komisijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lapas Nr. 1).

Paminėtos aplinkybės įrodo, kad į Darbo ginčų komisiją G. Z. kreipėsi nepraleidęs 30 dienų termino, kuris yra numatytas ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje.

2019-12-20, Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS-7995, kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovo G. Z. prašymą atsakovui UAB „Kogus“, kaip nepriskirtą Darbo ginčų komisijos kompetencijai (DK 105 straipsnio 2 dalis, 224 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Darbo ginčių komisija 2019-12-20, sprendime ieškovui G. Z. išaiškino, kad vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šalis nesutikdama su sprendimu per vieną mėnesį nuo darbo ginčo komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

Teisme, G. Z. ieškinys gautas 2020-01-24.

Teismas, nors ir matydamas, kad ieškovas G. Z. į teismą, su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu, kreipėsi praleidęs DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, tačiau vertindamas tai, kad šis terminas yra praleistas labai nežymiai (trys dienos), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, siekdamas leisti kuo greičiau ieškovui ginti savo galimai pažeistas teises ir realizuoti savo teisinius lūkesčius, ieškovo G. Z. ieškinį priėmė ir tuo iškėlė civilinę bylą.

Priimdamas ieškovo ieškinį teisme, teismas kartu ir atnaujino jo nežymiai praleistą ieškinio padavimo terminą.

Ta aplinkybė, kad ieškovas siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises iš pradžių kreipėsi ne į tą, jo galimai pažeistų teisių gynimo instituciją, šiuo atveju, nėra ypatingai svarbi.

Svarbu yra tai, kad ieškovas elgėsi aktyviai siekdamas apginti galimai savo pažeistas teises. Natūralu, kad būdamas ne teisininku, jis pats negalėjo tinkamai teisiškai susivokti susidariusioje situacijoje. Jam buvo reikalinga teisinė pagalba. Todėl jis kreipėsi į profesionalius teisininkus tikėdamasis jų teisinės pagalbos, todėl tokiu atveju turi būti suprantama, kad jo galimai pažeistų teisių gynimo aplinkybės, priklausė jau ne vien tik nuo jo vieno elgesio.

Teismo vertinimu, pats ieškovas G. Z. savo veiksmus, kuriais siekė apginti galimai pažeistas savo teises, atliko savalaikiai, elgėsi aktyviai, todėl vertinama, kad jis nepraleido savo galimai pažeistų teisių gynimo terminų, kurie yra įtvirtinti teismo šiame sprendime nurodytuose įstatymuose, todėl netenkinamas atsakovo prašymas taikyti ieškovo ieškiniui senatį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą

CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.   

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad  prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šiame straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 9 punktus, nurodytų išlaidų didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. 

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kadangi ieškovo ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovo atsakovo naudai turi būti priteisiamos atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovo atstovas yra pateikęs į šią civilinę bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas už advokato pagalbą yra patyręs 9882,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (2020-05-04, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2020-07-09, papildomas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2020-09-15, papildomas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo). 

Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. 

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d., nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d., toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas.

Įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius už atsakovui suteiktas teisines paslaugas ir advokato Konrado Pabijansko pateiktus įrodymus dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų, teismas daro išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovo prašomos priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą, priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą

Ieškovas G. Z.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo G. Z. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Kogus“, kodas 155482127, naudai 9882,38 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas                                                   Vaidas Vasiliauskas