Civilinė byla Nr. e2-669-424-2022 m.

Teisminio proceso  Nr. 2-48-3-02596-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1;

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. gegužės 17 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant ieškovėms A. M., N. Č., jų atstovei adv. Egidijai Vėbraitei

atsakovui A. S., atsakovų atstovei adv. Sonatai Žukauskienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. M. ir N. Č. ieškinį atsakovams A. S. ir I. A. ir atsakovų priešieškinį ieškovėms dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo

n u s t a t ė:

        ieškovės prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 210,85 kv.m. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 143,77 kv.m. pagalbinį pastatą, pritaikytą kaimo turizmui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 35,74 kv.m. pagalbinį pastatą, pritaikytą kaimo turizmui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 78,05 kv.m. pagalbinį pastatą, pritaikytą kaimo turizmui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pavėsinę; pirtį esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovėms N. Č. ir A. M. natūra 210,85 kv.m. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) , atsakovams A. S. ir I. A. priteisiant natūra 143,77 kv.m. pagalbinį pastatą, pritaikytą kaimo turizmui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 35,74 kv.m. pagalbinį pastatą, pritaikytą kaimo turizmui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 78,05 kv.m. pagalbinį pastatą, pritaikytą kaimo turizmui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); pavėsinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį, esančius (duomenys neskelbtini)  ir už ieškovėms tenkančią didesnę turto dalį priteisiant iš ieškovių 20 000 Eur piniginę kompensaciją atsakovams.

        Kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini)  palikti bendram šalių naudojimui.

        Nustatyti 9067 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2022-04-27 UAB "Kadastrakis" parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

        ieškovėms N. Č. ir A. M. priskirti atskirai naudotis 3378 m2 žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu II ir 368 m2 bendrai naudojamą plotą, plane pažymėtą indeksu IV;

        atsakovams A. S. ir I. A. priskirti atskirai naudotis 5321 m2 žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksais I ir III ir 368 m2 bendrai naudojamą ploto, plane pažymėto indeksu IV.

Nustatyti 41029 kv.m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini)  naudojimosi tvarką pagal 2022-04-27 UAB "Kadastrakis" parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

        Ieškovėms N. Č. ir A. M. priskirti atskirai naudotis 16 678 m2 žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksai III, IV, VI, XI ir 7673 m2 bendro naudojimo plotą, plane pažymėtą indeksais I, V, IX, X;

        atsakovams A. S. ir I. A. priskirti atskirai naudotis 16 677 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėtą indeksais II, VII, VIII ir 7673 m2 bendro naudojimo plotą, plane pažymėtą indeksais I, V, IX, X.

        Atsižvelgdamos į atsakovų reikalavimus, tuo atveju jeigu teismas nuspręstų gyvenamąjį namą priteisti atsakovams, pateikė alternatyvų, atvirkštinį pirmajam, reikalavimą kuriuo prašė gyvenamąjį namą priteisti atsakovams, o kirus pastatus ieškovėms ir atitinkamai nustayti naudojimosi žemės sklypais tvarką.

        Atsakovai su tokiais reikalavimais nesutiko ir priešieškiniu pareiškė taip pat alternatyvius reikalavimus, kuriais prašė atidalinti jų dalį iš bendrosios nuosavybės esančios adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

Atsakovams A. S. ir I. A., priteisti gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir pavėsinę.

ieškovėms N. Č. ir A. M. priteisti pagalbinį pastatą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pirtį.

Kiemo rūsį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei šulinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti visų šalių bendram naudojimui.

Nustatyti 0,9067 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022-04-29 UAB „Kadastrakis“, parengtą žemės sklypo planą:

atsakovams, A. S. bei I. A., paskirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu II, 3797 kv.m. ploto;

ieškovėms N. Č. ir A. M. paskirti naudotis 1685kv.m., ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu I, ir 2113kv.m. dalį, pažymėtą indeksui ir III;

 ieškovėms ir atsakovams bendram naudojimui paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu IV, 1472 kv.m. ploto;

Priteisti iš atsakovų ieškovių naudai 45 000 eurų kompensaciją už atsakovams tenkantį vertingesnį nekilnojamąjį turtą

Alternatyviu reikalavimu atsakovai prašė nustatyti gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pavėsinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,esančių (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarka tokiu būdu:

atsakovams paskirti atskirai naudotis gyvenamojo namo kambariais 1-5/9,34 kv.m. ploto, 1-6/9,34 kv.m ploto, ir dušo patalpa -tualetu 1-7/ 3,23 kv.m. ploto;

ieškovėms paskirti atskirai naudotis gyvenamojo namo kambariais l-9/9,34kv.m. ploto , 1-10/9,34 kv.m ploto, ir dušo patalpa -tualetu 1-8/ 3,25 kv.m. ploto;

šalių bendram naudojimui paskirti kambarį koridorių 1-4/17,51 kv.m. ploto, kambarį-virtuvę 1-1/65,28kv/m. ploto, kambarį 1-2/6,18kv.m. ploto, tualetą 1-3/2,10 kv.m. ploto, terasą, rūsio patalpas R-l/17,50 kv.m., R-2/21,12kv.m., R-3/20,29 kv.m., R-4/17.03 kv.m. ploto;

šalių bendram naudojimui paskirti pastatą - pagalbinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

        Atidalinti atsakovų nuosavybės dalį iš bendros nuosavybės tokiu būdu:

        atsakovams, priteisti pagalbinį ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

        ieškovėms priteisti pagalbinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pirtį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

        bendram šalių naudojimui paskirti kiemo rūsį unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini) ir šulinį.

Priteisti iš atsakovų ieškovių naudai 20 000 eurų kompensaciją už atsakovams tenkantį vertingesnį nekilnojamąjį turtą.

Nustatyti 0,9067 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,esančio (duomenys neskelbtini)  naudojimosi tvarką pagal 2022-04-29 UAB „Kadastrakis“, parengtą žemės sklypo planą:

           atsakovams paskirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu I, kurios plotas 1685 kv.m.,

           ieškovėms, paskirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu III, kurio plotas 2113kv.m.,

           bendram šalių naudojimui paskirti žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksu II, kurios plotas 3797 kv.m. ir IV, kurios plotas 1472 kv.m.

         Šalys nurodė, kad ieškovė N. Č. yra palikėjo G. Č. sutuoktinė, o ieškovė A. M. ir atsakovai – palikėjo G. Č. vaikai, kurie po jo mirties lygiomis dalimis paveldėjo bei, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, baigė G. Č. statinių rekonstrukcijos įteisinimo darbus ir lygiomis dalimis -po 1/4 dalį- kiekvienas įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - statinius ir žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini) bei 41029 kv.m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šalys pripažino, kad tarp jų nuolat vyksta konfliktai dėl naudojimosi turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Nors šalys visaip bandė išspręsti naudojimosi turtu klausimus taikiai, susitarti nepavyko, nes tiek ieškovės, tiek ir atsakovai nori naudotis gyvenamuoju namu ir dėl to nuolat kyla konfliktai.

 Ieškovės nurodė, kad gyvenamasis namas negali būti padalytas natūra, nes iš šalims priklausančių turto dalių neįmanoma suformuoti atskirų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų. Gyvenamojo namo rūsyje yra bendras malkinis šildymo katilas, kurio pasidalinti nėra galimybės; pirmajame aukšte patalpų viduryje yra vieni laiptai į antrą aukštą, vienas tualetas ir viena virtuvė, kas reikštų, jog vienai šaliai priskiriant pirmo aukšto patalpas, kitiems – antro aukšto patalpas, antrojo aukšto bendraturčiai negalėtų naudotis virtuve, jiems tektų vaikščioti pro pirmo aukšto patalpas, nes antrasis aukštas – tai palėpė, skirta tik miegojimui. Atidalijimas vertikaliu būdu taip pat negalimas, nes ne tik liktų daug bendro naudojimo patalpų (pvz. terasa), patekimas pro pirmo aukšto patalpas į terasą ir į antrą aukštą, bet virtuvė atitektų tik vieniems bendraturčiams. Kitaip tariant, jei antro aukšto (palėpės) patalpas dar ir būtų galima atidalinti suformuojant atskirus 2 butus, tačiau pirmo aukšto patalpų atidalinti į du atskirus turtinius vienetus neįmanoma.

        Šalys tarpusavyje nebendrauja, konfliktuoja, joms nepavyksta rasti kompromisų dėl bendro turto valdymo, naudojimo, kas reiškia, jog naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymas užprogramuotų naujus ginčus. Sodybos priežiūra tenka ieškovėms, jos rūpinasi ir remontuoja valymo įrenginius, deklaruoja elektros skaitiklių rodmenis ir moka už elektros energiją (nors pusę sumos už elektrą atsakovai ir mokėdavo, tačiau pavėluotai, nes kiekvieną mėnesį ieškovės gaudavo pranešimus, kad nesumokėta, ne kartą elektra buvo atjungta, o už jos pajungimą mokėti tekdavo ieškovėms), kiekvienais metais prieš žiemos sezoną savo lėšomis organizuoja vandens išleidimą iš visų pastatų vandentiekio sistemos, kad neužšaltų vamzdynas ir nesprogtų vamzdžiai, paskutiniais metais prižiūri aplinką, pjauna žolę, šienauja, o 2021 m. įvykus vagystei iš sodybos savo lėšomis nupirko ir sumontavo 4 vnt. nuotolinio stebėjimo kameras ir kas mėnesį moka už kameras ir jų naudojimui reikalingą interneto paslaugą. Prie šių kamerų įrengimo atsakovai ne tik neprisidėjo, bet ir pradėjo reikšti pretenzijas. Kitaip tariant, ieškovės savo sąskaita rūpinasi tiek savo, tiek ir atsakovų turto priežiūra bei apsauga, nes atsakovams gyvenant Vokietijoje, kasdieninė sodybos priežiūra neįmanoma. Be to, gyvenamajam namui jau reikia remonto. Ieškovės suinteresuotos tinkamai prižiūrėti joms tenkantį turtą, išsaugoti kuo geresnę jo būklę ir didesnė vertę, tačiau nesuinteresuotos prižiūrėti ir savo lėšomis tvarkyti atsakovų dalies. Todėl optimaliausias būdas, kurį įmanoma įgyvendinti nepažeidžiant nė vieno iš bendrasavininkų interesų bei nepadarant žalos turtui, yra turto atidalijimas ieškovėms priteisiant gyvenamąjį namą, o atsakovams kitus pastatus, kurių dalis yra pritaikyti kaimo turizmui ir iš esmės tinkami gyventi. Gyvenamasis namas turi būti priteistas ieškovėms, nes ieškovė N. Č. daugiau nei 20 metų ir A. M. (buv. Č.) iki pat palikėjo mirties gyveno skartu su G. Č.. N. Č. kartu su velioniu kūrė, projektavo ir statė sodyboje esančius pastatus, įdėjo daug pastangų gyvenamojo namo įrengimui, rūpinosi ir bendromis lėšomis bei savo darbu įrengė vidaus apdailą, pirko buitinę techniką, baldus ir puoselėjo lūkesčius gyventi šiame name bei jame vasaromis gyveno iki pat velionio mirties. Tuo tarpu atsakovai A. S. ir I. A. po jų motinos skyrybų su velioniu G. Č. išvyko iš Lietuvos būdami 7 ir 9 metų ir nuo to laiko gyvena Vokietijoje, turi kitus gyvenamuosius būstus ir ginčo namas jiems nėra vienintelis gyvenamasis būstas. Be to, ieškovės paveldėjo namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, nes namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Gyvenamajame name yra ir ieškovių paveldėti namų apstatymo ar apyvokos daiktai, jos beveik visus savaitgalius atvyksta į sodybą ir gyvena būtent šiame gyvenamajame name, jame yra ieškovių asmeniniai daiktai, kas suponuoja didesnį prioritetą būtent ieškovėms naudotis gyvenamuoju namu. A. M. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą minėtu adresu ir faktiškai naudojasi gyvenamuoju namu. Ieškovė yra gydytoja-rezidentė, kuri atsiliepdama į Lietuvos strategiją daugiau gydytojų išsiųsti dirbti į rajonus, ketina apsigyventi sodyboje vos tik įsidarbins Trakuose ar Trakų rajono gydymo įstaigose. Kito būsto, o taip pat lėšų kito būsto įsigijimui, ieškovė neturi. Šis gyvenamasis namas yra vienintelis, kuriame ji galėtų be jokių finansinių įsipareigojimų ir nekliudomai gyventi. Be to, ieškovė A. M. turi įgimtą negalią, todėl jai būtų tiesiog fiziškai neįmanoma prižiūrėti kelis pastatus vietoj vieno. Be A. M., kiekvieną savaitgalį šiuo gyvenamuoju namu faktiškai naudojasi ir N. Č., nes A. M. dėl fizinės negalios sunku vienai prižiūrėti gyvenamąjį namą ir visą sodybą. Tuo tarpu atsakovai, gyvenantys Vokietijoje, į sodybą atvyksta tik atostogų metų. Atsakovai nesinaudoja turtu, neturi intereso nuolat gyventi šiame name, jie yra labiau suinteresuoti jiems tenkančią turto dalį parduoti, todėl trumpalaikiam poilsiui, skirtingai nei ieškovės siekiui apsigyventi nuolatinai, atsakovams nebūtinas gyvenamasis namas, kai poilsio praleidimui ir gyvenimui yra pritaikyti ir tinkami kiti 3 pastatai.

 Ieškovės atliko ginčo turto vertinimą, kurio vertė pagal 2021 m. balandžio 28 UAB “Vertinimo partneriai” vertinimą yra 394 000 Eur, be 4.1029 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitas turtas buvo įvertintas taip: žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 36 400 Eur; gyvenamasis namas su terasa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 153 000 Eur ; pagalbinis pastatas, pritaikytas kaimo turizmui su terasa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 25 900 Eur; pagalbinis pastatas, pritaikytas kaimo turizmui su terasa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 56 600 Eur; pagalbinis pastatas, pritaikyto kaimo turizmui su terasa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 104 000 Eur; pirtis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 17 400 Eur, rūsys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 300 Eur; šulinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 300 Eur; pavėsinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 100 Eur.

                   Trys pagalbiniai pastatai pritaikyti kaimo turizmui, jie savo paskirtimi, įrengimu, įvestomis komunikacijomis, konstrukcijomis, apdaila, prilygsta gyvenamajam namui ir visi yra tinkami gyventi, todėl ieškovėms priteisus gyvenamąjį namą, o atsakovams – pagalbinius pastatus nebus pažeisti atsakovų interesai.

Nurodė, kad atsakovai taip pat atliko turto vertinimą, pagal kurį sodybos vertė 474 400 Eur, o atskirų turto objektų vertės tokios: žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 21 000 Eur; gyvenamo namo su terasa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 269 000 Eur ; pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 25 000 Eur; pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 57 500 Eur; pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 53 000 Eur ; pirtis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 11 000 Eur; rūsys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) – 19 400 Eur, šulinys unikalus nr. (duomenys neskelbtini)  – 6 800 Eur; pavėsinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 3 500 Eur.

0              Atsižvelgiant į skirtingas dviejų vertinimų nustatytas turto rinkos vertes, šalys derybų metu ir el. susirašinėjime susitarė turto vertes skaičiuoti imant abiejų vertinimų vidurkį, ir tokiu atveju turto vertės būtų tokios: žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – rinkos vertė būtų 28 500 Eur, gyvenamo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 211 000 Eur; pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 25 450 Eur; pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 57 050 Eur; pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 78 500 Eur; pirties unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 200 Eur; rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 9 850 Eur; šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  – 3 550 Eur; pavėsinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 800 Eur.

1                   Ieškovėms priteisus gyvenamąjį namą jos sutinka atsakovams sumokėti 10200 Eur verčių skirtumą. Naudojimąsi žemės sklypais ieškovės prašo nustatyti pagal UAB „Kadastrakis“ parengtus planus. Nurodo, kad jų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  tvarka yra teisinga, sąžininga, racionali, proporcinga bei tinkamai įgyvendina bendraturčių interesų derinimo principą, parengta atsižvelgiant į ieškovių pageidaujamą pastatų atidalijimą. Žemės sklype yra skirtingų apsaugos zonų (paviršinių vandens telkinių apsaugos, elektros tinkle, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, 883 kv.m. kelio servitutas, kuriose būtina laikytis atitinkamų žemės sklypo naudojimosi sąlygų bei atitinkamai sklypą tvarkyti, ir kurios taip pat patenka ir į ieškovėms priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį ir dar daugiau sumažina sklypo plotą. Ieškovės sutinka atsakovams leisti naudotis didesne nei jiems priklauso nuosavybės teise žemės sklypo dalimi. Taip pat siūloma tvarka yra užtikrinti priėjimai prie visų pastatų ir toks žemės sklypo naudojimas leistų bendraturčiams atskirai naudotis tiek turtu, tiek ir žeme, išvengti tarpusavio nesutarimų.

Pagal UAB „Kadastrakis“ parengtą 4.1029 ha žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, bendrai būtų naudojama servitutinė žemės sklypo dalis, įvertinus tai, kad šiame žemės ūkio paskirties sklype yra ir miško. Ieškovėms priskirtinas naudotis didesnis pievų, o atsakovams – miško plotas, taigi, atsakovams siūloma priskirti atskirai naudotis vertingesnė žemės sklypo dalis, bendrojo naudojimo teritorija pagal savo konfigūraciją yra aiški, patogi naudojimuisi.

Abu žemės sklypai yra vienas šalia kito ir abiejų sklypų naudojimosi tvarką siūloma nustatyti neatsiejamai vienas nuo kito, kad vienos šalies naudojimuisi skirta dalis viename sklype ribotųsi su jos naudojama dalimi kitame sklype.

2                Atsakovai nurodė, kad vykstant šalių deryboms dėl sodybos, ieškovėms buvo siūlomi įvairūs variantai, tačiau ieškovėms galiausiai niekas netiko. Jau buvo sutarę, kad gyvenamasis namas atiteks atsakovams, tačiau ieškovės po kelių dienų po susitarimo atsisakė jį pasirašyti. Atsakovai nesutinka su ieškovių nustatytomis turto vertėmis ir prašo turto vertę nustatyti pagal eksperto V. G. 2021-04-28 turto vertinimo ataskaitą, pagal kurį sodybos vertė, įskaitant abiejų sklypų vertę, yra  478200 Eur. 

        Nurodė, kad ginčo sodyba buvo kuriama iš jų senelės ir tėvo lėšų, senelė iki mirties gyveno šioje sodyboje, o po jos mirties tėvas su ieškove N. Č. sudarė vedybų sutartį, nes prie šios sodybos ieškovė visiškai neprisidėjo, ji su tėvu negyveno, juo nesirūpino. Todėl ieškovės N. Č. motyvai apie rūpinimąsi sodyba, apie jos prisirišimą yra neteisingi ir grindžiami tik savanaudiškais motyvais. Netiesa, kad ieškovės vienos prižiūri ir rūpinasi ginčo turtu. Jos turtu visiškai nesirūpina Nors atsakovai gyvena Vokietijoje, tačiau tai nekliudo rūpintis statinių ir žemės sklypų priežiūra. A. S., nuolat atvyksta į Lietuvą, būna sodyboje, ją tvarko, moko mokesčius, ir visą laiką vykdo turto priežiūrą. Per paskutinius dvejus metus A. S. sumokėjo 68% už elektros sunaudojimą. Jis, ketina vasaromis gyventi sodyboje ir iš čia dirbti, nes dirba nuotoliniu būdu. Jis 2021 metų žiemą gyveno 2 mėnesius gyvenamajam name, dirbo nuotoliniu būdu, šildė namus, kad neužšaltų vamzdynas. 2020 metais pastatė naują lieptą, suremontavau gyvenamojo namo terasą, 2017 m. įrengė žaibolaidžius. Ieškovės prie šio turto pagerinimo neprisidėjo. Ieškovės įgaliotas asmuo V. K. sodybai prižiūrėti tik kenkė ir gadino sodybą, kad tik ja negalėtų naudotis atsakovai.

        Gyvenamasis namas yra vertingiausias sodybos statinys, todėl nesutarus dėl namo atitekimo vienai iš šalių ir kompensacijos, turėtų būti nustatyta naudojimosi juo tvarka. Ieškovės, siekdamos atidalinti statinius, visiškai nekalba apie bendrų namų valdos komunikacijų atskyrimą, elektros apskaitos atskyrimą, vandens tiekimą ir t.t, kas yra būtina sprendžiant atidalijimo klausimą. Padalinti į atskiras valdas šio objekto neįmanoma, nes tai yra saugoma teritorija, dėl ko tik pastatų atidalinimas sumažins pačio objekto vertę ir tokiu būdu bus daroma didelė žala nekilnojamajam turtui. Atidalinus gyvenamąjį namą, kuris yra ant ežero kranto, likęs nekilnojamasis turtas nuvertės, sumažės jo patrauklumas, kadangi gyvenamasis namas su kitais statiniais bei žemės sklypais sudaro vieną valdą, kuriai didžiausią vertę ir suteikia gyvenamasis namas su aplink jį esančia žeme. Kadangi abi šalys siekia turėti gyvenamąjį namą su aplink esančia žeme, būtų racionaliausia nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Nors šalių tarpusavio santykiai nėra geri, nustačius tikslią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kiekvienas bendraturtis turės galimybę naudoti, tvarkyti ir prižiūrėti būtent jo naudojimui paskirtas gyvenamojo namo patalpas, o bendro naudojimo patalpos būtų tvarkomos ir prižiūrimos lygiomis dalimis. Pagalbiniai statiniai gali būti atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, padalinant juos tarp bendraturčių, nes tai nepakenktų visai namų valdai ir jos vertei.

Ieškovių prašomas atidalinimo būdas pažeidžia šalių interesų pasiausvyros principą, nes jos siekia įgyti vertingiausią turto objektą tuo paneigdamos atsakovų teises. Prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka ieškovės siekia savo naudojimui gauti vertingiausią sklypo dalį prie ežero kranto iš namų valdos vidurio, atsakovams paliekant sklypo pakraščius.

        Ieškovės parašydamos nustatyti naudojimosi 41029 kv.m. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  tvarką, jį neracionaliai išsklaido mažais sklypeliais, kas apsukina žemės sklypo naudojimą, į priskirtinas sklypo dalis nėra numatyti patekimai. Nurodė, kad šiuo metu iš vis nėra poreikio nustatyti šio žemės sklypo naudojimo tvarką, kol nėra išspręstas statinių ir naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  klausimas.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas — gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - pagalbinis pastatas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatas - pagalbinis ūkio pastatas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatas - pagalbinis ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pastatas - pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas — kiemo rūsys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; pavėsinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9067 kv. m. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . esantys (duomenys neskelbtini), ir 41029 kv. m. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis Aukštadvaryje. Kiekvienam priklauso po ¼ dalį kiekvieno objekto. Šalys siekia atsidalinti jiems priklausančias statinių dalis pasidalinant statinius, esančius 9067 kv. m. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiekvienai ginčo šaliai atidalijant jai priklausančias statinių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką.

        Dėl atidalijimo iš bendro turto

CK 4.80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės. CK 4.80 str. 2 d. pirmenybę teikia turto atidalijimą natūra, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Įstatymas nenumato išsamaus atidalijimo būdų sąrašo, bei nenustato specialių bendrasavininkių elgesio taisyklių atsidalinant turtą. Todėl bendrasavininkiai turi vadovautis bendraisiais civilinių santykių reguliavimo principais, numatytais CK 1.5 str. Šiame straipsnyje numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais būtina vadovautis ir reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės. Kilus ginčui dėl atidalijimo būdo, kiekvienas bendrasavininkis turi įrodyti, kad jo siūlomas atidalijimo būdas labiausiai atitinka minėtus principus, nepažeidžia ar kiek galima mažiau pažeidžia kito bendrasavininkio teises naudotis jam priklausančia nuosavybe, maksimaliai užtikrina racionalų turto naudojimą pagal paskirtį.

Šalys siekia joms priklausančių statinių dalių atsidalinimo pasidalinant statinius ir kitai šaliai išmokant kompensaciją už jai tenkantį mažesnės vertės turtą. Kiekviena šalis pateikė individualaus turto vertinimo išvadas. Ieškovių užsakymu vertinimą atliko UAB „Vertinimo partneriai“, kurie 2021-04-28 vertinimo ataskaitoje statinius įvertino 357600 Eur. Atsakovų užsakymu vertinimą atliko ekspertas V. G., kuris 2021-04-28 vertinimo ataskaitoje Nr. 21-04-VKNT-28/2 statinius įvertino 445200 Eur. Verčių skirtumas sudaro 87600 Eur. Nors kiekviena šalis nesutiko su priešingos šalies pateiktu turto įvertinimu, esminio ginčo dėl turto vertės tarp šalių nekilo, šalys skirti turo vertinimo ekspertizės neprašė. Išsiskyrus tarp šalių pozicijoms dėl turto vertės, ieškovės pasiūlė turto vertę nustatyti pagal šalių pateiktų verčių vidurkį. Su tokia ieškovių nuomone teismas visiškai sutinka, kaip neprieštaraujančia šalių interesams. Todėl teismas konstatuoja, kad atidalijamo turto vertė yra 401400 Eur, kur gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  vertė – 211 000 Eur, pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  vertė – 25 450 Eur; pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  vertė – 57 050 Eur; pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  vertė - 78 500 Eur; pirties unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 14 200 Eur; rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  vertė – 9 850 Eur; šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  vertė – 3 550 Eur; pavėsinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertė - 1 800 Eur. 

Taigi, atidalinus šalių dalis iš bendro turto kiekvienai šaliai turi atitekti 200700 Eur turtas, o kiekvienam savininkui – 100250 Eur.

Kilus ginčui tarp bendraturčių, atsidalijimo siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeidžia kitų bendrasavininkių teisių, bei nedaro žalos dalinamam turtui. Kadangi šalys siekia atsidalinti statinių pasidalinimo būdu, esminiu sprendimo priėmimo kriterijumi lieka bendrasavininkių teisių užtikrinimas.

 Atsidalinimo iš pastatų bendros nuosavybės siekai abi šalys, todėl kiekviena šalis turi įrodyti, kad jos pasiūlytas atidalinimo būdas geriausiai atitinka bendrasavininkų interesus. Tarp šalių esminis ginčas kilo dėl gyvenamojo namo, kuris, šalių teigimu, yra vertingiausias turto objektas ir kurio nuosavybės siekia abi šalys. Priklausomai nuo gyvenamojo namo nuosavybės, šalys modeliuoja kitus savo reikalavimus. Šalys pripažino, kad gyvenamojo namo padalijimas natūra yra negalimas nes iš jo negalima suformuoti atskirų nekilnojamojo turto objektų be žalos turtui ir reikšmingų investicijų pertvarkant namą. Sprendžiant dėl gyvenamojo priskyrimo vienai iš šalių teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovams tiek gyvenamasis mamas, tiek visa sodybą, esanti adresu (duomenys neskelbtini) yra reikalinga poilsiui, epizodiniam ilgesniam ar trumpesniam apsilankymui, nes abiejų atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta, jų socialiniai ryšiai yra užsienio valstybėje, dėl ko nuolatinis ir tinkamas rūpinimasis gyvenamuoju namu būtų komplikuotas. Ieškovės gyvena Lietuvoje, ieškovė A. M. nurodė, kad baigusi medicinos studijas, ketina dirbti ir gyventi Aukštadvaryje, dėl ko gyvenamosios patalpos turėjimas Aukštadvaryje patenkintų tiek jos tiek ir jos šeimos būsto poreikius. Šalys pripažino, kad esant konfliktiškiems tarpusavio santykiams sodyba ieškovių pavedimu faktiškai rūpinosi V. K., kuris tai patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytoju. Būtent jis, o ne ginčo šalys galėjo paaiškinti teismui aplinkybes, susijusias su sodybos komunikacijomis, paaiškino, kad sodyboje yra gręžinys, parodė plane jo vietą ir pan., kas rodo, kad būtent ieškovės rūpinasi ir turi geresnes galimybes rūpintis turtu. Nors sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bendrasavininkio indėlis rūpinantis bendru turtu, jo emocinis ryšys su dalinamu turtu, planai ir ketinimai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl turto atidalijimo, šių aplinkybių visuma duoda teismui pagrindą spręsti, kad gyvenamojo namo priteisimas ieškovėms, labiau atitinka teisingumo kriterijų, negu jo priteisimas atsakovams, kurių su šia gyvenamąją vieta iš esmės niekas, išskyrus patį ginčo turtą ir jo vertę, nesieja. Todėl, teismo manymu, gyvenamasis namas priteistinas ieškovėms. Tokį sprendimą teismas priima ir todėl, kad atsakovai, prašydami jiems priteisti gyvenamąjį namą, kartu su juo prašo priteisti pagalbinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  ir pavėsinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu priteisiant atsakovams 238250 Eur vertės turtą, kas iš esmės pažeistų ieškovių teisę joms priklausančią turto dalį gauti natūra, kai tokia galimybė yra. Atsakovai nesutiko su ieškovių alternatyviu, iš esmės priešingu pirmajam, siūlymui, kad jiems būtų priteistas gyvenamasis namas, o ieškovėms - visi kiti statiniai, todėl alternatyvus ieškovių reikalavimas kaip jų kompromisas, bet netenkinantis atsakovų, yra atmetamas.

 Vertinant priešieškinio alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir kitais statiniais tvarką, pažymėtina, kad teismas naudojimosi turtu tvarką nustato tada, kai savininkai patys nesusitaria dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos. Šios tvarkos nustatymo tikslas – ne tik išspręsti ginčą tarp turto savininkų, bet ir kiek galima labiau sumažinti galimybes kilti naujiems ginčams dėl naudojimosi bendru turtu. Todėl tarp savininkų esant konfliktiškiems santykiams, nustatant naudojimosi turtu tvarką, turi būti siekiama, kad būtų kuo mažiau bendro naudojimo turto, kaip asmeninių ir teisinių konfliktų šaltinio.

Pagal gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos duomenis, pastate daug bendro naudojimo patalpų: rūsyje įrengta katilinė, pirmąjį aukštą sudaro 65,28 kv.m. erdvė su virtuvės zona ir atskira 6,18 kv.m. patalpa bei 1,10 kv.m. tualetu. Beveik patalpos centre esančiais laiptais patenkama į rūsį ir palėpės patalpas. Taigi, autonomiškas kiekvienos ginčo šalies naudojimasis gyvenamuoju namu su minimaliu bendru naudojimu negalimas. Priešieškinio reikalavimas bendram šalių naudojimui palikti pagalbinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pavėsinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šulinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  iš viso neturi prasmės, nes ir dabar šalys, kaip bendraturčiai, šiais statiniais naudojasi bendrai. Šalims reiškiant reikalavimus dėl atidalinimo, alternatyvus reikalavimas dėl naudojimusi dalimi statinių tvarkos nustatymo vertinamas kaip neracionalus, nes pirmenybė visada skiriama turto atskirumui, kaip maksimaliai garantuojančiam savininko teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą.

Abi šalys prašo kiemo rūsį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  palikti bendram naudojimui. Pagal CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiškia, kad bendraturčiai juo naudojasi bendrai ir atskiro teismo sprendimo tam nereikia. Šioje byloje nagrinėjamu atveju - šalių prašymai palikti kiemo rūsį bendram naudojimui, tuo pačiu reiškia, kad jos neprašo atidalinti savo dalies iš šio turto objekto bendrosios nuosavybės. Kadangi šalys, kaip jau buvo minėta, šį turtą ir taip valdo bendrai dalinės nuosavybės teise, tokio prašymo tenkinimas nesukels joms jokių teisinių pasekmių, todėl šis šalių prašymas atmetamas.

 Patenkinus ieškovių reikalavimą ir jų dalį atidalinus iš bendros nuosavybės priteisiant gyvenamąjį namą 211000 Eur vertės, ir bendram šalių naudojimui palikus kiemo rūsį 9850 Eur vertės, atsakovams priteisiamų statinių vertė – 180550 Eur. Ieškovėms priteisus didesnės vertės turtą, iš jų atsakovams priteisiama 15225 Eur kompensacija už natūra atidalintą mažesnę bendro turto dalį.

Dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo

Ieškovėms ir atsakovams dalinės nuosavybės teise, kiekvienam po 1/4 dalį priklauso 9067 kv. m. kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , ir 41029 kv. m. žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini). Abu sklypai yra saugomoje teritorijoje, jiems nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - valstybiniai parkai. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 str. 3 d. 2 p. valstybinio parako funkcinio prioriteto zonose privačios nuosavybės teise priklausančius sklypus draudžiama dalinti dalimis, jeigu po padalinimo bent viena sklypo dalis yra mažesnė negu 7 ha, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme numatytus atvejus. Saugomų teritorijų įstatyme išimčių, suteikiančių teisę valstybiniuose parkuose dalinti sklypus į mažesnius negu 7 ha, nėra.

Kiekviena šalis prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi ginčo pastatai, naudojimosi tvarką, ją siedami su reikalavimais dėl atidalijimo iš statinių bendrosios dalinės nuosavybės. Patenkinus ieškovių reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, logiškiausias sprendimas būtų patenkinti ir jų reikalavimą dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal UAB „Kadastrakis“ 2022-04-27 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą.

CK 4.37 str.1 d. nuosavybės teisę apibrėžia kaip asmens teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės objektą savo nuožiūra ir juo disponuoti. Bendroji nuosavybė nepaneigia savininko teisių. Asmuo, būdamas daikto bendrasavininku, turi visas savininko teisės į jam priklausančią daikto dalį. Todėl nustatant naudojimosi daiktu tvarką tarp bendrasavininkų, ji turi būti nustatyta taip, kad maksimaliai užtikrintų kiekvienos turto dalies savininko teises. Taigi, kiekvieno bendrasavininko naudojimui skiriama turto dalis turi ne tik atitikti jo dalį bendrojoje nuosavybėje, bet ir maksimaliai užtikrinti asmeninio naudojimo teisę. Kilus ginčui, bendram naudojimui turi būti palikta tik ta turto dalis, be kurios bendrasavininkai negalėtų laisvai naudotis savo turto dalimi, o kalbant apie žemės sklypą - ir užtikrinti jame esančių statinių tinkamo naudojimo ir funkcionavimo.

Pagal ieškovių pateikta pateiktą planą, jos savo asmeniniam naudojimui prašo nustatyti 3378 kv. m. plotą apie gyvenamąjį namą, o 368 kv. m. plotą palikti bendram naudojimui, kuris reikalingas patekimui prie bendro naudojimo lauko rūsio ir gręžinio bei į atsakovams paskirtinas sklypo dalis. Ieškovių naudojimui tenkanti sklypo dalis sudaro 3562 kv. m., kai pagal joms priklausančias nuosavybės dalis jų naudojimui turėtų būti paskirta 4533,5 kv. m. Susidarantis 971,5 kv. m. skirtumas nelaikytinas nežymiu nukrypimu nuo dalies bendrojoje nuosavybėje, nežiūrint to, kad ieškovės pačios siaurina savo teises. Sklypas yra pakankamai didelis ir pagal statinių išdėstymą, bei jų nuosavybę, yra visos galimybės naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyti taip, kad naudojimas atitiktų bendrasavininkių dalis bendrame turte.

Atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka, pagal UAB „Kadastrakis“ parengtą 2022-04-29 planą, numato, kad į namo savininkų naudojamą žemės sklypo dalį patenka ir kiti statiniai, kurie šiuo sprendimu priteisiami ne ieškovėms, bet atsakovams, todėl jų prašoma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka negali būti tvirtinama. Be to pagal atsakovų siūlomą naudojimosi tvarką numatyta nepagrįstai didelė bendro naudojimo teritorija.

Įvertinus tai, kad naudojimasis žemės sklypu sietinas su nuosavybės teise į statinius, o ieškovių prašoma nustatyti naudojimosi tvarka akivaizdžiai neatitinka šalių dalių bendrojoje nuosavybėje, šalių reikalavimai nustatyti naudojimosi sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  tvarką atmetami.

Su šalims priklausančiu žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  iš rytinės pusės ribojasi kitas jiems lygiomis dalimis priklausantis sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Ieškovės prašo nustatyti naudojimosi šiuo sklypu tvarką pagal UAB „Kadastrakis“ 2022-04-27 parengtą planą, pagal kurį kiekvienai šaliai tenka 16678 kv. m. plotas naudotis atskirai ir 7673 kv. m. šalių bendram naudojimui. Pagal šį planą sklypo naudojimas padalintas į 11 naudojimo sklypelių, kuriuos ieškovės aiškina tuo, kad bendram naudojimui skiriamos servitutų teritorijos, o kitos dalies naudojimas dalinamas pagal naudmenas (miškas, pievos). Su tokiu padalinimu atsakovai nesutinka ir nurodo, kad naudojimosi sklypu nustatymas padalinant jį į mažus sklypelius yra neracionalus ir apsunkina naudojimą. Su šiuo atsakovų argumentu teismas visiškai sutinka ir mano, kad tokia naudojimosi tvarka ne tik nesuteiks šalims daugiau galimybių laisvai realizuoti savininkų teises, bet ir taps nauju nesutarimų židiniu tarp bendrasavininkių. Todėl šio ieškovių reikalavimo teismas netenkina.

Be to abi šalys pripažino, kad naudojimosi šiuo sklypu tvarkos nustatymą būtų logiška sieti su naudojimosi sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  tvarka, kad kiekvienos šalies naudojama vieno sklypo dalis ribotųsi su kito sklypo naudojama dalimi taip užtikrinant patogų ir racionalų naudojimąsi turtu.

Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, iš atsakovų ieškovėms priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Ieškovės šioje byloje reikšdamos tris savarankiškus reikalavimus patyrė 255 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, 1181,80 Eur išlaidų už naudojimosi žemės sklypais tvarkos planų parengimą ir 4248,4 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Atmetus du ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, už šiuos reikalavimus sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos planams parengti, iš atsakovų nepriteisiamos. Iš atsakovų ieškovėms priteisiama 85 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 1/3 dalis – 1415,13 Eur – išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 262 str. 2 d., 270 str. str., teismas,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies:

 atidalinti ieškovių N. Č. ir A. M. dalį bendrame su atsakovais A. S. ir I. A. nekilnojamame turte tokiu būdu:

N. Č.

        A. S. ir I. A. priteisti po 1/2 dalį pagalbinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 78500 Eur; pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 25 450 Eur; pagalbinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 57050 Eur; šulinį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 3550 Eur; pavėsinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1800 Eur, pirtį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 14200 Eur, esančius (duomenys neskelbtini)  

        Iš N. Č. priteisti A. S. ir I. A. po 3806,25 Eur kompensaciją už natūra gautą mažesnę turto dalį.

Iš A. M. priteisti A. S. ir I. A. po 3806,25 Eur kompensaciją už natūra gautą mažesnę turto dalį.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

 Iš A. S. priteisti N. Č. ir A. M. po 375,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 Iš I. A. priteisti N. Č. ir A. M. po 375,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                     Ramunė Valiulytė