Civilinė byla Nr. e2-778-638/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00598-2020-2
Procesinio dokumento kategorija
(S)
2.6.10.2.4.2
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,
sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skonių krautuvėlė“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės “Sesnita” įgaliotam asmeniui V. K.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skonių krautuvėlė“ ieškinį atsakovui A. J., tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Advika“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, T. M., G. M., mažoji bendrija „Garo menas“, Lietuvos gretutinių teisių asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Euroeka“, E. J., dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė BUAB „Skonių krautuvėlė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Sesnita“, ieškinyje prašė priteisti ieškovei iš atsakovo A. J. 53 841,61 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1116-221/2020 iškėlė UAB „Skonių krautuvėlė“ bankroto bylą. Įmonės akcininke laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2020 m. vasario 25 d. (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo) buvo E. J., kuri taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. ėjo įmonės vadovės pareigas. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. vasario 25 d. įmonės vadovu buvo A. J.. Teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi įmonės bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus 56 642,46 Eur sumai. Teismas nutartimi 2020 m. gegužės 14 d. paskyrė buvusiam įmonės vadovui A. J. 300 Eur baudą už bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto nepateikimą nemokumo administratoriui. Teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatė, kad 2017 metais įmonė turėjo turto už 40 428 Eur, o įmonės įsipareigojimai buvo 44 500 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 33 000 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 11 500 Eur. 2018 metais įmonė turėjo turto už 64 815 Eur, o įmonės įsipareigojimai išaugo iki 87 681 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 33 000 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 54 681 Eur. Teismas nutartyje konstatavo, jog įmonės finansinė padėtis 2018 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės apibrėžimą, tačiau įmonės vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė į teismą. Priešingai, neinformavęs kreditorių apie prastą įmonės finansinę padėtį, įmonės vadovas gavo iš jų paslaugas bei didino kreditorinius reikalavimus. Teismas pripažino įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nurodytos aplinkybės leido pagrįstai spręsti, jog įmonės bankrotą lėmė buvusio vadovo A. J. pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas. Teismas konstatavo, jog buvęs įmonės vadovas nepateikė teismui duomenų, kad įvykdė pareigą – pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus nemokumo administratoriui, taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių nemokumo administratoriui iki šiol neperdavė įmonės dokumentų ir turto. Buvusiam įmonės vadovui neįrodžius, kad įmonės apskaitos dokumentų nemokumo administratoriui jis neperdavė dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas konstatuoti netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytą įmonės buhalterinės apskaitą, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino įmonės bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi nurodytos aplinkybės leido pagrįstai spręsti, kad įmonės bankrotą lėmė ir galimai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas.
Administratorius nurodė, kad įmonės vadovas kaip bendrovės valdymo organo narys, juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Einant įmonės vadovo pareigas ir nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tapo aišku, kad bendrovė negalės atsiskaityti su kreditoriais, buvo pažeistos CK 2.87 straipsnyje bei specialiame bankroto (nemokumo) įstatyme įtvirtintos nuostatos, kuriose reglamentuojamos įmonės vadovo specialios pareigos. Dėl įmonės vadovo A. J. (atsakovo) teisinių pareigų, numatytų CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.263 straipsnio 1 dalyje, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymo bei netinkamo vykdymo, t. y. dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, tolesnio nuostolingos veiklos vykdymo, įmonės skolų minėtiems kreditoriams didinimo, atsirado reikalaujama 53 841,61 Eur žala įmonei. Įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu, buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių ji tapo nemoki, be to, jos nemokumas ir toliau buvo didinamas. Atsakovo tyčinius veiksmus patvirtina ir tai, jog jis nebendradarbiauja su nemokumo administratoriumi, neteikia jam įmonės dokumentų bei turto. Tai kelia pagrįstų abejonių, ar įmonė išvis turi jai priklausantį turtą, ar jis nėra išvaistytas ir taip padaryta žala įmonei bei jos kreditoriams. Nagrinėjamu atveju tarp žalos kreditoriams ir įmonės vadovo egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi paaiškėjus, kad įmonė yra nemoki (2018 m. gruodžio 31 d.), jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės kreditoriniai reikalavimai nebūtų didėję. Atsakovo priteistinos žalos dydis turėtų būti siejamas su įmonės patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, kadangi žala yra laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Atsakovo kaltė preziumuojama vadovaujantis CK 6.248 straipsnio nuostatomis. Taigi, ieškovas neturi įrodinėti, jog įmonės vadovas yra kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam yra pranešta apie bylą ir procesiniai dokumentai įteikti išsiuntus juos 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), 2021 m. vasario 10 d. išsiųsta darbovietės adresu ((duomenys neskelbtini)) ir 2021 m. vasario 11 d. išsiųsti elektroniniu paštu(duomenys neskelbtini). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie LR FM) atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškinio patenkinimo nemokumo administratoriaus nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, BUAB „Skonių krautuvėlė“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. gruodžio 31 d. (jau esant bendrovei nemokiai) buvo 1 174,48 Eur. Vadinasi, jeigu UAB „Skonių krautuvėlė“ buvęs vadovas A. J. būtų laiku inicijavęs bendrovei bankroto bylą, skolos valstybės biudžetui būtų nebuvę arba ji būtų mažesnė. BUAB „Skonių krautuvėlė“ bankrotą pripažinus tyčiniu, žala yra bankroto procese kreditorių nepatenkintų reikalavimų dalis, kuri priteistina iš vadovo. Todėl šiuo atveju yra tenkinama ir antroji sąlyga dėl civilinės atsakomybės atsiradimo, t. y. juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kuri yra kaip kreditoriaus patirta žala. Būtent dėl blogo nemokios bendrovės valdymo (atsakovo veiksmų/neveikimo), UAB „Skonių krautuvėlė“ pablogino nemokios bendrovės padėtį ir negalėjo atsiskaityti tiek su kreditoriumi VMI prie FM, tiek kitais kreditoriais. VMI prie FM manymu, šioje byloje yra visos įstatymuose ir teismų praktikoje išvardintos sąlygos, reikalingos tam, kad būtų atlyginta kreditoriams padaryta žala, pripažinus BUAB „Skonių krautuvėlė“ bankrotą tyčiniu.
Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad įmonės vadovas, kaip bendrovės valdymo organo narys, juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Einant įmonės vadovo pareigas ir nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tapo aišku, kad bendrovė negalės atsiskaityti su kreditoriais, buvo pažeistos CK 2.87 straipsnyje bei specialiame bankroto (nemokumo) įstatyme įtvirtintos nuostatos, kuriose reglamentuojamos įmonės vadovo specialios pareigos. Dėl įmonės vadovo A. J. teisinių pareigų, numatytų CK 2.87 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.263 straipsnio 1 dalyje, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymo bei netinkamo vykdymo, t. y. dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, tolesnio nuostolingos veiklos vykdymo, įmonės skolų kreditoriams didinimo, atsirado reikalaujama 53 841,61 Eur žala BUAB „Skonių krautuvėlė“.
Trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti trečiajam asmeniui VSDFV Kauno skyriui ir jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad palaiko 2020 m. gruodžio 14 d. atsiliepime Nr. (8.2E)DV_S-60231 išdėstytą nuomonę. Byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė yra deliktinė, todėl yra galima nustačius šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kilusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kaltę (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Valdymo organų neteisėti veiksmai gali pasireikšti jiems pažeidus imperatyvias pareigas, fiduciarines pareigas ar priėmus netinkamą verslo sprendimą. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas valdymo organo narys privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė imperatyvias jam kaip įmonės valdymo organui (direktoriui) nustatytas pareigas: nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai (JANĮ 6 straipsnis), neperdavė bankroto administratoriui įmonės valdomo ir naudojamo turto, visų juridinio asmens dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos informacijos, susijusios su juridinio asmens veikla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-300-611/2016, 28 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 34 punktas).
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Skonių krautuvėlė“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-508-638/2021, proceso numeris
2-56-3-01070-2019-6), bankroto administratore paskirta UAB „Sesnita“.
Nutartyje iškelti UAB „Skonių krautuvėlė“ bankroto bylą yra konstatuota, kad įmonė buvo nemoki jau 2018 m. gruodžio 31d., nes iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad turto turėjo iš viso už 64 815 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 87 681 Eur, iš jų per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 54 681 Eur. Atsakovas A. J. buvo UAB „Skonių krautuvėlė“ direktorius nuo 2018 m. gegužės 8 d. Jis kaip įmonės direktorius turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė. Tai yra atsakovo neteisėtas neveikimas (JANĮ 6 straipsnis).
Iškėlęs įmonei bankroto bylą, 2020 m. vasario 12 d. nutartimi teismas įpareigojo UAB „Skonių krautuvėlė“ valdymo organus ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Atsakovas A. J. nevykdė pareigos perduoti administratoriui dokumentus ir turtą, jam 2020 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paskirta bauda, tačiau iki šiol atsakovas nei dokumentų, nei turto nėra perdavęs. Tai sudaro atsakovo neteisėtus veiksmus (JANĮ 57 straipsnis).
Be to, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Skonių krautuvėlė“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas konstatavo, kad buvusiam BUAB „Skonių krautuvėlė“ vadovui A. J. neįrodžius, kad UAB „Skonių krautuvėlė“ apskaitos dokumentų nemokumo administratorei jis neperdavė dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas konstatuoti netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
Teismas vertina, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp veiksmų bei žalos bei kaltę. Atsakovas šių aplinkybių ir teisinių prezumpcijų nepaneigė.
Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. teismas bankroto byloje Nr. eB2-1116-221/2020 patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus 56 642,46 Eur bendros sumos, o vėlesne 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtino dar 4 450 Eur UAB „Euroeka“ finansinį reikalavimą, tokiu būdu iš viso yra patvirtinta 61 092,46 Eur kreditorių reikalavimų bankroto byloje.
Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinio reikalavimą yra pareiškęs 53 841,61 Eur dydžio, jam žinoma, kad kreditorinių reikalavimų suma yra patvirtinta didesnė, tačiau jis reikalavimo nedidina, nes išieškojimas iš atsakovo, jam akivaizdu, nebus sėkmingas.
Ieškovės atstovo teigimu, administratorius jokio įmonės turto nerado, su atsakovu tiesiogiai nebendravo. Duomenų apie įmonės debitorius neturi. Administratorius, taip pat ir teismas, disponuoja tik viešai prieinama informacija ir įmonės kreditorių pateiktais duomenimis.
Teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis nurodytais teisiniais argumentais sprendžia, kad ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina 53 841,61 Eur žalos atlyginimo.
Reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, todėl taip pat tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 1211,44 Eur žyminio mokesčio.
Valstybės turėtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (52,93 Eur) priteistinos iš atsakovo ( CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1dalimi, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skonių krautuvėlė“, j. a. k. 304224340, 53 841,61 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 61 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 1211,44 Eur (tūkstantį du šimtus vienuolika eurų ir 44 ct) žyminio mokesčio bei 52,93 Eur ( penkiasdešimt du eurai ir 93 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Diana Labokaitė