Civilinė byla Nr. 3K-3-263-706/2015 (S)

                   Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00968-2013-0

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                140.1; 140.7

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 7 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryževičiaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo pareiškėjo E. P. bankroto byloje dėl fizinio asmens mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui       E. P. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Principo reikalas“, 2013 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino jo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Bankroto administratorius 2013 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Jis nurodė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. įvyko fizinio asmens kreditorių susirinkimas, tačiau jo metu nebuvo patvirtintas kreditorių pareiškėjo mokumo atkūrimo planas. Pareiškėjas mokumo atkūrimo plane nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikia 1050 Lt (304,10 Eur); kreditorius AB „Swedbank“ siūlė pataisyti planą ir būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą sumažinti iki 630 Lt (182,46 Eur); kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ siūlė pataisyti planą taip, kad dalis pareiškėjo gaunamų dienpinigių būtų skirta atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi pareiškėjas negali iš kreditoriaus AB „Swedbank“ siūlomos sumos patenkinti per mėnesį būtinųjų poreikių, dienpinigiai skirti jo poreikiams esant komandiruotėse tenkinti, tai jis nepataisė mokumo atkūrimo plano pagal kreditoriaus siūlymus, o kreditorių susirinkimas (kreditorius AB „Swedbank“ turi 84,99 proc. balsų) nepatvirtino šio plano. Bankroto administratoriaus vertinimu, pareiškėjo mokumo atkūrimo planas atitinka visus Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus.

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi iš dalies tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir patvirtino bankrutuojančio E. P. mokumo atkūrimo planą su tam tikrais pakeitimais, t. y. nustatė, kad pareiškėjui būtiniesiems poreikiams tenkinti komandiruočių metu kas mėnesį reikia 75 proc. darbdavio mokamų dienpinigių. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pagal jo su AB „Swedbank“ 2008 m. sausio 17 d. sudarytą kredito sutartį privalėjo apdrausti jam suteiktą 28 962 Eur kreditą UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl 2008 m. sausio 11 d. pateikė bendrovei prašymą sudaryti tokią draudimo sutartį. Prašyme nurodė, kad jo mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius, yra 3900 Lt (1129,52 Eur), jas sudaro 850 Lt (246,18 Eur) darbo užmokestis ir 3050 Lt (883,34 Eur) dienpinigiai. Taigi pareiškėjas dienpinigius įvardijo kaip gaunamas pajamas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas šiuo metu gauna tokios pat struktūros pajamas, kaip ir tada, kai ėmė paskolą, – nedidelį atlyginimą ir gerokai didesnius dienpinigius. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turi galimybių mokumo atkūrimo plane nustatyti daugiau lėšų kreditorių reikalavimams iš gaunamų dienpinigių padengti. Dėl to teismas iš dalies pakoregavo pateikto plano 3 ir 7 dalis ir nustatė, kad bendros pareiškėjo pajamos šiuo metu yra 1553,50 Lt (449,92 Eur) atlyginimo ir darbdavio mokami dienpinigiai, jo būtiniesiems poreikiams tenkinti komandiruočių metu kas mėnesį reikia 75 proc. darbdavio mokamų dienpinigių. Teismo nuomone, kreditorių reikalavimas būtiniesiems poreikiams ne komandiruočių metu tenkinti reikalingą sumą nuo 1050 Lt (304,10 Eur) sumažinti iki 630 Lt (182,46 Eur) yra nepagrįstas, nes pareiškėjo nurodytos sumos atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo bankroto administratoriaus atskirąjį skundą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad plano tvirtinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą, įvertinus nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių interesus. Pareiškėjas E. P. pagal sudarytą su AB „Swedbank“ kredito sutartį 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2010 m. spalio 31 d. laikotarpiu kas mėnesį grąžindavo bankui paskolos dalį ir palūkanas iš gaunamų dienpinigių. Kadangi pareiškėjo gaunamų pajamų struktūra šiuo metu tokia pati kaip ir sudarant kredito sutartį, tai jis gali dalį gaunamų dienpinigių skirti kreditorių reikalavimams tenkinti. Pateikto mokumo atkūrimo plano patvirtinimas, nepakoregavus tam tikrų jo nuostatų, akivaizdžiai pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas CPK nustatyta tvarka. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA davinių dalies, maksimaliai gali būti išskaitoma 50 proc. Taigi skolininkui turi likti ne mažiau kaip 500 Lt (144,81 Eur). Kadangi plane pareiškėjo būtiniesiems poreikiams nustatyta dvigubai didesnė suma, tai laikytina, kad tai nepažeidžia pareiškėjo teisių ir įstatymuose nurodytų reikalavimų.

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu pareiškėjo bankroto administratorius UAB „Principo reikalas“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti ir patvirtinti teismui pateiktą pareiškėjo mokumo atkūrimo planą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Kasatorius nurodo, kad pagal FABĮ nuostatas tik pats fizinis asmuo gali inicijuoti savo bankroto bylą ir savo nuožiūra parengti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui. Jei kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Mokumo atkūrimo plano tvirtinimas yra teismo kompetencija (FABĮ 8 straipsnio 6 dalies, 7 dalis). Net ir tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria mokumo atkūrimo planui, planą tvirtina teismas, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis, 8 dalis). Kasatoriaus įsitikinimu, teismas gali tik patvirtinti arba atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, tačiau teismui nesuteikiama teisė koreguoti bankrutuojančio asmens pateikto mokumo atkūrimo plano. Teismas, tikslindamas ir tvirtindamas savo nuožiūra mokumo atkūrimo planą, pažeidė fizinio asmens teisę į bankroto procesą, teisėtus lūkesčius ir padarinius. Šiuo metu pareiškėjas yra priverstas vykdyti ne savo parengtą ir pateiktą, o teismo parengtą mokumo atkūrimo planą, kuris pažeidžia jo teises ir sudaro kliūtis atlikti darbo pareigas.

2. Kasatorius mano, kad teismo padaryti bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane pakeitimai pažeidžia imperatyviąsias įstatymų nuostatas. FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas CPK nustatyta tvarka. CPK 739 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, priklausančių skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitą vietovę. Darbdavys pareiškėjui moka dienpinigius teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjui darbdavys nemoka dienpinigių daugiau, nei faktiškai jų reikia darbuotojo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismo sprendimas tenkinti administravimo išlaidas ir kreditorių reikalavimus iš fizinio asmens dienpinigių prieštarauja elementariems ekonomikos principams, FABĮ 7 straipsnio 3 dalies, CPK 739 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir DK 220 straipsnio nuostatoms.

              Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ teismo prašo pareiškėjo bankroto administratoriaus kasacinį skundą spręsti savo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad FABĮ nuostatos teismui suteikia teisę tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti mokumo atkūrimo planą, įstatyme nereglamentuojama teismo teisė koreguoti mokumo atkūrimo planą ar nustatyti terminą mokumo atkūrimo plano trūkumams pašalinti nustačius, jog pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Mokumo atkūrimo planas nelaikytinas procesiniu dokumentu, kuriam teismas gali taikyti esminių trūkumų šalinimo institutą. Tai paties bankrutuojančio asmens parengtas dokumentas, rodantis, kaip fizinis asmuo ketina atkurti savo mokumą, atsiskaityti su kreditoriais, siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fiziniam asmeniui po kreditorių susirinkimo, kreditoriams nepritarus mokumo atkūrimo planui, žinomos nepritarimo planui priežastys, taigi jis sprendžia, ar atsižvelgti į šias pastabas ir koreguoti planą, ar teikti planą teismui tvirtinti. Teismas, nustatęs, kad kreditorių pastabos dėl plano pagrįstos ir pateiktas tvirtinti planas neatitinka FABĮ reikalavimų arba pažeidžia kreditorių interesus, neturėtų savo iniciatyva koreguoti plano arba nurodyti, koks turėtų būti pateiktas planas tvirtinti. Tokiu atveju teismas turi netvirtinti mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas bei bankroto administratorius, žinodami kreditorių pagrįstas pastabas dėl teikiamo tvirtinti mokumo atkūrimo plano, turėtų į jas atsižvelgti, nes svarbu išlaikyti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

2. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo darbo užmokestis 1043,50 Lt (302,22 Eur) ir darbdavio mokami nustatyti dienpinigiai; jo būtiniesiems poreikiams kas mėnesį tenkinti reikia 1050 Lt (304,10 Eur). Kadangi pareiškėjas neketina atsiskaitinėti su kreditoriais iš gaunamų dienpinigių, pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma viršija jo gaunamą darbo užmokestį, tai akivaizdu, kad kreditorių reikalavimams tenkinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu nenumatyta jokių lėšų – kreditorių reikalavimus numatyta tenkinti tik pardavus hipoteka įkeistą turtą, t. y. pačiam pareiškėjui neatlikus jokių aktyvių mokumo atkūrimo veiksmų. Kadangi teismui buvo pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas, pažeidžiantis teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, tai teismas pakoregavo pateiktą planą ir nurodė, kad pareiškėjas turi dalį lėšų iš gaunamų dienpinigių skirti kreditorių reikalavimams dengti. Priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas, kreditorių interesai. Šiuo atveju pareiškėjas siekia ne atkurti savo mokumą, užtikrindamas kreditorių reikalavimų tenkinimą, pasiekus teisingą pareiškėjo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, bet nurašyti skolas. Kadangi pareiškėjas būsto kreditą gavo tik dėl to, kad gaudavo nemažus dienpinigius, iš kurių grąžindavo ir paskolos dalį bei palūkanas, akivaizdu, kad ir šiuo metu jis turi galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus iš gaunamų dienpinigių. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, negalima išieškoti iš darbuotojui mokamų sumų, kai jis vyksta į tarnybinę komandiruotę, yra perkeliamas, priimamas į darbą ir persiunčiamas dirbti į kitas vietoves, tačiau bankrutuojantis asmuo turi elgtis sąžiningai ir siekti, kad bankroto procese būtų užtikrinta FABĮ paskirtis. Bankroto procese negalima tapatinti sumų, iš kurių negalima išieškoti priverstinio vykdymo proceso metu, su bankrutuojančio fizinio asmens gaunamomis sumomis (pajamomis), iš kurių nors ir negalima išieškoti pagal CPK nuostatas, tačiau, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bankrutuojantis sąžiningas fizinis asmuo galėtų dalį jų skirti atsiskaityti su kreditoriais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl mokumo atkūrimo plano rengimo ir tvirtinimo procedūros ir teismo teisės pakeisti mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas pirminio susirinkimo metu

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). 

Taigi įstatymu teismui suteikiama teisė tikrinti tokios procedūros vykdymą ir įsiterpti į šią procedūrą, kai nustatomos FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimtys. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus ar fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šiame straipsnyje nustatytą terminą plano projektui pateikti.

FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje sureguliuota teisinė situacija, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nepritarimo priežasčių arba nurodo priežastis, kurios nesusijusios su plano projektui nustatytais šio įstatymo 7 straipsnyje reikalavimais, – šiuo atveju įstatyme nenustatoma galimybė patikslinti planą ir jis gali būti iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė nenurodydami priežasčių arba nurodydami priežastis, nesusijusias su plano projektui nustatytais reikalavimais, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė mokumo atkūrimo planą administratoriui, o šis  2013 m. lapkričio 11 d. parengė išvadą, ją kartu su planu pateikė kiekvienam kreditoriui ir sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Kreditoriai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „Swedbank“ pateikė 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2013 m. lapkričio 29 d. pastabas ir pasiūlymus dėl plano nuostatų, kuriomis nustatytos pinigų sumos pareiškėjo būsimiems poreikiams tenkinti. 2013 m. gruodžio 2 d. įvykusiame pareiškėjo kreditorių susirinkime nuspręsta pareiškėjo mokumo plano projektą svarstyti kitame kreditorių susirinkime, nes pateiktasis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti mokumo atkūrimo projektą pagal kreditorių nurodomas pastabas, o bankroto administratorius – pateikti teismui prašymą pratęsti terminą mokumo atkūrimo plano projektui pateikti. Kreditoriai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, siekdamas apdrausti jam suteiktą 28 962 Eur kreditą, UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jo mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius, yra 3900 Lt (1129,52 Eur), t. y. 850 Lt (246,18 Eur) darbo užmokesčio ir 3050 Lt (8883,34 Eur) komandiruotpinigių. Kadangi pareiškėjas dienpinigius įvardijo kaip gaunamas pajamas ir dalį jų skyrė kreditui padengti, tai kreditoriai manė, kad jis, gaudamas tokios pat struktūros pajamas (nedidelį atlyginimą ir didelius dienpinigius), mokumo atkūrimo plane nepagrįstai šias pajamas įvardija kaip būtinas jo poreikiams tenkinti, nenurodydamas plane didesnių lėšų kreditorių reikalavimams dengti. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei bankroto administratorius nevykdė kreditorių susirinkimo nurodymų – netikslino, netaisė plano projekto, kuris pažeidžia įstatyme įtvirtintą teisingą skolininko ir jo kreditorių pusiausvyrą, pagal kreditorių pastabas, nesikreipė dėl termino pratęsimo ir plano projektą pateikė tvirtinti teismui. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad plano dalis neatitinka FABĮ 7 straipsnio 3 dalies reikalavimų (fizinio asmens plane netinkamai nustatytos lėšos būtiniesiems fizinio asmens poreikiams tenkinti, visiškai neatsižvelgiant į kreditorių interesų apsaugą), pats patikslino planą ir sumažino pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti komandiruočių metu iš darbdavio mokamų dienpinigių sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, gavęs planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, turi patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis. Šiuo atveju kreditoriai atsisakė pritarti planui dėl to, kad jame nustatyta per didelė suma būtinosioms skolininko išlaidoms komandiruočių metu tenkinti, t. y. visos pareiškėjo pajamos nepagrįstai įvardijamos kaip būtinos jo poreikiams tenkinti. Tokios priežastys yra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl teismas turėjo patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Nustatęs, kad bankroto administratorius nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turėjo netenkinti jo prašymo ir netvirtinti pateikto plano (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, ir pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva patikslindamas ir patvirtindamas pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tokio plano tvirtinimo procedūrą, todėl panaikina tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pareiškėjo bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą palieka nenagrinėtą, nes į teismą galima kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarsto patikslintą mokumo planą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 8,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus bankroto administratoriaus kasacinio skundo (kasaciniu skundu jis prašė panaikinus teismų procesinius sprendimus priimti naują sprendimą ir patvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo planą, o teismų procesiniai sprendimai panaikinti dėl nesilaikytos plano tvirtinimo procedūros), šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies  1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo E. P. bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“       (j. a. k. 302248182) 8,36 Eur (aštuonis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Virgilijus Grabinskas  

Gintaras Kryževičius

Janina Stripeikienė