Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                        Civilinė byla Nr. 2A-390-460/2014

Teisėjas Darius Kurpavičius                                                                      (Proceso Nr. 2-06-3-06368-2013-0)

             Procesinio sprendimo kategorija

(S) 128.19; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-8192-792/2013 pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K., ir suinteresuoto asmens A. G. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

pareiškėja Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2013-05-31 pateikė pareiškimą, juo prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po jos tėvo A. U. mirties. Nurodo, jog tėvai A. U. ir J. U. 1992-07-16 privatizavo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo privatizuotas motinos J. U. vardu. A. ir J. U. 1993-06-19 santuoką nutraukė, tačiau jų santuokoje įgytas turtas (butas) nebuvo padalytas. 1999 metais motina J. U. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), testamentu paliko savo vaikaitei A. D. (G.), kuri yra jos – pareiškėjos dukra. Apie sudarytą testamentą nieko nežinojo.      2004-09-15 motina J. U. mirė, o 2012-08-07 mirė ir tėvas A. Ū. Nurodo, jog yra vienintelė savo tėvų duktė. Todėl po tėvo A. U. mirties pradėjo domėtis palikimu. Praėjus dviem mėnesiams po tėvo A. Ū. mirties sužinojo, kad motina J. U. visą butą testamentu paliko jos dukrai A. D. (G.). Su tuo nesutiko, manė, kad ir jai turi priklausyti bent dalis tėvų buto. Teigia, jog iškart po tėvo mirties rūpinosi palikimu, bet buvo suklaidinta to, kad butas buvo įregistruotas motinos vardu, o ji visą butą testamentu paliko jos dukrai. Be to, teisininkai, teikdami jai konsultacijas, suklydo, dėl to ji per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo (b. l. 20–21).

Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime su pareiškimu nesutiko (b. l. 34–38). Pažymėjo, jog priešingai, nei nurodo pareiškėja pareiškime, tai, kad pareiškėjos motina J. U. visą butą testamentu paliko jai, pareiškėjai tapo žinoma ne po tėvo A. Ū. mirties, bet nuo to momento, kai 2004-09-15 mirus senelei J. U., nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Jau tuo metu pareiškėja nesutiko su testamentu, tačiau testamento neginčijo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat pareiškėja, būdama įpėdinė pagal įstatymą, po motinos J. U. mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Tokie pareiškėjos veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja jau po motinos J. U. mirties neturėjo noro ir apsisprendimo priimti palikimą palikimo atsiradimo metu. Taip pat mano, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji buvo „suklaidinta“ teisininkų, negali būti teismo vertinama kaip pakankamai svarbi praleistam įstatyme įtvirtintam terminui atnaujinti, kadangi, kaip jau buvo minėta, teisinė situacija, susijusi su aptariamu butu bei jos sprendimo būdu, taip pat palikimo priėmimo procedūra pareiškėjai buvo žinoma nuo motinos J. U. mirties momento (t. y. nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio). Tačiau nepaisant to, pareiškėja ir po tėvo A. Ū. mirties, kaip ir po motinos J. U. mirties, tinkamai neįgyvendino savo teisių į palikimą, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neatliko CK 5.50 str. 2 d. išvardytų palikimo priėmimo veiksmų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-28 sprendimu pareiškimą patenkino visiškai; nusprendė atnaujinti R. D. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo A. U. mirties kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti trims mėnesiams. Nurodė, kad pareiškėja po tėvo mirties, nepraleidusi įstatymo numatyto termino, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, 2012-10-19 priimtas sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1652-12 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame nurodyta, jog pareiškėja prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl termino palikimui, atsiradusiam po J. U. mirties, priimti pratęsimo. Pareiškėja iškart po tėvo mirties pradėjo rūpintis paveldėjimo klausimais, neturėdama teisinio išsilavinimo bei teisinių žinių, kreipėsi dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau netinkamai suformulavus reikalavimus buvo suteikta netinkama teisinė pagalba. Pažymėjo, jog pareiškėjai įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl palikimo priėmimo sutrukdė ir jos sveikatos būklė. Atsižvelgė į šias aplinkybes ir konstatavo, kad neturi pagrindo manyti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo pačios aplaidumo.

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo  2013-10-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Nurodo, jog pareiškėja 7 metus po motinos mirties neįgyvendino savo teisių į palikimą. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl tariamos jos sveikatos būklės ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos sveikatos būklė yra laikytina svarbia priežastimi. Tikina, kad patenkinus pareiškimą negali būti įgyvendinta testatorės J. U. valia – butą palikti vaikaitei A. G..

Atsiliepimu pareiškėja prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apylinkės teismas teisingai nustatė, kad ji po tėvo mirties iškart pradėjo rūpintis palikimu. Teigia, jog testamento, kuriuo ginčo butą paliko anūkei, po motinos mirties neginčijo, kadangi gerbė motinos valią. Tikina, kad darbas ir sveikatos būklė yra pagrindinės priežastys, dėl kurių tarp pirmojo ir antrojo jos kreipimosi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą praėjo 5 mėnesiai.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. D. (U.) yra A. U. ir J. U. duktė (b. l. 7). A. U. ir J. U. santuokos metu įgijo (privatizavo) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), butas buvo privatizuotas motinos J. U. vardu (b. l. 13). A. U. ir J. U. santuoką nutraukė 1993-06-19, butas padalytas nebuvo (b. l. 10). 1999-04-28 testamentu J. U. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), testamentu paliko vaikaitei A. D. (G.) (b. l. 39). J. U. mirė 2004-09-15 (b. l. 11), A. U. mirė 2012-08-07 (b. l. 12). Bylos duomenys patvirtina tai, kad pareiškėjos motina ir tėvas ginčo bute gyveno iki pat mirties.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šios bylos teisingam išsprendimui lemiamą įtaką turintį teisinį reguliavimą ir ypatingai svarbią pareiškėjos tėvo poziciją po jo buvusios sutuoktinės – pareiškėjos motinos mirties. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kaip jau buvo minėta, po santuokos nutraukimo pareiškėjos motina         1999-04-28 testamentu visą ginčo butą, ne dalį, paliko vaikaitei A. G.. Po pareiškėjos motinos mirties testamentas ginčytas nebuvo (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ypač svarbus testamento turinys, jo 1 punkte yra aiškiai išreikšta testatorės – pareiškėjos motinos pozicija dėl buto, t. y. 1 punkte ji nurodė: „man priklausantį butą, <...> palieku vaikaitei A. D....>“; 2 punkte įrašyta, „įpareigoju A. D. leisti šiame bute iki gyvos galvos be nuomos mokesčio gyventi mano buvusiam sutuoktiniui A. U.“. Iš minėto testamento turinio akivaizdu, kad pareiškėjos motina ginčo butu disponavo ir juo naudojosi kaip daiktu, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Tokią logiką patvirtina po jos mirties pareiškėjos tėvo pozicija. Jis testamento neginčijo, tai reiškia, kad tėvas sutiko su testatorės nurodyta valia ir nustatyta paliekamo buto visa apimtimi. Kitaip tariant pareiškėjos tėvas jokių pretenzijų į jam galbūt priklausančią turto dalį nereiškė, su tuo, kad palikėja visą ginčo butą kaip jai (palikėjai) asmeninės nuosavybės teise priklausantį objektą palieka vaikaitei, sutiko. Tokia pareiškėjos tėvo valios išraiška atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, t. y. pareiškėjos tėvas galbūt dėl jam priklausančios turto dalies, kaip jau minėta ir dar kartą akcentuotina, pretenzijų nereiškė. Visas anksčiau išvardytas aplinkybes patvirtina suinteresuotam asmeniui – apeliantei 2008-02-11 išduotas liudijimas į visą ginčo butą, t. y. apeliantei buvo išduotas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, jis nebuvo ginčytas ir yra galiojantis.

Vertinant aptartą teisinį reguliavimą bei šalių veiksmus, nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja „iškart po tėvo mirties rūpinosi palikimu <...>“ ir „teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais“. Pažymėtina, kad ne pareiškėja, o suinteresuotas asmuo A. G. po seneles J. U. mirties 2004-09-15 pradėjo rūpintis butu, t. y. tvarkė, prižiūrėjo butą, o nuo A. Ū. mirties momento A. G., būdama palikėjo A. Ū. vaikaitė, būdama antros eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), perėmė ir iki šiol faktiškai valdo butą – tvarko, prižiūri (atlieka ūkio, namų priežiūros darbus), sumoka mokesčius už komunalines paslaugas. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina byloje esantys raštiniai įrodymai, t. y. sąskaitos už dujas, vandenį, UAB „Žardės būstas“ suteiktas paslaugas (b. l. 42–55), išduotas J. U. vardu. Šios aplinkybės, turinčios svarbią reikšmę ginčo klausimo išsprendimui, skundžiamame sprendime yra nutylimos. Taigi, anksčiau nurodytos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos termino, pradedant jį skaičiuoti nuo jos motinos mirties, praleidimą lėmė ne objektyviai pateisinamos, bet subjektyvaus pareiškėjos pasyvumo, neatidumo sąlygotos aplinkybės, kurios negali būti vertinamos kaip pakankamai svarbios praleistam įstatyme įtvirtintam terminui atnaujinti. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad pareiškimo dėl praleisto termino palikimui priimti po jos tėvo A. U. mirties atnaujinimo patenkinimas jai nesukeltų jokių teisinių padarinių, kadangi jau yra įgyvendinta testatorės J. U. valia – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), palikti vaikaitei A. G..

Vertinant nagrinėjamos bylos duomenis, jos nagrinėjimo eigą, apskųsto procesinio sprendimo turinį, darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir tai sudaro teisinį pagrindą su jomis nesutikti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas, neįvertinęs įrodymų visumos, t. y. neišsiaiškinęs ir nenustatęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad „terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių“, ir dėl to nuspręsti pareiškėjos pareiškimą patenkinti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir pareiškimo reikalavimą tenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškimas netenkintinas, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantės apeliacinį skundą procesinis sprendimas priimtas jos naudai – visas pareiškimas netenkintinas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 144 Lt suinteresuoto asmens sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 93) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. D. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K., netenkinti.

Suinteresuotam asmeniui A. G. priteisti 144 Lt bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos R. D..

Kolegijos pirmininkė                                                                               Aušra Maškevičienė

Kolegijos teisėjos                                                                                                           Erinija Kazlauskienė

         Virginija Nijolė Griškevičienė