Baudžiamoji byla Nr. 1-398-843/2015

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02635-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,

dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič, 

kaltinamiesiems G. K., A. A.,

kaltinamųjų gynėjams advokatams Jonui Jasiulevičiui, Tatjanai Benetei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1974-04-11 Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, esanti vaiko priežiūros atostogose, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikinai išvykusi gyventi (duomenys neskelbtini) London, RM94AH, deklaruota gyv. vieta Molėtų raj., Giedraičių sen., (duomenys neskelbtini) km., teista 2013-05-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, skirta 10 MGL (1300 Lt) bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra;

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1976-05-04 Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, pagal SODROS pateiktus duomenis šiuo metu nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 1996-01-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnį neatlikta bausmė sumažinta 1/3, paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmė;

2) 1996-04-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK147 straiipsnio 2 dalš, 225 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) laisvės atėmimu 3 metams, bausmė subendrinta su 1996-01-25 nuosprendžiu skirta bausme, skirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 1997-05-23 nutartimi paleistas lygtinai;

             3) 1998-03-25 Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) laisvės atėmimu 4 metams su 1/6 turto konfiskavimu, bausmė subendrinta su 1996-04-22 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė - 4 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo su 1/6 turto konfiskavimu, pagal BK 273 straipsnio 2 dalį išteisintas. 1998-08-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikinta 1998-03-25 nuosprendžio dalis dėl išteisinimo pagal BK 273 straipsnio 2 dalį ir byla perduota nagrinėti iš naujo. 1999-01-28  Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 273 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bauda 1875 Lt su 600 Lt vertės turto konfiskavimu. Remiantis BK 42 straipsnio 4 dalimi bausmė subendrinta su skirta 1998-03-25 nuosprendžiu, skirta galutinė bausmė - 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1875 Lt bauda ir turto konfiskavimu už 600 Lt, pritaikius 2000-04-11 amnestiją bausmė sumažinta 1/5, bausmę atliko 2001-05-04;

           4) 2002-11-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 2321 straipsnio 4 dalį,  2321 straipsnio 5 dalį (1961 m. BK redakcija), skirtas laisvės atėmimas 8 metams su ½ turto konfiskavimu, 2003-05-16 teismo nutartimi panaikinta papildoma turto konfiskavimo bausmė, 2003-08-14 teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 2 dalį, bausmė nepakeista, ją atliko 2010-08-20;

            5) 2011-05-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 5 MGL (650 Lt) bauda;

            6) 2012-10-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, skirta subendrinta bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis  BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bausmė subendrinta su 2011-05-19 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimą 8 metams 6 mėnesiams ir 5 MGL (650 litų) bauda, šiuo metu atlieka šią laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra;

kaltinami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. A. ir G. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jie, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2012-07-07, apie 14.00 val., paskambinus nukentėjusiajai S. B. į namų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, telefoną, Nr. (8 5) (duomenys neskelbtini), ir prisistačius „FNTT“ darbuotoju V., apgaule išgavus S. B. SEB banko išduotus asmens tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti (internetinės bankininkystės prisijungimo kodus), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui panaudojus neteisėtai įgytus S. B. asmens tapatybę patvirtinančius duomenis - 2012-07-07 be naudotojo sutikimo atlikus neteisėtą finansinę operaciją - iš nukentėjusiosios S. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 3590 Lt į A. A. suteiktą A. A. SEB banke esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurią G. K. prašymu nurodė A. A., ir  jo pavedimu 2012-07-07 A. A. Vilniuje, Mindaugo g. 11 esančiame bankomate išgrynino iš vyro A. A. banko sąskaitos dalį pervestų pinigų - 3 000 Lt, kuriuos 2012-07-08 Vilniuje, Ozo g. 25 prekybos centro „Akropolis“ banko skyriuje A. A. prašymu G. M. pervedė iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) į G. K. nurodytą V. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini), šiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą S. B. turtą - 3590 Lt.

            Taip A. A. ir G. K. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. A. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad su G. K. susipažino internetu, bendravo. Ji nežinojo, kur jis tuo metu buvo, bet po to po kiek laiko, bendravimo metu jis pasakė, kad yra kalėjime. Kokiame kalėjime nesakė, ji nesureikšmino to. Pasakė, kad yra nuteistas ir atlieka bausmę. Jie bendravo kažkurį laiką. Po to jis paklausė, ar ji gali padėti. Ji paklausė kokiu būdu jam padėti. Jis paprašė pervesti pinigus į jos sąskaitą, kadangi jis neturėjo sąskaitos, o tada nuėmus juos atiduoti kitam žmogui. Jai tuo metu trūko pinigų, ji laukėsi, vyras buvo užsienyje, o jai pasiūlė atlygį. Jos paklausė, ar ji turi sąskaitą SEB banke. Nežino, kodėl būtent šiame banke. Ji pasakė, kad jos vyras A. A. turi sąskaitą SEB banke. Šią sąskaitą nurodė SMS žinute telefonu, kurio numerį jai atsiuntė G. K., dabar jo nepamena. Kad žinutė telefonu jai parašė G. K. ji suprato iš jų bendravimo. Jai po kurio laiko, tikrai ne greit, paskambino ir pasakė, kad yra pervesti pinigai ir juos reikia nuimti. Balsas buvo vyriškas, turbūt tai buvo G. K.. Jie kalbėjo, bendravo, tad ji pažino iš balso. Sakė, kad 3000 Lt ji turi pervesti į Š. sąskaitą, o likusius gali pasilikti sau. Pinigus ji išgrynino bankomate prie Mindaugo „Maximos“. Buvo pervesta 3500 Lt, ji nuėmė 3000 Lt, nes daugiau negalėjo. Toliau laukė kada paskambins ir pasakys, kam pervesti pinigus. Tada gavo V. Š. sąskaitos numerį. SMS žinutę ji gavo iš to paties telefono numerio. Žinutėje buvo nurodyta: vardas, pavardė, sąskaitos numeris ir kiek pervesti. Pinigus pervedė Akropolyje banke per G. M. banko sąskaitą. Per savo sąskaitą ji negalėjo pervesti, nes tuo metu neturėjo asmens dokumento. Skambutis buvo tuo metu, kai ji buvo Akropolyje ir buvo prašoma skubiai pervesti pinigus. 500 Lt liko jai kaip atlygis, ji juos paėmė ir išleido savo reikmėms. Po pinigų pervedimo ji dar kelis kartus bendravo su G. K.. Tai buvo paprastas bendravimas. Jo metu ji pasakė, kad buvo pervesti pinigai. Daugiau apie pinigus nekalbėjo. Po kažkiek laiko, ne daugiau nei po 2 mėnesių, G. paklausė jos, ar viskas ramu, ar neapsilankė policija. Tada dar jokios policijos nebuvo. Ji pasakė, kad viskas ramu, niekas nieko. K. pasakė, kad jei viskas praėjo ramiai, sklandžiai, tai vadinasi viskas gerai. Dar pasakė: „Matai, o tu bijojai“. Ji bijojo, nes tai yra jos vyro sąskaita ir, kad išlys kažkas į viršų. Vyras netoleruotų tokių dalykų. Po kurio laiko ji sulaukė policijos į namus. Savo veiksmus ji vertina blogai. Suprato, kad yra daromas nusikaltimas, ji pasisavino svetimus pinigus. Nežino, iš kur buvo pervesti pinigai, nes elektroninės bankininkystės neturėjo. Vyro kortelė buvo pas ją, nes vyras užsienyje ir ja nesinaudojo. Dabar vyras jau žino, ji pasakė tyrimo metu. Kai buvo paprašyta pasinaudoti sąskaita, tai ji nujautė, kad bus atlygis už tai ir tai tikrai nebuvo „švarūs“ pinigai. Manė, kad tai nėra „švaru“ ir nėra gerai, nes jai paliko tokį atlygį už pavedimą, tiesiog pasinaudojimą sąskaita. Ji suvokė, kad sukčiaujama, įtarė tai, nes buvo duodamas atlygis. Jei iš draugiškumo, tai atlygis neduodamas. G. K. nesakė, kad tai sukčiavimas. Kai prašė sąskaitos numerio, apie sukčiavimą nebuvo sakoma. Tiesiog buvo paklausta, ar ji gali padėti pervesti pinigus, kuriuos paskui reikės nuimti ir atiduoti žmogui. Ji pripažįsta, kad nusikalstamą veiką ji atliko grupėje su K.. Kad jis viską žino ji nujautė, tuo labiau, kad jis klausė dėl policijos. Tai kėlė įtarimą. Po pinigų pervedimo, kai K. pasiteiravo, ar viskas ramu, neužilgo ji išvyko į Angliją ir jų ryšys nutrūko. Tik jai būnant Anglijoje paskambino mama ir pasakė, kad jos ieško policija. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Ji turi 3 vaikus, jie gyvena su ja: dukrai – 20 metų, sūnui – 13 metų, mažiausiajai - 2 metukai ir du mėnesiai. Ji nedirba, prižiūri vaiką. Vyras išlaiko, jie gauna pašalpas. Viskas yra vyro vardu. Anglijoje nėra vaiko priežiūros atostogų. Tiesiog auginamas vaikas, prižiūrimas iki mokyklos, o valstybė moka išlaikymą. Tačiau šiuo metu pašalpų mokėjimas yra sustabdytas, nes vyksta patikrinimas. Todėl paskutinius 6 mėn. juos išlaikė tik vyras, jo alga – 1500 svarų per mėnesį. Ateityje jie ketina gyventi Anglijoje. Ankstesniu nuosprendžiu skirtos baudos ji nesumokėjusi, nes neturi iš ko mokėti, priteistą žalos atlydinimą ji dalinai mokėjo, kol gavo vaiko priežiūros išmokas Lietuvoje. Dabar neturi iš ko mokėti. Ji Angliją ji išvyko 2012-12-12. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. K., nurodydamas savo poziciją dėl kaltinimo, teigė kaltę pripažįstantis pilnai. Davė parodymus, kad tuo metu, kai buvo šie įvykiai, jis buvo kardomajame suėmime. Kalėjo su nuteistaisiais, kurie, kaip vėliau suprato, atlikinėjo tuos nusikaltimus: skambino ir gyveno iš to. Tai grupuotė, jie ieško per nežinančius, naujai atvykusius į kalėjimą asmenis ir pan. visokių būdų, kaip išgauti sąskaitas. Ar jie patys jas turi, ar jų draugai, giminės, nesvarbu, niekas nežiūri. Jo paprašė, ar jis gali pasakyti sąskaitą. Jis pasakė, kad gali pamėginti paklausti. Jam neaiškino nieko: kam ir kokiu tikslu. Buvo pasakyta, kad nėra kur pervesti pinigus. Jie bendravo internetu, kuris veikė dieną ir naktį. Jis paklausė A. A., ar ji galėtų rasti sąskaitą, nes reikia žmonėms padėti ir pervesti pinigus. Ji pasakė, kad gali, kad vyras užsienyje, galėtų pasinaudoti jo sąskaita, nes ji galiojanti. Nuteistiesiems jis davė sąskaitos numerį ir pasakė, kad galima ten pervesti ir žmogus po to juos nuims. Vėliau tie, kurie vykdo tuos nusikaltimus, pasakė, kad yra pervesti pinigai į nurodytą sąskaitą. Tada jis susisiekė su A. A., paprašė pažiūrėti, ar iš tiesų yra padarytas pavedimas ir, kad nuimtų juos nuo sąskaitos. Tie žmonės pasakydavo, ką toliau reikės daryti: kam perduot ar persiųst. Tą kartą jų „kojos“ turėjo pinigus paimti Klaipėdoje. Taigi reikėjo rasti būdą, kaip jiems juos paduoti Klaipėdoje. Tada jis paklausė, ar galėtų A. A. persiųsti pinigus jo sesei, kad toji galėtų pinigus išgryninti ir paduoti tiems žmonėms, kurie privažiuos. A. A. sutiko. Vėliau jo sesuo susiskambino su kažkuo, jis nežino su kuo, ir jie susitiko. Tada ji perdavė tuos pinigus – 3000 Lt. Jam tai sakė jo sesuo V. Š.. Jai buvo pervesti 3000 Lt. A. A. buvo pervesta virš 3000 Lt, likusieji pinigai liko A. A. kaip atsidėkojimas. „Kojos“ – tai žmonės, kurie laisvėje paima pinigus ir atlieka kažką su jais, nuperka kažką už juos ir t.t. Terminų yra labai daug. Jis tada pirmą sykį susidūrė su tuo, nors ir daug kartų yra teistas, tačiau už kitokias veikas. Ši schema dabar yra visur. Jis sėdėjo kameroje su elitu. Kai sužinojo visą schemą, kaip kas vyksta, tai pats perėjo į kitą kamerą. Šauliuose kamerose sėdi 8-10 žmonių. Jei nenori būti atstumtas ir turėti kažkokių problemų, tai turi vienas kitam padėti. Nepadėsi - turėsi problemų. Tai kalėjimų sistema. Pinigai turėjo atitekti tiems, kurie visa tai vykdė, skambino. Jis yra nurodęs atitinkamiems pareigūnams ir byloje yra išskirtas tyrimas. Todėl jis yra pervežtas į Marijampolės pataisos namus. Jei jis padeda, tai tie žmonės, kurie tvarkydavosi, leisdavo naudotis internetu. Jam nebuvo jokios materialinės naudos iš šios veikos, tai darė iš draugiškumo. O A. A. turėjo materialinės naudos - tuos 500 Lt. Iš pradžių nebuvo tartasi, kad likutis nuo tos sumos liks A.. Tie žmonės, kurie viskam vadovavo, pasakė, kad yra virš 3000 Lt pervesta, 3000 reikia perduoti „kojom“, o kas liks, tai laisva forma. Jis pamanė, kad ji turi vaikų ir jai reikia iš kažko pragyventi. Mano, kad A. A. nelabai suvokė, kas vyksta, gal tik paviršutiniškai. Ji negalėjo žinoti, kad iš sąskaitų apgaulės būdu išviliojama. Net jis tuo metu nežinojo. A. A. gal tik įtarė, bet jis nežino iš kur ji galėjo susidaryti vaizdą, iš kur tie pinigai. Dabar jis viską suvokia ir viską žino, tačiau tuo metu toli gražu nežinojo. Jis neskambino nukentėjusiajai ir pan. Kitką jis pripažįsta, savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios, kad taip įvyko. Ją mato pirmą kartą. Jis atsidūrė toje grandinėje, todėl turi pripažinti savo kaltę. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Paskutinius 10 metų jis dirba, tad dalinai gali mokėti. Taip pat nurodė, kad SEB banko sąskaitos reikėjo greičiausi dėl to, kad būtų greičiau pervesti pinigai ar pan. Tie žmonės, kurie prašė, jie nurodė kokio banko sąskaitos reikia. Tada jis nesuprato kur dalyvauja, kad daromi neteisėti veiksmai, nežinojo kas ir kaip vyksta, nesuvokė, kad daromas nusikaltimas. Jis nesuvokė, kokio pobūdžio pinigai buvo pervedami. Nepripažįsta kaltės dėl to, ko nedarė. Jis nepripažįsta, kad turėjo tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą veikdamas grupėje su A. A.. Kokia grupė, jei tiesiog buvo pervesti pinigai. Tuo metu jis nesuprato, kad pinigai buvo pervesti iš nukentėjusiosios S. B. sąskaitos pasinaudojant apgaule. Jis tiesiog padėjo pervesti tuos pinigus. Jis viską suprato tik vėliau, kai sėdėjo ir matė. Pavykdavo nugirsti, ką jie šneka, jog kažkam skambino. Suprato, kad tai sukčiai. Ten ne viena tokia kamera. Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra vadinamieji „keliai“: rašteliai, susirašinėjimai. Kartais neįmanoma suprasti, kas vyksta. Tik laikui einant, kai kažkur kažką nugirsti, tada supranti. Iki nagrinėjamų veiksmų atlikimo toje kameroje jis sėdėjo gal mėnesį ar trumpiau. Kiek suprato, tuo metu ten nieko nebuvo vykdoma. Jis prašė A. A. sąskaitos, bet nežinojo, dėl kokios priežasties ji reikalinga. Besėdint suprato, kad ten vykdomi nusikaltimai, nes tai kažką nugirsdavo, tai kažkas pasakydavo, kas iš tiesų vyksta. Po šio įvykio po 1-2 mėn. jis pasiprašė į kitą kamerą. Po pinigų pervedimo jis galimai bendravo telefonu su A.. Tai buvo draugiškas bendravimas, nepamena, ar jie kalbėjo apie pinigų pervedimą. Jo sesuo nesigilino, nes jis ir taip pervedinėjo jai savo uždirbtus pinigus. Juk visą laiką dirbo. Nepamena, ką sesei pasakė tuo konkrečiu atveju dėl pinigų pavedimo. Pinigai buvo jai pervesti, o vėliau jis jai pasakė, kad tuos pinigus jai reikės išgryninti ir perduoti. Kažkas susiskambino su ja ir pasakė, ką toliau daryti. Kaip ten tiksliai buvo jis nežino. Jei tie žmonės būtų turėję žmogų Vilniuje, tai pati A. A. galėjo tuos pinigus nuimti ir kam sutarta perduoti. Sesuo negavo už tai nieko. Jis dažnai taip prašo jos, nes ją vieną turi, sesuo jam tiesiog padeda. Tie žmonės už šią paslaugą leido jam naudotis internetu, jie bendrai valgė, rūkė. Taip jie jam atsilygino už sąskaitos numerį. Kad vykdomas nusikaltimas tuo metu jis nežinojo, manė, kad dalinamasi iš draugiškumo. Tiesiog norėjo įtikti jiems, todėl ir padėjo. Jis pranešė apie nusikaltimą, nes jį buvo išsikvietę Šiauliuose. Apie šią veiką jis sužinojo tada, kai buvo etapuojamas, kai buvo pradėta byla. Jį atvežė į 3PK ir paaiškino, kad įvykdytas nusikaltimas. Tada jis suprato. Jis bendrai suprato, kad ten vykdomi nusikaltimai. Kad iš dalies jis prisidėjo ir padarė nusikaltimą jis suprato kalėjime, dėl to iš ten perėjo. Jis niekam nepranešė, kad padarė nusikalstamą veiką to nežinodamas, nes tai keltų pavojų jo gyvybei. Tokia kalėjimo sistema. Dabar jis yra atitolęs nuo tų žmonių ir tų veiksmų, kuriuos jie daro. Jis leido A. A. pasilikti dalį pinigų už vargą, ji sunkiai gyveno. Jam buvo pasakyta, kad likutį gali pasilikti. Jis manė, kad ten tų draugų pinigai. Kažkada A. A. jis klausė, ar nebuvo policija. To klausė tada, kai perėjo į kitą kamerą ir atėjo suvokimas. Ji pasakė, berods, kad ne, į ką jis neatsakė nieko. Tuo metu nuo pinigų pervedimo buvo praėjęs mėnuo ar du.

Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šeštadienį ji į savo telefoną, ne į mobilų, sulaukė skambučio. Pakėlė ragelį ir prikimęs, truputį švepluojantis vyriškas balsas prisistatė prokuroru V. ir paklausė, ar ji yra gavusi šaukimą atvykti į Valstybės saugumą. Ji pasakė, kad jokio pranešimo negavo, neseniai patikrino pašto dėžutę. Jai pasakė, kad yra įtariama, jog per jos banko sąskaitą buvo plaunami pinigai. Ji kaip tik buvo atsidariusi internetą ir pabandė pasitikrinti internetinę bankininkystę. Jai buvo įdomu tai, kad ji užstrigo. Kelis kartus ji bandė prisijungti ir ji neatsidarė. Tas žmogus sakė, kad jie čia dabar užblokavo, bet jiems dabar  reikia ir jeigu ji nori bendradarbiauti ir padėti. Jie pradėjo žaisti jos saugumo jausmais, kad jai gresia atsakomybė. Ją „paėmė“ tas dalykas, kad elektroninė bankininkystė tikrai neatsidarė. Tai buvo keista ir ji pagalvojo, kad jie yra tie, kas sako esantys. Jis paprašė bendradarbiauti, sakė, kad ji negali to pati sustabdyti, o gali tik jie. Tais metais ji dar nesidomėjo tais įvykiais, nes jie nebuvo dažni. Vyko ilgi pokalbiai, prašė perskambinti, palaukti, niekam nieko nesakyti. Kai ji perskambino, tai paprašė susakyti kodus, nes bus atleista nuo atsakomybės ir t.t., tai ji ir susakė tuos kodus. Paskui paskambino jai jos pažįstamas ir ji jam papasakojo. Tada jis jai pasakė, kad ją apgavo, sakė nuvažiuoti į bankomatą pasitikrinti. Kitą dieną ji nuvažiavo į bankomatą pasitikrinti sąskaitą, nes bankininkystės jai neatidarė. Pamatė, kad sąskaita tuščia. Tada ji nuvažiavo į policiją. Telefonu ji kalbėjo su dviem asmenimis lietuvių kalba. Vieno balsas buvo švepluojantis, kitas – jaunas, panašus į G. K., bet ji negarantuoja. Sąskaitoje buvo 3590 Lt. Pinigai buvo pervesti per du kartus. Šeštadienį po valandos jai skambino antrą kartą, pasakė, kad kažkas blogai su jos sąskaita ir paprašė pakartoti asmens kodą. Ji pakartojo. Civilinį ieškinį palaiko. Kai užstrigo elektroninė bankininkystė, ji paskambino į banką ir net buvo į jį nuėjus, bet bankas nedavė jokio konkretaus atsakymo. Pasakė, kad pas juos kartais taip būna. Bandant prisijungt prie elektroninės bankininkystės perjungdavo atgal į pirmą puslapį. Ji tris kartus bandė vesti kodus.

Liudytoja V. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos brolis G. K. jos paprašė padėti, prašė perduoti pinigus. Jis jai paskambino iš mobilaus ryšio telefono į jos telefoną. Jis tuo metu buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ji tai žinojo. Paskambinęs sakė, kad reikalinga pagalba. Pokalbio pažodžiui nepamena. Sakė, kad reikia perduoti kažkiek pinigų, nieko neaiškino. Ji jo draugų nepažinojo, nes brolis tuo metu laisvėje vartojo narkotikus ir ji praktiškai su juo nebendravo, nežinojo, kuo jis užsiėmė. Ji bijojo, kad jis prašys mamos pagalbos, o ši tiek metų jam padėjo. Šį kartą ji pasakė mamai, kad broliu pasirūpins ji: siuntiniais, pirkiniais ir pinigais. Ji tikrai negalvojo, kad kažką ji ar jis daro blogai. Netikėjo, kad brolis gali tokius dalykus daryti, kad jis gali sukčiauti. Paprasčiausiai perdavė pinigus. Kad tai yra nusikalstama veika ji sužinojo 2013 m., kai ją iškvietė į Vilnių. Jai buvo šokas. Pinigus ji turėjo perduoti kažkam. Jai sakė, kad paskambins ir pasakys. Privažiavo berniukas su taksi prie jos namo, nes pas ją mažas dviejų metų vaikas, ir paėmė tuos pinigus. Buvo paimti 3000 Lt. Pavedimas buvo padarytas į jos sąskaitą, pervedė Galina, nežino, iš kur ji sužinojo jos sąskaitos numerį. Brolis jos sąskaitos numerį turėjo, nes jis yra jos brolis. Sąskaitos numeris jam reikalingas, jei atsilieptų iš senų laikų koks brolio draugas, kuris norėtų jam padėti ir pan. Brolis yra daug kartų prašęs pagalbos, ji daug kartų visko jam pirko, nešė. Ji nežino, kodėl tiesiogiai jai nebuvo pervesti pinigai, nors brolis žinojo jos sąskaitos numerį. Jis jos paprašė paslaugos. Kokia jam nauda ji nežinojo ir neklausė net po to, nes nenori nieko žinoti, yra labai jautri. Naktimis nemiega, nes jaučiasi prasikaltusi, nors tikrai nieko blogo nepadarė, nežinojo. Kai ji perdavė pinigus, nepamena ar brolis jai skambino. Buvo įvairiausių įvykių su brolio draugais, pažįstamais, tad ji buvo tą dalyką pamiršusi. Prisiminė tik tada, kai nuvažiavo į Vilnių, į apklausą. Po apklausos ji bendravo su broliu, jis sakė, kad pats nežinojo. Jis nėra sukčius, aferistas. Ją ir mamą galėtų apgauti, nes jos yra naivuolės ir joms jo gaila, bet kitų asmenų nesugebėtų apgauti.

Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prieš du metus, liepos mėn., dienos nepamena, ji su A. A. vaikščiojo po Akropolį. Kadangi A. neturėjo asmens dokumento, tai paprašė jos pervesti pinigus, o ji sutiko ir pervedė 3000 Lt. Pinigus A. A. jai davė grynais, išėmė juos iš rankinės. Pervesta buvo į moters sąskaitą, pavardės nepamena. Pavedimą ji berods darė Swedbanke. A. A. yra jos pažįstama, jos ten pat augo. Ji nepasakojo iš kur tie pinigai, o ji neklausė. Kaltinamojo G. K. ji nepažįsta.

AB SEB banko pateiktuose S. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose yra užfiksuota, kad 2012-07-07 iš minėtos nukentėjusios S. B. sąskaitos pervesta   3400 Lt ir 190 Lt į minėtą A. A. sąskaitą. 2012-07-07 Vilniuje, Mindaugo g. 11 bankomate iš minėtos A. A. sąskaitos išgryninta 2000 Lt ir 1000 Lt (lėšų nurašymo operacijos įvykdymas fiksuotas 2012-07-09), 2012-07-08 Vilniuje, Ozo g. 25 bankomate išgryninta 500 Lt (lėšų nurašymo operacijos įvykdymas fiksuotas 2012-07-10) (t. 1, b. l. 25-26, 33-34).

Swedbank AB pateiktame G. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše 2012-07-08 yra fiksuotas grynųjų pinigų – 3002 Lt įnešimas, tą pačią dieną fiksuotas 3000 Lt pervedimas į V. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedimo mokestis – 2 Lt. Pateiktame V. Š. minėtos sąskaitos išraše 2012-07-08 yra fiksuotas sąskaitos papildymas - 3000 Lt, gautas iš G. M. minėtos sąskaitos, taip pat 2012-07-08 fiksuotas grynųjų pinigų, tai yra 2300 Lt išgryninimas bankomate Taikos pr. 26, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 75-76, 78-79, 108-109).

Atlikus mobilaus ryšio telefono Nr. 866701262, kuriuo nukentėjusioji S. B., pagal jos parodymus, bendravo su jai skambinusiais asmenimis, nustatyta, kad abonentas yra neregistruotas išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, jo veikimo zona (celė) įvykio metu buvo Trakų g.10, Šiauliai (t. 1, b. l. 18-19, 49-50, 51-52, 85).

2014-09-26 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nenustatytų asmenų, galimai padariusių nagrinėjamą veiką veikiant kartu su G. K. ir A. A., išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, vykdomą pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 50-51).

Šie duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia šią jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.

Minėti įrodymai, o būtent kaltinamųjų G. K., A. A. parodymai, taip pat nukentėjusiosios S. B., liudytojų V. Š., G. M. parodymai, S. B., A. A., G. M., V. Š. sąskaitų išrašų duomenys, aukščiau minėti telekomunikacijų operatorių pateikti duomenys patvirtina, kad 2012-07-07 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, paskambinęs nukentėjusiajai S. B., apgaulingai nurodęs apie neva jos sąskaitoje daromas pinigų plovimo operacijas, išgavo jai SEB banko išduotus internetinės bankininkystės prisijungimo kodus ir juos panaudojo, tai yra be nukentėjusios sutikimo iš jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė bendrai 3590 Lt į A. A. SEB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią G. K. prašymu nurodė A. A.. Tą pačią dieną, tai yra 2012-07-07, A. A. G. K. pavedimu Vilniuje, Mindaugo g. 11 esančiame bankomate išgrynino iš vyro A. A. banko sąskaitos dalį pervestų pinigų – bendrai 3 000 Lt, kuriuos 2012-07-08 Vilniuje, Ozo g. 25 prekybos centro „Akropolis“ banko skyriuje A. A. prašymu G. M. pervedė iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į G. K. nurodytą V. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įrodymai, patvirtinantys šias faktines aplinkybes, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, tad teismas, detaliau neanalizuodamas, jas pripažįsta įrodytomis.

Kaltinamoji A. A. nurodė teismui, kad suvokė, jog yra daromas nusikaltimas, kad pinigai įgyti apgaule, tai yra ji suvokė veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė, kas leidžia konstatuoti jos tiesioginę tyčią. Tuo tarpu kaltinamasis G. K. savo tyčią neigė, tvirtino, jog atlikdamas minėtus veiksmus, o būtent prašydamas A. A. sąskaitos, į kurią bus pervesti pinigai, nurodydamas jai išgryninti pinigus bankomate ir pervesti juos į V. Š. sąskaitą, jis nesuvokė, kad yra daromas nusikaltimas, kad pinigai iš sąskaitų išviliojami apgaule, tai darė iš draugiškumo kitiems kaliniams, sėdintiems toje pačioje kameroje, už tai gaudavo nemokamo interneto, jie kartu valgydavo, rūkydavo. Analizuodamas šiuos parodymus teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, visų pirma, minėtiems G. K. teiginiams prieštarauja nustatyti veiksmai, jų eiga. Kaltinamasis G. K. patvirtino, kad A. A. buvo leista pasilikti iš pervestų pinigų 500 Lt. Tokia suma yra akivaizdžiai per didelis atsidėkojimas vien tik už draugiškai atliekamą tokio pobūdžio paslaugą. Be to, G. K. tvirtino, kad nuolat pervedinėjo pinigus savo seseriai V. Š., tad jos sąskaita jam neabejotinai buvo žinoma. Tai patvirtino ir liudytoja V. Š.. Be to, ši liudytoja gyvena Klaipėdoje, o būtent ten, pasak G. K., buvo prašoma perduoti pinigus. Esant tokiai situacijai jis būtų nurodęs kartu su juo kalintiems kaliniams, kuriems jis, pasak jo, padėjo iš draugiškumo, savo sesers V. Š. sąskaitos numerį. Tokia veiksmų seka būtų logiška, bet tik tuo atveju, jei yra pervedinėjami teisėti pinigai. Tačiau G. K. to nepadarė. Jis prašė pagalbos A. A., tai yra asmens, su kuriuo jį siejo tik internetinė pažintis, surasti sąskaitą, į kurią bus pervesti pinigai. Jo nurodymu pinigai tą pačią dieną buvo išgryninti ir tik po dienos jo nurodymu pervesti į jo sesers sąskaitą. Pasirinktas pakopinis pinigų pervedimo būdas, už tai dar neva dovanojant ir 500 Lt, yra nei logiškas, nei operatyvus, nei ekonomiškas, tačiau šis būdas neabejotinai apsunkino galimybes visus šiuos veiksmus susieti su G. K.. Todėl tai, kad G. K. pasirinko būtent pastarąjį būdą, leidžia teismui daryti išvadą, kad jis gerai suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, kad pervedinėjami pinigai yra gauti neteisėtu būdu. Šią išvadą sustiprino ir tai, kad iš G. K. parodymų galima spręsti, kad jam yra gerai žinoma tokio pobūdžio nusikaltimų vykdymo schema, atskiras funkcijas atliekančių asmenų žargoninis pavadinimas ir pan. Minėtą išvadą sustiprino ir A. A. parodymai. Visus nustatytus veiksmus ji vykdė būtent G. K. nurodymu ir pavedimu ir aiškiai suvokė tiek tai, kad pervedinėjami pinigai yra gauti neteisėtai, tiek tai, kad yra daromas nusikaltimas. A. A. taip pat patvirtino, kad praėjus porai mėnesių po pinigų pervedimo jai skambino G. K. ir teiravosi, ar su ja buvo susisiekusi policija, o tai paneigus teigė, kad A. A. bereikalingai bijojo. Toks pokalbis, kurio neneigė ir pats G. K., neatitinka jo versijos, kad jis visus veiksmus atliko nežinodamas, kad veikia nusikalstamai, tuo labiau, kad į šią veiką jis buvo įtraukęs ir A. A.. Šių argumentų pagrindu teismas netiki G. K. teiginiais, kad jis nesuvokė daromo nusikaltimo. Teismas konstatuoja jo tiesioginę tyčią, nes jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė.

S. B. turtas buvo pagrobtas panaudojus apgaulę. Pagrobto turto vertė viršijo 5 MGL, tačiau neviršijo 250 MGL sumos. Veika baigta, nes galimybė disponuoti turtu buvo įgyta. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nustatyti A. A. ir G. K. veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė nesunkų turtinį nusikaltimą, veika baigta, veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į konkrečią pagrobto turto vertę. Kaltinamosios A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamųjų asmenybes.

G. K. nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Veikos padarymo metu jis buvo teistas 5 kartus, o šiuo metu yra teistas 6 kartus už įvairias nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 7-14). Tai leidžia spręsti, kad skirtos bausmės savo prevencinės paskirties neatliko. Jis taip pat 2011 m. baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nuobauda galiojanti (t. 2, b. l. 22). G. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, SoDros duomenimis šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus ir Klaipėdos priklausomybės ligų centrų įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 17-18, 20-21).

A. A. nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą padarė būdama neteista. Šiuo metu yra vieną kartą teista už analogišką veiką, teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos baudos nėra sumokėjusi. Ji vieną kartą bausta administracine tvarka, nuobauda negaliojanti. A. A. augina du mažamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko priežiūros iki 3 metų atostogose, išmokų iš SoDros negauna. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyta (t. 3, b. l. 1, 4, 5-6, 13-15, t. 3, b. l. 115-117, 154-155).

Teismas, įvertinęs visumą minėtų reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam G. K. skiriant laisvės atėmimo bausmę, o kaltinamajai A. A. – viešųjų darbų bausmę.

G. K. nustatytą nusikaltimą įvykdė iki jo atžvilgiu buvo priimtas 2012-10-19 nuosprendis, tad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės bendrintinos tarpusavyje vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu G. K. bausmė paskirta už nesunkaus nusikaltimo padarymą, o minėtu 2012-10-19 nuosprendžiu jam skirta bausmė, be kita ko, už dviejų sunkių nusikaltimą padarymą, teismas sprendžia, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tad bendrinant bausmes yra taikytinas bausmių apėmimo būdas (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas). Į bausmę įskaitytina pagal 2012-10-19 nuosprendį įskaityta bei atlikta bausmės dalis.

A. A. nustatytą nusikaltimą įvykdė iki jos atžvilgiu buvo priimtas 2013-05-20 teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo ji pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, skirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Įvertinus skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, bausmės bendrintinos tarpusavyje taikant visišką bausmių sudėjimo būdą. Į bausmę įskaitytina pagal 2013-05-20 teismo baudžiamąjį įsakymą įvykdyta bausmė, jei ji yra įvykdyta.

G. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė jam nėra skirta, nėra pagrindo ją skirti ir iki bausmės vykdymo pradžios.

A. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (Algirdo 32-1, Vilnius). Šiuo metu su leidimu ji yra išvykusi gyventi į Didžiąją Britaniją. Teismas sprendžia esant pagrindui palikti jai skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios, leidžiant A. A. gyventi Didžiojoje Britanijoje jos nurodytu adresu ((duomenys nesklebtini) London, RM94AH) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusioji S. B. byloje pareiškė 3590 Lt (atitinka 1039,73 €) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 23). Kaltinamieji su ieškiniu sutinka. Turtinė žala buvo padaryta nusikalstamų bendrų kaltinamųjų veiksmų pasėkoje, atsiradę padariniai su kaltinamųjų veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.279 straipsnio 1 dalimi, reiškiamas reikalavimas yra tenkinamas pilnai ir turtinė žala priteistina iš kaltinamųjų solidariai. Nukentėjusiajai priteistinas nurodytos sumos atitikmuo eurais.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymus vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi išieškoti iš kaltinamųjų valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – po 81,06 € (t. 3, b. l. 128, 153). Kaltinamųjų G. K. ir A. A. gynėjų dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo būtinas vadovaujantis atitinkamai BPK 51 straipsnio 2 dalies ir 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad pagal bylos duomenis abu kaltinamieji šiuo metu negauna jokių pajamų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jų nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi skirtą bausmę subendrinti su 2013-05-20 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme taikant visišką bausmių sudėjimo būdą ir paskirti galutinę bausmę - keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, bei 10 MGL, tai yra 1300 Lt (atitinka 376,50 €) baudą.

Skirtą baudą vykdyti remiantis vykdomuoju dokumentu, išduotu pagal 2013-05-20 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Įskaityti į bausmę A. A. pagal 2013-05-20 teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę (jos dalį), jei ji yra atlikta.

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2012-10-19 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – 8 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 5 MGL, tai yra 650 Lt (atitinka 188,25 €) baudą.

Skirtą baudą vykdyti remiantis vykdomuoju dokumentu, išduotu pagal 2012-10-19 nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įskaityti į bausmę G. K. pagal 2012-10-19 nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės dalį.

A. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (Algirdo 32-1, Vilnius) – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, leidžiant A. A. gyventi Didžiojoje Britanijoje jos nurodytu adresu (132 Rugby roud, Dagenham, London, RM94AH) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. K. iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

S. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. A. ir G. K. solidariai S. B. naudai 1039,73 € (atitinka 3590 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. A. ir G. K. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Aušra Valinskienė