Civilinė byla Nr. 2A-651/2014
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01616-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
44.5.1.; 61.; 121.21.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OLAN-Haushaltsgerate apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-327-173/2013 pagal ieškovo OLAN–Haushaltsgerate ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lavisos koncernas“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Lietuvos geležinkeliai dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje yra sprendžiami aplinkybių vertinimo prejudiciniais faktais, ekspeditoriaus atsakomybės prieš užsakovą už krovinio praradimą ir/ar sugadinimą klausimai.
Ieškovas OLAN-Haushaltsgerate pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Lavisos koncernas“ 218 948,75 Lt nuostolius, 15 944,27 Lt palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovo nuo 2007 m. susiklostė ekspedijavimo sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. atsakovas veikė kaip ekspeditorius organizuodamas ir vykdydamas ieškovui priklausančių prekių pervežimą. 2008 m. spalio 9 d. ieškovas pateikė atsakovui užsakymą Nr. 861024 dėl buitinės technikos (toliau ir Krovinys) pervežimo organizavimo ir vykdymo maršrutu Kaunas – Almata. Krovinio pervežimui atsakovas pasitelkė trečiąjį asmenį AB Lietuvos geležinkeliai. Pristačius Krovinį į galutinę stotį, paaiškėjo, kad dalis jo pavogta, o dalis sugadinta. Pagal susitarimą su ieškovu, atsakovas įsipareigojo ne tik teikti krovinio pervežimo organizavimo paslaugas, bet ir atlikti prekių pervežimą nurodytu maršrutu bei apdrausti Krovinį. Taigi būtent atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius dėl Krovinio vagystės ir sugadinimo bei turėtas išlaidas dėl jų pervežimo.
Atsakovas UAB „Lavisos koncernas“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad pagal CK 6.826 straipsnio 2 dalį ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas. Taigi ekspeditorius atsako tik tuo atveju, jeigu trečiųjų asmenų veiksmai lėmė netinkamą vežimo ar kitokios sutarties vykdymą ir dėl to atsirado žala.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-239-262/2011 pagal ieškovo UAB „Lavisos koncernas“ ieškinį atsakovui AB Lietuvos geležinkeliai, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl nuostolių priteisimo dėl vežimo metu prarasto ir sugadinto krovinio, nustatė, kad trečiasis asmuo tinkamai vykdė Krovinio vežimo sutartį, o Krovinio praradimo ir sugadinimo aplinkybes išsiaiškinti objektyviai užkirto Krovinio gavėjo netinkami veiksmai ir/ar neveikimas – padaryti 1951 m. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarime (toliau ir SMGS) numatytų procedūrų pažeidimai (SMGS 18 straipsnio 2, 3 paragrafai, 29 straipsnio 7 paragrafas).
Šio sprendimo pagrindu atsakovas ieškinį prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 13 189 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas nurodė, kad byloje prejudiciniais faktais laikytinos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės. Remdamasis nurodytu sprendimu, teismas konstatavo, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingu ieškovui (CK 6.826 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas OLAN-Haushaltsgerate prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą panaikint ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl prejudicini faktų. Apeliantas pažymi, kad tikslu nustatyti, ar Krovinys iš tiesų buvo judinamas, kaip tai numatyta SMGS nuostatose, Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas prašymas apklausti liudytojais asmenis, dalyvavusius surašant 2008 m. spalio 30 d. ekspertizės aktą Nr. 4333, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Kadangi apeliantas neturėjo procesinio statuso Vilniaus apygardos teisme, todėl negalėjo išdėstyti savo pozicijos. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo remtis Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje nustatytais faktais.
2. Dėl ekspeditoriaus prievolių nevykdymo ir netinkamo vykdymo. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad jis nėra atsakingas prieš apeliantą, privalėjo įrodyti, kad nebuvo pažeista ekspedicijos sutartis. Sudaręs ekspedicijos sutartį, atsakovas įgijo prievolę ją tinkamai įvykdyti, t. y. užtikrinti, kad jam patikėtas krovinys būtų nugabentas gavėjui ir jam tinkamai perduotas. Atsakovas jau pačioje užsakymo vykdymo pradžioje pažeidė savo prievoles: neapdraudė Krovinio. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko apeliantas patyrė žalą. Teismas neatsakė ne tik į klausimą dėl prievolės apdrausti Krovinį neįvykdymo, bet ir nesiaiškino, kaip veikė atsakovas ir ar jo veiksmus galima traktuoti kaip pakankamus, siekiant minimizuoti nuostolius tuomet, kai paaiškėjo, kad Krovinys į galinę stotį atgabentas ne visas. Atsakovo, kaip ekspeditoriaus, netinkamų pareigų vykdymą betarpiškai patvirtina komercinio akto nesurašymas (SMGS 18 straipsnis).
3. Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. Teismo atsakovui priteista advokato teisinės pagalbos išlaidų suma akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) ir neatitinka kitų kriterijų, nustatytų CPK 98 straipsnio 2 dalyje. Iš PVM sąskaitų – faktūrų negalima nustatyti, kokie procesiniai dokumentai atsakovui buvo rengiami, be to, už atstovavimą teismo posėdžiuose negalėjo būti priteista daugiau kaip 605 Lt.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lavisos koncernas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1. Dėl prejudicinių faktų. Esminė aplinkybė, lėmusi ieškinio atmetimą civilinėje byloje , buvo ta, jog krovinio gavėjas pažeidė SMGS 29 straipsnio 7 paragrafe numatytus procedūrinius reikalavimus, t. y. jis atidarė Krovinį (nuėmė plombas) nedalyvaujant galinio geležinkelio atstovams, dėl ko nebuvo surašytas komercinis aktas. Ši aplinkybė yra įrodyta bei nepriklauso nuo šalių valios. Dėl to Krovinio vežėjo atsakomybės klausimas dėl Krovinio dingimo/sugadinimo negalėjo būti svarstomas.
2. Dėl netinkamo ekspeditoriaus pareigų vykdymo. Jeigu pagal galiojančias teisės aktų nuostatas ir vežimo sutarties vykdymo aplinkybes vežėjui atsakomybė už krovinio praradimą ar sugadinimą netaikoma arba jis yra atleidžiamas nuo atsakomybės, tos pačios taisyklės taikomos ir ekspeditoriaus atsakomybei prie užsakovą įvertinti (CK 6.826 straipsnio 2 dalis). Iš CK ir SMGS nuostatų (23 straipsnio 1 paragrafas) aišku, jog ekspeditorius atsako tik už krovinio pažeidimus, kilusius pervežimo metu bei tik už tų trečiųjų asmenų veiksmus, kuriuos pasitelkė ekspedijavimo sutarties vykdymui. Neesant komercinio akto, nėra pagrindo vežėjo atsakomybei kilti. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog Krovinys nebuvo apdraustas, būtų reikšminga tik nustačius, kad Krovinys dingo ar buvo sugadintas jam būnant trečiojo asmens dispozicijoje. Šalių sudarytas užsakymas neįpareigojo atsakovo pasirūpinti Krovinio draudimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apelianto nuostolių atsiradimas nesusijęs su Krovinio draudimo nebuvimu.
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pažymi, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos. Teismas pagrįstai, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių, nukrypo nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB Lietuvos geležinkeliai teigia negalintis pasisakyti, sutinka ar ne su apeliaciniu skundu. Jis teigia, kad jo, kaip vežėjo, atsakomybės klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Apeliantui buvo žinoma apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą bylą, todėl jis galėjo įstoti į bylą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ekspeditoriaus atsakomybės apimties ir sąlygų
Krovinių ekspedijavimas – tai krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje (CK 6.824 straipsnio 1 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis). Iš šių nuostatų matyti, kad įstatyme įtvirtinta krovinių ekspedijavimo apibrėžtis yra pakankamai lakoniška, o krovinių ekspedicija laikomi visi veiksmai, susiję su krovinio vežimo organizavimu.
Krovinių ekspedijavimo apimtis priklauso nuo konkrečios krovinių ekspedicijos sutarties sąlygų, t. y. ekspeditorius gali veikti kaip užsakovo atstovas – atsakingas už krovinio pervežimą, taipogi jis gali veikti kaip vežėjas, neatliekantis vežimo asmeniškai, arba kaip vežėjas, vykdantis krovinio vežimą (CK 6.824 straipsnio 7 dalis). Ar konkrečiu atveju ekspedijavimo paslaugas teikia vežėjas ar ekspeditorius veikia kaip vežėjas, nustatoma pagal tai, ar ekspeditorius neįsipareigoja asmeniškai pervežti krovinio, ir, ar tai aiškiai nurodoma ekspedijavimo sutartyje (žr. pvz., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Jutatransa“ v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-177/2009).
Siauriausia apimtimi ekspeditorius veikia tik kaip užsakovo atstovas, kurio tikslas organizuoti krovinio pervežimą. Vis dėlto krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti ne tik krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas, vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas), bet ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tokias kaip krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas (CK 6.824 straipsnio 5 dalis). Ekspeditorius inter alia gali teikti ir kitas (šalutines) paslaugas, pavyzdžiui gauti iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ir kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį ir būklę, iškrauti ir pakrauti krovinius, sumokėti rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugoti, sandėliuoti krovinį (CK 6.824 straipsnio 6 dalis). CK nustatytas krovinių ekspedicijos paslaugų turinys iš esmės analogiškas įtvirtintam Tarptautinės ekspeditorių asociacijų federacijos (FIATA, angl. International Federation of Freight Forwarders Association) patvirtintų Pavyzdinių krovinių ekspedijavimo paslaugų taisyklių (angl. Model Rules of Freight Forwarding Services) – soft law akte, kuriame standartizuotos krovinių ekspedijavimo paslaugų taisyklės, 2.1. punkte. Pažymėtina, kad pagal nacionalinę teisę konkreti ekspeditoriaus prisiimtų prievolių apimtis nustatoma krovinių ekspedicijos sutartyje, užsakovo pateiktame užsakyme (CK 6.825 straipsnio 1 dalis) arba krovinių vežimo važtaraštyje, pasirašytame abiejų šalių (CK 6.825 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo ekspeditoriaus prisiimtų prievolių turinio ir pobūdžio, ekspeditorius įsipareigoja dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti arba/ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Teisės doktrinoje išskiriama, kad ekspeditoriaus sutartinė atsakomybė klasikine prasme pagrįsta kalte dėl pasirinkimo (lot. culpa in eligendo, instruendo vel custodiendo), t. y. nerūpestingumu parenkant, instruktuojant ar prižiūrint trečiuosius asmenis, pasitelktus krovinio pervežimui. Tačiau tai nereiškia, kad ekspeditorius gali būti laikomas nekaltu vien tik dėl to, kad atskirus veiksmus, numatytus krovinio ekspedicijos sutartyje, atlieka kiti asmenys.
CK 6.826 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, jog ekspeditoriui įrodžius, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui (užsakovo klientui) nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas. Taigi ekspeditoriaus civilinė atsakomybė pagal nacionalinę teisę yra netgi platesnė nei vežėjo, ir tik tais atvejais, jeigu ekspeditorius įrodo, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl ekspeditoriaus pasitelkto vežėjo kaltės, ekspeditoriaus atsakomybė prilyginama vežėjo (CK 6.819-6.820 straipsniai). Toks ekspeditoriaus civilinės atsakomybės apimties įtvirtinimas paremtas ekspeditoriaus civilinės atsakomybės specifiškumu. Ekspeditoriaus civilinė atsakomybė yra ypatinga tuo, kad krovinio ekspedijavimo sutartimi ekspeditorius prisiima del credere pobūdžio atsakomybę už trečiuosius asmenis, t. y. ekspeditorius atsako prieš užsakovą už trečiuosius asmenis, kuriems visiškai ar iš dalies perduodamas krovinio ekspedijavimo sutarties vykdymas (pvz., krovinio sandėliavimas, vežimas), tačiau, atlyginęs užsakovui padarytą žalą, ekspeditorius įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, dėl kurių prievolių pažeidimo kilo žala (CK 6.828 straipsnis). Tokiu būdu krovinio ekspedijavimo teisiniuose santykiuose sukuriama atsakomybės sistema, pagrįsta tuo, kad ekspeditorius už trečiųjų asmenų veiksmus užsakovui yra atsakingas pagal tokias pat taisykles, kurios būtų taikomos, jeigu sutartis dėl paslaugų teikimo su trečiaisiais asmenimis būtų sudaręs asmeniškai užsakovas (CK 6.38 straipsnio 4 dalis, 6.257, 6.828 straipsniai).
Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad nacionalinėje teisėje – CK šeštosios knygos XLI skyriuje, įtvirtinto krovinių ekspedijavimo santykių teisinio reglamentavimo turinys implikuoja, jog ekspeditoriaus civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, kai prarandamas ar sugadinamas visas ar dalis ekspeditoriui perduoto krovinio, nepriklausomai nuo to, ar už prievolės pažeidimą asmeniškai atsakingas ekspeditorius ar trečiasis asmuo, kuriam buvo perduotas krovinio ekspedijavimo sutarties vykdymas. Pažymėtina, kad ekspeditoriaus civilinės atsakomybės ribos yra platesnės nei vežėjo ar kitų asmenų, kadangi skiriasi šių subjektų teikiamų paslaugų pobūdis. Dėl to ekspeditorius gali būti pripažintas atsakingu už užsakovo patirtus nuostolius dėl krovinio praradimo ar sugadinimo ne tik tais atvejais, jeigu nustatoma, kad savo prievoles netinkamai įvykdė ekspeditoriaus pasitelkti tretieji asmenys, bet ir tuomet, jeigu ekspeditorius netinkamai vykdė savo asmenines prievoles (pvz., ekspeditorius klaidingai suformulavo instrukcijas pasitelktiems tretiesiems asmenims, nebuvo pakankamai rūpestingas atliekant muitinės ir kitus formalumus, neapdraudė krovinio ir pan.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspeditoriaus asmeninės atsakomybės už ekspedijavimo sutarties pažeidimą klausimas yra nereikšmingas tik tais atvejais, jeigu ekspeditorius įrodo, kad sutartis pažeista dėl to, kad savo prievolių neįvykdė tretieji asmenys (ne tik vežėjas), kuriems buvo dalinai ar visiškai perduotas ekspedijavimo sutarties vykdymas.
Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo
Nustatyta, kad apeliantas 2008 m. spalio 9 d. pateikė atsakovui užsakymą pristatyti krovinį (buitinę techniką) iš Kauno į Almatą (t. 1, b. l. 13-14). Atsakovas užsakymą priėmė. Taigi susitarimas dėl krovinio ekspedijavimo buvo sudarytas užsakymo sąlygomis (CK 6.173 straipsnio 1 dalis, 6.825 straipsnio 1 dalis). Užsakymo įvykdymui atsakovas pasitelkė trečiąjį asmenį AB Lietuvos geležinkeliai. Krovinį pristačius į paskirties vietą paaiškėjo, kad dalis krovinio sugadinta, o dalis pavogta. Byloje pareikštu ieškiniu apeliantas įrodinėjo, kad jo patirtą žalą turi atlyginti atsakovas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje UAB „Lavisos koncernas“ v. AB Lietuvos geležinkeliai, bylos Nr. 2-239-262/2011, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog trečiasis asmuo AB Lietuvos geležinkeliai tinkamai įvykdė su atsakovu sudarytą vežimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pripažino nurodytu Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes turint prejudicinių faktų galią šioje byloje.
Aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punktą dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; kt.). Apeliantas nurodytoje civilinėje byloje UAB „Lavisos koncernas“ v. AB Lietuvos geležinkeliai nedalyvavo, todėl Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės jo atžvilgiu nelaikytinos prejudiciniais faktais.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik be pagrindo aptartas faktines aplinkybes pripažino turinčiomis prejudicinių faktų galią šioje byloje, bet ir klaidingai aiškino ir taikė CK 6.826 straipsnio normas, nustatančias ekspeditoriaus civilinės atsakomybės ribas. Iš apskųsto teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė ekspeditoriaus civilinę atsakomybę esant lygiavertę vežėjo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, apsiribojo nuorodomis į pirmiau minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes, jog buvo pažeista krovinio iškrovimo procedūra, todėl nėra galimybės nustatyti krovinio praradimo aplinkybes ir inter alia už krovinio praradimą atsakingu pripažinti trečiąjį asmenį. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju trečiojo asmens AB Lietuvos geležinkeliai veiksmų, atliekant krovinio vežimą, teisėtumo klausimas reikšmingas tik tuo aspektu, jog jo pagrindu būtų galima nustatyti atsakovo, kaip ekspeditoriaus, civilinės atsakomybės ribas, t. y. ar jo atžvilgiu taikytina CK 6.826 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis. Atsakovui neįrodžius, kad dalis krovinio buvo pavogta, o dalis sugadinta dėl trečiojo asmens AB Lietuvos geležinkeliai kaltės, turėjo būti aiškinamasi, ar atsakovas asmeniškai nėra atsakingas už apelianto patirtą žalą.
Kaip minėta pirmiau, krovinių ekspedijavimas yra kompleksinė paslauga, kurios negalima mechaniškai sutapatinti su krovinio pervežimo organizavimo paslaugos teikimu, todėl kiekvienu atveju privalu vertinti šalių susitarimo dėl krovinio ekspedijavimo turinį, jos sąlygas, o kartu ir ekspeditoriaus prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK nėra įtvirtinto baigtinio paslaugų, priskiriamų krovinių ekspedijavimui, sąrašo. Pavyzdžiui, krovinių ekspedijavimo teisiniuose santykiuose įprasta praktika, kai ekspeditorius prisiima prievolę pasirūpinti krovinio draudimu (žr. Pavyzdinių krovinių ekspedijavimo paslaugų taisyklių 2.1. punktą). Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ne tik atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir nesiaiškino atsakovo įsipareigojimų apeliantui turinio, nors pastarasis vienu iš atsakovo neteisėtų veiksmų, sąlygojusių apelianto patirtus nuostolius, įvardino krovinio neapdraudimą bei teigė, kad atsakovas neužtikrino pakankamo atidumo laipsnio prižiūrint krovinio pervežimą, iškrovimą ir perdavimą gavėjui. Taigi šios aplinkybės buvo byloje pareikštų reikalavimų įrodinėjimo dalyko sudedamoji dalis. Iš to, kas nurodyta, aišku, jog pirmosios instancijos teismas ne tik klaidingai taikė proceso ir materialiosios teisės normas (CPK 182 straipsnio 2 punktas, CK 6.828 straipsnis), bet ir neišnagrinėjo visų apelianto argumentų, nenustatinėjo faktinių aplinkybių, reikšmingų atsakovo veiksmų kvalifikacijai civilinės atsakomybės požiūriu.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos reikšmingos šiai bylai tinkamai išspręsti faktinės aplinkybės ir netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, todėl buvo neatskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie pažeidimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
Teisėjai Alė Bukavinienė
Rasa Gudžiūnienė
Gintaras Pečiulis