Administracinė byla Nr. eA-1057-624/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01601-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 33.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Flywire Europe, UAB skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Flywire Europe, UAB (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2024 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 2024/(1.160.E-9004)-441-47 „Dėl poveikio priemonės taikymo Flywire Europe, UAB“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl taikomos poveikio priemonės bei neskirti jokios poveikio priemonės arba skirti švelnesnę poveikio priemonę – įspėjimą; 2) tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažintų, kad buvo pagrindas skirti piniginę baudą (atmestų pirmiau nurodytą prašymą) – paskirtą 40 000 EUR dydžio piniginę baudą sumažinti. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komitetas (toliau – ir Lietuvos bankas, ir atsakovas) 2024 m. kovo 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo sprendė, jog pareiškėjas 2023 m. III ir IV ketvirčiais nesilaikė nuosavo kapitalo reikalavimų bei šiuo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu pritaikė poveikio priemonę – skyrė pareiškėjui 40 000 EUR dydžio piniginę baudą. Atsakovas pritaikė neproporcingą ir netinkamą poveikio priemonę, o ši Sprendimo dalis nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta.
2.2. Pareiškėjas sutiko su atsakovo konstatuotu pažeidimu. Vis dėlto, kartu pareiškėjas pateikė Lietuvos bankui savo paaiškinimus dėl to, kodėl toks pažeidimas atsirado ir kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi tam, jog ateityje panašus nuosavo kapitalo trūkumas nepasikartotų. 2024 m. sausio 12 d. gavęs Lietuvos banko prašymą pateikti ataskaitą, kaip pareiškėjas ketina ištaisyti kapitalo trūkumą, jis 2024 m. sausio 17 d. pateikė Lietuvos bankui planą, kuris buvo papildytas 2024 m. sausio 23 d. Pareiškėjas operatyviai reagavo ir ėmėsi visų reikiamų veiksmų tam, kad būtų sukurtas reikiamas rezervas ir klaida ištaisyta.
2.3. Teigdamas, kad pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, Lietuvos bankas nepateikė jokio paaiškinimo ir argumentų, kodėl laikosi tokios pozicijos. Lietuvos bankas tik abstrakčiai nurodė, kad pažeidimo nelaiko mažareikšmiu, nes pažeidimas padarytas, o taipogi atsižvelgus į aplinkybių visumą. Tačiau jokios detalesnės argumentacijos, kaip ši aplinkybių visuma lemia pažeidimo kvalifikavimą atsakovas savo Sprendime nepagrindė ir nepaaiškino. Todėl šioje dalyje Sprendimas negali būti laikomas pakankamai motyvuotu – susipažinus su Sprendimu nei pareiškėjas, nei trečiasis nepriklausomas stebėtojas negalėtų nustatyti, kas lėmė būtent tokį atsakovo vertinimą.
2.4. Lietuvos bankas nurodė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra apysunkis, tačiau tam nepateikė jokių argumentų. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas du ketvirčius neatitiko nuosavo kapitalo reikalavimų, tačiau šis neatitikimas buvo ypač mažas ir nekėlė grėsmės nei Įstaigos mokumui, nei jos galimybėms vykdyti savo įsipareigojimus. Vien tai, kad Lietuvos bankas nuosavo kapitalo reikalavimą laiko esminiu (to neneigiant), tai negali būti absoliutinama, o turi būti atsižvelgiama į konkrečios situacijos aplinkybes. Mažareikšmiškumo aprašas leidžia ir esminį teisės aktų pažeidimą pripažinti mažareikšmiu, jei nuo reikalavimų nukrypta labai nedaug. Tokia situacija susiklostė ir šiuo atveju, kai nuo nuosavo kapitalo reikalavimų buvo nukrypta 0,01 ir 0,06 dalimis nuo reikalaujamo rodiklio. Pažeidimo mastas buvo mažas ir nepaveikė jokių asmenų, pažeidimas yra vienkartinis ir truko labai trumpai. Nėra ginčo, kad pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Teisės akto pažeidimas buvo padarytas dėl techninės klaidos – jis pasireiškė dėl pakeisto pareiškėjo vertinimo metodo iš A metodo į B metodą, o prie pažeidimo padarymo prisidėjo ir i-APS sistemos trūkumai, apie kuriuos pareiškėjas buvo informavęs Lietuvos banką.
2.5. Tuo atveju, jei Lietuvos bankas būtų nustatęs, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, tai būtų iš esmės pakeitę pareiškėjui taikytinos poveikio priemonės taikymo eigą. Pareiškėjas nurodė Mažareikšmiškumo aprašo 6 p., Baudų apskaičiavimo aprašo 9.1.1 p.
2.6. Lietuvos bankas nepagrįstai skyrė pareiškėjui piniginę baudą, o ne įspėjimą. Būtent įspėjimas būtų atitikęs poveikio priemonėmis siekiamus tikslus ir buvęs proporcinga poveikio priemone už šį pažeidimą. Pareiškėjas nuosavo kapitalo rodiklius pažeidė ypač minimaliai, pažeidimą pripažino ir jį operatyviai ištaisė, pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių nei tretiesiems asmenims, nei finansiniam stabilumui, nei pareiškėjo veiklai; pareiškėjas bendradarbiavo su Lietuvos banku, pateikė savo paaiškinimus ir informavo apie pažeidimo ištaisymą dar iki Lietuvos bankui konstatuojant, kad pažeidimas buvo padarytas; kaip pažymėjo ir pats Lietuvos bankas, nėra pagrindo manyti, kad nustatytas teisės aktų pažeidimas turės neigiamų pasekmių finansų rinkos stabilumui; pareiškėjas negavo pajamų ar kitokios turtinės naudos iš padaryto pažeidimo ir nesiekė jų gauti, kaip ir tokiu pažeidimu niekam nebuvo padaryta žala; taigi, pažeidimas nebuvo daromas tyčia ar sąmoningai; pareiškėjo atlikti veiksmai aiškiai rodo, jog pareiškėjas ištaisė pažeidimą, o veiksmai, kurių ji ėmėsi, leidžia teigti, kad toks pažeidimas ateityje nepasikartos.
2.7. Atsakovas Sprendime nepaaiškino, kaip šis pažeidimas koreliuoja su pažeidimo padarymo aplinkybėmis, tikslais, poveikiu ir pan. Antra, nustatęs pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes Lietuvos bankas sumažino bazinį baudos dydį 20 proc. Sprendime nėra paaiškinta, kodėl, nustačius pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bazinis baudos dydis buvo sumažintas 20 proc., o ne daugiau. Baudų apskaičiavimo aprašas nenumato jokių kriterijų, kuriais remdamasis atsakovas galėtų spręsti dėl bazinio baudos dydžio sumažinimo 20 ar 50 proc.
3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jo netenkinti, atsiliepime nurodydamas šiuos argumentus:
3.1. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 13 d. Lietuvos bankui pateikė 2023 m. III ketv. pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitą (toliau – Ataskaita), iš kurios duomenų matyti, kad pareiškėjo turimas nuosavas kapitalas sudarė 870 000 Eur, o nuosavo kapitalo poreikis sudarė 881 000 Eur, atitinkamai nuosavo kapitalo trūkumas sudarė 11 000 Eur. 2024 m. sausio 23 d. Pareiškėjui pateikus 2023 m. IV ketv. Ataskaitas, buvo nustatytas dar didesnis nuosavo kapitalo trūkumas – turimas nuosavas kapitalas sudarė 875 000 Eur, o nuosavo kapitalo poreikis sudarė 926 000 Eur, atitinkamai nuosavo kapitalo trūkumas sudarė 51 000 Eur. Pareiškėjas susidariusį trūkumą ištaisė tik 2024 m. I ketv. antrojoje pusėje, kai pareiškėjo akcininkas 2023 m. vasario 19 d. pervedė piniginį įnašą į pareiškėjo banko sąskaitą. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas netinkamai vykdė nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimus, Lietuvos bankas Sprendimu pareiškėjui paskyrė 40 000 Eur baudą.
3.2. Pareiškėjo vadovui 2021 m. gegužės 14 d. buvo išsiųstas Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos raštas Nr. S2021/(34.54.E-3402)-12-2676 „Dėl elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų veiklos valdymo, vidaus kontrolės ir atitikties kultūros stiprinimo“, kurio V skyriuje atkreipiamas dėmesys, kad įstaigų vadovai privalo prognozuoti veiklos rezultatus ir planuoti veiklą taip, kad Įstaigos veiktų stabiliai ir patikimai nuolat, o ne tik ketvirčio pabaigoje tenkintų joms taikomus nuosavo kapitalo reikalavimus. Taigi pareiškėjui dar iki pažeidimo padarymo buvo puikiai žinoma Lietuvos banko pozicija dėl nuosavo kapitalo laikymosi svarbos ir, kad nuosavo kapitalo pakankamumą mokėjimo įstaigos turi užtikrinti nuolatos, o nuosavo kapitalo trūkumo taisymas retrospektyviai yra laikoma ydinga praktika. Pareiškėjo teiginys, kad pažeidimas buvo vienkartinis ir truko labai trumpai neatitinka faktinių aplinkybių. Pažeidimas truko ne vieną, o du ataskaitinius laikotarpius (2023 m. III ketv. ir 2023 m. IV ketv.). Mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo pakankamumą turi užtikrinti nuolat (ne tik ketvirčio pabaigoje), o pareiškėjas ne tik, kad ketvirčio pabaigoje neužtikrino nuosavo kapitalo trūkumo, tačiau pažeidimas buvo tęsiamas ir nuosavo kapitalo trūkumas 2023 m. IV ketv. duomenimis buvo dar didesnis.
3.3. Lietuvos bankas nurodė Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Banko valdybos 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 03-83 „Dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo taisyklių ir elektroninių pinigų įstaigų (mokėjimo įstaigų) pradinio kapitalo ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitos formų patvirtinimo“ 19 punktą. Pareiškėjas argumentavo pažeidimo trumpalaikiškumą, nurodydamas, kad pateikė 2023 m. IV ketv. ataskaitas, kurias jį įpareigoja pateikti teisės aktai ir kurias (nors Lietuvos bankas ir netaikė atsakomybės) pateikė nesilaikydamas teisės aktų nustatytų terminų. 2024 m. vasario 16 d. Pareiškėjo akcininkas priėmė sprendimą suformuoti 300 000 Eur pareiškėjo atsargos rezervą, o 2024 m. vasario 19 d. pareiškėjo akcininkas pervedė lėšas į pareiškėjo banko sąskaitą, t. y. pažeidimas buvo ištaisytas vasario 19 d. Net ir teigiant, kad pareiškėjas apie kapitalo trūkumą sužinojo pateikus 2023 m. III ketv. patikslintą Ataskaitą 2023 m. gruodžio 13 d. (kas savaime parodo pareiškėjo netinkamą kapitalo stebėsenos ir apskaičiavimo metodiką), nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas Sprendime nustatytą pažeidimą ištaisė operatyviai, o netgi priešingai: pareiškėjo kapitalo trūkumas susiformavo 2023 m. III ketv., o ištaisytas buvo tik 2024 m. I ketv. antrojoje pusėje. Atsakovas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad pažeidimo, kuris truko beveik 3 ketvirčius nėra pagrindo, laikyti trumpalaikiu, o pareiškėjo taikytas priemones, kai pažeidimas buvo šalinamas 2 mėnesius – operatyviomis.
3.4. Pareiškėjo argumentai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl techninės klaidos, taip pat atmestinas. Pareiškėjas dar 2022 m. spalio 7 d. kreipėsi į Lietuvos banką su įsipareigojimo raštu, kuriame nurodė, kad įsipareigoja keisti nuosavo kapitalo skaičiavimo metodą iš A į B, o 2023 m. kovo 1 d. pranešimu patvirtino, kad nuosavo kapitalo skaičiavimo metodas bus keičiamas. Pareiškėjas apie planuojamą nuosavo kapitalo skaičiavimo metodą Lietuvos banką informavo likus metams iki pažeidimo, todėl Lietuvos banko vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasiruošti ir negalėjo nesuprasti, koks 2023 m. III ketv. nuosavo kapitalo skaičiavimo metodas buvo taikomas pareiškėjui. Lietuvos bankas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas būtų nuolat stebėjęs nuosavo kapitalo pakankamumą, trūkumas nebūtų susiformavęs. Tai, kad pareiškėjas pats nepastebėjo, jog 2023 m. III ketv. Ataskaitoje apskaičiuotas daugiau nei 7 kartus didesnis nuosavo kapitalo rodiklis už realų 2023 m. III ketv. rodiklį, parodo, kad pareiškėjas netaikė kapitalo pakankamumo stebėsenos.
3.5. Atsižvelgiant į tai, kad pažeistas vienas iš pagrindinių mokėjimo įstaigoms taikomų reikalavimų, pareiškėjas buvo informuotas, kokią kapitalo pakankamumo reikalavimų laikymosi praktiką Lietuvos bankas vertina kaip neigiamą ir ydingą, pareiškėjas netaikė jokių nuosavo kapitalo stebėsenos metodų, pažeidimas truko kelis ataskaitinius laikotarpius ir pareiškėjas jį delsė ištaisyti, taip pat į tai, kad nėra pagrindo teigti, jog pažeidimas yra padarytas dėl techninės klaidos ar žmogiškos klaidos, Sprendime nustatytas pažeidimas negali būti vertintinas kaip mažareikšmis.
3.6. Apysunkį pažeidimo sunkumą nurodo ir tai, kad iš nagrinėjamos situacijos aplinkybių akivaizdu, kad 2023 m. III ketv. pareiškėjas nevykdė jokios kapitalo stebėsenos. Pažeidimas buvo padarytas 2023 m. III ketv., IV ketv. buvo tęsiamas, o ištaisytas tik 2024 m. I ketv. antrojoje pusėje. Nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimai turi būti vykdomi nuolat, todėl toks pažeidimo laiko tarpas nėra ir negali būti kvalifikuotas kaip neilgas. Nagrinėjamo atvejo pažeidimo trukmė turi esminę įtaką pažeidimo sunkumo kvalifikavimui, atitinkamai toks šio pažeidimo trukmė leido kvalifikuoti pažeidimą kaip apysunkį. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė (bendradarbiavimas su Lietuvos banku) konstatuojama tik tuomet, kai finansų rinkos dalyvis aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos banku, kreipiasi savo iniciatyva, aktyviais veiksmais siekia padėti atlikti patikrinimą – taigi, vykdomi aktyvesni veiksmai, negu atsakymas į Lietuvos banko teikiamus paklausimus ar prašomos informacijos teikimas, kai finansų rinkos dalyvis pats deda aktyvias pastangas, teikdamas papildomą reikšmingą informaciją, siekdamas kuo operatyvesnio pažeidimų nustatymo. Šiuo atveju nėra faktinio pagrindo, leidžiančio konstatuoti esant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes nebuvo nustatytas reikšmingas aktyvus (iniciatyvus) pareiškėjo veikimas siekiant padėti Lietuvos bankui atlikti Patikrinimą.
3.7. Poveikio priemonės būtinumas išsamiai motyvuotas ir pagrįstas Sprendime, jokios aiškios teisės taikymo ar aplinkybių vertinimo klaidos nebuvo padaryta, Lietuvos bankas vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir jų suteikta diskrecija parinkti tinkamiausią poveikio priemonę, nepiktnaudžiavo įgaliojimais ir negali būti konstatuojamas akivaizdus diskrecijos ribų peržengimas, laikėsi visų procedūrinių taisyklių, tinkamai nustatė faktines aplinkybes (pareiškėjas, supažindintas su nustatytais teisės aktų pažeidimais, pripažino neįvykdžiusi nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimų), Sprendimu skirta poveikio priemonė kaip tik atitinka tikslus ir uždavinius, kurie buvo įstatymų leidėjo priskirti Lietuvos bankui – užtikrinti finansų rinkos stabilumą ir patikimumą. Lietuvos bankas tinkamai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise ir nėra pagrindo naikinti Sprendimą. Asmeniui taikomos poveikio priemonės turi būti ne tik proporcingos, tačiau ir veiksmingos bei atgrasančios.
3.8. Lietuvos bankas baudą skaičiuoja trimis etapais. Pirmuoju etapu nustatomas bazinis baudos dydis atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, trukmę ir į maksimalų už tokį pažeidimą galimos skirti baudos dydį. Lietuvos bankas Sprendime, priešingai nei pareiškėjas nurodė, aiškiai ir motyvuotai paaiškino, kodėl nagrinėjamos situacijos pažeidimas yra laikytinas apysunkiu: Pareiškėjas nevykdė nuosavo kapitalo poreikio stebėsenos, Lietuvos bankas buvo atkreipęs dėmesį į nuosavo kapitalo reikalavimų laikymosi svarbą, pažeidimas truko du ataskaitinius laikotarpius, o pareiškėjas delsė ištaisyti pažeidimą. Antrajame etape baudos dydis buvo sumažintas, atsižvelgiant į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes: pareiškėjas pripažino, kad netinkamai vykdė nuosavo kapitalo reikalavimus ir pašalino teisės akto pažeidimą ir ėmėsi veiksmų, kad pažeidimas ateityje nesikartotų. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos 2 lengvinančios aplinkybės, 20 proc. sumažintas baudos dydis laikytinas proporcingas. Trečiuoju baudos apskaičiavimo etapu nustatoma, ar pirmuoju ir antruoju etapais nustatytas baudos dydis užtikrina poveikio priemonės proporcingumą, atgrasomąjį poveikį, ar yra kitų reikšmingų, tačiau pirmuoju ir antruoju etapais nevertintų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pirmuoju ir antruoju etapais nustatytą baudos dydį mažinti arba didinti. Lietuvos bankas šiame etape, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, į tai, kad iki šiol pareiškėjui poveikio priemonės už mokėjimo įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nebuvo taikytos ir jų poveikio jis nėra patyręs, ir į tai, kad, pritaikius mažesnio dydžio sankciją, yra pagrindo tikėtis, kad bus užtikrinta pažeidimų prevencija ateityje, apskaičiuotinas baudos dydis sumažintas iki 40 000 Eur. Priešingai, nei pareiškėjas teigė, Lietuvos bankas įvertino visas aplinkybes ir pareiškėjo teiktus argumentus ir individualizuodamas.
3.9. Sprendime paskirta bauda sudaro tik 0,16 proc. pareiškėjo 2023 m. bendrųjų metinių pajamų, kai maksimali skirtina bauda yra 10 proc. bendrųjų pajamų. Minėti skaičiai rodo ir tai, kad vadovaudamasis proporcingumo principu Lietuvos bankas itin reikšmingai sumažino pareiškėjui skirtinos baudos dydį, bet, inter alia, siekdamas specialiosios ir bendrosios pažeidimų prevencijos nustatė tokį jos dydį, kuris būtų paveikus ir tiek pareiškėją, tiek kitus finansų rinkos dalyvius atgrasantis nuo tokio pažeidimo darymo. Švelnesnis baudos dydis šioje situacijoje nebūtų adekvatus pareiškėjo padaryto pažeidimui pavojingumui.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Lietuvos banko Sprendimo dalį dėl taikomos poveikio priemonės, kuria pareiškėjai skirta 40 000 Eur bauda. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 7385,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas konstatavo, kad byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, kaip ir nėra ginčo dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo, t. y. pareiškėjas sutinka su padarytu pažeidimu, nustatytomis pažeidimo aplinkybėmis. Pareiškėjas nesutiko ir ginčijo tik paskirtos sankcijos dydį (griežtumą) ir teigė, kad paskirta piniginė sankcija neatitinka pažeidimo pobūdžio, yra neproporcinga padarytam pažeidimui.
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymas (toliau – MĮĮ), Lietuvos banko valdybos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 03-175 „Dėl Teisės akto pažeidimo pripažinimo mažareikšmiu tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Teisės akto pažeidimo pripažinimo mažareikšmiu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Baudų apskaičiavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2018 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 03-126 „Dėl Baudų apskaičiavimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Baudų apskaičiavimo aprašas).
7. Teismas, išanalizavęs Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 7 punktą, darė išvadą, kad Lietuvos bankas, turėdamas galias nustatyti teisinį reguliavimą dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir finansų rinkos priežiūros, kartu turi pareigą nustatyti aiškų, suprantamą finansų rinkos dalyviams reguliavimą, be to, privalo nuolatos konsultuoti Lietuvos banko atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais ir imtis kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams. Kitaip tariant, Lietuvos bankas, turėdamas kompetenciją tiek nustatyti reguliacines priemones, tiek jas išaiškinti, tiek atskleisti, privalo pirmiausia palaikyti tokius finansų rinkos reguliavimą ir priežiūrą, kad finansų rinkos dalyvių baudimas už pažeidimus būtų iš tikrųjų pagrįstas ir taikytinas tik esant neišvengiamai būtinybei. Dar daugiau, aptariamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja Lietuvos banko ne tik teisę, bet ir pareigą netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis arba jeigu Lietuvos bankas turi pagrindą manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones: taigi, jeigu galima išvengti poveikio priemonių taikymo finansų rinkos dalyviams, jų taikyti nereikėtų.
8. Teismas išanalizavo MĮĮ 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 16 straipsnio 3 dalį, Aprašo 2-4 punktą, VAĮ 3 straipsnio 4 punktą, 10 straipsnio 5 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
9. Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, sprendė, kad atsakovas neargumentavo ir nemotyvavo, kodėl pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu.
10. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas niekaip nevertino Aprašo 5.2 ir 5.4 ir 5.5 nurodytų mažareikšmiškumo požymių, t. y. nevertino pažeidimo masto, nenurodė, ar dėl šio pažeidimo buvo paveiktų asmenų, neanalizavo, ar teisės akto pažeidimas sukėlė neigiamus padarinius, jei taip, kokia jų reikšmė. Lietuvos bankas nurodė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra apysunkis, tačiau tam nepateikė jokių argumentų. Teismas darė išvadą, kad atsakovas formaliai, neanalizuojant mažareikšmiškumo kriterijų, konstatavo, kad pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu. Apraše nurodyta, kad Lietuvos bankui gali pakakti nustatyti vieną iš mažareikšmiškumo požymių, kad būtų pagrindas teisės akto pažeidimą laikyti mažareikšmiu. Šiuo atveju atsakovas, detaliai nevertinęs visų mažareikšmiškumo kriterijų, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo padaryto pažeidimo negalima vertinti kaip mažareikšmio.
11. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad Lietuvos bankas neprivalo pripažinti pažeidimo mažareikšmiu, jeigu iš nustatytų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti tokią išvadą, tačiau turi būti nustatyta aplinkybių visuma, aptarti visi apraše nustatyti kriterijai, ir tik tada gali būti vertinama, ar pažeidimą galima pripažinti mažareikšmiu.
12. Dėl atsakovo atsiliepime į skundą ir posėdžio metu pateiktų argumentų, jog pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, teismas nurodė, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui.
13. Teismo vertinimu, Sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu ir yra apysunkis, neatitinka VAĮ nuostatų reikalavimų, motyvai yra formalaus pobūdžio, nevertinti visi Aprašo 5 punkte nurodyti kriterijai, todėl pripažintina nepagrįsta ir neteisėta. Teismui nustačius, kad atsakovo sprendimo dalis, kuria buvo nustatyta, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu, yra nemotyvuota ir nepagrįsta, nėra tikslinga vertinti sprendimo dalies, kuria buvo paskirtas konkretus baudos dydis pareiškėjui.
14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, į tai, kad skundžiama Sprendimo dalis neatitinka VAĮ nuostatų reikalavimų, remiantis aptartomis aplinkybėmis ir ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, jog atsakovo priimto Sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nemotyvuota ir neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui skirta 40 000 Eur bauda, naikintina.
15. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 7385,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
16. Atsakovas Lietuvos bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Vertindamas, ar teisės akto pažeidimas pripažintinas mažareikšmiu, Lietuvos bankas atliko kompleksinį reikšmingų aplinkybių vertinimą, o ne pavienių aplinkybių nustatymą. Sprendimu formuojamas precedentas, kai dėl atskirų faktinių aplinkybių yra nustatomas pažeidimo mažareikšmiškumas, visiškai neįvertinus to, kad pažeidimas yra susijęs su vienu pagrindinių finansinę ir operacinę riziką ribojančių reikalavimų mokėjimo įstaigai, gali daryti neigiamą įtaką finansų rinkos priežiūros politikai ir sumenkinti priežiūros veiksmingumą.
16.2. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Aprašo 4 punktu, pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog Lietuvos bankas kiekvienu atveju yra įpareigotas vertinti kiekvieną mažareikšmiškumo požymį. Vadovaujantis Aprašu, Lietuvos bankui yra suteikta diskrecija kiekvienu atveju įvertinti konkrečias faktines aplinkybes, o ne formaliai aptarti Aprašo II skyriuje nustatytus mažareikšmiškumo požymius.
16.3. Lietuvos bankas nesutinka, kad Lietuvos banko sprendime nebuvo vertinami ir atskiri mažareikšmiškumo požymiai, nustatyti Aprašo 5.2, 5.4 ir 5.5 papunkčiuose.
16.4. Nors vertinant Aprašo 5.2 papunktyje nurodytą požymį, be kita ko yra atsižvelgiama į dėl teisės akto pažeidimo paveiktų asmenų skaičių, vien tokių asmenų neįvardijimas, neturėtų būti pripažįstamas, kaip Aprašo 5.2 papunktyje nustatyto požymio buvimas. Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad taikydamas poveikio priemonę pareiškėjui, Lietuvos bankas vykdo ne tik pareiškėjo tiesioginę priežiūrą (mikroprudencinė priežiūra), tačiau kartu ir informuoja finansų rinką, jog toks pažeidimas, kai nesilaikoma pagrindinių mokėjimo įstaigai taikomų reikalavimų, yra už tolerancijos ribų (makroprudencinė priežiūra). Suformuotas precedentas, kai mokėjimo įstaiga gali daugiau nei 2 ataskaitinius laikotarpius nesilaikyti nuosavo kapitalo reikalavimų, galėtų padaryti realią žalą visai finansų rinkos patikimumui.
16.5. Lietuvos bankas, vertindamas Aprašo 5.4 papunktyje nurodytą požymį, atsižvelgia ne tik į materialius pažeidimo padarinius, bet ir į tai, kokių padarinių dėl teisės akto pažeidimo galėjo kilti. Lietuvos banko sprendime yra aiškiai nurodyta, kad Lietuvos banko sprendime konstatuotas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimų tikslas – užtikrinti įstaigos finansinį stabilumą, t. y. nesilaikant nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimų, kyla reali rizika dėl įstaigos finansinės būklės. Mažareikšmis teisės pažeidimas turėtų būti siejamas su žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms, o ne su tiesiogine materialia žala, padaryta konkrečiu pažeidimu. Ginčo atveju pareiškėjas neatitiko mokėjimo įstaigai taikomų reikalavimų. Esant analogiškai situacijai, jei pareiškėjas neturėtų pakankamo suformuoto pradinio kapitalo, pareiškėjui kreipiantis dėl mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo, jos prašymas nebūtų tenkintas. Pažeidimo padarymo metu pareiškėjas neatitiko mokėjimo įstaigos licencijai taikomų reikalavimų, dėl ko savaime pažeidimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis.
16.6. Lietuvos bankas taip pat įvertino, ar pažeidimas buvo padarytas dėl techninės klaidos, kaip tai nurodyta Aprašo 5.5 papunktyje. Įstaiga į Lietuvos banką kreipėsi su ketinimais pakeisti nuosavo kapitalo skaičiavimo metodą dar 2022 m. spalio 7 d., o 2023 m. kovo 1 d. patvirtino, kad nuosavo kapitalo pakankamumo skaičiavimo metodas bus keičiamas, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimų nesilaikė dėl techninės klaidos, kai nuosavo kapitalo skaičiavimo metodo pakeitimui ruošėsi beveik metus laiko.
16.7. Atsakovas Sprendime ir ginčo nagrinėjimo metu aiškiai pasisakė, kodėl Aprašo 5.5 papunktyje nurodytas mažareikšmiškumo požymis negali būti nustatytas dėl i-APS sistemos techninės problemos. Pareiškėjas turėjo nuolatos sekti nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimus, kasdien tikrinti, koks yra nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklis.
16.8. Nei Lietuvos banko atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei teismo posėdžio metu Lietuvos bankas papildomai nemotyvavo Lietuvos banko Sprendimo ir juo labiau nenurodė papildomų pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų. Teismo posėdžio metu Lietuvos bankas atsakė į teismo ir pareiškėjo klausimus, kurių dalis buvo formuojami, kaip hipotetinės situacijos ir pagrindė savo poziciją, kodėl pareiškėjo skundas yra atmestinas. Tačiau teismas 2024 m. spalio 7 d. sprendime nurodė, kad Lietuvos banko argumentai teismo proceso metu vertintini kaip papildomi ir neturėtų daryti įtakos dėl teismo sprendimo priėmimo. Lietuvos bankas nesutinka su teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendime išdėstyta pozicija. Atsakovo pareiga administraciniame procese yra įrodinėti savo veiksmų teisėtumą, be kita ko įskaitant ir atsikirtimus į pareiškėjo teiginius. Tačiau nurodyta teismo pozicija tokią Lietuvos banko pareigą iš esmės apriboja, nes Lietuvos banko veiksmų teisėtumo įrodinėjimas viso proceso metu buvo įvertintas, kaip papildoma motyvacija.
16.9. Atsikirtimai į kitos proceso šalies reikalavimus ir atsakymai į teismo suformuluotus klausimus negali būti nevertinami vien dėl todėl, kad jie nebuvo iš anksto aptarti skundžiamame individualiame administraciniame akte. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai individualaus administracinio akto tinkamai ir pakankamai motyvuoti nebūtų įmanoma, o toks individualus teisės aktas a priori būtų laikomas neatitinkančiu VAĮ nuostatų.
17. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Lietuvos bankas tik abstrakčiai nurodė, kad pažeidimo nelaiko mažareikšmiu, nes pažeidimas padarytas ir atsižvelgus į aplinkybių visumą. Tačiau jokios detalesnės argumentacijos, kaip ši aplinkybių visuma lemia pažeidimo kvalifikavimą, atsakovas savo Sprendime nepagrindė ir nepaaiškino.
17.2. Lietuvos banko teiginys, kad atsakovas atliko kompleksinį aplinkybių vertinimą, nėra pagrįstas. Vien tai, jog Sprendime nurodyta, kad pažeidimas nėra mažareikšmis, atsižvelgus į „išdėstytų aplinkybių visumą“ ir paminėjus patį pažeidimą, nėra ir negali būti laikoma „kompleksiniu aplinkybių vertinimu“. Apeliaciniame skunde Lietuvos bankas taip ir nenurodė, kurioje Sprendimo dalyje atsakovas įvertino mažareikšmiškumo požymius. Būtent tokio vertinimo nebuvimas ir buvo pagrindas pirmosios instancijos teismo išvadai.
17.3. Atsakovo patvirtintas Aprašas numato galimybę pažeidimą pripažinti mažareikšmiu, esant bent vienam mažareikšmiškumo kriterijui, tačiau tokios galimybės atsakovas Sprendime apskritai nesvarstė.
17.4. Lietuvos bankas nevertino Aprašo 5.2, 5.4 ir 5.5 p. nustatytų mažareikšmiškumo požymių, o apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, jog šių požymių nebuvo, nėra pagrįsti, o ir dėstomi post factum.
17.5. Dėl Aprašo 5.2 papunktyje nurodyto požymio taikymo, pareiškėjas nurodo: 1) Sprendime Lietuvos bankas nevertino šio mažareikšmiškumo kriterijaus, 2) Lietuvos bankas visiškai ignoruoja tai, kad pažeidimas pasireiškė ypač mažu nuokrypiu nuo reikalaujamo rodiklio, 4) vien tai, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui neproporcingo dydžio, neindividualizuotą sankciją, kartu nori informuoti ir kitus finansų rinkos dalyvius apie savo tolerancijos ribas, nėra pakankamas pagrindas a priori atmesti pažeidimo pripažinimo mažareikšmiu galimybę – tokio teisinio pagrindo Lietuvos bankui nenustato nei įstatymai, nei jo paties patvirtintas Aprašas, 4) Lietuvos bankas tik hipotetiškai nurodo, kad pažeidimas gali daryti realią žalą finansų rinkos patikimumui, bet nėra ginčo, jog šiuo atveju tokia žala nekilo ir negalėjo kilti.
17.6. Dėl Aprašo 5.4 papunktyje nurodyto požymio taikymo pareiškėjas pažymi: 1) Lietuvos banko apeliacinio skundo argumentai prieštarauja paties atsakovo Sprendimo išvadai: „nenustatyta, kad padarytas teisės akto pažeidimas [...] keltų grėsmę finansų rinkos stabilumui ir patikimumui“, 2) teigdamas, kad Lietuvos bankas turi atsižvelgti ir į tai, kokie padariniai galėjo kilti, Lietuvos bankas nepaaiškina, kokie konkrečiai padariniai galėjo kilti šiuo atveju, kai pareiškėjas (dėl techninės klaidos) nukrypo nuo nuosavo kapitalo reikalavimų minimaliai, 3) Lietuvos banko argumentai dėl to, jog pareiškėjui nebūtų išduota licencija, neturi jokios reikšmės ir laikytini tik atsakovo gynybine taktika.
17.7. Dėl Aprašo 5.5 papunktyje nurodyto požymio taikymo pareiškėjas nurodo: 1) pareiškėjas pakeitė savo nuosavo kapitalo vertinimo metodą iš A metodo į B metodą, o prie pažeidimo padarymo prisidėjo Lietuvos banko administruojamos i-APS sistemos trūkumai, apie kuriuos pareiškėjas buvo informavęs Lietuvos banką, 2) atsakovas pripažino savo administruojamos i-APS sistemos klaidas, tačiau šių klaidų nepripažįsta reikšmingomis, 3) nėra ginčo, kad pareiškėjas turi nuolat laikytis nuosavo kapitalo reikalavimų ir pareiškėjas jų laikosi, o pažeidimo būtų buvę išvengta, jei i-APS sistema būtų veikusi tinkamai – tinkamas šios sistemos veikimas būtų padėjęs pareiškėjui greičiau pastebėti atsiradusį neatitikimą ir jį pašalinti operatyviau.
17.8. Nemotyvavęs savo išvadų Sprendime, Lietuvos bankas negali pildyti Sprendimo argumentų teisminio bylinėjimosi metu.
17.9. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2024/(1.160.E-9004)-441-47 „Dėl poveikio priemonės taikymo Flywire Europe, UAB“ pareiškėjui taikytos poveikio priemonės.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nurodęs, kad tenkina pareiškėjo skundą, panaikino Sprendimo dalį dėl taikomos poveikio priemonės, kuria pareiškėjui skirta 40 000 Eur bauda, motyvuodamas tuo, kad atsakovo priimto Sprendimo dalis, kuria konstatuota, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, nemotyvuota ir neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.
20. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, pareiškėjas pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą – pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), konstatuoja, kad jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu: administracinis teismas, kuris nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (ABTĮ 80 str. 2 d.), sprendime turi atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.).
22. Byloje nagrinėjamas ginčas, nepaisant pareiškėjo skundo reikalavimo formuluotės (panaikinti Sprendimo dalį dėl taikomos poveikio priemonės bei neskirti poveikio priemonės, skirti švelnesnę arba sumažinti paskirtą baudą), kilo dėl pareiškėjo Flywire Europe, UAB reikalavimo – pakeisti Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2024 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 2024/(1.160.E-9004)-441-47 „Dėl poveikio priemonės taikymo Flywire Europe, UAB“ dalį dėl taikomos poveikio priemonės ir (1) neskirti jokios poveikio priemonės, (2) skirti švelnesnę poveikio priemonę – įspėjimą (3) arba paskirtą 40 000 EUR dydžio piniginę baudą sumažinti – pagrįstumo.
23. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tik panaikinęs Sprendimo dalį dėl taikytos poveikio priemonės (40 000 Eur bauda), visų pirma, ne tik neišnagrinėjo skundo reikalavimų, t. y. neskirti jokios poveikio priemonės, (2) skirti švelnesnę poveikio priemonę – įspėjimą (3) arba paskirtą 40 000 EUR dydžio piniginę baudą sumažinti, bet iš esmės sukūrė teisinį neapibrėžtumą administracinėje procedūroje: administracinė procedūra yra užbaigta, kadangi sprendimas, kuriuo ji yra baigiama, nėra panaikintas, tačiau klausimas, dėl kurios ji pradėta, t. y. dėl poveikio priemonės taikymo už padarytą pažeidimą taikymo / netaikymo, nėra išspręstas. Pažymėtina, kad pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginys (7 p.), kad „<...> (i)šanalizavęs Apraše nustatytus mažareikšmiškumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas laikė, jog padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir dėl to panaikino Pareiškėjai paskirtą poveikio priemonę. <...>“, yra niekuo nepagrįstas.
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti reikalavimai administraciniam sprendimui, o ne jo (tokio sprendimo) atskirai daliai, dėl ko administraciniam sprendimo dalis (išskyrus atvejus, kai vienu sprendimu išsprendžiami eilė klausimų, kurie objektyviai gali būti išsprendžiami ir atskirais sprendimais), negali neatitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų turinio reikalavimų.
25. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1-8 punktuose nurodyti duomenys, kurie turi būti nurodyti administracinio sprendime, iš jų – ir: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 p.); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
26. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei ką konstatavo ir teismas, pareiškėjas sutiko ir sutinka su atsakovo Sprendime konstatuotu MĮĮ reikalavimų pažeidimu, tačiau nesutinka su atsakovo sprendimo motyvais, kuriais padarytas MĮĮ reikalavimų pažeidimas nevertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas (taip pat teigia tokius motyvus esant neaiškius ir nepakankamus), dėl ko jam atsisakyta neskirti jokios poveikio priemonės arba skirti švelnesnę poveikio priemonę – įspėjimą, taip pat motyvais, kuriais paskirta 40 000 EUR dydžio piniginė bauda yra proporcinga. Pažymėtina, kad pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nėra teigiama, kad Sprendimas negali būti laikomas teisėtu dėl poveikio priemonės taikymo procedūros trūkumų (trūksta duomenų ir pan.) – pareiškėjas iš esmės tik nesutinka su Sprendimu skirta bauda / jos dydžiu, ginčydamas atsakovo administracinėje procedūroje surinktų duomenų vertinimo pagrindu padarytas išvadas (kad pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu; švelnesnė nei bauda poveikio priemonė negali būti taikoma; kad paskirta 40 000 EUR dydžio piniginė bauda yra proporcinga).
27. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, atsakovas vertino ir pasisakė dėl pareiškėjo paaiškinimų, kurie susiję ir Aprašo požymių nustatymu (Sprendimo 3 dalis), taip pat nurodė motyvus, kuriais pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, ir švelnesnės nei bauda poveikio priemonės taikymas nėra galimas ir kaip nustatytas baudos dydis (Sprendimo 4 dalis). Taigi, nors šiais aspektais Sprendimo motyvacija nėra itin detali, kas pažymėtina, ir nėra aktualu visais atvejais (pavyzdžiui, esant tyčia pažeistiems esminiams teisės aktų reikalavimams ir pan.), įvertinus, kad nėra pagrindo manyti, kad jai (motyvacijai) įvertinti trūksta duomenų ar pan., dėl ko jo (Sprendimo) teisminė patikra šiais aspektais nėra galima, Sprendimas nelaikytinas neteisėtu dėl jo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimams, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas.
28. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.). Tačiau kartu pažymėtina, jog ABTĮ 145 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jeigu naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą (ABTĮ 145 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad, viena vertus, bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo neabejotinai užvilkintų galutinio sprendimo priėmimą, o kita vertus, šalys, kaip matyti iš jų apeliacinės instancijos teismui adresuotuose procesiniuose dokumentuose reiškiamų prašymų ir jų pagrindimo, nemano, jog bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pažeistų jų interesus (sprendimo naikinimo atveju nėra pašoma byla grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui), taip pat nėra duomenų, kad bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti ir tirti naujus įrodymus, byloje yra priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 145 str. 2 d.).
29. Pažeidimų padarymo ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos banko įstatymo, nustatančio, be kita ko, ir bendras finansų rinkos priežiūros nuostatas, 434 straipsnis (2018 m. birželio 5 d. įstatymu Nr. XIII-1231 redakcija), reglamentuojantis Lietuvos banko teisę netaikyti poveikio priemonių, numato, kad Lietuvos bankas, svarstydamas, ar taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdamas į šio įstatymo 433 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas aplinkybes ir kai nėra šio įstatymo 433 straipsnio 9 dalyje ar kituose įstatymuose nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis arba jeigu turi pagrindą manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.
30. Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 7 dalis nustato, kad Lietuvos bankas, priimdamas sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, parinkdamas konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimo asmens gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) juridinio asmens kaltę, fizinio asmens kaltės formą ir rūšį, taip pat asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su Lietuvos banku atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą; 5) šiame ir kituose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų teisės aktų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) priemones, kurių asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, imasi, kad ateityje pažeidimas nesikartotų; 8) kitas finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes.
31. Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 8 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, bendradarbiauja su Lietuvos banku, aktyviai padeda išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes. Lietuvos bankas gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
32. Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 9 dalis nustato, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, pažeidimą padaro tyčia, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad Lietuvos bankas buvo atkreipęs dėmesį į prižiūrimo finansų rinkos dalyvio pažeidimus ar veiklos trūkumus, arba pakartotinai padaro tokį patį pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės.
33. Aprašas, kuriame Lietuvos bankas, turintis teisę leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir finansų rinkos priežiūros, nustatė kriterijus, pagal teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra laikomi mažareikšmiais, numato, kad: mažareikšmiu pažeidimu laikomas toks teisės akto pažeidimas, kurio įtaka (žala) teisės normų saugomoms vertybėms, įvertinus Aprašo II skyriuje nurodytus mažareikšmiškumo požymius, laikytina labai nedidele (Aprašo 2 p.); spręsdamas, ar teisės akto pažeidimas yra mažareikšmis, Lietuvos bankas kiekvienu atveju įvertina konkrečias faktines aplinkybes, vadovaudamasis Aprašo II skyriuje nustatytais mažareikšmiškumo požymiais (Aprašo 3 p.); nė vienas iš Apraše nustatytų mažareikšmiškumo požymių neturi iš anksto nustatytos ir lemiamos įtakos Lietuvos banko sprendimui dėl teisės akto pažeidimo pripažinimo mažareikšmiu, tačiau Lietuvos bankui gali pakakti nustatyti vieną iš mažareikšmiškumo požymių, kad būtų pagrindas teisės akto pažeidimą laikyti mažareikšmiu (Aprašo 4 p.); Aprašo II skyriuje nustatyti mažareikšmiškumo požymiai: pažeisti neesminiai teisės aktų reikalavimai ir (arba) nuo reikalavimų nukrypta labai nedaug. Neesminiais teisės aktų reikalavimais laikytini tokie, kurių nesilaikymas nekelia grėsmės prižiūrimo finansų rinkos dalyvio veiklos tęstinumui, eurų banknotų ir monetų patikimumui, vartotojų ar kitų klientų esminiams interesams, kitiems viešiesiems interesams ar Lietuvos banko galimybėms veiksmingai vykdyti finansų rinkos ir grynųjų pinigų tvarkymo veiklos priežiūros funkciją (Aprašo 5.1 p.); mažas teisės akto pažeidimo mastas. Lietuvos bankas, vertindamas šį mažareikšmiškumo požymį, be kita ko, atsižvelgs į dėl teisės akto pažeidimo paveiktų asmenų skaičių (Aprašo 5.2 p.); teisės akto pažeidimas yra vienkartinis ir (arba) truko labai trumpai. Lietuvos banko vertinimas, ar teisės akto pažeidimas turi šį mažareikšmiškumo požymį, gali skirtis, priklausomai nuo konkretaus teisės akto pažeidimo (Aprašo 5.3 p.); teisės akto pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių arba jie yra nereikšmingi. Lietuvos bankas, vertindamas šį mažareikšmiškumo požymį, be kita ko, atsižvelgs ne tik į materialius pažeidimo padarinius, bet ir į tai, kokių padarinių dėl teisės akto pažeidimo galėjo kilti (Aprašo 5.4 p.); teisės akto pažeidimas buvo padarytas dėl techninės arba žmogiškosios klaidos. Lietuvos bankas, vertindamas, ar nustatytas teisės akto pažeidimas turi šį mažareikšmiškumo požymį, atsižvelgs į techninės arba žmogiškosios klaidos pobūdį. Technine arba žmogiškąja klaida Lietuvos bankas nelaikys asmens suklydimo dėl teisės aktų nuostatų nežinojimo arba neteisingo jų turinio aiškinimo (Aprašo 5.5 p.).
34. Nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su Lietuvos banko ginčijame Sprendimo išvadomis, kad: pareiškėjas pažeidė vieną iš pagrindinių MĮĮ reikalavimų, kurio tikslas – užtikrinti įstaigos finansinį stabilumą ir turimo nuosavo kapitalo pakankamumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad MĮĮ nėra nustatyta jokia reikalavimo dėl turimo nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklio nesilaikymo tolerancijos riba, o pareiškėjas ir neteigia, kad atsakovas, vykdydamas tokio pobūdžio veiklos priežiūrą, būtų suformavęs kitokią kapitalo pakankamumo reikalavimų laikymosi praktiką; pareiškėjas neneigia, kad buvo informuotas, kokią kapitalo pakankamumo reikalavimų laikymosi praktiką Lietuvos bankas vertina kaip neigiamą ir ydingą, tačiau vis tiek laikėsi būtent tokios praktikos. Pažymėtina, kad pareiškėjo atsainų požiūrį į būtinybę užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ne tik aplinkybė, kad, kaip paaiškėjo retrospektyviai, šio reikalavimo laikymasis nebuvo užtikrintas 2023 m. III ketv. ir IV ketv., bet ir aplinkybė, kad 2023 m. spalio 20 d. pareiškėjas sugebėjo parengti ir jo vykdomos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti pradinio ir nuosavo kapitalo skaičiavimo ataskaitas, pagal kurias nuosavo kapitalo rodiklis buvo 6,96, nors iš tiesų jis buvo mažesnis nei reikalaujamas minimalus (1). Kadangi pareiškėjas paaiškinimuose atsakovui nurodė, kad apskaičiuodamas ir stebėdamas savo kapitalo pakankamumo lygį, jis i-APS sistema nesiremia, vien šios sistemos netinkamu veikimu / sutrikimais, kitokia technine arba žmogiškąja klaida tokio pobūdžio pažeidimo padarymas iš esmės negali būti paaiškinamas; pažeidimas, nors ir vertintinas kaip yra vienkartinis, truko tikrai ne trumpai, o ir pagrindo manyti, kad pareiškėjas būtų itin skubėjęs jį ištaisyti, nėra.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos bankas, Sprendime nurodytas aplinkybes (jų visumą) įvertinęs pagal aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, o švelnesnės nei bauda poveikio priemonės taikymas neleistų pasiekti finansų rinkos priežiūros tikslo – užtikrinti pareiškėjo veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams: aplinkybės, jog pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių, nėra padarytas tyčia, pareiškėjo, kuris, byloje pateiktais duomenimis, nėra baustas priežiūros institucijos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis bendradarbiavo su Lietuvos banku nustatant pažeidimo aplinkybes, savaime nėra pagrindas netaikyti poveikio priemonės; nors sutiktina, kad, viena vertus, Lietuvos bankas nepaaiškina, kokie konkrečiai padariniai galėjo kilti ginčo atveju, nukrypus nuo nuosavo kapitalo reikalavimų 0,01 ir 0,06 dalimis nei reikalaujamo, kita vertus, aplinkybė, jog pareiškėjo, kuris yra pelno siekiantis juridinis asmuo, akcininkas, siekdamas, kaip nurodoma, ištaisyti pažeidimą, priėmė sprendimą suformuoti reikiamą 300 000 Eur įmonės atsargos rezervą, nepatvirtina, jo teiginių dėl pažeidimo formalumo.
36. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama atsakovo pareiškėjui paskirto baudos dydžio motyvaciją („<...> trečiuoju etapu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, į tai, kad iki šiol Įstaigai poveikio priemonės už elektroninių pinigų įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nebuvo taikytos ir jų poveikio ji nėra patyrusi, ir į tai, kad, pritaikius mažesnio dydžio sankciją, šiuo atveju yra pagrindo tikėtis, kad bus užtikrinta pažeidimų prevencija ateityje, apskaičiuotinas baudos dydis mažinamas iki 40 000 Eur, <...>“), mano, kad šiuo atveju turėjo būti įvertintos ir aplinkybės, susijusios su atsakovo veikla vykdant priežiūrą (i-APS sistemos veiklos trūkumai; pastabos dėl pareiškėjo 2023 m. spalio 20 d. pateiktų 2023 m. III ketv. Ataskaitų galimo klaidingumo nurodytos tik 2023 m. gruodžio mėn.), ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apskaičiuotinas baudos dydis sumažintas iki 20 000 Eur.
37. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra tenkintinas iš dalies: ginčijamo Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2024 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 2024/(1.160.E-9004)-441-47 „Dėl poveikio priemonės taikymo Flywire Europe, UAB“ dalis dėl baudos skyrimo yra keičiama, sumažinant baudą iki 20 000 Eur.
38. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
39. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, galutinis teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo naudai (sumažinama bauda), pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
40. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
41. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 7385,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, yra pagrindas pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumą sumažinti ir priteisti 3692,72 Eur.
42. Pareiškėjas prašo, be kita ko, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas sudaro: susipažinimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu (367,66 Eur) ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (2268,45 Eur). Susipažinimas su teismo sprendimu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas vyko 2024 m. IV ketvirtį, taigi, išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis – 2196,4 Eur. Susipažinimas su teismo sprendimu truko 1 val. (0,1 x 2196,4 = 219,64 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Įvertinusi pareiškėjo atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2, 7, 8.11 ir 8.19 punktų nuostatas, pagal kurias nustatomas priteistinas dydis už advokato teisinę pagalbą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1244 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Atsakovo Lietuvos banko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo Flywire Europe, UAB skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti atsakovo Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2024/(1.160.E-9004)-441-47 „Dėl poveikio priemonės taikymo Flywire Europe, UAB“ dalį dėl baudos skyrimo, sumažinant skirtą baudą iki 20 000 Eur.
Kitą pareiškėjo Flywire Europe, UAB skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjui Flywire Europe, UAB iš atsakovo Lietuvos Banko 4936,72 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė