VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2003,67 Eur skolos, 120,24 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2002 m. vasario 1 d. ieškovas, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovas. UAB „Vilniaus energija“ iki 2017 m. kovo 29 d., vėliau ieškovas, tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, šiam butui tiekiama šilumos energija, todėl laikoma, kad UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją teisės aktų nustatyta tvarka ir tarifais. Atsakovė už šilumos energiją sumokėjo nevisiškai ir nereguliariai, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. susidarė 2003,67 Eur įsiskolinimas, o už pavėluotą atsiskaitymą atsakovei už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 25 d. paskaičiuotos 120,24 Eur palūkanos. Ieškovas nurodo, kad 2017 m. kovo 29 d. jam buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, įskaitant ir atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisių perėmimą atsakovė buvo informuota pranešimais.
Atsakovei R. P. ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2002 m. vasario 1 d. ieškovas, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovas. 2017 m. kovo 29 d. ieškovui buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, įskaitant ir atsakovės įsiskolinimą.
Bylos duomenimis, UAB „Vilniaus energija“ iki 2017 m. kovo 29 d., vėliau ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai yra prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, šiam butui tiekiama šilumos energija, todėl laikoma, kad UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovei atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją teisės aktų nustatyta tvarka ir tarifais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. atsakovės įsiskolinimas už patiektą šilumos energiją sudaro 2003,67 Eur. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 25 d. ieškovas paskaičiavo atsakovei 120,24 Eur palūkanų. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 2003,67 Eur skolos ir 120,24 Eur palūkanų.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2123,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovės priteistina 49,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (kurias sudaro 48,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos už nekilnojamojo turto registro išrašą ir 0,84 Eur išlaidos už gyventojų registro duomenų išrašus).
Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos, kadangi viršija minimalią nustatytą 3 Eur dydžio sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra 5,58 Eur.
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2003,67 Eur (du tūkstančius tris eurus ir 67 ct) skolos, 120,24 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir 24 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2123,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49,71 Eur (keturiasdešimt devynis eurus ir 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės valstybės naudai 5,58 Eur (penkis eurus ir 58 ct) išlaidų sumą susijusią su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Jankienė