Civilinė byla Nr. e2A-67-464/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01031-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių Retal Germany GmbH ir uždarosios akcinės bendrovės „Retal Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1576-619/2018 pagal ieškovių Retal Germany GmbH, uždarosios akcinės bendrovės „Retal Lithuania“ ieškinį atsakovei AIG Europe Limited, veikiančiai per Suomijos filialą, dėl draudimo išmokos bei susijusių reikalavimų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės Retal Germany GmbH ir UAB „Retal Lithuania“ Vilniaus apygardos teisme 2017 m. gegužės 15 d. pareiškė ieškinį, prašydamos (1) įpareigoti atsakovę AIG Europe Limited, veikiančią per AIG Europe Limited Suomijos filialą (toliau – ir AIG), išmokėti (priteisti)              2 473 943,33 Eur dydžio draudimo išmoką, (2) sumokėti (priteisti) 148 029,92 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų sumą, (3) išmokėti (priteisti) 29 229,19 Eur dydžio draudimo išmoką už ieškovės UAB Retal Germany Gmbh patirtas išlaidas teisinei pagalbai ir teismo ekspertizei, (4) priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, (5) priteisti ieškovėms patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos  teismui 2017 m. spalio 3 d. pateiktame pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ieškovės patikslino ieškinio dalyką, prašydamos iš atsakovės AIG Europe Limited, veikiančią per AIG Europe Limited Suomijos filialą, priteisti ieškovei Retal Germany GmbH   (1) 1 521 277,10 Eur dydžio draudimo išmoką, (2) 91 026,55 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumą, (3) 37 616,91 Eur dydžio draudimo išmoką už Retal Germany GmbH patirtas išlaidas teisinei pagalbai ir teismo ekspertizei, (4) priteisti 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, (5) taip pat priteiti abiems ieškovėms jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

3.       Vilniaus apygardos teismui 2017 m. spalio 3 d. ieškovės taip pat pateikė prašymą dėl dalinio teismo sprendimo priėmimo, prašydamos iš atsakovės AIG Europe Limited, veikiančią per AIG Europe Limited Suomijos filialą, priteisti ieškovei Retal Germany GmbH 735 183 Eur atsakovės neginčijamą draudimo išmokos dalį. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į ginčo sudėtingumą, į atsakovės atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją bei šios pozicijos argumentavimą, 2018 m. vasario 1 d. nutartimi prašymo dėl dalinio teismo sprendimo priėmimo netenkino.    

4.       Ieškovės savo reikalavimus dėl atsakovės pareigos sumokėti draudimo išmoką ir su ja siejamus mokėjimus grindė ieškovės UAB „Retal Lithuania“, kaip draudėjos, ir atsakovės, draudimo bendrovės AIG, kaip draudikės, draudimo sutarties (draudimo poliso Nr. 2001034425) dėl verslo klientų, įskaitant ieškovę Retal Germany GmbH, bendrosios civilinės atsakomybės bei su produktais susijusios civilinės atsakomybės draudimo, sudarymo faktu bei šios draudimo sutarties nuostatomis. Nurodė, kad ieškovės 2014 m. gruodžio 1 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovės atstovus Lietuvos Respublikoje UADBB „Balto Link“, pranešdamos apie potencialų draudžiamąjį įvykį pagal galimai žalą patyrusio asmens, Lenkijos Respublikoje registruotos bendrovės HOOP Polska sp. Z.o.o. (toliau – HOOP bendrovė, bendrovė HOOP), pranešimą apie draudimo sutartimi apdraustos ieškovės Retal Germany GmbH pagamintus ir HOOP bendrovei parduotus plastikinius butelių kamštelius, kurie nušaudo nuo šios bendrovės gaminamų gaiviųjų gėrimų butelių ir taip padaroma žala gaiviuosius gėrimus įsigijusiems vartotojams. Dėl tokių nekokybiškų ieškovės Retal Germany GmbH pagamintų ir HOOP bendrovei parduotų plastikinių kamštelių HOOP bendrovė yra priversta pašalinti iš komercinės apyvartos ir utilizuoti pagamintą gaiviųjų gėrimų produkciją.

5.       UADBB „Balto Link“ atstovai 2014 m. gruodžio 2 d. elektroniniu paštu persiuntė atsakovei AIG užpildytą pranešimą apie potencialų draudžiamąjį įvykį ir nurodė, kad nuo šio momento galima tikėtis eilės reikalavimų atlyginti žalą HOOP bendrovei dėl ieškovės Retal Germany GmbH netinkamai (nekokybiškai) pagamintų plastikinių kamštelių. Ieškovės 2015 m. gegužės 22 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę apie gautą oficialią pretenziją iš HOOP bendrovės ir jos reikalavimą atlyginti žalą dėl įvykusio draudžiamojo įvykio. Atsakovės atstovai  2016 m. balandžio 1 d. raštu patvirtino, kad atsakovė yra informuota apie HOOP bendrovės pareikštus reikalavimus atlyginti žalą, susijusią su ieškovės Retal Germany GmbH pagamintais plastikiniais kamšteliais.

6.       Draudžiamojo įvykio administravimui atsakovė priskyrė žalos administravimo bylos                         Nr. CA1367, o 2016 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu pranešė apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo žalos administravimo byloje Nr. CA1376. Šiame sprendime atsakovė nurodė (pripažino) tokius faktus: (1) draudžiamasis įvykis yra apdraustas draudimo sutartimi, tačiau ne visa bendrovės patirta žala yra atlygintina dėl draudimo sutartyje numatytų išimčių; (2) HOOP bendrovė dėl įvykusio draudžiamojo įvykio reikalauja iš Retal Germany GmbH atlyginti 2 993 968,87 Eur (13 246 040,87 PLN) dydžio žalą; (3) draudimo sutartimi dengiama bendrovės reikalavimų dalis sudaro 2 483 943,33 Eur (10 989 564,79 PLN);           (4) atsakovė priėmė sprendimą draudžiamojo įvykio pagrindu, atskaičiusi privalomąją            10 000 Eur dydžio išskaitą, sumokėti ieškovei 735 183 Eur (3 252 627,03 PLN) dydžio draudimo išmoką, kuri sudaro 30 proc. visos draudimo sutartimi dengiamos bendrovės pagrįstų reikalavimų dalies. Atsakovės nuomone, už likusią reikalaujamos atlyginti žalos dydžio dalį, atsižvelgiant į draudžiamojo įvykio aplinkybes, yra atsakinga pati HOOP bendrovė.

7.       Nesutikdamos su tokia atsakovės pozicija, ieškovės 2016 m. spalio 7 d. pateikė pretenziją, reikalaudamos vykdyti įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, išmokėti atsakovės neginčijamą sumą bei likusią draudimo išmokos sumą pagal 2016 m. gegužės 13 d. sprendime nurodytą draudimo sutartimi dengiamą bendrovės pareikštą reikalavimą atlyginti žalą bendrai                 2 473 943,33 Eur sumai. Tačiau atsakovė, atsakydama į šią pretenziją, nurodė, kad 2016 m. gegužės 13 d. sprendimas nėra įpareigojantis ir atsakovė vis dar vykdo draudžiamojo įvykio tyrimą, todėl nėra suėjęs terminas draudimo išmokos mokėjimui. 

8.       Ieškovių vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė įvykdyti draudimo sutartį, juolab kad jau buvo pripažinusi tiek draudžiamojo įvykio buvimą, tiek ir draudimo sutartimi dengiamą HOOP bendrovės patirtų nuostolių konkrečią dalį, priimdama ir ieškovėms pateikdama 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą. Toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas, juo siekiama užvilkinti draudimo išmokos pagal draudimo sutartį sumokėjimą. Be to, atsakovė nepagrįstai atsisakė leisti ieškovei Retal Germany GmbH pripažinti civilinę atsakomybę už HOOP bendrovės patirtus nuostolius ir tartis su ja dėl žalos kompensavimo sąlygų, siekiant sumažinti ieškovei pareikštus HOOP bendrovės reikalavimus. Visas šias aplinkybes ieškovės nurodė atsakovei 2016 m. lapkričio 29 d. rašte.

9.       Ieškovės pažymėjo, kad jos inicijavo derybas su HOOP bendrove, nuolat teikė informaciją atsakovei apie vykdomų derybų eigą ir reguliariai reikalavo raštu patvirtinti mokėtinos draudimo išmokos sumą, tačiau atsakovė vengė pateikti bet kokį patvirtinimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, vien ragindama ieškoves vykdyti draudimo sutartyje įtvirtintą pareigą derėtis su HOOP bendrove dėl reikalavimų ieškovei Retal Germany GmbH sumažinimo.

10.       Visgi 2017 m. gegužės 4 d. elektroniniame laiške atsakovės atstovas dar kartą pranešė  ieškovėms, kad 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu patvirtinta neginčijama suma, priešingai nei buvo nurodyta ankstesniame, t. y. 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovės atsakyme, yra tai dienai galiojantis atsakovės siūlymas išmokėti neginčijamos sumos dydžio draudimo išmoką, o dėl neginčijamą sumą viršijančios draudimo išmokos atsakovė spręs nenurodytu terminu ateityje, po to, kai nenurodytu terminu užbaigs neva vis dar vykdomą draudžiamojo įvykio priežasčių tyrimą. Tačiau kitą dieną, t. y. 2017 gegužės 5 d. gautame elektroniniame laiške atsakovės atstovas dar kartą pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad draudimo išmoka negali būti išmokama net ir neginčijamos sumos apimtyje.

11.       Ieškinio pateikimo dieną, t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo pranešimo atsakovei apie gautą oficialią pretenziją iš HOOP bendrovės dėl draudžiamojo įvykio, atsakovė nei ieškovei Retal Germany GmbH, nei HOOP bendrovei vis dar nebuvo sumokėjusi jokios draudimo išmokos bei atsisako patvirtinti tokios išmokos mokėjimą ateityje, atsisako nurodyti tokios prievolės įvykdymo terminą. Atsakovė vengia bendrauti su ieškovių atstovais, delsia pateikti informaciją bei nuolat keičia savo poziciją dėl draudimo išmokos mokėjimo, taip akivaizdžiai siekdama ištęsti draudžiamojo įvykio žalos administravimo bylos eigą iki Lietuvos Respublikos teisėje taikytinų senaties terminų ieškovėms ginti savo teises pabaigos. Dėl šių priežasčių ieškovės, nebematydamos galimybės taikiai susitarti su atsakove, kreipėsi su ieškiniu į teismą.

12.       Jau po ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo ir jo priėmimo ieškovė Retal Germany GmbH su HOOP bendrove susitarė dėl mažesnės kompensacijos ir sudarė taikos sutartį, kuria įsipareigojo sumokėti bei sumokėjo 1 350 000 Eur nuostolių atlyginimą, taip pat įsipareigojo priimti ir priėmė grąžinamus nepanaudotus plastikinius kamštelius bendrai 171 277,10 Eur sumai, todėl ieškovės atskiru pareiškimu sumažino savo reikalavimus dėl draudimo išmokos ir nuo jos apskaičiuotų palūkanų sumų, bet prašo papildomai iš draudikės priteisti dėl Vokietijoje vykusio teisminio proceso patirtas išlaidas teisinei pagalbai ir teismo ekspertizei apmokėti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 15 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei Retal Germany Gmbh iš atsakovės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą, 1 340 000 Eur draudimo išmoką, 43 990,12 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 38 590 Eur papildomas draudimo išlaidas, 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojamas nuo priteistos 1 422 580,12 Eur sumos, o kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat priteisė ieškovei Retal Germany Gmbh iš atsakovės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą, 46 637,89 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei AIG Europe Limited, veikiančiai per Suomijos filialą, priteisė iš ieškovės Retal Germany Gmbh 3 412,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovės yra atsakovės draudimo klientai nuo 2011 m. Remiantis ieškovės UAB „Retal Lithuania“ ir atsakovės AIG sudarytos draudimo sutarties dėl įmonių civilinės atsakomybės ir atsakomybės už produktus draudimo nuostatomis, šia sutartimi, apdraustąja yra ieškovė Retal Germany Gmbh, apdrausta veikla – plastikinės (PET) taros ruošinių, PET butelių kamštelių, A-PET plėvelės gamyba ir prekyba PET derva, draudimo brokeris – UADBB „Balto link“, taikoma apsauga – bendroji ir su produktais susijusi atsakomybė, franšizė pagal šią sutartį – 10 000 Eur kiekvienam su produktais susijusios atsakomybės atvejui.

15.       Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl teisės į mokėtiną draudimo išmoką ir jai įgyvendinti reikšmingų aplinkybių. Nors atsakovė ir neginčija ieškovės teisės gauti 21 000 Eur draudimo išmoką, nurodydama, kad pagal draudimo sutarties sąlygas ši išmoka galėtų būti            109 070 Eur dydžio, bet mažintina iki 21 000 Eur sumos taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1013 straipsnio 3 dalį, visgi ir šios išmokos dalies nėra sumokėjusi.  

16.       Teismas taip pat nustatė, kad taikos sutartimi ieškovė Retal Germany GmbH įsipareigojo sumokėti HOOP bendrovei bendrą galutinę fiksuotą sumą, apimančią visas su ginčo nagrinėjimu susijusias žalos atlyginimo sumas, lygią 1 350 000 Eur. Pateikti į bylą įrodymai  patvirtina, kad Retal Geramny GmbH išmokėjo HOOP bendrovei visą sumą.

17.       Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, t. y. 2014 m. gegužės 7 d. draudimo sutartį, draudimo brokerės UADBB Balto Link, veikiančios draudėjos interesais, 2014 m. gruodžio 2 d. elektroninį laišką, kuriuo atsakovei buvo pranešta apie įvykį, užpildytą standartinės formos pranešimą apie reikalavimą atlyginti žalą dėl įvykio, įvykusio 2014 m. spalio 17 d. (teismo sprendimo 96 punktas), teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ginčo santykiams ir įvykiui taikytina būtent 2014 m. gegužės 7 d. draudimo sutartis (sutarties draudimo laikotarpis nuo  2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., visi reikalavimai atlyginti žalą, susijusią su serijiniu nuostoliu, yra pateikti tą dieną, kai pateiktas pirmasis iš šios serijos reikalavimų draudimo laikotarpiu). Todėl teismas ginčo santykius aiškino bei ginčą sprendė remdamasis 2014 m. gegužės 7 d. draudimo sutartimi ir pagal šios sutarties sąlygas.  

18.       Teismas dėl atsakovės argumentų, kad ieškovės Retal Germany GmbH civilinė atsakomybė turėtų būti įrodinėjama pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę, išskyrus Jungtinių tautų pirkimo–pardavimo sutarčių teisę (Retal Germany GmbH bendrosios sutarčių sąlygų 8.2 punktas), pažymėjo, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių Vokietijos Federacinės Respublikos teisės taikymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 808 straipsnis). Be to, ir pati atsakovė 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu sutiko, kad ieškovių civilinė atsakomybė draudimo išmokos mokėjimo ir bylos nagrinėjimo tikslais gali būti nustatinėjama pagal Lietuvos Respublikos materialiają teisę, taigi teismas nagrinėjamoje byloje taikė Lietuvos Respublikos teisę (CPK 808 straipsnio 3 dalis). 

19.       Teismas nurodė, kad ieškovės prašo priteisti iš atsakovės 1 521 277,10 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro ieškovės Retal Germany GmbH sumokėta HOOP bendrovei 1 350 000 Eur kompensacija (žalos atlyginimas) ir kaip dalies žalos atlyginimas atgal priimti nepanaudoti plastikiniai kamšteliai už 171 277,10 Eur sumą, taip pat prašo priteisti 38 590,93 Eur papildomas išlaidas pagal draudimo sutartį. Spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas priteisti reikalavimą pareiškusiai ieškovei Retal Germany GmbH draudimo išmoką ir kokią šios išmokos sumą, teismas visų pirma atkreipė dėmesį į atsakovės elgesį – ši tik prasidėjus teisminiam ginčui dėl jos, kaip draudikės, atsisakymo sumokėti draudimo išmoką pagrįstumo ėmė kvestionuoti patį draudžiamojo įvykio faktą (išskyrus jos pripažįstamoje sumos dalyje) ir ėmė kelti klausimą dėl ieškovės neįvykdytos pareigos draudžiamąjį įvykį įrodyti.

20.       Spręsdamas, ar yra draudžiamasis įvykis, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) 98 straipsniu ir aptarė tiek draudėjui, tiek draudikui pagal šią teisės normą tenkančias pareigas, taip pat aptarė CK 6.987 straipsnio, kuriame pasisakyta dėl draudimo paskirties – apsaugoti asmens turtinius interesus, kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudžiamajam įvykiui, nuostatas. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Draudimo apsaugos sąlygos yra apibrėžtos draudimo sutartyje, kuri yra privaloma abiems draudimo sutarties šalims.          

21.       Teismas nurodė, kad ieškovės UAB „Retal Lithuania“ 2014 m. gegužės 4 d. sudarytos su atsakove Įmonių civilinės atsakomybės ir atsakomybės už produktus draudimo sutarties             I. Sąvokų apibrėžimai (taikomi visiems skyriams) skyriuje draudžiamasis įvykis apibūdintas kaip bet kokia atsitiktinė trečiajam asmeniui padaryta žala ar žala jo turtui, padaryta vykdant veiklą, atsiradusi teritorijoje, kurioje galioja draudimo polisas, po atgalinio galiojimo dienos ir apie kurią pirmasis reikalavimas atlyginti žalą yra raštu pareiškiamas apdraustajam draudimo laikotarpiu arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius po draudimo laikotarpio pabaigos. Sąvokų apibrėžimai nustato, kad asmeniui padaryta žala – mirtis, trauma arba liga, įskaitant psichologines traumas, skausmą ir kančias, šoką, šmeižtą ir įžeidimus. Asmeniui padaryta žala taip pat apima finansinius nuostolius, kurie yra tiesioginis asmeniui padarytos žalos padarinys. Žala turtui – tai fizinė žala, padaryta materialiajam turtui, tokio turto netekimas ar sunaikinimas. Žala turtui taip pat apima finansinius nuostolius, kurie yra tiesioginis žalos turtui padarinys. Susiję nuostoliai – serija reikalavimų atlyginti žalą, pareikštų dėl tos pačios atsitiktinės asmeniui padarytos žalos ar turtui, kurią patyrė trečioji šalis, vykdydama veiklą teritorijoje, kurioje galioja draudimo polisas. Produktas – bet kokia prekė ar produktas, kurį gamina, konstruoja, remontuoja, aptarnauja, tvarko, parduoda, tiekia ar platina apdraustasis ir kuris nebėra apdraustojo nuosavybėje ar kurio pastarasis nekontroliuoja, įskaitant bet kokią tokios prekės ar produkto pakuotę ir kartu pateikiamas instrukcijas.

22.       Teismo vertinimu, tam, kad įvyktų draudžiamasis įvykis, turi būti nustatyta, jog ieškovės Retal Germany GmbH nekokybiškas produktas sukėlė realią atsitiktinę žalą tretiesiems asmenims ar fizinę žalą jų materialiajam turtui, išskyrus žalą, išvardintą draudimo sutartyje nurodytame nedraudžiamųjų įvykių sąraše. Draudimo sutarties IV. Išimtys (taikomos visiems skyriams) skyriaus 6 punkte „Žala produktams“ nustatyta, kad pagal šį draudimo polisą draudimo apsauga netaikoma: a) bet kuriam produktui padarytai turtinei žalai; b) bet kokioms sąnaudoms ar išlaidoms, susijusioms su bet kurio produkto patikra, remontu ar pakeitimu, pašalinimu, pakėlimu, saugojimu ar atšaukimu iš apyvartos. Šio sutarties skyriaus 12 punkte „Sutartinė atsakomybė ir garantijos“ nustatyta, kad draudimo polisas netaikomas nuostoliams, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti pagal sutartį ar susitarimą; tačiau ši išimtis netaikoma atsakomybei, kuri egzistuotų nesant tokios sutarties ar susitarimo. Kartu su šia išimtimi galioja V papildoma sąlyga – pagal sutartis prisiimta atsakomybė. Taip pat draudimo sutartyje nustatyta, kad draudimo polisas netaikomas finansiniams nuostoliams, išskyrus finansinius nuostolius, kurie yra tiesioginis asmeniui padarytos žalos arba žalos turtui, kuri kompensuojama pagal šį draudimo polisą, padarinys (IV skyriaus 13 punktas), netaikomas ir baudoms, nuobaudoms, mokesčiams, delspinigiams, atgrasomiesiems nuostoliams, baudiniams nuostoliams ir panašiai, arba viešojoje teisėje numatytoms poveikio priemonėms ar pasekmėms (IV skyriaus 14 punktas).

23.       Teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė atsisako išmokėti ieškovės pagal taikos sutartį sumokėtą HOOP bendrovei nuostolių atlyginimą remdamasi tokių argumentų visuma: draudimo sutartimi sutartinė atsakomybė nėra drausta; nepadaryta fizinė žala; nedraudžiamuoju įvykiu yra žala produktui, finansiniai nuostoliai, sutartinės baudos; PET kamšteliams padaryta žala nėra drausta. Atsakovė laikosi pozicijos, kad visi kiti nuostoliai, išskyrus nuostolius, kuriuos sudaro kompensacijos, išmokėtos asmenims, sužalotiems nuo gaiviųjų gėrimų buteliukų nušovus ieškovų pagamintiems ir HOOP parduotiems kamšteliams, nėra kompensuojami pagal draudimo sutartį, nes neatitinka draudžiamojo įvykio sąlygų. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovės nesiėmė priemonių žalos dydžiui sumažinti, todėl ir ši aplinkybė teikia pagrindą mažinti draudimo išmoką. Teismas tokių atsisakymo sumokėti draudimo išmoką argumentų pagrįstumą ir įvertino.

24.       Teismas nustatė, kad Lenkijos bendrovė HOOP užsakė pagaminti ir pirko plastikinių butelių kamštelius iš ieškovės 2011-2015 m. laikotarpiu. Kamšteliai buvo naudojami užsukti plastikinius butelius, į kuriuos HOOP bendrovė išpilstė nealkoholinius, stipriai gazuotus gėrimus. Kamšteliai pradėjo nušaudyti nuo gaiviųjų gėrimų buteliukų ir sukėlė atitinkamus  nuostolius, dėl kurių ši bendrovė buvo pareiškusi ieškinį Retal Germany GmbH.    

25.       Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad pačios ieškovės Retal Germany GmbH civilinė atsakomybė dėl netinkamų plastikinių butelių kamštelių pagaminimo yra įrodyta ir jai buvo kilusi prievolė atlyginti bendrovei HOOP patirtą žalą (CK 6.246 straipsnis). Teismas sprendime išvardino įrodymus, kuriais jis vadovavosi nuspręsdamas, kad ieškovė Retal Germany GmbH netinkamai pagamino plastikinių butelių kamštelius, t. y.:        1) nepriklausomo eksperto „PET Engineering“ atliktą tyrimą, siekiant ištirti bendrovės naudojamo butelio kaklelį ir kamštelį bei nustatyti priežastis, dėl kurių galėjo pasireikšti kamštelių nušovimo efektas; 2) nepriklausomo eksperto „Corvaglia“ atliktą tyrimą, turint tikslą patikrinti kamštelio atitiktį ieškovės Retal Germany GmbH specifikacijoms, kai bandymams ir palyginimui buvo naudojami HOOP bendrovės pateikti kamšteliai ir ieškovės Retal Germany GmbH pagaminti kamšteliai; 3) nepriklausomo eksperto „Norner“ atliktą tyrimą, turint tikslą ištirti fizikines ir mechanines polietileno savybių ir antifrikcinio priedo kiekį aukšto tankio polietileno (toliau – HDPE) bandinių sudėtyje; 4) nepriklausomo eksperto „Husky“ atliktą tyrimą, turint tikslą patikrinti, ar egzistuoja ryšys tarp kamštelių užsukimo jėgos / kamštelio uždarymo kampo ir iššovimo efekto, tiriant bandinius, pagamintus naudojant HDPE, kurio sudėtyje nėra antifrikcinio priedo; 5) nepriklausomo eksperto „Sacmi“ atliktą tyrimą, turint tikslą išanalizuoti ir įvertinti iš įvairių HDPE rūšių, naudotų bendrovės HOOP kamšteliams gaminti, pagamintų kamštelių atidarymo charakteristikas; 6) bendrovės HOOP atliktą vidinį tyrimą, siekiant įvertinti tose pačiose bendrovės gamybos linijose (įrengimuose) naudojamų ieškovės Retal Germany GmbH kamštelių (sukeliančių nušaudymo efektą) ir analogiškų kito gamintojo kamštelių (užtikrinančių produkcijos saugumą) skirtumus. Pažymėjo, kad šie rašytiniai įrodymai 2016 m. vasario mėn. buvo pateikti ir atsakovei.

26.       Teismas atsižvelgė ir į ieškovų vidinio tyrimo 2016 m. vasario 22 d. išvadoje nustatytas šio draudžiamojo įvykio priežastis. Šio tyrimo metu nustatytas tarpusavio ryšys tarp ieškovės Retal Germany GmbH pagamintų ir bendrovei HOOP perduotų kamštelių užsukimo jėgos, jų užsukimo kampo, antifrikcinio priedo ir jo kiekio HDPE, kuris naudotas kamštelių gamybai, sudėtyje, bei konstatuotos aplinkybės, kad kamštelių iššovimo efekto priežastys yra kompleksinės ir jas nulemia tokie nurodomi veiksniai: a) didesnis antifrikcinio priedo „Sabic CC253SL“ kiekis HDPE gamybos formulėje, palyginti su anksčiau Retal Germany GmbH gamyboje naudotu antifrikciniu priedu „LG Lutene H ME2500S“, dėl ko iki kritinio lygio padidėja Retal Germany GmbH pagamintų kamštelių jautrumas užsukimo ant butelių jėgos rodikliams; b) skirtingos to paties HOOP bendrovės kamštelių užsukimo įrangos užsukimo jėgos ir griebtuvų antgalių slėgio nuostatos, didesnio skersmens griebtuvai, prasta sinchronizacija; c) dėl bendro šių veiksnių poveikio padidėjo Retal Germany GmbH pagamintų kamštelių užsukimo kampas (susidarė sukamojo momento perviršis užsukant kamštelius ant butelių) arba jie buvo užsukami kreivai. Dėl to kamštelio sriegis ir butelio sriegis ima kilti (užlipti) vienas ant kito. Galiausiai kamštelis deformuojasi ir tampa platesnis, ypač paskutinio sriegio žingsnio apatinės dalies srityje. HDPE yra tvirtas plastikas, tačiau pasižymi savybe „įsiminti“ savo formą. Atidarant butelį, kamštelio paskutinio sriegio žingsnio apatinė dalis nesulaiko kamštelio ant butelio kaklelio angliarūgštės dujų išleidimo metu, todėl susiformuoja kamštelio iššovimo efektas.

27.               Taigi, ieškovių pateiktoje apibendrintoje vidinio tyrimo išvadoje yra konstatuota, kad Retal Germany GmbH pagamintų ir HOOP bendrovei perduotų kamštelių iššovimo efekto priežastys galėjo būti dvejopos: 1) susijusios su per dideliu antifrikcinio priedo „Sabic CC253SL“ kiekiu Retal Germany GmbH kamštelių gamyboje naudojamo HDPE sudėtyje ir paties antifrikcinio priedo savybėmis; 2) susijusios su HOOP bendrovės įrengimų, naudojamų kamštelių užsukimui ant butelių, galimu netinkamu veikimu. Kita vertus, nepriklausomo žalos administratoriaus „DALFI“ atlikto tyrimo išvadose nėra nustatyta bendrovės HOOP naudojamų įrenginių trūkumų, o draudžiamojo įvykio priežastimi nurodoma netinkama Retal Germany GmbH pagamintų ir bendrovei pateiktų kamštelių konstrukcija bei netinkamas Retal Germany GmbH kamštelių gamyboje naudotos medžiagos kietumas. 

28.       Teismas pažymėjo, kad Vokietijos Halės žemės teismo civilinėje byloje Nr. 4 OH 5/16                   2017 m. rugpjūčio 11 d. paskirtas ekspertas prof. dr. Ines Kotter pateikė išvadą, kurioje nustatė Retal Germany GmbH pagamintų ir HOOP bendrovei perduotų kamštelių konstrukcinius defektus, taip pat patvirtino, kad kamštelių nušaudymo efekto susiformavimui neturėjo įtakos bendrovės naudoti plastikinių butelių ruošiniai ir / ar bendrovės įrengimuose nustatyti kamštelių užsukimo greičio, galios ir kiti parametrai. Eksperto išvadoje, vertinant Retal Germany GmbH pagamintų kamštelių matmenis ir savybes bei juos lyginant su po draudžiamojo įvykio bendrovės pasitelkto kito gamintojo „Bericap“ analogiškais kamšteliais, nustatyta: 1) lyginant su „Bericap“ gamintojo kamšteliais, yra per didelis Retal Germany GmbH kamštelio sandarinimo juostos sienelės storis, kuris trukdo kamštelio lankstumui, dėl to padidėja kamštelio kietumas ir sudaromos palankios sąlygos kamšteliui užsidėti (užlipti) ant užsukamo butelio briaunos šono (žr. eksperto išvados 5 dalies „Santrauka“ 1 punktą);               2) lyginant su „Bericap“ gamintojo kamšteliais, Retal Germany GmbH pagamintuose kamšteliuose yra per siaura kamštelių sandariklio anga, todėl neišbėga anglies dioksido dujos (žr. eksperto išvados 5 dalies „Santrauka“ 1 punktą); 3) Retal Germany GmbH pagamintų kamštelių aukštis yra didesnis nei kamštelių specifikacijoje nurodytas 19,1 mm aukštis (žr. eksperto išvados 5 dalies „Santrauka“ 1 punktą); 4) aukščiau aprašytus Retal Germany GmbH pagamintų kamštelių defektus nulėmė kamštelių liejimo mechanizmo, ypač sandarinimo žiedo ir sriegių griovelių konstrukcija (žr. eksperto išvados 5 dalies „Santrauka“ 2 punktą); 5) Retal Germany GmbH pagamintų kamštelių nušaudymo efekto atsiradimui neturėjo įtakos bendrovės naudojami plastikinių butelių ruošiniai (žr. eksperto išvados 5 dalies „Santrauka“ 3 punktą). Taigi, eksperto vertinimu, kamštelių nušaudymo efektą lėmė išimtinai kamštelių medžiagiškumo (cheminės sudėties) pakeitimai. Kamštelių nušaudymo efekto susiformavimui neturėjo įtakos bendrovės HOOP naudoti plastikinių butelių ruošiniai ir / ar bendrovės įrengimuose nustatyti kamštelių užsukimo greičio, galios ar kiti parametrai.

29.               Teismas atkreipė dėmesį ir į iš esmės analogišką 2017 m. KTU Nepriklausomų ekspertų pateiktą išvadą. Šioje išvadoje yra konstatuota, kad daugybinių nepriklausomose laboratorijose atliktų eksperimentinių ir teorinių tyrimų rezultatai sudaro pagrindą spręsti, jog pagrindinė, pirminė ir vienintelė polietileninių kamštelių nušaudymo nuo Lenkijos įmonės HOOP pagamintų PET butelių su gazuotais gaiviaisiais gėrimais priežastis yra didelis slidumo priedo kiekis (1760 ppm) Retal Germany GmbH minėtai įmonei 2014-2015 m. tiektų kamštelių HDPE polietileno Sabic CC253SL sudėtyje. Kitų polietileninių kamštelių nušaudymo nuo PET butelių priežasčių, pavyzdžiui, tokių, kaip gaiviųjų gėrimų gamybos įrangos nekokybiškas darbas, išanalizuotuose dokumentuose aprašytų eksperimentinių ir teorinių tyrimų metu bei rengiant šią ekspertizę nebuvo nustatyta.

30.       Taigi teismas pripažino, kad technine draudžiamojo įvykio priežastimi tapo 2014–2015 m. ieškovės Retal Germany GmbH pagaminti ir HOOP bendrovei tiekti defektiniai plastikiniai butelių kamšteliai, o konkrečiai – per didelis defektinio kamštelio slidumo savybes didinančio priedo kiekis, kuris panaudotas defektinių kamštelių gamybos procese. Vadinasi, ieškovė Retal Germany GmbH netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę – kamštelių gamybą ir pardavimą bendrovei HOOP. Tarp bendrovės HOOP patirtos žalos ir Retal Germany GmbH veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), todėl ieškovė Retal Germany GmbH yra atsakinga už bendrovei HOOP padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad šie įrodymai, vykdant nuostolių nustatymo pareigą pagal draudimo sutartį, buvo pateikti ir atsakovei, atitinkamai, draudikė turėjo teisę dalyvauti bet kokiame procese, teikti savo atsikirtimus, tačiau leistinais įrodymais nustatytų kituose rašytiniuose įrodymuose aplinkybių nenuginčijo (CPK 178 straipsnis). 

31.       Spręsdamas, ar tokią ieškovės Retal Germany GmbH civilinę atsakomybę ginčo draudimo sutartimi buvo apdraudusi atsakovė, teismas pirmiausia kaip nepagrįstus atmetė atsakovės atsikirtimus, kad šiuo konkrečiu atveju nėra tenkinama nei viena išplėtimo sąlyga, nurodyta draudimo sutarties IV skyriaus 12 punkte, pažymėdamas, kad draudimo sutarties VII. Papildomos sąlygos skyriaus IV papildoma sąlyga – Pagal sutartis prisiimta atsakomybė – yra nurodoma, kad pagal šį draudimo polisą apsauga taikoma asmens sveikatai arba jo turtui padarytai žalai, kurią apdraustasis privalo atlyginti dėl pagal sutartį ar susitarimą, kuris / kuri yra apdrausta sutartis, prisiimtos atsakomybės, su sąlyga, kad tokia žala asmeniui arba jo turtui atsirado po tokios sutarties ar susitarimo sudarymo. Apdrausta sutartis reiškia apdraustojo bendrus sutartimis pagrįstus susitarimus apdraustojo veiklos srityje ar kitas sutartis, kurias raštu patvirtino draudikas. Visos kitos sąlygos lieka nepakitusios. 

32.       Lingvistiniu metodu vertindamas nurodytą sutarties sąlygą, teismas pritarė ieškovių pozicijai, kad nurodytos draudimo sutarties nuostatos apibrėžiamos dviem alternatyviais atvejais:           1) sutartinė atsakomybė pagal įprastus sutartimis pagrįstus susitarimus apdraustojo veiklos srityje; 2) sutartinė atsakomybė pagal kitas sutartis, kurias raštu patvirtino draudikas.  

33.       Be to, iš į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad atsakovė ieškovėms jau ne kartą buvo išmokėjusi draudimo išmokas dėl kilusios jos sutartinės atsakomybės, nors atsakovei nebuvo teikiamos ieškovių veiklos sutartys. Pažymėjo, kad tokia atsakovės gynybos pozicija dėl rašytinio pritarimo, nurodyta tik paskutinių teismo posėdžių metu (triplike pateikta pozicija, kad pagal draudimo sutartį draudimo apsauga pagal sutartis prisiimtai atsakomybei nėra taikoma) iš esmės tik parodo atsakovės, kaip sutartį paruošusios šalies, nenuoseklumą, taikant draudimo sutarties nuostatas, o kartu neatitinka draudimo sutarties esmės (CK 6.193 straipsnio  1 dalis, 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis).

34.       Pasisakydamas dėl draudimo apsaugos taikymo ieškovės netinkamos kokybės produktais sukeltiems nuostoliams, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šalys skirtingai vertina žalos turtui sampratą bei nedraudžiamųjų įvykių sampratą pagal draudimo sutartį. Ieškovės teigia, kad HOOP bendrovė dėl draudžiamojo įvykio patyrė nuostolius dėl galutinės produkcijos, kaip turto, sunaikinimo, šiai praradus ekonominę vertę. Kitaip tariant, galutinė HOOP bendrovės produkcija tapo nesaugi dėl Retal Germany GmbH pagamintų defektinių – nušaudančių – kamštelių, būtent dėl šios priežasties jos produkcijos tapo nebegalima naudoti pagal paskirtį ir, kaip dėl draudžiamojo įvykio netekusi ekonominės vertės, ši turėjo būti priverstinai utilizuota (fiziškai sunaikinta). Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad įvykio atveju apdrausti tik nuostoliai dėl žalos fizinių asmenų sveikatai, o kiti bendrovės HOOP nuostoliai, kuriuos jai taikos sutarties pagrindu atlygino ieškovė, neatitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimo.        

35.       Teismas nurodė, kad pagal draudimo sutartį (draudimo sutarties I. Sąvokų apibrėžimai skyrius) žala turtui – tai fizinė žala, padaryta materialiajam turtui, tokio turto netekimas ar sunaikinimas. Žala turtui taip pat apima finansinius nuostolius, kurie yra tiesioginis žalos turtui padarinys. Ir nors pačios šalys dėl nurodytos „žalos turtui“ sampratos pateikia į bylą skirtingas įvairių ekspertų akademines analizes, semantinės analizės išvadas, remiasi teisės ekspertų nuomone dėl žalos turtui sąvokos vertinimo, šiuo aspektu teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtota pozicija, pažymėjo, kad būtent draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-279/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovei tokios pareigos neįvykdžius, ji neturi teisės atsisakyti mokėti draudimo išmokos dėl draudimo sutartyje aiškiai neįvardintų atvejų (sąlygų).

36.       Nuostatos dėl įvykių pripažinimo nedraudžiamaisiais yra įtrauktos į draudimo sutarties III. B skyriaus 3 punktą „Išimtys“, taip pat IV. Išimtys (taikomos visiems skyriams) skyrių. Draudimo sutartyje nėra išvardinta jokių vienareikšmių specialių sąlygų, pagal kurias įvykis gali būti laikomas nedraudžiamuoju, kiek tai susiję su trečiojo asmens turto sugadinimu (sunaikinimu), kai dėl apdraustųjų asmenų netinkamos kokybės gaminių trečiojo asmens turtas praranda vertę arba yra priverstinai sunaikinamas. Todėl teismas sutiko su ieškovės pozicija ir tuo aspektu, kad tokio pobūdžio trečiųjų asmenų nuostoliai patenka į draudimo sutarties apsaugos apimtį.

37.       Teismas nurodė, kad, kilus ginčui dėl draudimo sutarties atskirų nuostatų turinio aiškinimo, turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui ir nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę.

38.       Teismo vertinimu, ginčijama žalos turtui padarymo sąvoka neapima vien tik išimtinai fizinio turto sunaikinimo, tačiau apima ir tokį poveikį, dėl kurio turtas praranda iki žalos padarymo turėtas savybes, dėl kurio pasikeičia turto būklė ar dėl kurio negalima turto naudoti pagal paskirtį (fizinė žala, padaryta materialiajam turtui). Teismas, taikydamas lingvistinį teisės aiškinimo metodą, padarė išvadą, kad draudimo sutarties I skyriaus nuostatose, apibrėžiant „Turto sugadinimo“ sąvoką, yra įtvirtinti keli alternatyvūs (t. y. atskirti skyrybos ženklais) įvykių pripažinimo draudžiamaisiais atvejai, apimantys ir trečiųjų asmenų galutinės produkcijos priverstinį sunaikinimą dėl apdraustųjų asmenų pateiktų defektinių gaminių:         1) materialiojo turto fizinis sugadinimas (ir su juo tiesiogiai susiję finansiniai nuostoliai);         2) materialiojo turto kitokia netektis ar sunaikinimas (ir su juo tiesiogiai susiję finansiniai nuostoliai).

39.       Be to, vertinant draudimo sutarties sąlygas svarbią reikšmę turi ir teismo nustatytas ankstesnis atsakovės elgesio modelis, kai atsakovė analogiškus atvejus, susijusius su Retal įmonių grupės netinkamai pagaminta produkcija (buteliukų preformų kokybe ir spalva, PET kamšteliais), bei nuostolių įvykius pagal analogiškas draudimo sutartis dėl galutinės produkcijos sugadinimo ir jos išėmimo iš apyvartos anksčiau yra pripažinsi draudžiamaisiais, o žalą skaičiavusi pagal vertę ir trečiųjų asmenų gaminamų galutinių produktų, kurių sudėtyje buvo naudojami nekokybiški draudimo sutartimis apdraustų asmenų (Retal įmonių grupės) pagaminti gaminiai, utilizavimo išlaidas. Ir nors atsakovas nurodė, kad tokie ankstesni atvejai tebuvo komercinis sprendimas, teismas šiuos argumentus pripažino nepagrįstais, pažymėjęs, kad atsakovės sprendimuose išmokėti atitinkamas draudimo išmokas nėra nurodyta, kad įvykis nėra draudžiamasis, o draudimo išmoka sumokama tik kaip jos komercinis sprendimas.

40.       Įvertinęs tokias nustatytas aplinkybes bei remdamasis CK 6.193 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teismas pripažino, kad atsakovė nepagrįstai šiame ginče turto sugadinimo sąvoką sieja išimtinai su mechaniniu poveikiu sukeliamais turto fizinės būklės pakeitimais. Draudimo sutartimi apdraustų asmenų veikla yra plastikinių butelių ruošinių (preformų) ir plastikinių butelių kamštelių gamyba. Jeigu būtų remiamasi  atsakovės pozicija, draudžiamuoju įvykiu galėtų būti laikomi tik tie atvejai, kai apdraustų asmenų gaminami plastikiniai buteliai ar kamšteliai tiesiogiai mechaniškai pažeidžia / sunaikina trečiųjų asmenų turtą, o tai neabejotinai reikštų labai ribotą draudžiamojo įvykio pripažinimo galimybę ir, atitinkamai, paneigtų pačią draudimo sutarties esmę, neatitiktų ieškovių ketinimų bei šalių valios, sudarant draudimo sutartį.

41.               Atsakovės argumentus, kad bendrovės HOOP patirtos antroji, trečioji, penktoji nuostolių grupės („nuostoliai dėl sunaikinto produkto“, „nuostoliai dėl sunaikinimo“, „kiti nuostoliai“) yra laikytini finansiniais nuostoliais, kurie nėra apdrausti pagal draudimo sutarties IV skyriaus 13 punktą, kad šie nuostoliai yra grynai ekonominio pobūdžio nuostoliai, teismas taip pat įvertino kaip nepagrįstą draudikės gynybinę poziciją, siekiant išvengti draudimo išmokos sumokėjimo, pažymėjęs, kad pagal ginčo draudimo sutarties nuostatas nedraudžiamasis įvykis yra tik tie finansiniai nuostoliai, kurie nėra priežastiniame ryšyje su asmeniui ar turtui padaryta žala. Tokią savo išvadą teismas pagrindė draudimo sutarties IV skyriaus 13 punkto  nuostatomis, kur pasakyta, kad draudimo polisas netaikomas finansiniams nuostoliams, išskyrus finansinius nuostolius, kurie yra tiesiogiai asmeniui padarytos žalos arba žalos turtui, kuri yra kompensuojama pagal šį draudimo polisą, padarinys. Finansinis nuostolis pagal sutartį apibrėžiamas kaip „pinginis arba ekonominis nuostolis ar išlaidos“ (I. Sąvokų apibrėžimai skyrius). Teismas konstatavo, kad  atsakovė AIG turi pareigą atlyginti tokias sumas, kurios yra trečiojo asmens nuostoliai, patirti dėl turto sugadinimo ar jo vertės praradimo.

42.       Teismas konstatavo, kad 2017 m. birželio 20 d. taikos sutarties pagrindu ieškovė Retal Germany GmbH atlygino HOOP bendrovei 1 350 000 Eur žalą, susijusią su turto sugadinimu, bet ne grynai ekonominio pobūdžio nuostolius, apie kuriuos kalba atsakovė. Teismas sutiko, kad dalis taikos sutartyje nurodytų bendrų 3,6 mln. Eur preliminariais skaičiavimais patirtų nuostolių (tokių, kaip išlaidos dėl pranešimų spaudai ir kitos su žiniasklaida susijusios išlaidos, sumokėtos sutartinės netesybos) neatitiktų draudžiamojo įvykio sampratos, kita vertus, šiuo konkrečiu atveju ieškovių ir bendrovės HOOP ginčas dėl pastarajai padarytos žalos atlyginimo buvo baigtas derybų būdu ir jo šalių sutarta galutinė fiksuota suma, apimanti visas su ginčo nagrinėjimu susijusias žalos atlyginimo sumas, buvo nustatyta gerokai mažesnė, t. y. 1 350 000 Eur. Taigi šios sumos mažinti pagrindo nenustatė.

43.       Tačiau teismas nepagrįstu pripažino ieškovių prašymą priteisti iš atsakovės 171 277,10 Eur sumą už ieškovės Retal Germany GmbH sutikimą pagal taikos sutarties 6 punktą priimti iš bendrovės HOOP  nepanaudotus ieškovės pagamintus plastikinius kamštelius. Teismas nustatė,  kad HOOP bendrovė grąžino ieškovei tam tikrą kiekį nenaudotų kamštelių ir dėl kilusio ginčo nutraukė ieškovės sąskaitų už kamštelius apmokėjimą, o nesumokėta pagal sąskaitas už kamštelius suma ir sudaro 171 277,10 Eur. Pagal draudimo sutarties IV. Išimtys skyriaus 6 punkto a papunktį, draudimo apsauga netaikoma bet kuriam produktui padarytai turtinei žalai, o produktas – tai bet kokia prekė ar produktas, kurį gamina, konstruoja, remontuoja, aptarnauja, tvarko, parduoda ar tiekia, platina apdraustasis ir kuris nebėra apdraustojo nuosavybėje ar kurio pastarasis nebekontroliuoja, įskaitant bet kokios prekės ar produkto pakuotę ir kartu pateikiamas instrukcijas. Įvertinęs tai, kad draudimo apsauga pačiam produktui (kamšteliui) pagal sutartį nėra taikoma, juolab kad šis produktas grąžintas ieškovės Retal Germany GmbH nuosavybėn, teismas ieškinio reikalavimą dėl 171 277,10 Eur draudimo išmokos už kamštelius priteisimo netenkino.  

44.       Teismas nurodė, kad atsakovė pagal draudimo sutarties sąlygas (V. Nuostolių nustatymas (taikomas visiems skyriams) skyrius) turėjo teisę ginčyti bet kokį reikalavimą, dalyvauti bet kokiame procese, kuriame dalyvauja apdraustoji. Bylos duomenimis, ieškovės informavo atsakovę apie atliekamų tyrimų ir taikos derybų eigą, teikė visus dokumentus ir paaiškinimus, buvo prašoma atsakovės nurodymų, atsakovė buvo kviečiama dalyvauti derybų procese. Atsakovė pripažino faktą, kad jai buvo teikiamas taikos sutarties projektas, bet jokių pastabų dėl jos turinio ar ieškovės įsipareigojimų neturėjo (2018 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas). Taigi, iš bylos medžiagos teismas sprendė, kad ieškovės taikos sutarties projektą derino ir ją sudarė su atsakovės žinia.

45.       Kadangi pagal draudimo sutartį buvo sulygta dėl 10 000 Eur franšizės už įvykį, susijusį su atsakomybe už produktus, taikymo, teismas iš atsakovės priteisė būtent tokiu išskaitos dydžiu sumažintą draudimo išmoką, t. y. 1 340 000 Eur (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 ir 27 dalys, 90 straipsnio 1 dalis).

46.       Spręsdamas reikalavimo priteisti 91 026,55 Eur kompensuojamąsias palūkanas pagrįstumo klausimą, teismas pažymėjo, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Taigi, draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką siejama su informacijos, reikalingos draudžiamojo įvykio faktui, jo aplinkybėms, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, gavimu.

47.       Šiame kontekste teismas vertino, kad iki ieškovėms kreipiantis į teismą, atsakovė atsisakymo mokėti draudimo išmoką negrindė draudžiamojo įvykio nebuvimu, to ji nenurodė ir ieškovėms pateiktame 2016 m. gegužės 13 d. sprendime, kuriame konstatavo, kad ieškovei turėtų atlyginti 30 proc. jos nuostolių, nes brokas iš dalies susidarė dėl pačios Retal Germany GmbH kaltės. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad, įvertinus išskaitą (franšizę), AIG sumokės ieškovei 735 183 Eur. Toks pats galimas draudimo išmokos dydis buvo įvardytas ir ieškovėms adresuotame 2017 m. gegužės 4 d. rašte, pažymint, kad tebegalioja pradinis draudikės pasiūlymas dėl draudimo išmokos sumos, kuris buvo pateiktas 2016 m. gegužės 13 d., t. y. kad draudikė kompensuoja ne didesnę kaip 735 183 Eur sumą. Taip pat jame buvo pareikšta, kad draudikė neprieštaraus, jog Retal Germany GmbH ir HOOP bendrovė sudarytų galutinį susitarimą, tačiau jeigu šio susitarimo suma bus didesnė nei draudikės pasiūlymas dėl išmokos sumos, pati Retal Germany GmbH turės kompensuoti sumą, kuri viršys 735 183 Eur.

48.       Atsakovės elgesį, kai ji tik prasidėjus nagrinėjamos bylos procesui ėmė kvestionuoti ankstesnį šio įvykio pripažinimą draudžiamuoju, pradėjo kelti abejones dėl faktų ir dokumentų, teismas įvertino kaip neatitinkantį Draudimo įstatymo 96 ir 98 straipsnių bei draudimo sutarties                   V.  Nuostolių nustatymas (taikomas visiems skyrimas) skyriaus 4 punkto nuostatų.

49.       Kita vertus, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei kompensuojamųjų palūkanų nuo visos reikalautos priteisti draudimo išmokos sumos, nes galutinai nuostolių dydis ieškovėms tapo žinomas tik sudarius taikos sutartį. Todėl ieškovei Retal Germany GmbH iš atsakovės priteisė 6 proc. kompensuojamąsias palūkanas nuo 735 183 Eur sumos, kurių suma  už 364 dienas yra 43 990,12 Eur (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

50.       Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 38 590 Eur papildomą draudimo išmoką išlaidoms, susijusioms su teismo procesu Vokietijoje, teismas atmetė atsakovės argumentus, kuriais remiantis ši ginčijo savo sutikimo tokioms išlaidoms davimą, teigdama, kad pačios ieškovės prisiėmė tokių išlaidų padengimo riziką. Teismo vertinimu, draudimo sutarties II. A skyriuje – Įmonių bendroji ir produktų civilinė atsakomybė – yra nustatyta draudikės pareiga kompensuoti visas pagrįstas ir reikalingas išlaidas bei sąnaudas, įskaitant tas, kurios yra susijusios su teismo procesais, jeigu jos susijusios su draudžiamuoju įvykiu, kurios gali būti atlygintos pagal šio poliso sąlygas, ir yra patirtos su draudiko sutikimu. Draudimo sutartyje nėra nurodyta, kad toks sutikimas turi būti išreikštas rašytine forma, o iš ieškovių paaiškinimų teismas sprendė, kad procesas Vokietijoje kilo ieškovėms vykdant pačios atsakovės nurodymus neatskleisti bendrovei HOOP tikrosios žalos atsiradimo priežasties. Be to, papildomų išlaidų faktas ir dydis buvo derinamas su atsakove, jos prieštaravimai nebuvo pareikšti. Todėl ir šį ieškovių reikalavimą teismas patenkino draudimo sutarties II skyriaus 1 punkto pagrindu bei priteisė ieškovei Retal Germany GmbH iš atsakovės AIG 38 590 Eur.

51.       Priešingai nei tvirtino atsakovė, teismas nenustatė, kad ieškovės sąmoningai nesiėmė priemonių žalai sumažinti, taigi nenustatė ir teisinio pagrindo pagal CK 6.1013 straipsnį ar draudimo sutarties VI skyriaus 3 punktą atleisti atsakovę nuo draudimo išmokos mokėjimo. Pažymėjo, kad tarp šalių nekyla ginčas, kad šis įvykis yra unikalus, daugiaplanis, komplikuotas ir neeilinis, o jo priežasčių nustatymas buvo sudėtingas ir reikalaujantis ekspertinių tyrimų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės užsakė visą eilę nepriklausomų ekspertinių tyrimų žalos atsiradimo priežastims nustatyti (eksperto „PET Engineering“, eksperto „Corvaglia“, eksperto „Norner“, eksperto „Husky“, eksperto „Sacmi“ tyrimai, KTU nepriklausomų ekspertų išvada). Taigi, būtent ieškovių iniciatyva buvo siekiama identifikuoti žalos atsiradimo priežastis, ieškovės iki ir po 2015 m. gegužės 13 d. netiekė į rinką bendrovei HOOP pagamintų kamštelių, dar daugiau, padidėjus kamštelių iššovimo atvejams pati HOOP bendrovė atšaukė iš rinkos produkciją su ieškovės Retal Germany GmbH pagamintais kamšteliais. Įvertinęs įvykio sudėtingumą, protingą laikotarpį (nuo 2014 lapkričio 7 d. iki 2015 m. gegužės 22 d., kai gėrimai atšaukti), atsakovės poziciją, kad ieškovės nesiėmė priemonių žalos dydžiui sumažinti ir ši aplinkybė teikia pagrindą mažinti draudimo išmoką ar atsakovę atleisti nuo šios išmokos mokėjimo, teismas pripažino nepagrįsta ir neįrodyta (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis, CPK 178 straipsnis).

52.       Teismas ieškovei Retal Germany GmbH iš atsakovės priteisė ir 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 1 422 580,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis,  6.210 straipsnio  2 dalis).

53.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė Retal Germany GmbH pateikė įrodymus apie tokias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 5 021,90 Eur išlaidas vertėjų pagalbai apmokėti, 9 021 Eur išlaidas ekspertų pagalbai apmokėti, 416,21 Eur kitas būtinas išlaidas, 9 416 Eur žyminio mokesčio išlaidas, 30 355 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atitinkamai, atsakovė turėjo 24 376,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

54.       Įvertinęs bylos sudėtingumą, aplinkybę, kad šalių advokatams patirtos išlaidos yra panašaus dydžio, jos buvo realios, teismas nenustatė teisinio pagrindo advokato išlaidų sumažinimui. Atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (patenkinta 86 proc. ieškinio reikalavimų) ieškovei Retal Germany GmbH iš atsakovės priteisė 46 637,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės Retal Germany Gmbh – 3 412,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

55.       Ieškovės Retal Germany GmbH ir UAB „Retal Lithuania“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta netenkinti jų reikalavimų priteisti iš atsakovės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą, ieškovei Retal Germany GmbH 171 277,10 Eur draudimo išmoką, kompensuojamąsias palūkanas nuo 735 183 Eur, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei Retal Germany GmbH iš atsakovės papildomai 171 277,10 Eur draudimo išmoką bei 47 036,43 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumą, taip pat priteisti ieškovių Retal Germany GmbH ir UAB „Retal Lithuania“ iš atsakovės visas ieškovių pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

55.1.                      Teismas sprendime netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, taip pat draudiko pareigą atlyginti išlaidas, susijusias su priemonių žalai sumažinti arba draudimo nurodymų vykdymų, todėl padarė nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutarties IV skyriaus 6 punkte (išimtys) yra numatyta, kad draudimo apsauga netaikoma, kai žala padaroma produktui (kamšteliui) bei į tai, kad produktas (kamšteliai) yra ieškovės Retal Germany GmbH nuosavybėje, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei Retal Germany GmbH iš atsakovės 171 277,10 Eur išmoką.

55.2.                      Šalys yra laisvos susitarti dėl žalos atlyginimo būdo. Žalos atlyginimo būdo parinkimas neturi įtakos žalą atlyginusio asmens teisei gauti draudimo išmoką, nepaneigia draudžiamojo įvykio buvimo ir atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės apimties.

55.3.                      Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas netinkamai suprato ir aiškino faktiškai tarp draudėjo (apdraustojo) susiklosčiusius santykius dėl žalos atlyginimo, dėl ko atsisakė priteisti dalį ieškovių prašomos žalos atlyginimo. Teismas, darydamas ginčijamą išvadą, klaidingai ir dirbtinai pasirinktą žalos atlyginimo metodą įvertino kaip reikalavimą atlyginti produktui padarytą žalą. Priešingai nei sprendime nurodė teismas, ieškovės į teismą kreipėsi dėl 171 277,10 Eur draudimo išmokos dalies priteisimo ne dėl žalos produktui (kamšteliams), bet dėl bendrovei HOOP atlygintos žalos kompensavimo. Vadovaujantis draudimo sutartimi atsakovė turi pareigą mokėti tokio dydžio draudimo išmoką. 

55.4.                      Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti. Atsitikus draudžiamajam įvykiui bendrovė HOOP dalį ieškovės Retal Germany GmbH pagamintų ir parduotų plastikinių butelių kamštelių buvo panaudojusi gamyboje ir su galutine produkcija patiekusi į rinką. Tačiau dalis plastikinių butelių kamštelių 171 277,10 Eur sumai nebuvo panaudoti. Nustačius, kad Retal Germany GmbH pagaminti ir bendrovei parduoti plastikiniai butelių kamšteliai turi kokybės trūkumų, bendrovė jų negalėjo panaudoti gamyboje. Kadangi plastikinių butelių kamšteliai neturėjo tų eksploatacinių bei naudingumo savybių, kurių buvo tikimasi, kad jie turės, juos buvo būtina sunaikinti. Sunaikinus Retal Germany GmbH pagamintus ir bendrovei parduotus plastikinius butelių kamštelius, apskaičiuojant dėl to bendrovei padarytą žalą buvo pasirinktas turto vertinimo metodas, taikant skaičiavimo būdą. Dalis dėl draudžiamojo įvykio atsiradusios žalos buvo nustatyta apskaičiuojant žalą pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tokiu būdu buvo nustatytas išlaidų dydis, reikalingas analogiškam kiekiui kamštelių įsigyti.

55.5.                      Ieškovės sudarė taikos sutartį bei atlygino bendrovei žalą, įskaitant 171 277,10 Eur, vykdydamos išimtinai iš jų civilinės atsakomybės kylančią prievolę. Ieškovių civilinę atsakomybę dėl draudžiamojo įvykio pagrįstai sprendime konstatavo ir teismas. Kadangi ieškovė Retal Germany GmbH bendrovei HOOP 171 277,10 Eur sumą kompensavo vykdydama iš Retal Germany GmbH civilinės atsakomybės kylančią prievolę, todėl ši suma yra laikytina dėl draudžiamojo įvykio atsiradusia žala, o atsakovė, mokėdama draudimo išmoką, privalo ją kompensuoti. 

55.6.                      Net jeigu ir būtų daroma klaidinga prielaida, kad Retal Germany GmbH minėto dydžio žalos atlyginimas, lygus nepanaudotų plastikinių butelių kamštelių vertei, nėra draudžiamas pagal draudimo sutartį, nes ieškovės neva reikalauja atlyginti produktui padarytą žalą (su kuo ieškovės kategoriškai nesutinka), atsakovei kyla pareiga išmokėti tokio dydžio draudimo išmoką atsižvelgiant į taikos sutarties sudarymo kontekstą bei aplinkybes: 171 277,10 Eur dydžio sumą Retal Germany GmbH kompensavo su atsakovės žinia ir sutikimu bei turėdama pagrįstą teisėtą lūkestį, kad atsakovė išmokės tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės derybas su bendrove HOOP vykdė, prašė atsakovės nurodymų, taikos sutarties projektą derino ir taikos sutartį sudarė su atsakovės žinia ir sutikimu. Be to, atsakovė buvo kviečiama kartu dalyvauti derybose su bendrove, tačiau atsisakė. Atsakovė taip pat turėjo teisę ginčyti bet kokį bendrovės reikalavimą, dalyvauti bet kokiame procese, kuriame dalyvavo Retal Germany GmbH ir UAB „Retal Lithuania“. Nepaisant to, atsakovė to nedarė. Vien ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad, atsakovei sutikus su taikos sutartimi, joje numatytomis sąlygomis, įskaitant, bet neapsiribojant, atlygintinos sumos dydžiu ir kilme, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvadą, kad nėra pagrindo priteisti Retal Germany GmbH iš atsakovės 171 277,10 Eur dydžio draudimo išmokos dalį.

55.7.                      Ieškovės pripažįsta, kad pagal draudimo sutarties raidę plastikiniai butelių kamšteliai gali būti vertinami kaip nedraudžiami, tačiau ginčui aktualių faktinių aplinkybių kontekste toks formalus ir dirbtinis draudimo sutarties nuostatų pritaikymas iš esmės pažeistų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis), nes ieškovė Retal Germany GmbH atlygino dalį bendrovei HOOP padarytos žalos, priimdama defektinius plastikinių butelių kamštelius, tik dėl to, kad vykdė atsakovės nurodymus neatskleisti bendrovei HOOP tikrųjų plastikinių butelių kamštelių nušaudymo nuo butelių priežasčių bei siekdama išvengti dar didesnės žalos kilimo. 

55.8.                      Remiantis CK 6.1013 straipsnio nuostatomis, aukščiau nurodytas ieškovės su bendrove sutartas žalos atlyginimo būdas pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamas kaip draudėjo protingos ir reikalingos priemonės galimai žalai sumažinti. Kadangi tai buvo atlikta su draudiko (atsakovės) sutikimu ir jo nurodymais, remiantis CK 6.1013 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudikas privalo atitinkamas išlaidas atlyginti kaip dalį draudimo išmokos.

55.9.                      Teismas padarė nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ieškovei Retal Germany GmbH priteisti kompensuojamąsias palūkanas nuo visos reikalaujamos sumos, nes galutinai nuostolių dydis ieškovėms tapo žinomas tik sudarius taikos sutartį. Dėl to ieškovei Retal Germany GmbH iš atsakovės buvo priteistos 6 proc. kompensuojamosios palūkanos nuo 735 183 Eur sumos, kuri sudaro 43 990,12 Eur už 364 dienas. Tačiau kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo pradžia siejama su visos prievolės, o ne jos dalies neįvykdymo laiku faktu. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.

55.10.                      Ginčuose dėl draudimo išmokos priteisimo kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos kai draudikas priima sprendimą įvykį pripažinti draudžiamuoju arba nuo tos dienos, kai draudikas turėjo pareigą baigti draudžiamojo įvykio tyrimą ir priimti sprendimą dėl draudžiamojo įvykio. Atsakovė turėjo pareigą išmokėti draudimo išmoką ieškovei Retal Germany GmbH nedelsiant, kai tik pabaigė draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimą ir priėmė 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimo. Visgi tokios pareigos (piniginės prievolės) atsakovė neįvykdė. Dėl to atsakovei kyla pareiga mokėti 6 proc. dydžio metines ikiteismines kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) už visą laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo iki ieškinio pateikimo teismui.

55.11.                      Be to, ir lingvistinė bei sisteminė CK 6.210 straipsnio analizė, taip pat įstatymų leidėjo numatytu reglamentavimu siekiami tikslai patvirtina, kad kompensuojamosios palūkanos yra skaičiuojamos nuo tos sumos, kurią mokėti turėjo prievolę skolininkas, piniginės prievolės mokėjimo suėjimo metu. Nagrinėjamos bylos aplinkybės būtent ir patvirtina, kad palūkanos turėjo būti priteistos nuo visos ieškiniu prašomos priteisti sumos.

55.12.                      Teismas 6 proc. procesines palūkanas priteisė nuo 1 340 000 Eur, o  kompensuojamąsias palūkanas tik nuo 735 183 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos priteistos nuo didžiosios dalies ieškovių patirtų nuostolių, patirtų atlyginant bendrovei dėl netinkamos kokybės kamštelių padarytą žalą, kompensuojamosios palūkanos turėjo būti priteistos irgi nuo šios sumos.

55.13.                      Atsakovei priimant 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą bendrovės HOOP patirtos žalos dydis buvo 2 473 943,33 Eur. Atitinkamai, 2 463 943,33 Eur dydžio draudimo išmoką mokėti turėjo pareigą turėjo ir atsakovė, atsižvelgusi į 10 000 Eur išskaitą. Tai, kad atsakovė 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo metu laikėsi pozicijos, kad mokėtinos draudimo išmokos suma sudaro 30 proc. bendrovės patirtos žalos dydžio (atsakovės prievolės dydžio), nesudaro pagrindo teigti, kad kompensuojamosios palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo 735 183 Eur sumos. Kompensuojamosios palūkanos mokamos nuo pradelstos piniginės prievolės sumos, bet ne nuo draudiko pripažintos sumos.

55.14.                      Atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo iki ieškinio priėmimo teisme naudojosi ieškovei Retal Germany GmbH priklausančia pinigų suma, kuri pasirašius taikos sutartį sudarė 1 521 277,10 Eur. Aplinkybė, kad sudarius taikos sutartį ieškovės reikalavimo suma atsakovei sumažėjo nuo 2 473 943,33 Eur iki                1 521 277,10 Eur, nesudaro pagrindo teigti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 13 d.  sprendimo priėmimo iki ieškinio pareiškimo teisme atsakovė nesinaudojo ieškovei Retal Germany GmbH priklausančiomis lėšomis. Sudarius taikos sutartį buvo sumažinta šios ieškovės bendrovei HOOP atlygintinos žalos suma, bet tai nereiškia, kad 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo metu tokio dydžio prievolė neegzistavo. Priešingai, tuo metu ieškovės Retal Germany GmbH reikalavimo teisė egzistavo, tik ji buvo dar didesnės apimties. Bendrovei dėl draudžiamojo įvykio buvo kompensuota mažesnė faktiškai patirtų nuostolių suma išimtinai tik dėl Retal Germany GmbH įtemptų derybų su bendrove HOOP, be kita ko, kaip sprendime konstatavo ir teismas, su atsakovės žinia ir pritarimu.

56.       Atsakovė AIG Europe Limited, veikianti per Suomijos filialą, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovių reikalavimas patenkintas suma, viršijančia 21 000 Eur, bei priimti naują sprendimą – ieškovių Retal Germany GmbH ir UAB „Retal Lithuania“ reikalavimus tenkinti iš dalies, pripažįstant, kad ieškovės turi teisę į 21 000 Eur dydžio draudimo išmoką; kitoje dalyje ieškovių reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus; perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą bei priteisti iš ieškovų atsakovės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą, naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį patvirtinantys dokumentai įstatymo nustatyta tvarka bus pateikti papildomai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

56.1.                      Teismas nevertino, ar ieškovės tinkamai vykdė pareigą pateikti atsakovei informaciją apie įvykį; nenagrinėjo šalių komunikacijos, vykusios iki 2016 m. gegužės 13 d. ir po 2016 m. gegužės 13 d., todėl nepagrįstai sprendė, kad 2016 m. gegužės 13 d. atsakovės elektroninis laiškas yra ne preliminarus (pirminis) komercinis pasiūlymas, o įvykio pripažinimas draudžiamuoju bei sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Dėl šios priežasties teismas netinkamai nustatė pareigos mokėti draudimo išmoką atsiradimo momentą ir nepagrįstai konstatavo šios pareigos pažeidimą.

56.2.                      Sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo 2016 m. gegužės 13 d. negalėjo būti priimtas, kadangi atsakovė neturėjo visos reikšmingos informacijos, reikalingos sprendimui priimti, t. y. informacijos apie įvykio priežastį ir nuostolių dydį. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis įvyko. 2016 m. gegužės mėnesį egzistavo net kelios išvados dėl galimos įvykio priežasties, tačiau galutinės aiškios išvados nebuvo, todėl negalėjo būti nustatyti už nuostolius atsakingi asmenys bei jų atsakomybės apimtis. Tuo tarpu sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos išmokėjimo gali būti priimtas tik tuomet, kai yra aiškiai nustatyta įvykio priežastis, apdraustajam kilusios civilinės atsakomybės faktas ir apimtis, apskaičiuotas sukeltų nuostolių dydis bei identifikuotos kitos esminės aplinkybės. Teismas konstatavo, kad įvykio priežastis buvo nustatyta tik 2017 m. lapkričio 20 d. gavus KTU išvadą, o nuostolių dydis galėjo būti įvertintas tik po taikos sutarties sudarymo, t. y. 2017 m. birželio 20 d. Taigi, pats teismas pripažino, kad 2016 m. gegužės mėn. nuostolių dydis nebuvo ir negalėjo būti nustatytas.

56.3.                      KTU išvadą 2017 m. lapkričio 20 d. pateikė pačios ieškovės, nesutikdamos su Vokietijos teismo eksperto išvada, todėl iki tol ir pačioms ieškovėms, juo labiau atsakovei, nebuvo aiškios įvykio priežastys. Taigi, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju bei draudimo išmokos išmokėjimo galėjo būti priimtas tik po bylos inicijavimo teisme, t. y. sprendimas priimtas atsakovės pateiktame triplike, o ne 2016 m. gegužės 13 d.

56.4.                      Nors atsakovė pripažįsta, kad 2016 m. gegužės 13 d. elektroninis laiškas gali būti vertinamas dviprasmiškai, nes buvo parengtas remiantis priminiais, neištirtais duomenimis apie įvykį bei surašytas kaip komercinis pasiūlymas derybų stadijoje, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, kad 2016 m. gegužės mėnesį nebuvo ir negalėjo būti nustatytos esminės įvykio aplinkybės, todėl sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju negalėjo būti priimtas. Įvertinus teismo išvadų prieštaringumą, pripažintina, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles.

56.5.                      Teismas, pažeisdamas CK 6.193 str. nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai aiškino draudimo apsaugos apimtį nustatančias draudimo sutarties nuostatas. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad žala turtui pagal draudimo sutarties I skyrių neapima turto ekonominės vertės sumažėjimo, kilusio dėl produkto gamybos klaidų įtakoto turto kokybės suprastėjimo ar žalos kilimo ateityje rizikos pagrindu atsiradusių nedraudžiamųjų savarankiškų finansinių nuostolių, nesusijusių su žala asmeniui ar fizine žala trečiųjų asmenų turtui.

56.6.                      Teismas sprendime nepagrįstai pripažino, kad HOOP patirti nuostoliai dėl galutinės produkcijos priverstinio sunaikinimo, jai tapus tiesiog nekokybiška ir dėl to praradus ekonominę vertę, yra laikomi draudžiamuoju įvykiu pagal draudimo sutartį (sprendimo 145 punktas). Ši teismo išvada iš esmės prieštarauja draudimo sutartyje įtvirtintoms nuostatoms, kurios nustato draudimo sutartimi teikiamos draudimo apsaugos ribas. Teismas visiškai neanalizavo atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų dėl draudimo apsaugos apimties ribų. Skundžiamame sprendime nenurodyti jokie motyvai, kurių pagrindu teismas atmetė atsakovės pateiktą draudimo sutarties aiškinimą.

56.7.                      Netaikydamas sisteminio draudimo sutarties nuostatų aiškinimo, teismas skirtingas nuostolių rūšis, t. y. fizinę žalą turtui, iš fizinės žalos turtui išplaukiančius kaip pasekmė  finansinius nuostolius bei savarankiškus (su fizine žala turtui nesusijusius) finansinius nuostolius, kurios yra labai aiškiai atskirtos draudimo sutartyje, nepagrįstai sujungė į vientisą elementą. Tai reiškia, kad teismas, nepaisydamas to, kad visos šios trys nuostolių rūšys yra visiškai skirtingos (įvirtintos skirtingose draudimo sutarties vietose), nepagrįstai jas sutapatino ir priskyrė vienai tapačiai nuostolių kategorijai – žalai turtui. Teismas ignoravo aplinkybę, kad trijų nuostolių rūšių aiškus atskyrimas viena nuo kitos yra labai svarbus draudimo sutarties prasme, kadangi vienai iš jų – savarankiškiems finansiniams nuostoliams, nėra taikoma draudimo apsauga. Tokio klaidingo aiškinimo pagrindu teismas priėmė klaidingą sprendimą visus nuostolius, t. y. net ir savarankiškus finansinius nuostolius, nesusijusius su žala asmeniui ar fizine žala turtui, laikyti draudžiamuoju įvykiu.

56.8.                      Teismas nenustatė, kad trečiųjų asmenų priimtas sprendimas sunaikinti turtą dėl jo kokybės trūkumų, sukeltų apdraustais produktais, nėra laikomas produktu tiesiogiai sukeltu fiziniu poveikiu, t. y. žala turtui, o tokio sprendimo pagrindu kilę finansiniai nuostoliai laikomi nedraudžiamuoju įvykiu pagal draudimo sutarties IV skyriaus 13  punktą.

56.9.                      Žalos turtui nuostata reiškia, kad draudimo apsauga yra teikiama, kai: 1) defektų turintis produktas tiesiogiai fiziškai sugadina trečiųjų asmenų materialų turtą, arba 2) tiesiogiai sukelia tokio turto fizinę netektį, arba 3) pats tiesiogiai fiziškai jį sunaikina ir 4) iš šių trijų alternatyvių veiksmų išplaukiantiems finansiniams nuostoliams. Tačiau teismas klaidingai pritaikė lingvistinį teisės aiškinimo metodą, ir klaidingai išaiškino, kad žala turtui apima du alternatyvius įvykio pripažinimo draudžiamuoju atvejus, kaip materialiojo turto fizinis sugadinimas arba materialiojo turto kitokia netektis ar sunaikinimas (teismo sprendimo 154 punktas). Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad draudimo sutarties tekstas lingvistiškai turi būti aiškinamas originalo anglų kalba (draudimo sutarties VI skyriaus 7 punktas). Tai reiškia, kad žalos turtui sąvoka negali būti aiškinama taikant žalos turtui sąvokos vertimo į lietuvių kalbą gramatikos taisykles, analizuojant išversto teksto linksnius ir galūnes.

56.10.                      Įvykis netenkino nei vieno iš trijų alternatyvių įvykio pripažinimo draudžiamuoju atvejų: 1) ieškovių pagaminti kamšteliai fiziškai nesugadino galutinio produkto (dėl kamštelių panaudojimo nepasikeitė jokios materialiosios šio turto savybės, nepasikeitė fizinė turto būklė), 2) kamštelius panaudojus galutinio produkto gamyboje, jie tiesiogiai nesukėlė galutinio produkto praradimo, 3) taip pat kamšteliai (kaip apdraustasis produktas) patys nesunaikino galutinio gaiviojo gėrimo produkto. Tik pirminis produkto tiesiogiai sukeltas fizinis poveikis turtui (pavyzdžiui, produktas pats savarankiškai tiesiogiai sunaikina turtą) yra laikomas žala turtui draudimo sutarties I skyriaus prasme. Ir atvirkščiai, bet koks antrinis veiksmas, sukeltas ne tiesioginio produkto fizinio poveikio, nėra laikomas žala turtui.

56.11.                      Draudimo sutarties prasme draudžiamuoju įvykiu negali būti laikomas atvejis, kai bendrovė HOOP ir ieškovės savarankiškai priima sprendimą sunaikinti kokybės reikalavimų neatitinkančią galutinę gaiviųjų gėrimų produkciją, kurios sudėtyje buvo panaudoti galimai nekokybiški ieškovių pagaminti kamšteliai, nors patys savaime kamšteliai nesukėlė jokio tiesioginio fizinio poveikio gaiviesiems gėrimams. Tokiu atveju pirminis ir tiesioginis nekokybiškų kamštelių poveikis buvo tik galutinės produkcijos pavertimas nekokybiška. Tačiau toks kamštelių kaip produkto poveikis draudimo sutartimi nėra draudžiamas, pagamintu nekokybišku produktu trečiųjų asmenų turto pavertimas nekokybišku turtu ir šio veiksmo pasekmės nėra įtrauktos į draudžiamojo įvykio sudėtį, priešingai, kokybės trūkumų pagrindu kilę finansiniai nuostoliai laikomi nedraudžiamuoju įvykiu. Priimtas sprendimas sunaikinti produkciją, jau yra antrinis veiksmas, savarankiškai priimtas apdraustųjų ar trečiųjų asmenų, bet jokiais būdais ne pirminis paties produkto sukeltas poveikis. Teismas nevertino to, kad kamštelių tiesioginis poveikis turtui pasireiškė tik rizikos sukėlimu, kuris nėra įtrauktas į draudžiamojo įvykio apibrėžimą. Todėl visi nuostoliai, susiję su kilusios rizikos valdymu, yra laikomi nedraustais finansiniais nuostoliais.

56.12.                      Teismas sistemiškai nevertino visų draudimo sutarties nuostatų ir jų tarpusavio ryšio, neidentifikavo, kad draudimo apsauga sutartinei ieškovių atsakomybei netaikoma, nes kamšteliais nebuvo sukelta žala trečiųjų asmenų sveikatai ar fizinė žala jų materialiam turtui, neįvertino, kad sutartinė atsakomybė pagal draudimo sutarties IV skyriaus 12 punktą laikoma nedraudžiamuoju įvykiu, o pagal išplėtimą suteikta papildoma draudimo apsauga pagal sutartis prisiimtai atsakomybei vertinamam įvykiui negalioja, nes  išplėtimu nėra draudžiami finansiniai nuostoliai.

56.13.                      Teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovės nepateikė sutarties su bendrove HOOP, kuri, siekiant išplėtimo taikymo, turėjo būti iš anksto raštu patvirtinta atsakovės kaip apdrausta sutartis. Kadangi sutartis nebuvo pateikta, akivaizdu, kad teismas negalėjo nustatyti tokia sutartimi ieškovių prisiimtų įsipareigojimų bendrovei HOOP, kurie galėtų būti apdrausti išplėtimu, t. y. teismas negalėjo nustatyti, kad buvo susitarta dėl didesnės, nei nustato įstatymai, žalos asmeniui ar fizinės žalos turtui atlyginimo ar susitarta dėl konkretaus žalos nustatymo mechanizmo / apskaičiavimo taikymo, kas būtent ir yra draudžiama išplėtimu.

56.14.                      Sprendime teismas klaidingai remiasi ieškovių pateiktu lingvistiniu išplėtimo vertimo į lietuvių kalbą taikymo sąlygų vertinimu, nurodydamas, kad išplėtimas taikomas dviem alternatyviais atvejais: 1) sutartinei atsakomybei prisiimtai pagal įprastus sutartimis pagrįstus susitarimus apdraustojo veikloje; 2) sutartinei atsakomybei prisiimtai pagal kitas sutartis, kurias raštu patvirtino draudikas (sprendimo 143 punktas). Toks išplėtimo taikymo sąlygų vertinimas visiškai neatitinka originalaus draudimo sutarties teksto anglų kalba (angl. Insured Contract means the Insured‘s common contractual agreements in the Insured‘s sphere of business or other contracts or agreements approved in writting by the Insurer), nors remiantis draudimo sutarties VI skyriaus 7 punktu, draudimo sutarties tekstas lingvistiškai gali būti aiškinamas tik originalo anglų kalba. Išplėtimo tekstas originalia draudimo sutarties anglų kalba nedviprasmiškai aiškiai nurodo, kad apdraustąja sutartimi gali būti laikoma tik atsakovės raštu iš anksto patvirtinta ieškovių sutartis, nepriklausomai nuo to, ar ji patenka į įprastų ieškovių veikloje sudaromų sutarčių ar į kitokių sutarčių kategoriją.

56.15.                      Teismas, klaidingai vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovė ieškovams ne kartą yra išmokėjęs draudimo išmokas dėl kilusios sutartinės atsakomybės, nors atsakovei nebuvo teikiamos ieškovų veiklos sutartys (sprendimo 144 punktas). Tokį vertinimą teismas atliko remdamasis tik vienu į bylą pateiktu įrodymu,            t. y. draudimo brokerio UADBB „Balto Link“ 2018 m. vasario 15 d. raštu, kuriame pateikiamas subjektyvus draudimo brokerio selektyviai pasirinktų 5 ankstesnių įvykių trumpas aprašymas. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo brokeris yra šališkas – ieškovė yra jo klientė, todėl visa draudimo brokerio komunikacija vertintina kritiškai. Rašte pateikiami tik 5 ankstesnių įvykių aprašymai, nors, kaip atsakovė nurodė 2018 m. rugpjūčio 1 d. paaiškinimuose dėl ankstesnių atvejų, nuo ieškovių ir atsakovės bendradarbiavimo pradžios 2011 metais buvo atlikta apie 40 atsakovei praneštų įvykio tyrimų. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti tik 5 ankstesnių įvykių situacijas, nepagrįstai ignoruodamas visus kitus įvykius, juolab pats neanalizuodamas tikrųjų tų įvykių faktinių aplinkybių, t. y. kokiomis aplinkybėmis žala buvo sukelta, ar buvo padaryta fizinė žala materialiam trečiųjų asmenų turtui ir fizinė žala jų sveikatai, koks buvo patirtų nuostolių pobūdis ir pan. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad minėtame rašte aprašytų 5 ankstesnių atvejų faktinės aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamai situacijai.

56.16.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad neva nėra įrodyta, kad ieškovės sąmoningai nesiėmė priemonių žalai sumažinti. Įvertinus ieškovių veiklos specifiką bei įvykio aplinkybes, yra akivaizdu, kad 2014 m. lapkričio 7 d. sužinojus apie kamštelių nušaudymą bei sužalotus žmones, ieškovės turėjo imtis aukščiausio laipsnio prevencinių priemonių,              t. y. atšaukti pagamintą produkciją iš apyvartos. Tačiau ilgiau nei pusę metų nebuvo imtasi jokių prevencinių veiksmų žalai suvaldyti, o šiuo laikotarpiu bendrovės HOOP patirti nuostoliai galimai išaugo nuo 21 000 Eur iki daugiau nei 3,6 mln. Eur. Vien tai, kad, neišėmus produkcijos iš apyvartos, buvo atliekami produkcijos kokybės tyrimai, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės ėmėsi tinkamų prevencinių priemonių. Veiksmų ėmėsi ne ieškovės, o bendrovė HOOP, t. y. būtent bendrovė HOOP atšaukė gaminius iš prekybos, tuo tarpu ieškovės lengvabūdiškai tikėjosi, kad nebus pareikštos jokios papildomos pretenzijos iš bendrovės HOOP pusės. Taigi, ieškovės neatliko jokių veiksmų, kurie suvaldytų ar sumažintų žalos atsiradimo riziką.

56.17.                      Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės atlygintina suma pagal draudimo sutarties sąlygas turi būti iš esmės sumažinta ir negali būti priteista didesnė nei pirminiame 2014 m. pranešime nurodyta nuostolio suma, t. y. draudimo išmokos dydis turi būti mažinamas nuo 109 070 Eur sumos (119 070 Eur – 10 000 Eur franšizė) iki 21 000 Eur, t. y. pirminės HOOP patirtų nuostolių sumos.

56.18.                      Teismas nepagrįstai skaičiavo procesines palūkanas, kadangi jas priteisė ne nuo prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimo momento, o nuo bylos iškėlimo dienos, nors pats teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nuostolių dydis buvo nustatytas tik sudarius taikos sutartį, t. y. 2017 m. birželio 20 d. Nesant prievolės (t. y. nenustačius galutinio žalos dydžio bei nesant pareigos išmokėti draudimo išmoką), atsakovė negalėjo būti procesinių palūkanų pagrindu skatinama įvykdyti prievolę. Įvertinus procesinių palūkanų paskirtį, akivaizdu, kad jos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo to momento, kai atsakovei atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką. Įvertinus Draudimo įstatymo nuostatą, kad draudimo išmoka turi būti sumokėta per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis), spręstina, kad procesinės palūkanos tokioje situacijoje galėtų būti skaičiuojamos tik nuo 2017 m. liepos 20 d. Atsakovės įsitikinimu, draudimo išmoka bei priteistina suma nagrinėjamu atveju, įvertinus draudimo apsaugos apimtį bei aplinkybes, sudarančias pagrindą mažinti išmoką, negali viršyti 21 000 Eur, todėl ir procesinės palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo šiuos sumos, atsižvelgiant į pareigos išmokėti draudimo išmoką atsiradimo momentą, t. y. ne anksčiau kaip nuo 2017 m. liepos 20 d.

57.       Atsakovė AIG Europe Limited, veikianti per Suomijos filialą, atsiliepime prašo ieškovių Retal Germany GmbH ir UAB „Retal Lithuania“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

57.1.                      Atsakovė sutinka su ieškovių nurodytu visiško nuostolių atlyginimo principo turiniu, tačiau pabrėžia, kad minimas principas yra taikomas nustatant civilinės atsakomybės egzistavimo faktą ir apimtį, t. y. ieškovių atsakomybės dėl nekokybiška produkcija sukeltos žalos nustatymo faktą. Tačiau 171 277,10 Eur suma yra ne žala, kuri patirta dėl nekokybiškų kamštelių, o suma, kurios Retal Germany GmbH pripažino neturinti teisės gauti, kadangi turi vykdyti garantinius įsipareigojimus – nereikalauti kainos už nekokybišką prekę (arba, jeigu ji būtų buvusi sumokėta, tą kainą gražinti). Todėl klaidingas ir nepagrįstas yra ir ieškovų teiginys, kad 171 277,10 Eur sumos nereikalavimas (grąžinimas, jeigu ji jau būtų buvusi sumokėta) yra civilinės atsakomybės prievolės vykdymas.

57.2.                      Įvertinus tai, kad ieškovės taikos sutartimi įsipareigojo kredituoti sąskaitas, išrašytas HOOP už nekokybiškus produktus (kamštelius), kurių HOOP negalėjo panaudoti gaiviojo gėrimo gamyboje, akivaizdu, kad ieškovių iš atsakovės reikalaujama analogiško dydžio draudimo išmoka yra susijusi tik su nepanaudotų nekokybiškų produktų vertės kompensavimu. Tuo tarpu draudimo sutarties IV skyriaus 6 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad žala, sukelta pačiam apdraustųjų asmenų produktui bei su tokia žala susijusios išlaidos, laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Taigi į draudimo sutartį atsakovė įtraukė nuostatą, kuri nustato aiškią išimtį iš prisiimamos rizikos – žala pačiam produktui (defektyvaus produkto pagaminimas) ir su ja susijusios išlaidos nėra draudžiamos.

57.3.                      Atsakovės išreikštas neprieštaravimas ieškovėms sudaryti taikos sutartį su bendrove HOOP, tereiškė atsakovės patvirtinimą, kad ji yra informuota apie taikos sutarties sudarymą ir jos neprieštaravimą pačios sutarties sudarymo faktui. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovės, atsakovės neprieštaravimas dėl taikos sutarties sudarymo fakto neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos atsakovės tuo metu atliekamam įvykio aplinkybių tyrimui bei draudimo apsaugos apimčiai. Jeigu ieškovės nebūtų paprašiusios atsakovės rašytinio neprieštaravimo taikos sutarties sudarymui, jos būtų laikomos pažeidusiomis draudimo sutarties sąlygas ir būtų praradusios teisę reikalauti iš atsakovės mokėti draudimo išmoką. Todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovės tinkamai įgyvendino savo pareigą, numatytą draudimo sutartyje, o atsakovė, neužkirsdama kelio ieškovėms sudaryti taikaus susitarimo su HOOP bendrove, išreiškė savo neprieštaravimą. Nepaisant to, tinkamas ieškovių pareigos įvykdymas ir atsakovės neprieštaravimo gavimas automatiškai nesuteikia teisės ieškovėms reikalauti iš atsakovės sumokėti draudimo išmoką, lygią taikos sutartimi suderintai kompensacijos sumai.

57.4.                      Tiek į bylą pateikti įrodymai (taikos sutarties įžangos 6 bei 3.4 punktai), tiek pačių ieškovių tvirtinimai (apeliacinio skundo 4.12 punktas), tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyti faktai (sprendimo 162–163 punktai) patvirtina, kad dalies kamštelių HOOP bendrovė nespėjo panaudoti gaiviųjų gėrimų gamyboje ir kaip nekokybišką produkciją sugrąžino atgal ieškovėms. Akivaizdu, kad ieškovės prašo 171 277,10 Eur dydžio draudimo išmokos dėl to, kad pats produktas (kamšteliai) buvo pagaminti nekokybiškai (žala padaryta pačiam produktui), bet ne todėl, kad kamšteliai būtų sukėlę kokią nors žalą HOOP bendrovei ar tretiesiems asmenims. Bendrovė HOOP ieškovėms tiesiog grąžino nekokybišką produkciją. Akivaizdu, kad 171 277,10 Eur suma yra pačių ieškovių nuostoliai dėl gamybos klaidos. Tuo tarpu draudimo sutartis nėra skirta apsaugoti ieškoves nuo gamybos klaidų ir jų pagrindu kilusių išlaidų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovių teiginys, kad 171 277,10 Eur tai ne žala produktui, bet žala bendrovei HOOP, yra nelogiškas ir netgi absurdiškas.

57.5.                      Ieškovės pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakeitė savo argumentaciją ir pateikė visiškai naujas aplinkybes, kurios nebuvo ankščiau nurodytos pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. ieškovės ėmė teigti, kad reikalauja 171 277,10 Eur dydžio draudimo išmokos ne dėl žalos produktui (kamšteliams), bet dėl atlygintinos žalos bendrovei HOOP kompensavimo (apeliacinio skundo 4.14 punktas.). Negana to, ieškovės pareiškė dar vieną visiškai naują argumentą, teigdamos, kad 171 277,10 Eur nuostoliai buvo patirti ieškovių kaip protingos ir reikalingos priemonės galimai žalai sumažinti vykdant draudiko nurodymus (apeliacinio skundo 4.36 punktas). Šie ieškovių argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, yra visiškai nauji ir nenagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl konstatuotinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo grįsti apeliacinį skundą pirmosios instancijos teisme nenurodytomis aplinkybėmis, pažeidimas.

57.6.                      Kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas prievolės egzistavimas ir prievolės pažeidimas, t. y. šiuo atveju nustačius, kad buvo pagrindas priimti sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo bei konstatavus, jog sprendimas tokioje situacijoje nebuvo priimtas bei išmoka nebuvo išmokėta. Kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik toje apimtyje, kurioje skolininkas pažeidė prievolę.

57.7.                      Atsakovė jokios bendrovės HOOP patirtų nuostolių sumos nebuvo pripažinusi. Vien tai, kad bendrovė HOOP nurodė vienokio ar kitokio dydžio nuostolius, nereiškia, kad atsakovė turėjo pareigą išmokėti nurodomą sumą. Draudimo išmokos dydį lemia draudimo sutartyje apsibrėžta draudimo apsaugos apimtis. Tik nustačius, kad įvykis yra draudžiamasis pagal konkrečias draudimo sutarties nuostatas, gali būti priimtas sprendimas dėl išmokos išmokėjimo.

58.       Ieškovės Retal Germany GmbH ir UAB „Retal Lithuania“ atsiliepime į atsakovės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą, apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo prijungti prie bylos anglų kalbos ir lingvistikos ekspertės A. U. 2019 m. kovo 12 d. ataskaitą apie atliktą semantinę tam tikrų teksto (draudimo sutarties) nuostatų analizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

58.1.                      Atsakovei, priimant jai 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą dėl draudžiamojo įvykio, buvo pateikta visa ir pakankama informacija įvertinti tiek draudžiamojo įvykio priežastis, tiek dėl draudžiamojo įvykio HOOP bendrovės patirtą žalą. Draudžiamojo įvykio priežastys buvo nustatytos ieškovės Retal Germany GmbH 2016 m. vasario 22 d. vidinio tyrimo ataskaitoje ir nepriklausomo žalos administratoriaus „DALFI“ ataskaitoje, kurią atsakovė gavo dar 2015 metais, t. y. iki 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo. Atsakovė, 2016 m. gegužės 13 d. sprendime išsamiai aptardama bendrovės HOOP dėl draudžiamojo įvykio patirtą žalą bei atsakovės, kaip draudikės, atlygintinos žalos dydį, negalėjo nežinoti dėl draudžiamojo įvykio patirtos žalos dydžio ir jos kilmės.

58.2.                      Priešingai nei teigia atsakovė, taikos sutartimi nebuvo nustatytas galutinis dėl draudžiamojo įvykio HOOP bendrovės patirtos žalos dydis. Taikos sutartimi buvo tik susitarta dėl galutinės Retal Germany GmbH atlygintinos žalos ir jos atlyginimo sąlygų bei terminų.

58.3.                      Aplinkybė, kad po 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo ieškovių iniciatyva ir lėšomis buvo atliekami papildomi tyrimai, nesudaro pagrindo teigti, kad 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo pakankamai duomenų įvykio priežastims nustatyti. Ieškovės atliko papildomus tyrimus tik dėl to, kad atsakovė po 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo priėmimo pakeitė savo poziciją, nesumokėjo draudimo išmokos ir nurodė, kad įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju.

58.4.                      Sutinka su atsakove, kad draudimo sutartyje yra išskirtos atskiros nuostolių rūšys:         1) žala turtui (sutarties I skyrius); 2) finansiniai nuostoliai, kylantys kaip žalos turtui tiesioginis padarinys (sutarties I skyrius); 3) savarankiški finansiniai nuostoliai, kurie nėra susiję su sukelta žala (sutarties IV skyriaus 13 punktas). Tačiau nesutinka su tokiais atsakovės teiginiais, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartimi buvo atlyginti grynai ekonominio pobūdžio bendrovės HOOP finansiniai nuostoliai.

58.5.                      Draudimo sutartyje nėra išvardinta jokių specialių sąlygų, pagal kurias įvykis gali būti laikomas nedraudžiamuoju, kiek tai susiję su trečiojo asmens turto sugadinimu (sunaikinimu), kai dėl apdraustųjų asmenų netinkamos kokybės gaminių trečiojo asmens turtas praranda vertę ar yra priverstinai sunaikinamas.

58.6.                      Teismas, lingvistiškai įvertinęs draudimo sutarties sąlygas dėl pagal sutartis prisiimtos atsakomybės, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad draudimo sutarties nuostatos dėl draudimo apsaugos taikymo sutartinės atsakomybės atveju apibrėžiamos dviem alternatyviais atvejais: 1) sutartinė atsakomybė pagal įprastus sutartimis pagrįstus susitarimus apdraustojo veiklos srityje; 2) sutartinės atsakomybė pagal kitas sutartis, kurias raštu patvirtino draudikas. Faktas, kad ir anksčiau eilę kartų atsakovė yra mokėjusi draudimo išmokas dėl ieškovams kilusios sutartinės atsakomybės, vienareikšmiškai patvirtina teismo sprendime padarytos išvados pagrįstumą. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą papildomai patvirtina kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiama anglų kalbos ir lingvistikos ekspertės prof. habil. dr.                        A. U. atlikta papildoma semantinė analizė.

58.7.                      CK 6.1013 straipsnio 1 dalis  ir 3 dalyse numatyta, kad draudikas turi teisę remtis ir įrodinėti aplinkybę, jog žala atsirado dėl draudėjo sąmoningų veiksmų, jeigu draudėjas nevykdė draudiko nurodymų. Tačiau nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovė nedavė ieškovėms jokių nurodymų ir nesiėmė priemonių galimai žalai sumažinti net tada, kai to paprašė pačios ieškovės.

58.8.                      Teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme momento, nes tai imperatyviai numato CK 6.37 straipsnio 2 dalis.

58.9.                      Atsakovės apeliacinio skundo nepagrįstumą patvirtina ir tokia aplinkybė, kad nors atsakovė deklaratyviai ginčija sprendimą dėl didesnės, nei atsakovės pripažįstama 21 000 Eur, patenkintų reikalavimų sumos, atsakovė taip ir nepasisako dėl kai kurių sprendimu patenkintų reikalavimų, pavyzdžiui dėl ieškovei Retal Germany GmbH priteistų 38 590 Eur papildomų draudimo išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

59.       Ieškovės, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašydamos prijungti prie bylos anglų kalbos ir lingvistikos ekspertės A. U. 2019 m. kovo 12 d. ataskaitą apie atliktą semantinę tam tikrų teksto (draudimo sutarties) nuostatų analizę, nurodo, kad atsakovė abejones dėl Vilniaus apygardos teismo atlikto draudimo sutarties nuostatos lingvistinio vertinimo iškėlė tik apeliaciniame skunde, taigi tik tada iškilo būtinybė kreiptis į atitinkamos srities specialistus dėl papildomo tyrimo atlikimo. Civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atsakovė ims kvestionuoti teismo išaiškintas atitinkamas draudimo sutarties sąlygas tuo aspektu, kad jo neva yra aiškinamos ne pagal anglų kalbos taisykles. Be to, atitinkamos draudimo sutarties nuostatų analizė turi tiesioginės svarbos ir siekiant įvertinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą. Todėl, ieškovių teigimu, ši semantinė ataskaita turėtų būti prijungta prie bylos ir vertinama kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

60.       Atsakovė, kuriai Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi buvo  sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, atsikirtimus ar samprotavimus dėl šios ataskaitos prijungimo prie bylos poreikio ir dėl jos turinio, savo argumentus išdėstė 2020 m. vasario 20 d. paaiškinimuose, prašydama netenkinti ieškovių prašymo dėl anglų kalbos ir lingvistikos ekspertės prof. habil. dr. A. U.  2019 m. kovo 12 d. ataskaitos „Apie atliktą semantinę tam tikrų teksto (draudimo sutarties) nuostatų“ prijungimo prie bylos medžiagos. Tokią savo nuomonę atsakovė motyvuoja tuo, kad šis prašymas yra pavėluotas ir reiškia ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, šalys savo pozicijas dėl sutartinės atsakomybės draudimo pristatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiek žodžiu, tiek ir raštu, taip pat buvo diskutuojama ir dėl sutarties sąlygos, kurią savo ataskaitoje papildomai analizavo ekspertė A. U. (angl. Insured Contract means the Insured‘s common contractual agreements in the Insured‘s sphere of business or other contracts or agreements approved in writting by the Insurer). Atsakovės įsitikinimu, ieškovių pavėluotai teikiama semantinė ataskaita nepatvirtina ginčui reikšmingų aplinkybių, ji teikiama neatsižvelgiant į ginčo esmę, dėl nereikšmingų detalių ir vien siekiant suklaidinti teismą, taigi dar ir dėl šios priežasties neturėtų būti priimta.

61.       Įstatymų leidėjas riboja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme ir CPK 314 straipsnyje nustato išimtis, kada tokie įrodymai galėtų būti priimti: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokia aplinkybe – po teismo sprendimo priėmimo atsiradusiu poreikiu teikti naujus duomenis – grindžiamas ir ieškovių prašymas. 

62.       Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos proceso specifiką, tačiau, kaip minėta, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi vertinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

63.       Teisėjų kolegija, spręsdama naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą,  atsižvelgia į tokias aplinkybes. Pagrindinis aspektas kilusiame šalių ginče dėl draudimo išmokos sumokėjimo yra tai, ar ieškovės Retal Germany GmbH patirtas išlaidas, atsiradusias iš jos ūkinės veikos, kurias ši ieškovė yra atlyginusi bendrovei HOOP pagal taikos sutartį, jai turėtų kompensuoti civilinės atsakomybės draudikė, atsakovė AIG, kiekvienai iš šalių teigiant priešingai ir draudimo sutarties tekstą interpretuojant sau palankia linkme. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme kelia ir tokį klausimą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamu metodu, t. y. neatsižvelgdamas į anglišką draudimo sutarties tekstą ir ne pagal šiai  kalbai nustatytus reikalavimus, o pagal teksto vertimą į lietuvių kalbą aiškino draudimo sutartį (šios nutarties 56.14 punktas), todėl, atsakovės teigimu, ir padarė neteisingas išvadas dėl draudimo apsaugos galiojimo apimtiems ir dėl to, kurie ieškovės veiksmai buvo apdrausti, o kurie neapdrausti civilinės atsakomybės sutartimi.

64.       Vadinasi, ieškovės prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys iš esmės galėtų turėti reikšmės teisėjų kolegijai vertinant, ar pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė teisingai. Juo labiau šie duomenys yra gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ieškovės savo procesinėmis teisėmis naudojosi / naudojasi ne pagal paskirtį ar net jomis piktnaudžiauja. Taip pat šiuo atveju nėra prielaidų sutikti su atsakove, kad byla dėl naujų įrodymų priėmimo galėtų būti užvilkinta. Atsakovė su šiais įrodymais susipažino dar gavusi ieškovių atsiliepimą į jos skundą, be to, minėta, jai buvo sudaryta galimybė dėl šių duomenų turinio, jų įrodomosios reikšmės pasisakyti. Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja vienos iš CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimą ir naujus įrodymus priima.     

65.       Kita vertus, šiame kontekste būtina pažymėti tai, kad tiek atsakovės 2020 m. vasario 20 d. paaiškinimuose dėl naujų įrodymų priėmimo galimybės (DOK–852), tiek ir ieškovių 2020 m. vasario 25 d. pateiktame į bylą atsiliepime į šiuos paaiškinimuose (DOK–906) kartojami jų procesiniuose dokumentuose (apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos) išdėstyti motyvai, juos papildant naujais argumentais bei teiginiais (išplečiant argumentų sąrašą). Kadangi procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisyklės, kurios nėra identiškos proceso taisyklėms pirmosios instancijos teisme (CPK 302, 307, 318 straipsniai), teisėjų kolegija tokio dokumento, kaip ieškovės atsiliepimas į atsakovės rašytinius paaiškinimus dėl naujų įrodymų nepriima, o į atsakovės argumentus, kuriais nepagrįstai plečiamos Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi nustatyto jai pasiūlymo ribos, neatsižvelgia ir jų nevertina.    

Dėl draudžiamojo įvykio ir atsakovės pripažintų faktų

66.       Nagrinėjamoje byloje yra kilęs draudimo sutarties šalių ginčas dėl draudimo išmokos ir susijusių išmokų sumokėjimo draudėjai (ieškovei Retal Germany GmbH). Pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė iš dalies patenkindamas ieškovės reikalavimus, o šį teismo sprendimą kvestionuoja abi bylos šalys, ieškovės – atmestų reikalavimų dalyje, atsakovė – patenkintų reikalavimų, viršijančių jos pripažįstamą 21 000 Eur draudimo išmokos sumą, dalyje. Teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įvertina atsižvelgdama į tokias susistemintas ieškovių ir atsakovės apeliacinių skundų argumentų grupes: (1) teismas netinkamai taikė materialiąją teisę ir todėl nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei 171 277,10 Eur draudimo išmoką už ieškovių susigrąžintus iš bendrovės HOOP kamštelius, neteisingai nustatė momentą, nuo kurio iš draudikės skaičiuojamos ikiteisminės palūkanos bei sumą, nuo kurios jos skaičiuotinos (ieškovių apeliacinio skundo argumentų santrauka); (2) teismas netinkamai taikė proceso teisę ir taikė neteisingus įrodymų vertinimo metodus, neatliko sisteminio visų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų ir jos sąlygų originalo (t. y. anglų) kalba aiškinimo, todėl netinkamai identifikavo nuostolių, kuriuos šia sutartimi apdraudė draudikė, rūšis, nepagrįstai pripažino draudžiamojo įvykio buvimą ir nepagrįstai nustatė draudikei ieškovės patirtų finansinių nuostolių atlyginimo pareigą, taip pat nepagrįstai atsisakė atsižvelgti į ieškovės elgesį kaip į sąlygą, mažinančią draudimo išmokos dydį (atsakovės apeliacinio skundo argumentų santrauka) (CPK 320 straipsnis).                     

67.       Šalių ginčas nei dėl teismo konstatuotos paties įvykio priežasties, t. y. ieškovės Retal Germany GmbH 2014 – 2015 metais pagamintų ir HOOP bendrovei parduotų plastikinių butelių kamštelių konstrukcinių defektų, tapusių technine draudžiamojo įvykio priežastimi, o konkrečiai – per didelio defektinio kamštelio slidumo savybes didinančio priedo kiekio, panaudoto defektinių kamštelių gamybos procese, nei dėl 2014 m. redakcijos draudimo sutarties taikymo šalių teisiniams santykiams, apeliaciniame procese nekyla, todėl dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija nepasisakys.  

68.       Draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus reglamentuoja Draudimo įstatymas (ginčui aktualios šio įstatymo redakcijos 1 straipsnio 2 dalis). Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, draudimo objektas – tai turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.

69.       Draudimo sutarties samprata atskleista CK 6.987 straipsnyje – draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudamo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

70.       Civilinės atsakomybės draudimas Draudimo įstatyme apibrėžiamas kaip asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje (2 straipsnio 4 dalis). Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai (Draudimo įstatymo 105 straipsnis). Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam (Draudimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis).

71.       Taigi, civilinės atsakomybės draudimo sutarties esminis bruožas yra tas, kad ji sudaroma trečiojo asmens naudai, todėl, esant civilinės atsakomybės draudimui, trečiojo asmens patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas yra apdraudęs savo ar kito asmens (apdraustojo) civilinę atsakomybę.

72.       Draudimo sutartyje Nr. 2001034425, kurios pagrindu teismas vertino ieškovių pareikšto reikalavimo atsakovei (civilinės atsakomybės draudikei) pagrįstumą (šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.),  nurodoma, kad ši sutartis yra AIG verslo klientų (A) bendrosios ir produktų civilinės atsakomybės ir (B) darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Jos preambulėje yra išvardintas sąrašas bendrovių, kurių veikla ir produktai (su išlygomis arba be jų) yra apdrausti šia sutartimi. Kaip matyti, draudėja, ieškovė UAB „Retal Lithuania“ (buvęs pavadinimas UAB „Retal Europe“), ieškovės Retal Germany GmbH civilinės atsakomybės pagal šią sutartį išlygų nenustatė. Sutartyje apdrausta veikla apibrėžiama taip: plastikinės (PET) taros ruošinių, PET butelių kamštelių ir A-PET plėvelės gamyba, PET dervos pardavimas. Sutartyje taip pat nustatytas draudikės atsakomybės limitas – 5 000 000 Eur už kiekvieną įvykį ir 10 000 000 Eur iš viso draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, taip pat nustatyti atitinkami papildomi limitai (priežiūra, saugojimas ir kontrolė; netikėta ir netyčinė tarša; darbdavio civilinė atsakomybė; atskiri limitai tam tikroms apdraustoms šia sutartimi bendrovėms), aptartos kiekvienai apdraustai bendrovei individualiai taikytinos išskaitos, ieškovės Retal Germany GmbH atveju – 10 000 Eur už kiekvieną įvykį, susijusį su produktų civiline atsakomybe. Iš šios draudimo sutarties nuostatų, susijusių su retroaktyvaus laikotarpio data, matyti, kad su UAB „Retal Lithuania“ toks laikotarpis tęsiasi nuo 2008 m. spalio 1 d., o su antrąja ieškove Retal Germany GmbH – nuo 2010 m. spalio 1 d.                  

73.       Pagal draudimo sutarties nuostatas, civilinės atsakomybės draudimo objektas – tai draudimo sutarties galiojimo metu ieškovės Retal Germany GmbH padaryta žala, vykdant šioje sutartyje nurodytą veiklą (draudžiamasis įvykis), kurio apibrėžimas pateikiamas sutarties I. Sąvokų apibrėžimai  (taikoma visiems skyriams) skyriuje – tai bet kokia atsitiktinė žala trečiųjų asmenų sveikatai arba žala trečiųjų asmenų turtui, sukelta vykdant veiklą bei atsiradusi draudimo sutartyje numatytoje teritorijoje, po retroaktyvaus laikotarpio datos ir apie kurią pirmasis rašytinis reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas apdraustajam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos.  

74.       Kaip šioje nutartyje aptarta pirmiau, tokia pretenzija ieškovei buvo pareikšta, ją pareiškė bendrovė HOOP, o ieškovė apie gautą pretenziją pranešė draudikei (atsakovei AIG), kuri, atlikusi įvykio tyrimą, 2016 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške nurodė, kad, įvertinus bendrovės HOOP reikalavimą, Retal Germany GmbH turėtų atlyginti 30 proc. šios bendrovės nuostolių. Taip pat šiame laiške aiškiai nurodė, kad pagal draudimo liudijimą atsakovė padengs iš rinkos išimtų gaminių vertę (įskaitant maržą), pašalinamų gaminių, esančių bendrovės HOOP sandėliuose, vertę, gaminių šalinimo išlaidas (įskaitant transportavimą), išmokas sužalotiems asmenims, sustabdytų gaminių vertę (pretenzijos a, b, d, i, k pozicijos), ir, įvertinusi išskaitą, sumokės 735 183 Eur (t. y. padengs dalį bendrovės HOOP reikalavimo). Šiame informaciniame laiške atsakovė taip pat pasiteiravo, ar draudėja pageidauja, kad būtent draudikė išsiųstų priimtą sprendimą bendrovei HOOP, ar pati draudėja norėtų aptarti šį įvykį su HOOP bendrove. 

75.       Teisėjų kolegija nekartoja pačių šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo sprendime detaliai aptartos visos šalių susirašinėjimo dėl šio įvykio istorijos, laiškų turinio bei teismo nustatytų faktų, jiems pritardama, juolab kad dėl to ginčas ir nekyla, taip pat nekartoja teismo nustatytos ir šalių neneigiamos įvykio, kurį ieškovės ir teismas įvertino kaip draudžiamąjį, o atsakovė – kaip nedraudžiamąjį, atsiradimo (kilimo) priežasties, pažymėdama tik tai, kad įvykio kilimo priežastis buvo nustatyta pasitelkiant įvairių sričių specialistus bei ekspertus (šios nutarties 67 punktas), šiems atlikus atitinkamus tyrimus, bandymus bei palyginimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvykis priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su ieškovės vykdyta ūkine veikla bei jos gaminiais (PET butelių kamšteliais).

76.       Priešingai nei vėliau pakeitusi savo ankstesnę poziciją ėmė tvirtinti atsakovė, jos 2016 m. gegužės 13 d laiško turinys neabejotinai patvirtina ieškovių argumentus ir teismo padarytą išvadą, kad 2016 m. gegužės 13 d. atsakovė jau buvo priėmusi sprendimą tiek dėl ieškovės veiklos padarinių, susijusių su kokybės reikalavimų neatitinkančiais, nepatikimais ir realiai fizinės žalos galutinės produkcijos vartotojams sukėlusiais gaminiais – kamšteliais, pripažinimo draudžiamuoju įvykiu, tiek ir dėl sukeltos šiuo gaminiu dalies žalos kompensavimo trečiajam nukentėjusiam asmeniui (bendrovei HOOP), vykdant civilinės atsakomybės draudimo sutartimi priimtus įsipareigojimus už apdraustosios veiklą ir jos gaminamą produktą.

77.       Šiame kontekste pažymėtina, kad nei aplinkybės, dėl kurių toks sprendimas (išmokėti atitinkamo dydžio išmoką) buvo priimtas, nei aplinkybės, dėl kurių atsakovė vėliau savo pačios sprendimą  pakeitė ir ėmė situaciją vertinti kitaip, tvirtindama, kad tokio pobūdžio žala, kaip bendrovės HOOP gamintos su ieškovės pateiktais kamšteliais produkcijos išėmimas iš apyvartos bei jos sunaikinimas, yra ieškovės Retal Germany GmbH finansiniai nuostoliai, dėl kurių kompensavimo ji nebuvo prisiėmusi atsakomybės, nes tokios ieškovės veiklos ginčo draudimu ji neapdraudė, teisinės reikšmės neturi. Be to, tokia atsakovės pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo.

78.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs sutarties turinį, joje aptartas išlygas bei išimtis, šalių elgesį prieš ginčo draudimo sutarties sudarymą ir anksčiau, vykdant kitas analogiškas  draudimo sutartis, naudodamas sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 straipsnyje, atsižvelgdamas į pačios atsakovės ankstesnį šio įvykio pripažinimą draudžiamuoju, padarė pagrįstą išvadą, kad tokia ieškovės Retal Germany GmbH veikla ir toks jos gamintas produktas atitinka civilinės atsakomybės sutartyje apibrėžtą draudžiamojo įvykio sampratą, o dėl tokių ieškovės veiksmų ir veikos galutinio produkto (kamštelių), sukėlusių būtent sutarties kontrahentei bendrovei HOOP, o ne pačiai ieškovei žalą (turtinius praradimus arba nuostolius dėl būtinybės sunaikinti produktus, jau sukėlusius ir ateityje galinčius sukelti žalos jų vartotojams) atsakovė yra prisiėmusi atsakomybę (draudimo apsauga galioja). Žalos išraiška visada yra piniginiai nuostoliai, kitaip tariant, ji visada yra įvertinama pinigais, todėl vien šiuo aspektu teigti, kad finansinių nuostolių draudimo rizikos atsakovė nebuvo prisiėmusi, nėra nei pagrįsta, nei teisinga, nei protinga, nei sąžininga (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Su atsakove galima būtų sutikti tik dėl to, kad ji civilinės atsakomybės sutartimi nebuvo apdraudusi pačios ieškovės finansinių nuostolių, kurie galėtų atsirasti jos pačios veikloje, tačiau šiuo atveju nuostolius ar žalą (kaip bepavadinsi) dėl ieškovės pagaminto netinkamo gaminio patyrė trečioji šalis (gaminio užsakovė HOOP), ir ieškovei teko kompensuoti ne savo pačios, o būtent bendrovės HOOP patirtus finansinius nuostolius.

79.       Taigi, teisėjų kolegija neturi prielaidų sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais ir teismo padarytos išvados dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju kritika. Pirma, veikla, gaminant PET butelių kamštelius, neabejotinai yra draudžiama. Sutarties VI. Bendrosios sąlygos (taikomos visiems skyriams) 2 punkte įvardyta, kad pagal draudimo sutartį draudimo apsauga suteikiama apdraustojo veiklai ir (arba) produktams. Produktas – tai bet kokia prekė ar produktas, kuris yra apdraustojo pagamintas, konstruotas, taisytas, aptarnautas, apdorotas, parduotas, tiektas ar platintas, ir kuris nėra apdraustojo nuosavybėje ar kurio apdraustasis nekontroliuoja, įskaitant bet kokią kartu su preke ar produktu teikiamą pakuotę ar instrukcijas (draudimo sutarties I. Sąvokų apibrėžimai (taikoma visiems skyriams) skyrius).     

80.       Antra, ši veikla sukėlė atsitiktinę žalą trečiajam asmeniui, o draudikė yra įsipareigojusi atlyginti apdraustajam visas sumas, kurias ši teisiškai privalo sumokėti įvykus draudžiamajam įvykiui, taip pat įsipareigojo atlyginti kitas pagrįstas ir būtinas išlaidas bei sąnaudas, įskaitant su teismo procesu susijusias išlaidas bei sąnaudas, su sąlyga, kad jos susijusios su draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio pagal šią draudimo sutartį turi būti mokama išmoka, o šios išlaidos patiriamos turint draudikės sutikimą (draudimo sutarties  II. A skyrius – Įmonių bendroji ir produktų civilinė atsakomybė 1 punktas). Žala turtui suprantama kaip materialiojo turto fizinis sugadinimas, netektis ar sunaikinimas; žala turtui taip pat apima finansinius nuostolius, kurie yra tiesioginis žalos turtui padarinys; finansinis nuostolis – piniginis arba ekonominis nuostolis ar sąnaudos (draudimo sutarties I. Sąvokų apibrėžimai (taikoma visiems skyriams) skyrius).     

81.       Trečia, tai, kas ginčo sutartimi nedraudžiama, išvardinta jos IV. Išimtys (taikoma visiems skyriams) skyriuje, V. Nuostolių nustatymas (taikoma visiems skyriams) 5 punkte, VII. Papildomos sąlygos skyriuje, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovės argumentais, kad trečiojo asmens bendrovės HOOP patirti dėl produktų su ieškovės pagamintais kamšteliais sunaikinimo nuostoliai patenka į šių išimčių sąrašą. Atsakovės deklaratyvūs skundo teiginiai, kad šie bendrovės HOOP patirti nuostoliai, kuriuos jai pagal pasirašytą taikos sutartį kompensavo ieškovė, nėra tiesioginis ieškovės pagamintų netinkamos kokybės produktų (kamštelių) padarinys (žr. nutarties 80 punktą), vertintini kaip atsakovės siekis išvengti sutartinės atsakomybės ieškovėms, jos gynybinė pozicija, apskritai paneigianti tokios rūšies draudimo sutarties esmę. Tokia atsakovės apeliaciniame skunde pateikiama žalos interpretacija, kad tik pirminis produkto tiesiogiai sukeltas fizinis poveikis turtui (pavyzdžiui, produktas pats savarankiškai tiesiogiai sunaikina turtą) yra laikomas žala turtui draudimo sutarties I skyriaus prasme, ir atvirkščiai, bet koks antrinis veiksmas, sukeltas ne tiesioginio produkto fizinio poveikio, nėra laikomas žala turtui (žr. nutarties 56.10 punktą), teisėjų kolegijos vertinimu,  apskritai eliminuoja civilinės atsakomybės draudimo sutarties taikymo galimybę, nes tai reikštų, kad draudimas galioja tik praktiškai neįmanomose (t. y. hipotetinėse) situacijose, kai, pavyzdžiui, patys kamšteliai, kaip savarankiškas gaminys, sukelia tokių padarinių, kaip gaisras, sprogimas, juo užsukto butelio turinio užnuodijimas sveikatai pavojingomis medžiagomis ar pan. Pažymėtina, kad atsakovė ir nenurodo jokio praktinio pavyzdžio, kokiose situacijoje ji galėtų atlyginti finansinius nuostolius kaip tiesioginį žalos turtui padarinį.              

82.       Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, visiškai sutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad draudžiamasis įvykis, kaip viena iš sąlygų vykdyti civilinės atsakomybės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, yra įrodytas, o pasikeitusi dėl jo buvimo atsakovės pozicija ar jos apeliacinio skundo argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja.             

Dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir jos aiškinimo  

83.       Atsakovės apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentais dėl draudimo sutarties aiškinimo ir  įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo bei dėl to teismo neteisingai identifikuotų nuostolių rūšių, kuriuos įsipareigojo kompensuoti draudikė. Teisėjų kolegija ir šiuos skundo argumentus vertina kaip aiškiai nepagrįstus.

84.       Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą. Taisyklėse ir draudimo sutartyje pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos ir vienodai suprantamos tiek pačių draudimo sutarties šalių, tiek ir teismo, jeigu kyla draudimo sutarties šalių ginčas, be kita ko, ir dėl draudiko atsisakymo sumokėti draudimo išmoką. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, taigi ir tokia nuostata, kad, abejojant dėl sąlygų reikšmės, vadovaujamasi ne sutartį parengusios, o prie jos prisijungusios šalies aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).    

85.       Sutarčių aiškinimo taisyklių taikymas labai išsamiai išplėtotas teismų praktikoje.  Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derindamas šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai vertina pagrindinius susitarimo aspektus. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę, aiškinant sutarties sąlygas, atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių tarpusavio santykių praktiką, jų elgesį po sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

86.       Aiškinant draudimo sutartis, bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į draudimo santykių specifiką. Draudimo sutartį paprastai sudaro standartinės, bendros sąlygos, išdėstytos draudimo taisyklėse, kurios taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, ir individualios sąlygos, kuriose nurodoma sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis ir kt. Šios sutartį individualizuojančios sąlygos daugiausia priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir leidžia draudiko nustatytos taisyklės. Aiškinant draudimo sutartį, būtina įvertinti tiek bendras, tiek individualias sutarties sąlygas, visos sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius.

87.       Visas šias ginčo draudimo sutarties aiškinimo taisykles bei sisteminį visų sutarties sąlygų aiškinimo metodą, priešingai nei teigia savo apeliaciniame skunde atsakovė, pirmosios instancijos teismas taikė, dėl to pasisakydamas sprendime, o sprendimo turinys akivaizdžia leidžia tuo įsitikinti. Teismas šalių ketinimus, sudarant bei vykdant sutartį, aiškino atsižvelgdamas į visų skirtinguose sutarties skyriuose išdėstytų nuostatų formuluotes (lingvistinę reikšmę), aptaręs kiekvieną sąlygą, kuri galėtų būti taikoma sprendžiant šį šalių ginčą, taip pat atsižvelgė į byloje esamas kalbos specialistų (lingvistų) išvadas, analizavo aplinkybes, susijusias su draudimo išmokos ieškovėms mokėjimu pagal ankstesnes draudimo sutartis. Vien tokia aplinkybė, kad sutarties aiškinimo rezultatas yra ne toks, kokio tikėjosi atsakovė, ar kad jis nesutampa su jos aiškinimu, savaime nereiškia, jog teismas pažeidė šias taisykles, sutarties atskirų sąlygų ir jos, kaip vientiso dokumento, aiškinimo metodus.

88.       Pažymėtina, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, o civilinės atsakomybės sutartis – dar ir sutartis trečiojo asmens naudai, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką ir šiuos nuostolius už draudėją kompensuoja trečiajai šaliai (nukentėjusiam asmeniui). Šios draudimo sutarties savybės (draudimo sutarties ypatumai) lemia didesnę jos šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), atitinkamai, ir draudiko pareigą  dar iki sudarant sutartį išsiaiškinti draudėjo poreikius ir pasiūlyti šiuos poreikius atitinkantį sutarties variantą. Nagrinėjamo ginčo atveju sudarius draudimo sutartį dėl vienos iš ieškovių civilinės atsakomybės draudimo ir dėl jos veikla ir / arba gaminamu produktu žalos atlyginimo, be kita ko, ir finansinių nuostolių, kurie yra žalos turtui padarinys, t. y. sulygus dėl to, kas yra draudžiama, o kas nėra draudžiama, draudikė negali savo atsikirtimų į reikalavimą sumokėti draudimo išmoką už atvejį, kuris yra įrašytas į sutartį (t. y. trečiosios šalies finansinių nuostolių, atsiradusį dėl žalos jos turtui ieškovės gaminamu produktu), grįsti argumentais, kad šią sąlygą antroji sutarties šalis (ieškovės) ir teismas aiškina neteisingai, nes ją įrašydama į sutartį atsakovė turėjo mintyse ką kitą.      

89.       Šiame kontekste atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad,  remiantis draudimo sutarties VI skyriaus 7 punktu, draudimo sutarties tekstas lingvistiškai gali būti aiškinamas tik originalo anglų kalba, o išplėtimo tekstas originalia draudimo sutarties anglų kalba nedviprasmiškai aiškiai nurodo, kad apdraustąja sutartimi gali būti laikoma tik atsakovės raštu iš anksto patvirtinta ieškovių ir bendrovės HOOP sutartis, nepriklausomai nuo to, ar ji papuola į įprastų ieškovių veikloje sudaromų sutarčių ar į kitokių sutarčių kategoriją.

90.       Viena vertus, šis ginčas nagrinėjamas Lietuvos teismuose, kuriuose procesas vyksta valstybine lietuvių kalba, o bylos procese bei į ją pateiktiems kita, bei valstybinė, kalba surašytiems tekstams skaityti bei aiškinti naudojamasi vertėjų paslaugomis (CPK 11 straipsnis, 113 straipsnio 3 dalis), todėl ir tekstai aiškinami pagal valstybinės kalbos gramatikos taisykles, atsižvelgiant į jų vertimus, į išversto teksto kalbos dalis, linksnius, galūnes ir pan. Taigi, nors šalių ir sulygta dėl sutarties teksto aiškinimo atitinkama kalba, šalys nėra sudariusios nei prorogacinio susitarimo dėl ginčo nagrinėjamo anglakalbiuose teismuose, nei derogacinio susitarimo, eliminuojant Lietuvos teismų kompetenciją nagrinėti tokią bylą.      

91.       Antra vertus, atsikirsdamos į tokius apeliacinio skundo argumentus, ieškovės pateikė naują įrodymą – prof. habil. dr. A. U. 2019 m. kovo 12 d. ataskaitą apie teisinio dokumento, parašyto anglų kalba, semantinės analizės rezultatus, kurią apeliacinės instancijos teismas priėmė ir kuria remiantis nėra pagrindo sutikti su atsakovės įvardytos anglų kalba įrašytos sąlygos apeliaciniame skunde interpretacija.

92.       Ir trečia, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškios ir visų asmenų suprantamos vienodai net ir be specialių kalbos specialistų / lingvistų išvadų. Tokio teksto neparengusiai atsakovei (sutarties teksto parengimas nėra priskiriamas ieškovėms) ir tenka sutarties sąlygų kitokio  aiškinimo, nei aiškina ji, padariniai.

Dėl nepatenkinto ieškinio reikalavimo priteisti draudimo išmoką dalies 

93.       Kvestionuodamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė priteisti 171 277,10 Eur draudimo išmoką už ieškovės pagal taikos sutarties, sudarytos su bendrove HOOP, sąlygas, ieškovės apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrovei HOOP 171 277,10 Eur sumą jos kompensavo vykdydamos iš Retal Germany GmbH civilinės atsakomybės kylančią prievolę, todėl ši suma yra laikytina dėl draudžiamojo įvykio atsiradusia žala, o atsakovė, mokėdama draudimo išmoką, privalo ir ją kompensuoti jau vien dėl to, kad tik dėl atsakovės nurodymų neatskleisti bendrovei tikrųjų plastikinių butelių kamštelių nušaudymo nuo butelių priežasčių bei siekdamos išvengti dar didesnės žalos kilimo jos sutiko su tokia taikos sutarties sąlyga.

94.       Sutarties VI. Bendrosios sąlygos (taikomos visiems skyriams) 2 punkte įvardyta, kad pagal draudimo sutartį draudimo apsauga suteikiama apdraustojo veiklai ir (arba) produktams. Produktas – tai bet kokia prekė ar produktas, kuris yra apdraustojo pagamintas, konstruotas, taisytas, aptarnautas, apdorotas, parduotas, tiektas ar platintas, ir kuris nėra apdraustojo nuosavybėje ar kurio apdraustasis nekontroliuoja, įskaitant bet kokią kartu su preke ar produktu teikiamą pakuotę ar instrukcijas (draudimo sutarties I. Sąvokų apibrėžimai (taikoma visiems skyriams) skyrius).

95.       Kaip matyti iš bylos, už kamštelius bendrovė HOOP nebuvo sumokėjusi ir ieškovė Retal Germany GmbH sutiko priimti atgal netinkamus bendrovei HOOP produktus, vadinasi, šie produktai liko pačios ieškovės nuosavybe, ji nekliudomai gali jais naudotis ar perdirbti. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, šia sutartimi nebuvo apdrausti ieškovės (apdraustosios) turtiniai interesai, jeigu savo veiksmais ji sukeltų žalą sau pačiai, tą patvirtina ir aukščiau pacituota sutarties sąlyga.

96.       Pažymėtina, kad ir ieškovės pripažįsta, jog pagal draudimo sutarties raidę plastikiniai butelių kamšteliai gali būti vertinami kaip nedraudžiami (žr. šios nutarties 55.7 punktą). Vien ieškovių akcentuojami protingumo, sąžiningumo, teisingumo principai neteikia pagrindo išplėsti draudimo sutartimi taikomą apsaugą ir tai sričiai ar ieškovių interesui, dėl kurio draudimo šalys nesulygo. Pripažintina, kad teismas šią ginčo dalį išsprendė teisingai ir pagrįstai tokio ieškovių reikalavimo nepatenkino.

Dėl palūkanų skaičiavimo ir priteisimo  

97.       Abi šalys skundžia teismo sprendimo dalį dėl palūkanų, ieškovė dėl priteistos 6 proc. kompensuojamųjų palūkanų, iš viso 43 990,12 Eur, sumos, skaičiuojamos už 364 dienas nuo kitos dienos po 2016 m. gegužės 13 d. atsakovės sprendimo apie draudimo išmoką ir nuo šiame atsakovės sprendime pripažįstamos 735 183 Eur draudimo išmokos sumos, o atsakovė, atitinkamai, dėl 6 proc. procesinių palūkanų, priteistų nuo bylos iškėlimo dienos.

98.       Ieškovės tvirtina, kad kompensuojamos palūkanos, kaip ir teismo priteistos nuo bylos iškėlimo 6 proc. procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo visos draudimo išmokos 1 340 000 Eur sumos, o ne nuo tuo metu atsakovės pripažįstamos 735 183 Eur sumos. Atsakovė laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai skaičiavo procesines palūkanas ne nuo prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimo momento, o nuo bylos iškėlimo dienos, nors pats skundžiamame sprendime konstatavo, kad nuostolių dydis buvo nustatytas tik sudarius taikos sutartį, t. y. 2017 m. birželio 20 d. Todėl, nesant prievolės (t. y. nenustačius galutinio žalos dydžio bei nesant pareigos išmokėti draudimo išmoką), atsakovė negalėjo būti procesinių palūkanų pagrindu skatinama įvykdyti prievolę. Teigia, kad procesinės palūkanos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo to momento, kai atsakovei atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką. Įvertinusi Draudimo įstatymo nuostatą, kad draudimo išmoka turi būti sumokėta per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis), atsakovė daro išvadą, kad procesinės palūkanos tokioje situacijoje jai galėtų būti skaičiuojamos tik nuo 2017 m. liepos           20 d.

99.       Nei vienos iš šalių argumentai, įvertinus šioje byloje susiklosčiusią specifinę faktinę situaciją, nepaneigia teismo padarytų išvadų ir kompensuojamųjų bei procesinių palūkanų skaičiavimo tvarkos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ji buvo pradėta pagal 2017 m. gegužės 12 d. ieškinio pareiškimą dėl gerokai didesnės draudimo išmokos sumokėjimo. Jau prasidėjus šios bylos procesui, ieškovė su bendrove HOOP  2017 m. birželio 20 d. sudarė taikos sutartį dėl                1 350 000 Eur kompensacijos už ginčo įvykį sumokėjimo, kurią įvykdė trimis mokėjimais po 450 000 Eur, atliktais 2017 m. birželio 29 d., 2017 m. liepos 25 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. Byloje konstatuota ir tai, kad dar iki nagrinėjamos bylos iniciavimo atsakovė buvo pripažinusi draudžiamojo įvykio faktą bei nustačiusi mokėtiną išmoką, kurios, net ir pripažindama, nesumokėjo. Tokiu atveju skaičiuoti 6 proc. dydžio procesines palūkanas ne nuo to momento, kurį nustatė įstatymų leidėjas, t. y. ne nuo bylos iškėlimo, o nuo vėlesnio termino (nuo ieškovių ir bendrovės HOOP taikos sutarties sudarymo praėjus 30 dienų), nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab kad nei 2016 m. gegužės 13 d. pripažintos 735 183 Eur draudimo išmokos sumos, nei šiuo metu pripažįstamos 21 000 Eur draudimo išmokos sumos atsakovė nėra sumokėjusi. Todėl ir tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad priteistos procesinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo, neatlieka skatinamosios mokėjimo funkcijos, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.             

100.       Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su ieškovių pozicija, jog teismas, pasak ieškovių, pagrįstai susiejęs kompensuojamųjų 6 proc. palūkanų skaičiavimą su atsakovės      2016 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške išviešintu jos sprendimu pripažinti 735 183 Eur draudimo išmoką, turėjo palūkanas skaičiuoti nuo draudimo išmokos galutinio dydžio – nuo 1 340 000 Eur sumos, kuri galutinai paaiškėjo tik vykstant šios bylos nagrinėjimui, t. y. taikyti retrospektyvinį skaičiavimo būdą. Teismas nurodė, o teisėjų kolegija su tuo sutinka, kad nebūtų pagrįsta ir protinga priteisti ieškovei ikiteismines palūkanas nuo tos draudimo išmokos sumos, kuri galutinai paaiškėjo (tapo žinoma ieškovėms ir atsakovei) tik sudarius taikos sutartį. Toks faktas įvyko jau po nagrinėjamos bylos iškėlimo.

101.       Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, konstatuoja, kad aptarti ir kiti abiejų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

102.       Šalys, pateikdamos apeliacinius skundus, sumokėjo žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo kiekvienos jų skundžiamos sprendimo dalies. Kadangi nei vienos jų skundas netenkinamas (apeliaciniame procese nėra laimėjusios ir pralaimėjusios šalies), šios išlaidos neatlygintinos. Neatlygintinos šalims ir teisinės pagalbos išlaidos, kurios susijusios su apeliacinių skundų parengimu.

103.       Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinant išlaidų priežastingumą, taip pat išlaidų dydį bei jų reikalingumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 94 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis), gali būti atlygintos tos su atstovavimu susijusios išlaidos, kurios patirtos rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus ar su atsiliepimais susijusios.

104.       Ieškovės pateikė prašymą atlyginti ieškovei Retal Germany GmbH 6 857,50 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas, darbų išklotines ir sąskaitas bei jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš darbų išklotinių, su atsiliepimo į atsakovės skundą parengimu yra susijusios 3 900 Eur išlaidos, kurios, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, jame kilusius aspektus, komunikavimo su užsienyje esančiu klientu poreikį, nemažintinos iki rekomenduojamų maksimalių dydžių. Taip pat ieškovė patyrė 471 Eur išlaidas apmokėdama už ekspertės A. U. atliktą ekspertinį draudimo sutarties sąlygos originalo kalba vertinimą, o tokių išlaidų poreikis taip pat kilo rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą bei siekiant paneigti šio skundo argumentus. Taigi ir šios išlaidos ieškovei atlygintinos, iš viso priteisiant iš atsakovės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą, ieškovei Retal Germany GmbH 4 371 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensaciją.

105.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 28 457 Eur su atstovavimu susijusias išlaidas (iš visos nurodytos kaip bylinėjimosi išlaidos 39 707 Eur sumos atimant 11 250 Eur žyminį mokestį) ir mokėjimus patvirtinančius dokumentus. Toks prašymas iš dalies nepagrįstas. Viena vertus, nėra pateikta darbų išklotinių, todėl objektyviai nėra galimybės įvertinti, kuri šių išlaidų dalis buvo skirta jos pačios apeliaciniam skundui, o kuri – atsiliepimui į ieškovių skundą parengti. Kita vertus, atsakovė ginčijosi daug platesniais aspektais, nei ieškovės, vadinasi, patyrė gerokai mažiau laiko sąnaudų bei išlaidų atsiliepimui į ieškovių skundą parengti, nei patyrė ieškovės, rengdamos savo atsikirtimus į atsakovės apeliacinį skundą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jai kompensuotinas trečdalis išlaidų, skaičiuojant jas nuo tos sumos (3 900 Eur), kuri yra kompensuojama ieškovei už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Atitinkamai, iš ieškovių Retal Germany GmbH ir UAB „Retal Lithuania“ lygiomis dalimis priteistina atsakovei 1 300 Eur, t. y. iš kiekvienos jų po 650 Eur, su atstovimu susijusių išlaidų atsakovei AIG Europe Limited, veikiančiai per Suomijos filialą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą (juridinio asmens kodas 2488582-7), 4 371 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas ieškovei Retal Germany GmbH (juridinio asmens kodas HRP 7169).

Priteisti iš ieškovių Retal Germany GmbH (juridinio asmens kodas HRP 7169) ir uždarosios akcinės bendrovės „Retal Lithuania“ (juridinio asmens kodas 122148547) po 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidas atsakovei AIG Europe Limited, veikiančiai per Suomijos filialą (juridinio asmens kodas 2488582-7).

Teisėjai                                        Artūras Driukas 

                                        Dalia Kačinskienė

                                        Danguolė Martinavičienė