Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-271-530/2023

               Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00055-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6; 21.11.10; 21.11.11

 (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Institucijos 2023 m. liepos 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad 2023 m. birželio 25 d. 10.54 val., (duomenys neskelbtini), Rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini) 3 km, vairavo transporto priemonę VOLKSWAGEN CADDY LIFE v. n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kaip alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. Nutarimu buvo paskirta 800 eurų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams bei paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

2.       T. B. apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. liepos 14 d. nutarimo, prašydamas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

3.       Apylinkės teismas skundžiama nutartimi T. B. skundą tenkino ir pakeitė Institucijos 2023 m. liepos 14 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, t. y. T. B. netaikė administracinio poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teises vairuoti transporto priemones šešis mėnesius ir dvylika mėnesių po šio draudimo draudžiama vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.

4.       Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir palikti galioti 2023 m. liepos 14 d. nutarimą.

4.1.                      Skunde teigiama, kad administracinio nužengimo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl apylinkės teismas jas pritaikė nepagrįstai.

4.2.                      Skunde pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preziumuojama, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Ir pagal ANK 34 straipsni 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindų jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38- 895/2019, 2AT-36-387/2021).

4.3.                      Skunde akcentuojama, kad teisės normos, numatytos ANK 422 straipsnio 5 dalyje, esmė yra užtikrinti, jog transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4/2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus. Šiuo konkrečiu atveju teismas neskirdamas administracinio poveikio priemonės sumenkino įstatymo leidėjo poziciją ir iškėlė aukščiau visko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens interesus.

4.4.                      Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo vertinti motyvai dėl T. B. sąmoningumo jam vairuojant transporto priemonę (teiginiai, kad įvykio metu nejautęs esantis neblaivus), jokios reikšmės administracinės nuobaudos švelninimui neturi. Taip pat teismo konstatavimas, kad nustatytas girtumas yra vertinamas mažiau pavojingu Institucijos manymu teisiškai nepagrįstas ir priešingas nusistovėjusiai teisminei praktikai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,4 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei ir teigti, kad nustatytas neblaivumas artimas leistinai normai laikytinas mažiau pavojingu yra visiškai nepagrįstas. 

4.5.                      Skunde pabrėžiama, kad T. B. padarė pavojingą ir šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą: jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas pirmu pūtimu pritaikius paklaidą 0,48 promilių, antru pūtimu pritaikius paklaidą 0,41 promilių girtumas) t. y. tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Ir šiuo atveju neigiamų pasekmių saugomiems gėriams galimai pavyko išvengti tik todėl, kad policijos pareigūnai savo veiksmais spėjo laiku nutraukti daroma administracinį nusižengimą. Pastebėtina, kad ir asmens motyvai sėsti už vairo dėl nuvykimo į parduotuvę nusipirkti sodos dėl užpuolusių skruzdžių nebuvo, tokie svarbūs ir būtini žinant, kad iš vakaro vartojo alkoholį, o organizmas jį sunkiau gali skaidyti dėl senėjimo proceso. Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, kad sustabdžius T. B. vairuojamą transporto priemonę nuo jo sklido alkoholio kvapas, kas tik patvirtina, kad asmuo turėjo įvertinti ir suprasti, jog vairuodamas tokios būklės automobilį daro nusižengimą ir savo veiksmų nenutraukė, tikėtina, kad naiviai tikėjosi, jog nebus sustabdytas. T. B. nekreipė dėmesio į tai, jog vis dar gali būti neblaivus ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos, o kartu ir suvokdamas, kad dėl to gali netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, Institucijos vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir T. B. charakterizuoja labiau neigiamai. Be to, tai jog praeityje T. B. nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju vertinti kaip jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, nėra jokio teisinio pagrindo.

4.6.                      Pasak Institucijos, teismo sprendimas asmeniui neskirti poveikio priemonės, specialiosios teisės atėmimo yra visiškai nesuderinamas nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą vairuotojams esant neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Išvadai, kad T. B. paskirta poveikio priemonė dėl vairavimo neblaiviam yra pritaikyta neproporcingai nesudaro pagrindo ir tai, kad T. B. darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, ar užsiima (duomenys neskelbtini) ir tai puoselėja šviesdamas žmones, ar tai, kad nėra dažnas kelių eismo taisyklių pažeidėjas ir nebuvo baustas už analogišką nusižengimą. Priešingai T. B. turėdamas didelę vairavimo patirtį ir sukaupęs nemažai gyvenimiškos patirties bei būdamas brandi asmenybė turėjo itin atsakingai laikytis kelių eismo taisyklių, juolab įvertinus tai, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Teismui teiktame skunde T. B. taip pat teigė, kad paskirtą 800 Eur baudą yra sumokėjęs ir dėl jos patyrė didžiulę finansinę naštą, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motyvai taip pat nesudaro pagrindo švelninti paskirtą poveikio priemonę, o laikytini natūralia administracinio nusižengimo pasekme. Be to ir asmens užimamos pareigos nereikalauja specialios teisės turėjimo ir asmuo gyvena, (duomenys neskelbtini) mieste kur yra pilnai išvystytas visuomeninis transportas bei yra kitos alternatyvios galimybės nuvykti į norimą vietą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones T. B. yra sustabdyta nuo 2023 m. birželio 25 d., tačiau duomenų, kad per šį specialiosios teisės sustabdymo taikymo laikotarpį T. B. būtų patyręs neproporcingai didelių nuostolių (pvz., netekęs darbo), bylos nėra, todėl akivaizdu, kad ir apsunkintai, bet pilnai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali atlikti savo kasdieninius darbus.

4.7.                      Skunde sutinkama, kad dėl administracinių sankcijų taikymo T. B. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti jis negalės nuvykti į darbą, ar pas garbaus amžiaus sergančią mamą, ar atlikti kitus reikalus. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Natūralu, jog asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau šios aplinkybės, egzistavo ir T. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jo nuo neteisėto elgesio tai nesustabdė. Šioje situacijoje Institucijos manymu vien nustatytas neblaivumas, kuris neženkliai nutolęs nuo leistinos promilių normos, jo šeimos ar finansiniai interesai ar užsiimamos veiklos nesudaro pakankamo pagrindo administracinio poveikio priemonės panaikinimui. T. B. žinodamas savo įsipareigojimus, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti. T. B. argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo teismui teiktame skunde, kuriais be kita ko vadovavosi ir teismas yra išskirtinai susiję su pažeidėjo darbiniais santykiais, šeimyniniais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą. Tačiau vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, T. B. turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-3 03/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-5 10-3 17/2017, Nr. AN2- 251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-93 512022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34- 354/2022 ir kt.). Pabrėžiant ir tai, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais turi būti itin atidus, nes skunde ir teismo nutartyje nurodytos T. B. gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

4.8.                      Skunde akcentuojama, kad T. B. Institucijos nutarimu buvo nubaustas minimalia nuobauda su minimaliu specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Asmuo dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime teikė prašymus ir nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir teismui. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad, individualizuojant administracinę nuobaudą buvo įvertinti žodiniame bylos nagrinėjime pateikti prašymai ir įvertintos nurodytos aplinkybės taip pat buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, T. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir atsakomybe sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę. Visos šios aplinkybės sudarė pagrindą Institucijai paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sankcijoje numatytą baudos minimumą bei alternatyvią poveikio priemonė uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, taip sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką iki 6 mėnesių. Todėl šiuo atveju Institucija mano, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą pakeisti ne teismo tvarka priimtą Institucijos nutarimą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas, vadovavosi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei patiriamais suvaržymais, nesivadovavo galiojančiu teisiniu reguliavimu bei aukštesnių teismų praktiką analogiškose bylose. Institucijos nuomone nutartis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, turi būti pagrįsta svariais argumentais, o ne kasdieniais, elementariais, dažnoje byloje pateikiamais motyvais, kurie yra tik pagrindas paskirti minimalaus dydžio nuobaudą.

5.       Kauno apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. atsiliepimas su priedais, kuriame prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą, kadangi šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. Institucija apeliaciniame skunde kelia administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog yra pagrindas T. B. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Taigi, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

7.       ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia vairuotojams baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8.       ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

9.       Institucijos 2023 m. liepos 14 d. nutarimu T. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, skundo ir atsiliepimo argumentus bei bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę – turi didelę vairavimo patirtį, užsiima papildoma (duomenys neskelbtini) veikla bei puoselėja šį užsiėmimą šviesdamas žmones apie (duomenys neskelbtini) naujienas ir pan. internetu, darbovietės charakterizuojamas itin teigiamai, atsitiktinį nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytą 0,43 promilių neblaivumą, pagrįstai pakeitė Institucijos nutarimą ir administracinio poveikio priemonės T. B. netaikė.

10.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skundo argumentais, jog transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam turi būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Skiriama pažeidėjui nuobauda turi jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Tai tinkamai padaryti leidžia administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ANK, tarp jų ir prieš tai aptarta ANK 34 straipsnio 6 dalis. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu įvertina tai, kad T. B. buvo nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės, kuris tik 0,02 promilės viršijo leistiną normą. Be to, pats T. B. policijos pareigūnams pripažino, kad prieš 13 valandų iki važiavimo buvo vartojęs alkoholinių gėrimų ir kaip paaiškino apylinkės teisme jautėsi visiškai gerai, net neįtarė, jog galėtų būti dar neblaivus, neįvertino, kad per daug greitai sensta, dėl ko organizmas nebeskaido alkoholio. Byloje nėra duomenų, jog T. B. vairuota transporto priemonė būtų sustabdyta dėl netinkamų jo vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo. Jis vairavo šviesiu paros metu, vasarą, rajoniniame kelyje, kuomet eismo sąlygos buvo geros ir žala jo veiksmais niekam nebuvo padaryta. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad iš burnos sklindantis alkoholio kvapas buvo nustatytas panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių, eiti tiesia linija T. B. galėjo, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) taip pat. Neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatyti nebuvo (administracinio nusižengimo b. l. 8). Taip pat byloje nėra duomenų, kad T. B. per ilgametį vairavimo stažą būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu – nėra, visas administracines nuobaudas yra sumokėjęs, tame tarpe ir 800 eurų baudą, skirtą už šį administracinį nusižengimą. Ir nors nurodytos aplinkybės nepateisina T. B. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad jam nėra susiformavęs neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis.

11.       Pažymėtina ir tai, kad T. B. tiek apygardos, tiek apylinkės teismui pateikti papildomi duomenys (darbo sutartis, darbo grafikas, teigiama darbdavio charakteristika, išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) patvirtinantys dokumentai, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, maršrutų tvarkaraščiai, T. B. ir jo motinos sveikatos pažymos, duomenys patvirtinantys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisideda prie dukros išlaikymo ir kt.) patvirtina, kad apylinkės teismas taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nustatęs ne vieną ar dvi aplinkybes, kurios nagrinėjamos bylos kontekste turi būti ir buvo įvertintos pažeidėjo naudai, o visą kompleksą tokio pobūdžio faktinių duomenų, ir tai leido teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą – netaikyti T. B. administracinio poveikio priemonės.

12.       Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas panaikindamas administracinio poveikio priemonės taikymą T. B. ANK nuostatų nepažeidė bei pagrįstai sprendė, kad paties administracinio nusižengimo faktas ir 800 eurų baudos paskyrimas pasiekė savo tikslą nubausti asmenį padariusį administracinį nusižengimą bei užkardyti tolimesnį priešingą teisei elgesį, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pažymint, kad ir Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims poveikio priemones už teisės pažeidimų padarymą, todėl apygardos teismas Institucijos apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palieka nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                Danutė Giačaitė