Administracinė byla Nr. I-965-621/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00290-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-6, 48-51 b. l., 1 t., 2-3 b. l., 2 t.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, Telšių aps. VPK) 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-11-19 11.30 val. iki 2015-11-20 14.30 val. buvo laikomas Telšių aps. VPK areštinėje, kur buvo laikomas vienoje kameroje su kitu asmeniu vardu Jonas, kurio statusas – laikinai sulaikytas, o pareiškėjo statusas buvo – suimtasis. Jam buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas, t. y. jam teko mažiau, nei 3,6 kv. m. kameros ploto. Kameroje buvę baldai ir sanitarinis mazgas jį dar labiau sumažino. Pareiškėjas mano, kad jam turėjo tekti ne mažiau, nei 4 kv. m. kameros ploto, atėmus sanitarinio mazgo ir baldų plotą. Nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, nebuvo klozeto, o tik padėklas grindyse, todėl pareiškėjui dėl sveikatos būklės buvo apsunkintas naudojimasis tualetu. Nebuvo ventiliacijos, natūralios šviesos, buvo nepakankama šiluma. Dėl drėgmės ir šalčio buvo priverstas kameroje būti ir miegoti su viršutiniais rūbais. Nebuvo signalizacijos mygtuko. Nebuvo galimybės pasivaikščioti gryname ore. Kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės. Pareiškėjui reikėjo 6 kartus per parą gerti vaistus užsigeriant verdančiu vandeniu, tačiau verdančio vandens jis gavo tik tris kartus, todėl negalėjo išgerti vaistų.
Pareiškėjui dėl erdvės ir oro trūkumo paūmėjo ligos – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies nepakankamumas, stenokardija, išeminė smegenų liga, dėl to jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Buvo paveikta pareiškėjo emocinė būsena. Pareiškėjas patyrė ne tik fizinę kančią, bet ir psichologinį, emocinį, dvasinį sukrėtimą, kurių pasekmes jaučia ir dabar.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Telšių apskrities VPK atsiliepime (22-25, 63-66 b. l., 1 t.) nurodoma, jog atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Turimais duomenimis pareiškėjas Telšių aps. VPK OVS ilgalaikio sulaikymo patalpose nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio 26 d. buvo patalpintas du kartus, tai yra 2015 m. spalio 2 d. nuo 9.40 val. iki 10.50 val. ir 2015 m. lapkričio mėnesį nuo 19 d 11.30 val. iki 20 d. 14.30 val.
Pagal Policijos areštinių ir sulaikymo patalpų modulio registrų, kurio duomenys pateikiami, matyti, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose nurodytais laikotarpiais, pareiškėjas buvo vienas (pagal duomenyse nurodytą pristatymo pagrindą, asmenys kurie yra pristatomi protokolams, aktams, pranešimams surašyti yra patalpinami į trumpalaikio sulaikymo patalpas), o pareiškėjas nurodo, kad kameroje buvo dviese ir antro sulaikyto asmens vardas buvo Jonas (nurodomu laikotarpiu į Telšių aps. VPK net nebuvo pristatyta nei vieno asmens, kurio vardas būtų Jonas), kas neatitinka tikrovės.
Pareiškėjas teigia, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose jam nebuvo užtikrintos minimalios kamerų gyvenamojo ploto normos. Pareiškėjas patikslintame skunde cituoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kur nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2, bet Telšių aps. VPK OVS ilgalaikio sulaikymo patalpos įrengtos, laikantis Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymų Nr. 5-V-263 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V492 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo (aktuali redakcija) (toliau – Reikalavimai patalpoms) 33.1 p., kur nurodyta, kad vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 5 m2 (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Telšių aps. VPK OVS yra trys ilgalaikio sulaikymo patalpos iš kurių dvi yra dvivietės ir viena vienvietė, jų plotai, pagal VĮ Registrų centro Telšių filialo sudarytą Telšių aps. VPK nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą atitinkamai yra: kamera Nr. l (dvivietė): bendras plotas – 11,82 m3, sanitarinis mazgas - 1,6 m2, gyvenamas plotas – 10,22 m2 (11,82 – 1,6=10,22); kamera Nr. 2 (dvivietė): bendras plotas – 12,5 m2, sanitarinis mazgas – 1,6 m2, gyvenamas plotas – 10,9 m2; kamera Nr. 3 (vienvietė): bendras plotas – 8,79 m2, sanitarinis mazgas – 1,6 m2, gyvenamas plotas – 9,19 m2. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo ilgalaikio sulaikymo patalpose vienas, jam teko nuo 9,19 m2 iki 10,22 m2 kameros ploto (Policijos areštinių ir sulaikymo patalpų modulio registras nefiksuoja į kokią kamerą yra talpinamas asmuo) ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.
Baldai visose kamerose yra sumontuoti vienodi ir baldų užimamas plotas dvivietėje kameroje yra 2,03 m2 (lova – 1,4 m2, stalas – 0,2 m3, spintelė – 0,25 m2, kėdė – 0,09 m2, kėdė – 0,09 m2), vienvietėje kameroje baldų plotas yra 1,94 m2 (lova – 1,4 m2, stalas – 0,2 m2, spintelė – 0,25 m2, kėdė – 0,09 m2).
Telšių aps. VPK OVS ilgalaikio sutaikymo patalpose yra įrengti tupimieji unitazai ir metalinės praustuvės su 120 cm atskiriamąja pertvara, kas atitinka Reikalavimams patalpoms 33.6 p., kur nurodyta, kad patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120 – 130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga.
Reikalavimai patalpoms 33.15 p. nurodoma, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros turi būti apsaugotos nuo tyčinio sugadinimo. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. (papildyta 2012-06-26 Įsakymu Nr. 5- V-490), pridedamose foto lentelėse užfiksuoti kamerų vaizdo stebėjimo kamerų matomų vaizdų nuotraukos, kuriose aiškiai matosi, kad sanitarinio mazgo zona yra juodai užmaskuota ir policijos pareigūnai negali stebėti, kaip uždaryti asmenys atlieka gamtinius reikalus.
Pareiškėjo patikslintame skunde nurodyti teiginiai, kad kameroje Šalta, naktį trūksta šilumos, vaistus turėjo užgerti šaltu vandeniu, neatitinka tikrovės, nes Telšių aps. VPK OVS ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengta nepertraukiama šalto ir šilto vandens tiekimo sistema, kamerose įrengtas grindinis šildymas elektra su automatinio valdymo sistema.
Pareiškėjo patikslintame skunde minimi teiginiai, kad nėra kuo kvėpuoti, trūksta natūralios šviesos, nieko nepagrįsti, ir tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento atlikti 2016-06-17 ir 2016-08-08 patikrinimai ir surašyti patikrinimo aktai. Tiesiogiai su pareiškėju bei jo kalinimo laikotarpiu patikrinimo aktai nesietini, nes pareiškėjas patikrinimo metu nebuvo laikomas Telšių aps. VPK OVS ilgalaikio sulaikymo patalpose.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento 2016-06-17 patikrinimo akte Nr. PAB-7S (25.14.3.8.12) rašoma, kad areštantų apgyvendinimui yra 3 kameros. Viso 5 vietos, Kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas, praustuvė), šalto ir šilto vandens tiekimo sistema. Sanitarinis mazgas atskirtas 1,2 metro aukščio pertvara. Kamerose yra baldai: lovos, spintelės, stalas, suolas (HN 134:2015 13 p.). Sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas/kameras (vėdinamos per langus ir veikiančią mechaninę patalpų vėdinimo sistemą) (HN 134:2015 17 p.). Tikrinimo metu kameros, bendro naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius švarūs. Valomos policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka, kuri patvirtinta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-10-24 įsakymu Nr. B6-V-724 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Jas valo UAB „Valymo ir priežiūros centras“. Tam su minėta įstaiga sudaryta (2015-05-15 Nr. CP062024) sutartis (HN 134:2015 34 p.). Kamerose buitinės šiukšlės surenkamos į tam skirtas talpas. Šalinamos policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka – vieną kartą per dieną (HN 134:2015 38 p.).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento 2016-08-08 patikrinimo akte Nr. PA8-101 (25.14.3.8.12) surašyta patikrinimo išvada, kurioje teigiama, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus Telšių sulaikytų ir nuteistų asmenų ilgalaikio sulaikymo patalpos, esančios Karaliaus Mindaugo g. 1, Telšiai, atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.
Pažymi, kad pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų, Telšių aps. VPK nebuvo gauta.
Pareiškėjo V. V. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 50 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose (toliau – ilgalaikio sulaikymo patalpos) laikotarpiu nuo 2015-11-19 11.30 val. iki 2015-11-20 14.30 val.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).
Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo laikomas kameroje, kurioje jam nebuvo užtikrintas ne mažesnis, kaip 4 kv. m. minimalus plotas tenkantis vienam asmeniui.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.5-V-263 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.1 punkte numatyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Iš pažymos (162 b.l., 1 t.) matyti, kad pareiškėjo buvimo ilgalaikio sulaikymo patalpose laikotarpiu nuo 2015-11-19 11.30 val. iki 2015-11-20 14.30 val., be pareiškėjo į Telšių aps. VPK buvo pristatytas dar vienas asmuo, tačiau atsakovo atstovas nurodo, kad kitas pristatytas asmuo buvo patalpintas į trumpalaikio sulaikymo patalpas. Todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu vienoje kameroje buvo laikomas su kitu asmeniu. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (155-158 b.l., 1 t.) matyti, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose yra trys kameros, kurių plotas yra 8,79 kv. m., 12,50 kv. m. ir 11,82 kv. m. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerose esančio sanitarinio mazgo plotas yra 1,6 kv. m., todėl konstatuotina, kad pareiškėjui teko ne mažiau nei 7,19 kv. m. kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kameroje dalis ploto buvo užimta baldais, tačiau pareiškėjui buvo pakankamai vietos judėti, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 5 kv. m. ploto. Be to, pažymėtina, kad pats pareiškėjas nurodo, jog tam, kad jo teisės nebūtų pažeistos, jam turėjo būti užtikrintas ne mažesnis nei 4 kv. m. kameros plotas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose tualetas yra atviras, neužtikrinamas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr.5-V-263 „Dėl teritorinių policijos budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 33.6 punkte yra nurodyta, kad „patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas.“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo akcentuota, kad reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pažeidimą (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013). Ši administracinių teismų praktikos kryptis, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, aiškinančia Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio turinį. Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 paragrafus). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema 1,2 m aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).
Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat darytina išvada, kad Telšių apskrities VPK nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punkto, numatančio, kad „kaliniai turi turėti greitą priėjimą prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“.
Teismui pateiktose ilgalaikio sulaikymo patalpų nuotraukose (159-160 b.l., 1 t.) matyti, kad sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta, įrengta sienelė atitveria tik dalį sanitarinio mazgo, todėl jis yra matomas kitiems kartu laikomiems asmenims, policijos pareigūnams. Iš sanitarinio mazgo pozicijos ilgalaikio sulaikymo patalpoje, sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijų darytina išvada, jog nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais.
Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo nesudarant galimybės pasivaikščioti gryname ore. Teisės aktai nenumato pasivaikščiojimo kiemelių, elektros rozečių įrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Pareiškėjas nurodė, jog patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, trūko inventoriaus (spintelių, veidrodžio), sanitariniame mazge nebuvo unitazo.
Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015).
HN 134:2015 1 punkte numatyta, kad ši higienos norma nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. HN 134:2015 2 punkte numatyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Iš šių teisės normų matyti, kad ši higienos norma ilgalaikio sulaikymo patalpoms netaikoma.
Reikalavimai ilgalaikio sulaikymo patalpoms nustatyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-10-11 įsakymu Nr. V-492 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-03-31 įsakymo Nr. 5-V-263 redakcija) patvirtintų „Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų“ (toliau – Reikalavimai) 33 punkte (16-23 b.l., 2 t.). Reikalavimuose numatyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose turi būti lova (vieno arba dviejų aukštų), prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams. Atsižvelgiant į vietų skaičių, prie kiekvienos lovos turi būti spintelė be stalčių, suolas arba taburetės ir vienas stalas. Baldai, esantys ilgalaikio sulaikymo patalpoje, tvirtinami prie grindų ar sienų (33.7. punktas); užtikrinama dirbtinio apšvietimo norma (33.10.1. punktas); langai (įrengti neprivaloma) (33.12. punktas).
Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad kiekvienoje ilgalaikio sulaikymo kameroje yra skaidraus stiklo langai, kurie atsidaro ir yra veikianti ventiliacija. Šias aplinkybės patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento patikrinimo aktai (150-154 b.l., 1 t.), kuriuose nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus ir veikiančią mechaninę patalpų vėdinimo sistemą, sanitariniame mazge yra unitazas, kamerose yra baldai: lovos, spintelės, stalas, suolas.
Teisės aktai nenumato veidrodžio, signalizacijos mygtuko įrengimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl kamerų netinkamo įrengimo ar atitikimo higienos normų reikalavimams atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo argumentai dėl galimybės pasivaikščioti gryname ore atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi teisės aktai to nenumato.
Pareiškėjas nurodo, kad jis negavo šešis kartus per parą verdančio vandens (gavo tik tris kartus). Šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus dėl verdančio vandens ir jo prašymas nebūtų patenkintas. Pareiškėjas neteikė skundų dėl jo teisių pažeidimo nesudarant galimybės gauti verdančio vandens.
Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą. Tačiau šis pažeidimas buvo vienkartinis, trumpalaikis, pareiškėjui jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta.
Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017 ir kt.). Remdamasis išdėstytais argumentais pripažintina, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo V. V. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą priteisti 50 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjas Žanas Kubeckas