Nuorašas

Adm. byla Nr. ATP-243-211/2016

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16180-2015-4                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1.; 3.9.; 2.7.4.4.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Jolantos Galvydienės (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 35 Eurų bauda, n u s t a t ė :

Jolanta Galvydienė teismo nubausta pagal LR ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad ji 2015 m. birželio 16 d., apie 09.00 val., Krivių g. 5, Vilniuje, vairavo automobilį Renault Clio, v. n. DEG 960, važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Volvo S60, v. n. FNG 457, ir jį apgadino.

Taip pat Jolantai Galvydienei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji 2015 m. birželio 16 d., apie 09.00 val., Krivių g. 5, Vilniuje, vairuodama automobilį Renault Clio, v. n. DEG 960, ir pakliuvusi į eismo įvykį, iš eismo įvykio pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla Jolantai Galvydienei dėl šio pažeidimo nutraukta, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. Galvydienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutarimą dalyje dėl jos pripažinimo padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. bei administracinės nuobaudos skyrimo ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutarimas dalyje dėl apeliantės pripažinimo padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir administracinės nuobaudos skyrimo yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Pasak apeliantės, byloje surinktų duomenų visuma neleidžia konstatuoti, kad pastaroji, vairuodama automobilį Renault Clio pažeidė KET 126 p. reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, todėl negali būti traukiama atsakomybėn už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Skunde nurodoma, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nesutiko padariusi ATPK pažeidimus, apie juos sužinojo iš draudimo brokerio, kai kreipėsi dėl naujos draudimo sutarties ir pati dėl to kreipėsi į policiją. Apeliantė nurodo paaiškinusi, kad tariamo įvykio dieną (2015 m. birželio 16 d.) automobilį Renault Clio, valst. Nr. DEG 960, buvo pastačiusi Krivių g., aikštelėje prie Užupio gimnazijos Vilniuje, o apie 09.00 val. tvarkingai išvažiavo iš aikštelės, nekliudžiusi nė vieno automobilio. Taip pat nurodė, kad ant jos automobilio pažeidimas yra senas, atsiradęs nuo praėjusios žiemos, t.y. atsiradęs prieš pusmetį iki tariamo įvykio dienos (2015 m. birželio 16 d.). Taip pat nurodo pabrėžusi, kad nesutampa viršutinė įbrėžimo dalis ant jos automobilio, lyginant su viršutine dalimi pažeidimų, užfiksuotų ant Tatjanos Bondarevos automobilio.

Apeliantė nurodo, kad ekspertizės akte pateikta tikėtina išvada, kad pašalinės dažų dangos pėdsakai, rasti ant automobilio Volvo 360, valst. Nr. FNG 457, galinės dešinės pusės durelių dangos yra iš automobilio Renault Clio, valst. Nr. DEG 960, priekinio buferio kairės pusės dažų dangos. Pažymi, kad teismo posėdžio metu ekspertė Gražina Gasparavičienė paaiškino, kad tėra tik apie 75 procentų tikimybė, jog ant automobilio Volvo rasti pašaliniai dažai yra nuo tirto automobilio Renault Clio priekinio buferio, taipogi nurodė, kad ant automobilio Volvo rasti pašaliniai dažai, gali būti ir ne nuo tirto automobilio Renault Clio priekinio buferio.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančiame raštelyje, rastame ant Tatjanos Bondarevos automobilio, kuriame nurodoma, kad Tatjanos Bondarevos automobilio šoną nubrėžė automobilis, kurio valst. Nr. DEG 960, nenurodytas raštelio autorius, nenurodyti kontaktiniai duomenys. Taip pat pažymi, kad nei policija, nei teismas nenustatė raštelio autoriaus, todėl jis nebuvo apklaustas, o raštelio turinys liko nepatikrintas. Liko neišaiškinta, ar autorius pats matė tariamą įbrėžimą, ar jam kas pasakojo, ar įvykio metu buvo pakankamai arti automobilių, ar neturi giminystės ar kitokių sąsajų su Tatjana Bondareva, kurie galėtų įtakoti jo nuomonės objektyvumui.

Skunde nurodoma, kad byloje nesant jokių įrodymų, kad apeliantė, vairuodama galimai kliudė automobili Volvo 360, nepaneigta aplinkybė, kad būtent Tatjana Bondareva, vairuodama automobili Volvo 360, galimai kliudė apeliantės automobilį Renault Clio, o po to, galimai pati Tatjana Bondareva, ar kas nors jos prašymu, parašė raštelį. Tokiu būdu, pasak apeliantės, skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutarime nurodyta aplinkybė, jog būtent apeliantė 2015-06-16, apie 09.00 val., Krivių g. 5, Vilniuje, vairuodama automobili Renault Clio, valst. Nr. DEG 960, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį Tatjanos Bondarevos automobilį Volvo 860, valst. Nr. FNG 457, ir jį apgadino, yra nepagrįsta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl neįrodyta. Teigia, kad byla turėjo būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Jolantos Galvydienės skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal LR ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad apeliantė paaiškinime nurodė 2015-06-16 jokiame eismo įvykyje nedalyvavusi, tik 2015-07-02 drausdama automobilį Renault Clio, valst. Nr. DEG 960, sužinojo, kad policijoje registruotas kažkoks įvykis. Kitą dieną su dukra apžiūrėjusios automobilį, jokių naujų apgadinimų nepastebėjo, išskyrus apgadinimą priekiniame kairiame šone, kuris jau buvo pastebėtas žiemą (b.l. 11).

Analogiškas aplinkybes apeliantė nurodė apklausiama pirmosios instancijos teisme, teigdama, kad dėl pažeidimo neprisipažįsta, o ant jos automobilio esantis apgadinimas yra senas, jį pastebėjo dar žiemą (b.l. 35-36).

J. Galvydienė laikosi tokios pozicijos ir apeliaciniame skunde.

Taigi, apeliantė neigia padariusi inkriminuotą pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek teisės pažeidėją kaltinančius, tiek ją teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Matyti, kad byloje esančia eksperto išvada nustatyta, jog tikėtina, kad pašalinės dažų dangos pėdsakai, rasti ant automobilio „Volvo 360“, valst. Nr. FNG 457, galinės dešinės pusės durelių, yra iš automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. DEG 960, priekinio buferio kairės pusės dažų dangos (b.l. 20-25).

Apklausta teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad gali būti dažai ir nuo kitų to paties modelio automobilių dangos. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra perdažymo danga, kadangi pavyzdžiuose yra net keli sluoksniai – porėtas glaistas, gruntas, emalis ir lakas (b.l. 47-50).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo posėdyje tirta nebuvo. Taip pat nebuvo aiškinamasi, kokio senumo apgadinimai ant apeliantės automobilio.

Byloje esančioje Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos fotolentelėje užfiksuoti minėtų automobilių apgadinimai (b.l. 14-16), tačiau apeliantės gynėjas posėdyje kėlė versiją, kad neatitinka apgadinimų aukščiai, kad automobiliai negalėjo net teoriškai sąveikauti. Tai, kad automobilių apgadinimų aukščiai šiek tiek skiriasi pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, tačiau konstatavo, kad šie skirtumai nėra esminiai, o automobilių apgadinimo pobūdis sutampa. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, teismas nėra kompetentingas tą nuspręsti, tai nustatyti gali tik specialiųjų žinių turintis specialistas.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra užfiksuota eismo įvykio vietos schema. Apeliantė skundžiamu nutarimu nubausta už tai, kad ji važiuodama Krivių g. 5, Vilniuje, automobiliu Renault Clio, v. n. DEG 960 kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, tačiau byloje esanti eismo įvykio vietos schema nubraižyta L. Asanavičiūtės g. 8 kieme (b.l. 6). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės įvertinti ir pačios T. Bondarevos veiksmus, ar pastarosios automobilis buvo paliktas stovėti KET leistinoje vietoje, neužstačius pravažiavimo ir pan.

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nepašalino šių neaiškumų, tokiu būdu, pažeidė LR ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, t.y. nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, išsamiai neišanalizavo visų aplinkybių, reikšmingų bylai teisingai išspręsti. Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar Jolantos Galvydienės veiksmuose yra inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 4 p., n u t a r ė :

tenkinti Jolantos Galvydienės apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                         (parašas)                                                                                        Laureta Ulbienė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                              Laureta Ulbienė