Administracinė byla Nr. eAS-749-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03755-2022-9

                Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ryčio Krasausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 8 d. raštą Nr. 1D-4181 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus 2022-06-02 rašto Nr. 5-S-11116“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl galimai netinkamo policijos pareigūnų veikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36600-21; 3) priteisti teismo išlaidas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką šioje byloje keliamu suinteresuotumo klausimu – tik administracinės procedūros dalyviai, asmeniškai ar dėl vykdomos jiems pavestos viešojo administravimo veiklos suinteresuoti nagrinėjimo dalyku, turi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytas teises ir pareigas, tame tarpe ir apskųsti administracinės procedūros sprendimą (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-465-602/2019). Taigi, teismas nurodė, kad nors šiuo atveju klausimas dėl galimai netinkamo policijos pareigūnų veikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36600-21 buvo svarstomas pareiškėjo skundo pagrindu, tiek Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), tiek Vidaus reikalų ministerijoje, tačiau sprendimas nekelti drausmės bylos yra priimtas policijos pareigūnų atžvilgiu ir susijęs tik su jų teisėmis ar įstatymų saugomais interesais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu pareiškėjas būtų pateikęs atsakovui skundą, o šis į pateiktą skundą nereagavęs, pareiškėjas tokius atsakovo veiksmus galėtų skųsti, nes būtų šios administracinės procedūros dalyvis, tačiau šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija ir Policijos departamentas, nutarę nekelti drausmės bylos policijos pareigūnams, atliekantiems veiksmus ikiteisminiame tyrime, dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nesprendė. Todėl, pareiškėjo ginčijamas Raštas jam nesukelia pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektas.

Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus prokurorui baudžiamajame procese yra priskirta ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos baudžiamajame procese kontrolės funkcija (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62 str. 1 d., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 1 ir 3 p., 16 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias prokurorui pavestas funkcijas, įstatymais yra nustatyta ir skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų proceso veiksmų bei priimtų procesinių sprendimų nagrinėjimo tvarka. Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsnyje numatyta tvarka, kurios laikydamasis prokuroras sprendžia skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad, iš prie skundo pridėtų dokumentų, matyti, jog pareiškėjas pateikė skundą ir prokurorui.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad Rašte nurodyta, jog, nesutinkant su pateiktu atsakymu, pareiškėjas turi teisę Raštą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjas, turėdamas teisinį suinteresuotumą, šia teise pasinaudojo ir su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjo vertinimu, negali būti pateisinama situacija, kai yra ribojama teisė pateikti paaiškinimus ir pasisakyti subjektui, kurio teisėms administracinių procedūrų rezultatai turi tiesioginę įtaką – neigiamas administracinis sprendimas turi būti patikrintas teismo, – kaip ir nurodyta pačiame administraciniame sprendime. Priešingu atveju susidaro situacija, kai galutinį ir neskundžiamą sprendimą priima ne teismas, o valstybės valdoma institucija.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pareiškėjas akcentuoja, kad turi teisę būti išklausytam. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad reikalavimu panaikinti Raštą siekė inicijuoti administracinį (teisminį) ginčą dėl atsakovo (valstybės valdymo institucijos), kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos, t. y. teisės aktuose įtvirtintų viešojo administravimo subjekto funkcijų neatlikimo ir / ar netinkamo atlikimo. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas nurodo, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos (asmuo neturi teisinio suinteresuotumo). Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos tik su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti nurodomi ypač argumentuotai (žr., pvz., 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teismas tik atkartojo Rašto argumentus, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir tuo pagrindu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl galimai netinkamo policijos pareigūnų veikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36600-21. Raštu nuspręsta, jog Vidaus reikalų ministerija negali tenkinti pareiškėjo prašymo inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl galimai netinkamo policijos pareigūnų veikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36600-21 ir panaikinti Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 2 d. raštą Nr. 5-S11116.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str.), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Taigi, teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).

Teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-391-438/2020). Raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-415/2020).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą konstatavo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.).

Ginčijamu Raštu Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjo prašymo inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl galimai netinkamo policijos pareigūnų veikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36600-21 ir panaikinti Policijos departamento Imuniteto valdybos 2022 m. birželio 2 d. raštą Nr. 5-S11116. Taigi Raštas yra informacinio pobūdžio ir jokių pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui įtakos neturi. Pareiškėjas atskirajame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, motyvuotai ir visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nesukeliantį teisinių pasekmių.

Nepagrįsti yra pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl jo teisės būti išklausytam pažeidimo.

Pagal teisės būti išklausytam principą reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektas informuotų suinteresuotą asmenį apie pradėtą administracinę procedūrą, jeigu administracinę procedūrą, galinčią paveikti privataus asmens teises, laisves ar interesus, inicijuoja viešojo administravimo subjektas arba kitas privatus asmuo. Jeigu suinteresuotas asmuo (šiuo atveju užsienietis) pats inicijuoja administracinę procedūrą, nėra poreikio informuoti, kad procedūra prasidėjo, nes dažniausiais toks asmuo pats pateikia faktus, įrodymus ir argumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022).

 Taip yra ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjas siekdamas inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl galimai netinkamo policijos pareigūnų veikimo ikiteisminiame tyrime, pateikė prašymą institucijai, šiame prašyme išdėstė savo argumentus, pareiškėjui buvo atsakyta į jo prašymą.

Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad pareiškėjas savo teises gina Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi nepagrįstas yra atskirojo skundo argumentas, kad teismas nenurodė, kaip gali būti ginamos pareiškėjo teisės, kai atsisakoma priimti skundą. 

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                        Rytis Krasauskas

                                        Veslava Ruskan