Civilinė byla Nr. e2-1651-881/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01565-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. eB2-4456-779/2019 pagal ieškovo D. Č. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vievio logistika“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vievio logistika“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė negali ir negalės vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įmonės nekilnojamojo, bei kito privalomai registruojamo turto, kilnojamojo turto ir turtinių teisių areštą, finansinio ir kito turto bei įmonės vardu atidarytose banko sąskaitose ir įmonės kasoje esančių piniginių lėšų areštą iki nutarties iškelti bankroto bylą arba ją atsisakyti iškelti įsiteisėjimo.

3.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas, siekiant sumažinti dar didesnių nuostolių atsiradimo galimybę, užtikrinti įmonės turto išsaugojimą, visų kreditorių interesų apsaugą, kai įmonei tapus nemokiai dalis kreditorių gali išsiieškoti savo įsiskolinimus ir pabloginti kitų kreditorių padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės apsaugos visų kreditorių interesus bei neleis iššvaistyti įmonės turto.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį, pridėtus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

6.       Teismas vertino, kad ieškovo prielaidos, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus sudaryta galimybė pažeisti kreditorių teises, išvaistyti įmonės turtą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba pasidarys neįmanomu.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių įmonės turtas tikėtinai bus išvaistytas, bus pažeisti kreditorių interesai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimo galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

I.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Atskirajame skunde ieškovas D. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įmonės nekilnojamojo, bei kito privalomai registruojamo turto, kilnojamojo turto ir turtinių teisių areštą, finansinio ir kito turto bei įmonės vardu atidarytose banko sąskaitose ir įmonės kasoje esančių lėšų areštą iki nutarties iškelti bankroto bylą arba ją atsisakyti iškelti įsiteisėjimo. Skunde teigiama, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir įmonei iškėlus bankroto bylą, neišvengiamai bus pažeisti kreditorių interesai, nes šiuo metu antstoliai kelių atsakovės kreditorių naudai vykdo skolų išieškojimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog teismas gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

12.       Atsižvelgiant į įmonių bankroto procedūrų paskirtį ir tikslus, bankroto procese taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti, kad inicijavus bankroto bylos atsakovui iškėlimą nesumažėtų atsakovo turimo turto masė bei nepablogėtų jo finansinės galimybės tam, kad bankroto bylos iškėlimo atveju visi kreditoriai galėtų maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, nesuteikiant kuriam nors iš bendrovės kreditorių nepagrįsto pranašumo. Nors taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas iš esmės nevertina pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo – įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, atžvilgiu gali būti taikomos tik tuomet, kai teismui pateikiami prima facie įrodymai apie atsakovo nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2508/2013, 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-396/2010). Įvertinus byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pareiškimo forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Dėl to nekyla abejonių, kad pareiškimas preliminariai pagrįstas.

13.       Apeliantas, siekdamas įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, grėsmę jo ir kitų atsakovės kreditorių reikalavimų neįvykdymui grindžia aplinkybe, kad atsakovės atžvilgiu antstoliai kelių kreditorių naudai vykdo išieškojimus.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija. Apeliantas nei kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų bei nenurodė aplinkybių, ar yra bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų siekiant paslėpti jai priklausantį turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims. Apeliantui nenurodžius tokių argumentų ir nepateikus juos patvirtinančių įrodymų bei nesant duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju būtinos ir viešajam interesui apginti, konstatuotina, kad šioje proceso stadijoje nėra teisinio ir faktinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

15.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Taigi turto realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus sustabdomas įstatymo pagrindu ir tam nereikalingas teismo procesinis sprendimas.

16.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos teismo nutarties pakeitimui arba panaikinimui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikti nepakeistą.

Teisėja                      Vilija Mikuckienė