Teisėja Jolanta Raščiuvienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A- 719-337/2012                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00536-2010-4                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant: Astai Railaitei,

dalyvaujant: prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nuteistajam V. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. Š. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str. – 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 1 d. – 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Š. galutine subendrinta bausme paskirta 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio bauda.

Bankrutuojančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu pareikštas 50 410 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš V. Š. priteista 15 236 Lt bankrutuojančios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš V. Š. valstybei priteista 6,00 Lt proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

V. Š. nuteistas už tai, kad jis nevykdė Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nesusijusio su bausmėmis, o būtent: 2010 m. lapkričio 22 d., UAB „(duomenys neskelbtini) “ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas supažindintas su 2010-11-19 administratoriaus UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“ įgalioto asmens V. K. įsakymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. 2010 m. lapkričio 4 d., perduoti visą VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ turtą, atsisakė perduoti administratoriaus įgalioto asmens V. K. žinion VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), 15 236 Lt vertės ir paslėpė Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutartimi areštuotą turtą – 15 236 Lt vertės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) , ir laikė jį tyrimo nenustatytoje vietoje.

V. Š. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. Š. išteisinti.

Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad V. Š. per Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutartyje nustatytą terminą, t.y. dešimt dienų bankroto administratoriui neperdavė VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios transporto priemonės(duomenys neskelbtini) . Tiek iš aptariamos nutarties turinio, tiek iš 2007-10-03 automobilio panaudos sutarties Nr. 1-002 matyti, kad V. Š. nebuvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui pagal panaudos sutartį jo, kaip privataus asmens, teisėtai valdomo automobilio (duomenys neskelbtini) . Teigia, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į Panevėžio apygardos teismo 2011-03-24 nutartį, kuria atmestas bankrutuojančios VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ administratoriaus prašymas skirti buvusiam vadovui V. Š. nuobaudą už tai, kad jis neperduoda aptariamo automobilio. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad perdavus reikalaujamus dokumentus, bet neperdavus automobilio (duomenys neskelbtini) V. Š. tai padarė manydamas, kad jis turi teisę panaudos sutarties pagrindu naudotis šia transporto priemone panaudos sutartyje nustatytą terminą ir pažymėjo, kad kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka: administratorius turi išreikalauti turtą – automobilį (duomenys neskelbtini) iš V. Š., kaip valdomą be teisinio pagrindo, jeigu sutartis pasibaigė (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p., 17 str.). Atkreipia dėmesį, kad minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad ginčas kilo ne dėl to, kad V. Š., kaip buvęs VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ vadovas, neperduoda įmonės turto ir dokumentų, o dėl to, kad kelia ginčą kaip su VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ sudarytos panaudos sutarties šalis, ginanti teisę naudotis sutarties pagrindu perduotu turtu.

Gynėjo nuomone, apylinkės teismas neatsižvelgdamas į V. Š. paaiškinimus, kad panaudos sutartis, kurios pagrindu jam buvo perduota aptariama transporto priemonė, civilinio proceso tvarka nebuvo panaikinta, taip pat nėra priimto teismo sprendimo, kad iš V. Š. turi būti išreikalautas turtas, kurį jis valdo be teisėto pagrindo bei nevertindamas Panevėžio apygardos teismo 2011-03-24 nutarties, pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nors, iš byloje esančių duomenų matyti, jog turto arešto aktas, dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ turto arešto įregistruotas 2010-06-19 15.36 val., o akto įregistravimo pagrindas - Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutartis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip areštuotas turtas būtų patikėtas V. Š. saugoti ir, kad jis būtų įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 246 str., kaip tai numato LR BK 151 str. 4 d., LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 12 p., 619 str. Todėl gynėjo tvirtinimu, jis nėra tinkamas subjektas, šio LR BK 246 str. 1 d. prasme. Teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad V. Š. paslėpė jam patikėtą areštuotą turtą, nes automobilis  (duomenys neskelbtini) V. Š. buvo perduotas pagal panaudos sutartį, o ne pagal turto arešto aktą. Gynėjas akcentuoja, kad teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme V. Š. nurodė, kad automobilis nėra paslėptas, patvirtindamas, kad jis yra teisėtas šio automobilio valdytojas, panaudos sutartis nėra panaikinta, yra kilęs ginčas dėl jo teisės naudotis automobiliu po bankroto bylos iškėlimo, tačiau bankroto administratorius nėra kreipęsis į teismą dėl automobilio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Gynėjo nuomone, iš aukščiau aptartų duomenų seka, kad V. Š. nėra šios nusikalstamos veikos subjektas, nes automobilis jam perduotas pagal panaudos sutartį, o ne pagal turto arešto aktą, todėl dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 246 str. 1 d., kaip ir dėl LR BK 245 str. padarymo kaltu jis pripažintas nepagrįstai.

Teismo posėdyje V. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. Š. pripažino kaltu pagal BK 245 str. ir BK 246 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. Š. kaltės yra pagrįstos skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatų. V. Š. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

V. Š. pagal BK 245 str., t. y. už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą, nuteistas dėl to, kad jis neperdavė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) per 10 dienų nuo Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įsiteisėjimo dienos, t. y. 2010 m. lapkričio 4 d., bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui V. K..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. Š. nebuvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui jo, kaip fizinio asmens, valdomą automobilį pagal 2007-10-03 automobilio panaudos sutartį, sudarytą tarp jo, V. Š. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini) “, o ginčas, kilęs dėl automobilio valdymo, yra spręstinas civilinio proceso tvarka, kas iš esmės nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2011-03-24 nutartyje, kuria buvo atmestas bankrutuojančios VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ administratoriaus prašymas V. Š. skirti baudą dėl automobilio neperdavimo. Tačiau kolegija daro išvadą, kad bylos įrodymų visuma V. Š. veiksmai – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto – automobilio (duomenys neskelbtini) , v. n. (duomenys neskelbtini) neperdavimas per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2010 m. lapkričio 4 d., V. K. žinion, pagrįstai pripažinti nusikalstamais ir jis pagal BK 245 str. nuteistas pagrįstai.

Pagal BK 245 str. atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutartimi, kuria VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ iškelta bankroto byla, šios įmonės vadovas V. Š. įpareigotas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui perduoti visą įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus (t.1., b. l. 5-7). Ši nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 4 d. Tačiau V. Š. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto – automobilio - paskirtam įstaigos bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui neperdavė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. Š. paaiškino, kad apie 2010-06-19 Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ jis žinojo, šią nutartį skundė apeliacine tvarka, pats paaiškino, kad įstaigos balanse automobilio vertė buvo nurodyta 15000 Lt, bendrovės dokumentus bankroto administratoriui V. K. jis perdavė, o automobilio (duomenys neskelbtini) , kurio v. n. (duomenys neskelbtini) neperdavė, nes automobilį jis gali valdyti galiojančios 2007-10-03 šio automobilio panaudos sutarties pagrindu ( t.1., b. l. 192-196). Iš byloje esančio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2010-11-19 sudaryto balanso 2010 m. spalio 31 d. duomenimis, matyti, kad bendrovės ilgalaikio turto balanse yra automobilis, šį balansą bendrovės direktorius V. Š. pasirašė ( t.1., b. l. 33-34). Kadangi iš byloje esančių įrodymų - V. Š. paaiškinimų, V. K. parodymų, matyti, kad V. Š. atvykęs pas V. K. jam perdavė VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus, daiktus, akivaizdu, kad jis žinojo ir suprato, kad Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutartis, kuria jis įpareigotas perduoti bankroto administratoriui visą bendrovės turtą pagal balansą ir dokumentus, yra vykdytina. Juo labiau, kad iš V. K. parodymų matyti, kad perduodamas bendrovės dokumentus V. Š. prašė V. K. leisti toliau naudotis automobiliu (t.1., b.l. 176-180). V. K. parodė, kad V. Š. nesutikus automobiliu naudotis atlygintinai, t. y. nuomos sutarties pagrindu, jis automobilio negrąžino, todėl 2010-11-22 buvo pasirašytinai supažindintas su 2010-11-19 bankroto administratoriaus įsakymu perduoti visą bendrovės turtą ( t. 1., b. l. 8, 176-180), tačiau automobilio V. Š. neperdavė. Tai, kad paskirtas VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratorius V. Š. nurodė, jog automobiliu V. Š. gali naudotis tik atlygintinai ir pagal nuomos sutartį, V. Š. neabejotinai turėjo suprasti, kad 2007-10-03 automobilio panaudos sutarties, sudarytos tarp V. Š. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini) “, paskirtas bankroto administratorius nevykdys ir jis tokiu būdu, tai yra neperduodamas automobilio V. K., nevykdo teismo sprendimo perduoti bendrovės turtą paskirtam bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Š., neperduodamas jo valdomo automobilio, nevykdė teismo sprendimo, t. y. Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutarties, yra pagrįsta ir teisinga. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojama 2011-03-24 Panevėžio apygardos teismo nutartis, kaip patvirtinanti apelianto poziciją, jog yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl transporto priemonės valdymo pagrindo, apelianto kaltės nepaneigia, kadangi šia nutartimi iš esmės buvo išspręstas klausimas dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriaus prašymo pagrįstumo skirti V. Š. baudą, o ne automobilio valdymo teisėtumo.

V. Š. pagrįstai nuteistas ir už areštuoto turto – automobilio paslėpimą. Pagal BK 246 str. 1 d. atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Iš Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutarties, kuria VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ iškelta bankroto byla, matyti, kad šia nutartimi teismas nusprendė, nutarčiai įsiteisėjus, turtą bei dokumentus perdavus administratoriui UAB „Panevėžio bankrotų administravimo biuras“, panaikinti areštą visam VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ turtui ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones VšĮ „(duomenys neskelbtini) “, kurios galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsiteisėjimo bei areštuoti VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ lėšas sąskaitoje, visą materialų turtą, kurį surasti ir aprašyti pavesta ieškovo pasirinktam antstoliui, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims ( t. 1., b. l. 5-7). Taigi, minėta nutartimi areštuotas ir automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad turto arešto aktas dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ areštuojamo turo įregistruotas 2010-06-19 15.36 val., šio akto įregistravimo pagrindas – Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutartis ( t. 1., b. l. 231-232). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme V. Š. nurodė, kad žinojo, jog yra priimtas teismo sprendimas areštuoti visą VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą. Panevėžio apygardos teismo 2010-06-19 nutartį V. Š. ir skundė ( t. 1., b. l. 192-196). Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi 2010-06-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi teismo priimti sprendimai V. Š. buvo žinomi. Įvertinus tai, kad V. Š. paskirtam bankroto administratoriui neperdavė bendrovei priklausančio automobilio, nenurodė kur jis yra, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis turi transporto priemonę, tačiau taip pat neatskleidė, kuri ji yra, tyrimo metu transporto priemonė net ir paskelbus jos paiešką nebuvo rasta ir ji iki šiol bankroto administratoriui nėra perduota ( t. 1., b. l. 12-13), darytina išvada, kad V. Š. už nusikalstamos veikos - areštuoto turto, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini), kurio v. n. (duomenys neskelbtini) paslėpimą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagrįstai.

Keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

V. Š. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                      Evaldas Vanagas

                                                                      Sigitas Bagdonavičius

                                                                      Tomas Zdanavičius