Civilinė byla Nr. 3K-3-490/2010                                                               

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                      24.4; 44.2.4.2

 (S)

                                                

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, susijusios su ieškovo sutuoktinio mirtimi dėl profesinės ligos, atlyginimo priteisimo.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 600 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Jis nurodė, jog sutuoktinė O. M. nuo 1951 m. iki 1957 m. priverstinai buvo paskirta dirbti Rietavo ligoninėje gydytoja rentgenologe visiškai nesaugiu rentgeno aparatu. Šis darbas ir jo sukelta spindulinė liga buvo tiesioginė jos mirties priežastis. Jie susilaukė trijų vaikų, tačiau du iš jų mažamečiai mirė dėl spindulinės ligos, o trečiojo sveikata yra labai silpna, jam nustatytas 35 proc. darbingumas. Dėl tragiškų šeimos įvykių jis patyrė du infarktus, turi II grupės invalidumą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad O. M. mirė 2004 m. balandžio 2 d., jos mirties priežastis yra profesinis susirgimas – spindulinė liga - ir kad tarp nustatyto profesinio susirgimo ir jos mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad ieškovo reikalavimui turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą, pripažįstamos ieškinio senaties termino metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistą teisę. Ieškovo sutuoktinė mirė 2004 m. balandžio 3 d., nuo šios dienos skaičiuojamas trejų metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Termino ieškiniui pareikšti pabaiga – 2007 m. balandžio 3 d. Teismo manymu, ieškovas dėl senyvo amžiaus ir teisinių žinių stokos negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės ir kreiptis su ieškiniu į teismą, tačiau jau 2006 metais siuntė raštus valstybės institucijoms dėl žalos atlyginimo, kreipėsi dėl specialisto išvados, susirašinėjimas su valstybės institucijomis truko iki 2009 m. sausio mėnesio. Be to, atsižvelgiant į ieškovui pateikiamus atsakymus, jis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jam bus skirta piniginė kompensacija. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl to atnaujintinas. Teismas nurodė, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 18¹ straipsnio 3 punkte nustatyta, jog žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse. Vienas iš teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų yra neturtinės žalos reikalaujančio asmens santykių pobūdis su sužalotuoju asmeniu, t. y. santykiai turi būti tikrai draugiški, glaudūs ir artimi iki mirties. Taigi teisę į neturtinės žalos atlyginimą šioje normoje nustatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą, t. y. teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir mirusiojo darbingas sutuoktinis. Teismas nurodė, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ji priteisiama ne pačiam nukentėjusiam asmeniui, bet jo artimiesiems (tretiesiems asmenims), t. y. pilnamečiui asmeniui, turinčiam teisę į neturtinės žalos atlyginimą, šiuo atveju – sutuoktiniui. Ieškovo santykiai su sutuoktine buvo artimi ir glaudūs, jie santuokoje išgyveno ilgą laiką, susilaukė trijų vaikų, iš kurių du mirė dėl tos pačios ligos, kuria sirgo ir jų motina. Artimo žmogaus mirtis, kurios tiesioginė mirties priežastis buvo profesinė liga, neabejotinai kiekvienam asmeniui sukelia emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus. Pats ieškovas patyrė du miokardo infarktus, serga lėtine išemine širdies liga, teismo manymu, neatmestina tikimybė, kad ieškovo sveikatos būklę galėjo nulemti stiprūs emociniai išgyvenimai dėl sutuoktinės bei vaikų sunkios sveikatos būklės ir mirties, todėl ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.250 straipsnį. Valstybė, įpareigodama dirbti O. G.-Mikutienę gydytoja rentgenologe, neužtikrino jai saugių darbo sąlygų. Nustatant priteistinos žalos dydį atsižvelgtina ir į atsakovo, šiuo atveju Lietuvos valstybės, finansinę būklę, kuri, kaip visuotinai žinoma, šiuo metu nėra gera. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą pakeitė ir iš atsakovo priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 30 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieškovas mirusiosios sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas nustato žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tvarką, dydį bei asmenis, turinčius teisę į šį atlyginimą. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 7 dalies nuostatas įstatymas taikomas žalai atlyginti susirgimų profesine liga atveju, kurie nustatyta tvarka buvo pripažinti profesinėmis ligomis iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad rėmėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir atsižvelgė į ieškovo artimus santykius su sutuoktine, patirtus išgyvenimus dėl jai nustatytos profesinės ligos, kuria sunkiai sirgo apie 50 metų, bei atsižvelgė į tai, kad santuokoje jie susilaukė trijų vaikų, iš kurių du mirė dėl tos pačios ligos, kuria sirgo ir jų motina. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad artimo žmogaus mirtis sukelia didelius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovo sutuoktinė dėl profesinio susirgimo mirė būdama 81 metų, t. y. garbaus amžiaus. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrįstas teismo argumentas, kad ieškovo sveikatos būklę galėjo lemti išgyvenimai dėl sutuoktinės ir vaikų sveikatos būklės bei mirties, susijusios su profesine liga, nes tai galėjo paveikti ir bendra ieškovo fizinė būklė, amžius, kiti išgyvenimai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, įvertinusi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokios kategorijos bylose, sprendė, kad ieškovui turi būti priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai priteisė neturtinę žalą, nors 1964 m. CK ir Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme neturtinės žalos atlyginimo nenustatyta.

2. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo mirusiojo sutuoktiniui bei jos dydžio klausimą, būtina taikyti kuo daugiau žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų ir šių kriterijų taikymą argumentuotai pagrįsti, atskleidžiant jų reikšmę ir įtaką nustatant piniginės kompensacijos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo šia nuostata ir tinkamai nepagrindė atsakomybės taikymo.

3. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas žinojo apie savo sutuoktinės profesinę ligą, tačiau delsė kreiptis dėl savo teisių gynimo pareikšdamas ieškinį. Ieškovas nenurodė nė vienos svarbios aplinkybės, kuri būtų sukliudžiusi jam pasinaudoti procesinėmis teisėmis.

 

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.   

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

 

Dėl asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą

 

Asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš Konstitucijos įtvirtintų principų (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Teisė į neturtinės žalos atlyginimą fizinio mirties atveju turi mirusiojo fizinio asmens sutuoktinis (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). CK 6.284 straipsnis sprendžiant dėl asmens teisės į neturtinės žalos atlyginimą, netaikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymų nustatyta tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką socialinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe neapima visų žalos rūšių, pavyzdžiui, neturtinės žalos. Kadangi fiziniam asmeniui neteisėti veiksmai atlikti iki 2000 m. CK įsigaliojimo (susirgimas profesine liga dėl nesaugių darbo sąlygų), o padariniai (susirgusiojo mirtis dėl profesinio susirgimo) atsirado įsigaliojus 2000 m. CK, t. y. 2004 m., tai dėl 2000 m. CK nuostatų ir kitų neturtinę žalą reglamentuojančių teisinių nuostatų sprendžiama pagal Konstitucijos ir jos įsigaliojimo įstatymo nuostatas ir žalos atlyginimą reglamentuojančius įstatymus: tuo metu galiojusį 1964 m. CK, 1997 m. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo, 2000 m. CK nuostatas. Šios nuostatos taikomos atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos viršenybės principą kiti teisės aktai turi būti suderinami su Konstitucijos normomis. Pagal kasacinio teismo praktiką jeigu neturtinės žalos atlyginimo kaip konstitucinio principo neužtikrina galiojantys įstatymai, tai tiesiogiai reikia remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje E. Š. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-26/2007). Ta aplinkybė, kad galiojant Konstitucijai įstatyme nenustatyta neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindas išvadai, kad neturtinės žalos atlyginimas įstatymais nebuvo nustatytas. Jeigu 1997 m. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas, 1964 m. CK, 2000 m. CK nenustatė neturtinės žalos atlyginimo tais atvejais, kai žala atsirado galiojant Konstitucijai, tai tiesiogiai turi būti taikomos Konstitucijos nuostatos.

Byloje įrodyta, kad fizinis asmuo profesine liga susirgo 1957 m., o nuo jos mirė 2004 m., t. y. neturtinė žala atsirado galiojant Konstitucijai ir 2000 m. CK, todėl konstatuojama mirusiojo asmens sutuoktinio teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Kasacinio skundo argumentai dėl šios dalies teisiškai nepagrįsti.

Neteisėti veiksmai yra vienas iš pagrindų civilinei atsakomybei atsirasti. Asmens sveikatos sužalojimas dėl profesinio susirgimo yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, o jo mirtis dėl darbe patirto sveikatos sužalojimo (spindulinės ligos), yra savarankiškas pagrindas reikalauti neturtinės žalos. Žalos, kuri atsiranda dėl fizinio asmens mirties, atsiradimas sutampa su fizinio asmens mirties momentu. Šiuo momentu atsiranda teisiniai civilinės atsakomybės santykiai dėl fizinio asmens mirtimi padarytos žalos atlyginimo. Jeigu profesinis susirgimas ir jo nulemta mirtis yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti ir pagal 2000 m. CK, ir pagal iki šio kodekso įsigaliojimo galiojusius teisės aktus, tai taikomos 2000 m. CK nuostatos dėl neturtinės žalos, atsiradusios iš teisės pažeidimo, lemiančio profesinį susirgimą spinduline liga, kuris atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o žala, kaip profesinio susirgimo spinduline liga  padarinys, atsirado galiojant 2000 m. CK.

Byloje įrodyta, kad žala atsirado dėl didesnį pavojų keliančios radiacinės spinduliuotės, kai asmuo buvo paskirtas dirbti su nesaugia medicinine įranga, kurios valdytojas tuo metu buvo Lietuvos teritorijoje veikusi valstybinė gydymo įstaiga. Ji teikė visai visuomenei būtinas ir reikalingas viešąsias paslaugas, o tai reiškia, kad jos darbuotojai dirbdami rizikavo savo sveikata visuomenės labui. Atsižvelgiant į tai, žalą yra teisinga atlyginti, o šią prievolę privalu vykdyti valstybei (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiniai argumentai dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisiškai nepagrįsti, nes jais neįvertinamos konstitucinės žalos atlyginimo nuostatos, Konstitucijos įsigaliojimo įstatymo 2 straipsnio, CK Įgyvendinimo įstatymo 11, 47 straipsnio 2 dalies nuostatos ir teisingumo principas.  

 

Dėl neturtinės žalos dydžio

 

Nustatant neturtinės žalos dydį yra taikomi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jie turi būti įvertinami kompleksiškai, t. y. deliktą ir jo poveikį asmeniui vertinant kuo didesne kriterijų visuma. Kai yra nustatomas neturtinės žalos, padarytos dėl profesinio susirgimo ir dėl jo įvykusios asmens mirties, dydis, tai reikšmės turi ir kriterijai, susiję su sveikatos sužalojimu, šių aplinkybių sąlygota susirgusiojo asmens sutuoktinio gyvenimo kokybe, ir kriterijai, kurie taikomi neturtinės žalos dydžiui nustatyti dėl fizinio asmens mirties. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį–kompensacinį ekvivalentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, byla Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Sveikatos apsaugos ministerija, byla Nr. 3K-3-236/2010). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, byla Nr. 3K-7-255/2005). Atlygintinos neturtinės žalos dydį pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus nustato teismas. Nagrinėjamu atveju yra svarbios šios susirgusiojo profesine liga sutuoktinį neigiamai veikusios ir veikiančios aplinkybės: dėl artimo asmens ligos ilgą laiką pablogėjęs gyvenimas, sunkios ligos keliami rūpesčiai iki pat sutuoktinio mirties, ilgalaikiai išgyvenimai dėl visai šeimai skaudžių su ieškovo sutuoktinės profesine liga susijusių padarinių - ankstyva vaikų mirtis ir invalidumas, sutuoktinio ilgalaikė negalia - ir kt. Kasaciniame skunde nenurodyta analogiška praktika, o byloje nagrinėjama individuali su sunkiais padariniais dėl specifinės ir ilgalaikės profesinės ligos, pasibaigusios mirtimi, situacija.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, susiję su teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, taikymu.

 

Dėl ieškinio senaties taikymo

 

Ieškinio senaties termino taikymas nulemtas siekio užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumą. Teisinių santykių stabilumas turi būti derinamas su kitomis vertybėmis, todėl pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas turi atsižvelgti į tai, kokia vertybė pažeista, kiek ilgai praleistas terminas, kokios priežastys objektyviai trukdė kreiptis į teismą (pavyzdžiui, tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažintas kreipimasis dėl žalos atlyginimo į valstybės institucijas ir tikėjimasis kompensacijos skyrimo, nes žalos padarymo aplinkybės ypatingos dėl specifinės ligos ir jos padarinių) bei į kitas aktualias aplinkybes.

Byloje įrodyta ir teismai tokiais argumentais vadovaudamiesi termino praleidimo priežastis įvertino kaip svarbias. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 1.131 straipsnį ir tinkamai naudojosi diskrecijos teise taikant teisės normas dėl ieškinio senaties.  

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies  punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti kasacinio teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutarties vykdymo sustabdymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai	Birutė Janavičiūtė
	Algis Norkūnas
	Vincas Verseckas