
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. lapkričio 19d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,
kolegijos
teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,
sekretoriaujant
Daivai Benevičiūtei,
dalyvaujant
ieškovei D. P., jos atstovei advokatei Laimai Svidrienei,
trečiajam asmeniui R. S., trečiojo asmens atstovui
advokatui Rolandui Vaitekūnui
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. S. apeliacinį
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį
atsakovui P. P., tretiesiems asmenims R.
O., R. S., D. R., AB bankui
„Snoras“, UAB „Snoro lizingas“, AB bankui „Hansabankas“, AB „Panevėžio
energija“, institucijai duodančiai išvadą Panevėžio miesto savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo,
išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir trečiojo asmens su savarankiškais
reikalavimais R. P. ieškinį atsakovui P.
P. dėl materialinio išlaikymo priteisimo
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t
ė:
Ieškovė, sutikslinusi ieškinį, prašė nutraukti šalių santuoką dėl
atsakovo kaltės, paliekant jai santuokinę pavardę, priteisti jai iš atsakovo 10
800 Lt sūnaus R. materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2006-09-01 ir vaiko materialinį išlaikymą periodinėmis po 300 Lt kas mėnesį
mokamomis išmokomis nuo 2006-09-01 iki sūnaus pilnametystės, padalinti santuokoje
įgytą turtą, jai priteisiant 93 000 Lt vertės 60/100 dalių buto su rūsiu,
esančio (duomenys neskelbtini), 35 400 Lt vertės 60/100 dalių žemės
sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), 100 Lt vertės
televizorių Philips, 200 Lt vertės svetainės baldus, 200 Lt vertės virtuvės
baldus, atsakovui priteisiant likusį turtą, bei priteisti visas bylinėjimosi
išlaidas.
Nurodė, kad 1982-08-07 su atsakovu sudaryta santuoka pradėjo irti 1998 m. jai su atsakovu pradėjus vesti atskirą ūkį ir atsakovui nustojus su ja bendrauti. Santuokos
iširimo priežastys buvo susijusios su visišku jos ignoravimu sprendžiant
ūkinius klausimus, atsakovo nutolimu nuo šeimos, jo užsidarymu, neištikimybe.
Atsakovas neskyrė lėšų šeimai išlaikyti, neišlaikė nepilnamečio vaiko R.,
gaunamo atlyginimo šeimai neduodavo. Ji pati pragyveno, mokėsi bei rūpinosi
vaikais iš savo atlyginimo, taip pat yra tekę skolintis tam pinigų iš D. R., kitų asmenų, banko “Hansabankas“, pirkti buitinius
daiktus lizingo būdu. Tačiau ji visas skolas jau yra grąžinusi, išskyrus skolą
AB bankui „Snoras“. Ši skola yra susijusi su atsakovo dar 1997 m. iš Žemės ūkio banko paimta paskola. Tuomet atsakovas įkalbino ją būti laiduotoja imant
paskolą. Atsakovas paskolą ėmė dėl verslo vystymo, buvo įkeistas jų butas.
Vėliau kitos paskolos iš bankų - 1998, 1999, 2004 metais buvo imamos dengiant
ankstesnę paskolą ir ji apie visas tas bankines paskolas žinojo, nes buvo
įsipareigojusi laiduoti. 2006 m. paėmė 2000 Lt vartojimo paskolą iš banko
„Snoras“ ir iš karto ją atidavė atsakovui, kad jis dengtų anksčiau iš banko
„Snoras“ paimtą paskolos dalį. Dėl ankstesnės paskolos padengimo 2006 m. atsakovas taip pat paėmė paskolą iš banko “Snoras“ su jos žinia. Apie jokias kitas atsakovo
skolas ji nežinojo, nes atsakovas gyveno savo gyvenimą ir nieko jai nepasakojo
bei šeimos poreikiams gautų pinigų nepanaudojo. Tik 2005 m. ji sužinojo apie skolas tretiesiems asmenims. Jų šeima neįsigijo jokio turto ir gyveno labai kukliai.
Atsakovo skolas prašė pripažinti jo asmeninėmis skolomis, taip pat ir skolą už
butui tiekiamą šilumos energiją, nes jie buvo susitarę, kad atsakovas apmokės
šias išlaidas butui. Sau prašė priteisti didesnę turto dalį, nes viena rūpinosi
nepilnamečiu vaiku R., o jam tapus pilnamečiu užtikrins, kad jis neliktų be
būsto. Išlaikymas vaikui sudarė kas mėnesį 600 Lt, todėl pusę tos sumos privalo
atlyginti atsakovas.
Tretysis asmuo su savarankiškais R. P. prašė
priteisti iš atsakovo 10 800 Lt jo materialinio išlaikymo įsiskolinimą už
laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2006-09-01 ir 300 Lt materialinį išlaikymą kas
mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-09-01 iki pilnametystės bei toliau, iki jis mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Nurodė, kad
tokio dydžio išlaikymo priteisimas jam reikalingas kaip vaikui ir besimokančiam
jaunuoliui būtiniems poreikiams patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinius
tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio
miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini),
tarp P. P. ir D. P. nutraukė dėl P. P. kaltės; po santuokos nutraukimo D. P. paliko
santuokinę pavardę „P.“;
pripažino, kad po P. P. ir D. P. santuokos
nutraukimo jie lieka solidariosios prievolės subjektais kreditorių AB bankas
Snoras atžvilgiu pagal paskolos sutartis, sudarytas 2006-02-28, 2006-11-20, ir AB „Panevėžio energija“ atžvilgiu vykdant išieškojimą pagal 2008-03-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą; pripažino, kad iš P.
P. sudarytų paskolų sutarčių kilusios prievolės kreditoriams R. S. ir R. O. bei iš P. P. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ yra asmeninės P. P. prievolės; padalino P. P. ir D. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį
turtą – D. P. priteisė 106 950 Lt vertės 69/100 dalis buto
su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 100 Lt vertės televizorių Philips, 200 Lt vertės svetainės baldus, 200 Lt vertės virtuvės baldus, viso už 107 450
Lt. P. P. priteisė: 48 050 Lt vertės 31/100 dalis buto su
rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 59 000 Lt bendros vertės 0,7750 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, 200 Lt vertės
miegamojo baldų komplektą, 100 Lt vertės televizorių Samsung, 100 Lt vertės
šaldytuvą Snaigė, 1 Lt bendros vertės 350 paprastųjų vardinių P.
P. vardu UAB „Rokesta“ akcijų, 1 Lt bendros vertės 50 paprastųjų vardinių P. P. vardu UAB „Sekora“ akcijų, viso už 107 452
Lt, bei nustatė naudijomosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini),
tvarką. Kitoje dalyje D. P. ieškinį atmetė.
Priteisė iš P. P. R. P. 7 200
Lt dydžio materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2006-08-31 ir 250 Lt dydžio materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki R. P. baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių, bet ne ilgiau,
negu jam sueis 24 metai. Kitoje dalyje R. P. ieškinį
atmesti.
Iš ieškovės paaiškinimų, kuriems atsakovas neprieštaravo, nustatė, kad
atsakovas seniai nebesirūpino šeima ir nuo jos atsiribojo, slėpė nuo sutuoktinės
savo tvarkomus reikalus, nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų gerbti kitą
sutuoktinį ir būti lojalus, buvo neištikimas, šalys apie dešimt metų nebeveda
bendro ūkio. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės
teise įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė
155 000 Lt, 0,7750 ha žemės sklypą, kurio vertė 54 000Lt, su jame esančiais
statiniais, viso bendra vertė 59 000 Lt, ir kitą turtą už 214 902 Lt. Nenustatė,
kad ieškovė ir atsakovas turi asmeninio turto.
Nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė yra sumokėjusi skolas šiems
kreditoriams: AB bankui „Hansabankas“, UAB „Snoro lizingas“ ir D.
R.. Nustatė, jog likusios skolos yra šios: pagal vartojimo kredito sutartį, atsakovo sudarytą su UAB „Snoro lizingas“ - 63,75Lt, pagal 2006-02-28 ieškovės su AB bankas „Snoras“ sudarytą vartojamosios paskolos sutartį, kurios terminas baigiasi 2010-02-26, - 912,90Lt, pagal atsakovo su tuo pačiu
kreditoriumi 2006-11-20 paskolos sutartį, kurios terminas baigiasi 2011-11-20 – 10 073,33 Lt. Šių skolų grąžinimo terminas nepasibaigęs. Kitą skolų
dalį sudaro iš atsakovo priteistos skolos: materialinis išlaikymas R. P., kurio bendra suma skundžiamo 2008-07-04 sprendimo
priėmimo dienai sudaro 12 450 Lt, pagal 2005-06-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą R. S. priteistos sumos – 52 000 Lt pagrindinė
skola, 43 000 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2005-06-03 iki visiško įvykdymo, kas sprendimo priėmimo dienai sudaro 17 100 Lt, 460 Lt
bylinėjimosi išlaidų, viso 112 560 Lt, pagal 2005-10-04 Panevėžio apygardos teismo nutartį R. O. priteistos sumos – 16 800 Lt pagrindinė
skola, 6 970,16 palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2005-01-05, kas sprendimo priėmimo dienai sudaro 4 060,71 Lt, 1 413,11 Lt bylinėjimosi
išlaidų, viso 29 243,98Lt, pagal 2008-03-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą AB „Panevėžio energija“ 1 254,91 Lt pagrindinė skola, 19,96 Lt delspinigių, 12 Lt
bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, kas sprendimo
priėmimo dienai sudaro 21,24 Lt, viso 1 308,11 Lt. Šių skolų išieškojimo
procesas jau prasidėjęs, areštuojant sutuoktinių nekilnojamąjį turtą bei
paskelbus varžytines, tačiau toliau išieškojimas nebevykdomas dėl kilusių
ginčų. Teismas, vadovaudamasis ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens D. R. paaiškinimais, liudytojų D. B., N. S. K. paaiškinimais, sprendė, kad atsakovas, sudarydamas
paskolos sutartis su R. S. ir R. O.,
veikė be ieškovės sutikimo ir žinios, o pastaroji apie šias skolas sužinojo tik
tuomet, kai buvo imtąsi skolų išieškojimo priverstine tvarka. Nei R. S., nei R. O. nenurodė kitokių
aplinkybių. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateiktų įrodymų
pagrindu paneigiama CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, o paskolos
sandoriai su R. S. ir R. O. buvo
sudaryti be ieškovės sutikimo.
Teismas nustatė, kad atsakovas buvo dviejų uždarųjų akcinių bendrovių
„Rokesta“ ir „Sekora“ akcininku ir direktoriumi, tačiau jis nebuvo vienintelis
jų akcininkas - abi bendrovės turėjo po du steigėjus ir akcininkus, kiekvieno
jų bendrovių steigimo metu įsigytų akcijų paketas sudarė 50 procentų visų
bendrovės akcijų. Bendrovės prekiavo santechnikos įrenginiais, kurių įsigijimui
atsakovas skolinosi pinigus iš R. S. ir R.
O.. Iš R. S. atsakovas pinigus skolinosi per tris
kartus, o tik vėliau - 1997 m., negrąžintą paskolą įformino raštu. Nurodė, kad
byloje nėra duomenų, jog ieškovei būtų buvę žinoma apie atsakovo veiklą, apie
tai, kad atsakovas bendrovių parduotuvėms, prekiaujančios santechnika, prekes
būtų pirkęs už jo paties skolintus pinigus. Be to, atsakovas, liudytojai
patvirtino ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas nieko jai nepasakojo apie savo
veiklą. Tokiu būdu, atsakovas bendrovių naudai prisiimdamas sau skolinius
įsipareigojimus, tame tarpe ir su neprotingai didelėmis palūkanomis, tai darė
savo asmenine rizika. Taip pat byloje nėra duomenų, kad iš tokios atsakovo
veiklos šeima gavo naudą, būtų įsigijusi kokį nors vertingą turtą, ar jos
turtinė padėtis būtų pagerėjusi. Kaip bendrovės akcininkas, atsakovas turėjo
teisę gauti bendrovės pelno dalį – dividendą, tačiau teismas nustatė, kad
atsakovo vadovaujamų bendrovių veikla nebuvo pelninga ir akcininkams dividendai
nebuvo išmokėti, todėl net ir tokia forma šeima naudos neturėjo. Be to,
ieškovė, negaudama šeimos išlaikymui pinigų iš atsakovo pragyvenimui, mokslui
skolinosi iš kitų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad
prievolės R. S. ir R. O. yra
asmeninės atsakovo prievolės, todėl nustačius, kad atsakovas neturi asmeninio
turto, šių skolų išieškojimas turi būti vykdomos iš jo dalies bendrame
sutuoktinių turte.
Teismas skolą AB „Panevėžio energija“, priteistą pagal 2008-03-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą iš atsakovo, pripažino bendra sutuoktinių
skola, nes ji yra susijusi su išlaidomis sutuoktinių bendram turtui – šilumos
energijos tiekimu šiam butui (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.). Nors ieškovė nurodė,
kad buto išlaikymo išlaidas jie su atsakovu buvo pasidaliję, tačiau esant
nepadalintam turtui, kuriam išlaikyti susidarė išlaidos, sutuoktinių atsakomybė
prieš trečiuosius asmenis išlieka solidari. Šios skolos dydis, lyginant su
sutuoktinių bendro turto verte, yra nedidelis, todėl teismas sprendė, jog nedidelės
skolos išieškojimą vykdyti iš šalių nekilnojamojo turto ir dėl to jo nedalinti
yra netikslinga, o kilnojamojo turto vertė yra per maža, be to, toks turtas
nebūtų paklausus vykdymo procese. Be to, kreditoriaus atstovas nurodė, kad
skola yra pradėta mokėti, abi šalys yra dirbančios, todėl padalijus jų turtą,
kreditoriaus interesai nenukentės, nes sutuoktiniams po santuokos nutraukimo
išlikus bendraskoliams, skolos išieškojimą kreditorius galės nukreipti į
kiekvieno iš jų turtą, pinigines lėšas. Sprendė, kad nustačius asmenines
atsakovo skolas, yra tikslinga padalyti sutuoktinių turtą, kad kreditoriams
nebūtų kliūčių išieškoti skolų iš atsakovo turto dalies, ir tokiu būdu bus įgyvendinti
teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (CK 1.5 str. 4 d.). Parinkdamas
turto padalijimo būdą, teismas atsižvelgė ne tik į sutuoktinių interesus, bet
ir į atsakovo kreditorių interesus išieškojimo procese (CK 1.5 str., 3.123 str.
1 d.).
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo R. S. prašo
apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl pripažinimo, kad iš P.
P. su R. S. sudarytos paskolos sutarties kilusi
prievolė yra asmeninė P. P. prievolė, bei dėl bendrosios
jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo iki solidarūs skolininkai – ieškovė
su atsakovu, sumokės skolų pagal bendras sutuoktinių prievoles pakeisti ir
pripažinti, kad iš P. P. su R. S. sudarytos
1997-10-20 paskolos sutarties R. S. atžvilgiu kilusi
prievolė yra solidarioji D. P. ir P. P. prievolė,
pagal kurią šie skolininkai R. S. atsako solidariai, bei
pripažinti, kad iki solidarūs skolininkai – ieškovė su atsakovu, sumokės mokėtinas
pagal bendras sutuoktinių prievoles skolas, dalintinos bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės nėra. Prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi
išlaidas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,
pripažindamas, jog iš P.
P. su R. S. sudarytos paskolos sutarties kilusi
prievolė yra asmeninė P.
P. prievolė, ir
spręsdamas, kad yra
paneigta CK 3.92 str. 3
d. nustatyta prezumpcija, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines bei
procesines teisės normas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Tai,
kad ieškovė su atsakovu visą laiką vedė bendrą šeimos ūkį, su R. S. atsakovo sudarytas sandoris buvo
sudarytas šeimos interesais, buvo sukurta bendroji jungtinė suinteresuotų asmenų
nuosavybė bei turtas buvo
tvarkomas iš šeimos lėšų, įrodo, jog P. P., dirbdamas UAB „Rokesta“ direktoriumi, ilgą laiką gavo pajamas (iki 2000 metų), kurios pagal įstatyme
įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją, buvo
naudojamos turto pagerinimui, turto išlaikymui, kito turto įsigijimui bei kitų šeimos poreikių tenkinimui. Byloje
esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovo šeima vystė verslą, abu sutuoktiniai aktyviai prisidėjo
prie šio verslo vystymo ir abu jie atliko tam reikalingus veiksmus: ieškovė
vyko į kredito įstaigas, kur ne vieną kartą išreiškė savo sutikimus imti verslui vystyti reikalingas paskolas bei įkeisti
tam reikalingą turtą, laidavo ir pan.
Mano, kad teismas
vadovavosi ne jo (R.
S.) prieš tai
nurodytų aplinkybių visetu, o tam prieštaraujančiais ir tik deklaratyvaus pobūdžio
pačių ieškovės ir atsakovų, kurie yra suinteresuoti išvengti prievolės įvykdymo iš jų abiejų turto, teiginiais, kad jie nuo 1998 m. (taip nurodė ieškovė savo ieškinyje ir taip ji teigė
teisme) ar nuo 2000 m. (taip teisme nurodė atsakovas) nebevedė bendro ūkio. Teismas visiškai nevertino
tos aplinkybės, nors ją nurodė savo sprendime, kad atsakovas iš R. S. tiems patiems verslo reikalams skolinosi jau nuo 1995 m., o tik galutinis skolos dydis buvo
nustatytas 1997 m. Nors
teismas vadovavosi trečiojo
asmens D. R. bei liudytojų D. B. ir N. S. K. parodymais,
kad ieškovė ne kartą
skundėsi sunkia materialine padėtimi, skolinosi pinigų, tačiau nei vienas šių liudytojų nežino apie bendrai
vestą ieškovės ir atsakovo šeimos ūkį, apie vystytą verslą. Šie liudytojai tik
patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas pinigus šeimos poreikių tenkinimui skolindavosi iš trečiųjų
asmenų be kito sutuoktinio atskiro sutikimo. Liudytojų
nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti tai, kad verslo vystymo metu
šeima galėjo turėti tam
tikrų materialinių sunkumų, susijusių su lėšų investavimu į verslą, tikslu
gauti iš to turtinės
naudos ateityje.
Teismui nustačius, kad 2007-08-03 dienai
vien R. S. ir R. O. sutuoktinių bendra solidari skola
yra 126 765 Lt, o bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto vertė yra 214 902 Lt, bendrosios
jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto gali neužtekti patenkinti ar tik vos užteks
patenkinti jo (R. S.) bei
kitų kreditorių kreditorinius reikalavimus, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Dėl to daro
išvadą, kad nelieka sutuoktiniams dalintino turto (CK 3.118 str. 4 d.) ir šis turtas, iki solidarūs skolininkai nesumokės
skolų pagal bendrąsias sutuoktinių prievoles,
paliktinas nedalintinas, nes priešingu
atveju būtų pažeisti jo ir kitų kreditorių interesai, saugomi ir ginami civilinio kodekso bei kitų teisės aktų
pagrindu (CK 6.66 str., 6.67 str., 6.68
str. ir kt.). Be to, padalinus butą,
likusio turto neužteks padengti net jo vieno kreditorinio reikalavimo, o minėto buto priverstinio realizavimo metu gautų lėšų (80 procentų nuo 155 000 Lt)
irgi neužteks padengti kreditorinių reikalavimų. Teismas turėtų įvertinti tai, kad priverstinio turto realizavimo metu
išieškotina suma padidės ir antstoliui
mokėtinomis išmokomis, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją sudarys ne mažiau 6 000 Lt.
Atsiliepimu į trečiojo
asmens apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti
galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas išsamiai išanalizavo prievolės atsiradimo pagrindą ir jos pobūdį, pagrįstai sprendė, jog iš P. P. su R. S. sudarytos 1997-10-20 paskolos
sutarties kilusi prievolė yra asmeninė P. P. prievolė. Ji nežinojo apie skolinimosi iš R. S. faktą.
Apie skolą sužinojo tik tuomet, kai pažįstami
asmenys pasakė matę internete informaciją apie tai, kad butas pardavinėjamas iš varžytinių, ir jokiu būdu šių sandorių
nepatvirtino. Priešingai,
apskundė antstolio veiksmus teismui, iškėlė ištuokos ir turto pasidalijimo bylą. Kad atsakovas paskolos sutartį sudarė be jos sutikimo ir žinios, patvirtino P. P. paaiškinimai, trečiojo asmens D. R., liudytojų D. B., N. S. K. paaiškinimai
ir jų apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė. Be to, niekas nedraudė ir pačiam R. S. informuoti ją apie tai, jog jis skolina pinigus P. P., neįtraukė jos ir į civilinės bylos nagrinėjimą, taip pat
R. S. paskolos raštelyje neįrašė, kad
skolina pinigus ir D.
P., neįrašė paskolos
tikslinės paskirties, t.y. kad paskola būtų
buvusi suteikta šeimos poreikių tenkinimui. Kuomet P. P. skolinosi iš R. S., nebuvo jokio būtinumo tai daryti dėl bendrų šeimos poreikių:
kiekvienas yra dirbantis, butas jau buvo įsigytas, jokių kitokių būtinų bendrų
šeimos poreikių nebuvo, nes 10 metų nevedamas bendras ūkis. Atsakovas P. P. aiškiai nurodė tikslą, dėl ko jis
skolinosi ir kam tą paskolą panaudojo - pirkti Lenkijoje santechnikos prekes ir
jomis prekiauti bendrovių „Rokesta“
ir „Sekora“ parduotuvėse. Teigia,
jog nedalyti turto, kuris
yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga, būtų
pažeidžiami materialinės teisės normų reikalavimai. Mano, jog tretysis asmuo R. S. siekia nukreipti skolos išieškojimą į butą, esantį (duomenys
neskelbtini), tačiau toks kreditoriaus siekimas yra nesąžiningas
ir nepagrįstas: pardavus
varžytinėse butą, ji liktų
be gyvenamojo būsto, būtų pažeisti
sūnaus Roko interesai.
Trečiojo asmens R. S. apeliacinis skundas
atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-04 sprendimas paliktinas
nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai
įvertino įrodymus, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir
pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo ( CPK
185 str., 263 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo neperžengdamas
apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių teismo sprendimo
negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str.2 d.( CPK 320 str.)
Teisėjų
kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir byloje
ištirtais įrodymais pagrįstas išvadas, kad šalių santuoka, įregistruota
1982-08-07 Panevėžio m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iširo dėl
atsakovo P. P. kaltės ( CK 3.60 str.), nes atsakovas
seniai nesirūpino šeima, buvo nuo jos atsiribojęs, slėpė nuo sutuoktinės savo
tvarkomus reikalus, nevykdė savo, kaip sutuoktinio pareigų, buvo neištikimas.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys apie dešimt metų neveda bendro
ūkio pagrįsta ištirtais ir įvertintais šiais bylos įrodymais: šalių, liudytojų D. B., N.S. K., trečiojo asmens D. R. paaiškinimais ( b.l. 42-45, 167, T-4). Apelianto
argumentas, kad šalys visą laiką vedė bendrą šeimos ūkį ir liudytojai D. B., N. S. K. bei tretysis asmuo R. R. nežino apie šalių šeimos ūkį nepagrįsti. Liudytojos D. B., N. S. K. nurodė, jog yra ieškovės
bendradarbės, pažįstamos 20 metų, dažnai lankydavosi P. šeimoje, tretysis asmuo
D. R. kartu su D. P. mokėsi, skolino
jai pinigus, nes ji viena išlaikė šeimą, atsakovas nuo šeimos buvo atsiribojęs
( b.l.44,45,167 T-4). Liudytojų, davusių priesaiką teisme, paaiškinimais
netikėti nėra pagrindo. Be to, šalių paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo
priemonė, nei vienas iš įrodymų, išskyrus oficialius rašytinius, teismui neturi
iš anksto nustatytos galios ( CPK 177 str.2 d., 185 str.). Atsakovas P. P. pripažino ieškovės D. P. nurodytas
aplinkybes, kad dešimt metų faktiškai neveda bendro ūkio, kad neinformavo ieškovės
apie paimtas paskolas iš S. ir O., kad mokesčius už butui
teikiamas paslaugas buvo pasidalinę – ieškovė mokėjo už elektros energiją,
dujas, atsakovas už šildymą, vandenį, mokesčius bendrijai ( b.l.42,43 T-4). Todėl
visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmos instancijos
teismas vadovavosi prieštaringais, deklaratyviais ieškovės, atsakovo, kaip
suinteresuotų asmenų, paaiškinimais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas
1997-10-20 iš R. S. skolinosi pinigus šeimos interesais,
kad atsakovo gaunamos pajamos iki 2000 metų, jam dirbant UAB „Rokesta“
direktoriumi, buvo naudojamos šeimos turto pagerinimui, jo išlaikymui, kito
turto įsigijimui bei šeimos poreikių tenkinimui.
Pirmosios
instancijos teismas, pripažindamas, jog iš atsakovo P. P. su
R. S. 1997-10-20 sudarytos paskolos sutarties ( b.l.18,
civilinė byla L2-3288-252/2005) kilusi prievolė yra asmeninė P.
P. prievolė, padarė teisingą išvadą, kad ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu
paneigiama CK 3.92 str.3 d. nustatyta prezumpcija. Teismo išvada, kad atsakovas
P. P. su R. S. 1997-10-20 sudarė
paskolos sutartį be ieškovės sutikimo grindžiama ne tik jau minėtais šalių,
liudytojų D. B., N.S. K. bei trečiojo
asmens R. R. paaiškinimais, bet ir rašytiniais bylos
įrodymais. Paskolos raštelyje, surašytame 1997-10-20 ( b.l.18,
civ.b.L2-3288-252) nenurodyta paskolos tikslinė paskirtis, šio paskolos
raštelio pagrindu tretysis asmuo R. S. prašė priteisti
skolą tik iš atsakovo R. P., ieškovė D.
P. apie sutuoktinio skolą bei civilinės bylos iškėlimą nežinojo, į bylos
nagrinėjimą įtraukta nebuvo. Aplinkybę, jog apie atsakovo P.
P. skolą, užfiksuotą 1997-10-20 paskolos raštelyje, jam per kelis kartus
nuo 1995 metų skolinantis pinigus iš R. S., nežinojo
ieškovė D. P. įrodo ne tik atsakovo paaiškinimas, bet ir
trečiojo asmens R. S. paaiškinimas. R.
S. tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog apie
paskolos suteikimą ar jos grąžinimą su ieškove niekada nėra kalbėjęs. Pirmosios
instancijos teismas bylos rašytinių įrodymų bei trečiojo asmens R. S. ir atsakovo P. P. paaiškinimų
pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovės „Rokesta“ ir „Sekora“ prekiavo
santechnikos įrenginiais, kurių įsigijimui atsakovas skolinosi pinigus iš R. S. ir R. O.. Teismas teisingai
nurodė, jog bendrovių „Rokesta“ ir „Sekora“ veikla negali būti pripažįstama
šeimos verslu, akcininkai nėra bendrovių turto savininkai, jų ir bendrovių
turtas yra atskirtas, atsakovas P. P. nebuvo ir
vienintelis šių bendrovių akcininkas. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo
argumentas, kad šalių šeima vystė verslą, abu aktyviai prisidėjo prie šio
verslo. Bylos rašytiniais įrodymais pagrįsta teismo išvada, kad šeima iš S. paskolintų pinigų neįgijo jokio
turto, nepagerino materialinės padėties. Vertingiausias šeimos turtas - trijų
kambarių butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys
neskelbtini) įgyti iki paskolos sutarties sudarymo ( b.l.14-17, T-1)
Ištirtais
ir visapusiškai įvertintais bylos įrodymais nustatyta, kad atsakovas, būdamas
vienas iš dviejų UAB „Rokesta“ akcininkų, 1997-08-25 padidino šios bendrovės
įstatinį kapitalą, papildomai įsigydamas akcijų už 35 000 Lt, tuos pinigus
vėliau panaudodamas bendrovės nuomojamos parduotuvės (duomenys neskelbtini)
remontui. Iš atsakovo paaiškinimų, kurie nepaneigti kitais įrodymais, pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad tuo tikslu atsakovas 1998 m. paėmė paskolą iš tuometinio Žemės ūkio banko, įkeisdamas butą. Ieškovė šią aplinkybę
patvirtino, nurodė, jog ji, vyro įkalbėta, sutiko būti šios paskolos grąžinimo
laiduotoja. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, jog vėliau 1998, 1999, 2001
metais iš Žemės ūkio banko imtomis paskolomis buvo sprendžiamas ankstesnės
paskolos grąžinimo arba termino pratęsimo klausimai, o jų paėmimo paskirtis
buvo nurodoma neteisingai, nes už paimtus pinigus nebuvo atliekami jokie
remontai. Tos pačios paskolos grąžinimui buvo paimtos paskolos 2004m, 2006m. ir
iš AB bankas „Snoras“. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai kad šalių
veiksmai: vykimas į kredito įstaigas, sutikimas imti paskolas verslui vystyti,
įkeisti turtą, laidavimas ir pan. įrodo, jog ieškovė su atsakovu visą laiką
vedė bendrą šeimos ūkį ir atsakovo su trečiuoju asmeniu R. S.
sudarytas sandoris buvo sudarytas šeimos interesais.
Skolininkų
solidarioji pareiga nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar sutarties
nustatytais atvejais. CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytas tik
vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas
išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Tokios
aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos.
Teisėjų
kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais
argumentais, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas santuokoje įgyto turto
padalinimo klausimą, sudarė turto balansą ( CK 3.118 str.), aptarė kiekvieną
skolą ir ją kvalifikavo, santuokoje įgyto turto padalinimu teismas ne pažeidė,
o užtikrino trečiojo asmens R. S. interesus, nes
padalijus turtą minėtam kreditoriui nebebus kliūčių išieškoti skolą iš atsakovo
P. P. turto dalies. Apeliacinio skundo argumentas, kad
šalių santuokinis turtas turėtų būti nedalintinas iki nebus sumokėtos šalių
skolos pagal bendrąsias sutuoktinių prievoles, nepagrįstas, nes būtų
pažeidžiami materialinės teisės normų reikalavimai ( CK 3.100 str.4p., 3.127
str.1 d.), be to, nedalinti šalių santuokoje įgyto turto būtų neteisinga, neprotinga
ir nesąžininga ( CK 1.5 str. ).
Apeliacinės
instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai
išaiškino ir taikė sprendime nurodytas materialinės teisės normas, o taip pat
ir procesinės teisės normas taikant įrodinėjimo taisykles ir pateiktų
įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 179 str., 176, 178, 185 str. ir 182 str.).
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tarp šalių
susidarius faktinius santykius dėl ginčo dalyko, ištyrė visus reikšmingus
įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumą teisiškai įvertino ir kvalifikavo
teisingai. Sprendime pirmosios instancijos teismas išdėstė ir nurodė, kuriuos
įrodymus ir aplinkybes bei ieškovės argumentus, o taip pat ir trečiųjų asmenų
paaiškinimus, įvertina kritiškai, juos iš dalies atmeta, kaip nepagrįstus,
nurodydamas tokioms savo išvadoms pagrįsti atitinkamas įstatymų normas,
motyvuotus argumentus, kurie yra pagrįsti įrodymais ir nustatytomis byloje
atitinkamomis aplinkybėmis, su kuo kolegija sutinka ir jų nekartoja. Kolegija
nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą būtų
pažeidęs įrodymų ir bylos aplinkybių įvertinimo taisykles ar kitas procesinės
teisės normas, kaip nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia tretysis asmuo R. S. ( CPK
176, 177 185 straipsniai).Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Lt
advokato pagalbos išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš trečiojo asmens R. S. CPK 98str. pagrindu. Išlaidos,
susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš R. S. priteisiamos CPK 88 str.1 d.3p., 92 str. pagrindais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a
:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. S., a.k (duomenys
neskelbtini) 500 Lt ( penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų D. P., a.k (duomenys neskelbtini) naudai
ir 36 Lt (trisdešimt šešis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
Teisėjai Margarita
Dzelzienė
Birutė
Jonaitienė
Laimantas
Misiūnas