Teisėja Liudvikas Myško                                               Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-556-193/2013

Proceso Nr. 4-30-3-00290-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimo M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,

NUSTATĖ:

Molėtų rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino M. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, M. M. paskyrė galutinę subendrintą 4000 Lt baudą be automobilio konfiskavimo. Taip pat, remiantis ATPK 313 straipsnio 4 dalimi, paskirtą baudą pakeitė nemokamais viešaisiais darbais, keičiant 4000 Lt baudą į 200 val. nemokamų viešųjų darbų bei paskiriant juos atlikti per 6 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl piniginės baudos pakeitimo į 200 val. nemokamų viešųjų darbų, paliekant 4000 Lt baudą. Institucija cituoja skundžiamą nutarimą, ATPK 20 straipsnį, 313 straipsnio 4 dalį ir mano, kad teismas netinkamai taikė ATPK nuostatas, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant paskirtą baudą galima pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Nurodo, jog M. M. yra dirbantis, gaudamas atlyginimą turi pajamas į kurias galima nukreipti baudos išieškojimą, be to padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Teigia, kad tokiu nutarimu nebus pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. nepateikė.

Tenkinama dalis apeliacinio skundo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime, be kita ko, būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kadangi šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 128 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 2 dalies bei 130 straipsnio 1 dalies numatytų pažeidimų padarymą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, M. M. 2013-10-07 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 b.l.) už tai, kad jis 2013 m. gegužės 5 d., 20.30 val., Molėtų r. sav., (duomenys neskelbtini) k. vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo suteikiančio teisę vairuoti šios rūšies motorinę transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio pralaidą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, sugadinta pralaida ir automobilis. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 133, 234 punktų reikalavimus. Tuo tarpu skundžiamame apylinkės teismo nutarime, kaltinimo dalis, kuri buvo suformuluota aukščiau minėtame protokole – pagrindiniame procesiniame dokumente, fiksuojančiame esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus konkrečius pažeidimus ir veikas, kuriomis šie pažeidimai pasireiškė, t. y. kaltinimus padarius konkrečius pažeidimus, – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, iš viso nėra nurodomas (46 b.l.).

Skundžiamame nutarime tėra tik išvardinti ATPK straipsniai, kurių pažeidimu yra kaltinamas M. M., taip pat apylinkės teismas apsiribojo tik įrodymų išvardinimu ir iš esmės visiškai deklaratyviu konstatavimu, jog M. M. padarė jam inkriminuotus pažeidimus, tačiau motyvai dėl M. M. veikų, konkrečiai – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kurią apylinkės teismas laikė įrodyta, nutarime iš esmės net nebuvo nurodyti, išsamesnė byloje surinktų įrodymų analizė ir jų vertinimas taip pat nebuvo atlikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog skundžiamame nutarime vienur nurodoma, kad M. M. dėl padaryto pažeidimo prisipažino iš dalies, kitoje nutarimo dalyje jo nuoširdus gailėjimasis yra prapažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime tik konstatavo, jog M. M. be kitų pažeidimų padarė ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir už jo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą, tačiau teismas šios savo išvados nepagrindė jokiais įrodymais bei jų vertinimu ir, kaip jau minėta, net nenurodė šio kaltinimo nutarimo motyvuojamojoje dalyje, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis dar 2006-09-21 nutarimu byloje Nr. 35/03-11/06 yra pasisakęs, kad „teismo priimamas baigiamasis aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiamas motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse.“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nesilaikė konstitucinės doktrinos – nutarimo rezoliucinė dalis iš esmės yra nepagrįsta nutarimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, todėl pažeidė asmens teisė į motyvuotą bei argumentuotą sprendimą, ir todėl toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatomis, organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Taigi, šios teisės normos taikymui turi būti pateiktas asmens prašymas bei nustatytos asmens sunkią materialinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes patvirtinančios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu M. M. nepateikė nei vieno dokumento, kuriuo remiantis būtų galima spręsti apie jo turtinę padėtį, be to nepateikė nei prašymo dėl tokios normos taikymo – nors skundžiamame nutarime ir nurodoma, kad M. M. prašo baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais, tačiau bylos medžiagoje (taip pat ir teismo posėdžio protokole (35-36, 44-45 b.l.)) tokių prašymų nėra ir lieka neaišku kokioje proceso stadijoje jie buvo pareikšti. Taigi, byloje nesant nei jokių duomenų apie asmens pateiktą prašymą taikyti jam ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatas, nei objektyvių duomenų apie asmens turtinę padėtį, apylinkės teismo sprendimas taikyti M. M. ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatas, nesant įstatymo nustatytų pagrindų, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šio straipsnio pažeidimą, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones numatyta nuobauda yra bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Tuo tarpu skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad M. M. už pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą skiriama 100 Lt bauda, tai yra minimali sankcijoje numatyta bauda, tačiau tokio dydžio bauda gali būti skiriama tik asmenims turintiems teisę vairuoti transporto priemones, o kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos M. M. tokios teisės neturi.

Įvertinus nurodytus trūkumus bei jų pobūdį, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui.

Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

NUTARĖ:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti iš naujo nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teisme.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas                    Ričardas Gilys