Civilinė byla Nr. e2A-381-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00119-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.3.1.19.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ambermont AGRO“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ambermont AGRO“ dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo A. A. 117 123,16 Eur skolą, 14 797,26 Eur palūkanas, 22 050 Eur baudą, 1 793,61 Eur delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė penkias trąšų pirkimo–pardavimo sutartis (užsakymus). Ieškovė pristatė prekes atsakovui ir išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas sutartyse ir PVM sąskaitose faktūrose nustatytu terminu, t. y. 2022 m. spalio 1 d., už prekes neatsiskaitė. Šalys 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė susitarimą dėl įsiskolinimo sąlygų keitimo. Šalys susitarė, kad atsakovas įsiskolinimą sumokės iki 2023 m. rugsėjo 30 d., taip pat, kad įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo laikotarpiu skaičiuojamos palūkanos, kurių fiksuota suma laikotarpio pabaigoje įrašoma į skolų atidėjimo sutarties 2 punktą ir kurią atsakovas turės sumokėti ieškovei. Skolų atidėjimo sutarties sąlygų įvykdymui užtikrinti, šalys susitarė sudaryti grūdų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigos ieškovei patiekti tokį kiekį grūdų, kurių vertė bus ne mažesnė negu įsiskolinimo su palūkanomis suma.

3.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. spalio 5 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį.

4.       Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, neginčijo ieškovei priteistos 117 123,16 Eur skolos, bet nesutiko su grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 5.1 papunkčio pažeidimu bei netesybomis. Atsakovas teigė, kad jis neįsipareigojo pristatyti ieškovei 441 t grūdų, nes šalys sutartyse nesusitarė dėl grūdų kiekio ir kainos. Dėl to pirkimo–pardavimo sutartys laikytinos nesudarytomis. Preliminariu sprendimu teismas neteisingai priteisė 22 050 Eur baudą. Be to, nuo 2023 m. birželio 5 d. Biržuose, Pabiržės, Pačeriaukštės, Papilio, Parovėjos ir Širvėnos seniūnijose pradėti fiksuoti pavojingi meteorologiniai reiškiniai – sausringas augalų vegetacijos laikotarpis. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Komisija, tyrusi gamtinių reiškinių padarytą žalą ir apžiūrėjusi atsakovo 79,67 ha pasėlių plotą, nustatė, kad galbūt žuvo 50 proc. žieminių kvietrugių, pažeista 50 proc. vasarinių miežių ploto, todėl derlius bus menkas. Atsakovas užaugino 50 proc. derliaus ne dėl nuo jo valios priklausiusių aplinkybių, bet dėl susiklosčiusių nenugalimos jėgos aplinkybių – oro sąlygų. Atsakovas teigė, kad 2022 lapkričio 16 d. susitarime dėl įsiskolinimo sąlygų keitimo nustatyti per dideli – 1 proc. – delspinigiai. Preliminariu sprendimu neteisingai priteistos netesybos (1 793,61 Eur delspinigių, 22 050 Eur bauda) ir palūkanos (14 797,26 Eur), kilusios iš to paties materialinio santykio.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. preliminarų sprendimą, priteisė ieškovei iš atsakovo 153 970,42 Eur skolą, palūkanas ir baudą, 1 793,61 Eur delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas, 1 127 Eur žyminio mokesčio, 5 650,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

6.       Teismas nustatė, kad atsakovas neginčijo preliminariu sprendimu ieškovei priteistos 117 123,16 Eur skolos.

7.       Teismas įvertino, kad šalys 2016 m. lapkričio 16 d. pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovo skolos mokėjimas pagal tris PVM sąskaitas faktūras atidėtas iki 2023 m. rugsėjo 30 d., atsakovas įsipareigojo sumokėti palūkanas už atidėtą įsiskolinimą laikotarpio pabaigoje bei 1 proc. delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos. Skolos mokėjimo terminas atidedamas tik tuo atveju, jeigu šalys sudarys grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių vertė bus ne mažesnė negu įsiskolinimo su palūkanomis suma, t. y. pristatomų grūdų kiekį apskaičiuojant pagal atsakovo neapmokėtas sąskaitas už trąšas ir palūkanos. Atsakovo įsiskolinimas ieškovei – 104 477,52 Eur, skaičiuotinas pagal susitarime nurodytą atsakovo įsiskolinimą plius palūkanos.

8.       Teismas atsižvelgė į tai, kad skolos mokėjimas galėjo būti atidėtas tik sudarius grūdų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios vertė nustatoma pagal atsakovo įsiskolinimą su palūkanomis pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras už trąšas, t. y. šalys susitarė, kokiu būdu apskaičiuojama grūdų supirkimo kaina. Šalys susitarime nurodė atsakovo įsiskolinimo ir palūkanų sumą, parduodamų grūdų kiekio apskaičiavimą pagal šalių neginčijamą skolos dydį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas savo nuožiūra galėjo fiksuoti grūdų kainą pagal MATIF biržos (pranc. Marché ? Terme International de France santrumpa; liet. Prancūzijos tarptautinė ateities sandorių rinka) kainas iki šalių sutartos datos. Atsakovas grūdų pardavimo kainos nefiksavo, todėl ieškovė tai padarė pagal MATIF biržos kainas šalių susitarime nustatytą dieną – 2023 m. birželio 30 d. Užfiksavus vienos tonos grūdų kainą, atsakovo skola padalyta iš vienos tonos kainos ir nustatytas grūdų kiekis tonomis, kurį atsakovas turėjo pristatyti. Šalių susitarimas dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo ir šios skolos mokėjimui užtikrinti sudarytos grūdų pirkimo–pardavimo sutartys aiškiai išreiškė šalių valią dėl tarpusavio įsipareigojimų vykdymo.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovas padarė esminį sutarties pažeidimą, nes jis iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nepristatė grūdų, todėl turi sumokėti 22 050 Eur dydžio baudą (grūdų pirkimo–pardavimo sutarties 5.1, 5.2, 5.4 papunkčiai). Atsakovas pranešimą apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą išsiuntė ieškovei 2023 m. rugsėjo 7 d., t. y. po to, kai buvo išsiųstas ieškovės pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovas, neinformuodamas kitos šalies apie atsiradusias nenugalimos jėgos aplinkybes, veikė savo rizika, todėl ieškovė pagrįstai apskaičiavo baudą atsakovui už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą.

10.       Teismas įvertino, kad šalys 2022 m. lapkričio 16 d. susitarime susitarė dėl delspinigių dydžio – 1 proc. delspinigių per dieną už laiku nesumokėtą skolą pagal PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas skolos nesumokėjo, todėl ieškovė teisingai apskaičiavo 1 793,61 Eur delspinigius nuo 2023 m. spalio 4 d. 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde atsakovas A. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimus dėl 14 797,26 Eur palūkanų, 22 050 baudos, 1 793,61 delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų arba juos sumažinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalys susitarė dėl tikslaus ieškovei pristatytinų grūdų kiekio, nes kiekis apskaičiuotas ir nurodytas šalių susitarime dėl įsiskolinimo sąlygų keitimo. Atsakovas neįsipareigojo pristatyti ieškovei 441 t grūdų. Grūdų kiekis galėjo būti nustatytas tik užauginus 2023 metų derlių ir jo pristatymo metu. Grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse nenurodytas pristatytinų grūdų – kviečių, miežių – kiekis.

11.2.                      Teismas nenurodė, kokį kiekį ir kurios rūšies grūdų atsakovas turėjo perduoti ieškovei. Grūdų supirkimo kainos 2023 m. birželio 30 d. skyrėsi: II klasės kviečių – 214 Eur/t; II klasės miežių – 170 Eur/t. Neaišku, kaip teismas nustatė grūdų kiekį – 441 t. Dėl to neteisingai apskaičiuota bauda.

11.3.                      Šalys nesusitarė dėl tikslaus pristatytinų grūdų kiekio: 1) sutarčių 1.1 papunktyje nenurodytas kiekis; 2) 3.4 papunktyje užfiksuota, kad grūdų kiekis nustatomas iškrovimo vietoje; 3) 4.4 papunktyje nustatyta, kad pardavėjas turi teisę fiksuoti kainą visam grūdų kiekiui, jei jis viršija 150 t; 4) pagal 5.1 papunktį esminis sutarties pažaidimas – tai, kai pirkėjas nepristato pardavėjui viso ar dalies sutarties 1.1 papunktyje nurodyto grūdų kiekio.

11.4.                      Ieškovė nesiekė įsigyti grūdų, bet siekė pasipelnyti. Suėjus grūdų pristatymo terminui (2023 m. rugsėjo 1 d.), ji pareikalavo baudos, bet ne grūdų. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo pasirengęs atvežti sunkvežimį kviečių, bet ieškovė nenurodė, kur juos pristatyti, t. y. ieškovė sutrukdė įvykdyti sutartinį įsipareigojimą.

11.5.                      Atsakovas 2022 m. lapkričio 16 d. susitarimą sudarė, būdamas blogesnėje padėtyje. Šalių derybos nevyko, ieškovė vienašališkai parengė ir pasiūlė susitarimo sąlygas, su kuriomis atsakovas neturėjo galimybės susipažinti.

11.6.                      Teismas neįvertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti netesybas nepagrįstas, o delspinigiai neprotingai dideli. Šalių 2022 m. lapkričio 16 d. susitarimo sąlyga, pagal kurią atsakovas įsiskolinimo laikotarpio pabaigoje – 2023 m. rugsėjo 30 d. – turi sumokėti 14 797,26 Eur palūkanų, nesąžininga. Teismas neįvertino, kad palūkanų ir netesybų taikymas – dvigubas (trigubas) atsakovo nubaudimas; ieškovė nepagrįstai praturtėjo. Apskųstu sprendimu ieškovei priteistos netesybos (1 793,61 Eur delspinigiai ir 22 050 Eur bauda) ir palūkanos (14 797,26 Eur). Kilusios iš to paties materialinio teisinio santykio. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

11.7.                      Ieškovė pareikalavo baudos, nors dar nebuvo suėjęs terminas atsiskaityti už trąšas. Ieškovės pareikalautos netesybos itin didelės – 33 proc. Ji nepateikė įrodymų, kad patyrė tokių nuostolių. Atsakovas negalėjo sumokėti už trąšas, nes derlius neužaugo dėl force majeure (nenugalimos jėgos).

11.8.                      Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas veikė savo rizika, nes laiku neinformavo ieškovės apie nenugalimos jėgos aplinkybes, pranešimą išsiuntė tik 2023 m. rugsėjo 7 d., t. y. po to, kai buvo išsiųstas ieškovės pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo. Neinformavimas laiku nepanaikina force majeure sąlygos, šalys nesusitarė, kad tokiu atveju ši sąlyga nebus taikoma.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ambermont AGRO“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Teismas teisingai konstatavo, kad šalys susitarė dėl pristatomos grūdų produkcijos kiekio. Šalys susitarė, kad atsakovas pristatys tokį grūdų kiekį, kurio vertė atitiks atsakovo skolą su palūkanomis, t. y. 104 477,52 Eur. Ši suma šalims buvo žinoma, ir ginčo dėl jos dydžio nebuvo.

12.2.                      Ieškovė teisingai nustatė grūdų kiekį ir vienos tonos kainą, nes šalys buvo susitarusios dėl vienos tonos kainos ir kiekio nustatymo mechanizmo. Grūdų kaina nepastovi, nuolat kinta, todėl šalys grūdų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu negalėjo tiksliai įvardinti būsimos grūdų kainos jų pristatymo dieną ir tikslaus grūdų kiekio, atitinkančio sutarties vertę. Grūdų kiekis paskaičiuotas pagal formulę, t. y., užfiksavus vienos tonos grūdų kainą pagal MATIF grūdų biržoje esančią kainą konkrečiai dienai, visa skolos suma turėjo būti padalinta iš vienos tonos kainos ir gautas rezultatas – grūdų kiekis tonomis, kurį turėjo pristatyti atsakovas (Grūdų pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 punktas, 4.1 punktas): grūdų kiekis tonomis = sutarties vertė Eur : MATIF 1 grūdų tonos kaina (104 477,52 Eur : 238,25 Eur = 438,52 t).

12.3.                      Miežių kaina rinkoje yra mažesnė negu kviečių. Jeigu būtų skaičiuojamas kiekis pagal miežių kainą, atsakovas būtų turėjęs pristatyti didesnį kiekį miežių. Kadangi bauda pagal sutartį skaičiuojamą už kiekvieną nepristatytą toną, ieškovė parinko atsakovui palankesnį variantą – kviečių kainą. Net jeigu ieškovė būtų priėmusi atsakovo mašiną kviečių, atsakovui kiltų pareiga sumokėti baudą.

12.4.                      Teismas teisingai nusprendė, kad atsakovas, neinformuodamas apie force majeure aplinkybes, veikė savo rizika. Grūdų pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad nepalankios oro sąlygos nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Nenugalimos jėgos aplinkybėmis nėra pripažįstami gamtiniai reiškiniai bei oro sąlygos, kurie buvo užfiksuoti Lietuvoje, todėl yra laikytini galimais ir tikėtinais. Atsakovas – ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, gali ir turi numatyti galimas nepalankių gamtinių sąlygų pasekmes būsimam derliui, nes tokios situacijos yra būdingos žemės ūkio veiklai. Atsakovas, suprasdamas (turėdamas suprasti), kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, apie tai neinformavo ieškovės, nors privalėjo.

12.5.                      Atsakovas galėjo gauti grūdus iš kitų šaltinių (ūkininkų). Žinodamas, kad užaugins tik 50 proc., atsakovas nepasiūlė ieškovei viso išauginto derliaus.

12.6.                      Atsakovas neįrodė, kad yra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės. Jis neginčijo baudos dydžio. Ieškovė, atsižvelgdama į grūdų kiekio ir kainos formules, apskaičiavo, kad atsakovas 2023 m. rugsėjo 1 d. jai turėjo pristatyti ne 441 t, bet 438,52 t grūdų, t. y. 2,47 t mažiau negu nustatyta PVM sąskaitoje faktūroje dėl baudos sumokėjimo. Atsakovui pritaikytas grūdų pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 papunktyje nustatytas minimalus fiksuotas baudos tarifas – 50 Eur, nes baudos dydis buvo mažesnis negu 50 Eur/t. Dėl to atsakovas turi sumokėti 21 926 Eur baudą, t. y. 124 Eur mažesnę negu nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje.

12.7.                      Teismas teisingai priteisė netesybas ir delspinigius. Atsakovas privalo sumokėti skolą ieškovei, mokėtinos palūkanos – skolos dalis. Atsakovas liko skolingas ieškovei 117 123,16 Eur pagal keturias sąskaitas faktūras už parduotas trąšas. Kadangi atsakovas turėjo sunkumų, ieškovė sutiko sudaryti skolų atidėjimo sutartį, kuria pakeistas skolos sumokėjimo terminas ir užfiksuotas palūkanų dydis. Nurodyta sutartis sudaryta su sąlyga, kad šalys sudarys grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, kurių vertė bus ne mažesnė negu skolos su palūkanomis suma. Jis nesiderėjo dėl sutarties sąlygų. Atsakovas per nustatytą terminą negrąžino skolos ir palūkanų, taip pat nepristatė grūdų, todėl turi sumokėti delspinigius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

15.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl šalių sudarytų trąšų ir grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių aiškinimo, nenugalimos jėgos instituto taikymo, sutarties neįvykdymo teisinių padarinių taikymo.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių 

16.       Šalys sudarė penkias trąšų pirkimo–pardavimo sutartis (užsakymus):

16.1.                      2021 m. rugsėjo 24 d. užsakyme ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. spalio 15 d. pristatyti apeliantui 220 pakuočių trąšų „Radical fertiactyl“, apeliantas – už jas sumokėti 3 859,90 Eur iki 2022 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 12);

16.2.                      2021 m. rugsėjo 27 d. užsakyme ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. spalio 15 d. pristatyti apeliantui 24 pakuotes trąšų „Physalg 25“, apeliantas – už jas sumokėti 17 888,64 Eur iki 2022 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 13);

16.3.                      2021 m. lapkričio 19 d. užsakyme ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. balandžio 1 d. pristatyti apeliantui 220 pakuočių trąšų „Genaktis“ ir 220 pakuočių trąšų „F. S.“, taip pat priimti jas laikinai saugoti, o apeliantas – už prekes bei laikiną jų saugojimą (pasaugą) sumokėti 8 399,82 Eur iki 2022 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 14);

16.4.                      2022 m. kovo 7 d. užsakyme ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. kovo 31 d. pristatyti apeliantui po 24 pakuotes trąšų „Sulfammo 23“ ir „Sulfammo 18“ bei priimti jas laikinai saugoti, o apeliantas – už prekes bei laikiną jų saugojimą (pasaugą) sumokėti 59 532 Eur iki 2022 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 15);

16.5.                      2022 m. liepos 18 d. užsakyme ieškovė įsipareigojo iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. pristatyti apeliantui 24 pakuotes trąšų „Physalg 25“, o apeliantas – už prekes sumokėti 27 442,80 Eur iki 2023 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 16).

17.       Ieškovė, pristatydama pirmiau nurodytas prekes, 2021 m. spalio 19 d., 2021 m. lapkričio 25 d., 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. rugsėjo 1 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias apeliantas turėjo sumokėti ieškovei atitinkamai 21 748,54 Eur, 8 399,82 Eur, 59 532 Eur ir 27 442,80 Eur, iš viso – 117 123,16 Eur. (1 t., b. l. 17—20). Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš jo priteista 117 123,16 Eur skola.

18.       Šalys 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė susitarimą dėl įsiskolinimo sąlygų keitimo. Ieškovė ir apeliantas pakeitė 2021 m. rugsėjo 24 d., 2021 m. rugsėjo 27 d., 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2022 m. kovo 7 d. užsakymų atsiskaitymo sąlygas ir nustatė naują atsiskaitymo terminą – 2023 rugsėjo 30 d. Apeliantas įsipareigojo sumokėti 14 797,26 Eur palūkanas už atidėtą įsiskolinimą laikotarpio pabaigoje iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (3 588,51 + 1 385,97 + 9 822,78 = 14 797,26). Jei laiku nesumokėtų, apeliantas įsipareigojo mokėti 1 proc. delspinigius už dieną, skaičiuojamus nuo neapmokėtos sumos. Šalys taip pat susitarė, kad šios sutarties įvykdymą užtikrinti grūdų pirkimo–pardavimo sutartimi, kurios vertė bus ne mažesnė negu įsiskolinimo su palūkanomis suma – 104 477,52 Eur (1 t., b. l. 21, 22).

19.       Ieškovė ir apeliantas 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė dvi kviečių ir miežių pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarčių 1.1 papunkčiuose apeliantas įsipareigojo 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 1 d. pristatyti ieškovei grūdų (kviečių ir miežių), kurių kaina fiksuojama iki 2023 m. birželio 30 d., o ieškovė – juos nupirkti. Grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 5.1, 5.7 papunkčiuose šalys susitarė, kad apeliantui iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nepristačius viso arba dalies šios sutarties 1.1 papunktyje nurodyto grūdų kiekio, laikoma, kad jis padarė esminį sutarties pažeidimą ir privalo sumokėti baudą ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų nuo ieškovės pareikalavimo. Baudos dydis už kiekvieną nepristatyto grūdų kiekio toną apskaičiuojamas pagal grūdų rinkos kainos ir sutarčių 4 dalyje nustatytos supirkimo kainos skirtumą ir prie gauto skirtumo pridėjus 15 Eur. Jei taip apskaičiuotos baudos dydis už kiekvieną nepristatyto grūdų kiekio toną yra mažesnis nei 50 Eur, tada baudos dydis nustatomas skaičiuojant fiksuotą 50 Eur baudos dydį už kiekvieną nepristatytų grūdų toną. Šalys susitarė, kad grūdų rinkos kaina yra laikoma po sutarties 1.1 papunktyje nurodyto pristatymo termino pabaigos einančios dienos šių grūdų supirkimo kaina. Nepristačius grūdų, kurie turi daugiau negu vieną klasę, bauda paskaičiuojama pagal II klasės grūdų kainą (sutarčių 5.2 papunktis). Sutartyse nustatyta tvarka apskaičiuota bauda laikoma pirkėjo minimaliais nuostoliais, kurių nereikia papildomai įrodinėti (sutarčių 5.4 papunktis) (1 t., 23–28).

20.       Ieškovė 2023 m. rugsėjo 1 d. rašte dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo nurodė apeliantui, kad šis nepristatė grūdų, todėl liko neįvykdyta įsipareigojimų atidėjimo sutartis. Ieškovė nurodė, kad taikys apeliantui baudą – 50 Eur už kiekvieną nepristatytą toną. Ieškovė taip pat paprašė sumokėti visą skolą (1 t., b. l. 29).

21.       Ieškovė 2023 m. rugsėjo 1 d. išrašė apeliantui PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią apeliantas turėjo sumokėti 22 050 Eur baudą už nepristatytus grūdus pagal 2022 m. lapkričio 16 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutartis.

22.       Apeliantas 2023 m. rugsėjo 7 d. prašyme dėl grūdų pristatymo nurodė ieškovei, kad 2022 m. lapkričio 16 d. sutartyse šalys nenustatė kviečių ir miežių kiekių bei kainos. 2023 metų pavasaris buvo labai karštas, todėl išdegė pasėliai. Savivaldybė įvertino, kad liko 50 proc. derliaus. Apeliantas nurodė, kad šalys kalbėjosi telefonu, jis paaiškino, jog gali atvežti sunkvežimį kviečių, bet ieškovė nepasakė, kur juos pristatyti. Ieškovė išrašė baudą už 441 t nepristatytų grūdų, bet apeliantas negalėjo turėti tokio kiekio.

23.       Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus (toliau – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) 2023 m. birželio 8 d. pažymoje nurodyta, kad nuo 2023 m. birželio 5 d. Biržų mieste, Pabiržės, Pačeriaukštės, Papilio, Parovėjos ir Širvėnos seniūnijose pradėtas fiksuoti pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, bet jo rodikliai 2023 m birželio 7 d. nebuvo pasiekti (1 t., b. l. 113).

24.       Biržų rajono savivaldybės meras 2023 m. birželio 20 d. potvarkiu „Dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir operacijų vadovo paskyrimo“ (toliau – potvarkis) paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje Biržų rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį (1 t., b. l. 115).

25.       Gamtinių reiškinių, fizinių ar juridinių asmenų veiklos padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ar melioracijos įrenginiams nustatyti komisija, sudaryta Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu (toliau – Komisija), 2023 m. liepos 11 d. apžiūros akte nustatė, kad pasėliai pažeisti arba žuvę. Bendras apžiūrėtas plotas – 79,67 ha, žuvo apie 50 proc. žieminių kvietrugių ir galbūt pažeista apie 50 proc. vasarinių miežių. Dėl to Komisija prognozavo menką derlių (1t., b. l. 117).

Dėl sutarčių sąlygų aiškinimo

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytų sutarčių turinį, daro išvadą, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir apeliantas 2022 m. lapkričio 16 d. susitarimu pakeitė trąšų pirkimo–pardavimo sutarčių (užsakymų) sąlygas: nustatė naują atsiskaitymo terminą, susitarė dėl apelianto mokėtinų fiksuotų palūkanų dydžio ir užtikrino prievolės įvykdymą grūdų pirkimo–pardavimo sutartimis. Šalių 2022 m. lapkričio 16 d. sudaryti susitarimas ir sutartys nelaikytinos novacija, nes šalys pratęsė užsakymuose nustatytą prievolių įvykdymo terminą, taip pat susitarė dėl alternatyvaus prievolės įvykdymo būdo (CK 6.26 straipsnio 1 dalis, 6.142 straipsnis).

27.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas. Šalys grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse nesusitarė dėl tikslaus ieškovei pristatytinų grūdų kiekio. Grūdų kiekis ir jų klasė galėjo būti nustatyti tik užauginus derlių. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, teigia, kad šalys susitarė, jog apeliantas pristatys tokį grūdų kiekį, kurio vertė atitiks apelianto skolos su palūkanomis sumą, t. y. 104 477,52 Eur.

28.       CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytos sutartys aiškinamos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei detalizuotas kasacinio teismo praktikoje.

29.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28, 31 punktai; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-403/2021, 27, 28 punktai).

30.       Apeliantas teisingai nurodo, kad šalys nesusitarė, jog jis pristatys ieškovei 441 t grūdų, nes pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu nebuvo aiškios grūdų supirkimo kainos. Vis dėlto konkretaus grūdų kiekio, vienos tonos grūdų kainos nenurodymas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip esminio sutarties elemento nebuvimas. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Bylos šalių sutarčių dalykas buvo grūdai (derlius) (CK 6.306 straipsnio 2 dalis). Įprastai prekės kaina nėra privalomas pirkimo–pardavimo sutarties elementas, kurio nesant, sutartis būtų laikoma negaliojančia, išskyrus tam tikrų rūšių pirkimo–pardavimo sutartis. Pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto pirkimo– pardavimo sutartyse privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina; jeigu ji sutartyje nenurodyta, sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.397 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia kitokios rūšies pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo klausimą, t. y. grūdų pirkimo–pardavimo sutarties. Tokiai sutarčiai, o tiksliau jos kainos nustatymui galėtų būti taikomos CK 6.313 straipsnio 2–6 dalyse nustatytos taisyklės, jeigu grūdų kaina būtų buvusi nenustatyta ginčo grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse ieškovės ir apelianto susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Iš į bylą pateiktų grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad toks bylos šalių susitarimas dėl grūdų kainos nustatymo sutartyse yra. Šalys susitarė, kaip bus apskaičiuota grūdų vienos tonos kaina ir kiekis. Šį susitarimą patvirtinančias sandorių sąlygas teisėjų kolegija aptaria toliau esančiuose šios nutarties punktuose.

31.       Apeliantas neatsiskaitė su ieškove už jam pristatytas trąšas ir jų pasaugą pagal penkis užsakymus (nutarties 16, 17 punktai), todėl liko jai skolingas 89 680,36 Eur. Šalys 2022 m. lapkričio 16 d. susitarimu pakeitė pirmiau nurodytų užsakymų atsiskaitymo sąlygas ir nustatė naują atsiskaitymo terminą – 2023 rugsėjo 30 d. Apeliantas įsipareigojo sumokėti ieškovei 104 477,52 Eur (89 680,36 Eur skolą +14 797,26 Eur palūkanas už atidėtą įsiskolinimą). Be to, šalys susitarė, susitarimo įvykdymą užtikrinti grūdų pirkimo–pardavimo sutartimis, kurių vertė ne mažesnė negu įsiskolinimo su palūkanomis suma. Tą pačią dieną apeliantas ir ieškovė sudarė dvi grūdų – kviečių ir miežių – pirkimo–pardavimo sutartis.

32.       CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Apeliantas remiasi teisinga kasacinio teismo praktika, pagal kurią esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga– susitarimas dėl sutarties dalyko, t y. daikto (prekės ) perdavimo; ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu iš sutarties turinio galima nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis) dėl sutarties dalyko. Šalims nesusitarus dėl šios sąlygos, sutartis laikoma nesudaryta, tokia sutarties spraga negali būti užpildyta teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3—517/2010, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2014). Apeliantas neteisingai interpretuoja nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus. 

33.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. lapkričio 16 d. susitarime nurodė bendrą grūdų pirkimo kainą – 104 477,52 Eur. Grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 4.1 punkte šalys susitarė, kad pardavėjo pristatytų grūdų supirkimo kaina apskaičiuojama pagal sutarties 1.1 papunktyje nurodytą formulę. Pardavėjui savo nuožiūra atliekant grūdų kainos fiksavimą pagal MATIF biržos kainas, t. y. pardavėjas iki 1.1 punkte numatytos datos – 2023 m. birželio 30 d. – pasirenka, kada užfiksuoti MATIF biržos kainą. Taigi, apeliantas turėjo teisę iki 2023 m. birželio 30 d. fiksuoti vienos tonos grūdų kainą, bet ja nepasinaudojo. Dėl to ieškovė užfiksavo grūdų kainą pagal MATIF biržos kainas šalių paskutinę susitarime nustatytą dieną – 238,25 Eur (grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 4.8 papunktis). Ieškovė, apskaičiuodama apelianto pristatytinų grūdų kiekį, padalino apelianto skolos dydį, užfiksuotą 2022 m. lapkričio 16 d. susitarime, iš užfiksuotos MATIF biržoje vienos kviečių tonos kainos. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas apelianto pristatytinų ieškovei grūdų kiekį, rėmėsi ne ieškovės atsiliepime į apelianto prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, bet ieškinyje nurodyta MATIF biržos kaina, todėl galutiniame sprendime neteisingai apskaičiavo grūdų kiekį. Taigi apeliantas turėjo pristatyti ieškovei ne 441 t, bet 438,52 t grūdų (104 477,52 Eur : 238,25 Eur/t = 438,52 t).

34.       Pagal CK 6.313 straipsnio 1 dalį parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015) Atlygintinumas yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties bruožas, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais šioje sutartyje jos sudarymo metu privalo nustatyti sutarties kainą. Šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutarties kaina nėra esminė sąlyga, nes ją praktiškai visada galima nustatyti pagal tam tikros analogiškos prekės ar paslaugos ekvivalentą rinkoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pakanka, kad šalys susitartų dėl sutarties dalyko (CK 6.306 straipsnis), netgi susitarimas dėl kainos nėra privalomas, nes ją galima nustatyti pagal CK 6.313 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2007). Pirkimo–pardavimo sutartimi siekiama gauti daikto vertę atitinkantį piniginį ekvivalentą ir todėl daikto vertės dėsnis reikalauja, kad nustatant kainą atsižvelgiama į daikto vertę rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011). Kai joje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta jos nustatymo tvarka ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri, sudarant sutartį, buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). CK 6.198 straipsnyje įtvirtintos iš UNIDROIT principų perimtos taisyklės, teikiančios prioritetą rinkos kainai. Turinio prasme specialiosios pirkimo–pardavimo CK 6.313 straipsnyje esančios kainos nustatymo taisyklės iš esmės atitinka CK 6.198 straipsnyje esančias bendrąsias kainos nustatymo taisykles. Taigi, CK 6.198 ir 6.313 straipsniai taikomi sistemiškai.

35.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovė ir apeliantas susitarė dėl esminių grūdų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Šalys 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė susitarimą, kuriuo pakeitė užsakymuose nustatytas atsiskaitymo sąlygas, ir dvi grūdų pirkimo–pardavimo sutartis. Visos nurodytos šalių sudarytos sutartys turi būti vertinamos kartu. Nė viena sudaryta sutartis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, nes būtų iškreipta šalių valia. Taigi, tai, kad sutartyse neužfiksuota vienos tonos grūdų kaina, ieškovei pristatytinas grūdų kiekis, bet yra nustatyta kainos fiksavimo tvarka, grūdų kiekio apskaičiavimo formulė, nėra pagrindo konstatuoti, kad sutartys nesudarytos. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad grūdų kiekis galėjo būti nustatytas tik užauginus 2023 metų derlių ir jį pristačius ieškovei (iškrovimo vietoje). Dėl to šalys sudarydamos 2022 m. lapkričio 16 d. sandorius, nustatė ne vienos tonos grūdų kainą ir ne bendrą pristatytiną grūdų kiekį, bet jų apskaičiavimo būdą.

36.       Apeliantas teigia, kad šalys nesusitarė, kiek tonų kviečių ir miežių apeliantas turėjo pristatyti ieškovei pagal pirmiau nurodytas sutartis. Apeliantas neginčija, kad II klasės kviečių supirkimo kaina yra didesnė negu II klasės miežių. Ieškovė paaiškino, kad ji apskaičiavo pristatytinų grūdų kiekį pagal didesnę kainą. Jeigu ieškovė būtų apskaičiavusi pristatytinų grūdų kiekį pagal miežių kainą, apeliantas būtų turėjęs pristatyti didesnį kiekį grūdų, t. y. daugiau tonų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse įsipareigojo sumokėti baudą, kuri skaičiuotina už kiekvieną nepristatytą grūdų toną. Nesant sutartyse nustatytos procentinės išraiškos, kiek tonų kviečių ir kiek tonų miežių apeliantas turėjo pristatyti ieškovei, apeliantas turėjo teisę tokią proporciją nustatyti savo nuožiūra, t. y. apeliantas nebuvo suvaržytas pristatyti tik vienos rūšies grūdus, kurių kaina atitiktų skolos ieškovei kainą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas per sutartyse nustatytą terminą (iki 2023 m. rugsėjo 30 d.) siekė ieškovei pristatyti grūdus, bet ieškovė atsisakė juos priimti.

37.       Apeliantas teigia, kad jis 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo pasirengęs atvežti sunkvežimį kviečių, bet ieškovė nenurodė, kur juos pristatyti, t. y. ieškovė sutrukdė įvykdyti sutartinį įsipareigojimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas turėjo įvykdyti sutartį iki 2023 m. rugsėjo 1 d. (grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 1.1papunktis). Byloje nėra duomenų, kad per šalių susitartą grūdų pristatymo laikotarpį, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., apeliantas ėmėsi kokių nors veiksmų sutartims įvykdyti. Apeliantas nurodė ieškovei, kad gali pristatyti sunkvežimį kviečių, tik po to, kai ieškovė informavo apie sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pasibaigus sutartyse nustatytam terminui, per kurį apeliantas turėjo pristatyti ieškovei grūdus, ieškovei nekyla pareigos juos priimti. Dėl to apeliantas neteisingai nurodo, kad ieškovė sukliudė jam įvykdyti sutartį.

38.       Apeliantas teigia, kad 2022 m. lapkričio 16 d. susitarimą pasirašė būdamas blogesnėje padėtyje, šalių derybos nevyko, ieškovė vienašališkai parengė ir pasiūlė susitarimo sąlygas, su kuriomis apeliantas neturėjo galimybės susipažinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas yra ūkininkas. Jis 2021 m. rugsėjo 24 d. – 2022 m. liepos 18 d. sudarė penkias trąšų pirkimo–pardavimo sutartis. Keturių sutarčių įvykdymo terminas pasibaigė, bet apeliantas nesumokėjo ieškovei trąšų kainos. Šalys 2022 m. lapkričio 16 d. susitarimu pratęsė pirmiau nurodytų sutarčių įvykdymo terminą iki 2023 m. rugsėjo 30 d.; grūdų pirkimo–pardavimo sutartis apeliantas turėjo įvykdyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė pateikė teismui ieškinį 2023 m. spalio 4 d., t. y. praėjus daugiau negu 10 mėn. nuo šalių 2022 m. lapkričio 16 d. sandorių sudarymo. Apeliantas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis neginčijo nurodytų sandorių. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad tokių aplinkybių apeliantas nenurodė pirmosios instancijos teismui. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su 2022 m. lapkričio 16 d. sandorių sudarymu, šalių padėtimi, nevertina ir išsamiau dėl jų nepasisako.

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) instituto taikymo

39.       Apeliantas teigia, kad negalėjo įvykdyti grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių dėl nenugalimos jėgos. Ieškovė teigia, kad nėra pagrindo taikyti nenugalimos jėgos institutą.

40.       CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

41.       Tarptautinio privatinės teisės vienodinimo instituto (pranc. L’Institut international pour l’unification du droit privé) (UNIDROIT) parengtų UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi, nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK Šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas; 2023 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2023, 44, 45 punktai).

42.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis apeliantas įsipareigojo nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. pristatyti ieškovei grūdų (kviečių ir (ar) miežių) už 104 477,52 Eur kainą. Apeliantas teigia, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdė per nustatytą terminą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių – ekstremalių meteorologinių sąlygų – sausros. Ieškovė su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, teigia, kad sausra nelaikytina nenugalimos jėgos aplinkybe, be to, apeliantas apie tai neinformavo ieškovės sutartyje nustatyta tvarka.

43.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, 38 punktas).

44.       Grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 7.1 papunktyje įtvirtinta, kad šalis patyrusi nenugalimos jėgos aplinkybes ir dėl to neįvykdžiusi sutarties sąlygos, turi kitai šaliai išsiųsti pranešimą apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą, kartu pranešime nurodyti nenugalimos jėgos aplinkybes, dėl kurių konkreti sutarties sąlyga neįvykdyta, visas nenugalimos jėgos aplinkybes, patvirtinančius įrodymus, kuriuos turi šalis, patyrusi nenugalimos jėgos aplinkybes, nenugalimos jėgos aplinkybių pradžią ir planuojamą (tikėtiną) pabaigą, nenugalimos jėgos įtaką sutarties sąlygų įvykdymui. Šalys taip pat susitarė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas, nenugalimos jėgos aplinkybėmis nepripažįstami gamtiniai reiškiniai bei oro sąlygos, kurie buvo užfiksuoti Lietuvoje, todėl yra laikytini galimais ir tikėtinais (7.4 papunktis).

45.       Apeliantas, siekdamas įrodyti, kad negalėjo įvykdyti sutarčių dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2023 m. birželio 8 d. pažymą apie tai, kad nuo 2023 m. birželio 5 d. Biržų mieste, Pabiržės, Pačeriaukštės, Papilio, Parovėjos ir Širvėnos seniūnijose pradėtas fiksuoti pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu, bet jo rodikliai 2023 m birželio 7 d. nepasiekti; Biržų rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 20 d. potvarkį, kuriuo paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje Biržų rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį, ir Komisijos 2023 m. liepos 11 d. apžiūros aktą, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtame 79,67 ha pasėlių plote, žuvo apie 50 proc. žieminių kvietrugių ir galbūt pažeista apie 50 proc. vasarinių miežių. Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje Biržų rajono savivaldybės teritorijoje dėl žemės ūkio augalų žūtį sukėlusio stichinio meteorologinio reiškinio – sausros augalų vegetacijos laikotarpiu – atšaukta savivaldybės mero 2023 m. liepos 14 d. potvarkiu (https://www.birzai.lt/gyventojams /naujienos/35/birzu-rajono-savivaldybes-teritorijoje-ekstremalioji-situacija-atsaukta:4155).

46.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ne kiekviena ekstremali situacija (nagrinėjamu atveju – sausra) yra pagrindas taikyti nenugalimos jėgos institutą. Dėl to svarbu įvertinti, kiek ji lėmė apelianto negalėjimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių. Nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Atsižvelgdama į nurodytą išaiškinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet kokia sausra ar kitokios nepalankios gamtinės sąlygos gali būti vertinamos kaip nenugalima jėga, lemianti sutarties šalies atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, gali ir turi numatyti galimas nepalankių gamtinių sąlygų pasekmes būsimam derliui, nes tokios situacijos yra būdingos žemės ūkio veiklai, t. y., sutardamas dėl užauginamos produkcijos kiekio, turi turėti omenyje galimą nuostolį dėl nepalankių gamtinių sąlygų ar prastą derlių ir atitinkamai spręsti dėl parduodamo produkcijos kiekio. Tačiau galimos tokios situacijos, kurių žemės ūkio produkcijos gamintojas, pasirašydamas sutartį, negali numatyti, – tai tokie ekstremalūs įvykiai – nebūdingi Lietuvos klimatui gamtos reiškiniai, kai dėl susiklosčiusių gamtinių sąlygų, pvz., stichinės ar arti stichinei sausros, kuri negali būti prognozuojama sutarties sudarymo metu, ūkininkas praranda realią galimybę užauginti reikiamą derlių ir jį pristatyti pagal sudarytą sutartį, ir netgi ne vienerius metus ūkininkaujantis asmuo negali protingai numatyti, jog iškris neįprastai mažas kritulių kiekis ar įvyks kitokio pobūdžio stichinis (ekstremalus) gamtos reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021, 47 punktas).

47.       Apeliantas teigia, kad 2023 metais jis užaugino 17,5 t kviečių ir 113,6 t miežių, iš viso – 131,1 t grūdų. Nurodytą aplinkybę apeliantas grindžia Komisijos 2023 m. liepos 11 d. apžiūros aktu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytame akte nėra užfiksuota, kiek ir kokių grūdų užaugino apeliantas. Dėl to negalima įvertinti jo galimybių įvykdyti sutartis. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas negalėjo įvykdyti sutarties dėl sausros, nesant byloje duomenų apie tai, kiek derliaus jam pavyko užauginti ir dėl kokių priežasčių jis nepristatė užaugintų grūdų ieškovei per sutartyje nustatytą terminą, nelaikomas įrodytu.

48.       Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas siekė laiku įvykdyti bent dalį sutartinių įsipareigojimų. Nors apelianto ūkininkavimas yra priklausomas nuo gamtinių sąlygų, jis negalėjo jų kontroliuoti, vis dėlto, būdamas ūkininku, galėjo numatyti, kad dėl nepalankių gamtinių sąlygų gali netekti dalies derliaus. Aplinkybė, kad apeliantas, gavęs ieškovės pranešimą apie pritaikytą baudą, pasiūlė ieškovei pristatyti sunkvežimį grūdų jau pasibaigus sutartyse nustatytam terminui, nepagrindžia atsakovo siekio įvykdyti sutartis. Nesant duomenų apie apelianto užaugintą grūdų derlių (didesnį ar mažesnį negu turėjo pristatyti ieškovei), atsižvelgiant į šalių susitarimą nelaikyti nenugalimos jėgos aplinkybėmis gamtinių reiškinių bei oro sąlygų, kurie buvo užfiksuoti Lietuvoje, negalima konstatuoti, kad apeliantas neįvykdė grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

49.       Sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius (CK 6.212 straipsnio 3 dalis).

50.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms“ taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją. Būtina pranešti ir tuomet, kai išnyksta pagrindas nevykdyti įsipareigojimų. Pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba, jeigu apie ją nėra laiku pranešta, nuo pranešimo momento. Laiku nepranešusi, įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų buvę išvengta, atlyginimą (Taisyklių 6 punktas).

51.       Teismų praktikoje nurodyta, kad reikalavimas, jog šalis laiku praneštų kitai sutarties šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybę ir jos įtaką sutarties įvykdymui, nėra nenugalimos jėgos konstatavimo sąlyga pagal CK 6.212 straipsnį ir kasacinio teismo formuojamą praktiką. Nepranešimas laiku kitai šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybę ir jos įtaką sutarties įvykdymui nereiškia, kad stichinį (ekstremalų) reiškinį patyrusi šalis negali būti atleista nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą dėl nenugalimos jėgos pagal CK 6.212 straipsnį. Laiku negavusi pranešimo šalis turi teisę reikalauti tik dėl šio pranešimo negavimo (ar negavimo laiku) patirtų nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, 54 punktas).

52.       Šalys 2022 m. lapkričio 16 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 7.2 papunktyje susitarė, kad protingu terminu, per kurį šalis, patyrusi nenugalimos jėgos aplinkybes, turi pateikti kitai šaliai pranešimą apie tai, laikomos dvi dienos (jeigu sutartyje nenurodytas kitas terminas) po tos dienos, kurią šalis patyrusi nenugalimos jėgos aplinkybes, sužinojo apie jas ar turėjo sužinoti.

53.       Apeliantas pateikė į bylą duomenis, kad nuo 2023 m. birželio 5 d. Biržuose, Pabiržės, Pačeriaukštės, Papilio, Parovėjos ir Širvėnos seniūnijose pradėtas fiksuoti pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpis augalų vegetacijos laikotarpiu. Biržų rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 20 d. potvarkiu visoje Biržų rajono teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, kuri atšaukta 2023 m. liepos 14 d. Apeliantas taip pat pasirašė Komisijos 2023 m. liepos 11 d. apžiūros aktą, bet neinformavo ieškovės apie galbūt būsimą negausų derlių, pažeistus pasėlius sutartyse nustatyta tvarka. Jis informavo ieškovę apie nenugalimos jėgos aplinkybes tik 2023 m. rugsėjo 7 d., t. y. po to, kai gavo ieškovės pranešimą apie neįvykdytus įsipareigojimus, t. y. pasibaigus apelianto prievolės pristatyti grūdus įvykdymo terminui. Apelianto pavėluotas pranešimas savaime nepagrindžia nenugalimos jėgos instituto taikymo. 

Dėl ieškovės teisės reikalauti palūkanų ir netesybų

54.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino netesybų pagrįstumo, delspinigių dydžio, taikydamas palūkanų ir netesybų institutus, tris kartus nubaudė apeliantą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes priteisė ieškovei palūkanas, baudą ir delspinigius.

55.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2022 m. lapkričio 16 d. susitarime susitarė, kad apeliantas turi sumokėti 14 797,26 Eur palūkanų, nes laiku neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias ieškovė pardavė jam trąšas ir suteikė jų saugojimo paslaugas. Apeliantas turėjo sumokėti palūkanas įsiskolinimo laikotarpio pabaigoje – 2023 m. rugsėjo 30 d. Taip pat jis turi sumokėti 1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus už nesumokėtą sumą (nutarties 16–18 punktai). Grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse ieškovė ir apeliantas susitarė, kad apeliantas sumokės baudą už kiekvieną nepristatytą toną grūdų (nutarties 19 punktas).

56.       CK 6.210 straipsnyje įtvirtinta terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio skolininko pareiga mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

57.       CK

58.       Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 24, 25 punktai).

59.       Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 25 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 46 punktas).

60.       Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Apeliantas laiku nesumokėjo už perduotas prekes (trąšas) ir jų saugojimą, todėl šalys pakeitė sutarčių (užsakymų) sąlygas: nustatė naują atsiskaitymo terminą, susitarė dėl apelianto mokėtinų fiksuotų palūkanų dydžio ir užtikrino prievolės įvykdymą grūdų pirkimo–pardavimo sutartimis. Apeliantas – ūkininkas, užsiima ūkine–komercine veikla (tai pagrindžia jo sudarytų sutarčių vertė, perkamų trąšų kiekis, parduodamų grūdų kiekis). CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams.

61.       Tai, kad šalys susitarė taikyti didesnes netesybas, savaime nepagrindžia jų neteisėtumo. Pakeisdamos atsiskaitymo pagal trąšų pirkimo–padavimo sutartis (užsakymus) tvarką, šalys susitarė dėl nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas neįvykdė prievolės sumokėti už trąšas, prievolės neįvykdymo laikotarpius, skolos sumą, taip pat tai, kad mokėjimo terminas buvo pratęstas, daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti 2022 m. lapkričio 16 d. susitarime nustatytas palūkanas.

62.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. lapkričio 16 d. susitarime ieškovė ir apeliantas susitarė dėl ilgesnio skolos ir palūkanų grąžinimo termino (2023 m. rugsėjo 30 d.) negu grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytas grūdų pristatymo terminas (2023 m. rugsėjo 1 d.). Nurodytose sutartyse nustatyta bauda už kiekvieną nepristatytą toną grūdų. Pristatytinų grūdų kiekis apskaičiuojamas pagal sutarties kainą, į kurią įtrauktos taip pat ir 14 797,26 Eur palūkanos, kurias apeliantas turėjo sumokėti iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių 2022 m. lapkričio 16 d. sudarytą susitarimą ir pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat tai, kad už tos pačios prievolės – sumokėti už trąšas ir jų pasaugą – neįvykdymą šalys nustatė fiksuotą palūkanų dydį, daro išvadą, kad grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse nustatyta bauda laikytina iš esmės antromis netesybomis už tos pačios prievolės, kilusios iš tų pačių materialinių teisinių santykių, neįvykdymą.

63.       Aplinkybė, kad apeliantas nepristatė ieškovei grūdų, negali būti pagrindu taikyti netesybas antrą kartą, nes grūdų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos suteikiant apeliantui teisę (alternatyvą) kitu būdu įvykdyti prievolę jo pasirinkimu, kilusią iš trąšų pirkimo–pardavimo sutarčių (užsakymų). Taigi, apeliantas galėjo pasirinkti atsiskaityti už nupirktas trąšas dviem būdais: 1) sumokėti skolą arba 2) pristatyti ieškovei grūdus. Dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė ieškovei iš apelianto 22 050 Eur baudą.

64.       Šalys 2022 m. lapkričio 16 d. susitarime nustatė, kad apeliantas turės mokėti 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną, jeigu iki 2023 m. rugsėjo 30 d. nesumokės ieškovei skolos ir palūkanų. Apeliantas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė apskaičiavo 1 793,61 Eur delspinigių už dvi dienas (2023 m. spalio 3 ir 4 d.).

65.       CK įtvirtinta teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos, bet tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo.

66.       Be to, netesybų mažinimas neturėtų paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Įstatyme nėra įtvirtinto netesybų protingo dydžio, kurio šalys negalėtų viršyti. Kiekvienu atveju jis gali būti skirtingas. Dėl to jis vertintinas pagal šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis. Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl 1 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną, t. y. 365 proc. per metus. Toks netesybų dydis laikytinas aiškiai per dideliu, todėl jis mažinamas iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė nurodė, kad delspinigiai apskaičiuoti už dvi pradelstas dienas. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinų delspinigių dydis mažinamas iki 208,96 Eur (104 477,52 Eur x 0,1 proc. x 2 d. = 208,96 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotas netesybų taikymas, todėl ši sprendimo dalis pakeičiama, ieškovei iš apelianto priteisiama 14 797,26 Eur palūkanų ir 208,96 Eur delspinigių. Ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, priimtas preliminarus sprendimas, o, atsakovui pateikus prieštaravimus, šis sprendimas galutiniu sprendimu paliktas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas ne visiškai tiksliai išdėstė galutinį sprendimą, nes procesiniame sprendime nenurodė, kad priima galutinį sprendimą. Be to, galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad palieka nepakeistą preliminarų sprendimą, ir pakartojo tai, kuriuos ieškinio reikalavimus patenkina. Dėl to apeliacinės instancijos teismui, iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, galutinis sprendimas pakeičiamas pakeičiant taip pat ir preliminarų sprendimą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

68.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei dydžius.

69.       Pakeitus apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas patenkino 84,83 proc. ir atmetė 15,17 proc. ieškinio reikalavimų. Dėl to proporcingai paskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

70.       Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 1 127 Eur žyminį mokestį ir patyrė 5 650,90 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (2 637 Eur už ieškinio parengimą, 15,93 Eur už registro išrašą, 2 125,97 Eur už atsiliepimą į prieštaravimus, 871,20 Eur atstovavimą teismo posėdyje), iš viso – 6 777,90 Eur.

71.       Apeliantas pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 1 884,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 101,10 Eur už prieštaravimų parengimą ir 786,50 Eur už atstovavimo išlaidų) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

72.       Teisėjų kolegija, įvertinusi patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, daro išvadą, kad ieškovei priteistina 4 793,66 Eur (5 650,90 Eur x 84,83 proc. = 4 793,66 Eur), o apeliantui – 285,89 Eur (1 884.60 Eur x 15.17 proc. = 285,89 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius įskaitymą, ieškovei iš apelianto priteistina 4 507,77 Eur (4 793,66 - 285,89 Eur = 4 507,77 Eur ) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CK 6.130 straipsnis).

73.       Šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi patenkinama 59,27 proc. ir atmetama 40,73 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

74.       Apeliantas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 778 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys), bet sumokėjo 50 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi atidėjo apeliantui 728 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Taigi, iš viso apeliantas valstybei už atmestus apeliacinio skundo reikalavimus turėtų sumokėti 316,88 Eur (778 x 40,73 proc. = 316,88). Kadangi apeliantas sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 50 Eur, iš jo valstybei priteisiama 266,88 Eur (316,88 – 50 = 266,88), iš ieškovės – 461,12 Eur (778 x 59,27 proc. = 461,12) žyminio mokesčio.

75.       Apeliantas nurodė, kad patyrė 1 258,40 Eur už apeliacinio skundo parengimą, ieškovė – 1 796,85 Eur už atsiliepimo apeliacinį skundą parengimą.

76.       Teisėjų kolegija, vertindama priteistinų šalims bylinėjimosi išlaidų dydžius, atsižvelgia į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes; taikytiną užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) ir Rekomendacijose nustatytus koeficientus (Rekomendacijų 2, 7, 8 punktai).

77.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas. Dėl to patenkinus 59,27 proc. apeliacinio skundo reikalavimų apeliantui iš ieškovės priteisiama 745,85 Eur (1 258,40 Eur x 59,27 proc. = 745,85 Eur), ieškovei iš apelianto – 731,86 Eur (1 796,85 Eur x 40,73 proc. = 731,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius įskaitymą apeliantui iš ieškovės priteistina 13,99 Eur (745,85 -731,86 = 13,99) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

78.       Įskaičius pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš apelianto priteisiama 4 493,78 Eur (4 507,77 – 13,99 = 4 493,78) bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. galutinį sprendimą.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. preliminarų sprendimą.

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ambermont AGRO“ (juridinio asmens kodas 304458603) iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 117 123,16 Eur (vieną šimtą septyniolika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt tris eurus šešiolika euro centų) skolos, 14 797,26 Eur (keturiolika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus dvidešimt šešis euro centus) palūkanų, 208,96 Eur (du šimtus aštuonis eurus devyniasdešimt šešis euro centus) delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 4 493,78 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus septyniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. 

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 266,88 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ambermont AGRO“ (juridinio asmens kodas 304458603) 461,12 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą dvylika euro centų) žyminio mokesčio.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.