Administracinė byla Nr. eI-860-764/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03780-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. (N. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Migracijos departamentas) 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1697(01804), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7403423, galiojantis iki 2018 m. gegužės 26 d.
Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutinka, teigia, kad atsakovas jam neatsiuntė rašytinių paklausimų dėl susiklosčiusios situacijos ir nekvietė jo į apklausą. Skunde pareiškėjas pažymi, kad turėta skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau ir – SODRA) yra padengta, o įmonėje yra įdarbinti trys darbuotojai, kurie gauna nustatyto dydžio darbo užmokestį ir nurodo, kad papildomai buvo kreiptasi į įmonės finansus tvarkančią buhalterę, kuri ištaisė atsiradusią klaidą dėl turėtos skolos valstybės biudžetui.
Pareiškėjo teigimu, jei atsakovas būtų kreipęsis su paklausimu į pareiškėją iš anksto, kilęs nesusipratimas būtų ištaisytas laiku. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas mano, kad Migracijos departamentas priėmė neobjektyvų ir nemotyvuotą sprendimą, tinkamai nepagrindė įmonės fiktyvumo, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodo, kad teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų UAB „Ecolapis“ neatitinka jau nuo 2017 m. vasario 1 d., nes darbuotojams buvo mokamas mažesnis nei įstatymo nustatytas minimalus mėnesio atlyginimas, o nuo 2017 m. liepos 1 d. atlyginimas iš viso nebuvo mokamas.
Atsakovas pažymi, kad skirtingai nei teigia pareiškėjas, leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, todėl, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
(toliau ir – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, t. y. UAB „Ecolapis“ nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o susidariusi skola valstybės biudžetui buvo įvertinta visų faktinių aplinkybių visumoje, o ne kaip savarankiškas ginčijamo sprendimo faktinis pagrindas.
Migracijos departamentas, atsižvelgęs į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2017 m. spalio 23 d. sprendimo
Nr. (15/5-7)11U-1697(01804) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Armėnijos Respublikos piliečiui N. K., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau ir – Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 18–28), nurodydamas, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje įmonėje
UAB „Ecolapis“, esančioje Lvovo g. 25, Vilnius. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Armėnijos Respublikos ir Rusijos Respublikos pilietybę patvirtinančius pasus (I t., b. l. 29; 138), UAB „Ecolapis“ steigimo aktą ir įstatus (I t., b. l. 48–67), 2016 m. gegužės 4 d. vertybinių popierių dovanojimo sutartį
(I t., b. l. 68), patvirtinančią, kad pareiškėjui priklauso 500 įmonės akcijų, kurių vertė 14 480 Eur. Pareiškėjas taip pat pateikė 2016 m. gegužės 4 d. darbo sutartis Nr. 04, Nr. 06, pagal kurias darbuotojams nustatytas 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę darbo laikas bei 350 Eur darbo užmokestis ir 2016 m. gegužės 9 d. darbo sutartį Nr. 08, kurioje nurodyta, kad darbuotojams nustatomas ne visas darbo krūvis, tačiau nenustatyta, kiek valandų per dieną dirba darbuotojas
(I t., b. l. 72–80). Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi taip pat buvo pateiktas bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. kovo 31 d. balansas (I t., b. l. 81–84), 2015 m. metinė pelno mokesčio deklaracija (I t., b. l. 85–86), išrašas iš turimos banko sąskaitos, kasos pajamų orderiai, sąskaitos faktūros (I t., b. l. 87–116).
Pareiškėjui pateikus prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsakovas atliko papildomą patikrinimą ir remdamasis SODROS informacinės sistemos 2017 m. spalio 19 d. duomenimis nustatė, kad pareiškėjo įmonė UAB „Ecolapis“ valstybės biudžetui yra skolinga 509,68 Eur (I t., b. l. 144). Migracijos departamentas, įvertinęs SODROS duomenis, nustatė, kad bendrovės darbuotojams ne visada buvo mokamas darbo užmokestis, o nuo 2017 m. vasario 1 d. darbuotojams buvo mokamas mažesnis nei nustatytas minimalus darbo užmokestis (I t., b. l. 146–148).
Migracijos departamentas, atsižvelgęs į minėtus duomenis, priėmė skundžiamą 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1697(01804), kuriuo nustatė, jog pareiškėjo įmonė UAB „Ecolapis“ neatitinka vienos iš pagrindinių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų, t. y. bendrovėje nėra įsteigta ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų.
Kriterijai, kurių pagrindu galima įvertinti įmonės fiktyvumą yra nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau ir – Tvarkos aprašas) 100 punkte. Pareiškėjo įmonė atitinka kelis Tvarkos aprašo papunkčius, yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje arba perkėlimas įmonės viduje yra fiktyvus (100.9 papunktis) ir yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (100.12 papunktis).
Remiantis byloje pateiktais duomenimis, matyti, kad UAB „Ecolapis“ dirba trys darbuotojai,
t. y. I. B., M. D. (M. D.) ir J. M. (J. M.), tačiau byloje nėra pateikta naujos darbuotojos J. M. (J. M.), kuri pagal SODROS duomenis yra įdarbinta įmonėje nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d., sudaryta darbo sutartis. Įvertinus SODROS informacinės sistemos duomenis, matyti, kad darbuotojai I. B. 2016 m. rugsėjo ir spalio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokamas, nuo 2017 m. vasario 1 d. iki
2017 m. birželio 30 d. buvo mokamas mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, o nuo
2017 m. liepos 1 d. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Darbuotojui M. D. (M. D.)
2016 m. rugsėjo mėn. darbo užmokestis nebuvo mokamas, 2016 m. gruodžio mėn. ir nuo
2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. buvo mokamas mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, o nuo 2017 m. liepos 1 d. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Atsakovui
2017 m. spalio 23 d. patikrinus naujai į bendrovę nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. priimtos J. M. (J. M.) duomenis, nustatyta, kad darbo užmokestis nuo priėmimo dienos nebuvo mokėtas.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Teismas daro išvadą, kad patikrinimo metu pagrįstai buvo nustatyta, jog bendrovė atitinka Tvarkos aprašo 100 punkte nustatytus fiktyvumo požymius ir neatitinka vienos iš pagrindinių sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti. Nagrinėjamu atveju, Įstatymo
45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, nustatanti specialias sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, o jų nebuvimas lemia išduoto leidimo pripažinimą negaliojančiu. Šiuo atveju paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4908-756/2017, kurioje teismas taip pat pažymėjo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies
1 punkto imperatyvumą. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, Teismas konstatuoja, kad darbo užmokesčio tendencingas nemokėjimas visiems darbuotojams truko ilgą laiko tarpą ir tai, skirtingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo apsirikimo klaida.
Teismas taip pat pažymi, kad remiantis 2017 m. spalio 15 d. SODROS duomenimis,
UAB „Ecolapis“ yra skolinga valstybės biudžetui 509,68 Eur. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, atsisakoma užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui. Pareiškėjas skunde teigia, kad įsiskolinimas yra padengtas, tačiau teismui tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl turimo įsiskolinimo padengimo atmestini.
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka vienos iš pagrindinių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų, t. y. bendrovėje nėra įsteigta ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, todėl laikytina, kad Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pagrindo panaikinti skundžiamą 2017 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1697(01804) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Armėnijos Respublikos piliečiui N. K., panaikinimo“ nėra. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo N. K. (N. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija Puzinskaitė
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Margarita Stambrauskaitė