Administracinė byla Nr. eA-30-492/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01716-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) direktorius 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-169 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą; grąžinti pareiškėją į Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento direktorius skundžiamu Įsakymu atleido pareiškėją iš pareigų už tai, kad būdamas pareigūnu, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus neteisėtai, t. y. draudžiamu varomuoju būdu, sumedžiojo suaugusio briedžio patiną, bandė šį faktą nuslėpti, tokiais tyčiniais savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnybą ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD1-343 „Dėl komisijos galimam Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto J. J. tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudaryta komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija). 2020 m. lapkričio 13 d. teikimu Nr. BDR-7342 tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdytas dėl pareiškėjo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00094-20 dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje. 2021 m. vasario 1 d. tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atnaujintas, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00094-20 yra baigtas ir 2021 m. sausio 26 d. kaltinamuoju aktu perduotas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Komisija 2021 m. kovo 19 d. pateikė motyvuotą išvadą „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto J. J. tarnybinio nusižengimo“ Nr. BDR-1572 (toliau – ir Išvada) ir pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
4. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija) (toliau – ir Aprašas), nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų.
5. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, nes tyrimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo buvo atliekamas dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir baudžiamojoje byloje, todėl, kol pareiškėjo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tol, vadovaujantis Aprašo 13 punktu ir VTĮ 34 straipsnio 4 dalimi, tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti sustabdytas. Atnaujinus tyrimą buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Pareiškėjas akcentavo, kad 2020 m. lapkričio 13 d. teikime Nr. BDR-7342 sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo nurodyta, kad tyrimas bus nedelsiant atnaujintas jeigu asmuo bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl šios nuostatos nebuvo laikomasi.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinis tyrimas atnaujintas kaltinamojo akto, liudytojų apklausų, daiktų apžiūros protokolo pagrindu, konstatavus, jog minimų duomenų pakanka pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimui tęsti. Galimas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir baudžiamoji byla yra glaudžiai susiję, esmė ir dalykas tas pats. Pasak pareiškėjo, atsakovas neturėjo teisės pripažinti aplinkybių, kurios nėra įrodytos baudžiamojoje byloje, ir tarnybinė nuobauda negalėjo būti paskirta. Kadangi nebuvo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo galimos J. J. nusikalstamos veikos, tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti tęsiamas tik atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą arba pareiškėją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės.
7. Pareiškėjo teigimu, atsakovas taip pat nesilaikė Kolektyvinės sutarties normų, nustatančių, jog šalys susitaria, kad tarnybinės drausmės laikymasis yra profesionalios ir atsakingos politikos pagrindas. Formalūs pažeidimai, nesukėlę neigiamų padarinių ir / ar kada tarnybinė nuobaudos formaliu skyrimu iš esmės nebūtų pasiekti jos tikslai, turėtų būti įvertinti administracinėmis – organizacinėmis priemonėmis, vengiant formalaus tarnybinių nusižengimų vertinimo, turi būti vadovaujamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, tuo užkertant kelią neproporcingam Filialo narių demotyvavimui (4.3 p.). Atsakovas nesilaikė savo pareigos siekti aukštos tarnybinių nusižengimų tyrimo išvadų kokybės, išnagrinėti visas reikšmingas tarnybinio nusižengimo aplinkybes.
8. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su Departamento 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD1-343 „Dėl komisijos galimam Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto J. J. tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, kaip to reikalauja Aprašo 8 punktas. Taip pat nebuvo supažindintas su Departamente į pareigas priimančio asmens sprendimais sustabdyti ir atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą, kaip to reikalauja Aprašo 13 punktas.
9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Komisijos pirmininke paskirta L. M. dalyvauja ir kitoje komisijoje pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, todėl kyla abejonių dėl Komisijos šališkumo ir neobjektyvumo.
10. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad jis yra Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narys, ir profesinė sąjunga nesutiko su Komisijos siūlymų skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas ir tarnybinę nuobaudą pareiškėjui skirti siūloma be teisinio pagrindo.
11. Atsakovas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.
12. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. dalyvaudamas 2019 m. lapkričio 16 d. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) organizuotoje medžioklėje (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. neteisėtai sumedžioto (t. y. draudžiamu varomuoju būdu) suaugusio briedžio patiną, viršijo suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bandė šį faktą nuslėpti. Tokiais savo veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 (toliau – ir Etikos taisyklės), 15.1, 15.3 papunkčius, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, galimai diskreditavo valstybės tarnybą, Departamentą, sumenkino įstaigos ir savo paties, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją.
13. Atsakovas nurodė, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai ir daryti teisės pažeidimus, o tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą Aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Tokio pobūdžio valstybės pareigūno pažeidimas yra netoleruotinas visuomenėje ir kertasi su tais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš valstybės pareigūnų ir institucijų.
14. Atsakovas, atsižvelgdamas į aktualią LVAT praktiką, nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, kol nebus priimtas sprendimas baudžiamoje byloje, ir pažymėjo, kad padarytas tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti vertinamas nepriklausomai nuo baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimo fakto ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie būtų nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo metu. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Atsakovas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos departamentas yra rekomendavęs tokiais atvejais bendradarbiauti su atitinkamą bylą nagrinėjančiais pareigūnais siekiant gauti informaciją, kurios pakaktų tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimą, nelaukiant bylos pabaigos.
15. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo padaryta veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, kadangi kompetentingų institucijų (šiuo atveju – teismo) sprendimas, nepriklausomai ar tai būtų išteisinamasis ar nuteisiamasis, tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturi. Šioje nagrinėjamoje situacijoje pagrindinis veiksnys yra tai, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, būdamas atsakingu už teisėsaugą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kuriam, kaip valstybės tarnautojui, keliami ypatingai aukšti elgesio reikalavimai, turėdamas tarnybines pareigas laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, taip pat turėdamas prievolę elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija, pažeidė tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų, tarnybinės etikos principų ir taisyklių, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir bandydamas nuslėpti neteisėtai sumedžioto suaugusio briedžio patino faktą sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Departamentą, diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino Departamento ir paties tarnautojo reputaciją ir pasitikėjimą padarydamas didelę žalą valstybės tarnybai ir Departamentui.
16. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kilo neigiamų pasekmių, t. y. pareiškėjo elgesys buvo plačiai aptariamas visuomenėje, ir tai sąlygoja visuomenės nusivylimą aplinkos apsaugos autoritetu, gali sumažinti pasitikėjimą Departamentu pažeminti įstaigos vardą.
17. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, išnagrinėti visi tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyvieji, objektyvieji požymiai bei kitos aplinkybės, svarbios tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodytos Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti 2021 m. kovo 19 d. išvadoje Nr. BDR-1572. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta atsižvelgiant į jo padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą, todėl Departamento direktoriaus Įsakymas pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
19. Teismas byloje nustatė tokias aplinkybes:
19.1. Departamentas 2020 m. spalio 30 d. gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, kad pareiškėjui atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
19.2. Departamento direktorius 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD1-343 sudarė komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti. Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės 2020 m. lapkričio 13 d. teikimu ir Departamento direktoriaus rezoliucija tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas dėl pareiškėjui atliekamo ikiteisminio tyrimo. 2021 m. vasario 1 d. Departamentas gavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir kaltinamasis aktas perduotas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.
19.3. Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės 2021 m. vasario 1 d. teikimu ir direktoriaus pavaduotojo, tuo metu atlikusio Departamento direktoriaus funkcijas, rezoliucija tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atnaujintas, o pareiškėjas nušalintas nuo užimamų pareigų iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos. Pareiškėjas 2021 m. vasario 3 d. informuotas apie atliekamą pažeidimo tyrimą, jam pasiūlyta pateikti paaiškinimą.
19.4. Pareiškėjas 2021 m. vasario 10 d. pateikė paaiškinimą, teigdamas, kad nėra supažindintas su įsakymu dėl komisijos sudarymu, tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymu, atnaujinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, kol nebus priimtas sprendimas baudžiamoje byloje.
19.5. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2021 m. kovo 19 d. surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad iš gautų ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos duomenų aiškiai matyti, jog pareiškėjo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, bandymas nuslėpti neteisėtai (varomuoju būdu) sumedžioto suaugusio briedžio patino faktą (kitų medžiotojų akivaizdoje) ir medžioklės lapo klastojimas veikiant bendrininkų grupėje yra susijęs su valstybės tarnybos, valstybės institucijos, atsakingos už teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, diskreditavimu, institucijos ir paties tarnautojo reputacijos menkinimu. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Etikos taisykles, nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, už kurį pasiūlė atleisti pareiškėją iš pareigų.
19.6. Departamento direktorius, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-169 pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tuo pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų reikalavimus, Etikos taisyklių 15.1 ir 15.3 papunkčius, ir atleido pareiškėją iš pareigų.
20. Teismas byloje vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies, 34 straipsnio 4 dalies, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Tvarka) 10, 11, 31 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
21. Teismas, įvertinęs Išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo medžiagą, pažymėjo, kad Departamentas tinkamai ištyrė tarnybinį nusižengimą, Išvadoje visiškai tiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, jos tinkamai pagrįstos. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu atsakovo atlikti veiksmai: Komisijos sudarymas, tyrimo pradėjimas, sustabdymas ir atnaujinimas, pareiškėjo paaiškinimo pateikimas, taip pat Departamento direktorius 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – priėmimas atlikti Aprašo 8, 9, 11, 14, 15, 17, 18 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidžiant pareiškėjo teisių, surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, o Departamento direktorius, ginčijamu Įsakymu paskirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įgyvendino savo turimą diskrecijos teisę.
22. Teismas, įvertinęs atsakovo nustatytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas buvo pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir patrauktas tarybinėn atsakomybėn (t. y. neteisėtus pareiškėjo veiksmus neleistinai sumedžiojant briedį ir bandant tai nuslėpti), kaltę (tyčiniai veiksmai), kilusias pasekmes (pareiškėjo netinkamo (neteisėto) elgesio išviešinimas viešojoje erdvėje), konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ nuostatas, Etikos taisykles, nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą.
23. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymo iki kol jo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pažymėjo, kad pareiškėjo padaryta veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, nes teismo sprendimas, nepriklausomai ar tai būtų išteisinamasis ar nuteisiamasis, tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturi, kadangi, nagrinėjamu atveju, buvo vertinami pareiškėjo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, veiksmai, kuriais jis nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų, tarnybinės etikos principų ir taisyklių, t. y. pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir bandydamas nuslėpti neteisėtai sumedžioto (draudžiamu varomuoju būdu) suaugusio briedžio patino faktą sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Departamentą, diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino Departamento ir paties tarnautojo reputaciją ir pasitikėjimą padarydamas žalą valstybės tarnybai bei Departamentui.
24. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2021 m. sausio 26 d. kaltinamuoju aktu baudžiamoje byloje Nr. 03-2-00094-20 pareikštas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (Piktnaudžiavimas) ir pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio l dalį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotoju L. M., suklastojo tikrą dokumentą – medžioklės lapą, – kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu, t. y. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį „Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“, dalyvaudamas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės vadovo A. N. vadovaujamoje medžioklėje, sumedžiojo draudžiamu medžioklės būdu (varant medžioti gyvūną) suaugusį briedžio patiną, tyčia suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės lapą Nr. 39, ir įrašė į jį tikrovės neatitinkančią informaciją apie 2019 m. lapkričio 16 d. Varėnos rajone nebūtą įvykį – medžioklę tykojant, o būtent į lentelę „medžioklės ataskaita“ jis ir L. M. įrašė savo pavardes, medžiotojo bilieto numerius ir patvirtino parašais, tai, kad abu medžioklės lape nurodytą dieną dviese medžiojo tykodami, šios medžioklės metu sumedžiojo vieną suaugusį briedžio patiną, bei užpildė šio medžioklės lapo priedą „Duomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus“, tokiu būdu melagingai užfiksavo, kad suaugęs briedžio patinas buvo sumedžiotas leistinu būdu, laikantis medžioklės taisyklių reikalavimų.
25. Teismas pažymėjo, kad valstybės tarnautojo statutas įpareigoja ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą valstybės tarnybos sistemą, bei įpareigoja privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir valstybės tarnautojo reputacija. Pareiškėjo padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo kaltės forma – tiesioginė tyčia, nes jis, turėdamas ilgametę valstybės tarnautojo patirtį aplinkosaugos srityje, nesilaikydamas įstatymuose nustatytų tarnybinių pareigų, tarnybinės etikos principų ir taisyklių, neatlikdamas savo, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno veiksmų, kuriais būtų siekiama užkardyti administracinį nusižengimą, tačiau priešingai – siekė jį nuslėpti, kad pažeidimas (pažeidimai) nebūtų atskleistas, veikė siekdamas padarinių, kas reiškia, kad suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai Departamento, ar jo darbuotojų reputacijai, prestižui, pasitikėjimui, ir sąmoningai leido jiems atsirasti.
26. Teismas sprendė, kad tarnybinio tyrimo metu buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo padarytą šiukštų pažeidimą ir pareigūno vardo pažeminimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą, t. y. įvertino sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, atsižvelgė į pareiškėjo kaltę, į tai, kad pareiškėjas padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą, todėl turėjo diskrecijos teisę atleisti pareiškėją iš pareigų.
27. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, aktualią teismų praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi savo gynybos teise tarnybinio tyrimo metu teikdamas paaiškinimus.
28. Teismas nurodė, kad ginčijamas Įsakymas ir Išvada buvo priimti VTĮ, Aprašo, ir kitų teisės aktų, atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo pagrindu, o paskirta nuobauda – pastaba, yra proporcinga ir motyvuota. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Aprašo reikalavimų ir terminų, Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą 2021 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. ADP1-169, todėl jis paliekamas nepakeistas, taip pat netenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas grąžinti pareiškėją į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III.
29. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir grąžinti pareiškėją į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
30. Pareiškėjas mano, jog teismas formaliai pažiūrėjo į pareiškėjo argumentus ir neatsižvelgė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo ir Aprašo nuostatas, nuostatas, nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.
31. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui, t. y. kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, atsakovas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios dar nėra įrodytos teisme baudžiamojoje byloje, nesilaikė Kolektyvinės sutarties normų, papildomai apeliaciniame skunde akcentuojant:
31.1. Nagrinėjamu atveju negalima pareiškėjo tarnybinio nusižengimo atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, kadangi tarnybinio nusižengimo išvada buvo paremta išskirtinai baudžiamosios bylos medžiaga. Nors pirmosios instancijos teismas akivaizdžiu tarnybinio nusižengimo tyrimo ir baudžiamosios bylos atskyrimo įrodymu laikė aplinkybę, kad apie įvykį pasklido informacija žiniasklaidos priemonėse, tačiau tokia aplinkybė jokiu būdu neįrodo ir nepatvirtina, jog buvo sudarytos prielaidos taikyti pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą, nes Departamento tyrime nebuvo surinkta jokių pareiškėjo kaltės įrodymų.
31.2. Pirmosios instancijos teismas formaliai pažiūrėjo į visus pareiškėjo argumentus. Departamentas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, vadovavosi išskirtinai ikiteisminio tyrimo medžiaga, kaltinamuoju aktu, todėl Departamento Išvada yra neteisinga ir nesudaro pagrindo atskirti tarnybinio nusižengimo tyrimą nuo baudžiamosios bylos.
31.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas ir pareiškėjo elgesys buvo plačiai aptariamas visuomenėje, taip diskredituojant valstybės tarnybą ir atsakovą, kadangi, pareiškėjo teigimu, žiniasklaidoje pateikta informacija buvo grindžiama neįrodytais teiginiais, ši informacija klaidino visuomenę, žemino pareiškėjo, kaip piliečio ir valstybės tarnautojo bei institucijos reputaciją, ji neatitiko tikrovės ir medžioklės aplinkybių. Briedį pareiškėjas sumedžiojo leistinu būdu, legaliai, teisėtai apskaičiavo medžioklės lape ir jokių nusižengimų nepadarė, todėl pareiškėjo padarytą Valstybės tarnybos įstatymo pažeidimą būtų galima pripažinti tik tada, jei baudžiamojoje byloje šios aplinkybės būtų paneigtos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo poziciją aiškino tuo, kad informacija apie pareigūno elgesį pasklido viešai internete, kadangi toks aiškinimas suponuoja prielaidas, kad valstybės tarnautojo atleidimui pakanka apie jį paskleisti informaciją, kad šis galimai padarė neteisėtas veikas.
31.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo ir vertino, kad teismo sprendimas baudžiamojoje byloje, nepriklausomai nuo to ar tai būtų išteisinamasis ar nuteisiamasis, tarnybiniam patikrinimui esmės neturi, kadangi išteisinamuoju nuosprendžiu būtų įrodyta, kad pareiškėjas dokumentų neklastojo, medžiojo leistinu būdu. Institucija neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nesiėmė vertinti, kad inkriminuojami teisės aktų pažeidimai ir padaryta nusikalstama veika grindžiama tik baudžiamosios bylos medžiaga, kuri šiuo metu nagrinėjama teisme, ir negali būti vertinama kaip įrodymai.
31.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo visiškai nemotyvavo, absoliučiai neatskleidė ir neįvertino tarnybinio nusižengimo tyrimo ryšio su ikiteisminiu tyrimu, nevertino bylos nagrinėjimo metu pateiktų argumentų, nenurodė, kodėl jų nevertina ir kokiu pagrindu atmeta. Skundžiamo teismo sprendimo motyvavimas apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, nesiejant jų su konkrečiomis bylos aplinkybėmis ir įrodymais. Pareiškėjui iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, kas laukia pareiškėjo, jei šis baudžiamojoje byloje bus išteisintas.
31.6. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu būdu nustatė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas ir baudžiamoji byla gali eiti paraleliai, nes Departamentas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, kaltinamuoju aktu, ir savarankiškai nesurinko jokios kitos informacijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai išvardino aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, tačiau savarankiškos jų analizės ir vertinimo neatliko, neišdėstė pakankamų sprendimo motyvų.
32. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė papildomus paaiškinimus, informuodamas, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. vasario 28 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo pareiškėjas dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi nuosprendis paliktas nepakeistas). Minėti teismų sprendimai patvirtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai, nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, o tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės neginčijai patvirtina, kad J. J. suaugusio briedžio patiną sumedžiojo tykojimo būdu, laikydamasis Lietuvos Respublikos teritorijoje nustatytu medžioklės taisyklių. Taip pat pareiškėjas 2023 m. sausio 23 d. pateikė papildomus įrodymus į bylą – Departamento 2023 m. sausio 13 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ROIK 21128007982.
33. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo byloje tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus, nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, valstybės tarnautojo kaltę, vadovavosi formuojama Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teismų praktika.
34. Atsakovo teigimu, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai atlikto tarnybinio tyrimo (jo sustabdymo ir atnaujinimo), dėl tarnybinio nusižengimo ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo (tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos požymių) paneigti pirmosios instancijos teismo, o pareiškėjo argumentai dėl neišsamaus ir neobjektyvaus, pažeidžiant teisės aktus atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo buvo paneigti atsiliepime į pareiškėjo skundą ir pirmosios instancijos teismo išspręsti tinkamai. Tarnybinis nusižengimo tyrimas atliktas objektyviai, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas tiesiogiai susijęs su netunkamu tarnybinių pareigų atlikimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. ADP1-169 teisėtumo ir pagrįstumo; Įsakymu pareiškėjas, Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas J. J., buvo atleistas iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą – t. y. už tai, kad būdamas pareigūnu, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus 2019 m. lapkričio 16 d. neteisėtai, t. y. draudžiamu varomuoju būdu, sumedžiojo suaugusio briedžio patiną, bandė šį faktą nuslėpti, tokiais tyčiniais savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnybą ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo ir jo grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimo nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmetė. Teismas akcentavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas 2020 m. spalio 30 d., gavus informaciją iš policijos; tyrimas 2020 m. lapkričio 13 d. teikimu sustabdytas dėl pareiškėjui atliekamo ikiteisminio tyrimo. Baigus ikiteisminį tyrimą ir perdavus baudžiamąją bylą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, Departamento 2021 m. vasario 1 d. teikimu tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atnaujintas, pareiškėjas nušalintas nuo užimamų pareigų iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos. Teismas rėmėsi tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, duomenimis, užfiksuotais 2021 m. sausio 26 d. kaltinamajame akte baudžiamoje byloje Nr. 03-2-00094-20, kuriuo pareiškėjui pareikštas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio l dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo kaip pareigūno įgalinimus, veikdamas bendrininkų grupėje bei bandydamas nuslėpti neteisėtai sumedžioto (draudžiamu varomuoju būdu) suaugusio briedžio patino faktą, pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų reikalavimus, Etikos taisyklių 15.1 ir 15.3 punktus, bei sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareigūno veika gali būti atribota nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ir įvertinta kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas.
37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde akcentavo, kad nagrinėjamu atveju negalima pareiškėjo tarnybinio nusižengimo atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, kadangi tarnybinio nusižengimo išvada buvo paremta išskirtinai baudžiamosios bylos medžiaga, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atnaujintas nepagrįstai. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė papildomus paaiškinimus, informuodamas, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. vasario 28 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo pareiškėjas dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nutartimi nuosprendis paliktas nepakeistas, prokurorės apeliacinis skundas atmestas. Taip pat pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio skyriaus vedėjo funkcijas, 2023 m. sausio 13 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ROIK:21128007982, nesant A. N. veikoje administracinio nusižengimo požymių. Nutarimas taip pat grindžiamas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-810/2022, kuriuo konstatuota, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog suaugusį briedžio patiną J. J. 2019 m. lapkričio 16 d. sumedžiojo kitu nei tykojimo būdu; nuosprendyje nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. N. 2019 m. lapkričio 16 d. nepadarė veikos turinčios administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje, požymių.
38. Teisėjų kolegija, susipažinusi su įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. vasario 28 d. išteisinamuoju nuosprendžiu, nustatė, kad baudžiamojoje byloje J. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotoju L. M., suklastojo tikrą dokumentą – medžioklės lapą – kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu, o būtent: siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį „Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“ už tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės vadovo A. N. vadovaujamoje medžioklėje, sumedžiojo draudžiamu būdu – varant, medžioti gyvūną – suaugusio briedžio patiną, tyčia suklastojo tikrą dokumentą – medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės lapą Nr. 39 – įrašė į jį tikrovės neatitinkančią informaciją apie 2019 m. lapkričio 16 d. Varėnos rajone nebūtą įvykį – medžioklę tykojant, o būtent į lentelę „medžioklės ataskaita“ jis ir L. M. įrašė savo pavardes, medžiotojo bilieto numerius ir patvirtino parašais tai, kad abu medžioklės lape nurodytą dieną dviese medžiojo tykodami, ir jis – J. J., šios medžioklės metu sumedžiojo vieną suaugusio briedžio patiną, bei užpildė šio medžioklės lapo priedą „Duomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus“, tokiu būdu melagingai užfiksavo, kad suaugęs briedžio patinas buvo sumedžiotas leistinu būdu, laikantis medžioklės taisyklių reikalavimų.
39. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą, padarė išvadą, jog kaltinamiesiems inkriminuotas kaltinimas tikro dokumento – medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės lapo Nr. 39 suklastojimu, įrašant į jį tikrovės neatitinkančią informaciją apie 2019 m. lapkričio 16 d. Varėnos rajone nebūtą įvykį – medžioklę tykojant, į lentelę „medžioklės ataskaita“ įrašant savo pavardes, medžiotojo bilieto numerius ir patvirtinus parašais tai, kad abu medžioklės lape nurodytą dieną medžiojo tykodami, ir J. J. šios medžioklės metu sumedžiojo vieną suaugusio briedžio patiną, bei užpildant šio medžioklės lapo priedą „Duomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių ragus“, nebuvo įrodytas, nes nebuvo paneigta kaltinamųjų versija, jog jie 2019 m. lapkričio 16 d. medžiojo ir tykojimu būdu, ir šios medžioklės tykojimo būdu metu J. J. sumedžiojo suaugusio briedžio patiną. Todėl L. M. ir J. J. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
40. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio, 2022 m. birželio 22 d. nutartimi prokurorės skundą atmetė, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad J. J. ir L. M. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir suklastojo tikrą dokumentą. <...> Objektyviais duomenimis nustatyta vien tik aplinkybė, kad medžioklės metu J. J. sumedžiojo briedį, Medžioklės taisyklėms nedraudžiant viename medžioklės plote medžioti keliais būdais, nesuteikia pagrindo kategoriškai išvadai dėl L. M. ir J. J. kaltės padarius nusikalstamas veikas. <...> byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog įvykio dieną L. M. ir J. J. galėjo medžioti ne tik varymo, bet ir tykojimo būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai J. J. ir L. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Įsakymas „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“ yra grindžiamas 2021 m. kovo 19 d. motyvuota išvada Nr. BDR-1572 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto J. J. tarnybinio nusižengimo“. Išvadoje, remiantis kaltinamuoju aktu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos duomenimis (t. y. daiktų apžiūros protokolu, įtariamojo (pareiškėjo), liudytojų D. M., G. S., J. B., S. A., T. V. apklausų protokolais, kt.), buvo pripažinta, kad Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas J. J., ne darbo metu, 2019 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaudamas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės vadovo A. N. vadovaujamoje medžioklėje, būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu, atsakingu už teisėsaugą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kuriam, kaip valstybės tarnautojui, keliami ypatingai aukšti elgesio reikalavimai, turėdamas tarnybines pareigas laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, taip pat turėdamas prievolę elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija, pažeidė tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų, tarnybinės etikos principų ir taisyklių, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir būdamas kaltinamu nusikalstamos veiklos padarymu – dokumentų klastojimu (sąmoningai įrašant tikrovės neatitinkančią informaciją) veikdamas bendrininkų grupėje, bandant nuslėpti neteisėtai sumedžioto (t. y. draudžiamu varomuoju būdu) suaugusio briedžio patino faktą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, savo tyčiniais veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pažeidė Etikos taisyklių 15.1 papunktį, 15.3 papunktį, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus. Tokiais savo veiksmais sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Departamentą, diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino Departamento ir paties tarnautojo reputaciją ir pasitikėjimą padarydamas didelę žalą departamentui. Pareiškėjas Departamento 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. ADP1-28 „Dėl J. J. nušalinimo nuo pareigų“ buvo nušalintas nuo užimamų Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigų iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos.
42. Be kita ko Išvadoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl pareigūno J. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, administracinio nusižengimo teisena J. J. atžvilgiu nebuvo pradėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio (aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima) 1 dalies 6 punktu – kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Medžioklės 2019 m. lapkričio 16 d. metu galiojusių Medžioklės taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 15.1 punkte buvo įtvirtinta, kad medžiojamus gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių ir briedžių antramečius patinus bei suaugusiųjų tauriųjų elnių ir briedžių patinus varant tyliuoju būdu) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki vasario 1 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki balandžio 15 d. Kitais Medžioklės taisyklių 11 punkte nurodytais medžioklės būdais tam tikrus medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nurodytais terminais. Medžioklės taisyklių 58.24 punkte buvo įtvirtintas draudimas medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus, išskyrus briedžių ir tauriųjų elnių antramečius patinus, varant, grandine, katilu. Draudimas netaikomas medžiojant suaugusių briedžių ir tauriųjų elnių patinus varant tyliuoju būdu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. D1-631 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ draudimas medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus varant, grandine ir katilu buvo panaikintas.
43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo yra akcentuojama, kad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.??? A-260-662/2018, kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr.??? A-1867-492/2015, kt.).
44. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys tarnautojo pareigas, nustatytas įstatymais, žemesnę teisinę galią turinčiais teisės aktais bei detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, inter alia (be kita ko) etikos kodekse, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2021; kt.).
43. Tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje nurodomą neteisėtą pareiškėjo elgesį, t. y. tarnybinio nusižengimo, už kurį jam buvo pritaikyta tarnybinė atsakomybė, objektyviąją pusę, sudaro pareiškėjo veiksmai ne darbo metu, 2019 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. (duomenys neskelbtini), dalyvaujant medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės vadovo A. N. vadovaujamoje medžioklėje, veikiant bendrininkų grupėje, suaugusio briedžio patino neteisėtas sumedžiojimas (t. y. draudžiamu varomuoju būdu) ir bandymas nuslėpti šį faktą. Nėra ginčo, kad tie patys pareiškėjo veiksmai buvo nustatinėjami ikiteisminio tyrimo metu, ir buvo nurodyti kaltinamojoje išvadoje (žr. nutarties 41 p.), o baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas L. M. ir J. J. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių, kaltinamiesiems inkriminuotas kaltinimas nebuvo įrodytas, nes nebuvo paneigta kaltinamųjų versija, jog jie 2019 m. lapkričio 16 d. medžiojo ir tykojimu būdu, ir šios medžioklės tykojimo būdu metu J. J. sumedžiojo suaugusio briedžio patiną (žr. nutarties 39 p.).
44. Baudžiamojoje byloje nustatytos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios Išvadoje nurodomos kaip sudarančios tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę; baudžiamojoje byloje konstatavus, kad nėra įrodyti pareiškėjos neteisėti veiksmai (suaugusio briedžio patino sumedžiojimas neteisėtu būdu ir medžioklės lapo suklastojimas), nelieka neteisėto elgesio fakto, kuris sudarė tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.
46. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje nėra pagrįstų argumentų bei duomenų, kurie leistų nurodomą neteisėtą pareiškėjo veiką atriboti nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, todėl nepagrįstai nesprendė administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą klausimo, nevertino, ar tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos baudžiamąja tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys, ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Prejudicinis ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas.
47. Nors tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje teigiama, kad pareigūno veiką įmanoma atriboti nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, nėra nurodyta tai pagrindžiančių argumentų, Išvada iš esmės grindžiama tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis apie medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei kaltinimu dokumento (medžioklės lapo) klastojimu. Išvadoje apsiribojama ikiteisminio tyrimo metu nustatytų veiksmų – aplinkosauginių reikalavimų medžiojant pažeidimu ir nusikalstamos veikos (dokumentų klastojimas bandant nuslėpti neteisėtai (t. y. draudžiamu varomuoju būdu) sumedžioto suaugusio briedžio patino faktą) – vertinimu, kaip akivaizdžiai besikertančių su pareiškėjo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybės institucijos teigiamu įvaizdžiu, autoritetu, visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Nagrinėjamu atveju tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje byloje turėjo būti nustatinėjami tie patys faktai, kurie sudaro tiek nusikaltimo, tiek tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviąją pusę – neteisėtą veiką. Baudžiamajame procese nustatytos aplinkybės, paneigiančios patį neteisėtos veikos faktą, turi prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui. Atsižvelgiant į ginčijamą patį neteisėtos veikos padarymo faktą, pareiškėjo veikos atribojimas tarnybinės atsakomybės taikymo prasme nuo baudžiamojoje byloje nustatytinų aplinkybių buvo objektyviai negalimas. Kai baudžiamojoje byloje nėra nustatytas pats neteisėto elgesio faktas, atsakovo Išvadoje pateikiamas pareiškėjo veiksmų vertinimas netenka prasmės, nes nėra įrodytas tarnybinio nusižengimo sudėties vienas iš esminių, būtinų valstybės tarnautojo atsakomybei taikyti elementų – objektyvioji pusė, ir dėl to taikyti tarnybinę atsakomybę nėra pagrindo.
48. Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes byla buvo išnagrinėti netinkamai pritaikius administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančias proceso normas, byloje padarytos išvados neatitinka nustatytų aplinkybių (ABTĮ 146 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustačius pareiškėjo neteisėtų veiksmų, pareiškėjui tarnybinė atsakomybė – atleidimas iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą buvo pritaikyta be pagrindo. Priimant naują sprendimą, atsakovo Įsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, naikintinas, taip pat tenkintinas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl jo grąžinimo į eitas Departamento Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas.
49. Pareiškėjo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo jo atleidimo iki grąžinimo į eitas pareigas dienas negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, nes byloje nėra duomenų apie pareiškėjo einant tarnybines pareigas gautą vidutinį darbo užmokestį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui rengiantis nagrinėti tarnybinius ginčus, kuriose pažeistos asmens teisės gali būti ginamos priteisiant vidutinį darbo užmokestį, visais atvejais tenka pareiga išreikalauti duomenis apie pareiškėjo gautas pajamas – vidutinį darbo užmokestį (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p., 80 str. 1 d.). Kadangi administracinėje byloje turi būti renkami papildomi įrodymai, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nuo jo atleidimo iš tarnybos iki grąžinimo į eitas pareigas dienos perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo J. J. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktorius 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-169 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjui J. J. skirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų nuo 2021 m. balandžio 19 d.
Grąžinti pareiškėją J. J. į Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas.
Perduoti administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjo J. J. skundo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už laikotarpį nuo jo atleidimo iki grąžinimo į eitas pareigas dienos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė