Civilinė byla Nr. e2A-952-866/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26755-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės,

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TG group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TG group“ ieškinį atsakovams J. Š., D. Š., J. G., R. P., M. P., K. K., A. K., V. F., P. V., E. V., D. L., UAB „Baltijos pelnas“, D. V., A. H., M. S., UAB „Taurakalnio sveikatos namai“, A. D., V. K., A. U., D. U., T. L., V. S., G. G., V. G., E. D., J. M., A. M., R. B., T. L., A. P., V. V., O. P., L. P., A. M., N. J., S. J., R. S., N. Š., E. Š., E. V., V. S., J. S., R. V., E. V., L. V., E. V., J. K., N. H. M., D. C. M., S. G., W. R. M., R. M., K. G., D. Z., A. Z., UAB „Litnaglis“, A. M., B. K., A. K., G. U., K. B., V. B., G. B., Ž. Š., S. Š., UAB „ELDK“, UAB „Intelligent Capital“, V. Ž., Z. Ž., UAB „Res NT“, UAB „Baltijos vystymo fondas“, VšĮ „Kalbos ir komunikacijos centras“, UAB „Alorenta“, Z. B. ir M. D. K. dėl teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus nesant bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „TG group“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą įsirengti tiltelį ir antrąjį įėjimą į ieškovei nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas, unikalus (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Ponama“ parengtą administracinių patalpų paprastojo remonto projektą Nr. PNM-2016-05 be bendraturčių sutikimo ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad UAB „Transgesta servis“ (dabar – UAB „TG group“) 2016-04-21 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RJ-1181 ir 2016-05-06 priėmimo – perdavimo akto Nr. AK2154 pagrindu įsigijo negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, (duomenys neskelbtini), (toliau – Patalpos) ir 3649/147625 žemės sklypo dalį, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Patalpose buvo planuojama įrengti įmonės administracines patalpas, kuriose turėjo būti įkurta iki 34 darbų vietų. Patalpos yra įsikūrusios namo cokoliniame aukšte. Į Patalpas yra vienintelis patekimas, vedantis metaliniais laiptais žemyn. Patalpos yra labai aukštos, todėl Patalpose yra įrengtas ir antresolinis aukštas. A. P. ir pardavėjui išaiškinus, kiek bus darbo vietų bei apie tai, kad nėra galimybės į Patalpas patekti žmonėms su negalia, pardavėjas pasiūlė ir nurodė, kad bus galima įrengti antrą išėjimą, kur iš Patalpų būtų išeinama tiesiai į namo kiemą. Ieškovės užsakymu UAB „Ponama“ parengė vizualizacinį projektą, kuriame nubraižė, kaip galėtų būti įrengtas antrasis įėjimas, sumontuojant tiltelį virš įvažiavimo į namo požeminį garažą. Atsižvelgiant į tai, kad name yra įkurta DNSB (duomenys neskelbtini) bendrija, pirmiausia projektas buvo pateiktas bendrijos pirmininkui. Pirmasis bendrijos narių susirinkimas įvyko 2016-09-27. Susirinkime dalyvavo 13 bendrijos narių iš 43 ir buvo pateikti 3 balsavimo raštu biuleteniai, todėl, nesant kvorumo, nutarimai liko nepriimti. Nors kvorumo nebuvo, tačiau susirinkę bendrijos nariai prabalsavo darbotvarkės klausimais ir iš 16 bendrijos narių 13 balsavo prieš leidimo įsirengti tiltelį ir antrą įėjimą davimo. Pakartotinis bendrijos narių susirinkimas buvo numatytas 2016-10-11. Esant kvorumui, įvyko balsavimas, kurio metu dėl tiltelio ir antrojo įėjimo įrengimo „už“ balsavo 5 nariai, „prieš“ – 17, „susilaikė“ – 1. Pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta neduoti leidimo ieškovei įsirengti tiltelį ir antrą patekimą į Patalpas. Įsigytos Patalpos netenkina priešgaisrinių reikalavimų, keliamų administracinėms patalpoms, todėl ieškovė negali jose įkurti planuotų darbo vietų. Ieškovė yra atsidūrusi tokioje padėtyje, kad nepažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymų, negali naudoti įsigytų Patalpų tai paskirčiai, kuriai jos buvo pirktos. Iš bendraturčių pusės buvo gautas neigiamas atsakymas, net nesigilinant, ar tiltelio ir antrojo įėjimo įrengimas turės kokių nors neigiamų pasekmių bendraturčių teisėms. Jokių konkrečių nesutikimo motyvų nei 2016-09-27, nei 2016-10-11 vykusių susirinkimo metu bendrijos nariai nepateikė. Ieškovė, išnaudojusi visas galimybes ne teismo keliu susitarti su bendraturčiais dėl leidimo įsirengti tiltelį ir antrą įėjimą davimo, yra priversta kreiptis į teismą, kad leidimas įsirengti antrąjį įėjimą ir tiltelį būtų duotas be bendraturčių sutikimo.

3.       Atsakovai D. L. ir V. F. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie pas ją dirbančius asmenis su negalia bei informacijos apie konkrečių žmonių sunkumus patenkant į Patalpas. Ieškovės pateikti argumentai neįrodo, kad tiltelis yra būtinas tam, kad Patalpos atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes jos šiuos reikalavimus atitinka. Ieškovė reikalauja, kad būtų paneigta bendraturčių teisė bendrai valdomą daiktą valdyti bendru sutarimu ir jos interesai, pasigerinti daiktą ir pakelti jo ekonominę vertę, būtų iškelti aukščiau bendraturčių interesų kontroliuoti savo gyvenamojo namo aplinką ir spręsti dėl bendrai valdomo turto konstrukcinių ypatumų. Ieškovė savo reikalavimą bendraturčiams grindžia sutartiniais santykiais su trečiuoju asmeniu. Nei vienas iš byloje dalyvaujančių atsakovų neįsipareigojo užtikrinti, kad ieškovė galės įsirengti antrąjį įėjimą, todėl nėra pagrindo varžyti atsakovų teisių dėl kito asmens įsipareigojimų. Ieškovė, prieš įsigydama Patalpas, turėjo suprasti ir matyti, kad jos nėra pritaikytos dirbti 34 žmonėms, tačiau vis tiek minėtas Patalpas įsigijo, neturėdama garantijų, kad pagal teisės aktų reikalavimus jas bus galima pritaikyti tokiam skaičiui žmonių naudoti kaip darbo vietą, todėl šie veiksmai suponuoja nerūpestingą, neprotingą ir nesąžiningą elgesį bei siekį savo interesus iškelti aukščiau kitų bendraturčių interesų. Patalpos atitinka priešgaisrinius reikalavimus, o ieškovė Patalpų priešgaisrinius reikalavimus nagrinėjo atsižvelgiant ne į esamą Patalpų padėtį, o į tą, kuri būtų, jei Patalpų išplanavimas būtų parengtas pagal konkretų architekto projektą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad projekto įgyvendinimas nepakenks pastato bendrų konstrukcijų būklei. Ieškovė nepasiūlė jokių saugumo priemonių, kurios galėtų apsaugoti ant tiltelio ar prie jo žaidžiančius vaikus bei aplinkinių asmenų nuosavybę. Pastatytas tiltelis taptų bendrąja ieškovės ir atsakovų nuosavybe, todėl jo būklei pablogėjus, už jo remontą turėtų mokėti visi bendraturčiai, nors juo nesinaudotų. Tilteliui sugriuvus ir sužalojus žmogų ar padarius žalą turtui, už padarytą žalą ieškovė ir atsakovai atsakytų bendrai. Ieškovė teigia, kad Patalpų vertė nesumažėtų, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, dėl tiltelio metalinės konstrukcijos padaugės nemalonių garsų.

5.       Atsakovai V. Ž., Z. Ž., N. J., S. J., S. G., J. K., V. S., N. Š., E. Š., W. R. M., R. M., V. K., E. V., V. V., A. P., L. V., E. V., UAB „Taurakalnio sveikatos namai“ , UAB „Baltijos pelnas“, E. V., R. V. ir trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini), atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad ieškovė nepateikia svarių duomenų, jog antrojo išėjimo iš Patalpų bei tiltelio įrengimas yra būtinas ir privalomas. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad Patalpos galimai neatitinka priešgaisrinių reikalavimų bei galiojančių teisės aktų. Prie išvažiavimo į požeminę aikštelę yra papildomi išėjimai, kurie gali būti naudojami kaip atsarginiai tam, jog būtų užtikrinti priešgaisriniai reikalavimai. Ieškovė, įsirengdama tiltelį bei antrąjį išėjimą, pažeistų kitų bendraturčių interesus, nes tiltelis mažintų matomumą kylančiam automobiliui, o tai gali sukelti avarinę situaciją požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, taip pat, norint įrengti tiltelį, reikėtų išgriauti dalį sienos, o tai turėtų įtakos viso namo sienos konstrukcijai.

7.       Atsakovai V. Ž. ir Z. Ž. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Nurodė, kad ieškovė, kaip pastato bendraturtis, neįgyvendino pareigos išnaudoti visas galimybes suderinti visų bendraturčių interesus, siekiant įgyvendinti norimą projektą. Ieškovė pasiūlė vieną projektą, kuris kitiems bendraturčiams nebuvo tinkamas. Jokių kitų galimybių įgyvendinti projektą ieškovė bendraturčiams nepasiūlė. Ieškovė neįgyvendino savo kaip bendraturčio pareigos išnaudoti visas galimybes siekiant suderinti bendraturčių interesus, todėl kvestionuotina ieškovės teisė kreiptis į teismą. Ieškovei, kaip bendraturtei neįgyvendinus savo pareigų, negalima teigti, jog buvo pažeistos jos teisės.

9.       Atsakovas V. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

10.       Nurodė, kad ieškovė buvo suklaidintas pardavėjo dėl galimybės įrengti antrą išėjimą, todėl reikalavimai dėl ieškovės lūkesčių turėtų būti reiškiami pardavėjui. Patalpos yra tinkamai pastatytos ir priduotos, ieškovė nepateikia įrodymų, kad Patalpos neatitinka priešgaisrinių reikalavimų. Prie išvažiavimo į požeminę aikštelę yra papildomi išėjimai, kurie gali būti naudojami kaip atsarginiai priešgaisrinių reikalavimų užtikrinimui. Tiltelis mažintų matomumą kylančiam automobiliui. Norint įrengti tiltelį, reikėtų išgriauti dalį sienos, kas turėtų įtakos viso namo sienos konstrukcijai.

11.       Atsakovas A. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Nurodė, kad jis šioje byloje yra netinkamas atsakovas, o ieškovė teisminio proceso metu turi dar kartą peržiūrėti galimybę netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu, t. y. DNSB (duomenys neskelbtini), kuris kaip juridinis asmuo ir priėmė sprendimus laikantis visų procedūrų.

13.       Atsakovai UAB „Alorenta“, L. P. ir O. P., D. V., P. V. ir E. V. atsiliepimais prašė tarp šalių kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.

14.       Atsakovai J. Š., D. Š., J. G., R. P., M. P., A. K., K. K., Z. B., M. D. K., A. H., M. S., A. D., A. U., D. U., T. L., V. S., G. G., V. G., E. D., J. M., A. M., R. B., T. L., A. M., R. S., J. S., N. H. M., D. C. M., K. G., D. Z., A. Z., UAB „Litnaglis“, A. M., B. K., G. U., K. B., V. B., G. B., Ž. Š., UAB „ELDK“, UAB „Intelligent Capital“, UAB „Res NT“, UAB „Baltijos vystymo fondas“, VšĮ „Kalbos ir komunikacijos centras“, S. Š. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

15.       Trečiuoju asmeniu įtrauktas UAB „Litectus“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovei buvo atskleista visa informacija apie perkamų Patalpų būklę, o antrojo išėjimo įrengimo galimybės nebuvo žadamos. Ieškovė turėjo suprasti, kad antrojo išėjimo įrengimą reikalinga derinti su pastato bendraturčiais. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Litectus“ likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys buvo atmestas ir iš ieškovės atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos.

17.       Teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad ieškovė nekvestionuoja pastato bendrijos narių susirinkimo ir jame priimtų sprendimų, įskaitant sprendimą, kuriuo neduotas sutikimas atlikti ieškovei jo norimus statybos darbus ir įrengti tiltelį, teisėtumo. Ieškovė reikalavimą reiškia ne bendrijai, o kiekvienam iš bendraturčių atskirai, tačiau dalis atsakovų savo pozicijos dėl ieškovės ketinamo įrengti tiltelio iš viso nėra išreiškę, o ieškovė, reikalavimą reikšdama kiekvienam bendraturčiui individualiai, nepateikia duomenų, kad kiekvienas bendraturtis individualiai buvo supažindintas su būsimų remonto darbų planais. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovų atsisakymas duoti sutikimą atlikti jos norimus statybos darbus buvo nemotyvuotas. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovei buvo nurodyta, kokie projektinių pasiūlymų aspektai sukėlė bendraturčiams abejonių dėl sutikimo davimo, tačiau nėra duomenų, jog ieškovė būtų bandžiusi šiuos neaiškumus pašalinti. Ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas neatspindi projektinių pasiūlymų esmę apibrėžiančių kriterijų ir nėra pakankamas informuojant bendraturčius dėl jiems svarbių būsimų statybų aspektų. Bendraturčių sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, o konkretiems statyboms darbams atlikti. Ieškovė neatskleidė ketinamų atlikti darbų apimties, pobūdžio bei kitų reikšmingų aplinkybių, ieškovės pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamą vykdyti rekonstrukciją ir kitus statybos darbus nėra pakankamas tam, kad atsakovai galėtų įvertinti savo rizikas sprendžiant dėl sutikimo atlikti statinio rekonstrukcijos darbus. Aplinkybė, kad ieškovė pateikė projektą su numatytu tiltelio įrengimu, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog yra aišku, dėl kokių konkrečių statybos darbų ieškovė siekia gauti atsakovų sutikimą. Ieškovės pateiktame projekte neįvardinti konkretūs būsimi statybos darbai, todėl atsakovams nebuvo sudaryta galimybė įvertinti norimų atlikti statybos darbų. Ieškovė taip pat nepateikė namo esamos būklės įvertinimo, konstrukcijų būklės aprašymo – ar tokie darbai apskritai techniškai įmanomi. Atsakovai, įsigydami butus ir kitas patalpas, turėjo lūkestį, jog ieškovei priklausančiose administracinėse Patalpose dirbs toks žmonių skaičius, kad pakaks vieno jau įrengto įėjimo. Atsakovai neturėjo pagrindo tikėtis, jog administracines Patalpas įsigijęs asmuo sieks įrengti papildomus tiltelius ar kitokius inžinerinius įrenginius, kurių techninis įgyvendinimas ir saugumas abejotinas. Tiltelio įrengimas neabejotinai susijęs su didesniu žmonių srautu, o tai susiję su daugiabučio pastato infrastruktūros naudojimu, padidėjusiu triukšmu ir pan. Tiltelį norima įrengti arti kitų patalpų langų ir tai gali turėti įtakos atsakovų teisės į privatumą įgyvendinimui, taip pat su gretimų patalpų savininkų teisei į ramią, saugią, sveiką namų aplinką. Ieškovė, būdama verslininku, kuriam taikomi aukštesni atidumo standartai, turėjo įvertinti galimą riziką, kad jos norimi sprendiniai negalės būti įgyvendinti. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė iš esmės nesvarstė galimybės patalpose įrengti avarinį išėjimą ir jį naudoti tik būtinybės evakuotis atveju. Ieškovė deklaravo ketinimus įdarbinti neįgalius asmenis ir dėl to įrodinėjo tiltelio įrengimo būtinybę, tačiau nepateikė duomenų apie tokių ketinimų realumą bei nepateikė duomenų, kad vienintelis techniškai įmanomas būdas užtikrinti neįgalių asmenų patekimą į Patalpas yra tiltelio įregimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18.       Ieškovė UAB „TG group“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktą paprastojo remonto projektą Nr. PNM-2016-05, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, įpareigojančios ieškovą, planuojantį atlikti statybos darbus, pateikti bendraturčiams projektinį pasiūlymą kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje. Sprendime teismas nenurodė, kokiu, teismo manymu, konkrečių duomenų ar pasiūlymų esmę apibrėžiančių kriterijų ieškovės pateiktame projekte nėra ir kuo šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant dėl ieškovės teisės vykdyti statybos darbus. Teismui neteisingai įvertinus pati projektą (jį traktuojant kaip rekonstrukciją), teismas be pagrindo nurodė, jog ieškovė turėjo pateikti pastato būklės įvertinimą, konstrukcijų būklės aprašymus ir t. t. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019 suformuluotos praktikos dėl pusiausvyros tarp suinteresuotų asmenų – savininko, norinčio įsirengti antrąjį įėjimą į patalpas, ir kitų statinyje esančių patalpų savininkų, kartu ir statinio bendraturčių, – teisių ir teisėtų interesų nustatymo. Sprendime teismas iškėlė pavienių atsakovų, kurių patalpos yra šalia ieškovės administracinių patalpų, interesą į ramią aplinką ir privatumą, paneigdamas ieškovės darbuotojų teisę į gyvybę bei saugią ir priešgaisrinius reikalavimus atitinkančią darbo aplinką, žmonių su negalia integraciją į darbo rinką bei ieškovės teisę įkurti įstatymais numatytą darbo vietų skaičių Patalpose. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 suformuotos praktikos, įpareigojančios teismą nustatyti, ar bendraturčiai pagrįstai atsisako duoti sutikimą. Byloje nebuvo nustatytos jokios objektyvios ir įrodymais pagrįstos aplinkybės, dėl kurių bendraturčiai pagrįstai būtų nedavę sutikimo įsirengti tiltelį ir antrąjį įėjimą į ieškovės Patalpas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovei pasirinkus tam tikrus techninius tiltelio įrengimo sprendinius atsakovams gali atsirasti nuostolių. Iš tiesų atsakovai ginčija ieškovės teisę atlikti statybos darbus apskritai, o ne statybos įgyvendinimo būdą, o įrodinėjimo naštą teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakovais, kadangi atsakovai įrodymų, kad susirinkimų metu jie vertino ieškovės pateiktą projektą, teikė rašytines pastabas, derino tarpusavio interesus, nepateikė. Teismas rašytinius įrodymus vertino atsietai, nevertino įrodymų visumos, iškraipė įrodymų esmę, o dėl dalies esminių įrodymų – UAB „Gaisriniai įrodymai“ specialisto išvados bei 2018-08-06 ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, apskritai nepasisakė, nenurodydamas nei kodėl nevertina šių įrodymų, nei kodėl sprendime jais nesivadovauja. Šiuose dokumentuose konstatuotas ieškovės Patalpų neatitikimas priešgaisrinės saugos reikalavimams. Atsižvelgiant į ieškovės įsigytų Patalpų dydį ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2001-02-12 įsakymu Nr. V-65 patvirtintas higienos normas HN32:2004, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį įrengti Patalpose 34 darbo vietas. Tuo tarp tiltelio įrengimas jokių papildomų darbo vietų nesukurs, patalpų ploto nepadidins, patalpų paskirties nepakeis, o tik užtikrins tinkamą Patalpų funkcionavimą ir jose esančių darbuotojų saugumą bei žmonių su negalia patekimą į Patalpas. Ieškovė negalėjo pateikti įrodymų apie ketinimus įdarbinti neįgalius asmenis, kadangi ieškovė negali įdarbinti asmenų su negalia, kol neturi jiems pritaikytų patalpų, be to, nepagrįstai spręsta, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo svarstytas keltuvo įrengimas prie esamo įėjimo į ieškovės Patalpas, kadangi 2018-05-23 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo išanalizuota lifto įrengimo galimybė ir ieškovės direktorius nurodė, jog kreipėsi į liftus įrengiančias įmones dėl galimybės įsirengti liftą, tačiau įvertinus faktinę patalpų būklę buvo konstatuota, jog lifto įrengimui esama aikštelė yra per maža ir lifto įrengimas techniškai yra neįmanomas. Teismas nepagrįstai sprendė, jog didžioji bendrijos narių dalis nepritaria ieškovės reikalavimams ir nevertino, jog dalis bendrijos narių nurodė, jog neprieštarauja tiltelio ir antrojo išėjimo įrengimui arba savo pozicijos apskritai neišreiškė. Teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai ir šališkai, be to, priteisdamas atsakovams V. F. ir D. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas neįvertino, kad faktinis teisinių paslaugų teikimo laikas nesutampa su sąskaitose faktūrose nurodytu laiku, nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka realiai suteiktų teisinių paslaugų apimties.

20.       Atsakovai N. J., S. J., S. G., J. K., V. S., N. Š., W. R. M., R. M., E. V., V. V., A. P., L. V., E. V., UAB „Taurakalnio sveikatos namai“ E. V., R. V., T. L., A. D., J. M., UAB „ELDK“ ir trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

21.       Nurodė, kad byloje buvo atskleista, jog ieškovės Patalpos šiuo metu priešgaisrinius reikalavimus atitinka, o jų neatitiktų tik tada, jei jose dirbtų 34 žmonės. Ieškovė norimą įsirengti išėjimą siekia naudoti ne kaip evakuacinį, o kaip nuolatinį antrąjį išėjimą – ieškovė nesvarstė galimybės įsirengti tikrąjį evakuacinį išėjimą, kurio durys atsidarytų tik į vieną pusę, jas atidarius įsijungtų garso signalas. Ieškovės teiginiai apie siekį įdarbinti neįgalius žmones yra deklaratyvūs, kadangi nėra pateikti tokius teiginius pagrindžiantys įrodymai. Ekspertizėje nurodyta, jog neturint parengto techninio projekto apskritai negalima spręsti dėl tiltelio įtakos pastatui. Ieškovė ne tik nesuteikė atsakovams pakankamai informacijos, bet ir siūlė tik vieną variantą – tiltelį ir antrąjį išėjimą. Ieškovė slepia savo tikruosius ketinimus, savo interesus iškelia aukščiau kitų bendrasavininkų interesų ir siekia naudos tik sau asmeniškai. Norėdama pagerinti savo administracines patalpas, ieškovė siekia įsirengti tiltelį ir antrąjį išėjimą, kurie nėra būtini. Ieškovė nuslėpė faktą, jog buvo neteisėtai pastate įstatęs duris vietoj lango. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodyta, jog tiltelis neigiamai paveiks atsakovų gyvenamąją aplinką ir nuosavybę.

22.       Atsakovai V. F. ir D. L. atsiliepimu su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikt nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23.       Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino būtinybę ieškovei įsirengti antrąjį išėjimą ir tiltelį. Statinys, kuriame yra ieškovės patalpos, yra užbaigtas ir įregistruotas Registrų centre, todėl jis atitinka visus priešgaisrinius reikalavimus ir kitus projektinius reikalavimus, kurių faktinis atitikimas yra tikrinamas užbaigiant statybą. Patalpos atitinka Gaisrinės apsaugos pagrindinius reikalavimus, kai jose dirba ne daugiau kaip 5 asmenys. Ieškovė nepateikė oficialios išvados, patvirtinančios priešingą išvadą. Be to, Gaisrinės apsaugos pagrindinių reikalavimų 102 punktas leidžia pastato aukšte įrengti du evakuacijos kelius, kurie nebūtinai turi būti ieškovei priklausančiose Patalpose. Tai, kad ieškovė Patalpose nori įdarbinti 34 asmenis ir prieš įsigydama Patalpas neįvertino, jog tam reikės gauti bendraturčių sutikimą įrengti papildomus evakuacinius išėjimus, yra išimtinai ieškovės neatsargių ir neapgalvotų veiksmų padarinys. Atsižvelgiant į ieškovės realiai šiuo metu įdarbintų asmenų skaičių (6), ieškovei pakaktų įsirengti evakuacinį išėjimą liuko forma, tačiau ieškovė su tuo kategoriškai nesutinka, kas rodo, jog tikrieji ieškovės motyvai įsirengti antrąjį įėjimą (išėjimą) yra ne gaisrinės apsaugos reikalavimai, o ieškovės patogumo siekis. Į oficialias institucijas (pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą) dėl Patalpų priešgaisrinės apsaugos būklės įvertinimo ieškovė nesikreipė. Prisidengdama neįgaliųjų asmenų poreikių patenkinimu, ieškovė siekia išimtinai savo patogumo intereso patenkinimo. Pastato statymo metu nebuvo reikalavimo pastatą projektuoti taip, kad būtų užtikrintas neįgaliųjų asmenų patekimas į Patalpas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie darbuotojus, kuriems reikalingas specialus įėjimas, taip pat nepaaiškino, kodėl Patalpų vidaus nepritaiko asmenims su specialiu poreikiu, o ieškovės veiklos specifika taip pat neleidžia daryti išvados apie tokio poreikio egzistavimą. Kategoriškas kitų variantų, užtikrinančių neįgaliųjų asmenų patekimą į Patalpas, atmetimas ir deklaratyvus teigimas apie tokių galimybių nebuvimą atskleidžia, kad ieškovės projektu iš tikrųjų yra siekiama turėti atskirą įėjimą į Patalpas ir jas pritaikyti išimtinai savo patogumui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės pateiktas Projektas nebuvo (ir nėra) tinkamas bendraturčių informavimo apie planuojamas statybas būdas, nes iš pateikto projekto neįmanoma atsakyti į daugelį gyventojams kylančių klausimą. Ieškovės nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai pateikti bylose, kuriose būtent ir buvo analizuojamas bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą statybos darbams atlikti klausimas, todėl jais vadovautasi tinkamai. Eksperto subjektyvi nuomonė apie informacijos pakankamumą sprendžiant sutikimo davimo klausimą, negali būti pateikiama kaip faktą patvirtinantis įrodymas. Pateiktas projektas neleidžia įsitikinti dėl tikėtino žmonių srauto padidėjimo, triukšmo lygio, poveikio gyventojų sveikatai, matomumo išvažiuojant iš požeminės aikštelės, statybos įtakos namo konstrukcijos, tiltelio atitikimui evakuaciniam keliui keliamiems reikalavimams. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė įsigydama Patalpas turėjo pasidomėti, koks žmonių skaičius galės dirbti Patalpose ir ar bus galimybė Patalpas įsirengti pagal savo norus. Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepaneigė ieškovės teisės įsirengti papildomus evakuacinius išėjimus, tačiau nurodė, kad tokie ieškovės planai visais atvejais turi būti derinami su bendraturčiais, atskleidžiant planuojamų darbų tikslus ir pateikiant konkrečius tokių darbų sprendinius. Specialisto išvada nepakeičia teismo paskirtos ekspertizės akto, kuriuo buvo grindžiamas sprendimas, be to, teismui nėra būtina atsakyti į visus šalies argumentus, todėl neišsamus specialisto išvados analizavimas negali būti vertinamas kaip teismo sprendimo netinkamas motyvavimas. Pirmosios instancijos teismas atsakovams priteisė pagrįstą bylinėjimosi išlaidų dydį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

25.       Ieškovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos, netenkindamas ieškovės reikalavimo pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą įsirengti tiltelį ir antrąjį įėjimą į ieškovei nuosavybės teise priklausančias Patalpas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir suteikė išimtinį prioritetą bendrijos narių interesams, paneigdamas ieškovės teisę įgyvendinti jai nustatytą pareigą užtikrinti jai priklausančiose administracinėse Patalpose dirbančių asmenų saugumą gaisro atveju bei pritaikyti patalpas žmonių su negalia poreikiams tam, kad minėtus asmenis ji galėtų darbinti savo įmonių grupėje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka.

Faktinės bylos aplinkybės

26.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise 2016-04-21 pirkimo - pardavimo sutarties (VII t., e. b. l. 94-99) pagrindu priklauso administracinės paskirties patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), esančios pastate (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 8-9). Ieškovei priklausančios patalpos yra bendro 217,60 kv. m ploto. Į šias patalpas patenkama per vienintelį įėjimą, lauke nusileidus laiptais į pusrūsį, be to, patalpose yra vitrininių langų (I t., e. b. l. 10, 14-16). Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad pastate, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektai –garažai, butai, administracinės patalpos nuosavybės teise priklauso į bylą įtrauktiems atsakovams (I t., e. b. l. 36-46, II t., e. b. l. 31-179). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymui įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija – DNSB (duomenys neskelbtini) (VI t., e. b. l. 141-152).

27.       Ieškovės užsakymu UAB „Ponama“ parengė Patalpų paprastojo remonto projektą (I t., e. b. l. 23-84), kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad remiantis supaprastinto projekto sprendiniais, kai nevykdoma statinio rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, numatoma įrengti papildomą evakuacinį išėjimą iš administracinių patalpų: papildomas išėjimas įrengiamas esamoje aliuminio konstrukcijų vitrinoje demontavus vieną stiklo paketą ir vietoje to įstačius naują durų varčią; cokoliniame pastato aukšte projektuojamas lengvų metalo konstrukcijų tiltelis per esamą įvažiavimą į požeminę automobilių saugyklą; tiltelio konstrukcija susideda iš dviejų metalinių sijų, kurios viename gale atremiamos į esamą atraminę gelžbetoninę sienutę, o kitame į išorinę pastato sieną; tiltelio pagrindas – termiškai apdorotos terasinės lentos; tiltelio šonuose numatoma įrengti metalinius turėklus, analogiškus esamiems; tiltelio konstrukcija suprojektuota, kad nesumažintų esamo įvažiavimo/išvažiavimo aukščio. Tiltelis projektuojamas 670 cm ilgio 150 cm pločio, durų plotis – 112 cm, tiltelis planuojamas ne mažesniame kaip 2 190 mm aukštyje (I t., e. b. l. 74-77). Statinio projekto autorius siūlomiems projekto sprendiniams neprieštarauja (I t., e. b. l. 34).

28.       2016-07-20 DNSB narė išplatino elektroninį laišką, kuriame, prieš sprendžiant dėl sutikimo davimo ieškovės projekte numatytiems darbams atlikti, bendraturčiams pasiūlyta įvertinti, kad tiltelis mažins matomumą kylančiai mašinai, reikės išgriauti dalį sienos su stiklo paketų juosta prie parkingo tiltelio pakabinimui, neaiškus poveikis pastato konstrukcijų stabilumui, administracinės patalpos turi įėjimą, naujo įėjimo įrengimas kitiems namo gyventojams jokios naudos neturės, patalpų savininkas ignoravo prašymus pateikti atliekamų darbų (metalinių sijų įgręžimas į laikančiąsias konstrukcijas) pagrindžiančius dokumentus bei leidimus  (I t., e. b. l. 20-21).

29.       2016-09-27 bendrijos narių susirinkime dalyvavo 13 iš 43 bendrijos narių, 3 bendrijos nariai balsavo raštu (I t., e. b. l. 17-18). Nesant kvorumo, sprendimas dėl sutikimo ieškovei įrengti įėjimą ir tiltelį nepriimtas. 2016-10-11 pakartotiniame bendrijos narių susirinkime (I t., e. b. l. 85-87) dalyvavo 16 bendrijos narių iš 44, be to, 7 bendrijos nariai balsavo raštu. Bendrijos narių susirinkime, už balsuojant 5, prieš balsuojant 17 ir susilaikius 1, nutarta neduoti sutikimo UAB „Transgesta“ įsirengti įėjimo tiltelį virš įvažiavimo į parkingą.

30.       UAB „Gaisriniai tyrimai“ sudarytoje specialisto išvadoje (I t., e. b. l. 80-84) dėl ieškovo patalpų atitikimo gaisrinės saugos reikalavimams nurodyta, kad pagal Gaisrinės saugos reikalavimų 102 punktą, iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du evakavimosi keliai, o pagal Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių 82 punktą, evakavimosi kelio ilgis visuomeninės paskirties patalpoje, kurios tūris iki 5 000 m3, aukšto altitudė yra 6?A?0 gali būti ne ilgesnis nei 30 m. Išvadoje nurodyta, jog šie reikalavimai nėra tenkinami, nes yra numatytas tik vienas evakuacinis išėjimas ir atstumas nuo toliausios žmonių buvimo vietos yra apie 33 m. Šioje išvadoje taip pat nurodoma, kad planuojamas įrengti antras evakuacinis išėjimas atitinka gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, nes neviršijamas reglamentuotas evakuacinio kelio ilgis ir tenkinamas reikalavimas dėl ne mažiau kaip dviejų evakuacinių kelių, taip pat reikalavimus atitinka 0,9 m pločio evakuacinio išėjimo plotis.

31.       Bylos nagrinėjimo metu šalių iniciatyva į bylą pateiktas 2018-08-06 ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, aktas (VII t., e. b. l. 173-181), kuriame nurodyta, kad vienas evakuacinis išėjimas iš objekto atitinka gaisrinę saugą remontuojančių teisės aktų reikalavimus, kai objekte būna iki 5 žmonių ir evakuacinis išėjimas iš jų numatytas tiesiai į lauką, be to turėtų būti užtikrinami visi kiti evakuaciniams keliams ir išėjimams nustatyti reikalavimai (evakuacijos išėjimo ir evakuacijos kelio plotis ir aukštis, evakuacijos durų varčių atidarymo kryptis, evakuacijos kelių ilgis, evakuacijos durų užraktų įrengimas ir t.t.). Esant žmonių skaičiui nuo 6 iki 15 žmonių, leidžiama numatyti antrą išėjimą vertikaliomis kopėčiomis pro 0,6x0,8 m dydžio liuką arba 0,75x1,5 m dydžio pritaikytą išlipti langą. Nuo 15 žmonių iš rūsio turi būti numatomi du evakuacijos keliai. Nurodyta, jog objektui, nepriklausomai nuo paskirties, visi evakuaciniai keliai turi būti pritaikyti žmonėms su negalia, tačiau papildomi žmonių su negalia apsaugos nuo gaisro sprendiniai neprivalėjo būti numatomi. Pagal pateiktą Patalpų išdėstymą ir atsižvelgiant į tai, kad poveikis evakuacijos sprendiniams nebuvo daromas iki 2016-04-21, objekte gali dirbti iki 5 žmonių (preziumuojant, kad kiti gaisrinės saugos reikalavimai evakuacijos keliui ir išėjimui įgyvendinti). Akte pažymėta, jog evakuacijos kelias yra suprantamas ir galėtų būti apibrėžiamas kaip gaisro atveju žmonių maršrutas nuo jų būvimo vietos statinyje iki saugios vietos (vietos žemės altitudėje lauke), evakuacijos keliui iš objekto taikomi evakuacijos kelio ilgio, evakuacijos kelio pločio, evakuacijos kelio principo reikalavimai, kurie yra surišti su kitais gaisrinės saugos reikalavimais (gaisrinės saugos inžinierinių sistemų projektavimų, gaisro plitimo ribojimų, evakuacijos išėjimų ir t.t.). Teisės aktai nedraudžia įprastų išėjimų ar įėjimų naudoti kaip evakuacinį išėjimą. 2006 m. galiojantys teisės aktai nedraudė įrengti evakuacinį išėjimą taip, kad būtų užkirstas kelias tokį evakuacinį išėjimą naudoti kaip ir įėjimą. Evakuacinis išėjimas galėtų būti įrengtas tokiu būdu, kad sudarytų visas teisės aktuose nustatytas sąlygas išeiti (evakuotis) iš objekto, tačiau būtų technologiškai ar kitais būdais užkirstas kelias naudoti tokį evakuacinį išėjimą kaip įėjimą (patekti į Patalpas). Gaisrinės saugos sprendiniai objekte, kuriame 2009 m. buvo registruojamas 100 proc. baigtumas, gali skirtis arba nebeatitikti 2009 m. užfiksuotos faktinės atskirų objekto gaisrinės saugos reikalavimų, jeigu per laikotarpį po pastato pridavimo objekto Patalpų išdėstymas keitėsi.

32.       Ieškovės iniciatyva paskirtos teismo ekspertizės akte (IX t., e. b. l. 3-66) ekspertas nurodė, kad pagal UAB „Ponama“ parengtą Supaprastintą projektą Nr. PNM-2016-05, tai ar antrojo išėjimo įrengimas turės įtakos statinio sienoms, jų patvarumui, laikomajai galiai, galima būtų spręsti turint parengtą techninį projektą. Pagal UAB „Ponama“ parengtą projektą Nr. PNM-2016-05, tiltelis, įrengiamas prie statinio, atsižvelgiant į jo svorį bei naudojimo apkrovas nuo praeinančių žmonių, galimai neturės įtakos statinio bendrųjų konstrukcijų būklei ir jo stabilumui, jei bus įgyvendintas tinkamai – pagal galiojančius STR reikalavimus. Eksperto vertinimu, projekte pateikti duomenys nepakankami pasisakyti apie galimą tiltelio įrengimo įtaką viso pastato būklei. „Tiltelio pjūvių“ brėžinyje matoma, kad tiltelio įrengimo vietoje išvažiuojamos angos iš požeminio garažo nuolydis yra 15,8 – 15,9 laipsnių, šis nuolydis, įrengus tiltelį (pagal esamą projektą), nemažins įvažiavimo į garažą. Kadangi tiltelį projekte numatyta padengti medinėmis lentomis, jis gali mažinti matomumą įvažiuojant / išvažiuojant iš požeminio garažo toje atkarpoje. Kadangi statinyje projektuotas tiltelis nesiekiant pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų, projekte numatyti statybos darbai laikytini paprastojo remonto darbais, kuriais keičiama statinio išvaizda. Techninio projekto sprendiniai turėtų būti keičiami prieš gaunant statybos leidimą, jie negalėtų būti keičiami statybos darbų vykdymo ir darbo projekto rengimo metu, o turėtų būti detalizuoti/pakeisti/papildyti prieš pradedant statybos darbus. Naujai įrengiamas tiltelis neturės įtakos esamai ventiliacinei angai prie įvažiavimo į garažą, esama anga ir tiltelis neturi bendros įtakos vienas kito konstrukcijai ir eksploatacijai. Jokios papildomos (kitokios nei statinyje) įrengiant tiltelį nėra numatytos. Supaprastintame projekte nėra numatyta ar aprašyta jokių apšvietimo ar patalpų paženklinimo sprendinių. Projekte nėra numatytų jokių apšvietimo sprendinių, kaip ir priemonių, kad ant tiltelio esantis apšvietimas neakintų vairuotojų. Supaprastintame projekte nėra specifikuota (aiškiai nurodyta), koks turi būti tiltelio aukštis ar bet koks kitoks ženklinimas. Atsižvelgus ne į projekto sprendinius, o į gyventojų prašymus (įvertinant šalia vykdomą ūkinės veiklos specifiką), galėtų būti įdiegiamos papildomos priemonės mažinančios triukšmą, tačiau tai neprivaloma atlikti pagal galiojančius statybos techninius reglamentus. Byloje esančiame supaprastintame projekte nėra numatyti tiltelio sukeliamo triukšmo bandymai po statybos darbų, tačiau pagal statybos techninius reglamentus ar kitas susijusias taisykles tokie bandymai neprivalomi. Pateiktame projekte nėra techninių specifikacijų, medžiagiškumo ar kitų susijusių duomenų, todėl pagal esamą projektą neįmanoma nustatyti projektuojamo tiltelio atsparumo ugniai bei ar įrengtas tiltelis gaisro atveju keltų papildomą pavojų atsižvelgiant į planuojamą medinę tiltelio dangą bei jo tinkamumą evakuacijai. Vertinant projekte pateiktus tiltelio sprendinius, jo įrengimo būdas nežinomas, nes nepateiktos numatomų naudoti medžiagų ir įrangos detalios charakteristikos, bendrus reikalavimus dėl ilgio ir pločio atitinka. Projekto sprendiniuose nėra vienareikšmiškai nuspręsta ir apsibrėžta iš technologinės pusės, ar tai evakuacinis išėjimas, ar pakabinamas tiltelis, ar papildomas išėjimas.

33.       Teismo

Dėl apeliacinio skundo pagrįstumo

34.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta asmens konstitucinė teisė į nuosavybę – savininkas turi teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, t. y. atlikti su jam priklausančiu turtu bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys privalo nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų.

35.       Nuosavybės teisė nėra absoliuti, o nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas. Toks teisių ir pareigų derinimas pasireiškia įstatymais ne tik įtvirtinant savininko teises, bet ir nustatant atitinkamus draudimus tiek kitiems asmenims, tiek jam pačiam. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2002-09-19, 2005-05-13, 2008-05-20 nutarimai). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (Konstitucinio Teismo 2002-03-14, 2002-09-19 nutarimai).

36.       Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Vadovaujantis CK 4.72 straipsnio 2 dalimi, bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

37.       Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

38.       Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastate, kuriame yra ieškovei priklausančios Patalpos, įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija. Butų savininkų bendrija, pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, įgyvendina pastato patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, jiems atstovaudama.

39.       Šiuo atveju byloje bendrijos narių susirinkimo metu priimtas sprendimas neduoti ieškovei sutikimo įsirengti tiltelį ir antrąjį įėjimą į ieškovei nuosavybės teise priklausančias Patalpas nėra ginčijamas ir ieškovės reikalavimas dėl tokios teisės gavimo reiškiamas kiekvienam bendraturčiui atskirai. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar bendraturčiai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovės norimiems darbams atlikti. 

40.       Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių bylų atvejais, t. y. ieškovui ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). Pažymėtina, jog kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti.

41.       Pagal kasacinio teismo praktiką, tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – statinio planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018). Dabartinės redakcijos Statybos įstatyme projektinių pasiūlymų sąvoka pateikiama 2 straipsnio 45 dalyje – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, – t. y. savo esme nesiskiria nuo įtvirtintosios ankstesnėje redakcijoje.

42.       Pažymėtina, jog bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002). Taigi, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Statytojas privalo tinkamai parengti ir pateikti kitam bendraturčiui asmeniui visą svarbią informaciją apie konkretų statybos teisės įgyvendinimo būdą, kurio rezultatai gali turėti potencialios neigiamos įtakos jo teisėtiems interesams, o esant reikalui, šią informaciją paaiškinti ar papildyti (Vilniaus apygardos teismo 2017-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-598-258/2017).

43.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ieškovės pateiktas UAB „Ponama“ parengtas ieškovės Patalpų paprastojo remonto projektas nėra pakankamas siekiant informuoti bendraturčius apie planuojamus statybos darbus.  Nors ieškovė nurodo, jog visos atsakovų abejonės, nurodytos bendrijos narės išplatintame 2016-07-20 elektroniniame laiške yra pašalintos, kadangi dėl ieškovės pateikto projekto tinkamumo ir nekenkimo pagrindinio pastato būklei išsamiai pasisakyta eksperto išvadoje, tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Iš nurodyto laiško matyti, jog bendraturčiai kėlė klausimus dėl galimai suprastėsiančio matomumo į požeminį parkingą įvažiuojančioms ir išvažiuojančioms mašinoms, tiltelio poveikio pastato laikančiosioms konstrukcijoms, apskritai antro įėjimo įrengimo būtinybės ir naudos. Tuo tarpu minėtame ekspertizės akte konstatuota, jog pagal ieškovės pateiktą statybos darbų projektą, dėl duomenų neišsamumo, į dalį ekspertui pateiktų klausimų nėra galimybės atsakyti. Akte aiškiai nurodyta, jog: 1) sprendžiant ar antrojo išėjimo įrengimas turės įtakos statinio sienoms, jų patvarumui, laikomajai galiai, reikalingas parengtas techninis projektas; 2) projekte pateikti duomenys nepakankami pasisakyti apie galimą tiltelio įrengimo įtaką viso pastato būklei; 3) dėl duomenų nepakankamumo nėra galimybės atsakyti į klausimą, ar iš pateiktų projekto sprendinių įmanoma nustatyti, kad ieškovė numatė visas galimas rizikas dėl įrengiamo tiltelio ar jo dalių, kad nebūtų daroma kokia nors neigiama įtaka įvažiavimo patogumui, saugumui; 4) projekte nėra numatytų jokių apšvietimo sprendinių, kaip ir priemonių, kad ant tiltelio esantis apšvietimas neakintų vairuotojų; 5) nėra aiškiai nurodyta, koks turi būti tiltelio aukštis ar bet koks kitoks ženklinimas; 6) pateiktame projekte nėra techninių specifikacijų, medžiagiškumo ar kitų susijusių duomenų, todėl pagal esamą projektą neįmanoma nustatyti projektuojamo tiltelio atsparumo ugniai bei ar įrengtas tiltelis gaisro atveju keltų papildomą pavojų atsižvelgiant į planuojamą medinę tiltelio dangą bei jo tinkamumą evakuacijai. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, akivaizdu, jog ieškovės projektas neleidžia įsitikinti dėl matomumo išvažiuojant iš požeminės aikštelės, ketinamų atlikti statybos darbų įtakos namo konstrukcijoms. Pagal ieškovės pateiktą projektą nėra aišku, ar tiltelis atitiks evakuaciniam keliui keliamus reikalavimus, ar bus padengtas nedegiomis medžiagomis. Projekte pateikti tiltelio įrengimo brėžiniai, vizualizacijos nurodytų abejonių ir neaiškumų nepaneigia.

44.       Pažymėtina, jog bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009). 

45.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tuo, jog projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019).

46.       Taigi, bendraturčių atsisakymas yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia bendraturčių, kaip savininkų, teises (iš esmės sunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bendraturčių nesutikimas leisti ieškovei atlikti jos norimus statybos darbus yra protingai motyvuotas, o nurodytos rizikos – pagrįstos. Ieškovė argumentuoja, jog atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog dėl ieškovės ketinamų atlikti darbų jie patirtų nuostolių, o tiltelio įrengimas jokių papildomų darbo vietų nesukurs, Patalpų ploto nepadidins, Patalpų paskirties nepakeis. Atsižvelgiant į tai, jog dėl ieškovės projekte pateiktos informacijos neišsamumo į dalį atsakovams rūpimų klausimų nėra galimybės atsakyti, laikytini pagrįstais atsakovų nuogastąvimai dėl to, jog ieškovės ketinami atlikti darbai gali pakenkti bendrų pastato konstrukcijų būklei, įrengus tiltelį padaugėtų nemalonių garsų, tiltelis mažins matomumą įvažiuojant į garažą, be to, įrengus tiltelį jis taptų bendrojo naudojimo objektu ir jo priežiūra bei išlaikymu turėtų rūpintis visi bendraturčiai. Sutiktina, jog tiltelio ir antrojo įėjimo į ieškovės Patalpas įrengimas nepakeis Patalpų dydžio, tačiau tiltelio įrengimas neabejotinai susijęs su didesniu žmonių srautu, o tai susiję su daugiabučio pastato infrastruktūros naudojimu, padidėjusiu triukšmu ir pan. Spręstina, jog atsakovai tinkamai pagrindė potencialų neigiamą poveikį, kuris jų interesams galėtų kilti įvykdžius ginčo statybos darbus. Tuo tarpu aplinkybė, jog projektą parengęs architektas V. K. prisiima atsakomybę už tai, kad jo parengtame projekte detalizuoti tiltelio įrengimo darbai nepadarys neproporcingos žalos ginčo namui, kad namas po tokių darbų nesugrius, nepablogės jo konstrukcinė būklė, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi tai savaime nepašalina atsakovų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmės, kylančios dėl ieškovės norimų atlikti statybos darbų.

47.       Nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės projekte nurodytos informacijos apie ketinamus atlikti darbus išsamumo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai įvardinęs planuojamus statybos darbus kaip rekonstrukcijos, o ne kaip paprastąjį remontą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualia ginčo situacijai kasacinio teismo praktika ir pateiktais bendro pobūdžio išaiškinimais dėl bendraturčių teisės ir motyvų atsisakyti duoti sutikimą namo pertvarkymo darbams atlikti, todėl tai, jog šiuo atveju byloje sprendžiama konkrečiai dėl ieškovės siekiamų paprastojo remonto darbų, o ne pastato rekonstrukcijos, teisinės reikšmės neturi. Pirmosios instancijos teismo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose buvo pateikti bendri aktualūs teismo išaiškinimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo bendraturčių sutarimu, o ne sprendžiama išimtinai dėl projektinių pasiūlymų išsamumo siekiant atlikti būtent rekonstrukcijos darbus.

48.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, jog ieškiniu ji siekia įgyvendinti jai nustatytą pareigą užtikrinti Patalpose dirbančių asmenų saugumą gaisro atveju bei pritaikyti Patalpas žmonių su negalia poreikiams tam, kad minėtus asmenis ji galėtų darbinti savo įmonių grupėje. Ieškovės teigimu, byloje įrodyta, jog Patalpos neatitinka nuo 2011-01-01 įsigaliojusių Gaisrinės apsaugos pagrindinių reikalavimų ir 2011-03-01 jas papildančių Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių priešgaisrinės saugos reikalavimų, nes jose yra tik vienas išėjimas, kai tuo tarpu, atsižvelgiant į Patalpų dydį ir teisinį reglamentavimą, turėtų būti du, o ir esamas vienas išėjimas turi būti pritaikymas žmonių su negalia evakuacijai. 

49.       Įrodinėdama Patalpų neatitikimą priešgaisrinės saugos reikalavimams, ieškovė remiasi UAB „Gaisriniai tyrimai“ sudaryta specialisto išvada ir 2018-08-06 ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, aktu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove, jog šie dokumentai įrodo, jog ieškovės patalpos neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų.

50.       Pagal Gaisrinės apsaugos pagrindinių reikalavimų 102 punktą, iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du evakavimosi keliai. Evakavimosi kelių ilgių patalpose iki evakuacinio išėjimo reikalavimus numato Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių 82 punktas.

51.       Byloje nustatyta, kad į ieškovės Patalpas patenkama per vienintelį įėjimą, lauke nusileidus laiptais į pusrūsį (1 t. e. b. l. 8-9). UAB „Gaisriniai tyrimai“ sudaryta specialisto išvadoje nurodoma, jog ieškovės patalpos netenkina Gaisrinės apsaugos pagrindinių reikalavimų 102 punkte ir Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių 82 punkte numatytų reikalavimų, nes jose yra numatytas tik vienas evakuacinis išėjimas ir atstumas nuo toliausios žmonių buvimo vietos yra apie 33 m. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, jog ieškovei visos Pastato aukšto, kuriame yra ir ieškovės Patalpos, patalpos nepriklauso ir nurodytame aukšte yra ir kitų išėjimų. Ieškovės pateikta UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvada vertintina kritiškai ir dėl to, jog ji sudaryta ne valstybinės institucijos, o ieškovės privačiu užsakymu. Pažymėtina, jog ieškovės Patalpos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, jų baigtumas – 100 proc. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovai, nurodyti duomenys suteikia pagrindą teigti, jog Patalpos atitinka visus priešgaisrinius reikalavimus ir kitus projektinius reikalavimus, kurių faktinis atitikimas yra tikrinamas užbaigiant statybą. Oficialių institucijų duomenų, paneigiančių šią išvadą, byloje nėra.

52.       Priešingai nei nurodo ieškovė, 2018-08-06 ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, akte nėra nurodyta, jog ieškovės įsigytos Patalpos šiuo metu neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Iš šio akto matyti, jog tokia situacija susiklostytų, jei ieškovė įsigytose Patalpose įrengtų planuojamas 34 darbo vietas. Pateiktame akte pažymėta, jog vienas evakuacinis išėjimas iš objekto atitinka gaisrinę saugą remontuojančių teisės aktų reikalavimus, kai objekte būna iki 5 žmonių ir evakuacinis išėjimas iš jų numatytas tiesiai į lauką. Ieškovės turimose Patalpose yra vienas išėjimas į lauką, todėl nėra pagrindo teigti, jog Patalpos pagal jų esamą būklę neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų.

53.       Ieškovė taip pat nurodo, jog tiltelio įrengimo būtinybę pagrindžia tai, jog turimos Patalpos yra nepritaikytos žmonių su negalia patekimui į jas, o 2018-08-06 ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, akte nurodyta, kad visi evakuaciniai keliai turi būti pritaikyti žmonėms su negalia. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės objektyvų poreikį įėjimą į turimas Patalpas pritaikyti neįgaliesiems. Kritiškai vertinamas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog tokių duomenų ieškovė pateikti negali, kadangi ji negali įdarbinti asmenų su negalia, kol neturi jiems pritaikytų patalpų. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų net apie ieškovės ketinimus įdarbinti neįgaliuosius asmenis – byloje nėra duomenų, kad bent viena iš ieškovės įmonių grupei priklausančių įmonių faktiškai yra įdarbinusi neįgalius asmenis, kad būtų vykdomos tokių darbuotojų atrankos, kad ieškovė ketintų ir turimų Patalpų vidų pritaikyti asmenims su negalia ar pan. Pažymėtina, jog ieškovės Patalpose yra įrengtas antresolinis aukštas, tačiau ieškovė nenurodė, kaip Patalpų vidus būtų atitinkamai pritaikytas neįgaliesiems.

54.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

55.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog jos teisė įsirengti antrąjį evakuacinį išėjimą ir tokiu būdu turėti galimybę įsteigti papildomas darbo vietas, yra paneigta ir nepagrįstai varžoma. Kaip pagrįstai ieškovei nurodė pirmosios instancijos teismas, ši teisė turi būti įgyvendinama ne bet kaip, o ją derinant kartu su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais. Tai, jog ieškovė įsigydama Patalpas turėjo lūkestį jose įrengti 34 darbo vietas, savaime nereiškia, jog šiam tikslui siekiant pritaikyti Patalpas ieškovės norimu būdu, gali būti paneigtos kitų bendraturčių teisės. Bylos duomenys įrodo, jog ieškovei buvo žinomos bendraturčių abejonės dėl ieškovės numatytų statybos darbų atlikimo, tačiau pateiktas projektas nebuvo tikslinamas, kiti variantai nebuvo svarstomi.

56.       Sutiktina su atsakovų argumentais, jog iš ieškovės pozicijos galima spręsti, jog ieškovė neatskleidžia tikrųjų siekių įsirengti antrąjį įėjimą į Patalpas. Deklaruodama antrojo išėjimo ir tiltelio įrengimo būtinybę dėl ieškovės Patalpose dirbančių asmenų saugumo ir neįgaliųjų asmenų poreikių, ieškovė, bendraturčiams nesutinkant su ieškovės pasiūlytu projektu, jokių alternatyvių projektų nepateikė. Pagal ieškovės pateiktą 2018-08-06 ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, aktą, esant žmonių skaičiui nuo 6 iki 15 žmonių, leidžiama numatyti antrą išėjimą vertikaliomis kopėčiomis pro 0,6x0,8 m dydžio liuką arba 0,75x1,5 m dydžio pritaikytą išlipti langą. Viešai prieinamais duomenimis, šiuo metu ieškovės įmonėje dirba 6 asmenys, todėl ieškovei, siekiant užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus, šiuo metu užtektų įsirengti evakuacinį liuką. Duomenų, jog ieškovė šį variantą svarstytų, nėra. Byloje taip pat nėra ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pagrindžiančių duomenų, jog iš tiesų nėra techninės galimybės įrengti liftą prie esamo įėjimo į ieškovės patalpas, siekiant užtikrinti ketinamų įdarbinti neįgaliųjų asmenų patekimą į Patalpas, o planuojamas įrengti tiltelis yra vienintelis variantas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, siekdama pritaikyti Patalpas priešgairinės saugos reikalavimams (jeigu jose dirbtų daugiau žmonių) ir neįgaliujų poreikiams, būtų svarsčiusi kitus variantus ir juos teikusi bendraturčiams.

57.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

58.       Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas šališkai vertino byloje esančius įrodymus, iškraipydamas jų esmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys, matyti, kad teismas nurodė visus byloje esančius įrodymus, tiksliai pacitavo ekspertizės akto išvadas, atsižvelgė į esminius ieškovės argumentus ir byloje esančius duomenis, tinkamai juos įvertino. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Tuo tarpu įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų ieškovė, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

59.       Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, jog, ieškovės manymu, teismas atsakovams V. F. ir D. L. priteisė nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos neatitinka realiai suteiktų teisinių paslaugų apimties, atsakovų atstovo pateiktose sąskaitose už atstovavimą teismo posėdžiuose nurodytas ilgesnis laikas nei truko teismo posėdis.

60.       Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

61.       Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo V. F. naudai priteisė 3 601,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui D. L. – 3 425,79 Eur. Abu atsakovai buvo atstovaujami atstovo advokato P. M.. Nėra pagrindo sutikti su ieškove dėl nurodytų išlaidų nepagrįstumo, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, šių atsakovų atstovo išrašytos sąskaitos buvo ne tik už dalyvavimą teismo posėdžiuose, tačiau taip pat ir už pasirengimą jiems, kitas suteiktas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, nurodyto dydžio išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, atsižvelgus į suteiktų paslaugų kompleksiškumą, į bylos apimtį (šiuo metu – 11 tomų), taip pat į tai, jog byloje buvo paskirta ekspertizė, laikytinos pagrįstomis ir neviršijančiomis protingo už tokias paslaugas mokėtino išlaidų dydžio.

62.       Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

63.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą sprendimą, kad atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovei atlikti remonto darbus pagal UAB „Ponama“ projektą, kadangi pasirinktas tokios teisės įgyvendinimo būdas kelia grėsmę bendraturčių interesų pažeidimui. Skundžiamo sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

65.       Trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš ieškovės 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą. Atsakovai D. L. ir V. F. prašo iš ieškovės priteisti 2 983,86 Eur (po 1 491,93 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikti nurodytas išlaidas pagrindžiantys duomenys, išlaidos pripažintos pagrįstomis.

66.       Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės trečiajam asmeniui DNSB (duomenys neskelbtini) priteisiama 1 452 Eur, o atsakovams D. L. ir V. F. po 1 491,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ieškovės UAB „TG group“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „TG group“ (įmonės kodas 300149940) trečiajam asmeniui DNSB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 302413958) 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „TG group“ (įmonės kodas 300149940) atsakovui D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 49,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „TG group“ (įmonės kodas 300149940) atsakovui V. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 49,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                          Ramunė Mikonienė

                                         Asta Pikelienė

                                         Laima Ribokaitė