Civilinė byla Nr. e2-4074-599/2021 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36571-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 01 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,

sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovui I. H.,

ieškovo atstovui advokatui Valdemarui Kovalevskiui,

atsakovo atstovui advokatui Valentui Mitrauskui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Canaba“ dėl žalos (nuostolių) priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas I. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ir prašė : pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Canaba“ 2019 m. balandžio 2 d. Atlygintinių paslaugų sutartį nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai ; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 21 926,63 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 1054,62 Eur delspinigių ; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo byloje dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo : nuo 22 699,01 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nuo 282,24 Eur dydžio sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. tarp ieškovo, t. y. kaip ūkininko, ir atsakovės buvo sudaryta Atlygintinių paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą iš atsakovės pateiktos sėklos suteikti atsakovei kanapinių šeimos sėjamųjų kanapių Austa SK veislės B kategorijos sėklos dauginimo bei su tuo susijusias paslaugas ir pateikti (parduoti) atsakovei visą paslaugomis skurtą produktą – gautą sėjamųjų kanapių sėklą, o atsakovė įsipareigojo už produktą mokėti sutartyje nurodytą kainą, t. y. 2500,00 Eur/t + PVM kainą už atitinkamai sėklos rūšiai taikomus reikalavimus atitinkančio tinkamai išvalyto, išdžiovinto ir supakuoto produkto (sutarties 4.1.1. papunktis), bei 1000,00 Eur/t + PVM kainą už atitinkamai sėklos rūšiai taikomus reikalavimus neatitinkančio tinkamai išvalyto, išdžiovinto ir supakuoto produkto (sutarties 4.1.2. papunktis). 2020 m. kovo 20 d. ieškovas pateikė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo, jog ieškovas sutartimi sutartas paslaugas suteikė, bei kad atsakovei tenka pareiga organizuoti produkto ir paslaugų priėmimą – perdavimą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. 2020 m. kovo 27 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovo pranešimą, kuriame nurodė, jog ieškovas suteikė tariamai pavėluotas paslaugas ir turėjo pareigą produktą paruošti bei jį pateikti iki 2019 m. gruodžio 31 d., o produktas tariamai nėra tinkamai paruoštas ir negali būti perimtas, kol nebus išduotos VATŽŪM kokybės patikrinimo pažymos, bei tai, kad atsakovė atsisako išimtinės teisės į produktą ir nutraukia sutartį. 2020 m. balandžio 15 d. ieškovas pateikė atsakovei raginimą dėl tinkamo sutarties vykdymo. Ieškovas nurodė, jog priešingai, negu teigia atsakovė, iškart po kanapių sėklų derliaus nuėmimo, atsakovė buvo informuota apie preliminarų nevalytų kanapių sėklų kiekį (16 - 18 tonos). Be to, dar daugiau, atsakovės atstovai ne kartą lankėsi ieškovo ūkyje, vis apžiūrėdavo ir tikrindavo žemės sklypus, kuriuose buvo auginamos kanapės – produktas, bei ieškovas nuolat bendradarbiavo su atsakove. Ieškovas taip pat išsamiai pasisakė, kad produktas yra tinkamai paruoštas ir privalo būti atsakovės perimtas. Be to, ieškovas nurodė, jog tarp šalių nebuvo susitarta (nei žodžiu, nei raštu), kad ieškovas tariamai produktą turėjo paruošti perdavimui būtent iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau pagal sutarties 1.4. punktą šalys susitarė, jog „paslaugų teikėjas gautą apie gauto produkto pasiėmimo terminus informuoja klientą nedelsiant po jo tinkamo paruošimo“, t. y. paslaugų suteikimo ir produkto paruošimo perdavimui įvykdymo terminas yra įforminamas bei siejamas su pranešimu apie paslaugų suteikimą. 2020 m. balandžio 27 d. atsakovė pateikė ieškovui atsakymą į raginimą dėl sutarties vykdymo, kuriame toliau laikėsi savo pozicijos, kad paslaugos tariamai nebuvo suteiktos ir produktas nebuvo pateiktas šalių numatytais terminais bei sutartyje nustatyta tvarka, be to, atsakovė neturi galimybės patikrinti ar produktas atitinka sutartyje keliamus reikalavimus. 2020 m. gegužės 28 d. ieškovas atsakovei pateikė pakartotinį raginimą dėl sutarties vykdymo, o atsakovė pateikė 2020 m. birželio 9 d. raštą dėl ieškovo raginimo.

Ieškovas taip pat nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d. informavo atsakovę apie tai, jog 2020 m. birželio 29 d. pakartotinai bus imami produkto mėginiai bei pasiūlė atsakovei dalyvauti produkto meginių ėmimo metu. 2020 m. lapkričio 10 d. ieškovas pateikė kartotinį reikalavimą dėl sutarties vykdymo. Ieškovas informavo atsakovę, jog gauta VATŽŪM augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažyma, kuri patvirtina tai, kad produkto kokybės rodikliai atitinka sutartį ir joje numatytus reikalavimus produktui, tačiau atsakovei toliau atsisakant vykdyti 2019 m.balandžio 2 d. sutartį bei remdamsis atsakovės 2020 m. kovo 27 d. rašte nurodytu išimtinės teisės įsigyti produktą atsisakymu, ieškovas informavo atsakovę, jog surado potencialų pirkėją ginčo produktui. Ir tokiu būdu 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovas pardavė potencialiam pirkėjui 12 810 kg iš bendro 13 650 kg kiekio, produkto už 8 967,00 Eur sumą, neįskaitant PVM, kainą (įskaitant PVM – 10 820,07 Eur), be to, 2021 m. kovo 3 d. ieškovas 840 kg produkto pardavė už 0,7 Eur dydžio kainą už vieną produkto kilogramą, t. y. už 588,00 Eur sumą, neįskaitant PVM, kainą (įskaitant PVM – 711, 48 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo iš sutarties kylančių prievolių, t. y. dirbtinai atsisakė priimti produktą bei sumokėti už produktą sutartyje numatytą kainą ieškovui, o taip pat atsakovė nevykdė ir kitų sutartyje numatytų bei atsakovei tenkančių pareigų, tokiu būdu ieškovas patyrė žalą (nuostolius), kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, dėl to atsakovei kyla pareiga ieškovui kompensuoti dėl netinkamo sutarties vykdymo padarytą 21 926,63 Eur žalą (nuostolius) bei 1054,62 Eur dydžio delspinigius. Atsakovė neįvykdė jai 2019 m. balandžio 2 d. sutartimi tenkančios pareigos priimti ieškovo suteiktas paslaugas, nors ieškovas buvo pateikęs visus įrodymus, kurie patvirtino tai, jog ginčo produktas ir jo kokybė pilnai atitiko sutartyje numatytus reikalavimus produktui. Be to, atsakovė atsisakė vykdyti sutartį ne tik vadovaudamasi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, bet ir aplinkybėmis, kurios susijusios su pačiai atsakovei tenkančių pareigų pažeidimu. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį bei priėmusi produktą, ieškovui būtų atitinkamai sumokėta 29 295 Eur suma, tačiau produktą pardavus kitam pirkėjui, ieškovas patyrė 19 740,00 Eur žalos (29 295 – 9555,00 Eur). Be to, taip pat ieškovas patyrė ir papildomų išlaidų, susijusių su kreipimusi į VATŽŪM – 250,63 Eur bei 1936,00 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, ieškovas iš viso patyrė 21 926,63 Eur žalą, už kurią šiuo atveju yra atsakinga būtent atsakovė, kadangi jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi tinkamai sutartį, t. y. sutartyje numatyta tvarka priėmusi produktą bei sumokėjusi ieškovui sutartyje numatytą produktą kainą, ieškovas nebūtų patyręs nei žalos, nei kitų papildomų išlaidų. Ieškovas, remiantis sutarties 5.2. punkto nuostatomis taip pat paskaičiavo atsakovei ir mokėtinus 1054,62 Eur dydžio delspinigius, kurie yra paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. (imtinai), taikant 0,02 procento dydžio delspinigius (iš viso už 180 dienų).

Ieškovas nurodė, kad 2020 m. kovo 17 d. atsakovė atsakyme į pranešimą nurodė, jog atsakovė atsisako išimtinės teisės į produktą bei nutraukia sutartį. Ieškovo giliu įsitikinimu, atsakovė sutartį nutraukė nepagrįstai bei neteisėtai, t. y. nesilaikant sutartyje, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) įtvirtintos tvarkos bei terminų. Viena vertus, ieškinyje nurodytos aplinkybės per se paneigia atsakovės deklaratyvius teiginius apie tariamą ieškovo nebendradarbiavimą ir (ar) netinkamą produkto paruošimą (kuo vadovaudamasis atsakovė tariamai nutraukė sutartį). Kita vertus, sutarties 9.1. punkto nuostatose yra įtvirtinta, jog sutartis gali būti nutraukta raštišku šalių susitarimu arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais. Nepaisant to, atsakovė taip ir neįrodė ir net neįrodinėja LR CK įtvirtintų sutarčių nutraukimo pagrindų egzistavimo. Be to, atsakovės deklaratyvus teiginys, kad ji sutartį vienašališkai nutraukia, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad atsakovė minėtą sutartinę pareigą įvykdė. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas sutartį nutraukti vienašališkai ir tuo tarpu, jeigu būtų daroma prielaida, jog sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, tai atsakovė tai darė neteisėtai bei nesilaikant sutartyje ir LR CK numatytų pagrindų ir tvarkos.

Dublike ieškovas taip pat nurodė, kad priešingai, negu teigia atsakovė, vadovaujantis LR CK 6.644 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sutartis savo esme bei paskirtimi yra rangos sutartis. Ieškovas sutartimi įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą (suteikti paslaugas) savo rizika pagal kitos šalies (atsakovės) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą atsakovei (produktą), todėl kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reikia vadovautis ne tik sutartimi, bet ir rangos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančiomis LR CK normomis (sutarties 11 punktas). Kita vertus, atsakovės subjektyvusis sutarties turinio vertinimas (t. y. kvalifikavimas) neturi įtakos atsakovės pareigai tinkamai vykdyti sutartį bei teisei nutraukti sutartinius įsipareigojimus sutartyje ir (arba) teisės aktuose numatyta tvarka ir terminais, todėl nepriklausomai nuo to, jog atsakovė informavo apie sutarties nutraukimą vadovaudamasi atlygintinius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, atsakovė tai darė nepagrįstai bei neteisėtai. Be to, net ir nutraukus atlygintinių paslaugų sutartį (nors sutartis šiuo atveju ir negali būti kvalifikuojama kaip atlygintinų paslaugų sutartis), vadovaujantis LR CK 6.721 straispnio 1 dalies nuostatose expressis verbis įtvirtinta kliento (atsakovės) pareiga sumokėti paslaugų teikėjui (ieškovui) kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento, atsakovė vis vien turi pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas bei atlyginti kitas ieškovės turėtas išlaidas. Be kita ko, ši atsakovės pareiga tiesiogiai įtvirtinta ir šalių sudarytos sutarties 9.2 punkto nuostatose.

Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas tariamai turėjo pareigą suteikti paslaugas, t. y. išauginti ir pateikti produktą iki 2019 m. gruodžio 31 d., kadangi toksai reikalavimas dėl konkretaus termino nebuvo pateiktas jokia forma (nei žodžiu, nei raštu). Nors atsiliepime į ieškinį ir referuojama į paslaugų teikimo specifikaciją, kurioje tariamai „aiškiai numatyta“, jog produktas atsakovei turėjo būti perduotas iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau, priešingai nei atsakovės siekiama sudaryti įspūdį, specifikacijoje produkto perdavimo terminas nėra numatytas. Sutarties 1.3 punkto nuostatose yra numatyta, kad atsakovė paslaugų teikimui įsipareigoja perduoti reikiamą sėklos kiekį iki 2019 m. gegužės 10 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovui kilo pareiga pradėti  paslaugos teikimą po to, kai jam buvo perduotas reikiamas sėklos kiekis. Kaip atsakovei žinoma bei ko atsakovė neginčija, ieškovas paslaugos teikimą pradėjo sutartyje numatyta tvarka ir šalių suderintais terminais. Be to, atsakovė nutyli ir tą aplinkybę, jog dar iki pranešimo pateikimo ieškovas informavo atsakovę apie jos pareigą organizuoti produkto priėmimą. Nepaisant to, atsakovė ieškovo raginimus ignoravo bei žodžiu nurodė, kad atsakovė turi kanapių sėklų perteklių, dėl ko atsisako prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

Ieškovas taip pat pažymėjo, kad pati atsakovė sutartyje bei specifikacijoje numatė reikalavimus produktui, todėl jeigu atsakovė teigia, jog produktas tariamai neatitinka jo numatytų reikalavimų, tai būtent šią aplinkybę atsakovė ir turi pilnai įrodyti. Atsakovė negali apsiriboti vien deklaratyviais teiginiais apie tai, kad atsakovė tariamai negali būti tikra, jog produktas tikrai yra Austa SK veislės B kategorijos kanapių sėkla. Pareiga organizuoti VATŽŪM atliekamą produkto kokybės patikrinimą tenka atsakovei. Nepaisant to, atsakovė šios pareigos ne tik neįvykdė, bet ir nepagrįstai bei nesąžiningai siekia ją perkelti būtent ieškovui. Ieškovas tinkamai įvykdė tiek sutartyje bei specifikacijoje numatytus savo sutartinius įsipareigojimus, tiek galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintus visus reikalavimus, ką patvirtina kartu su 2020 m. gegužės 28 d. ieškovo raštu pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent : 2019 m. rugpjūčio 12 d. pranešimas apie pluoštinių kanapių žydėjimo pradžią ; 2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešimas dėl pluoštinių kanapių produktų sandėliavimo ; 2019 m. rugsėjo 3 d. pluoštinių kanapių mėginio sudarymo aktai ; 2019 m. spalio 4 d. pažymos apie pluoštinių kanapių mėginyje nustatytą tetrahidrokanabinolio (THC) kiekį ; įsigytos pluoštinių kanapių sėklos, užsėtų plotų ir derliaus registracijos žurnalas (pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo 3 priedas) bei 2020 m. gegužės 11 d. dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažyma.

Ieškovas, pasisakydamas dublike dėl parduoto produkto kainos, nurodė, kad šiuo atveju esant tokiai situacijai ieškovas tiesiog buvo priverstas produktą parduoti paprastam vartojimui, o ne kaip sėklinę medžiagą dėl to, jog pagal 2013 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-867 patvirtintą Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir pluoštinių kanapių produktų tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašą, tokia teisė priklauso tik daugintojui, t. y. atsakovei. Tuo tarpu ieškovas yra tik produkto augintojas, dėl ko produktą ptsai ieškovas galėjo parduoti tik paprastam vartojimui. Ieškovo žiniomis, atsakovei yra išduotas sėklinės medžiagos aprobavimo aktas, kuris ir suteikia teisę produktą parduoti kaip sėklinę dauginamąją medžiaga. Nepaisant to, atsakovė šios teisės atsisakė, dėl ko, šiuo atveju neturi teisinio pagrindo kvestionuoti ieškovo produkto pardavimo kainos.

Teismo posėdžio metu ieškovas bei ieškovo atstovas argumentus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti pilnutinai.

Atsakovė UAB „Canaba“ pateikė teismui atsiliepimą ir nurodė, kad su ieškovo ieškiniais reikalavimas nesutinka. Atsakovė nurodė, jog sudarydama sutartį, atsakovė siekė vienintelio tikslo – panaudoti produktą 2020 metų sėjai, todėl šiuo atveju buvo susitarta, kad sutartis privalėjo būti įvykdyta iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir apie tai buvo informuotas ieškovas. Atitinkamai paslaugų teikimo specifikacijoje buvo aiškiai numatyta, jog paslaugos ir produktas atsakovei turėjo būti suteikti per 2019 metus – galutinis terminas 2019 m. gruodžio 31 d. Be to, atsakovė ir ieškovas šį terminą papildomai patvirtino ir žodžiu. Patsai ieškovas, būdamas profesionaliu ūkininku, puikiai suprato, jog sutartis privalėjo būti įvykdyta iki 2019 m. gruodžio 31 d., kadangi sutartį įvykdžius vėliau produktas 2020 metų sėjai negalėjo būti panaudotas. Šiuo atveju sutarties įvykdymo terminas atsakovei turėjo esminę reikšmę, kadangi sutarties kitu jos įvykdymo terminu atsakovė nebūtų ir sudariusi, nes tik tuomet, jeigu sutartis būtų įvykdyta iki 2019 m. gruodžio 31 d., tai atsakovė būtų galėjusi tinkamai pasirengti 2020 metų sėjai : pasirašyti sutartis su kitais ūkininkais dėl pluoštinių kanapių auginimo, užaugintos produkcijos – pluoštinių kanapių stiebelių tolimesnio perdirbimo ; atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su produkto sertifikavimu, jo kokybe, marketingo bei lauko paruošimo sėjai darbais ir kt. ir tik atlikus visus aukščiau nurodytus darbus, produktą buvo galima panaudoti 2020 metų sėjai ir patsai ieškovas puikiai žinojo šią aplinkybę, tačiau ieškovas sutarties nurodytu terminu neįvykdė ir apie tai atsakovės netgi neinformavo. Nepaisant to, atsakovė, veikdama geranoriškai ne kartą 2020 m. sausio – kovo mėnesiais telefonu kreipėsi į ieškovą, bandydama išsiaiškinti, ar sutartis yra vykdoma, kada ją planuojama įvykdyti ir kiek dar truks vėlavimas, tačiau visi atsakovės skambučiai buvo ignoruojami. Atsakovės įsitikinimu, toks ieškovo elgesys galėjo būti nulemtas to, jog produkto jis neturėjo ir sutartyje numatytų paruošiamųjų produkto darbų ieškovas atlikęs nebuvo. 2020 m. kovo 24 d., t. y. po ilgos pertraukos, ieškovas, puikiai suprasdamas, kad produktas atsakovei jau nėra reikalingas, susisiekė su atsakove bei deklaratyviai nurodė, jog produktas neva yra pagamintas, tačiau pabrėžtina, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog produktas buvo pagamintas sutartyse numatytomis sąlygomis (t. y. yra kokybiškas) ieškovas nepateikė. Atitinkamai 2020 m. kovo 27 d. atsakovė pranešimu sutartį nutraukė, kadangi : sutarties neįvykdžius iki 2019 m. gruodžio 31 d., produkto 2020 metų sėjai panaudoti buvo objektyviai neįmanoma – pavėlavus pristatyti produktą iki 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo įmanoma atlikti visų reikalingų veiksmų, susijusių su produkto sertifikavimu, marketingo ir lauko paruošimu sėjai ir kt. ; ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog produktas buvo pagamintas sutartyje numatytomis sąlygomis ir kad jis yra kokybiškas ; ieškovas nepateikė visų reikiamų leidimų, įskaitant ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM) pažymos apie produkto kokybę, be to, atsakovė iki šiol neturi (neturėjo) jokių objektyvių duomenų, jog produktas apskritai yra Austa SK veislės ; patsai produktas yra greitai gendantis, todėl jo nepanaudojus 2020 metų sėjai, produktas atsakovei tapo bevertis, be to, sutartimi ieškovas įsipareigojo atsakovei pateikti būtent AUSTA SK veislės produktą, o tuo tarpu, kaip teigia patsai ieškovas, 840 kg ieškinyje nurodomo ginčo produkto netgi neatitinka AUSTA SK veislės ir tai sudaro savarankišką bei pakankamą pagrindą ieškovo reikalavimams atmesti.

Atsakovė taip pat nurodė, jog sutartis buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai. Atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis LR CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovė sutartį galėjo nutraukti net ir nenustačius sutarties pažeidimo fakto, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovui neįvykdžius sutarties sutartu terminu, yra pripažintina, jog atsakovė teise nutraukti sutartį pasinaudojo visiškai pagrįstai bei teisėtai, kadangi ieškovo sutarties pažeidimai vertintini kaip esminiai sutarties pažeidimai. Kaip jau minėta, specifikacijoje buvo aiškiai numatyta, jog paslaugos bei produktas atsakovei turėjo būti suteikti per 2019 metus, be to, atsakovė ir ieškovas šį terminą papildomai patvirtino ir žodžiu ir šis terminas nagrinėjamu atveju šalims turėjo esminę reikšmę. Be to, atsakovė iki šiol iš ieškovo nėra gavusi jokios patikimos ir objektyvios informacijos apie : derliaus nuėmimo datą ir laiką ; nukultų sėklų drėgmę ; nukultų sėklų svorį ; džiovinimo ir sėklų valymo vietą ; nukultų sėklų pristatymo į džiovinimo ir valymo vietą datą ir laiką ; džiovinimo pradžios datą, laiką ; sėklų drėgmę džiovinimo pradžioje ; pašildyto oro džiovykloje temperatūrą ; džiovinimo pabaigos datą, laiką ; sėklų drėgmę džiovinimo pabaigoje ; sėklų svorį po džiovinimo ; sėklų valymo ir rūšiavimo vietą ; sėklų valymo ir rūšiavimo pradžią ; sėklų valymui naudotos valomosios tipą, valomosios sietus (skylių tipas, diametras) ; sėklų valymo pabaigą bei sėklų svorį po valymo ir rūšiavimo. Visų šių duomenų trūkumas neleidžia atsakovei įsitikinti, jog ieškovo pagamintas produktas apskritai yra kokybiškas bei yra Austa SK veislės ir tuo atveju, jeigu ieškovo produktas iš tiesų būtų buvęs kokybiškas ir ieškovas būtų informavęs atsakovę kur kas anksčiau, t. y. dar iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau ieškovas to nepadarė. Vietoj to, po ilgo atsakovės ignoravimo, ieškovas informavo apie tai, kad produktas neva jau paruoštas.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad atsakovės atžvilgiu šiuo atveju civilinė atsakomybė negali būti taikoma, kadangi atsakovė sutartį vykdė tinkamai, t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes sutartis aiškiai numato, jog atsakovei pareiga priimti ieškovo produktą kyla tik tuomet, jeigu paslaugos yra suteiktos, o patsai produktas yra pagamintas tinkamai (t. y. pagal sutarties sąlygas). Tuo tarpu šiuo atveju produktas yra netinkamas (neatitinka sutarties sąlygų) ir ieškovas pažeidė tiek produkto pristatymo terminus, tiek jo kokybės reikalavimus. Be to, atsakovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už tai, jog ieškovas produktą pardavė pigiau, negu už sutartyje numatytą kainą. Ieškinyje yra nurodoma, kad atsakovė turėtų atlyginti kainų skirtumą, kuris susidarė tarp sutartyje nurodytos kainos už produktą ir tos, už kurią ieškovas produktą pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrolitimpex“. Atsakovės žiniomis, produktas buvo parduotas ne sėklininkystei, kaip buvo numatyta sutartyje, o paprasčiausiam pramoniniam naudojimui, būtent todėl produktas buvo parduotas pigiau, negu sutartyje šalių numatyta kaina. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, pagrindžiančių tai, kad produktą jis siekė parduoti už didesnę kainą, t. y. kartu su ieškiniu nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys apie tai, jog ieškovas kreipėsi į daugiau potencialių pirkėjų ir kt. Atitinkamai šiuo atveju ieškovui kyla pareiga įrodyti, jog produktą UAB „Agrolitimpex“ jis pardavė protingomis sąlygomis bei siekdamas sumažinti savo finansinius praradimus. Be to, atsakovė nagrinėjamu atveju elgėsi sąžiningai ir geranoriškai, t. y. atsakovė atsisakė savo išimtinių teisių į produkto įgijimą bei suteikė galimybę ieškovui pačiam realizuoti produktą jo pasirinktam trečiajam asmeniui, gaunant patirtų išlaidų atlyginimą, būtent todėl ieškinyje nurodomi ieškovo finansiniai praradimai negali būti kompensuojami sutarties besilaikiusios ir geranoriškai veikusios atsakovės sąskaita.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovo ieškininis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo taip pat yra vertintinas kaip absoliučiai nepagrįstas, kadangi sutartis yra nutraukta, todėl sutarties nuostatos, numatančios delspinigius, šiuo atveju negalioja. Be to, atsakovė neturėjo ir neturi pareigos sumokėti sutartyje numatytos produkto kainos, o ir ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra vertintini kaip neprotingai dideli, todėl negali būti priteisiami (LR CK 6.258 strapsnio 3 dalis).

Triplike atsakovė nurodė, jog šalių sudaryta sutartis yra kvalifikuotina kaip paslaugų, todėl atsakovės teisė ją nutraukti iš esmės nėra ribojama, todėl atsakovė šia teise pasinaudojo teisėtai bei pagrįstai. Be to, šiuo atveju šalių sutartimi buvo susitarta dėl sėklos dauginimo bei su tuo susijusių paslaugų suteikimo. Atsakovė pagal sutartį ieškovui pateikė sėklas, kurios ieškovo ir buvo padaugintos. Pačios sėklos (bet kokia forma) niekada nepriklausė ieškovui, kadangi pagal teisės aktus ieškovas netgi neturi teisės jų turėti nuosavybės teise. Ieškovas iš esmės veikė tik kaip sėklų dauginimo paslaugų teikėjas ir vienintelė ieškovo pareiga buvo suteikti tinkamos kokybės sėklos dauginimo paslaugas atsakovei. Ieškovas netgi nesukūrė jokio naujo produkto, kadangi ieškovas, suteikdamas paslaugas atsakovei, paprasčiausiai tik padaugino atsakovės jam pateiktas sėklas ir tuo tarpu po dauginimo proceso gauta sėjamųjų kanapių sėkla (produktas) yra (buvo) neatskiriama pačių paslaugų dalis. Ieškovui nesuteikus paslaugų, produktas nebūtų buvęs pagamintas. Be to, produktas negali būti vertinamas kaip atskiras objektas, dėl kurio sutartimi susitarė ieškovas ir atsakovė. LR CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatose numatyta paslaugų gavėjo teisė nutraukti paslaugų sutartį yra besąlyginė ir ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (paslaugos teikėjo veiksmais, teisinio ar ekonominio kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumu ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju ieškovui tinkamai neįvykdžius sutarties, yra pripažintina, jog atsakovė teise nutraukti sutartį pasinaudojo visiškai pagrįstai bei teisėtai.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad sutarties įvykdymo terminas 2019 m. gruodžio 31 d. šalims buvo aiškus nuo pat pradžių ir tai nėra jokia gynybinė atsakovės versija, todėl nepagrįstais yra laikytini ieškovo argumentai apie tai, jog dėl šio termino neva šalių nebuvo susitarta nei žodžiu, nei raštu. Be to, sutarties specifikacijoje yra aiškiai išskirti sezonai ir yra nurodyta, ką ieškovas jų metu privalėjo padaryti ir nėra bei nebuvo jokio reikalo papildomai nurodyti, kad šiuo atveju turima omenyje būtent 2019 metų sezonus, kadangi ši aplinkybė buvo savaime suprantama tiek ieškovui, tiek atsakovei. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su ieškovo siūlomu sutarties įvykdymo termino aiškinimu, t. y. kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai nustatyti sutarties įvykdymo terminą. Ieškovas šią savo poziciją grindžia sutarties 1.4 punkto nuostatomis, tačiau pažymėtina tai, jog sutarties 1.4 punkto nuostatos ieškovui jokiu būdu nesuteikia teisės vienašališkai nustatyti sutarties įvykdymo termino. Sutarties 1.4 punkto nuostatose paprasčiausiai yra įtvirtina ieškovo pareiga pranešti atsakovei apie tinkamai paruoštą produktą, be to, ieškovo kartu su ieškiniu bei dubliku pateikiami dokumentai nesudaro pagrindo užtikrintai teigti, jog produktas pilnai atitinka sutarties nuostatas (t. y. yra kokybiškas), kadangi jie neatskleidžia visų duomenų, reikalingų produkto kokybei įvertinti. Juolab, vėliau pateikti atitinkami dokumentai nepakeičia to fakto, kad produktas 2020 metų sėjai negalėjo būti panaudotas. Dar daugiau, vadovaujantis specifikacija, ieškovas dar 2019 metų rudenį privalėjo : patikrinti sėklų (produkto) kokybę (drėgnumą, dygimo energiją, daigumą, švarumą ir kt.) bei informuoti apie tai atsakovę ; gavus etiketes, užsiūti maišus, kad nebūtų galimybės atidaryti maišų nepažeidus etiketės bei informuoti apie tai atsakovę bei sėklą (produktą) saugoti sausuose, vėsiuose, vėdinamuose sandėliuose, tačiau jokių įrodymų apie tai, jog šie veiksmai ieškovo buvo atlikti 2019 metų rudenį ieškovas nepateikė nei su 2020 m. kovo 20 d. pranešimu, nei kartu su ieškiniu, nei su dubliku.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas argumentus, išdėstytus atsakovės procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

  Ieškinys tenkintinas dalinai.

  Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. tarp ieškovo, t. y. kaip ūkininko, ir atsakovės buvo sudaryta Atlygintinių paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą iš atsakovės pateiktos sėklos suteikti atsakovei kanapinių šeimos sėjamųjų kanapių Austa SK veislės B kategorijos sėklos dauginimo bei su tuo susijusias paslaugas ir pateikti (parduoti) atsakovei visą paslaugomis skurtą produktą – gautą sėjamųjų kanapių sėklą, o atsakovė įsipareigojo už produktą mokėti sutartyje nurodytą kainą, t. y. 2500,00 Eur/t + PVM kainą už atitinkamai sėklos rūšiai taikomus reikalavimus atitinkančio tinkamai išvalyto, išdžiovinto ir supakuoto produkto (sutarties 4.1.1. papunktis), bei 1000,00 Eur/t + PVM kainą už atitinkamai sėklos rūšiai taikomus reikalavimus neatitinkančio tinkamai išvalyto, išdžiovinto ir supakuoto produkto (sutarties 4.1.2. papunktis). Iš bylos medžiagos turinio nustatyta, jog 2020 m. kovo 20 d. ieškovas pateikė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo, jog ieškovas sutartimi sutartas paslaugas suteikė, bei kad atsakovei tenka pareiga organizuoti produkto ir paslaugų priėmimą – perdavimą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Iš bylos medžiagos turinio taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 27 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovo pranešimą, kuriame nurodė, jog ieškovas suteikė tariamai pavėluotas paslaugas ir turėjo pareigą produktą paruošti bei jį pateikti iki 2019 m. gruodžio 31 d., o produktas tariamai nėra tinkamai paruoštas ir negali būti perimtas, kol nebus išduotos VATŽŪM kokybės patikrinimo pažymos, bei tai, kad atsakovė atsisako išimtinės teisės į produktą ir nutraukia sutartį. Iš 2020 m. balandžio 15 d. ieškovo raginimo turinio nustatyta, jog ieškovas pateikė atsakovei raginimą dėl tinkamo sutarties vykdymo, be to, ieškovas nurodė, kad priešingai, negu teigia atsakovė, iškart po kanapių sėklų derliaus nuėmimo, atsakovė buvo informuota apie preliminarų nevalytų kanapių sėklų kiekį (16 - 18 tonos). Iš 2020 m. balandžio 27 d. atsakovės atsakymo turinio nustatyta, jog atsakovė pateikė ieškovui atsakymą į ieškovo raginimą dėl sutarties vykdymo, kuriame toliau laikėsi savo pozicijos, kad paslaugos tariamai nebuvo suteiktos ir produktas nebuvo pateiktas šalių numatytais terminais bei sutartyje nustatyta tvarka, be to, atsakovė neturi galimybės patikrinti ar produktas atitinka sutartyje keliamus reikalavimus. Be to, 2020 m. gegužės 28 d. ieškovas atsakovei pateikė pakartotinį raginimą dėl sutarties vykdymo, o atsakovė pateikė 2020 m. birželio 9 d. raštą dėl ieškovo raginimo. Iš bylos medžiagos turinio nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. ieškovas informavo atsakovę apie tai, jog 2020 m. birželio 29 d. pakartotinai bus imami produkto mėginiai bei pasiūlė atsakovei dalyvauti produkto meginių ėmimo metu ; be to, 2020 m. lapkričio 10 d. ieškovas pateikė kartotinį reikalavimą atsakovei dėl sutarties vykdymo bei ieškovas informavo atsakovę, kad gauta VATŽŪM augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažyma, kuri patvirtina tai, jog produkto kokybės rodikliai atitinka sutartį ir joje numatytus reikalavimus produktui, tačiau atsakovei toliau atsisakant vykdyti 2019 m. balandžio 2 d. sutartį bei remdamsis atsakovės 2020 m. kovo 27 d. rašte nurodytu išimtinės teisės įsigyti produktą atsisakymu, ieškovas informavo atsakovę, jog surado potencialų pirkėją ginčo produktui. Iš bylos medžiagos turinio taip pat nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovas pardavė potencialiam pirkėjui 12 810 kg iš bendro 13 650 kg kiekio, produkto už 8 967,00 Eur sumą, neįskaitant PVM, kainą (įskaitant PVM – 10 820,07 Eur) bei 2021 m. kovo 3 d. ieškovas 840 kg produkto pardavė už 0,7 Eur dydžio kainą už vieną produkto kilogramą, t. y. už 588,00 Eur sumą, neįskaitant PVM, kainą (įskaitant PVM – 711, 48 Eur).

  Sutinkamai su LR CK 6.193 straipsnio 1-5 p. p. nuostatomis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

  Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ne kartą yra konstatuota, jog kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus (LR CK 6.193 str. 1 d.) ir teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius sutartinius įsipareigojimus. Vis dėlto, nors sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas – lemia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti ir jeigu šalių ketinimai nesutampa, tai didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (LAT 2009-07-27 nutartis Nr. 3K-3-261/2009 ; LAT 2012-11-29 nutartis Nr. 3K-3-521/2012).  

  Be to, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyviojo sutarties aiškinimo būdą, prioritetas yra teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (LAT 2007-06-22 nutartis Nr. 3K-3-290/2007 ; LAT 2012-04-10 nutartis Nr. 3K-3-139/2012). Be to, taip pat yra reikšminga ir LR CK 6.193 str. 5 d. nuostatose nustatyta bendroji taisyklė, jog sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu bei kitokiais šalių veiksmais ir tai padeda nustatyti tikruosius šalių ketinimus pagal atliktus veiksmus (neveikimą) (LAT 2013-03-04 nutartis Nr. 3K-3-93/2013).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

Sutinkamai su LR CPK nuostatomis šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Iš visos bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų tinkamo aiškinimo, jų tinkamo suvokimo ir iš tai kylančių teisinių pasėkmių.

Ieškovas ir ieškovo atstovas tiek ieškovo procesiniuose dokumetuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė šias esmines aplinkybes, kuriomis iš esmės ir yra grindžiamas ieškovo ieškinys : ieškovas tinkamai ir laiku įvykdė visas savo sutartines pareigas, kyliančias iš šalių pasirašytos sutarties nuostatų ; ieškovas tinkamai ir laiku paruošė tinkamą bei visus reikalaujamus standartus atitinkantį ginčo produktą ; ieškovas tinkamai ir laiku laikėsi visų tiek sutartinių nuostatų, tiek visų norminių aktų nuostatų reikalavimų, auginant atsakovės užsakytą produktą ; ieškovas tinkamai ir laiku pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas pateikė užaugintą produktą atsakovei, tačiau atsakovė be jokio teisinio pagrindo atsisakė šį produktą nupirkti iš ieškovo, ko pasekoje ieškovas ir patyrė žalą (nuostolius), parduodant šį produktą ne tokiomis kainomis ir ne tokiomis sąlygomis, kuriuos ir prašo šiuo ieškiniu priteisti iš atsakovės.    

Atsakovės atstovas tiek atsakovės procesiniuose dokumetuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė šias esmines aplinkybes, kuriomis iš esmės yra grindžiamas atsakovės atsiliepimas į ieškinį : ieškovas netinkamai ir ne laiku įvykdė savo sutartines pareigas, kyliančias iš šalių pasirašytos sutarties nuostatų ; ieškovas netinkamai ir nelaiku paruošė galimai netinkamą (abejotinos kokybės) ir visus reikalaujamus standartus neatitinkantį ginčo produktą ; ieškovas netinkamai laikėsi visų tiek sutartinių nuostatų, tiek visų norminių aktų nuostatų reikalavimų, auginant atsakovės užsakytą produktą, ko pasekoje galimai atsakovei pateikė ne atsakovės užsakytą produktą bei ne tokios kokybės, kuri buvo sutartą šalių sutarties nuostatose ; atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė nupirkti iš ieškovės ginčo produktą.

Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas dalinai, o atsakovės argumentai yra atmestini dalyje, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Iš 2019 m. balandžio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos Atlygintinių paslaugų sutarties turinio matyti, jog šalys, sudarydamos šią sutartį, susitarė dėl šių esminių sutarties salygų : ieškovas įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą iš atsakovės pateiktos sėklos suteikti atsakovei kanapinių šeimos sėjamųjų kanapių Austa SK veislės B kategorijos sėklos dauginimo bei su tuo susijusias paslaugas ir pateikti (parduoti) atsakovei visą paslaugomis skurtą produktą – gautą sėjamųjų kanapių sėklą, o atsakovė įsipareigojo už produktą mokėti sutartyje nurodytą kainą, t. y. 2500,00 Eur/t + PVM kainą už atitinkamai sėklos rūšiai taikomus reikalavimus atitinkančio tinkamai išvalyto, išdžiovinto ir supakuoto produkto (sutarties 4.1.1. papunktis), bei 1000,00 Eur/t + PVM kainą už atitinkamai sėklos rūšiai taikomus reikalavimus neatitinkančio tinkamai išvalyto, išdžiovinto ir supakuoto produkto (sutarties 4.1.2. papunktis).

Teismas daro išvadą, kad tiek iš paties Atlygintinių paslaugų sutarties viso turinio, tiek iš šios sutarties specifikacijos priedo, matyti, jog šalys šiuo atveju sutartyje visgi nebuvo sutarusios bei aptarusios konkretų šios sutarties kalendorinį įvykdymo terminą, t. y. konkrečia data - kaip 2019 m. gruodžio 31 diena, ir tokios konkrečios kalendorinės datos nėra nurodyta nei šalių sudarytos sutarties nuostatose, nei šios sutarties specifikacijos priede, todėl visi atsakovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Pažymėtina tai, kad atsakovės argumentai šioje dalyje yra laikytini tik deklaratyviais ir jie yra pagrįsti tik prielaidomis, samprotavimais bei išvedžiojimais, o ne konkrečiais įrodymais bei tinkamais teisiniais argumentais, todėl šie atsakovės argumentai ir yra atmestini (LR CPK 176 str. – 179 str.).

  Vadovaujantis LR CK 6.193 straipsnio 1-5 p. p. nuostatomis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, o jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

  Šiuo atveju aiškinant šalių sudarytos sutarties nuostatas bei nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus, darytina išvada, jog visgi pagal auginamo produkto specifiką bei pagal tokios sutarties specifiką visgi yra laikytina įrodyta ta aplinkybė, kad apsibrėžti kokrečia kalendorine data kaip ir nėra šalims galimybės, todėl šalys minėtoje sutartyje ir susitarė (Sutarties 1.4. punktas), jog „paslaugų teikėjas apie gauto produkto pasiėmimo terminus informuoja klientą nedelsiant po jo tinkamo paruošimo“, tokiu būdu paslaugų suteikimo ir produkto paruošimo perdavimui įvykdymo terminas sutartyje buvo numatytas ir įformintas bei siejamas tik su ieškovo pranešimu atsakovei apie paslaugų suteikimą ir jokios konkrečios kalendorinės datos (t. y. 2019-12-31) šiuo atveju tarp šalių nebuvo ir nėra sutarta.

 Be to, šioje civilinėje byloje taip pat nėra jokių įrodymų ir šalys tokių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė, kad šalys buvo kitaip, negu pačioje sutartyje ir jos specifikacijoje, sutarusios dėl konkrečios kalendorinės datos (t. y. 2019-12-31), t. y. byloje nėra pateikta nei šalių sudaryto sutarties papildymo, pakeitimo ar kt. bei taip pat nėra įrodyta ir ta aplinkybė, jog šalys visgi žodžiu buvo sutarusios dėl šios konkrečios datos sutartiniams ieškovo įsipareigojimams įvykdyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

 Teismas daro išvadą, kad todėl tokie atsakovės veiksmai, t. y. konkretizuojant nesamą sutarties įvykdymo datą (t. y. 2019-12-31) bei tuo pagrindu atsakovei atsisakant nupirkti iš ieškovo sutartą bei ieškovo užaugintą produktą, yra laikytini neteisėtais bei prieštaraujančiais tiek sutartinei praktikai, tiek gerai sutarties šalių moralei.

 Be to, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes ir aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos, o jeigu yra abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (LR CK 6.193 straipsnio 1-5 p. p.).

 Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju aiškinant ir ginčo sutarties sąlygų tarpusavio loginį ryšį, visgi laikytinasi tos nuomonės, jog konkrečios sutarties įvykdymo datos (t. y. 2019-12-31) šiuo atveju nėra ir negalėjo būti, kadangi daug sutarties sąlygų yra orientuotos būtent į konkrečius ieškovo veiksmus bei į pačią produkto gavybą (auginimą, apdorojimą, paruošimą ir kt.), kurios galimai ir negali būti apribotos būtent konkrečiu terminu ar konkrečia kalendorine data.      

 Be to, LR CK 6.193 straipsnio 1-5 p. p. nuostatose yra numatyta, kad kai yra abejojama dėl sutarties sąlygų, jos yra aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai ir visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

 Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad ginčo sutarties projektą visgi rengė ne ieškovo pusė, o atsakovės pusė ir ieškovas šiuo atveju sudarė ginčo sutartį su atsakove prisijungimo būdu, t. y. kai sutarties sąlygos (projektas) buvo paruoštas bei pateiktas priešingai šaliai tik patvirtinti šalies parašu. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovė yra profesionalė tokio pobūdžio versle, t. y. kaip kanapių auginimas bei platinimas, todėl atsakovei šiuo atveju yra keliami ir didesni profesiniai reikalavimai, tame tarpe ir sutarčių salygų tinkamame suformulavime, todėl šiuo atveju ginčijamos sutarties salygos yra aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (t. y. atsakovės) nenaudai ir jas priėmusios šalies (t. y. ieškovo) naudai.

Iš bylos medžiagos turinio matyti, jog 2020 m. kovo 20 d. ieškovas pateikė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo, jog ieškovas sutartimi sutartas paslaugas suteikė, bei kad atsakovei tenka pareiga organizuoti produkto ir paslaugų priėmimą – perdavimą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, tačiau 2020 m. kovo 27 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovo pranešimą, kuriame nurodė, jog ieškovas suteikė tariamai pavėluotas paslaugas ir turėjo pareigą produktą paruošti bei jį pateikti iki 2019 m. gruodžio 31 d., o produktas tariamai nėra tinkamai paruoštas ir negali būti perimtas, kol nebus išduotos VATŽŪM kokybės patikrinimo pažymos, bei tai, kad atsakovė atsisako išimtinės teisės į produktą ir nutraukia sutartį.

Teismas daro išvadą, kad tokie atsakovės veiksmai, tinkamai aiškinant ginčo sutarties sąlygas, negali būti laikytini teisėtais ir atitinkančiais šalių sudarytos sutarties esmines sąlygas, todėl yra laikytina, jog atsakovė šiuo atveju visgi be jokio teisinio ir be jokio sutartinio pagrindo atsisakė nupirkti iš ieškovo užaugintą produktą, ko pasekoje ieškovas patyrė žalą (nuostolius). Teismas taip pat daro išvadą, kad ir tokie atsakovės veiksmai, kaip šiuo atveju vienašalis ginčo sutarties nutraukimas atsakovės iniciatyva bei tokiomis būtent sąlygomis, taip pat yra pripažintini kaip nepagrįsti bei neteisėti, todėl atsakovės argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Ieškovas nurodė, jog priešingai, negu teigia atsakovė, iškart po kanapių sėklų derliaus nuėmimo, atsakovė buvo informuota apie preliminarų nevalytų kanapių sėklų kiekį (16 - 18 tonos). Be to, dar daugiau, atsakovės atstovai ne kartą lankėsi ieškovo ūkyje, vis apžiūrėdavo ir tikrindavo žemės sklypus, kuriuose buvo auginamos kanapės – produktas, bei ieškovas nuolat bendradarbiavo su atsakove, tokiu būdu ginčo produktas buvo tinkamai paruoštas bei pagal sutarties sąlygas privalėjo būti atsakovės tinkamai perimtas.

Atsakovė 2020 m. balandžio 27 d. pateikė ieškovui atsakymą į raginimą dėl sutarties vykdymo, kuriame toliau laikėsi savo pozicijos, jog paslaugos tariamai nebuvo suteiktos ir produktas nebuvo pateiktas šalių numatytais terminais bei sutartyje nustatyta tvarka, be to, atsakovė neturi galimybės patikrinti ar produktas atitinka sutartyje keliamus reikalavimus.

Be to, 2020 m. gegužės 28 d. ieškovas atsakovei pateikė pakartotinį raginimą dėl sutarties vykdymo, o atsakovė pateikė 2020 m. birželio 9 d. raštą dėl ieškovo raginimo.

Ieškovas taip pat nurodė, kad 2020 m. birželio 22 d. informavo atsakovę apie tai, jog 2020 m. birželio 29 d. pakartotinai bus imami produkto mėginiai bei pasiūlė atsakovei dalyvauti produkto meginių ėmimo metu. 2020 m. lapkričio 10 d. ieškovas pateikė kartotinį reikalavimą dėl sutarties vykdymo. Ieškovas informavo atsakovę, jog gauta VATŽŪM augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažyma, kuri patvirtina tai, kad produkto kokybės rodikliai atitinka sutartį ir joje numatytus reikalavimus produktui, tačiau atsakovei toliau atsisakant vykdyti 2019 m.balandžio 2 d. sutartį bei remdamsis atsakovės 2020 m. kovo 27 d. rašte nurodytu išimtinės teisės įsigyti produktą atsisakymu, ieškovas informavo atsakovę, jog surado potencialų pirkėją ginčo produktui.

Teismas daro išvadą, kad atsakovės argumentai apie tai, jog ieškovas išaugino ne tokios kokybės produktą ir būtent ne iš atsakovės sėklų, yra laikytini visiškai nepagrįstais ir neįrodytais šioje civilinėje byloje, kadangi atsakovė, ginčydama šias aplinkybes, jokių tinkamų įrodymų į šią civilinę nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Atsakovė ginčija produkto kokybę ir jos autentiškumą, tačiau savo šiuos nesutikimo argumentus grindžia tik prielaidomis, nurodant, jog galimai yra ne tas užauginas produktas, galimai šis produktas yra ne autentiškas ir kt., kas visiškai neatitinka LR CPK nuostatų dėl įrodymų pateikimo į bylą bei įrodinėjimo pareigos.

Iš bylos medžiagos turinio taip pat matyti, kad 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovas pardavė potencialiam pirkėjui 12 810 kg iš bendro 13 650 kg kiekio, produkto už 8 967,00 Eur sumą, neįskaitant PVM, kainą (įskaitant PVM – 10 820,07 Eur) bei 2021 m. kovo 3 d. ieškovas 840 kg produkto pardavė už 0,7 Eur dydžio kainą už vieną produkto kilogramą, t. y. už 588,00 Eur sumą, neįskaitant PVM, kainą (įskaitant PVM – 711, 48 Eur).

Teismas daro išvadą, kad ieškovas, negalėdamas patsai verstis tokia veikla, kaip kanapių sėklų pardavimas, o atsakovė tokiai veiklai turėjo visus tam leidimus bei įgaliojimus, ir parduodamas savo susirastam potencialiam pirkėjui užaugintą produktą už ženkliai žemesnę kainą, negu buvo sutarta šalies sutarties sąlygose, visgi turėjo nepateisintus lūkesčius bei realius nuostolius, t. y. ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakove, tikėjosi gauti atitinkamai paskaičiuotą pelną iš savo veiklos, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų šio pelno ieškovas negavo. Be to, galimai ieškovas žinodamas, kad jeigu jis negaus atitinkamo pelno iš savo užauginto produkto, kaip buvo šalių sutarta ginčo sutarties nuostatose, galimai ieškovas ir pačios sutarties nebūtų sudaręs su atsakove, todėl darytina išvada, jog ieškovas šiuo atveju patyrė žalą (nuostolius), kurių dydis yra pilnai įrodytas šioje civilinėje byloje (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, taip pat darytina išvada, kad aplinkybė apie tai, jog ši ieškovo patirta žala (nuostoliai) yra tiesiogiai susiję būtent su atsakovo neteisėtais veiksmais, taip pat yra pilnai įrodyta šioje civilinėje byloje (LR CPK 176 str. – 179 str.).            

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, dėl to atsakovei kyla pareiga ieškovui kompensuoti dėl netinkamo sutarties vykdymo padarytą 21 926,63 Eur žalą (nuostolius). Atsakovė neįvykdė jai 2019 m. balandžio 2 d. sutartimi tenkančios pareigos priimti ieškovo suteiktas paslaugas, nors ieškovas buvo pateikęs visus įrodymus, kurie patvirtino tai, jog ginčo produktas ir jo kokybė pilnai atitiko sutartyje numatytus reikalavimus produktui. Be to, atsakovė atsisakė vykdyti sutartį ne tik vadovaudamasi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, bet ir aplinkybėmis, kurios susijusios su pačiai atsakovei tenkančių pareigų pažeidimu. Ieškovas nurodė, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį bei priėmusi produktą, ieškovui būtų atitinkamai sumokėta 29 295 Eur suma, tačiau produktą pardavus kitam pirkėjui, ieškovas patyrė 19 740,00 Eur žalos (29 295 – 9555,00 Eur), o taip pat ieškovas patyrė ir papildomų išlaidų, susijusių su kreipimusi į VATŽŪM – 250,63 Eur bei 1936,00 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, tokiu būdu ieškovas iš viso patyrė 21 926,63 Eur žalą (nuostolius), už kuriuos šiuo atveju yra atsakinga būtent atsakovė, kadangi jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi tinkamai sutartį, t. y. sutartyje numatyta tvarka priėmusi produktą bei sumokėjusi ieškovui sutartyje numatytą produktą kainą, ieškovas nebūtų patyręs nei žalos, nei kitų papildomų išlaidų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškininiai reikalavimai - pripažinti, kad atsakovė 2019 m. balandžio 2 d. Atlygintinių paslaugų sutartį nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 21 926,63 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą yra tenkintini pilnutinai, o visi atsakovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Ieškovas, remiantis šalių sudarytos sutarties 5.2 punkto nuostatomis taip pat paskaičiavo atsakovei ir mokėtinus 1054,62 Eur dydžio delspinigius, kurie yra paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. (imtinai), taikant 0,02 procento dydžio delspinigius (iš viso už 180 dienų).

Iš šalių sudarytos sutarties 5.2 punkto nuostatų matyti, kad atsakovė neatsiskaičiusi už paslaugas sutartyje nurodytais atsiskaitymo terminais, moka ieškovui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo visos neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra netaikytinos šalių sudarytos sutarties 5.2 punkto nuostatos, kadangi atsakovė šiuo atveju nemoka sutartyje numatytos produkto kainos, o iš jos yra priteistini ieškovo patirti žala (nuostoliai). Ieškovas savo ieškininį reikalavimą dėl delspinigių priteisimo grindžia sutarties 5.2. punkto nuostatomis, kurios numato, jog atsakovė privalo mokėti atitinkamo dydžio delspinigius, jeigu ji vėluoja sumokėti produkto kainą. 

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra konstatavęs, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (LAT 2005-10-19 nutartis Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (LAT 2007-03-05 nutartis Nr. 3K-3-85/22007). 

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad netesybos neturėtų būti taikomos formaliai, t. y. jos yra skirtos kompensuoti realiai patirtus nuostolius : mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (LAT 2016-05-03 nutartis Nr. 3K-3-235-690/2016). Tai reiškia, kad mažinant delspinigius (palūkanas) yra taikomas santykio su nuostoliais kriterijus (LAT netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalga Nr. AC-37-1). Ieškovui delspinigiai (palūkanos) galėtų būti priteisiami tik tuo atveju, jeigu jis įrodytų jo prašomų priteisti delspinigių dydį atitinkančius nuostolius. 

Teismas šioje dalyje pilnai sutinka su atsakovės argumentais apie tai, kad ieškovas savo ieškininiais reikalavimais prašo priteisti iš atsakovės ir nuostolius, ir netesybas (delspinigius), tačiau jokių duomenų (t. y. įrodymų) apie ieškovo papildomai patirtus nuostolius (delspinigių sumai) ieškovas nepateikė, t. y. ieškovas šioje civilinėje byloje neįrodė didesnių nuostolių delspinigių sumai aplinkybių, todėl ieškovo ieškininiai reikalavimai dėl 1054,62 Eur dydžio delspinigių priteismo iš atsakovės yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str. ; LR CK 6.258 str. 3 d.).

LR CK 6.37 str. 2 d. nuostatose yra numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 1 d. nuostatose yra numatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo byloje dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo : nuo 22 699,01 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nuo 282,24 Eur dydžio sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas daro išvadą, kad šis ieškovo ieškininis reikalavimas yra tenkintinas dalinai (t. y. mažintinas delspinigių sumos apimtyje) ir priteistina iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo byloje dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo : nuo 21 674,63 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2020-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nuo 252,00 Eur dydžio sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (t. y. nuo 2021-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje šis ieškovo ieškininis reikalavimas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys yra tenkintinas dalinai ir pripažintina, kad atsakovė 2019 m. balandžio 2 d. Atlygintinių paslaugų sutartį nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai ; priteistinas iš atsakovės ieškovo naudai 21 926,63 Eur žalos (nuostolių) atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo byloje dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo : nuo 21 674,63 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2020-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nuo 252,00 Eur dydžio sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (t. y. nuo 2021-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str. ; LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.193 str.).

Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokatų sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad abiejų šalių advokatų į šią civilinė bylą pateiktos advokatų išlaidos yra ženkliai mažintinos, kaip pateiktos neprotingai didelės (t. y. ieškovo atstovo advokato pateiktos išlaidos šioje civilinėje byloje sudaro - 5 565,00 EUR sumą, o atsakovės atstovo advokato pateiktos išlaidos sudaro - 5 045,70 EUR sumą), todėl iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistinos 2 000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 493,00 Eur žyminis mokestis bei iš ieškovo atsakovės naudai yra priteistinos 800,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o likusiose dalyse abiejų šalių prašymai dėl advokato išlaidų priteisimo yra netenkintini.

Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš atsakovės valstybės naudai nėra priteistinos pašto išlaidos, kadangi jos neviršyja 5,00 Eur nustatytos minimalios išieškotinos sumos (3,80 Eur).  

Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.

                      Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 270 str. nuostatomis,   teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti, kad atsakovė UAB „Canaba“, į. k. 304636881 2019 m. balandžio 2 d. Atlygintinių paslaugų sutartį nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Canaba“, į. k. 304636881 ieškovo I. H., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 21 926,63 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo byloje dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo : nuo 21 674,63 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2020-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nuo 252,00 Eur dydžio sumos nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos (t. y. nuo 2021-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 493,00 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovo I. H., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Canaba“, į. k. 304636881 naudai 800,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Erika Stočkienė