Administracinė byla Nr. eI-1849-331/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00123-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjui G. V. dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė) kreipėsi į teismą su prašymu (e. b. l. 2–6, 13–17) ir prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo G. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundą kaip nepagrįstą.
2. Paaiškino, kad Komisija skundžiamu sprendimu panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1-1777 „Dėl G. V. paveldimo turto mokesčio“ (toliau – ir 2018 m. spalio 17 d. Sprendimas), kuriuo nusprendė neatleisti G. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini) nuo paveldimo turto mokesčio – (duomenys neskelbtini) Eur mokėjimo už paveldėta turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. V. 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. liepos 4 d. prašymus „Dėl privalomojo sumokėti paveldimo turto mokesčio atleidimo“. Atsakovės teigimu, Komisija neišsamiai ir nepakankamai įvertino Vilniaus miesto savivaldybės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, įstatymuose nustatytą reguliavimą, todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisingu.
2.1. Atsakovė nesutinka su skundžiamame sprendime nurodytu teiginiu, kad 2018 m. spalio 17 d. Sprendime nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis yra paremtas priimtas sprendimas, nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų bei Socialinių reikalų komiteto protokolai bei prie 2018 m. spalio 17 d. Sprendimo esantis aiškinamasis raštas, kuriuose nurodyti motyvai bei nustatytos faktinės aplinkybės yra sudedamosios 2018 m. spalio 17 d. Sprendimo dalys.
2.2. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo žodiniai paaiškinimai dėl su sutuoktine gyvenimo atskirai, nevedimo bendro ūkio, nepalaikymo ryšių su ja, negali būti laikoma pagrindu netaikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 1-171 patvirtintų Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių), kuriose nėra numatyta išimčių, kuomet jų 5 punkte nustatyti reikalavimai galėtų būti netaikomi pareiškėjo ir jo šeimos narių atžvilgiu. Mano, kad Komisija priimdama sprendimą ir nurodydama, jog šiuo atveju Taisyklių 5 punkte nustatyti reikalavimai pareiškėjui yra pertekliniai, pažeidė Vietos savivaldos įstatymą (toliau – ir VSĮ), kuriame aiškiai nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, tai Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita <...> institucija, o būtent Komisija priimdama minėtą skundžiamą sprendimą nepagrįstai įsikišo į savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, kadangi savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę, o tokiu sprendimu ribojama savivaldybės tarybos apsisprendimo laisvė.
2.3. Atsakovės teigimu, Komisija netinkamai aiškino ir vertino į bylą pateiktas faktines aplinkybes, neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo ir jo šeimos narių nekilnojamojo turto vienetų, kurie yra vienintelė mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta, kadangi į bylą nėra pateikta ir pareiškėjo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio(-ių) nekilnojamojo turto vieneto(-ų). Todėl nėra aišku kokiu pagrindu Komisija skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog atsakovė netinkamai aiškino Taisyklių 7 punkto nuostatas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mokesčių skyrius neturėjo galimybės visa apimtimi įvertinti pareiškėjo šeimos narių gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį turtą, kadangi Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjas yra vedęs, tačiau apie savo sutuoktinės gaunamas pajamas ir nekilnojamąjį turtą duomenų nepateikė.
2.4. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai yra suteikta išimtinė teisė, bet ne pareiga suteikti kiekvienam asmeniui atitinkančiam teisės aktuose nustatytas sąlygas taikyti mokesčio lengvatas, nustatytas Paveldimo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir PTMĮ) 7 straipsnyje.
2.5. Pažymi, kad pareiškėjas turėjo įstatymuose nustatytą teisę (CK 5.60 str. 1 d.) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo priėmimo, neturėdamas finansinių galimybių sumokėti paveldimo turto mokesčio.
2.6. Mano, kad pareiškėjo prašymas buvo išsamiai išnagrinėtas, jam nepritarė net du komitetai, įvertintos visos sprendimo priėmimui svarbios aplinkybės – savivaldybės finansinė padėtis, pareiškėjo šeimos turtinė padėtis, vietos bendruomenės interesai, todėl 2018 m. spalio 17 d. Sprendimas laikytinas teisėtu ir nėra pagrindo jį naikinti.
3. Pareiškėjas su atsakovės prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (e. b. l. 100–101) paaiškino, kad atsakovei buvo pateikta Gyventojų registro pažyma, iš kurios matyti, kad pareiškėjas šeimos neturi, todėl atitinkamai negali pateikti informacijos apie šeimos narių pajamas. Taip pat buvo pateiktas Gyventojų registro išrašas, kuriame pažymėta, kad O. V., pareiškėjo sutuoktinė, gyvena Rusijoje, jis su sutuoktine kartu negyvena, neveda bendro ūkio, todėl atsakovės reikalavimas pateikti duomenis apie šeimos narių pajamas yra nepagrįstas.
3.1. Pažymi, kad jam priklauso daugiau negu vienas nekilnojamojo turto objektas, tačiau tai yra žemės sklypai (jų dalys), esantys Širvintų rajono savivaldybėje ir visi žemės sklypai yra antstolio areštuoti, tame tarpe ir už skolas už paveldėtą turtą, t. y. butą adresu: (duomenys neskelbtini). Teigia, kad gyvenamojo būsto neturi, tik ketina perimti palikimą, minėtą butą. Pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, todėl jis negali sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur paveldimo turto mokestį. Taip pat pažymi, kad teismai tenkina visus ieškinius dėl komunalinių (ir kitų, pvz. renovacijos) mokesčių skolų mokėjimo, motyvuodami tuo, kad pareiškėjas faktiškai perėmė palikimą – butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Susidaro anomali situacija, kuomet valstybė (savivaldybė) faktiškai draudžia (reikalaujant sumokėti atitinkamą mokestį) perimti palikimą (turtą), tačiau reikalauja (tenkina ieškinius) mokėti komunalinius ir kitus mokesčius kaip už savo nuosavybę. Be to, žemės sklypas nėra ir negali būti vertinamas kaip gyvenamoji vieta.
3.2. Mano, kad atsakovei yra suteikta išimtinė teisė teikti mokesčių lengvatas, tačiau šia teise ji privalo naudotis sąžiningai, atsižvelgiant į individualią asmens turtinę padėtį, jo teisėtus lūkesčius.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
4. Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo
Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu „Dėl privalomojo sumokėti paveldimo turto mokesčio atleidimo“ (toliau – ir 2018 m. birželio 26 d. prašymas) (e. b. l. 34–42) bei pateikė su juo susijusius dokumentus. Šiuo prašymu pareiškėjas prašė atleisti nuo turto mokesčio sumokėjimo pagal PTMĮ 7 straipsnyje numatytą mokesčio lengvatą. Prašyme paaiškino, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija penkis kartus gavo iš notarų biuro pažymas – nukreipimus dėl paveldėtojo G. V., turinčio teisę paveldėti butą, adresu: (duomenys neskelbtini), sumokėti paveldimo turto mokestį. Prašyme nurodė, kad 2015 ir 2016 metais su prašymais kreipėsi į atsakovės Finansų departamento Mokesčių skyrių dėl atleidimo nuo privalomojo sumokėti paveldimo turto mokesčio ir gavo neigiamus atsakymus. Paaiškino, kad yra bedarbis, negauna jokių socialinių išmokų, turi sveikatos problemų ir tai sudaro jam sunkumus sumokėti paveldimo turto mokestį.
5.1. Atsakovės Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyrius 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paveldimo turto mokesčio lengvatos“ (e. b. l. 45–46), pareiškėją informavo, kad jo prašymas atleisti nuo paveldimo turto mokesčio mokėjimo neatitinka Taisyklėmis nustatytos mokesčių lengvatų teikimo savivaldybės teritorijoje tvarkos, nes pareiškėjas nuosavybės teise valdo daugiau negu vieną nekilnojamojo turto objektą bei nėra pateikęs informacijos iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie gaunamas / negaunamas (draudžiamas) pajamas, duomenų apie nedarbo draudimo išmokų gavimą bei apie šeimos narių gaunamas / negaunamas pajamas.
5.2. Pareiškėjas 2018 m. liepos 4 d. atsakovei vėl pateikė prašymą (toliau – ir 2018 m. liepos 4 d. prašymas) (e. b. l. 50–56), kuriuo vėl prašė atleisti nuo privalomo paveldimo turto mokesčio.
5.3. Atsakovė 2018 m. liepos 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 63) pareiškėjui paaiškino, kad jo prašymas neatitinka Taisyklėmis nustatytos mokesčių lengvatų teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkos, t. y. neatitinka Taisyklėmis nustatytos sąlygos dėl valdomo nekilnojamojo turto, nes pareiškėjui nuosavybės teise priklauso daugiau negu vienas nekilnojamojo turto objektas (sklypai / jų dalis) Širvintų rajone, taip pat pareiškėjas nėra pateikęs informacijos apie šeimos narių (sutuoktinės) gaunamas / negaunamas pajamas (e. b. 1. 49).
5.4. Pareiškėjui šį raštą apskundus Komisijai, pastaroji 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 59–62) įpareigojo atsakovės Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyrių teikti svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl pareiškėjo prašymo.
5.5. Vilniaus miesto savivaldybės taryba parengė sprendimo „Dėl G. V. paveldimo turto mokesčio“ projektą (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 66; e. b. l. 75), kuriuo nusprendė atleisti G. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), nuo paveldimo turto mokesčio – (duomenys neskelbtini) Eur mokėjimo už paveldėtą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie šio sprendimo projekto pridėtas 2018 m. rugsėjo 28 d. aiškinamasis raštas (toliau – ir Aiškinamasis raštas) (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 67–68; e. b. l. 76–77), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo prašymas atitinka Taisyklių 7 punkto sąlygas - jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ilgiau nei vieneri metai (nuo (duomenys neskelbtini) paveldėto buto adresu), paveldimo turto mokesčio suma yra didesnė nei 90 Eur - ji siekia (duomenys neskelbtini) Eur, pareiškėjas yra ilgiau negu vienerius metus registruotas darbo biržoje (nuo 2017 m. vasario 6 d.), tačiau formaliai neatitinka Taisyklių 7 punkto sąlygos dalies dėl valdomų nekilnojamojo turto objektų – valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso kitos paskirties žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), ir dvi po 1/2 kitos paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalys. Pareiškėjui yra apribota disponavimo pastaraisiais sklypais teisė. Taip pat nurodyta, kad Mokesčių skyrius neturi galimybės visa apimtimi įvertinti pareiškėjo šeimos narių gaunamas pajamas. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjas yra vedęs, tačiau, kaip savo sprendime nurodo Komisija, pareiškėjas posėdžio metu paaiškino, kad jo sutuoktinė yra išvykusi iš šalies ir su ja ryšio nepalaiko. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad pareiškėjas į Vilniaus miesto savivaldybę dėl paveldimo turto mokesčio lengvatos suteikimo yra kreipęsis ir anksčiau (2015 m. ir 2016 m.), tačiau niekuomet nėra pateikęs visų privalomų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima rengti tarybos sprendimo projektą dėl lengvatos suteikimo, taip pat per visus metus nuo palikimo priėmimo momento (nuo 2005 m.) nesiėmė veiksmų prievolei įvykdyti.
5.6. 2018 m. spalio 9 d. parengto sprendimo projektą svarstė Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų komitetas. Šio komiteto 2018 m. spalio 9 d. posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 73–75; e. b. l. 82–84) nurodyta, kad pareiškėjas paveldėjo ne tik butą, bet ir pinigines lėšas ((duomenys neskelbtini) Eur), kad pareiškėjas į atsakovę dėl paveldimo turto mokesčio lengvatos suteikimo kreipėsi ir anksčiau (2015 ir 2016 m.), tačiau niekuomet nėra pateikęs visų privalomų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima rengti tarybos sprendimo projektą dėl lengvatos suteikimo, taip pat per visus metus nuo palikimo priėmimo momento nesiėmė veiksmų prievolei įvykdyti. Komiteto nariams prabalsavus (prieš - 3 balsai, susilaikė - 1, už - 0), buvo nuspręsta nepritarti tarybos sprendimo projektui.
5.7. 2018 m. spalio 10 d. parengto sprendimo projektą svarstė Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir finansų komitetas. Šio komiteto 2018 m. spalio 10 d. posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 76–83; e. b. l. 85–92) nurodyta, kad komitetas buvo informuotas apie Socialinių reikalų komiteto priimtą neigiamą sprendimą ir posėdžio pirmininkas pasiūlė nepritarti pateiktam tarybos sprendimo projektui, t. y. neatleisti pareiškėjo nuo paveldimo turto mokesčio, tačiau pasiūlė klausimą įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę. Komiteto nariams bendru sutarimu prabalsavus „už“ buvo nuspręsta nepritarti tarybos sprendimo projektui, t. y. neatleisti pareiškėjo nuo paveldimo turto mokesčio ir šį klausimą įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę.
5.8. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. spalio 17 d. priėmė Sprendimą (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5, 90), kuriuo nusprendė neatleisti pareiškėjo nuo paveldimo turto mokesčio - (duomenys neskelbtini) Eur mokėjimo už paveldėtą turtą - butą. Apie priimtą 2018 m. spalio 17 d. Sprendimą atsakovė pareiškėją informavo 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 4). Pareiškėjas šį Sprendimą apskundė Komisijai (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1–2), kuri 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 99–105; e. b. l. 23–30) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino skundžiamą 2018 m. spalio 17 d. Sprendimą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. liepos 4 d. prašymus.
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, Paveldimo turto mokesčio įstatymas, Mokesčių lengvatų teikimo taisyklės. VSĮ 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms. VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta. PTMĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Pagal Taisyklių 3.4 papunktį, Savivaldybės taryba gali teikti paveldimo turto mokesčio lengvatą. Prašymus suteikti mokesčių lengvatas už einamąjį mokestinį laikotarpį gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtam struktūriniam padaliniui (Taisyklių 4 punktas).
7. Taisyklių 5 punktas reglamentuoja, kokius dokumentus turi pridėti fiziniai asmenys prie motyvuoto prašymo suteikti mokesčio lengvatą: žemės / nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų kopijas, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus pažymą apie paveldimo turto apmokestinamąją vertę, jei kreipiamasi dėl paveldimo turto mokesčio (Taisyklių 5.1 papunktis); pažymas apie fizinio asmens ir jo šeimos narių gaunamas pajamas (įskaitant socialines išmokas) (Taisyklių 5.2 papunktis); pažymas iš Vilniaus teritorinės darbo biržos apie fizinio asmens ir jo šeimos narių registravimąsi darbo biržoje ir nedarbo draudimo išmokų gavimą (Taisyklių 5.3 papunktis); dokumentus, nurodančius atitikimą vienam iš Taisyklių 7.1-7.3 punktuose išvardintų kriterijų (Taisyklių 5.4 papunktis). Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad mokesčių lengvatų teikimo fiziniams asmenims klausimas teikiamas Savivaldybės tarybos komitetams svarstyti tik esant šioms sąlygoms: mokesčio suma yra 90 (devyniasdešimt) Eur ir didesnė, fizinio asmens kiekvieno šeimos nario mėnesio pajamos (atskaičius mokesčius) yra mažesnės už dvigubą valstybės remiamų pajamų dydį, mokesčio mokėtojas ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, mokesčio mokėtojui ir jo šeimai priklauso ne daugiau negu vienas nekilnojamojo turto vienetas, kuris yra vienintelė mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta, ir bent vienam iš šių kriterijų: 7.1. mokesčio mokėtojo šeimoje vienus metus ir ilgiau (skaičiuojant nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos) yra bedarbių asmenų; 7.2. mokesčio mokėtojo šeimoje yra asmenų, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis; 7.3. mokesčio mokėtojas yra nepilnametis ir jo šeimoje nėra darbingų asmenų (prie darbingų asmenų nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai iki 24 metų amžiaus). Taisyklių 9 punktas nustato, kad fiziniams ir juridiniams asmenims pateikus prašymą suteikti mokesčio lengvatą ir visus Taisyklių 5 ar 6 punkte nurodytus dokumentus, struktūrinis padalinys patikrina, ar prašymai atitinka Taisyklėse nustatytus kriterijus. Pagal Taisyklių 12 punktą, Savivaldybės tarybos sprendimo projektai dėl mokesčių lengvatų suteikimo fiziniams asmenims teikiami svarstyti Socialinių reikalų komitetui, o jam pritarus – Ekonomikos ir finansų komitetui.
8. Nagrinėjamu atveju visų pirma spręstinas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai Komisija 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė panaikinti atsakovės 2018 m. spalio 17 d. Sprendimą, t. y. ar atsakovės 2018 m. spalio 17 d. Sprendimas iš tiesų yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant minėtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, būtina įvertinti ir jų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015).
9. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų bei Socialinių reikalų komiteto 2018 m. spalio 9 ir 10 d. protokolai bei 2018 m. rugsėjo 28 d. Aiškinamasis raštas yra 2018 m. spalio 17 d. Sprendimo sudedamosios dalys. Tai patvirtina ir LVAT praktika, kurioje jis yra pažymėjęs, kad individualiu administraciniu aktu laikytini ne tik ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas, bet ir atitinkamo tarybos sprendimo aiškinamasis raštas bei tarybos posėdžio protokolo išrašas, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012).
10. Atsižvelgdamas į šiame teismo sprendime nustatytas ginčo aplinkybes, teismas sutinka Komisijos sprendime nurodyta išvada, kad nors pačiame 2018 m. spalio 17 d. Sprendime nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis yra paremtas priimtas sprendimas, tačiau iš minėtų šio Sprendimo sudedamųjų dalių matyti, kad neigiamas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo buvo priimtas būtent todėl, kad pareiškėjas atsakovės ir jos struktūrinių padalinių vertinimu nėra pateikęs informacijos apie savo sutuoktinės gaunamas / negaunamas pajamas ir dėlto, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso daugiau negu vienas nekilnojamojo turto objektas, t. y. žemės sklypai / jų dalys Širvintų rajone. Taigi pareiškėjas neatitiko Taisyklių 5.2 papunkčio ir dalies 7 punkto reikalavimų, pagal kuriuos mokesčio lengvatą prašantis suteikti fizinis asmuo kartu su motyvuotu prašymu turi pateikti pažymas apie fizinio asmens ir jo šeimos narių gaunamas pajamas (įskaitant socialines išmokas) ir reikalavimą, pagal kurį mokesčio mokėtojui ir jo šeimai turi priklausyti ne daugiau negu vienas nekilnojamojo turto vienetas, kuris yra vienintelė mokesčio mokėtojo ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta.
11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui, kaip bendrasavininkui, nuosavybės teise priklauso šie žemės sklypai: 1/2 žemės ūkio paskirties, (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal (duomenys neskelbtini) turto arešto aktų registro pranešimą, pareiškėjui apribota disponavimo teisė, areštuota 1/100 dalis (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 59–61, 93–94); kitos paskirties (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal (duomenys neskelbtini) turto arešto aktų registro pranešimą, pareiškėjui apribota disponavimo teisė, areštuota 1/2 dalis (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. 1. 62–63, 91); 1/2 kitos paskirties (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagal (duomenys neskelbtini) turto arešto aktų registro pranešimą, pareiškėjui apribota disponavimo teisė, areštuota 1/100 dalis (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. 1. 64–65, 92). Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad butas (adresu: (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso L. D., o pagal (duomenys neskelbtini) turto arešto aktų registro pranešimą yra apribota pareiškėjo disponavimo šiuo butu teisė (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. 1. 57–58, 95). Taigi nors pareiškėjui nuosavybės teise priklauso daugiau negu vienas nekilnojamojo turto objektas, t. y. žemės sklypai / jų dalys Širvintų rajone, tačiau realiai jis jais disponuoti (ir pavyzdžiui gauti turtinę naudą) negali, nes jie yra areštuoti. Be to, šie sklypai / jų dalys nėra pareiškėjo gyvenamoji vieta, kaip to reikalauja Taisyklių 7 punktas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo vienintelė gyvenamoji vieta yra butas, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjui dar nepriklauso nuosavybes teise, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui nepriklauso nei vienas nekilnojamojo turto vienetas, kuris yra vienintelė mokesčio mokėtojo gyvenamoji vieta, Taisyklių 7 punkto prasme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas atitinka Taisyklių 7 punkto reikalavimus, todėl teismas sutinka su Komisijos sprendime konstatuota išvada, kad atsakovė vertindama pareiškėjo atitiktį Taisyklių 7 punkto reikalavimams, netinkamai aiškina minėto punkto nuostatas, Aiškinamajame rašte nurodydama, kad pareiškėjas formaliai neatitinka Taisyklių 7 punkto sąlygos dalies dėl valdomų nekilnojamojo turto objektų, nes pareiškėjui nuosavybės teise priklauso trys nekilnojamojo turto objektai – trys žemės sklypai (jų dalys) Širvintų rajone. Dar kartą akcentuotina, kad žemės sklypai (jų dalys) nėra nekilnojamojo turto vienetai, kuriuose gyvena mokesčio mokėtojas, Taisyklių 7 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. spalio 17 d. Sprendimo sudedamosiose dalyse netinkamai aiškinama dalis Taisyklių 7 punkto sąlygų, teismo nuomone, tai galėjo įtakoti klaidingą situacijos vertinimą ir turėti įtakos pareiškėjo atžvilgiu neigiamo sprendimo priėmimui.
12. Pažymėtina, kad Aiškinamajame rašte nurodyta, jog pareiškėjas iš palikėjos L. D. paveldėjo ne tik butą, bet ir sąskaitoje esančias lėšas ((duomenys neskelbtini) Eur) ir todėl atsakovės pateiktuose dokumentuose daroma klaidinga prielaida, kad iš šios pinigų sumos, pareiškėjas galėjo susimokėti paveldėjimo mokestį už butą. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas paveldėjo vienos rūšies turtą – butą (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. 1. 35–36), be to Komisija nustatė, kad pareiškėjas nėra gavęs ir negali gauti minėtą sumą, kol nebus sumokėtas paveldėjimo mokestis už butą. Taigi realiai pareiškėjas nėra paveldėjęs pajamų, iš kurių galėjo susimokėti paveldėjimo mokestį už butą.
13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė O. V. 2006 m. balandžio 10 d. išvyko į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. 1. 8). Pareiškėjo 2016 m. metinės pajamų deklaracijos priede (duomenys neskelbtini) „Individualios veiklos pajamos“ deklaruota (duomenys neskelbtini) Eur pajamų suma, 2017 m. metinės pajamų deklaracijos IVP priede deklaruota (duomenys neskelbtini) Eur pajamos (LAGK bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. 1. 39–41, 102–103). Iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (Komisijos byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. 1. 87–88) matyti, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama 2 bylose pagal Tarnybos 2018 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą ir pagal Tarnybos 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėje byloje dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimo apskundimo. Be to, Tarnyba minėtu 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu nusprendė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo. Teismo nuomone, visi šie rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo žodžius, kad jis realiai ir faktiškai su sutuoktine kartu negyvena, neveda bendro ūkio, t. y. tik formaliai yra vedęs, todėl dėl šių objektyvių priežasčių negali pateikti duomenis apie gaunamas / negaunamas sutuoktinės, t. y. šeimos narių pajamas. Pažymėtina, kad kaip jau minėta, pagal Taisyklių 5.2 papunktį, mokesčio lengvatą prašantis suteikti fizinis asmuo turi pateikti pažymas apie fizinio asmens ir jo šeimos narių gaunamas pajamas (įskaitant socialines išmokas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dalį šio papunkčio reikalavimų įvykdė, t. y. apie savo gaunamas pajamas jis pateikė atsakovei duomenis, tačiau dėl minėtų nustatytų objektyvių priežasčių, negali pateikti duomenis apie gaunamas / negaunamas sutuoktinės pajamas. Teismas laiko, kad atsakovė vertindama pareiškėjo atitiktį 5.2 papunkčio reikalavimui (vienam iš daugelio), turi inter alia (be kita ko) vadovautis ne tik pažodžiui teisės akte nurodyta nuostatos formuluote, bet ir proporcingumo principu, įtvirtintu VAĮ 3 straipsnio 3 punkte.
13. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei Komisija, nei teismas, nekvestionuoja atsakovės išimtinės teisės spręsti prašymus dėl paveldimo turto mokesčio mažinimo ar atleidimo nuo šio mokesčio mokėjimo ir priimti neigiamą ar teigiamą sprendimą, prašančio asmens atžvilgiu, tačiau atsakovės priimami sprendimai, kurie yra individualūs administraciniai aktai, turi atitikti VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus. Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. Sprendimas grindžiamas VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, PTMĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklėmis, tačiau nenurodyta konkreti šio teisės akto teisės norma. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pagrindas priimti pareiškėjui neigiamą sprendimą buvo formalus jo neatitikimas Taisyklių 5.2 papunkčio ir 7 punkto reikalavimams, tačiau atsakovė priimtą sprendimą nepagrindė nei viena Taisyklėse įtvirtinta teisės norma, tačiau teismo nuomone, atsakovei buvo privalu detaliai atskleisti, kuri / kurios Taisyklėse įtvirtintos teisės normos, lėmė neigiamo sprendimo priėmimą. Kaip minėta, teisės akte turi būti pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą ir ši teisės norma siejama su teisės akto teisėtumo principu, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jo sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas sutinka su skundžiamu Komisijos sprendimu ir daro išvadą, kad atsakovės 2018 m. spalio 17 d. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl Komisija pagrįstai jį panaikino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. birželio 26 d. ir 2018 m. liepos 4 d. prašymus. Vadinasi nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Henrikas Sadauskas