Civilinė byla Nr. e2A-154-524/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06891-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.16.5; 2.6.2.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaštonų bulvaras“ dėl skolos, nuostolių, baudos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaštonų bulvaras“ priešieškinį ieškovei L. T. dėl nuomos sutarties nutraukimo momento nustatymo ir nuostolių atlyginimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. T. (toliau – ir ieškovė, nuomotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kaštonų bulvaras“ (toliau – ir atsakovė, nuomininkė) 39 246,67 Eur sumą, kurią sudaro 21 605,26 Eur nuomos mokesčio skola, 2 218,41 Eur delspinigių už uždelstą laiką sumokėti nuomos mokestį, 14 000 Eur baudos už nuomos sutarties nutraukimą nuomotojos iniciatyva dėl nuomininkės kaltės, 1 355 Eur nuostolių atlyginimo už patalpų sugadinimą, 68 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2016 m. gruodžio 22 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2016-1 (toliau – ir Nuomos sutartis, Sutartis), kuria ieškovė atsakovei išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomos terminas – 5 metai. Atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, nes vėluodavo mokėti nuomos mokestį, neprižiūrėjo patalpų, nebendradarbiavo su ieškove. Todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 5 dalimi ir Nuomos sutarties 7.1 punktu, 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartį dėl atsakovės kaltės. 2019 m. birželio 28 d. registruotu laišku ir elektroniniu laišku ji priminė atsakovei apie nutraukiamus nuomos teisinius santykius ir pareigą sumokėti nuomos mokesčio skolą. Atsakovė į priminimą neatsakė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio skolos ir kitų iš nuomos sutarties kylančių mokėjimų priteisimo iš atsakovės. Pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą buvo išsiųstas registruotu paštu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, jog nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį lygus 1 400 Eur (plius GPM). Nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 26 310 Eur. Nuomos mokestis be GPM už 30 mėn. nuomos laikotarpį (nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos mėn.) sudaro 42 000 Eur. Vadovaujantis Nuomos sutarties 5.1 punktu, depozitas, atsakovės sumokėtas 2017 m. vasario 11 d., įskaitytas į nuostolių, atsiradusių ieškovei dėl atsakovės veiksmų, atlyginimo sumą, t. y. 1 400 Eur suma įskaityta į 2 755 Eur nuostolių sumą už turto sugadinimus ir defektus. Ieškovės teigimu, atsakovės įsiskolinimas lygus 17 090 Eur (42 000 Eur - (26 310 Eur – 1 400 Eur) = 17 090 Eur). GPM už 30 mėn. nuomos laikotarpį lygus 7 411,76 Eur (nuo 42 000 Eur sumos). Už 2017 m. atsakovė sumokėjo 1 050 Eur GPM, už 2018 m. – 1 846,5 Eur. Atsakovės įsiskolinimas už nesumokėtą GPM lygus 4 515,26 Eur (7 411,76 Eur – (1 050 Eur + 1 846,5 Eur) = 4 515,26 Eur). Visas atsakovės įsiskolinimas (kartu su GPM) sudaro 21 605,26 Eur (17 090 Eur + 4 515,26 Eur = 21 605,26 Eur).
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė 2020 m. kovo 2 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad Nuomos sutartis Nr. 2016-1 dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 30 d.; 2) priteisti iš ieškovės atsakovei 13 261,68 Eur nuostolių atlyginimo; 3) priteisti visas atsakoves patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, jog nuo pat Nuomos sutarties pasirašymo atsakovė tinkamai prižiūrėjo nuomojamas patalpas, mokėjo komunalinius mokesčius, o nuomos mokestis nors retkarčiais ir pavėluotai, tačiau buvo mokamas reguliariai. Atsakovė pagerino nuomojamąsias patalpas, apstatė jas baldais bei kita įranga, kurių vertė ne mažiau nei 10 371,31 Eur (buvo supirkti čiužiniai, lovų grotelės, lovų mediena, patalynė, komodos, lempos, džiovyklė, sudėtos durys, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, telefonspynės ir kt.). Dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių atsakovė nusprendė sustabdyti vykdomą veiklą išsinuomotame objekte ir veikla faktiškai nebuvo vykdoma nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. Atsakovė 2018 m. lapkričio 15 d. pateikė ieškovei pasiūlymą nutraukti Nuomos sutartį nuo 2018 m. lapkričio 30 d., abipusių kompromisų bei nuolaidų būdu taikiai išspręsti kylančius klausimus, kaip tai nustatyta Sutarties 7.3 punkte (sutarties nutraukimas šalių susitarimu), o kaip kompensaciją už Sutarties nutraukimą prieš terminą ieškovei palikti savo įsigytus daiktus. Atsakovė taip pat nurodė, kad siūlė laikyti Sutartį, nutrauktą nuo 2018 m. lapkričio 30 d., o kaip kompensacija už Nuomos sutarties nutraukimą anksčiau laiko ieškovei bus palikti atsakovės įsigyti daiktai ir baldai, kurie buvo skirti komercinei veiklai vykdyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Kadangi ieškovė kitą dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 16 d., vienašališkai surašė ir pasirašė patalpų apžiūros aktą (toliau – ir Aktas), atsakovė suprato, kad ji neprieštarauja Sutarties nutraukimui. Šiuo aktu ieškovė nustatė tariamus patalpų defektus, tačiau atsakovė su jais nesutiko, be to, ieškovė neatsižvelgė į tai, kad atsakovė žymiai pagerino patalpas. 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovė pateikė ieškovei antrą pasiūlymą nutraukti Nuomos sutartį nuo 2018 m. lapkričio 30 d., o remdamasi Sutarties 7.3 punktu, siekdama surasti kompromisą dėl prieš terminą nutraukiamos Sutarties, surado patalpų subnuomininkę S. S.. Sutikimą nutraukti Sutartį ieškovė atsakovei išreiškė ir 2018 m. spalio 19 d. pretenzijoje, kurioje pati pasiūlė svarstyti klausimą dėl dalies skolos padengimo atsakovės daiktais; atsakovė dėjo visas pastangas įforminti Sutarties nutraukimą abipusiu sutarimu, tačiau ieškovė, iš esmės sutikusi su Sutarties pabaiga, nesutiko su jos nutraukimo padariniais. Ieškovė atmetė atsakovės pasiūlytus potencialius subnuomininkus, pradėjo reikšti jai pretenzijas dėl neva atsiradusių patalpų defektų ir patirtų nuostolių, t. y. iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties nutraukimo padarinių, o ne dėl nuomos santykių pabaigos fakto. Šalių nuomos teisiniai santykiai pasibaigė 2018 m. lapkričio 30 d., todėl atsakovės 2019 m. balandžio 19 d. pranešimas apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą ir reikalavimai priteisti iš atsakovės nuo 2018 m. lapkričio 30 d. susidariusią nuomos mokesčio skolą, delspinigius, baudą ir nuostolius yra nepagrįsti. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad, nutraukdama nuomos Sutartį, ji pasinaudojo CK 6.498 straipsnyje (sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu) ir Nuomos sutarties 7.3 punkte įtvirtinta teise vienašališkai nutraukti Sutartį. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl Nuomos sutarties nutraukimo datos, atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje buvo nustatyta galimybė ją vienašališkai nutraukti pranešant apie tai kitai šaliai, į tai, kad atsakovė nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. nevykdė išnuomotose patalpose veiklos ir iš anksto pranešė ieškovei apie Sutarties nutraukimą, į tai, kad ieškovė pati sutiko su Sutarties nutraukimu ir tai išreiškė 2018 m. spalio 19 d. pretenzijoje atsakovei, yra pagrindas pripažinti nuomos Sutarties nutraukimą nuo 2018 m. lapkričio 30 d.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės pareikštą patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė atmesti atsakovės patikslintą priešieškinį, tenkinti ieškovės ieškinį visiškai ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. sumažino priešieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 3 447,36 Eur nuostolių atlyginimo.
8. Atsakovė nurodė, kad ieškovė patalpas perėmė su visais atsakovei priklausančiais daiktais bei įranga ir prašė teismo priteisti iš ieškovės 10 371,31 Eur nuostolių atlyginimo už paliktus daiktus. Dalis daiktų buvo grąžinta, todėl reikalavimo suma yra mažintina. Atkreiptinas dėmesys, kad, atvažiavusi pasiimti savo daiktų, atsakovė ne visus juos rado, o ieškovė negalėjo paaiškinti, kur jie dingo. Šių daiktų vertė taip pat įtraukta į atlygintinų nuostolių sumą. Ieškovės patalpose taip pat yra likęs minkštas kampas bei meno kūrinys „Kaštonas“. Kartu su prašymu teikia suvestinę lentelę bei sąskaitų faktūrų kopijas, iš kurių matyti, kad ieškovė atsakovei negrąžino daiktų už 623,11 Eur. Priešieškiniu atsakovė taip pat prašė priteisti 2 890,37 Eur sumą, kurią ji sumokėjo už komunalines ir kitas paslaugas laikotarpiu, kai jokia veikla nebuvo vykdoma. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. ji patalpomis visiškai nesinaudojo, tačiau jai ir toliau buvo siunčiamos sąskaitos už suvartotą elektros energiją, vandenį ir kt. Patikslino, kad atsižvelgiant į tai, jog nuomos sutartis laikytina nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 30 d., atsakovė prašo priteisti sumokėtus mokesčius nuo nurodytos datos.
9. Su patikslintu priešieškinio pareiškimu pateikė bankų sąskaitos išrašus ir suvestinę lentelę, iš kurių matyti, kad nuo 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė iš viso komunalinių mokesčių sumokėjo 1 743,25 Eur. Atsakovė taip pat už 2019 metus sumokėjo 1 081,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis laikytina nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 30 d., atsakovė prašo priteisti sumokėtą nekilnojamojo turto mokesčio sumą už 2019 metus iš ieškovės. Iš viso sumokėta mokesčių: 2 824,25 Eur. Atsakovė nurodė, kad reikalavimo suma sudaro
3 447,36 Eur nuostolių atlyginimo.
10. Teisminio nagrinėjimo metu 2020 m. gegužės 21 d. ieškovė patikslino reikalavimą priteisti
19 193,50 Eur dydžio įsiskolinimą, nuomos mokesčio skolą ir patikslino reikalavimą priteisti 2130,48 Eur delspinigių už uždelstą laiką sumokėti nuomos mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. srugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. 2016-1 nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d., priteisė ieškovei iš atsakovės 4 490 Eur skolos, 498,39 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 378,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 870,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitas ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė.
12. Teismas nustatė, kad šalių pasirašytoje Sutartyje įstatymo nuostata apie nuomininko teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį prieš mėnesį raštu įspėjus nuomotoją į Sutartį nebuvo įtraukta, tačiau šalys susitarė, kad nuomininkas gali nutraukti Nuomos sutartį „ne šioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka“ (6.6 punktas). 2018 m. lapkričio 20 d. pasiūlymu dėl patalpų Nuomos sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei pateikė pasiūlymą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, siūlė laikyti Sutartį nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 30 d. Pažymėjo, kad pagal šalių pasirašytą Sutartį viena šalis savo iniciatyva gali nutraukti Nuomos sutartį, tinkamai pranešusi kitai šaliai. Tokiu atveju Sutarties nutraukimo protokolas nėra surašomas. Bylos šalių sudarytoje 2016 m. gruodžio 22 d. Sutartyje nurodyta, jog visi šalių tarpusavio pranešimai pateikiami registruotais laiškais. Minėti pranešimai gali būti pateikiami ir galioja, jei yra siunčiami elektroninio arba faksimilinio ryšio priemonėmis, jie „turi būti patvirtinti registruotu laišku arba įteikiami asmeniškai pasirašant“ (10.7 punktas). Iš teismo posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų nustatė, kad bendravimas tarp šalių vyko elektroniniu paštu. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl informavimo tvarkos pažeidimo. Teismui pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad šalims bendru sutarimu Sutarties nutraukti nepavyko, todėl atsakovė 2018 m. lapkričio 20 d. išsiuntė pranešimą, jog Sutartis nutraukiama nuo 2018 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, į įstatyme įtvirtintą imperatyvią nuostatą, jog šalis vienašališkai gali nutraukti sutartį kitą šalį įspėjusi ne mažiau kaip prieš 30 dienų, teismas padarė išvadą, jog 2016 m. gruodžio 22 d. Nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d.
13. Teismas pripažino, jog tarp šalių 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta Nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 gruodžio 20 d., ieškovei teigiant, kad atsakovė iš viso sumokėjo 26 310 Eur nuomos mokesčio, atsakovei iš dalies pateikus analogiškus apskaičiavimus (skiriasi 490 Eur suma alkoholio licencijai), laikydamas, kad patalpos buvo nuomojamos (nuomos mokestis mokamas) nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., iš viso 22 mėnesius, už nuomą mokėtinas mokestis sudaro 4 490 Eur (22x1400-26 310). Atsakovė pripažino 2 600 Eur nuomos mokesčio skolą ir nuo tos sumos priklausantį mokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau duomenų, patvirtinančių skolos nurodytą dydį, teismui nepateikė. 490 Eur sumos, atsakovės nurodytos kaip nuomos mokesčio sumos, į sumokėtą sumą teismas neįtraukė, nes įmoka buvo tikslinė – už alkoholio licenciją, šalys dėl jos įskaitymo į nuomą nebuvo sutarusios, todėl ieškinį dėl nuomos skolos priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisė 4 490 Eur nuomos mokesčio skolą.
14. Teismas pažymėjo, jog mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Atsižvelgdamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) nurodymą: „kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui, tai tokios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo“, įvertinęs, jog atsakovė turi prievolę apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį į valstybės biudžetą, ieškovės reikalavimo jai priteisti 4 515,26 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) (biudžetines lėšas) netenkino.
15. Teismas nustatė, jog ieškovė reikalauti baudos sumokėjimo pradėjo dar 2018 m. spalio 19 d., iškeldama atsakovei sąlygas dėl Nuomos sutarties nutraukimo; reikalavimą pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 16 d. Įvertinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, atsakovės atstovo prašymą taikyti ieškinio senatį, teismui pripažinus, jog nuomos santykiai tarp šalių nutrūko 2018 m. gruodžio 20 d., esant kasacinio teismo išaiškinimui dėl dvigubų netesybų (baudos ir delspinigių) negalimumo, įvertinęs baudos dydį – 14 000 Eur, laikė, jog ieškovės reikalavimas dėl beveik metinės nuomos mokesčio sumos, kaip baudos, priteisimo už tai, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, yra nepagrįstas. Teismas pripažino netesybas ne kompensuojamojo, bet baudinio pobūdžio ir joms taikė ieškinio senatį.
16. Teismas nustatęs, kad atsakovė netinkamai vykdė 2016 m. gruodžio 22 d. šalių pasirašytą Nuomos sutartį, ilgiau kaip 14 dienų nesumokėjo priklausančios mokėti nuomos, nustatęs, jog nuomos mokesčio skola sudaro 4 490 Eur, nuo tos sumos, vadovaudamasis šalių pasirašytos sutarties 5.1 ir 5.2 punktais, už ieškovės prašomas 185 dienas priteisė 0,06 procento dydžio delspinigius – 498,39 Eur (4 490x0,06/100x185).
17. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti dalį nuostolių, kurių nepadengia depozitas – 1 355 Eur, teigdama, jog 2018 m. lapkričio 16 d. apskaičiavo defektų už 2 755 Eur sumą. Teismo posėdžio metu ieškovė nustatytų defektų sumą mažino, teigė, jog žalą nustatinėjo pati. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 53 159,81 Eur nuostolių, vėliau sumažino priešieškinio sumą iki 13 261,68 Eur, nurodydama, kad nuostolį sudaro daiktų vertė, kurios iš ieškovės neatgavo (čiužiniai, lovų grotelės, lovų mediena, patalynė, komodos, lempos, džiovyklė, sudėtos durys, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, telefonspynės ir kt.), ir už ieškovę sumokėti mokesčiai, dar vėliau teikė pareiškimą dėl dalies reikalavimų sumažinimo, nurodydama, kad dalis daiktų atsakovei yra grąžinta 2020 m. balandžio mėnesį atsakovę įleidus į patalpas. Likusi negrąžintų daiktų vertė – 623,11 Eur (nerado vienos lovos, dviejų pagalvių, patalynės komplekto ir kt.). Teismui pateiktose ieškovės nuotraukose fiksuotas turto sugadinimas, daiktų pažeidimai yra neinformatyvūs – nėra aiški nuotraukų darymo data, vieta ir kt.; fotonuotraukose fiksuoti pažeidimai iš dalies neatitinka 2018 m. lapkričio 16 d. Apžiūros akte nurodytų ir ieškovės įvertintų pažeidimų. Be to, žala arba nuostoliai turi būti tinkamais rašytiniais įrodymais patvirtinti (sąskaitos faktūros, turto vertintojo pažymos, sąmatos, mokėjimo kvitai ir pan.), iš kurių būtų matyti nustatyti nurodyti defektai, jų šalinimo išlaidos, medžiagų, būtinų remonto darbams, kiekis ir kaina sąmatos sudarymo metu galiojančiomis kainomis ir t. t. Jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašomų priteisti nuostolių dydį, ieškovė nepateikė, todėl reikalavimas dėl nuostolių pagal 2018 m. lapkričio 16 d. apžiūros aktą atlyginimo atmestas.
18. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė reikalauja grąžinti dvigulę lovą, 2 pagalves, 3 patalynės komplektus, vieną čiužinį ir kt. už 623,11 Eur. Prideda prekių įsigijimo dokumentus, tačiau duomenų, patvirtinančių, kiek iš viso buvo baldų, patalynės ir kt. nuomos santykių pradžioje, kiek vienetų baldų, patalynės ji nutraukus nuomos santykius išsivežė ir kt., byloje nėra. Be to, iš R. B. 2020 m. vasario 5 d. siųsto elektroninio laiško „Laimai“ matyti, kad čiužinių savikaina nurodyta 85 Eur, o priešieškiniu prašo priteisti neatgauto čiužinio kainą – 246 Eur, pagalvės buvo įvertintos po 9 Eur, priešieškinyje – beveik 20 Eur ir pan. Esant neatitikimų tarp nurodytų verčių, kainų, nesant rašytinių įrodymų apie nuomos pradžioje hostelyje buvusius ir vėliau išvežtus baldus ir kitus daiktus, laikytina, jog reiškiamas reikalavimas priteisti iš nuomotojos 623,11 Eur nuomininko nerastų daiktų vertę yra nepagrįstas, todėl atmestas.
19. Teismas pažymėjo, kad pats nuomininkas buvo nerūpestingas ir neatidus: nusprendęs nebetęsti komercinės veiklos, nutraukęs nuomos santykius, jam priklausančius daiktus paliko nuomotojos žinioje (daiktų neišsivežė, nesusitarė su nuomotoja ar subnuomininkais dėl jų perėmimo ir pan.). Nėra pateikta įrodymų, ar ieškovė patyrė kokių nors nuostolių atsakovei neišvežus iki 2020 metų balandžio mėnesio savo lovų iš nuomotų patalpų, kodėl atsakovė 2019 metais mokėjo komunalinius mokesčius, jei teigia, kad nuomos santykiai buvo nutraukti dar 2018 metų lapkričio 30 d., kodėl atsakovė nenutraukė su komunalinių paslaugų tiekėjais pasirašytų sutarčių ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, atsakovei laiku ir tinkamai nenutraukus su komunalinių paslaugų tiekėjais pasirašytų sutarčių, teismas laikė, jog jai adresuotos sąskaitos buvo apmokėtos tinkamo subjekto, todėl reikalaujama 1 401,53 Eur komunalinių mokesčių suma iš ieškovės atsakovei nepriteistina. Ieškovė prašo priteisti 68 Eur iš atsakovės už 2019 metų pusmetį. Teismui pateiktas 2020 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymas dėl 71,31 Eur vietinės rinkliavos mokėjimo nepatvirtina ieškinyje nurodyto fakto, kad tai skola už nuomos laikotarpį, kad atsakovė, mokėdama ir 2019 metais mokesčius už ieškovės patalpoms suteiktas paslaugas, nesumokėjo rinkliavos ir pan. Be to, teismui konstatavus, jog nuo 2018 m. gruodžio 20 d. šalių nuomos santykiai nebesiejo, nes nuomos sutartis buvo nutraukta, prievolės pagal nutrauktą sutartį nebevykdomos.
20. Teismas nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl teismas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
21. Ieškovė L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti ieškovei iš atsakovės 14 703,50 Eur įsiskolinimą, 14 000 Eur baudą, 1 632,09 Eur delspinigius ir 68 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, ir minėtą ieškinio dalį tenkinti, priteisiant ieškovei iš atsakovės 14 703,50 Eur įsiskolinimą, 14 000 Eur baudą, 1 632,09 Eur delspinigius ir 68 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, paliekant galioti sprendimo dalį, kuria yra priteista 4 490,00 Eur skolos ir 498,39 Eur delspinigių suma iš atsakovo, taip pat panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės UAB „Kaštonų bulvaras“ priešieškinis, pripažįstant, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta Nuomos sutartis Nr. 2016-1 nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d., ir priteista 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d. po to, kai, šalims nepavykus nutraukti Nuomos sutarties bendru sutarimu, atsakovas 2018 m. lapkričio 20 d. išsiuntė ieškovei pranešimą, jog Nuomos sutartis nutraukiama nuo 2018 m. lapkričio 30 d., ne tik netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pasibaigimo momentą, bet ir peržengė atsakovo priešieškinyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Nepaisant to, jog priešieškiniu buvo prašoma pripažinti, kad Nuomos sutartis baigėsi 2018 m. lapkričio 30 d. Nuomos sutarties 7.3 punkto pagrindu, t. y. Nuomos sutarties nutraukimu šalių susitarimu, pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, konstatavo Nuomos sutarties pasibaigimą jos vienašališku nutraukimu iš atsakovo pusės, tokiu būdu peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas.
22.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, neva šalys susitarė dėl Nuomos sutarties nutraukimo galimybės ne Nuomos sutartyje numatytais atvejais, apskritai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų baigtinio sąrašo. Dėl to ši sutarties nuostata negali būti traktuojama palankiai atsakovei dar ir dėl to, kad Sutarties projektą rengė ir teikė atsakovė.
22.3. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog ieškovė neva sutiko su nuomos santykių nutraukimu ir po 2018 m. lapkričio 16 d. nuomojamų patalpų apžiūros nuomos santykiai tarp šalių neva pasibaigė („<...> nesudaro pagrindo teigti, kad nuomos santykiai su atsakove toliau tęsėsi“), galiausiai konstatavo, kad Nuomos sutartis atsakovo iniciatyva vienašališkai nutraukta, pranešus apie tai ieškovei 2018 m. lapkričio 20 d. raštu. Be to, dėl 2018 m. lapkričio 16 d. Patalpų apžiūros akto pažymėtina, jog jis buvo rengiamas ne dėl to, kad ketinta nutraukti Nuomos sutartį ir priimti turtą iš atsakovo, o todėl, kad siekta užfiksuoti patalpų būklę vykstant deryboms su subnuomininkais. Teismo motyvų analizė leidžia daryti išvadą apie teismo motyvų prieštaringumą.
22.4. Atsakovo atstovas R. B. 2018 m. lapkričio 29 d. atsiuntė ieškovei elektroninį laišką: „Persiunčiu sutartį, ruošė advokatas, tai gal kažkas gali netikti, galim koreguoti.“. Taigi 2018 m. lapkričio 19 d., t. y. vieną dieną prieš tariamą sutarties nuraukimą, atsakovas siuntė ieškovei derinti subnuomos sutartį. Iš pastarojo laiško akivaizdu, kad nutraukti Nuomos sutartį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. nebuvo ne tik ieškovės, bet ir atsakovo valios. Elektroniniuose laiškuose, kuriais vyko šalių susirašinėjimas, buvo svarstomas subnuomos teisinių santykių galimybės klausimas, tai tik patvirtina, jog Nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta nebuvo – buvo svarstomas tik subnuomos galimybės klausimas. Ieškovės 2018 m. lapkričio 3 d. elektroniniame laiške nurodytas teiginys, kad Nuomos sutarti ji nutrauks, jeigu ir toliau atsakovas su ja neatsiskaitys, galutinai patvirtina, jog 2018 m. lapkričio 30 d. šalių susitarimu Nuomos sutartis nepasibaigė, kadangi, atsakovui nevykdant jokių įsipareigojimų, ieškovė ketinimų nutraukti Nuomos sutartį šalių susitarimu neturėjo.
22.5. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime konstatuota ir tai, kad neva sutikimą nutraukti Nuomos sutartį ieškovė išreiškė ir 2018 m. spalio 19 d. surašytoje ir atsakovui atsiųstoje pretenzijoje, kurioje pati pasiūlė svarstyti dalį skolos padengimo inventoriumi. Pažymėtina, jog iš minėtos pretenzijos matyti, kad joje ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog Nuomos sutarties nutraukimas galimas tik visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atveju, t. y. norėdamas nutraukti Nuomos sutartį šalių susitarimu atsakovas privalo: sumokėti susidariusią nuomos skolą iki sutarties nutraukimo dienos, surašyti defektų aktą pagal patalpų perdavimo–priėmimo aktą ir nustatyti padarytus nuostolius remonto ir patalpų nuomos metu, t. y. sugrąžinti kaip buvo arba atlyginti nuostolius, taip pat sumokėti Nuomos sutartyje numatytą baudą. Nė vieno iš anksčiau ieškovės nurodytų įsipareigojimų atsakovas neįvykdė, tai reiškia, jog Nuomos sutarties šalių susitarimu nutraukimo svarstymo galimybės sąlygos nebuvo įgyvendintos, atitinkamai todėl nebuvo pasiektas ir šalių susitarimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo.
22.6. Šalys nei bendru sutarimu, nei atsakovas savo iniciatyva vienašališkai Nuomos sutarties nenutraukė nei nuo 2018 m. lapkričio 30 d., nei kitu metu. Beje, kad iki pat ieškovės pranešimo atsakovui 2019 m. balandžio 19 d. apie Nuomos sutarties nutraukimą abi šalys manė, kad Nuomos sutartis yra galiojanti, patvirtina ne tik vėlesni šalių elektroniniai laiškai, bet ir faktas, jog atsakovas ir toliau patalpose laikė jam priklausančius daiktus, t. y. neatlaisvino patalpų, kas neabejotinai būtu buvę, jei būtų manęs, kad Nuomos sutartis nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 30 d., nenutraukė sutarčių su komunalines paslaugas teikiančiais trečiaisiais asmenimis, toliau ieškojo subnuomininkų, neišregistravo Nuomos sutarties iš viešo registro.
22.7. Netesybos gali būti pripažintos nepagristai didelėmis tik tuo atveju, kai, kilus pagrįstų abejonių dėl netesybų dydžio, yra įvertinamas skirtumas tarp nuostolių ir prašomų netesybų. Teismas tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Pažymėtina, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas netgi ne mažindamas priteistinų netesybų dydį, bet apskritai atsisakydamas priteisti deklaratyviai nurodė, kad netesybos yra nepagrįstos, visiškai nemotyvuodamas tokios savo išvados bei nevertindamas ieškovės nuotolių. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo argumento dėl dvigubų netesybų nepagrįstumo, pažymėtina, kad nors bauda ir apskaičiuoti delspinigiai kyla iš šalių sudarytos Nuomos sutarties, tačiau iš skirtingo pobūdžio ir skirtingų Nuomos sutarties nuostatų pažeidimų – prašoma priteisti 2 218,41 Eur delspinigių suma susidarė remiantis Nuomos sutarties 5.6 punktu dėl uždelsimo sumokėti nuomos mokestį. Taigi delspinigiai mokami už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį, o bauda nors mokėtina taip pat už Nuomos sutarties pažeidimą, tačiau pažeidimo pagrindas – ne vėlavimas mokėti nuomos mokestį, bet Nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės. Dėl paminėtų argumentų netesybos (delspinigiai) nėra įskaitomos į nuostolius (baudą), o nuostolių ir netesybų priteisimas nevertintinas kaip baudinio pobūdžio, kadangi kyla iš skirtingų Nuomos sutarties nuostatų pažeidimų.
22.8. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, motyvuodamas tuo, jog Nuomos sutartyje neva šalys nesusitarė dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad teismas dar kartą peržengė nagrinėjamos bylos ribas, kadangi atsakovas priešieškinyje nekvestionavo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo privalomumo pagal Nuomos sutartį, tai reiškia, jog tokio mokesčio mokėjimas atitiko šalių valią. Prašymas priteisti nekilnojamojo turto mokestį už 2019 m. buvo grindžiamas aplinkybe, jog neva Nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. lapkričio 30 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutartis, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesibaigė 2018 m. gruodžio 20 d. vienašališku atsakovo nutraukimu, pagrindo priteisti nekilnojamojo turto mokesčio atsakovui nebuvo ir nėra.
22.9. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė VMI sumokėjo tik dalį gyventojų pajamų mokesčio nuo ieškovei sumokėto nuomos mokesčio. Vadinasi, pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas, likusią atsakovo nesumokėtą gyventojų pajamų mokesčio dalį turi sumokėti pati ieškovė, kadangi jos gautos pajamos yra pajamų mokesčio objektas. Skolos priteisimo atveju ieškovė taip pat turės sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo priteistos sumos, kuri bus ieškovės gautos pajamos pagal Nuomos sutartį. Tuo tarpu, jeigu, išnagrinėjus bylą, gyventojų pajamų mokestis nebūtų priteisiamas, tokiu atveju neišvengiamai būtų reikalinga inicijuoti dar vieną bylą dėl pastarojo mokesčio priteisimo. Pažymėtina ir tai, kad Nuomos sutarties 5.2 punkte numatyta 1 400 Eur dydžio suma, mokėtina ieškovei už nuomojamas patalpas, yra ieškovės pajamos už nuomojamas patalpas, atskaičius mokėtiną gyventojų pajamų mokestį. Tuo tarpu pagal Nuomos sutartį atsakovo mokėtina suma ieškovei susideda iš mokesčio už nuomojamas patalpas ir gyventojų pajamų mokesčio, o atsakovas yra tik tą mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. subjektas, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti, to nepadarius, pareiga pajamų gavėjui sumokėti pajamų mokestį neišnyksta.
22.10. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti 14 000 Eur baudą, nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė reikalauti baudos sumokėjimo pradėjo dar 2018-10-19, iškeldama atsakovei sąlygas dėl Nuomos sutarties nutraukimo; reikalavimą pateikė teismui 2019-09-16. Teismo teigimu, įvertinus atsakovo atstovo prašymą taikyti ieškinio senatį, teismui pripažinus, jog nuomos santykiai tarp šalių nutrūko 2018-12-20, esant kasacinio teismo išaiškinimui dėl dvigubų netesybų negalimumo, įvertinus baudos dydį – 14 000 Eur, laikytina, jog ieškovės reikalavimas dėl beveik metinės nuomos mokesčio sumos, kaip baudos, priteisimo už tai, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, yra nepagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pripažįsta netesybas ne kompensuojamojo, bet baudinio pobūdžio ir joms taiko ieškinio senatį.
22.11. Prieš nurodant argumentus, susijusius su anksčiau nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų nepagrįstumu, pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo teiginio, jog nuomos mokestis nebuvo mokamas nuo 2018 metų rudens, atsakovas derino Nuomos sutarties nutraukimo sąlygas ir jau tada nuomotoja neva turėjo pagrindą, nebelaukiant skolos didėjimo, atsakovui atsisakius toliau nuomotis patalpas, mokėti nuomos mokestį, sutartį nutraukti. Anot teismo, dėl nežinomų priežasčių ieškovė to nepadarė.
22.12. Atsakant į pastarąjį teismo argumentą, pažymėtina, jog byloje esanti tarp šalių vykusio susirašinėjimo medžiaga patvirtina, jog šalys bandė išsaugoti sutartinius santykius, buvo sprendžiamas subnuomos klausimas ir visa tai daroma todėl, kad atsakovui nereikėtų mokėti Nuomos sutartyje numatytos baudos (Nuomos sutarties 6.6 punktas) už Nuomos sutarties nutraukimą. Visą tą laiką ieškovės patalpose buvo atsakovui priklausantys jo veikloje naudoti daiktai, kuriuos atsakovas išsivežė tik 2020 m. balandžio mėn. Pastarosios aplinkybės patvirtina, kad sutartiniai teisiniai santykiai tarp šalių nebuvo pasibaigę, šalys bandė juos išsaugoti, siekiant išvengti baudos mokėjimo. Beje, kaip jau minėta, tai patvirtina ir paties atsakovo atstovo R. B. ei. laiškas, siųstas UAB „Senamiesčio ūkis“ 2020-01-14, t. y. jau po pradinio priešieškinio pareiškimo, kuriame atsakovas informuoja UAB „Senamiesčio ūkis“, kad Nuomos sutartis nutraukta nuo 2019-06-28. Kaip motyvą užsitęsusių derybų R. B. nurodė, kad siekė parduoti verslą kitiems suinteresuotiems asmenims.
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kaštonų bulvaras“ prašo ieškovės L. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo atmesti.
24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, visapusiškai objektyviai ir nešališkai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, o teismo padaryta išvada dėl nuomos santykių pabaigos momento iš esmės pagrįsta. Tuo tarpu apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės pateikia tik savo formalų asmeninį subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, kuris nėra pagrįstas objektyviu visų byloje pateiktų įrodymų vertinimu.
24.2. Atsakovė įrodinėjo faktinę aplinkybę, kad nuomos sutartis faktiškai buvo nutraukta nuo 2019 m. lapkričio 30 d., o ieškovė patalpas yra perėmusi iš atsakovo, t. y. faktiškai nuomos santykiai pasibaigę nuo 2019 m. lapkričio 30 d. ( teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2019 metai atsakovės atsiliepime nurodomi, matyt, kaip rašymo apsirikimas). Šias aplinkybes atsakovė įrodinėjo ne tik atstovo paaiškinimu, tačiau ir rašytiniais įrodymais, ir, atsakovės pagrįstu įsitikinimu, jie aiškiai įrodo faktą, kad nuomos santykiai pasibaigė faktiškai anksčiau, nei bando įrodyti ieškovė. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, t. y. ieškovė, perėmusi patalpas, jas įsirenginėja, naudojasi komunalinių paslaugų tiekėjų paslaugomis ir t. t., tačiau vengia įforminti nuomos santykių pabaigą susitarimu, akivaizdu, kad siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.
24.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad „vienašališkai ieškovės surašytame Akte buvo remiamasi šalių pasirašytos Sutarties 2.4. punktu, numatančiu Nuomotojo pareigas priimti turtą iš nuomininko, kai šis „Sutarties terminui pasibaigus jį grąžina“. T. y. pati ieškovė, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. šalių pasirašytos Sutarties 2.4. punkto nuostatomis Akte išreiškė savo valią priimti nuomotą turtą iš nuomininko, prieš tai nurodžius defektus, gedimus“. Atsakovė su tokia teismo išvada sutinka, nes šiuo atveju teismas įvertino ne šalutinius, o tiesioginius ieškovės sudarytus ir teismui pateiktus įrodymus, kuriuose ieškovė aiškiai išreiškė savo valią dėl nuomos santykių pabaigos. Ieškovė iš esmės sutiko su Nuomos sutarties pabaiga, tačiau nesutiko su nuomos sutarties pabaigos pasekmėmis / sąlygomis, dėl kurių į jokius kompromisus nesileido, t. y. iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl nutraukimo pasekmių, o ne dėl nuomos santykių pasibaigimo fakto.
24.4. Ieškinio senaties termino pradžia dėl baudos – 14 000 eurų – yra 2018 m. spalio 19 d. Šešių mėnesių ieškinio senaties terminas pasibaigė 2019 m. balandžio 19 d., iki nustatyto termino ieškinys nebuvo pateiktas. Todėl esant atsakovės reikalavimui teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieškinio senatį. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisiniais motyvais, kiek jie susiję su ieškinio senaties taikymu reikalavimui dėl netesybų.
24.5. Ieškovė neįrodinėjo galimų nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė nuostolių dėl sutarties nutraukimo nepatyrė ir patirti negalėjo, o jei šiuo metu patyrė, tai ji pati už tokių nuostolių atsiradimą yra atsakinga. Visų pirma iki sutarties nutraukimo atsakovė, siekdama, kad ieškovė nepatirtų nuostolių, surado naujus nuomininkus, kurie buvo sutikę patalpas nuomotis už tą pačią kainą, kurią buvo įsipareigojęs mokėti atsakovė. Kaip matyti iš teismo nustatytų aplinkybių, 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesiais patalpos buvo remontuojamos trečiųjų asmenų, tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo naujus nuomininkus, susitarimo sąlygos atsakovei nėra žinomos. Iš to išeina, kad ieškovė nuostolių dėl sutarties nutraukimo nepatyrė. Todėl, atsakovės nuomone, yra akivaizdu, kad 14 000 Eur dydžio bauda yra neprotingai didelė.
Teismas
konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovės 2020 m. lapkričio 26 d prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų pateikto rašytinio paaiškinimo, pateikto nagrinėjant apeliacinį skundą byloje Nr. e2A-1347-618/2020
27. Pateiktame prašyme ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1391,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Šio prašymo motyvuojamojoje dalyje prašo CPK 184 str. pagrindu kreiptis į prokurorą pranešant apie galimą įrodymo suklastojimo faktą. Nurodo, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme mėgino įrodinėti galbūt suklastotu įrodymu – neva 2018 metų pabaigoje darytomis patalpų fasado nuotraukomis, kur patalpose neva matoma šviesa. Tačiau ieškovei pateikus įrodymus, kad nuotraukos negalėjo būti padarytos 2018 metais, nes nauji langai buvo sudėti tik 2019 m., atsakovė apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad šiuo įrodymu nesiremia.
28. Teisėjų kolegija šį prašymą vertina kaip paaiškinimą, nes ieškovė konkretaus prašymo dėl įrodymo kreiptis į prokurorą pranešant apie galimą įrodymo suklastojimo faktą nesuformulavo. CPK 184 str. 2 d. numato, kad, jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui. Pažymėtina, kad ši norma nenumato teismo pareigos visais atvejais pranešti prokurorui apie galimus įrodymo suklastojimo faktus – teismas praneša prokurorui tik reikiamais atvejais, t. y. apsisprendimas, ar reikia pranešti prokurorui, įstatymo leidėjo priskirtas teismo dispozicijai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo į nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas), taikymą, tačiau nenurodo konkretaus dokumento – įrodymo CPK 184 str. prasme, o tik nurodo nuotraukas ir aplinkybę, kad atsakovė juo apeliacinės instancijos byloje Nr. e2A-1347-618/2020 teisme nesiremia.
29. Šioje proceso stadijoje išaiškintina ieškovei, jog ji turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl jos paaiškinime nurodomų aplinkybių.
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
30. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas, kuriuo ieškovės L. T. ieškinį ir atsakovės UAB „Kaštonų bulvaras“ patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. 2016-1 nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d., priteisė ieškovei iš atsakovės 4 490 Eur skolos, 498,39 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 378,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 870,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitas ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė.
31. Apeliacinis skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti ieškovei iš atsakovės 14 703,50 Eur įsiskolinimą, 14 000 Eur baudą, 1 632,09 Eur delspinigius ir 68 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, ir minėtą ieškinio dalį tenkinti, priteisiant ieškovei iš atsakovės 14 703,50 Eur įsiskolinimą, 14 000 Eur baudą, 1 632,09 Eur delspinigius ir 68 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, paliekant galioti sprendimo dalį, kuria yra priteista 4 490,00 Eur skolos ir 498,39 Eur delspinigių suma iš atsakovo, taip pat su ta dalimi, kuria iš dalies patenkintas atsakovės UAB „Kaštonų bulvaras“ priešieškinis, pripažįstant, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta Nuomos sutartis Nr. 2016-1 nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d., ir priteista 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, todėl apeliacinės instancijos teisme pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimus šioje byloje pasisakytina dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo bei šios sutarties nutraukimo padarinių pagal šalių sutartinius įsipareigojimus.
Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties
32. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė atsakovei UAB „Kaštonų bulvaras“ iš ieškovės L. T. 1 815 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
33. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo ir šios sutarties nutraukimo padarinių. Nutartyje aptarta kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimą, suponuoja išvadą, kad, kilus ginčui dėl sutarties nutraukimo pagrindo, teismas turi nustatyti sutartyje įtvirtintą šalių valią dėl sutarties nutraukimo vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir yra saistomas šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio ieškinio pagrindo. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovei teigiant, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės sutartyje nurodytu pagrindu, o atsakovei pareiškus priešieškinį, kuriuo buvo prašoma nustatyti sutarties nutraukimo momentą ir teigiama, jog sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, teismas turėjo pareigą išsiaiškinti šalių sutarties nuostatas, reglamentuojančias sutarties nutraukimo pagrindus, ir šių nuostatų kontekste įvertinti šalių nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus.
34. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nors šalių pasirašytoje sutartyje įstatymo nuostatos apie nuomininkės teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš mėnesį raštu įspėjus nuomotoją nebuvo įtrauktos, tačiau nusprendė, jog ginčo sutartis buvo nutraukta būtent nuomininkės iniciatyva, nes šalims bendru susitarimu sutarties nutraukti nepavyko. Apeliaciniu skundu ieškovė kvestionavo šias pirmosios instancijos teismo išvadas, teigdama, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. kad priešieškiniu buvo prašoma pripažinti, jog nuomos sutartis baigėsi 2018 m. lapkričio 30 d. nutraukus sutartį šalių susitarimu pagal sutarties 7.3 punkto nuostatas, o teismas konstatavo nuomos sutarties pasibaigimą atsakovei ją vienašališkai nutraukus.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad apeliaciniu skundu ieškovė išsamiai argumentavo tiek atsakovės priešieškiniu nustatytų ribų peržengimą, tiek pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą dėl sutarties nutraukimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl priešieškiniu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų apskritai nenagrinėjo, dėl jo nepasisakė, taip pat neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl sutarties nutraukimo pagrindo, kurie laikytini esminiais, konstatuodamas, kad byloje kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo momento, ir iš esmės apsiribojo pritarimu pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Konstatavo, kad esminis ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties nutraukimo pagrindo, dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs tiek faktinių, tiek teisinių apeliacinio skundo argumentų, pažeidė proceso teisės normas.
Faktinės bylos aplinkybės
36. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bylos šalių 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta nuomos sutartis Nr. 2016-1, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 5 metų laikotarpiui už 1 400 Eur nuomos mokestį per mėnesį bei nuomotojo GPM, numatant, jog praleidęs mokėti sutartyje numatytus mokėjimus, nuomininkas turi mokėti 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
37. Sutarties 6.6 punktas numatė, kad jeigu nuomininkas nutraukia šią sutartį ne dėl nuomotojo kaltės ne šioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka prieš terminą, taip pat jeigu sutartis nutraukiama nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės, nuomininkas moka nuomotojui dešimties mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį šalių susitarimu (pasirašant sutarties nutraukimo protokolą) (Sutarties 7.3 punktas). Visi šalių tarpusavio pranešimai pateikiami registruotais laiškais sutartyje nurodytais adresais. Minėti pranešimai gali būti pateikiami ir galioja, jei yra išsiunčiami elektroninio ar faksimilinio ryšio priemonėmis <...>. Pranešimai elektroninio ar faksimilinio ryšio priemonėmis turi būti patvirtinti registruotu laišku arba įteikiami asmeniškai pasirašant.
38. Ieškovė 2018 m. spalio 19 d. pretenzijoje nurodė sąlygas, kurias įvykdžius tarp bylos šalių sudaryta nuomos sutartis galėtų būti nutraukta.
39. 2018 m. lapkričio 16 d. patalpos apžiūros aktu ieškovė nustatė trūkumus, turto pažeidimus ir defektus.
40. 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovė pateikė ieškovei pasiūlymą dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog nebevykdo veiklos, nurodė, kad šias patalpas norėtų išsinuomoti S. S..
41. 2018 m. lapkričio 30 d. el. laišku, siųstu atsakovei, ieškovė nesutinka dėl subnuomos sutarties pasirašymu, nurodo, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove.
42. 2018 m. gruodžio 19 d. reikalavimu sumokėti už nuomą ieškovė reikalauja atsakovės atsiskaityti iki planuojamos sudaryti subnuomos sutarties sudarymo dienos.
43. 2019 m. balandžio 19 d. pranešime apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovė pranešė atsakovei, kad nuo 2019 m. gegužės 2 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį; patalpos turi būti atlaisvintos per vieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo; turtas nuomotojui grąžinamas tokios būklės, kokios jis buvo gautas nuomininko, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą.
44. 2019 m. birželio 28 d. ieškovė išsiuntė priminimą apie sutarties nutraukimą atsakovei el. paštu. Iš 2019 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, jog atsakovės permoka UAB „Vilniaus vanduo“ sudaro 342,84 Eur. Iš mokėjimo nurodymų matyti, jog atsakovė mokėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. gegužės 20 d. 414,81 Eur, 2019 m. sausio 24 d. 100 Eur, 2018 m. gruodžio 20 d. 350 Eur, 2018 m. gruodžio 12 d. 350 Eur, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2019 m. gegužės 20 d. 191,72 Eur, UAB „Senamiesčio ūkis“ 2019 m. rugpjūčio 29 d. 150 Eur.
45. Atsakovo atstovas R. B. el. laiške, siųstame UAB „Senamiesčio ūkis“ 2020-01-14, nurodė, kad Nuomos sutartis nutraukta nuo 2019-06-28.
46. Atsakovė elektroniniame laiške, siųstame ieškovei 2020-02-05, nurodė: „<...> Mes neatlaisvinsime patalpų nes sutartis nėra dar nutraukta “.
47. Iš nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos matyti, jog atsakovė mokėjo nekilnojamojo turto mokestį už ieškovės turtą.
48. 2020 m. balandžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad 2020 m. balandžio 10 d. antstolė nuvyko adresu Sodų 21, Vilnius. Atvykęs UAB „Kaštonų bulvaras“ vadovu R. B. prisistatęs asmuo pradėjo patalpose esančių daiktų iškraustymą. Taip pat informavo, kad registratūroje esanti sena odinė sofa ir du foteliai jam nereikalingi ir jis jų neims. Ieškovė L. T. paprašė tuos senus daiktus išsivežti, nes dėl jų išvežimo ji patirs papildomų išlaidų. L. T. advokatas informavo, kad patalpų būklė užfiksuota antstolio prieš pradedant iškraustymą. Patalpų būklė užfiksuota nuotraukose. Iš atsakovės pateiktos suvestinės matyti, kad patalpose nerasta arba liko atsakovei priklausančių daiktų už 623,11 Eur.
Dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindo ir momento pagal šalių sutartinius įsipareigojimus, dėl priešieškinio
49. Ieškovė ieškinyje teismo prašė priteisti 21 605,26 Eur (patikslintas reikalavimas priteisti 19 193,50 Eur dydžio įsiskolinimą), nuomos mokesčio skolą, 2 218,41 Eur (patikslintas reikalavimas priteisti 2 130,48 Eur delspinigių), delspinigių už uždelstą laiką sumokėti nuomos mokestį, 14 000 Eur baudos už nuomos sutarties nutraukimą nuomotojos iniciatyva dėl nuomininkės kaltės, 1 355 Eur nuostolių atlyginimo už patalpų sugadinimą, 68 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė nuomos mokestį mokėjo nuo 2017 m. vasario 11d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. Byloje įrodyta, kad šalių Nuomos sutartis nutraukta ieškovės pranešimu nuo 2019-06-28, todėl pagrįstas apeliantės reikalavimas, jog nuomos mokestį atsakovė turėjo mokėti iki ieškovės pranešime nurodomos sutarties nutraukimo datos.
50. Ieškovė 2019 m. birželio 28 d. rašytame laiške atsakovei apskaičiavo, kad atsakovė yra skolinga 15 690 Eur nuomos mokesčio, apskaičiuoto iki 2019 m liepos 1d.
51. Šioje byloje 2020 m. balandžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodyta, kad ieškovės patalpose buvo atsakovui priklausantys jo veikloje naudoti daiktai, kuriuos atsakovė išsivežė 2020 m. balandžio mėn.
52. Atsakovė teismo prašė nustatyti, kad šalių nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 30 d., ir priteisti iš ieškovės atsakovei 3 447,36 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau tokia atsakovės pozicija yra neparemta šalių sudaryta nuomos sutartimi, o pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino šalių sutartinius įsipareigojimus ir neteisingai įvertino įrodymus.
53. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas R. B. el. laiške, siųstame UAB „Senamiesčio ūkis“ 2020-01-14, informavo UAB „Senamiesčio ūkis“, kad Nuomos sutartis nutraukta nuo 2019-06-28, todėl byloje padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nutraukė šalių nuomos sutartį nuo 2018 m. gruodžio 20 d. pagal šalių sutarties 7.3 punktą.
54. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas vienoje skundžiamo sprendimo dalyje konstatavęs, jog atsakovas 2018-11-20 raštu pateikė pasiūlymą ieškovei nutraukti Nuomos sutartį Nuomos sutarties 7.3 punkte numatytu pagrindu, t. y. šalių susitarimu, kitoje skundžiamo sprendimo dalyje padaro išvadą, jog atsakovas tuo pačiu 2018-11-20 raštu informavo ieškovę apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir neteisingai išaiškino materialines teisės normas dėl pagrindų vienašališkai nutraukti šalių nuomos sutartį pagal šalių sutarties įsipareigojimus.
55. Byloje kilo ginčas dėl šalių 2016 m. gruodžio 22 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. 2016-1, iš esmės dėl 7.3 p. taikymo.
56. Byloje įrodyta, kad atsakovė 2018 m. lapkričio mėnesį teikė pasiūlymus ieškovei dėl subnuomos, tačiau byloje įrodyta, jog atsakovės nurodomi susitarimai dėl subnuomos nebuvo sudaryti, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai šiuos pasiūlymus įvertino kaip atsakovės suformuluotus ir ieškovės priimtus dėl sutarties nutraukimo.
57. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog atsakovės 2018 m. lapkričio 20 d. pasiūlymas nelaikytinas atsakovės pranešimu apie vienašalį sutarties nutraukimą, nes šalių tolesnio susirašinėjimo medžiaga įrodo, jog šalys tarėsi dėl ieškovei priimtų subnuomos sutarties sąlygų. Šias aplinkybes įrodo šalių susirašinėjimo medžiaga, o būtent Ieškovės atsakyme į 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovės pasiūlymą primenama apie tai, kad susitikimo metu buvo kalbėta, jog atsakovas pirmiausia turi įvykdyti sutartinius įsipareigojimus – apmokėti įsiskolinimus, panaikinti nuomojamo turto defektus ir perduoti turtą ieškovei. Ieškovė taip pat nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovo 2018-11-20 pasiūlyme nurodytas asmuo – S. S. – subnuomotųsi patalpas, tačiau nėra nurodyta, kad ieškovė sutinka su Nuomos sutarties nutraukimu.
58. Atsakovė 2018-11-21 išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta: „Tai mes galime subnuomoti patalpas S. S. ir pasirašyti su ja sutartį? noriu kuo skubiau tai padaryti, kad jie spėtų įšokti dar į gruodžio mėnesį. Įsiskolinimus padengsime mes, UAB Kaštonų Bulvaras. Viską kitką aš tarsiuosi su Nuomininkais prieš pasirašydamas subnuomos sutartį “.
59. Ieškovė tą pačią dieną elektroniniu laišku atsakė: „Galite subnuomoti. Mes tarpusavy turėsime pasirašyti skolų suderinimo aktą, kad nekiltų vėliau pretenzijų“.
60. Ieškovė 2018-11-26 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad nesulaukia informacijos ir mokėjimų. Kartu su minėtu laišku ieškovė pateikė reikalavimus, kurių įvykdymas yra būtinas tam, jog atsakovė galėtų sudaryti subnuomos sutartį, bei nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė negaus iš atsakovės atsakymo ir atsakovė nedarys jokių veiksmų, ieškovė kreipsis į teismą dėl skolos, delspinigių, padarytų nuostolių ir baudos priteisimo.
61. Atsakovė 2018-11-27 elektroniniu laišku atsakė, jog yra rengiama subnuomos sutartis, kurią ieškovei atsiųs.
62. 2018-11-29 atsakovės atstovas atsiuntė ieškovei elektroninį laišką: „Persiunčiu sutartį, ruošė advokatas, tai gal kažkas gali netikti, galim koreguoti“. Šis raštas įrodo, kad 2018-11-29, t. y. vieną dieną prieš atsakovės ir pirmosios instancijos teismo nurodomą sutarties nuraukimą, atsakovas siuntė ieškovei derinti subnuomos sutartį.
63. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog ir 2018 m. spalio 19 d. pretenzijoje nebuvo ieškovės išreikštas sutikimas nutraukti Nuomos sutartį, nes po 2018 m. spalio 19 d. pretenzijos vykęs šalių susirašinėjimas dėl subnuomos sutarties sudarymo galimybės įrodo, kad šalys nesusitarė dėl Nuomos sutarties nutraukimo.
64. Byloje neįrodyta, kad šalys buvo sutarusios nutraukti Nuomos sutartį nuo 2018-11-30 ir kad pagal šalių sutarties punktus atsakovė, būdama šio turto nuomininkė, turėjo teisę nutraukti patalpų nuomos sutartį, įspėjusi ieškovę prieš vieną mėnesį.
65. Nuomos sutarties 7 straipsnyje „Sutarties nutraukimas“ šalys susitarė, kokiais atvejais kiekviena iš šalių turi teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti Nuomos sutartį, t. y. Nuomos sutarties 7 straipsnyje „Sutarties nutraukimas“ numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada Nuomos sutartis gali būti nutraukta kiekvienos iš šalių vienašališkai nesikreipiant į teismą.
66. Nuomos sutarties 7.1 punkte įtvirtintas sąrašas atvejų, kada nuomotojas (ieškovė) turi teisę nutraukti Nuomos sutartį, nesikreipdama į teismą: 1) jeigu nuomininkas naudojasi turtu ne pagal Nuomos sutarties sąlygas ar turto paskirtį (Nuomos sutarties 7.1.1 punktas); 2) jeigu nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina turto būklę (Nuomos sutarties 7.1.2 punktas); 3) nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio ir (ar) neapmoka kurios nors iš sąskaitų už komunalines ir kitas paslaugas ir (ar) kitų mokėjimų pagal nuomos sutartį per 14 (keturiolika) dienų nuo terminų, nustatytų sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose, pasibaigimo momento (Nuomos sutarties 7.1.3 punktas); 4) nuomininkas neatlieka einamojo turto remonto (Nuomos sutarties 7.1.4 punktas); 5) nuomininkas kitaip iš esmės pažeidžia sutartį (Nuomos sutarties 7.1.5 punktas).
67. Nuomos sutarties 7.2 punkte numatyta, jog nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą nesikreipdamas į teismą, jeigu turtas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudotis. Šiai sutartinei nuostatai pagrįsti šalys įrodymų neteikė.
68. Nuomos sutarties 7.3 punkte šalys susitarė, kad Nuomos sutartis bet kada gali būti nutraukta šalių susitarimu (surašant sutarties nutraukimo protokolą). Byloje įrodyta, kad toks protokolas ar kitas rašytinis susitarimas sudarytas nebuvo.
69. Nuomos sutarties 7.4 punkte šalys numatė dar vieną galimybę kiekvienai iš šalių nutraukti Nuomos sutartį vienašališkai, nesikreipiant į teismą, tačiau praėjus 4 (ketveriems) sutarties galiojimo metams. Šiuo konkrečiu atveju 4 (ketverių) metų sutarties galiojimo terminas nebuvo praėjęs ir todėl pirmosios instancijos teismo galimybė nutraukti sutartį kitais pagrindais prieštarauja šalių susitarimui.
70. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kurios yra nustatytos CK 6.193 str. ir detalizuotos kasacinio teismo praktikoje. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas).
71. Įvertinus paminėtų šalių sutartinių įsipareigojimų tekstą darytina išvada, kad nuomos sutarties 7.3 punkte šalys aiškiai susitarė, kad nuomos sutartis bet kada gali būti nutraukta šalių susitarimu (surašant sutarties nutraukimo protokolą) ir paminėtas šalių susirašinėjimas įrodo, t. y. sutarties šalių veiksmai, kurie privalo būti įvertinti po šalių susitarimo, įrodo, kad šalys tokio susitarimo siekė mėgindami sudaryti subnuomos sutartį, kuri nebuvo sudaryta.
72. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais.
73. CK 6.218 straipsnyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Sprendžiant klausimą, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 18 punktas). Šioje normoje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Šioje byloje nėra įrodinėjama aplinkybė, kad ieškovė yra sutartį pažeidusi šalis, todėl atsakovės paminėti pranešimai ieškovei laikytini kaip pranešimai dėl leidimo subnuomoti ieškovės patalpas.
74. Paminėtais motyvais darytina išvada, jog ieškovė byloje įrodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės jai nemokant nuomos mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį ir nustatė sutarties nutraukimo momentą ir konstatuojant, jog šalių sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir priešieškinis atmestinas.
75. Dėl 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio. Atsakovė patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ji už 2019 metus sumokėjo 1 081,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis laikytina nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 30 d., atsakovė prašė priteisti sumokėtą nekilnojamojo turto mokesčio sumą už 2019 metus iš ieškovės. Iš viso sumokėta 2 824,25 Eur mokesčių. Atsakovė nurodė, kad reikalavimo suma sudaro 3 447,36 Eur nuostolių atlyginimo.
76. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, motyvuodamas tuo, jog nuomos sutartyje neva šalys nesusitarė dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, nes atsakovas priešieškinyje nekvestionavo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo privalomumo pagal šalių nuomos sutartį, neginčijo šios sutarties dalies.. Prašymas priteisti nekilnojamojo turto mokestį už 2019 m. buvo grindžiamas aplinkybe, jog neva Nuomos sutartis pasibaigė 2018-11-30.
77. Byloje ieškovei įrodžius, kad nuomos sutartis, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesibaigė 2018-12-20 vienašališku atsakovės nutraukimu, priešieškinys atmestinas.
Dėl 14 703,50 Eur įsiskolinimo, 1 632,09 Eur delspinigių ir 68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo ieškovei
78. Atmetus priešieškinį, tenkintina ieškinio ir apeliacinio skundo dalis dėl 14 703,50 Eur įsiskolinimo, 1 632,09 Eur delspinigių ir 68 Eur vietinės rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo ieškovei, nes atsakovė šalių nuomos sutartimi buvo įsipareigojusi mokėti nuomos mokestį, į kurį buvo įskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis.
79. Byloje įrodyta, kad atsakovė pagal sutartį nemokėjo nuomos mokesčio plius nuomotojo GPM nuo 2018 m. lapkričio 15 dienos iki 2019 m. birželio 28 d.
80. Šalių nuomos sutarties 5.2 p. numatyta 1 400 Eur dydžio suma, mokėtina ieškovei už nuomojamas patalpas plius nuomotojo GPM. Aiškinant šią sutarties nuostatą darytina išvada, kad pagal nuomos sutartį atsakovės mokėtina suma ieškovei susideda iš mokesčio už nuomojamas patalpas ir gyventojų pajamų mokesčio. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad atsakovė yra tik tą mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. subjektas, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti, to nepadarius, pareiga pajamų gavėjui sumokėti pajamų mokestį neišnyksta.
81. Šalių sutartinių santykių reglamentavimas reiškia, kad nagrinėjamu atveju gyventojų pajamų mokestį už patalpų nuomą privalo mokėti mokesčio mokėtojas, o pareiga šį mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pagal sutartį tenka atsakovei.
82. Apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2011 yra kitos faktinės aplinkybės nei šioje byloje, tačiau atmesti apeliacinio skundo dalies nėra teisinio pagrindo.
83. Vadovaudamasis šalių pasirašytos sutarties 5.6 punktu tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius, nes atsakovė sutartimi įsipareigojo nurodyto dydžio delspinigius sumokėti, jei praleis sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose nurodytų mokėjimų terminą ilgiau nei 14 kalendorinių dienų.
84. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo 19 193,50 Eur dydžio įsiskolinimą, nuomos mokesčio skolą bei 2 130,48 Eur delspinigių už uždelstą laiką sumokėti, todėl paminėtais motyvais ši apeliacinio skundo dalis tenkintina, nes pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 4 490 Eur skolos, 498,39 Eur delspinigių.
85. Ieškinio priedu Nr.10 įrodyta, kad atsakovė nėra sumokėjusi 68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, už šias paslaugas atsakovė įsipareigojo mokėti pagal šalių sutarties 3.11 punktą. Šio punkto atsakovė neginčija, neįrodė, kad ginčo sumą sumokėjo, todėl ši ieškinio ir apeliacinio skundo dalis tenkinta ir ieškovei iš atsakovės priteistini 68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą.
Dėl 14 000 Eur baudos priteisimo
86. Sutikta su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus, jog nuomos sutartis nutraukta atsakovės nuo 2018-12-20, neteisingai buvo taikyta ieškinio senatis reikalavimui dėl baudos priteisimo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti baudą buvo atmestas.
87. Šalių sutarties 6.6 punkte buvo nustatyta, kad, jeigu nuomininkas nutraukia šią sutartį ne dėl nuomotojo kaltės ir ne šioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka prieš terminą, taip pat tuo atveju, jeigu sutartis nutraukiama nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės, nuomininkas moka nuomotojui dešimties mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą.
88. Šioje byloje įrodyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. pranešime apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovė pranešė atsakovei, kad nuo 2019 m. gegužės 2 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį; patalpos turi būti atlaisvintos per vieną mėnesį nuo sutarties nutraukimo; turtas nuomotojui grąžinamas tokios būklės, kokios jis buvo gautas nuomininko, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. 2019 m. birželio 28 d. ieškovė išsiuntė priminimą apie sutarties nutraukimą atsakovei el. paštu. Byloje įrodyta, kad atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. birželio 28 d. nemokėjo nuomos mokesčio. Šių įrodymų atsakovė nenuginčijo, todėl ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimui dėl baudos priteisimo anksčiausia prasidėjo 2019 m. gegužės 2 d., t. y. tada, kai ieškovė nurodė sutarties nutraukimo datą atsakovei dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. Ieškinys buvo pareikštas 2019 m. rugsėjo 16 d., todėl 6 mėnesių ieškinio senaties terminas nebuvo suėjęs.
89. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, nusprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., šios bylos atsakovė – privatus verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
90. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
91. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Be to, skolininko prašymas sumažinti netesybas nėra savarankiškas reikalavimas – tai atsikirtimas į ieškinio reikalavimą netesybas priteisti, todėl prašymas sumažinti netesybas, pareikštas iki teisminių ginčų pabaigos, nepriklausomai nuo tokio prašymo pareiškimo formos, turi būti pripažįstamas tinkamai pareikštu ir teismo nagrinėtinas.
92. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuomos mokestį ieškovei mokėjo nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., t. y. sumokėjo 26 310 Eur. Nesumokėta nuomos mokesčio dalis yra 19 193,50 Eur, tačiau ji yra priteista ieškovei, todėl baudos dydis – 14 000 Eur – yra ypač didelė suma, pažeidžianti šalių interesų pusiausvyros principą. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalių susirašinėjimas nuo 2018 m. lapkričio mėn. įrodo, jog atsakovė dėjo pastangas surasti naują patalpų nuomininką, tai rodo sutarties šalies, nusprendusios atsisakyti patalpų nuomos nepasibaigus šalių sulygtam nuomos terminui, bendradarbiavimą ir kooperavimąsi (CK 6.200 straipsnis), siekiant, jog kita sutarties šalis patirtų mažesnių neigiamų praradimų, kilsiančių dėl nuomos sutarties nutraukimo. Įvertintina tai, kad dėl sutarties nutraukimo prieš terminą ieškovė iš atsakovės negavo planuotų pajamų iki 2022 m. vasario mėnesio, tačiau šalių sutarties 7.4 p. nustatė, kad praėjus sutarties vykdymo 4 metams bauda netaikoma šaliai vienašališkai nutraukus sutartį, todėl ieškovė dėl sutarties nevykdymo, skaičiuojamo nuo 2019 m. liepos 1d. iki maždaug 2021 m. vasario mėnesio, negavo apie 26 600 Eur pajamų.
93. Ginčo 14 000 Eur baudos dydis teismų praktikoje laikytinas ypač didele suma, pažeidžianti šalių interesų pusiausvyros principą, todėl prašoma priteisti bauda mažintina iki 8 400 Eur, t. y. 6 mėnesių nuomos mokesčio dydžio.
94. Atsakovė nenuginčijo 2020 m. balandžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, įrodyta, kad ieškovės patalpose buvo atsakovui priklausantys jo veikloje naudoti daiktai, kuriuos atsakovė išsivežė 2020 m. balandžio mėn. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas motyvas, kad 2018 m. gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio mėnesiais patalpos buvo remontuojamos trečiųjų asmenų, ir tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo naujus nuomininkus, nėra pakankamas įrodymas paminėtam faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui nuginčyti.
Apeliacinės instancijos teismo išvada
95. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina ieškovės apeliacinio skundo motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
96. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
97. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra nuspręsta dėl materialinių šalių reikalavimų konkrečioje teismo instancijoje.
98. Jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje yra iš dalies patenkintas ieškinys, t. y. priteisti 29 791,98 Eur, t. y. 76 procentai ieškinio reikalavimų (19 193,50 Eur dydžio nuomos mokesčio skola, 2 130,48 Eur delspinigių už uždelstą laiką, 68 Eur ir 8 400 Eur baudos).
99. Pirmosios instancijos teisme ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos byloje pareiškė prašymą ir pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, kad ieškovė byloje sumokėjo 852 Eur žyminio mokesčio, 2 057 Eur už atstovavimą teisme, atsakovė sumokėjo 373 Eur žyminio mokesčio paduodant priešieškinį ir 3 630 Eur už atstovavimą teisme, iš jų 700 Eur be PVM už priešieškinio surašymą.
100. Ieškovei iš atsakovės priteistini 76 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, t. y. 2 210,84 Eur, o atsakovei iš ieškovės 24 procentai išlaidų, turėtų atsakovės advokato pagalbai apmokėti, apskaičiuotų nuo 2 630 Eur, nes atsakovei advokatas teikė paslaugas ir už priešieškinio surašymą, tačiau priešieškinis atmestas, t. y. 631,20 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose
101. Patenkinus ieškovės apeliacinio skundo dalį spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 93 str. nustatytas proporcijas.
102. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 772 Eur žyminio mokesčio, teikdama kasacinį skundą sumokėjo 772 Eur žyminio mokesčio, 1 391,50 Eur advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos ir 605 Eur kasacinės instancijos teismuose, iš viso ieškovė turėjo 3 540,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
103. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą sumokėjo 1 815 Eur, o už atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą surašymą sumokėjo 1 815 Eur, iš viso atsakovė turėjo 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų.
104. Ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas dėl 25 884,59 Eur sumos, t. y. 82 procento, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 2 903,21 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
105. Atsakovei iš ieškovės priteistini 435,60 Eur išlaidų (12 procentų), turėtų advokato pagalbai už atsiliepimų į ieškovės apeliacinį ir kasacinį skundus surašymą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei L. T. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaštonų bulvaras“, juridinio asmens kodas 302681212, 19 193,50 Eur dydžio nuomos mokesčio skolą, 2 130,48 Eur delspinigių, 68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, 8 400 Eur baudos bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 29 791,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 210,84 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaštonų bulvaras“, kodas 302681212, iš ieškovės L. T. 631,20 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti L. T. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaštonų bulvaras“ 2 903,21 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaštonų bulvaras“, kodas 302681212, iš ieškovės L. T. 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Irma Čuchraj
Erika Misiūnienė
Almantas Padvelskis