Civilinė byla Nr. e2-335-881/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00186-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3;

3.4.5.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal žemės ūkio bendrovės „AUGA Skėmiai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti žemės ūkio bendrovei „AUGA Skėmiai“ nemokumo (restruktūrizavimo) bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja AUGA group, akcinė bendrovė (toliau – AB) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „AUGA Skėmiai“ nemokumo (restruktūrizavimo) bylą.

2.       Pareiškime nurodoma, kad ŽŪB „AUGA Skėmiai“ yra svarbi visai AUGA group bendrovių grupei, kadangi perka įvairaus pobūdžio paslaugas ir produkciją bei parduoda teikiamas paslaugas. ŽŪB „AUGA Skėmiai“ pirkimai iš grupės bendrovių 2023 metais buvo 1 600 277 Eur, pardavimai – 2 631 899 Eur. Pareiškėja teikia ŽŪB „AUGA Skėmiai“ valdymo paslaugas. ŽŪB „AUGA Skėmiai“ nutraukus veiklą ar ją sustabdžius, tai turėtų įtakos bendrovių grupės verslo grandinei. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra tikslinga priemonė, nes yra didesnė tikimybė, jog vis dar gyvybinga ŽŪB „AUGA Skėmiai“ pagal restruktūrizavimo plane nustatytą tvarką gražins skolas kreditoriams, atkurs veiklą, bus išsaugotos darbo vietos. ŽŪB „AUGA Skėmiai“ negali tinkamai vykdyti prievolių – pareiškėjai yra pradelsusi sumokėti 105 393,46 Eur. ŽŪB „AUGA Skėmiai“ 2024 m. lapkričio 26 d. neturėjo pradelstų nepriemokų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau turėjo 414,11 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV). ŽŪB „AUGA Skėmiai“ turi finansinių sunkumų ir jie yra laikini, atsiradę dėl objektyvių priežasčių, todėl įveikiami. ŽŪB „AUGA Skėmiai“ yra gyvybinga. 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės pajamos buvo 3 099 468 Eur, o 2022 m. gruodžio 31 d. – 3 177 037 Eur. Bendrovė nėra nutraukusi santykių su klientais, turi tris darbuotojus, turi reikiamą įrangą veiklos vykdymui, t. y. žemes, pastatus, transporto priemones, kitus įrenginius, kurių vertė – 888 238 Eur. Bendrovės teikiamos paslaugos turi paklausą, nes generuoja pajamas, teikiant augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos pardavimo paslaugas, kurias grupės bendrovės, vykdydamos joms priskirtą veiklą, ir toliau pirks. Nors pareiškėja generuoja dideles pajamas, tačiau šiuo metu užklupę finansiniai iššūkiai bei patiriami nuostoliai lėmė visos grupės bendrovių restruktūrizavimo proceso iniciavimą.

3.       ŽŪB „AUGA Skėmiai“ atsiliepime su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sutiko.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė iškelti ŽŪB „AUGA Skėmiai“ restruktūrizavimo bylą.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ŽŪB „AUGA Skėmiai“ juridinių asmenų registre įregistruota 1992 m. spalio 1 d. Žemės ūkio bendrovė priklauso bendrovių grupei AUGA group, AB. Bendrovę valdo kolegialus valdymo organas. ŽŪB „AUGA Skėmiai“ pagrindinė veikla – grūdinių kultūrų auginimas ir pardavimas, pašarų gamyba, kita veikla – tarpininkavimas nuomojant žemės ūkio paskirties nekilnojamąjį turtą, žemę, konsultavimo paslaugos. Teismas nenustatė, kad ŽŪB „AUGA Skėmiai“ būtų iškelta bankroto byla.

6.       Teismas, analizuodamas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad pagal 2024 m. spalio 31 d. balanso ir pelno nuostolių ataskaitą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., bendrovė turėjo turto už 8 400 502 Eur (ilgalaikis turtas – 2 878 437 Eur, trumpalaikis turtas – 5 514 040, iš kurio 4 051 129 Eur per vienerius metus gautinos sumos). Bendrovė 2023 metais turėjo turto už 7 559 680 Eur (ilgalaikis turtas – 2 972 021 Eur, trumpalaikis turtas – 4 581 077, iš kurio 3 095 554 Eur per vienerius metus gautinos sumos). Teismas pažymėjo, kad 2024 metais bendrovė turėjo 840 822 Eur daugiau turto nei praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Nuosavas kapitalas 2024 metais sudarė 2 985 930 Eur, kai 2023 metais buvo didesnis ir siekė 3 241 101 Eur. Bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 2024 metais buvo 1 960 118 Eur, o 2023 metais – 1 083 740 Eur, palyginus su 2024 metais buvo 876 378 Eur mažesni. Anot teismo, bendrovės turto vertė (8 400 502 Eur) ženkliai viršija tiek pradelstus įsipareigojimus – 2 100 528,70 Eur), tiek ir visus įsipareigojimus (5 746 663,68 Eur).

7.       Teismas išanalizavo ŽŪB „AUGA Skėmiai“ pateiktą restruktūrizavimo planą ir nurodė, kad pagal plano 1.5.2 papunktį bendrovė turi 5 746 663,68 Eur finansinius įsipareigojimus kreditoriams, iš kurių jų skola grupės bendrovėms – 4 247 397,12 Eur. Palyginęs restruktūrizavimo plane nurodytų įsipareigojimų apžvalgą su 2024 metų balanse nurodytais duomenimis apie per vienerius metus mokėtinas sumas ir kitus ilgalaikius įsipareigojimus, teismas padarė išvadą, kad didžiausi įsiskolinimai yra susidarę grupės bendrovėms. Iš restruktūrizavimo plano ir debitorių sąrašo teismas nustatė, kad grupės bendrovių skola ŽŪB „AUGA Skėmiai“ yra 2,9 mln. Eur. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei grupės bendrovės tarpusavyje atliktų skolų įskaitymus, ŽŪB „AUGA Skėmiai“ bendras skolų mastas sumažėtų 2,8 mln. Eur. Likusi bendra skola, atsižvelgiant į bendrovės valdomo turto apimtį (8 400 502 Eur), nelaikytina tokia reikšminga, kad būtų pagrindas pripažinti, jog bendrovė turi tokių finansinių sunkumų, kurie sudarytų pagrindą iškelti restruktūrizavimo bylą.

8.       Teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, kad bendrovės turtas yra įkeistas kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „URBO bankas“ už suteiktą kreditą grupės bendrovėms ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ ir ŽŪB „AUGA Mantviliškis“, bendrovė planuoja, jog dėl inicijuoto restruktūrizavimo proceso ŽŪB „AUGA Dumšiškės“ ir ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ negalės laiku sumokėti bankui įmokų, nepatvirtina, kad bendrovė neturės galimybės padengti skolą ir dėl to ji taps nemokia per artimiausius tris mėnesius. Teismas pažymėjo, kad pagal UAB „URBO bankas“ 2024 m. lapkričio 15 d. pranešimą apie sutarties sąlygų nevykdymą, ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ prievolių įvykdymas pagal kredito sutartį Nr. LOAN_429611 yra užtikrintas turtu ne tik ŽŪB „AUGA Skėmiai“ priklausančiu turto, bet ir turtu, priklausančiu kitiems juridiniams asmenims – ŽŪB „AUGA Nausodė“ ir ŽŪB „AUGA Alanta“.

9.       Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjos AUGA group, AB ir daliai grupės bendrovių  yra pradėtas restruktūrizavimo procesas, nesudaro pagrindo išvadai, jog ŽŪB „AUGA Skėmiai“ susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais. Teismas nenustatė vienos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies sąlygos  – juridinis asmuo turi finansinių sunkumų. Be to, teismas nenustatė, kad bendrovė yra nemoki. Teismas nusprendė, kad nenustačius, jog ŽŪB „AUGA Skėmiai“ turi reikšmingų finansinių sunkumų ir yra nemoki, nespręstina dėl bendrovės gyvybingumo.

III.        Atskirojo skundo argumentai 

10.       Apeliantė ŽŪB „AUGA Skėmiai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrovės finansinius sunkumus vertino tik pagal turimo turto ir įsipareigojimų santykį, neanalizuodamas kitos alternatyvios JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytos nemokumo sąlygos, t. y. ar bendrovė gali laiku vykdyti turtines prievoles kreditoriams.

10.2.                      Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovės turtas viršija įsipareigojimus, tačiau toliau nurodė, jog bendrovės skolų mastas galėtų sumažėti, jeigu AUGA bendrovių grupė tarpusavyje atliktų skolų įskaitymus. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, jog bendrovė yra moki. Teismo argumentai nepagrįsti, nes nemokumo vertinimas paremtas ne realia, o hipotetine situacija. Teismas nevertino, kad AUGA bendrovių grupės kreditoriai ir debitoriai nėra tie patys asmenys, o jų turimų kreditorių finansinių reikalavimų apimtis neatitinka debitorinių reikalavimų apimties tiems patiems kreditoriams. Todėl tiesioginis sumos užskaitymas nebūtų įmanomas. Maža to, dalis grupės bendrovių yra restruktūrizuojamos, todėl įskaitymo sandoriams turėtų pritarti restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas.

10.3.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neginčijo, bet pati teismui atskleidė, kad jos turimas turtas viršija turimus įsipareigojimus. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovė neturi finansinių sunkumų likvidumo testo aspektu. Bendrovės finansinius sunkumus atkleidžia 2023–2024 metų finansinių rodiklių analizė: 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovė patyrė 233 356 Eur nuostolius; 2024 m. birželio 30 d. duomenimis – 270 630 Eur nuostolius. Bendrovės skola kreditoriams 2024 m. lapkričio 27 d. buvo 4 349 558,31 Eur, iš jų – 2 100 528,70 Eur pradelsti sumokėti, t. y. bendrovė vėluoja sumokėti 48,29 proc. skolų tiekėjams ir kitiems kreditoriams. Iš kreditorių sąrašo matyti, kad bendrovė didžiajai daliai kreditorių negali laiku padengti skolų daugiau nei 60, 90 ar net dar daugiau dienų. Vadinasi, negalėjimas sumokėti skolų nėra trumpalaikis, bet, priešingai, yra užsitęsęs. Bendrovė negali įvykdyti pradelstų kreditorių reikalavimų dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Remiantis 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės pinigų ir pinigų ekvivalentų likutis yra tik 30 618 Eur. Bendrovės per vienerius metus gautinos sumos – 4 051 129 Eur, iš jų 3 843 735 Eur bendrovių grupės skolos.

10.4.                      Bendrovės restruktūrizavimo plano projekto 4.1.2 skirsnyje nurodyta, kad bendrovių grupė patiria finansinius sunkumus ir juos planuoja išspręsti restruktūrizacijos procesų pagalba, todėl ŽŪB „AUGA Skėmiai“ artimiausiu vienerių–dviejų metų laikotarpiu negalės tikėtis visa apimtimi susigrąžinti debitorinių skolų iš AUGA grupės bendrovių. Šių skolų susigrąžinti iš karto visa apimtimi bendrovė negalės, kadangi grupės restruktūrizavimo proceso metu grupės bendrovių skolų mokėjimo terminai bus atidėti, siekiant atsiskaityti su bendrovių grupei nepriklausančiais kreditoriais, tačiau galės susigrąžinti dalimis per ilgesnį trijų–keturių metų laikotarpį. Taigi, bendrovės apyvartinės lėšos yra įšaldytos klientams (grupės bendrovėms) išrašytose sąskaitose, todėl joms laiku neatsiskaičius, bendrovė negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Neišdėsčius (neatidėjus) kreditorių, su kuriais bendrovė vėluoja atsiskaityti, prievolių įvykdymo terminų, šie kreditoriai inicijuos priverstinio vykdymo veiksmus ir tokiu būdu paralyžiuos bendrovės veiklą.

10.5.                      Apeliantė yra įkeitusi UAB „URBO bankas“ bendrovei priklausančius pastatus, taip pat įkeista ir pati bendrovė kaip turtinis kompleksas. Bendrovės įkeistas turtas naudojamas ir yra reikalingas ūkinėje komercinėje veikloje. 2024 m. lapkričio 27 d. duomenimis, bendrovė bankui yra skolinga (bei vėluoja atsiskaityti) 602 779,18 Eur. Apie ketinimą imtis priemonių nutraukti su bendrove sudarytas kredito sutartis bei pradėti priverstinį skolos išieškojimą bankas yra informavęs bendrovę 2024 m. gruodžio 16 d., 2024 m. gruodžio 17 d. raštais. Išieškojimas iš įkeistų pastatų, bendrovės, kaip turtinio komplekso, negrįžtamai sutrikdytų nepertraukiamą, sklandžią juridinio asmens gamybinę veiklą.

10.6.                      Bendrovės turtas yra įkeistas ne tik savo, bet ir kitų grupės bendrovių įsipareigojimams užtikrinti. Restruktūrizavimo procesai yra inicijuoti daliai AUGA grupės bendrovių, todėl grėsmė, kad bankas gali nukreipti įsipareigojimų išieškojimą į įkeistą bendrovei priklausantį turtą, padidėja. Kitas turtas, į kurį kreditoriai, su kuriais bendrovė vėluoja atsiskaityti, gali nukreipti reikalavimus, yra atsargos (1 432 294 Eur), kurias sudaro biologinis turtas (1 270 018 Eur). Tai yra pasėliai, iš kurių pajamos galės būti gautos tik antroje 2025 metų vasaros pusėje. Nors be įkeisto materialaus turto bendrovė turi ir kito turto, t. y. atsargų, jos negali būti greitai realizuojamos, be to, jų neužtektų padengti visus pradelstus kreditorių įsipareigojimus.

10.7.                      Apeliantė susiduria su likvidumo problema, t. y. egzistuoja ne tik reali tikimybė, kad bendrovė taps nemokia per artimiausius tris mėnesius, bet ir realus nemokumas. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, bendrovė turi realių finansinių sunkumų, dėl kurių jai gali būti keliama restruktūrizavimo byla.

10.8.                      Teismo nurodyta aplinkybė, kad bendrovė turtą yra įkeitusi ne tik savo, bet ir grupės bendrovių, kurioms inicijuotas nemokumo procesas, prievolių vykdymo užtikrinimui, nepaneigia, o patvirtina, jog tikimybė, kad kreditoriai pradės išieškojimą iš šio turto, yra didelė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).  

12.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ŽŪB „AUGA Skėmiai“ iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

14.       Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atsisakė iškelti ŽŪB „AUGA Skėmiai“ restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad neegzistuoja nei viena iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalies sąlygų, t. y. kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, teismas taip pat nenustatė, jog ŽŪB „AUGA Skėmiai“ yra nemoki. Nenustatęs pirmiau nurodytų sąlygų, pirmosios instancijos teismas nutarė neanalizuoti bendrovės gyvybingumo.

15.       Apeliantė ŽŪB „AUGA Skėmiai“ atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai bendrovės finansinius sunkumus vertino tik pagal turimo turto ir įsipareigojimų santykį, neanalizavo alternatyvios nemokumo sąlygos, t. y. ar bendrovė gali laiku įvykdyti turtines prievoles kreditoriams. Apeliantė kritiškai įvertino apskųstos nutarties motyvą, kad tuo atveju, jei AUGA grupės bendrovės tarpusavyje atliktų skolų įskaitymus, ŽŪB „AUGA Skėmiai“ bendras skolų mastas sumažėtų 2,8 mln. Eur, o likusi bendra skolų suma, atsižvelgiant į bendrovės valdomo turto apimtį (8 400 502 Eur), nelaikytina tokia reikšminga. Anot apeliantės, teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovių grupės kreditoriai ir debitoriai nėra tie patys asmenys, be to, dalis AUGA grupės bendrovių yra restruktūrizuojamos, todėl skolų įskaitymo galimybė yra ribota (JANĮ 28 straipsnis). Apeliantė sutinka, kad jos turimas turtas viršija įsipareigojimus, tačiau teismas neįvertino, jog bendrovė neturi finansinių sunkumų likvidumo testo, t. y. prievolių įvykdymo, aspektu.

16.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo atlikta ŽŪB „AUGA Skėmiai“ (ne)mokumo analizė, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, stokoja išsamumo.

17.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas iš kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiam juridiniam asmeniui išsaugoti.

18.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma iškelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra ir būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, ir vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas. Finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, todėl restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Todėl būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020, 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-910/2024). 

20.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Juridinių asmenų registrui pateiktus ŽŪB „AUGA Skėmiai“ finansinės atskaitomybės duomenis už 2023 metus, taip pat ŽŪB „AUGA Skėmiai“ pateiktus 2024 m. spalio 31 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, 2024 m. lapkričio 27 d. kreditorių, debitorių sąrašus, nusprendė, kad ŽŪB „AUGA Skėmiai“ turimi įsipareigojimai neviršija į balansą įrašyto turto vertės. Analogiškos pozicijos byloje laikosi ir apeliantė  ŽŪB „AUGA Skėmiai“. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti nurodytiems argumentams dėl bendrovės mokumo pagal juridinio asmens balanso testą.

21.       Iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2023 metų balanso duomenų nustatyta, kad ŽŪB „AUGA Skėmiai“ turimas turtas ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 7 559 680 Eur (iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 3 095 554 Eur (AUGA grupės bendrovių skolos – 3 004 109 Eur, pirkėjų skolos – 12 808 Eur, kitos gautinos sumos – 78 637 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 308 758  Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 083 739 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 225 019 Eur). Pagal 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo turto už 8 400 502 Eur (iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 4 051 129 Eur (AUGA grupės bendrovių skolos – 3 843 735 Eur, pirkėjų skolos – 2 501 Eur, kitos gautinos sumos – 204 892 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 413 250 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 960 118 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 453 131 Eur).

22.       Iš anksčiau aptartų duomenų matyti, kad didelę dalį ŽŪB „AUGA Skėmiai“ turto sudaro debitorių skolos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad debitoriniai įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Debitoriniai įsiskolinimai nelaikomi realiu bendrovės turtu, kadangi nėra žinomos skolų susigrąžinimo galimybės, skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje nėra dažnas; laikomasi pozicijos, kad šis turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020; 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024).

23.       Remiantis ŽŪB „AUGA Skėmiai“ 2024 m. lapkričio 27 d. debitorių sąrašu, matyti, kad debitorinės skolos yra 3 010 064,91 Eur; ŽŪB „AUGA Skėmiai“ didieji debitoriai yra UAB „Idėjų ūkis“ (925 789,64 Eur skola), UAB „Vaitiekūnų pienas“ (770 456,57 Eur skola), ŽŪB „AUGA Kairėnai“ (598 891,07 Eur skola); ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ (220 853,65 Eur skola). Iš viso šie debitoriai ŽŪB „AUGA Skėmiai“ yra skolingi 2 515 990,93 Eur, iš kurių 1 861 022,48 Eur vėluojama sumokėti daugiau nei 90 dienų. Pažymėtina, kad absoliuti dauguma sąraše nurodytų debitorių (ne tik didieji debitoriai) vėluoja atsiskaityti su bendrove daugiau nei 90 dienų. ŽŪB „AUGA Skėmiai“ nepateikė duomenų, kad būtų siekusi susigrąžinti debitorines skolas ir (ar) kad tokia galimybė realiai egzistuoja. Nustatyta, kad vienai didžiųjų ŽŪB „AUGA Skėmiai“ debitorių – ŽŪB „AUGA Mantviliškis“, iškelta restruktūrizavimo byla, ir nors tai savaime nereiškia pastarosios skolos nurašymo, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą abejoti galimybe susigrąžinti tokią skolą. Objektyvių duomenų, kad ŽŪB „AUGA Skėmiai“ turi realią galimybę susigrąžinti skolą iš sąraše nurodytų debitorių, byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad debitorinės skolos nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip realus bendrovės turtas.

24.       Be to, remiantis 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenimis, dalį bendrovės turto sudaro AUGA grupės bendrovių akcijos – 2 013 371 Eur (finansinis turtas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ŽŪB „AUGA Skėmiai“ nepateikė informacijos, kokių tai konkrečiai bendrovių akcijos ir kokiu būdu jos yra įvertintos, nors bendrovei, siekiančiai restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tenka pareiga konkrečiais įrodymais pagrįsti savo gyvybingumą, kadangi būtent ji disponuoja visa reikalinga informacija apie turimą turtą ir jo vertę (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis turtas taip pat negali būti laikomas realiu bendrovės turtu.

25.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad realų ŽŪB „AUGA Skėmiai“ turtą (remiantis 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenimis) sudaro 4 349 373 Eur (8 400 502 Eur – 4 051 129 Eur (debitorių skolos), o atėmus abejotiną bendrovių akcijų vertę (2 013 371 Eur), bendrovės turto vertė būtų dar mažesnė – 2 013 371 Eur. Todėl įvertinus tai, kad 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenimis ŽŪB „AUGA Skėmiai“ turimi įsipareigojimai buvo 5 413 250 Eur ir viršijo turimo turto vertę, konstatuotina, jog ŽŪB „AUGA Skėmiai“ atitinka nemokios įmonės būklę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

26.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ŽŪB „AUGA Skėmiai“ ir kitos „AUGA group“ grupės bendrovės gali atlikti skolų įskaitymą ir tokiu būdu skolų reikšmingai sumažėtų, iš esmės padarė neįvertinęs visų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kaip teisingai atskirajame skunde nurodė apeliantė, ŽŪB „AUGA Skėmiai“ ir AUGA grupės bendrovių kreditoriai bei debitoriai nėra tie patys asmenys, be to, dalis grupės bendrovių yra restruktūrizuojamos, todėl įskaitymo sandoriams turėtų pritarti restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytas skolų įskaitymas, net jei ir būtų įmanoma jį atlikti, esmingai nepakeistų ŽŪB „AUGA Skėmiai“ (ne)mokumo įvertinimo, balanso testo aspektu.

27.       Remiantis ŽŪB „AUGA Skėmiai“ 2024 m. lapkričio 27 d. kreditorių sąrašu, matyti, kad bendrovės skolos kreditoriams yra 4 349 508,31 Eur; ŽŪB „AUGA Skėmiai“ didieji kreditoriai yra: UAB „Žemės vystymo fondas 20“ (2 409 088,64 Eur skola); UAB „URBO bankas“ (602 779,18 Eur skola); RATO kredito unija (280 833,33 Eur skola); ŽŪB „Lankesos ekologinis ūkis“ (189 819,82 Eur skola). Su trimis didžiausiais kreditoriais ŽŪB „AUGA Skėmiai“ vėluoja atsiskaityti daugiau nei 90 dienų. Pažymėtina tai, kad su absoliučia dauguma sąraše nurodytų kreditorių (ne tik su didžiaisiais kreditoriais) bendrovė vėluoja atsiskaityti daugiau nei 90 dienų. Taigi, šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad apeliantė turi finansinių sunkumų likvidumo testo aspektu, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

28.       Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ŽŪB „AUGA Skėmiai“ atitinka nemokios bendrovės būklę tiek balanso, tiek likvidumo testų aspektais. Nors ši aplinkybė, kaip jau minėta, nepaneigia ŽŪB „AUGA Skėmiai“ teisės į restruktūrizavimo procesą (nutarties 19 punktas), vis dėlto tai lemia, kad tokiu atveju teismas turi itin atidžiai įvertinti aplinkybes dėl bendrovės gyvybingumo, analizuoti pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, kuriomis ketinama atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti jos veiklos tęstinumą. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas neatliko jokio bendrovės gyvybingumo būsenos įvertinimo.

29.       Skolininko gyvybingumą galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija dažniausiai pateikiama restruktūrizavimo plano projekte. Jame turi būti nurodytos finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių palyginimas restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas) bei restruktūrizavimo priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas. Pastarasis vertinimas apima argumentus, pagrindžiančius, kad šios priemonės padės įmonei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas).

30.       Teismas, vertindamas bendrovės gyvybingumą, turi atsižvelgti į visas reikšmingas faktines aplinkybes: kokios priežastys lėmė nemokumo problemas; kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo; kokios yra šios veiklos perspektyvos; kokios numatomos pajamos (pelnas) ir ar jos leis ateityje vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Taip pat svarbu įvertinti bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių ir jo pokyčius. Jei bendrovė nevykdo ūkinės komercinės veiklos arba jos planuojama veikla akivaizdžiai neleis ateityje įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kyla pagrįstų abejonių dėl jos gyvybingumo. Be to, vertinant gyvybingumą, būtina atsižvelgti į esminių prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti prievolių vykdymo privalomumo. Todėl restruktūrizavimo procedūros negali būti pradėtos ar tęsiamos, jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių, pavyzdžiui, nemoka mokesčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

31.       Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturėtų būti pernelyg aukštas, todėl nereikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Pareiga pagrįsti bendrovės gyvybingumą tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus. Tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą restruktūrizavimo proceso reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą, kas savo ruožtu padeda apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą bei užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Restruktūrizavimo plano projekte turi būti pateikta visa reikšminga informacija apie bendrovės nemokumo problemas ir priemones, leidžiančias tęsti ūkinę komercinę veiklą bei užtikrinti jos perspektyvą. Bendrovės gyvybingumą paneigia negebėjimas vykdyti mokestinių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

32.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas bendrovės, priklausančios AUGA grupės bendrovėms, ir tiesiogiai priklausomos nuo patronuojančios bendrovės AUGA group, AB, restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas.

33.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visa AUGA bendrovių grupės veikla yra pagrįsta žiedinės ekonomikos principu. Vis dėlto ŽŪB „AUGA Skėmiai“ restruktūrizavimo plano projekte nėra atskleistas jos indėlis ir reikšmė bendrovių grupėje, o tik bendrai nurodoma visų grupės bendrovių svarba ir tarpusavio priklausomumas. Restruktūrizavimo plano projekte tik abstrakčiai nurodoma, kad apeliantės veikla yra neatsiejamai priklausoma nuo kitų grupės bendrovių veiklos, t. y. esant sėkmingai grupės veiklai, sėkminga ir apeliantės veikla bei priešingai – grupei susiduriant su problemomis, lygiagrečiai su jomis susiduria ir ŽŪB „AUGA Skėmiai“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo byla yra keliama konkrečiam juridiniam asmeniui (nepaisant to, jog jis ir priklauso nuo kitų grupės bendrovių), todėl turi būti atsižvelgiama būtent į to juridinio asmens (šiuo atveju – ŽŪB „AUGA Skėmiai“), finansinę padėtį ir jo veiklos perspektyvas.

34.       Nagrinėjamu atveju pateiktame restruktūrizavimo plano projekte pateikiami tik bendrieji duomenys apie ŽŪB „AUGA Skėmiai“ – registracijos data, pavadinimas, kontaktiniai duomenys, informacija apie bendrovės valdymą – bei nurodyta, kad pagrindinė veikla yra grūdinių kultūrų auginimas ir pardavimas, pašarų gamyba. Papildomai minima ir kita veikla – tarpininkavimas nuomojant žemės ūkio paskirties nekilnojamąjį turtą bei konsultavimo paslaugos. Tačiau nėra aišku, kokia yra šios bendrovės reikšmė visoje AUGA bendrovių grupėje: ar tai vienintelė bendrovė, užsiimanti tokia veikla, kokie jos konkurentai ir koks jos išskirtinumas.

35.       Restruktūrizavimo byla keliama konkrečiam juridiniam asmeniui. Nors nagrinėjamu atveju finansiniai ir ekonominiai ryšiai su kitomis grupės bendrovėmis yra itin glaudūs, restruktūrizavimo procese, visų pirma, vertinama konkretaus juridinio asmens finansinė padėtis ir jo veiklos perspektyvos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant ŽŪB „AUGA Skėmiai“ gyvybingumą ir bendrovės ateities perspektyvas, reikalinga nustatyti kokiu būdu ir iš kokios ūkinės komercinės veiklos bendrovė generuoja pajamas – ar pajamas gauna iš žemės sklypų nuomos, ar pajamas gauna iš gamybos (ūkininkavimo), ar pajamos gaunamos superkant ir perparduodant žemės ūkio produkciją; ar pajamos gaunamos skolinant lėšas; kokią veiklą ketina vykdyti ateityje ir kokios yra šios planuojamos veiklos perspektyvos. Apskųstoje nutartyje teismas tokio įvertinimo neatliko, nors jis yra reikšmingas, priimant sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei.

36.       Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad ŽŪB „AUGA Skėmiai“ restruktūrizavimo tikslai yra: atstatyti apyvartines lėšas; apsaugoti bendrovės turtą nuo priverstinio realizavimo; padengti trumpalaikius įsipareigojimus tiekėjams; susigrąžinti maksimalią gautinų lėšų sumą iš debitorių.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolų iš debitorių atgavimas negali būti laikomas ūkine komercine veikla. Tai yra tik laikinas mokumo problemų sprendimo būdas ir galimybė stabilizuoti finansinę padėtį. Priverstinio turto realizavimo išvengimas yra teigiama sėkmingo restruktūrizavimo proceso pasekmė, tačiau savaime tai negali būti tikslas, į kurį nukreiptas restruktūrizavimo procesas; priverstinio turto realizavimo išvengiama, tinkamai vykdant restruktūrizavimo planą ir generuojant pakankamus pinigų srautus.

38.       Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad pagrindinės bendrovės pajamos ir pelnas gaunami iš kviečių ir rapsų auginimo. Tačiau byloje nustatyta, kad bendrovėje dirba trys darbuotojai. Byloje nėra duomenų apie bendrovės veiklos organizavimą, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar bendrovė iš tiesų vykdo žemės ūkio produkcijos auginimo veiklą. Atitinkamai, kyla abejonių ir dėl restruktūrizavimo plano priemonių veiksmingumo, bendrovės gyvybingumo išsaugojimo bei veiklos tęstinumo užtikrinimo. ŽŪB „AUGA Skėmiai“ restruktūrizavimo plano projekte numatė, kad 2025 metais bendrovė planuoja gauti 1 239 710 Eur pajamas, 2026 metais – 1 266 758 Eur, 2027 metais – 1 294 481 Eur, 2028 metais – 1 322 898 Eur, 2029 metais – 1 322 898 Eur. Apeliantė byloje taip pat nurodė, kad kalendoriniam mėnesiui didžiausia reikalinga lėšų suma – ne mažiau kaip 470 833 Eur, tačiau specifiškai rugpjūčio mėnesį šių išlaidų suma negali būti mažesnė kaip 849 857 Eur dėl sezoniškumo (sėjos). Tokiu būdu restruktūrizavimo plano vykdymo metu apeliantė siekia išleisti daugiau nei uždirbti pajamų (pelno). Aplinkybė, kad planuojamos gauti pajamos yra mažesnės nei planuojamos patirti išlaidos, reiškia planuojamą nuostolį, o ne pelną.

39.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aktualiausi ŽŪB „AUGA Skėmiai“ finansiniai duomenys patvirtina atskirojo skundo teiginius, kad bendrovė susiduria su likvidumo problema, t. y. egzistuoja ne tik reali tikimybė, kad bendrovė taps nemokia per artimiausius tris mėnesius, bet tikėtinas ir realus nemokumas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bendrovės finansinės situacijos, taip pat nepasisakė dėl bendrovės numatomų pajamų (pelno) ir jų pakankamumo būsimiems skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Byloje nebuvo analizuotos finansavimo (refinansavimo) perspektyvos, nors šie aspektai yra esminiai, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Teismas nevertino, ar bendrovės numatytos priemonės realiai gali užtikrinti veiklos tęstinumą, kaip tai reikalaujama restruktūrizavimo procese.

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, neišsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, spręsdamas dėl ŽŪB „AUGA Skėmiai“ likvidumo ir gyvybingumo. Šis nustatytas pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama.

41.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

42.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ŽŪB „AUGA Skėmiai“ likvidumo ir gyvybingumo teisinio įvertinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą iš esmės tirdamas ir vertindamas anksčiau nurodytas ginčui reikšmingas aplinkybes, pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, restruktūrizavimo bylos ŽŪB „AUGA Skėmiai“ iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

43.       Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas restruktūrizavimo bylos ŽŪB „AUGA Skėmiai“ iškėlimo klausimą, turi įvertinti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgti į tai, kad reikalinga išskirti būtent ŽŪB „AUGA Skėmiai“ veiklą ir pagrįsti jos, o ne bendrai AUGA grupės bendrovių gyvybingumą pagal ŽŪB „AUGA Skėmiai“ akcentuojamus aspektus (veiklos pobūdį, veiklos pajamas, sąnaudas, darbuotojų skaičių); įvertinti tiek ekonominius ir finansinius ryšius su kitomis AUGA grupės bendrovėmis, tiek pačios ŽŪB „AUGA Skėmiai“ gyvybingumą individualiai; pašalinti neaiškumus dėl to, kaip ŽŪB „AUGA Skėmiai“ ketina generuoti pelną, jeigu šiuo metu suplanuotos pajamos ir išlaidos rodo nuostolį; išsiaiškinti aplinkybes dėl realaus refinansavimo galimybių, taip pat restruktūrizavimo tikslų įgyvendinamumo; nustatyti, kokios yra ŽŪB „AUGA Skėmiai“ veiklos perspektyvos.

44.       Panaikinus skundžiamą nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliantei grąžinamas 56 Eur už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „AUGA Skėmiai“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantei žemės ūkio bendrovei „AUGA Skėmiai“ (juridinio asmens kodas 171306071), 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. vasario 10 d., mokėjimo užduoties kodas ZO00127, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

Teisėja                                                                                        Vilija Mikuckienė