Civilinė byla Nr. e2-2807-601/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01156-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1.; 3.1.7.6.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gensera“ ieškinį atsakovei Kauno kultūros centrui ,,Tautos namai“ dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.       Ieškovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismą prašydama:

-       panaikinti kaip nepagrįstą atsakovo 2017-10-06 raštu įformintą sprendimą, ta dalimi, kuria ieškovo pretenzijos reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti;

-       panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 kaip neatitinkantį pirkimo objekto ir pažeidžiantį viešųjų pirkimų principus (sąžiningumo, skaidrumą, lygiateisiškumo);

-       priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovas UAB „Gensera“, susipažinęs su atsakovės paskelbto pirkimo dokumentuose nustatytais ekonominio naudingumo kriterijaus T1 parametrais P11 ir P12 bei ekonominio naudingumo kriterijumi T2, sprendė, kad jie nesusiję su pirkimo objektu, parengti krater aprašymai yra dviprasmiški, neaiškūs, nes pagal juos neįmanoma tinkamai parengti pasiūlymo ir konkurencingai bei lygiateisiškai dalyvauti rungiantis dėl pirkimo sutarties sudarymo, o pagal tokius kriterijus atliekamas tiekėjų pasiūlymų vertinimas bus itin subjektyvus ir neužtikrinantis vienų iš pagrindinių viešųjų pirkimų principų – skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo, sąžiningumo, todėl neleidžiantys pasiekti pirkimo tikslo. Atsakovas pirkimo sąlygų 57 punkte pateiktoje lentelėje nustatė ekonominio vertinimo kriterijaus T1 parametrus „P11 Rizikos vertinimas“ ir „P12 Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ ir pateikė jų vertinimo aprašymus, kuriuose vartojamos formuluotės yra dviprasmiškos, kadangi vertinami tokie aspektai, kaip konkretaus parametrui teikiamo aprašymo „pagrįstumas“, „logiškumas“, „efektyvumas“, nors jokių skaičiavimų efektyvumo įrodymui nepateikta. Pagal pateiktus aprašymus neįmanoma tiksliai, aiškiai ir lygiateisiškai įvertinti tiekėjų pasiūlymų. Taip pažeidžiama lygiateisiška tiekėjų konkurencija, nes kiekvienas tiekėjas turi skirtingą suvokimą ir skirtingą patirtį apie galinčias kilti rizikas vykdant darbus, įgyvendinant sutartį, taip pat turi skirtingas patirtis ir skirtingus finansinius pajėgumus taikyti atitinkamas aplinkosaugines priemones sutarties vykdymo metu. Ekonominio naudingumo kriterijaus T1 parametrų vertinimo aprašymai yra dviprasmiški ir neaiškūs yra tai, kad pagal juos neįmanoma atlikti objektyvaus vertinimo, net ir pripažįstant, kad vis tiek bus tam tikras subjektyvumo elementas. Niekur pirkimo dokumentuose nėra jokių sankcijų ar kitokių įpareigojimų pirkimo laimėtojui laikytis jo ekonominiame pasiūlyme pateiktų aprašymų dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T1 ar T2. Atsakovė vertina tiekėjo pateiktą gražų aprašymą ir pagal tai pripažįsta jį pirkimo laimėtoju, tačiau niekaip ir jokiais būdais pirkimo sąlygose, sutartyje jo neįpareigoja laikytis tų aprašymų, kurių pagalba jis laimėjo pirkimą.

3       Dublike nurodė, kad perkančiosios organizacijos teisė nustatyti ekonominio naudingumo kriterijus, jų lyginamuosius svorius nėra beribė. Kad atsakovė išviešino ekonominio naudingumo kriterijus ir jos aprašė pirkimo sąlygose nereiškia, kad šie kriterijai ar jų (taikymo) vertinimo tvarka nepažeidžia imperatyvių VPĮ principų. Ekonominio naudingumo aprašymai nėra tikslūs, vertinimo metu nebus įmanoma užtikrinti skaidraus vertinimo, tiekėjai bus diskriminuojami. Jei atsakovė iš tiesų taikydama ekspertinio vertinimo metodą norėtų pagal viešųjų pirkimų principus įvertinti tiekėjų pasiūlymus ekonominio naudingumo prasme, tai ji nereikalautų neproporcingai plačių ir didelių aprašymų, o suformuotų aiškius klausimus pirkimo dalyviams. Jei būtų teikiami konkretūs klausimai jau pačioje pirkimo sąlygose, tai tiekėjai nebūtų priversti spėlioti, ko tiksliai perkančiajai organizacijai reikia ir kaip tą įsivaizduoja jos pasitelkti ekspertai. Nėra aišku, kokiu laipsniu reikia atitikti pirkimo sąlygų reikalavimus, kuo tie laipsniai skiriasi, kokio tikslumo rizikų aprašymai turi būti ir kiek tų rizikų reikia nurodyti ir jei jos nurodytos, tai neaišku, kaip bus galima patikrinti vertinimo skaidrumą, objektyvumą. Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimas sudėtingas, todėl vertinimas pagal laipsnius gali būti pakeistas daug objektyvesniais vertinimo kriterijais.

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

4.       Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti. Ieškovė ieškinyje klaidingai nurodo, kad nėra aišku, nei kaip bus vertinama, nei į ką atsižvelgiama, nei ką reiktų pateikti, kad gautum maksimalų įvertinimą pagal tokius parametrų aprašymus. Pirkimo sąlygų 57 punkte pateikti vertinimo kriterijai, jų aprašymai, balų skyrimo tvarka visiškai atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 6 dalį, kadangi Pirkimo sąlygų 57 punktas nesuteikia perkančiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvės ir užtikrina veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Perkančioji organizacija, įvykdžiusi išankstinio tiekėjų informavimo dėl tiekėjų vertinimo kriterijaus pareigą, turi diskrecijos teisę paskirstyti balus pagal šiuos kriterijus. Perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji savo nuožiūra paskirto subkriterijaus balus šio elementams, neprieštarauja Sąjungos teisei, būtent vienodo požiūrio į tiekėjus ir skaidrumo principams. Negalima reikalauti iš perkančiosios organizacijos, kad pirkimo sąlygose visi vertinimo kriterijai būtų detalizuoti iki smulkmenų. Perkančioji organizacija, pagal antro kriterijaus T1 pirmą parametrą prašydama pateikti projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, aprašymą bei galimų rizikų valdymo aprašymą, siekia įvertinti, kaip tiekėjas sugeba numatyti darbų vykdymo metu galinčias kilti rizikas bei kokių priemonių planuoja imtis, siekdamas išvengti. Vertinamas ne gebėjimas aprašyti galimas rizikas bei jų valdymo būdus, bet tiekėjo suvokimas, kokios rizikos galėtų kilti, ir kokių priemonių būtina imtis, siekiant jų išvengti arba bent sumažinti neigiamas pasekmes. Pagal antro kriterijaus T1 antrą parametrą perkančioji organizacija vertins, kokios konkrečios priemonės tiekėjų bus taikytos vykdant rangos sutartį ir kokia yra siūlomų priemonių nauda. Pirkimo sąlygose nustatyti T1 kriterijaus subkriterijai yra pakankamai aiškiai aprašyti ir iš jų turinio galima nustatyti, už kokius pasiūlymus bus taikomas tam tikras balas, dėl ko Pirkimo sąlygose įtvirtinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant esminių viešųjų pirkimų principų ir VPĮ nuostatų. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkto kriterijaus T1 ,,Projektų rizikų valdymas“ ir jo subkriterijai ,,Rizikos vertinimas“ bei ,,Aplinkos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ yra glaudžiai susiję su pirkimo objektu, teisėti ir pagrįsti.

5.       Triplike atsakovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 57 punkte yra aiškiai ir detaliai nurodyta, kokius dokumentus tiekėjai turi pateikti kiekvieno parametro įvertinimui. Nurodyta, už ką skiriami balai ir kokios ribos. Pirkimo sąlygų 57 punkto turinys visiškai atitinka VPĮ 55 straipsnio 6 dalį. Atsakovas pirkimo sąlygas yra paaiškinęs ir sukonkretinęs, todėl kiekvienas viešųjų pirkimų  profesionalas turi visiškai vienodas galimybes suprasti ir sužinoti, kokie konkrečiai kriterijaus parametrai bus vertinami, kokios parametrų savybės yra svarbos ir kt. Nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti ir koks turi būti jų turinys. Tikslūs ir detalūs reikalavimai atliktiems darbams yra paskelbti kartu su pirkimo dokumentais Techniniame projekte. Tiekėjai,  dalyvaudami pirkime, privalo atidžiai ir rūpestingai nagrinėti visą pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją ir, atsižvelgdami į ją, paruošti savo pasiūlymus. Kadangi tiekėjai specializuojasi statybos srityje, būtent jie turi suvokti visas galimas rizikas, atliekant perkamus darbus, bei sugebėti jas suvaldyti, kad statybos darbai būtų atliekami kokybiškai, laiku, nesukeltų žalos nei asmenims, dirbantiems objekte, nei tretiesiems asmenims, nei aplinkai, nei saugotinoms vertybėms. Jei perkančioji organizacija privalėtų nurodyti ir aprašyti visus galimus situacijų sprendinius, atitinkamas formas, kriterijus, tinkamiausias priemones ir pan., jie negalėtų tapti ekonominio naudingumo vertinimo dalyku, o tik galėtų atitikti arba neatitikti perkančiosios organizacijos nurodytus reikalavimus.

III.       Viešųjų pirkimų tarnybos išvada

6.       Viešųjų pirkimų taryba rekomendavo vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui arba ta įtaka labai nedidelė. Taip pat nerekomendavo pasiūlymus vertinti pagal kriterijus, susijusius su tiekėjų kvalifikacija. Nurodė, kad reikia nustatyti, ar ekonominio naudingumo kriterijai yra pakankamai susiję su Pirkimo objektu, ir jei sąsaja yra pakankama ir pagrįsta, ar kriterijai, subkriterijai bei vertinimo tvarka yra pakankamai aiški ir tiksli. Perkančioji organizacija, siekdama gauti kuo geresnės kokybės statybos darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimas darbų vykdymo metu iškylančias rizikas bei gebėtų jas valdyti. Pirkimo objektą sudaro ne tik darbai, bet ir darbo projekto parengimo paslaugos, tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, taikomieji tyrimai, remontas, restauravimas. Manė, kad kriterijus T1 ,,Rizikos vertinimas“ yra susijęs su pirkimo objektu. Perkančioji organizacija, rinkdamasi tiekėją šiems darbams atlikti, turi teisę pamatyti ir įvertinti kiekvieno iš potencialių tiekėjų strategiją, jų atlikto darbo ekonomiškumą, tuo pačiu užtikrindama ir tai, jog nurodyto plano bus laikomasi sutarties vykdymo metu. Pažymėjo, kad ekonominio naudingumo vertinimo kokybiniams parametrams įvertinti, atsakovė pasitelks ekspertinį vertinimą. Tokiu būdu ekspertai, to dalyko žinovai, įvertins balais kiekvieno tiekėjo pateiktą reikalaujamų ekonominio naudingumo kriterijų apibūdinimą. Nurodė, kad galimai ekonominio naudingumo laipsniškumas netinkamas, neaišku, kodėl atitiktis konkrečiam kriterijui padalinta į tris lygmenis. Dėl T1 parametrų formuluočių galimo dviprasmiškumo,  vertinamųjų sąvokų panašumo gali būti suteikiamos pernelyg didelės erdvės vertintojui, pernelyg subjektyviai vertinti tiekėjų pasiūlymus, dėl ko kyla grėsmė, kad bus pažeisti viešųjų pirkimų principai.

Ieškinys atmestinas.

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

7.       Biudžetinė įstaiga Kauno kultūros centras „Tautos namai“ vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Kauno kultūros centro „Tautos namai“ pastato, esančio Vytauto pr. 79, Kaunas, remonto ir tvarkybos darbai, skirti projekto „Kauno kultūros centro „Tautos namai“ infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms“ įgyvendinimui. Apie viešąjį pirkimą paskelbta 2017 m. rugsėjo 25 d. Pasiūlymų pateikimo terminas nustatytas iki 2017 m. spalio 16 d., 10 val.

8.       Pirkimo sąlygų 57 punkte nustatyta, kad komisija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. Pirkimo sąlygų 58 punkte nustatyta, kad ekonominio naudingumo kriterijai yra: 1) „(C) kaina“, 2) „(T1) Projekto rizikų valdymas “, kurį sudaro parametrai – „P11 Rizikos vertinimas“ ir „P12 Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“; 3) „(T2) Specialistų patirtis“.

9.       UAB „Gensera“ 2017 m. spalio 2 d. pateikė pretenziją Nr. 2017-10-12/GR04, kuria reikalavo: Sustabdyti Pirkimo procedūras iki bus išnagrinėta ši Pretenzija; Panaikinti Perkančiosios organizacijos nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 ir parametrus P11-P12, arba pakoreguoti taip, kad aiškiais kriterijais būtų vertinamas realus siūlomų sprendimų ekonominis naudingumas objekte;  Nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2 maksimalią vertinamą reikšmę.

10.       Ieškovė pretenzijoje nurodė: 1) Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti tiesiogiai susiję su pirkimo objektu. Perkančioji organizacija nustatė tokius vertinimo kriterijus P11 ir P12, kurie nekuria jokios ekonominės naudos nei sutarties vykdymo laikotarpiui, nei po sutarties įgyvendinimo, o yra subjektyvi tiekėjų nuomonė dėl planuojamų atlikti darbų, kuri realiai ir vienodai tarp visų tiekėjų negali būti palyginama; 2) Atsižvelgiant į pateiktus P11 – P12 parametrus, pasiūlymas bus vertinamas subjektyviai, kadangi vertinami tokie aspektai kaip logiškumas, efektyvumas ir kt. Neaišku, kaip perkančioji organizacija matuos efektyvumą, kaip vertins įgyvendinamumą, nenurodyta, kokio dydžio rizikas vertins. Neaišku, kaip perkančioji organizacija vertins logiškumą, kuomet šalia pateikiamos formuluotės neaiškios, nesuprantamos. Parametro vertinime 41-70 nurodytas kriterijus ,,neaprašyta ar nekonkrečiai aprašyta svarba užsakovui, visuomenei <...>“, tačiau toks kriterijus negali būti naudojamas ekonominio naudingumo vertinime. Negalima reikalauti, kad tiekėjas įrodytų perkančiajai organizacijai, jog jai tikrai svarbus perkamas objektas ir kaip visuomenė džiaugsis, jei toks objektas bus pastatytas. Neaišku, pagal kokius kriterijus, kokias priemones perkančioji organizacija vertins kaip neveiksmingas/neefektyvias ir kurios šalies požiūriu bus vertinama ar priemonė reikalaujama. Neaišku, kaip perkančioji organizacija įvertins, jog buvo identifikuotos visos rizikos. Perkančioji organizacija pati reikalauja turėti įdiegtas vadybos sistemas, kas reiškia, kad ji pati turėtų žinoti, kuo tai prisidės prie darbų atlikimo. 41-70 balų aprašyme naudojamos tokios sąvokos kaip ,,neefektyvus“, neveiksminga“, reikšminga“, esminiai“, sudėtingas“, tačiau pagal tokį aprašymą atliekamas vertinimas bus subjektyvus. P11 ir P12 balai skiriami atsižvelgiant į pateiktų dokumentų turinį, tačiau neaišku, kokia balų suma bus skiriama ar neskiriama už konkrečiai nepateiktą ar netiksliai pateiktą aprašymą. Dėl T2 kriterijaus nurodė, kad perkančioji organizacija turi nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus maksimalią vertinimo reikšmę ne daugiau kaip 5 m. (šioje dalyje ginčas nekyla).

11.       Atsakovas išnagrinėjo ieškovo pretenziją ir 2017 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą ją tenkinti iš dalies – atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl to, kad reikia panaikinti ekonominio naudingumo kriterijų T1 arba pakoreguoti jo parametrų P11 ir P12 vertinimo prašymus taip, kad pagal juos būtų galima realiai įvertinti tiekėjo pasiūlymo ekonominę naudą; 2) tenkino ieškovo reikalavimą dėl maksimalaus sutarčių skaičiau nustatyto ekonominio naudingumo kriterijui T2.

12.       Ieškovas 2017 m. spalio 13 d. teismui pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja: 1) Panaikinti kaip nepagrįstą atsakovo 2017 m. spalio 6 d. raštu įformintą sprendimą ta dalimi, kuria ieškovo pretenzijos reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti; 2) Panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 kaip neatitinkantį Pirkimo objekto ir pažeidžiantį viešųjų pirkimų principus (sąžiningumo, skaidrumo, lygiateisiškumo).

V.       Teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų

13.       VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Atsižvelgiant į nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas ir veiklos ribas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatų prasme išskirtinos dvi perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos: a) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas; b) ar nepažeistas tik viešųjų pirkimų tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

14.       Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; 1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas B. prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87; Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1S-53 Dėl viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų IV skyrius). Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527; Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 p.). Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.

15.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Pirkimo sąlygų 57 punkte pasiūlymų vertinimo kriterijų T1, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė teigia, kad šie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo nėra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu, jų aprašymai ir formuluotės yra dviprasmiškos, neaiškios.

16.       Rekomendacijų 18 punkte nustatyta, kad kiekvienam vertinimo kriterijui, išskyrus kainą, galima papildomai nustatyti parametrus. Pirkimo sąlygų 56 punkte numatyta, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymas parenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Pirkimo sąlygų 58 punkte numatyta, kad ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas kaip kainos (C)  ir kitų kriterijų (T) sumą. Pirmasis kriterijus – Kaina (C). Antrasis kriterijus – Projekto rizikų valdymas (T1), susideda iš ,,Rizikos vertinimas“ (P11) ir ,,Aplinkos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ (P12), trečiasis kriterijus (T2) – Specialistų patirtis.

17.       P11 ,,Rizikos vertinimas“ (pirmasis T1 parametras) nustatomas, vertinant projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimas, rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizė, jos išsamumas, pagrįstumas, tiekėjo numatytų rizikos valdymo priemonių aprašymas, jo išsamumas, pagrįstumas, priemonių įgyvendinamumas, efektyvumas, susietumas su vykdytinais rangos darbais. Kartu su pasiūlymu pateikiama: projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, aprašymas, Projekto įgyvendinimo galimų rizikų sąrašas ir aprašymas bei analizė, rizikų valdymo priemonių, jų įgyvendinimo aprašymas.

18.       P12 ,,Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ (antrasis T1 parametras) nustatomas vertinant – vykdant rangos sutartį taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, jų taikymo planas, jo aiškumas, pagrįstumas, įgyvendinamumas, efektyvumas, susietumas vykdytinais rangos darbais, su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimo ir komunikacijų planu. Vertinamas statybos metu būsimų taršos šaltinių ir susidarančių atliekų atskleidimas. Vertinamas rangovo įdiegtų vadybos sistemų taikymo, vykdant rangos sutartį, taikymo svarba ir nauda. Kartu su pasiūlymu pateikiama: įdiegtos vadybos sistemos taikymo, vykdant rangos sutartį, aprašymas, darbų organizavimo ir komunikacijos planas, statybos dabų vykdymo metu galimų taršos šaltinių bei susidarančių atliekų sąrašas, poveikio aplinkai mažinimo priemonių aprašymas, jų taikymo planas.

19.       Ieškovės teigimu, atsakovė (perkančioji organizacija) ekonominio naudingumo kriterijais pasirinko tokias vertybes, kurios yra susijusios su pirkimo objekto įgyvendinimu, o ne su pačiu pirkimo objektu. Teismo vertinimu, su tokiais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi vien jau iš Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies, matyti, jog tokie kriterijai kaip aplinkosaugos charakteristikos (T1 antrasis parametras P12) gali būti nustatyti vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Rekomendacijų 11 punkte. Nėra abejonių, kad šie kriterijai yra sietini tiek su pirkimo objektu, tiek ir su viešojo pirkimo tikslu. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai nustatė kriterijaus T1 antrojo parametro P12 reikalavimus.

20.       Tuo tarpu dėl kito ginčijamo kriterijaus (T1) ,,Rizikos valdymas“ (P11) minėtoje įstatymo normoje tiesiogiai nepasisakyta. Tokiu būdu perkančiajai organizacijai leidžiama pačiai nuspręsti dėl jų tikslingumo.

21.       Kaip matyti iš Pirkimo sąlygų kriterijumi (T1) ,,Rizikos vertinimas“ (P11) yra vertinamas projekto specifikos suvokimas, rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksmų analizės išsamumas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir būtų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Akivaizdu, jog perkančioji organizacija (atsakovė), siekdama gauti kuo geresnius darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimas darbų atlikimo metu iškylančias rizikas ir gebėtų jas valdyti. Teismas, įvertinęs ginčijamo kriterijaus T1 pirmojo (P11) ir antrojo parametrų (P12) apibūdinimus sprendžia, jog, aptariamuose kriterijuose reikalaujami nurodyti planai bei priemonės realiai yra skirtos parodyti, kokiu pasirinktu būdu bus pasiekiamas galutinis pirkimo objektas. Visas darbo procesas, neskaitant tam tikrų perkančiosios organizacijos nustatytų konkrečių taisyklių, ar iš teisės aktų kylančių reikalavimų, priklauso išimtinai nuo rangovo valios. Todėl, teismo vertinimu, kad perkančioji organizacija, rinkdamasi tiekėją šiems darbams atlikti, turi teisę pamatyti ir įvertinti kiekvieno iš potencialių tiekėjų strategiją, jų atlikto darbo ekonomiškumą, tuo pačiu užsitikrindama ir tai, jog nurodyto plano bus laikomasi sutarties vykdymo metu. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad T1 parametrai P11 ,,Rizikos vertinimas“ ir P12 ,,Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ yra glaudžiai susiję su pirkimo objektu.

Dėl ekonominio naudingumo kriterijų T1 neaiškumo

22.       Ieškovas nurodė, kad neaišku, kaip perkančioji organizacija vertins logiškumą, kuomet šalia pateikiamos formuluotės (neaiškus, nesuprantamas). Parametro vertinime 41-70 nurodytas kriterijus ,,neaprašyta ar nekonkrečiai aprašyta svarba užsakovui, visuomenei <...>“, tačiau toks kriterijus negali būti naudojamas ekonominio naudingumo vertinime. Negalima reikalauti, kad tiekėjas įrodytų perkančiajai organizacijai, jog jai tikrai svarbus perkamas objektas ir kaip visuomenė džiaugsis, jei toks objektas bus pastatytas. Neaišku, pagal kokius kriterijus, kokias priemones perkančioji organizacija vertins kaip neveiksmingas/neefektyvias ir kurios šalies požiūriu bus vertinamos ar reikalaujamos. Neaišku, kaip perkančioji organizacija įvertins, jog buvo identifikuotos visos rizikos. Perkančioji organizacija pati reikalauja turėti įdiegtas vadybos sistemas, tai pati perkančioji organizacija turėtų žinoti, kuo tai prisidės prie darbų atlikimo. Nurodytos sąvokos ,,neveiksminga“, ,,reikšminga“, esminiai“, ,,sudėtingas“ ir kt., tačiau pagal tokį aprašymą atliekamas vertinimas bus subjektyvus. P11 ir P12 balai skiriami atsižvelgiant į pateiktų dokumentų turinį, tačiau neaišku, kokia balų suma bus skiriama ar neskiriama už konkrečiai nepateiktą ar netiksliai pateiktą aprašymą. Taigi ieškovė iš esmės ginčija Pirkimo sąlygų 57 punkte pateiktus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aprašymus, už kuriuos kiekvienam iš tiekėjų skiriami nustatyti balai, yra abstraktaus pobūdžio, kelia abejonių dėl jų turinio aiškumo, bei gali sąlygoti nevienodą jų supratimą bei aiškinimą, iš esmės viską paliekant nuspręsti atsakovui, nepaliekant jokių galimybių objektyvumui. Tačiau teismo vertinimu, šie argumentai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tiekėjų pasiūlymų ekonominio vertinimo kriterijai ir vertinimo tvarka yra neaiški ar dviprasmiška.

23.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė atliko supaprastintą atvirą konkursą ,,Kauno kultūros centro“ Tautos namai pastato remonto ir tvarkymo darbai, skirti projekto ,,Kauno kultūros centro ,,Tautos namai“ infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms“ įgyvendinimui“  pirkimą, Nr. (duomenys neskelbtini). Perkančioji organizacija 2017 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. S-76 nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. gavo suinteresuoto teikėjo pretenziją dėl pirkimo sąlygų, todėl sustabdė pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta ši pretenzija. Vertindama pretenziją, perkančioji organizacija nusprendė tenkinti tiekėjo pretenziją dalyje dėl reikalavimo sukonkretinti subkriterijus, pateikiant baigtinį sąrašą kriterijų, o ne subkriterijus užbaigiant trumpiniais ,,pan“, atitinkamai pakeičiant pirkimo sąlygas ir panaikinant iš apibrėžimų trumpinius ,,pan“. Taigi, nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad Pirkimo sąlygų 57 punkte ,,Rizikos vertinimas“ ir ,,Aplinkosaugos priemonių bei vadybos sistemų taikymas“ parametrai buvo konkretizuoti.

24.       Perkančioji organizacija 2017 m. spalio 9 d. raštu Nr. S-85 informavimo suinteresuotus tiekėjus, kad pirkimo procedūros tęsiamos ir nustatė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2017 m. spalio 16 d., 10 val.

25.       Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

26.       Kaip jau minėta, perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose (VPĮ 39 str. 4 d.).

27.       Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016; Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617), turi nepažeisti ir skaidrumo principo, reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Be to, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Be to, vienodo požiūrio principas įpareigoja perkančiąją organizaciją pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (ESTT 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-394/2013). Taigi, visais atvejais pirkimo dokumentuose turi būti numatyti ne tik aiškūs ir su pirkimo objektu susiję vertinimo kriterijai, bet ir pateiktas detalus jų aprašymas, t. y. aprašyta, už ką ir kokį konkretų balą skiriama vienam ar kitam vertinimo kriterijui ar jo parametrui, taip sudarant galimybes objektyviai vertinti pasiūlymus ir sumažinti galimų pretenzijų skaičių.

28.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Pirkimo sąlygos T1 kriterijaus P11 ir P12 parametrai vertinami 100 balų sistemoje. Siekiant palengvinti vertinimą ir suvienodinti galimas balų interpretacijas 100 balų skalė padalinta į kokybinius intervalus, taip pat nustatyta atitinkamo balo skyrimo metodika (subkriterijai). t. y. intervalais 0-40 balų, 41-70 balų ir 71-100 balų. Vertinimai atliekami pagal Konkurso sąlygų 57 punkte atitinkamo parametro balų intervalui pateiktus aprašymus.

29.       Pirkimo sąlygų 57 punkte yra aiškiai nurodoma, kas bus vertinama pirkimo sąlygų 57 punkte įtvirtintais kriterijais T1. Pateiktoje lentelėje intervalais nurodoma, kiek balų bus gaunama už tam tikro lygio tiekėjo sugebėjimą nustatyti riziką ir priemonių rizikai valdyti taikymą. Pavyzdžiui kriterijus T1 ,,Rizikos vertinimas“ nuo 0 iki 40 balų skiriama, jeigu Projekto specifika, susijusi su rangos sutarties vykdymu, yra ne šio Projekto. Identifikuotos tik 1-3 projekto įgyvendinimo rizikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu. Pateikta rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikų veiksnių analizė ar jų veiksnių analizė nepagrįsta, nelogiška (pateikti teiginiai prieštarauja vieni kitiems, yra neteisingi, analizė yra neaiški, nesuprantama, visiškai nesusijusi su vykdytinais rangos darbais), pateikti rizikos veiksniai yra praktikoje nepasitaikantys, rizikos nėra galimos. Numatytos rizikos valdymo priemonės yra sunkiai ar visai neįgyvendinamos, pateiktas aprašymas yra nepagrįstas, nelogiškas (pateikti teiginiai prieštarauja vieni kitiems, yra neteisingi, rizikos valdymo priemonių aprašymas neaiškus, nesuprantamas, visiškai nesusijęs su vykdytinais rangos darbais). Nuo 41 iki 100 balų skiriama, kai pateiktas abstraktus, neišsamus Projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, aprašymas (neaprašyta ar nekonkrečiai aprašyta svarba Užsakovui, visuomenei, neaprašytas ar nekonkrečiai aprašytas Projekto įgyvendinimo, darbų vykdymo savitumas, išskirtinumas), pateiktas aprašymas rodo, kad tiekėjas yra neįsigilinęs ir/ar nesupranta projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu. Identifikuotos projekto įgyvendinimo rizikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, tačiau iš jų tik kelios (2-3) yra reikšmingos šio Projekto įgyvendinimui (galinčios sukelti esminius neigiamus padarinius, turinčios didelę įtaką tinkamam rangos sutarties įgyvendinimui). Pateikta rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikų veiksnių analizė, bet trūksta konkretumo, išsamumo (rizikų veiksnių analizė yra abstrakti, nėra individualiai parengta šiam projektui). Numatytų rizikos valdymo priemonių ir jų įgyvendinimo aprašymas abstraktus, neišsamus (priemonės ir jų įgyvendinimas aprašytas nekonkrečiai, aprašymas nėra individualiai parengtas šiam projektui), numatytos priemonės ir/ar jų įgyvendinimas neefektyvus (neveiksmingas, neduodantis siekiamo rezultato, jų taikymas sudėtingas ir/ar reikalaujantis neprotingai didelių laiko ir/ar piniginių sąnaudų), neatitinka ar tik iš dalies atitinka rangos sutarties (darbų) specifiką. Nuo 71-100 balų skiriama, kai identifikuotos numatomos Išsamiai (plačiai, detaliai) aprašyta Projekto specifika, susijusi su rangos sutarties vykdymu (konkrečiai aprašyta svarba Užsakovui, visuomenei, konkrečiai aprašytas Projekto įgyvendinimo, darbų vykdymo savitumas, išskirtinumas), pateiktas aprašymas rodo, kad tiekėjas yra įsigilinęs ir supranta Projekto specifiką, susijusią su rangos sutarties vykdymu. Identifikuotos visos reikšmingiausios (galinčios sukelti esminius neigiamus padarinius, turinčios didelę įtaką tinkamam rangos sutarties įgyvendinimui) projekto įgyvendinimo rizikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, jos galimos ir pagrįstos (realiai tikėtinos). Aiški ir detali rizikos veiksnių analizė, konkrečiai aprašyti galimi rizikos veiksniai, tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su vykdytinais darbais, nustatyta jų atsiradimo tikimybės, rizikų veiksnių analizė visiškai atitinka rangos sutarties (darbų) specifiką. Numatytų rizikos valdymo priemonių ir jų įgyvendinimo aprašymas išsamus, konkretus, logiškas ir pagrįstas (priemonės ir jų įgyvendinimas aprašytas aiškiai ir tiksliai, aprašyme nėra prieštaravimų ir/ar klaidų, yra aprašytos rizikos valdymo priemonės ir jų įgyvendinimas techniniais, teisiniais, aplinkosauginiais aspektais), numatytos priemonės ir jų įgyvendinimas efektyvus (veiksmingas, galintis duoti siekiamą rezultatą, jų taikymas nėra komplikuotas ir/ar reikalaujantis neprotingai didelių laiko ir/ar piniginių sąnaudų), visiškai atitinka rangos sutarties (darbų) specifiką. Kartu su rizikų valdymo priemonių, jų įgyvendinimo aprašymu pateiktos schemos, planai. Analogiškai vertinami ir kiti Pirkimo sąlygų 57 punkte įtvirtinti kriterijus T1, antrojo parametro P12 aspektai.

30.       Teismas įvertinęs nurodytų kriterijų turinį, aplinkybę, kad jie jau tikslinti po tiekėjų pretenzijos, daro išvadą, kad nurodyti kriterijai yra pakankamai aiškūs ir tiekėjui (-ams) gali būti suprantami, iš turinio galima nustatyti, už kokius pasiūlymus bus taikomas tam tikras balas. Be to, teismas pažymi, kad negalima reikalauti iš perkančiosios organizacijos, kad Pirkimo sąlygose būtų nurodyti ir aprašyti visi galimi situacijų sprendiniai, detalizuoti iki smulkmenų visi vertinimo kriterijai, paaiškinta kiekviena sąvoka ir pan. teismo vertinimu, tiekėjas, kaip konkrečios srities specialistas, įvertinęs Pirkimo sąlygų bei Techninių specifikacijoje nustatytų sąlygų visetą, iš esmės gali suprasti Pirkimo sąlygose 57 straipsnio  numatytus reikalavimus.

31.       Taip pat teismas, pažymi, kad po kiekvienu balų intervalu yra paaiškinta skiriamų balų tvarka, t. y. pvz. intervalas 0-40 nurodyta, kad skiriama minimali nurodytų balų suma, jeigu tiekėjo pateiktų dokumentų turinys atitinka aukščiau pateiktą aprašymą pilna apimti, kuo mažiau tiekėjo pateiktų dokumentų turinys atitinka aukščiau pateiktą aprašymą, tuo daugiau balų skiriama, tai reiškia, jei tiekėjas atitinka 0-40 balų intervale nurodytus kriterijus skiriama 0 balų. Kadangi šioje intervale nurodyti neigiami atitikimo kriterijai, t. y. projekto specifika <...> yra ne šio projekto, vykdymo rizikų analizė nepagrįsta, nelogiška, <...>, numatytos rizikos yra sunkiai ar visai  neįgyvendinamos, – reiškia, kad kuo mažiau vertinimo kriterijų (turinčių neigiamą aspektą) bus nustatyta, tuo aukštesnis balas šiame intervale skirtinas. Iš bylos duomenų matyti, kad teikėjų vertinimą atliks ne perkančioji organizacija, o specialistas, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovė deklaratyviais teiginiais bando paneigti tiekėjų pasiūlymų vertinimo objektyvumą.

32.       Teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė, kad ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo aprašymuose vartojamos formuluotės būtų neaiškios, netikslios, dviprasmiškos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė Konkurso sąlygose nustatytais terminais būtų kreipusi į atsakovę dėl jai neaiškių Konkurso sąlygų paaiškinimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ekonominio naudingumo kriterijų nesuprato, ginčijo ar prašė paaiškinti kiti konkurse dalyvavę tiekėjai. Vien tai, kad ieškovei nėra aišku, kaip bus vertinami pasiūlymai pagal Konkurso sąlygose pateiktus kriterijų aprašymus, nepakanka konstatuoti vertinimo kriterijų neaiškumo ir juos pripažinti neteisėtais. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus dėl kriterijaus apibrėžimo neaiškumo ir t.t. vertina, kad ieškovė galimai kvestionuoja sąlygas ne dėl to, kad jos jai kaip tiekėjai yra neaiškios, tačiau jai aktualu žinoti perkančiosios organizacijos tam tikro sąvokos perspektyvinį vertinimą (nurodo, kad neaišku, kaip vertins logiškumą, kaip vertins neveiksmingas/neefektyvias).

33.       Pažymėtina, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra pripažįstamos profesionaliais viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektais, todėl, teismo vertinimu, tiekėjams neturėtų būti sudėtinga suvokti ir aprašyti, kokios rizikos gali kilti ir kokių priemonių būtina imtis, siekiant šias rizikas suvaldyti, taip pat turėtų būti aiškūs ir darbų organizavimo bei vidinės ir išorinės komunikacijos aspektai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamose Pirkimo sąlygose pateikta vertinimo sistema yra pakankamai aiški ir suprantama – atsakovė yra detaliai aprašiusi subkriterijus ir numačiusi konkrečius balų intervalus už atitinkamo lygio pasiūlymus, todėl spręstina, kad atsakovės ginčijamose Pirkimo sąlygose įtvirtinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant esminių viešųjų pirkimų principų ir Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų, o ieškovės pateikti argumentai dėl vertinimo kriterijų neaiškumo yra daugiau samprotaujamojo pobūdžio nei teisiškai pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų panaikinti ekonominio vertinimo 57 punkte nustatytus T1 subkriterijus arba įpareigoti atsakovę pateikti tokius kriterijų aprašymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiūlymų vertinimą.

34.       Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui teismas daro išvadą, kad perkančiosios organizacijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

35.       Kiti ieškovės argumentai nesvarstytini, nes nesusiję su pretenzijoje pareikštais reikalavimais ir neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

36.       Atsakovė Kauno kultūros centras ,,Tautos namai“ už parengtą atsiliepimą į ieškovės ieškinį, tripliką į ieškovės dubliką, ir kitus byloje atliktus procesinius veiksmus patyrė 1 560 Eur bylinėjimosi išlaidų.

37.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovės UAB ,,Gensera“ ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės; ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

38.       Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį (rengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir kt.), Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovei Kauno kultūros centras ,,Tautos namai“ iš ieškovės priteistina 1 560 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Gensera“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei Kauno kultūros centrui ,,Tautos namai“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                       Evaldas Burzdikas