Baudžiamoji byla Nr. 1-1352-818/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04919-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS        

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Violetai Makevičienei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,

kaltinamajai H. R., jos gynėjui advokatui Vyteniui Dzegoraičiui,

galimam laiduotojui I. R.,

vertėjaujant Julijai Portnovai,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, ištekėjusi, bedarbė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

H. R., 2023-02-08 apie 03.58 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „HONDA CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1.73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

H. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji H. R. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytoje vietoje bei aplinkybėmis ji iš vakaro namuose vartojo alkoholinius gėrimus, pasak kaltinamąją, ji išgėrė kelis šimtus gramų viskio su koka-kola, po to iškilus būtinumui anksti ryte sėdo prie automobilio „Honda CRV“ vairo bei važiavo link (duomenys neskelbtini), kur netrukus ją sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu alkotesterio pagalba jai buvo konstatuotas girtumas virš 1,7 promilių. Automobilis „Honda CRV“ yra įregistruotas jos vardu, nors H. R. teigimu, šią transporto priemonę vyras jai pirko už savo santaupas. Dėl savo tokio netinkamo elgesio gailisi, ankščiau ji nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn, yra neteista, ji turi dalinį darbingumą, gauna pašalpą, jaučia gėdą prieš šeimos narius, su automobiliu nutarė važiuoti į miestą tuo metu, kai vyras jau miegojo namuose. Prašo teismo tenkinti jos prašymą dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant ją laiduotojui sutuoktiniui I. R., kuris turi jai autoritetą, santuokoje jie išaugino du vaikus.

Kadangi kaltinamoji H. R. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji H. R. parodė, kad 2023-02-07  iki vidurnakčio ji su savo šeima iki vidurnakčio vartojo alkoholinius gėrimus, vartojo viskį, tiksliai negali atsakyti kiek išgėrė, bet mano apie 200 g. Įtarime nurodytu laiku ir vietoje ji pripažįsta, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir vairavo automobilį „HONDA CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso jai. Naktį įtarime nurodytu laiku, norėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini). Jai naktį paskambino žmogus ir pasakė, kad atskrido į (duomenys neskelbtini), reikėjo paimti raktus iš nepažįstamo asmens, iš kurio norėjo nupirkti namą, kad padaryti namo vertinimą. Kadangi tai buvo skubus klausimas, ji šiek tiek pamiegojusi ir naktį atsikėlusi nepagalvojusi, kad prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus, sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Iki kol policijos pareigūnai sustojo prie jai stovinčio automobilio. Policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą ir nustatė jos iškvėptame ore 1.73 promilės etilo alkoholio koncentracijos. Anksčiau nėra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat nori paminėti, kad jai yra nustatytas neįgalumas, dėl to iš esmės yra nedarbinga. Pripažįsta, kad savo veiksmams pateisinimų neieško ir labai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos (b. l. 47-60).

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyr. patrulio A. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2023-02-08 apie 03.58 val., (duomenys neskelbtini), H. R., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį „HONDA CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,73 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 11).

2023-02-08 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus blaivumą alkotesterių DRAGER alcotest 7510 Nr. ARK8-0204. NR. 1752688. Pirmų pūtimų 04:29 val. H. R. nustatyta 2.15 prom. girtumas. Antru pūtimu 04:53 val. buvo nustatyta 1.73 prom. girtumas. H. R. pasirašyti atsisakė (b. l. 30).

???Objektų apžiūros protokolas. Apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu "BPC skambu io ra as (ID 92139989524, skambu io prad ia_ 2023-02-08 03_50_45).mp3". Garso įrašo trukmė 00:53 min. Pranešama apie galimai neblaivų automobilio vairuotoją. Vyras: -"Sakykite, gal galit skubiai atvykti policijos ekipažą į (duomenys neskelbtini), čia įtariamas neblaivus (J., S., J.) neblaivi moteriškė, čia negali nieks pravažiuoti". Operatorė: - "Spalva automobilio?". Vyras: - "Tamsi spalva. Čia yra muitinės departamento kaip tik pareigūnai, bando...ką?". Operatorė: - "Ji bando važiuoti?". Vyras: - "Taip, bando ji važiuot, bet ji užsirakinusi, mes bandėm atidaryti duris, bet neatsidaro". (b. l. 25-26).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Apžiūrėtas automobilis „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18).

Transporto priemonės „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas - H. R. (b. l. 20).

VšĮ „Emprekis“ nurodyta transporto priemonės „Honda CR-V“ kaina - 4150 Eur (su PVM) (b. l. 21).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog H. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį  „Honda CRV“, kai jos iškvėptame ore buvo 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina H. R. pareikštą kaltinimą. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu H. R. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi. Tai, kad H. R. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys ir 2023 m. vasario 8 d. tarnybinis pranešimas. H. R. neblaivumo faktą įrodo 2023 m. vasario 8 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, H. R. tą naktį 04:29 val.  nustatyta 2.15 prom. girtumas. Antru pūtimu 04:53 val. buvo nustatyta 1.73 prom. girtumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamosios neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2023 m. gegužės 20 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi H. R. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV.                      Dėl H. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas pateikė prašymą dėl H. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje galimas laiduotojas I. R. pateikė prašymą atleisti H. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo (I. R.) atsakomybėn.

H. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji pasirinko sutuoktinį galimą laiduotoją, nes su juo geriausiai palaiko santykius. Jie kalbasi kiekvieną dieną visokiais klausimais. Jis yra kaltinamajai autoritetas. H. R. papasakojo sutuoktiniui apie įvykį, šis nusivylė ja.

Galimas laiduotojas I. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie santuokoje gyvena jau virš 35 metų, išaugino du vaikus. Jis nevartoja alkoholio, turi neigiamą požiūrį į asmenis, kurie vartoja alkoholį ir vairuoja. Jis nėra trauktas baudžiamojon atsakomybėn, nebaustas administracinė tvarka, dirbantis, savo darbovietėje charakterizuojamas tik teigiamai.  Mano, kad jis yra autoritetas žmonai. Bandys kalbėti ir kontroliuoti, kad H. R. toliau lankytųsi pas psichologą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji H. R. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Be to, H. R. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti H. R. apibūdinančių duomenų visumą. Ji nedirba, iš dalies (40 procentų) darbinga,  administracine tvarka nebausta, neteista. Duomenų apie jos blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į H. R. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios sutuoktinį I. R.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad H. R. su savo vyru sieja ilgalaikiai artimi ryšiai, I. R. jai yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad I. R. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. R. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas kaltinamajai, jis kritiška kaltinamosios elgesiui, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką H. R., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, H. R., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo I. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Pažymėtina, kad tam neprieštaravo ir valstybinė kaltintoja.

V.        Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti H. R. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Honda CRV“ vertės konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

H. R. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,73 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad ji kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad H. R. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.

Taigi H. R. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. vasario 10 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Šiuo atveju, kaip jau minėta, nustatyta, jog H. R. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas net 1,73 promilių neblaivumas, alkoholį ji vartojo tą pačią dieną (vakarą), keletą valandų prieš sėsdama už vairo, važiavo Vilniaus mieste, paaiškinti, kodėl buvo neišvengiama būtinybė vairuoti transporto priemonę tokios būklės, negalėjo.

Byloje nustatyta, kad H. R. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jai priklausančiu automobiliu „HONDA CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2, 3 d.).

Kaltinamoji teismo prašė, be kita ko, pakeisti automobilio konfiskavimą į šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, tai motyvuojat tuo, jog automobilis yra reikalingas jos sutuoktiniui vykti į darbą, be to, ji yra iš dalies nedarbinga, gauna pašalpą. 

Pažymėtina, kad Teismų praktikoje laikomasi tokios praktikos, jog tais atvejais, kai automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui, be to, nėra kitų BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų, byloje turėtų būti konfiskuojamas kaltininkui priklausantis automobilis, o ne iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-511/2020; 2K-107-976/2021; 2K-123-788/2022) .

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajai taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismo vertinimu, nėra pagrindo, kadangi nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vien tai, kad automobilis reikalingas jos sutuoktiniui vykti į darbą ir kad kaltinamoji yra iš dalies nedarbinga, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju turėtų būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, numatyto BK 2811 straipsnyje, padarymo priemonė.

Todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, H. R. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.

VI.        Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

H. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 40-41, 51-54, 49-50). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

 H. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Prokurorės 2023-02-09 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui  „Honda CRV“, v/n (duomenys neskelbtini) apribojimo terminas nustatytas iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 42-43). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės dalies, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

H. R. padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti H. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. vasario 10 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, H. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti H. R. priklausantį automobilį “Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį valstybei.

Prokurorės 2023 m. vasario 9 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą H. R. į automobilį “Honda CRV“, valst. Nr: (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

 H. R.

H. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su nuosprendžio nuorašu perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti H. R. ir I. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti H. R. kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                          Miroslavas Gvozdovičius