Civilinė byla Nr. 2S-1926-259/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02734-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.11.;3.2.6.12.2.;3.3.2.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir išmokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovo R. R. ieškinį patenkino visiškai: pripažino nuo 2018 m. gegužės 26 d. dėl (duomenys neskelbtini) nepakankamumo pradėtas ieškovui taikyti (duomenys neskelbtini) procedūras draudžiamuoju įvykiu pagal asmens draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) punktą (duomenys neskelbtini), kaip atitinkantį sunkių ligų sąrašą; įpareigojo atsakovę ADB ,,Gjensidige“ išmokėti ieškovui 1 000 Eur draudimo išmoką; priteisė iš atsakovės ADB ,,Gjensidige“ valstybės naudai 12,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
2. Pirmosios instancijos teisme 2019 m. liepos 31 d. gautas ieškovo R. R. atstovės advokatės R. A. prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašyme nurodė, kad teikdamas ieškinį, ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismo posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, ieškovas dalyvavo be advokatės, todėl liko teismui nepateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas ir pinigų apmokėjimo kvitas. Ieškovo atstovė surašė ir pateikė teismui ieškinį, dubliką, šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti būtinos, pagrįstos, neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl advokatams priteistino užmokesčio už teikiamą pagalbą civilinėse bylose maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad 2019 m. liepos 11 d. sprendimu išlaidos advokato pagalbai apmokėti ieškovui iš atsakovės nepriteistos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo patirtų išlaidų dydį ir jų apmokėjimą.
5. Teismas sprendė, jog ieškovo teikiamame prašyme nurodoma aplinkybė, jog teismo posėdyje ieškovas dalyvavo be advokatės, todėl liko teismui nepateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas ir pinigų apmokėjimo kvitas, nevertintina atėmusia ieškovui galimybę pateikti teismui atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas, atstovaujamas advokatės, tiek ieškinyje, tiek dublike, pareiškęs prašymą priteisti jam iš atsakovės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau nepateikęs tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, nors jos buvo patirtos ir apmokėtos dar iki bylos iškėlimo teisme, vertino, kad ieškovas turėjo žinoti ir žinojo apie bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes.
7. Teismas, nenustatęs reikšmingų aplinkybių, įrodančių, jog nebuvo galimybės pateikti teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, sprendė, jog ieškovo atstovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovas R. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl papildomo sprendimo patenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovo sutartis su advokate dėl teisinių paslaugų teikimo buvo sudaryta 2019 m. spalio 16 d. Darbo reikalais advokatei išvykus į (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 16 d. ji neturėjo galimybės numatyti, kad 2019 m. birželio 21 d. posėdyje nedalyvaus. 2019 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jai buvo atlikta operacija. Į Lietuvą sugrįžo tik 2019 m. birželio 21 d. vakare. Gydymas nebaigtas iki šios dienos.
8.2. Ieškovas teismo posėdyje dalyvavo be atstovės, todėl teismas privalėjo ieškovui išaiškinti pareigą pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismo sprendimo priėmimas buvo atidėtas 2019 m. liepos 11 d., tačiau apie sprendimo paskelbimo laiką teismas nepranešė ieškovo atstovei, dėl ko ieškovo atstovė ir negalėjo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų pateikti iki 2019 m. liepos 11 d.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pažymėtina, kad teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.
13. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu patenkino ieškovo R. R. ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir išmokos priteisimo. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymai apie jo turėtas išlaidas ir jų dydžius nėra pateikti. Nesant šių įrodymų, teismas nepriteisė ieškovui jo turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas. Todėl ieškovui tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir juo remdamasis priimti papildomą sprendimą priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes šis klausimas jau buvo išspręstas teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimu, o, kaip jau minėta, CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlyga – jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
16. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas neturėjo galimybės pateikti turėtų teisinės pagalbos išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas sutartį su advokate dėl teisinių paslaugų teikimo sudarė dar 2018 m. spalio 6 d. (t. 1, b. l. 43). Sąskaita 350 Eur sumai už suteiktą teisinę konsultaciją ir procesinių dokumentų parengimą teismui advokatės išrašyta 2018 m. spalio 29 d., kuri ieškovo apmokėta 2018 m. spalio 29 d. (t. 1, b. l. 156, 157). Ieškinys, pasirašytas ieškovo vardu advokatės, teismui pateiktas 2019 m. vasario 14 d. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis). Byloje taip pat pateiktas ieškovo advokatės pasirašytas dublikas (t. 1, b. l. 105-107). Apie paskirtą 2019 m. birželio 21 d. teismo posėdį pranešta tiek ieškovui, tiek jo atstovei, pasirašytinai 2019 m. birželio 5 d. įteikiant teismo šaukimus (t. 1, b. l. 139, 140). 2019 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės ir išklausęs šalių baigiamąsias kalbas, nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2019 m. liepos 11 d., nurodytame teismo posėdyje ieškovas dalyvavo.
18. Civilinės bylos duomenys patvirtina, jog tiek ieškovas, tiek jo atstovė, dalyvavo bylos nagrinėjimo procese, teikė procesinius dokumentus, buvo tinkamai informuoti apie procesą. Taigi, pripažintina, kad ieškovas ir jo atstovė turėjo galimybę teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti turėtas atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad 2019 m. birželio 21 d. teismo posėdyje jis dalyvavo be advokatės, kuri darbo laikais nuo 2019 m. birželio 16 d. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), kur jai buvo atlikta operacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinos objektyviomis priežastimis, dėl kurių ieškovas neturėjo galimybės pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytus įrodymus, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo teismui pateikti iš esmės dėl ieškovo ir jos atstovės neatidumo ir nerūpestingumo.
19. Laikytina, kad ieškovas, nuo pat bylos iškėlimo momento atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės, kuri, preziumuotina, turi pakankamai teisinių žinių savo pareigoms tinkamai atlikti, žinojo arba turėjo žinoti civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų pateikimo teismui tvarką, todėl turėjo pareigą pasirūpinti ir veikti tokiu būdu, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai būtų pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. šiuo atveju - iki 2019 m. birželio 21 d. (o ne iki 2019 m. liepos 11 d., kaip teigiama atskirajame skunde). To nepadarius CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminu, ieškovas prarado įstatymo jam suteiktą teisę. Juolab, kad apie šio teismo posėdžio datą ir laiką, tiek ieškovas, tiek jo atstovė, buvo informuoti jau 2019 m. birželio 5 d. Tuo tarpu 350 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti pagrindžiantys įrodymai teismui buvo pateikti tik kartu su 2019 m. liepos 27 d. išsiųstu teismui prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, t. y. jau paskelbus byloje sprendimą, nors advokatei už teisines konsultacijas ir procesinių dokumentų parengimą ieškovas sumokėjo dar 2018 m. spalio 29 d.
20. Taigi, nagrinėjamu atveju visas išlaidas, kurias ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės papildomu sprendimu, ieškovas patyrė iki sprendimo priėmimo. Tai reiškia, kad tiek ieškovas, tiek jo atstovė turėjo galimybę išlaidas patvirtinančius dokumentus teismui pateikti dar iki bylos išsprendimo iš esmės pabaigos, tačiau nei ieškovas, nei jos atstovė nepasirūpino šių dokumentų pateikimu laiku, todėl būtent ieškovui ir tenka tokio pasyvaus elgesio neigiamos pasekmės. Pripažintina, jog šiuo atveju aplinkybė, jog atstovavimo išlaidas patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti laiku, vertintina ne kaip objektyvi susiklosčiusios situacijos išdava, bet kaip ieškovo ir jo atstovės subjektyvaus procesinio pasyvumo šiuo klausimu rezultatas, nulėmęs ieškovui nepalankias procesines pasekmes. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai. Šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad apie teismo sprendimo paskelbimo datą nei viena šalis nėra informuojama atskiru pranešimu, nes tokio informavimo įstatymų leidėjas nenustatė (CPK 269 straipsnis). Tik šalims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos turi būti išsiunčiamos teismo sprendimo patvirtintos kopijos (CPK 275 straipsnis 1 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą, nenustatęs apelianto nurodyto pagrindo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – teismo sprendimo trūkumo dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nepažeidė procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Ieškovui iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Arvydas Žibas