Baudžiamoji byla Nr. 1-2282-1123/2020

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00276-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.5.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, Rasai Glovickytei-Liobienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Taraškevičiui,

kaltinamajai R. L.,

kaltinamajam V. T.,

kaltinamajam D. G.,

jų gynėjams advokatams Vitalijui Jaroščenkai, Vidui Vilkui,

viešame teisiamajame žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: 

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje,

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje,

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas,

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. L., apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus, o būtent: 2020 m. kovo 4 d., laikotarpiu nuo 9.21 val. iki 9.34 val., apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 07-0-00006-20, tyrimas kurioje atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini), prieš tai būdama įspėta, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį, ji nurodė ir žinomai melagingai patvirtino, kad 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 23 ir 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 26 yra jos parašai, nors žinojo, kad minėtuose sąrašuose ji asmeniškai nėra pasirašiusi, o jos parašai yra suklastoti. Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

V. T., apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, o būtent: 2020 m. kovo 5 d., laikotarpiu nuo 9.38 val. iki 9.55 val., apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 07-0-00006-20, tyrimas kurioje atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini), prieš tai būdamas įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį, jis nurodė ir žinomai melagingai patvirtino, kad 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 26 yra jo parašas, nors žinojo, kad minėtame sąraše jis asmeniškai nėra pasirašęs, o jo parašas yra suklastotas. Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

D. G., apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, o būtent: 2020 m. vasario 26 d., laikotarpiu nuo 15.08 val. iki 15.20 val., apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 07-0-00006-20, tyrimas kurioje atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini), prieš tai būdamas įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį, jis nurodė ir žinomai melagingai patvirtino, kad 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 23 yra jo parašas, nors žinojo, kad minėtame sąraše jis asmeniškai nėra pasirašęs, o jo parašas yra suklastotas. Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji R. L., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad supranta, kuo yra kaltinama, bet savo kaltės nepripažįsta, nes ji pasirašinėjo dokumentą, kuris nurodytas kaltinime, ji pamena, kad rinkimuose dalyvavo. Ji buvo apklausta kaip liudytoja 2020 m. kovo 4 d. pas tyrėją ir jai buvo išaiškinta dėl atsakomybės. Apklausos metu jai buvo pateikti parašų lapai, 2019 m. spalio 9 d. protokolas ir 2020 m. sausio 10 d. protokolas, ir ji pasakė, kad ji pasirašinėjo, jai parodė ir paklausė, ar tai jos parašai ir ji pamena, kad pasirašinėjo. Kaip tiksliai tyrėja klausė, ji nepamena. Ji žiūrėjo į tuos lapus, pamena juos, vizualiai parašai yra panašūs į jos. Jai atrodo, kad jai buvo rodomos kopijos.

Teismo posėdžio metu kaltinamajai R. L. parodžius kaltinime nurodytus dokumentus, ji parodė, kad ten yra jos parašai, jie turėtų būti jos, nes ji pasirašinėjo. Gal per skubėjimą ji pasirašė kažkaip kitaip, bet ji tikrai pasirašinėjo ir apklausos metu pasakė, kad taip, jie turėtų būti jos. Ji nepamena, kaip tiksliai atsakė tyrėjai. Su išvada ji yra susipažinusi, žino, kas joje yra nurodyta. Ji nežino, kaip paaiškinti išvadą.

Ji neprisimena datų, kada buvo balsavimas. Jai buvo atnešti dokumentai, I. L. juos atnešė atskirai, 2019 m. spalio 9 d. tiksliai nepamena, kada buvo atnešti. Ten tiesiog reikėjo pasirinkti, už ką prabalsuoti. Ji žinojo, kad reikia pasirinkti profsąjungos atstovą iš kandidatų, tie kandidatai buvo įvardinti tuose lapuose. Ji tiksliai nepamena aplinkybių šiuo metu. Ji pasirašė už tą žmogų, už kurį norėjo pasirašyti. Ji pasirašinėjo prie I. L., ši turėjo tai matyti. Tikslių aplinkybių ji nepamena, bet žino, kad pasirašė ir žinojo, kad renka atstovą į profsąjungas. Ji pati įrašė savo vardą ir pavardę. 2019 m. spalio 9 d. dokumente padarytas rankraštinis įrašas turėtų būti padarytas jos ranka. Ji nežino, kaip dabar gali 100 procentų teigti, kad tai jos ranka, bet jie panašūs į jos, ji pasakė tyrėjai, kad ji prisimena, kad pasirašinėjo. Ji nepagalvojo, kad tie parašai gali būti panašūs. Gal ji skirtingai pasirašė, gal per skubėjimą, aplinkybių, kaip pasirašinėjo, ji nepamena. Antrą dokumentą jai padavė tą patį I. L., kada ir kur, negali pasakyti. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kabineto ji neturi, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini). Kurioje vietoje ji tada buvo, nepamena.

Tuo metu, kai ji buvo apklausiama kaip liudytoja, jai nesakė, kad ji gali neduoti parodymų prieš save. Ji nepamena, ar jai konkrečiai uždavė klausimą, ar tai jos parašas, ar ne. Ji atsakė, kad tai jos parašas, nes ji pamena, kad pasirašinėjo. Apklausa vyko neilgai, gal iki pusės valandos. Jokių asmenų prašymų jai duoti parodymus, neatitinkančius tikrovės, nebuvo. Ji nežino, kodėl pateikiami dokumentai, kur suklastotas jos parašas. Ji pamena, kad pasirašinėjo tokiuose dokumentuose. Pirmu atveju ji pasirašė už I. L. kaip atstovę į profsąjungą. Formuluotės ji nepamena. Buvo dar vienas kandidatas, bet jo vardo ir pavardės ji nepamena. Turbūt jis kandidatavo į tas pačias pareigas, ji neprisimena. Ji rinkosi I. L., nes taip norėjo, kadangi ji buvo iš jų įstaigos, o tas antras kandidatas buvo ne iš jų įstaigos. Kitu dokumentu buvo siūloma E. M., jai atrodo, kad ten pasirašė už ją. Ką ten rinko, ji nepamena, tuo metu skaitė, už ką pasirašinėjo, bet dabar negali prisiminti. E. M. taip pat buvo iš jų įstaigos, jos pareigų nežino. Ar kitų kandidatų buvo, ji nepamena.

Kaltinamoji R. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. spalio 9 d., kai buvo renkami (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos atstovai I. L. ir V. B., ji nedalyvavo susirinkime, tačiau vėliau atnešus sąrašus ant protokolo sąrašų ji pasirašė, tas parašas ant 2019 m. spalio 9 d. turėjo būti jos. Ji prisimena, kad pasirašinėjo minėtą protokolą, todėl ant minėto protokolo parašas turėjo būti jos, jeigu tai yra ne jos parašas, tai ji nežino kas tuomet ant jai pateikto protokolo už ją pasirašė. Taip pat 2020 m. sausio 10 d., kai buvo renkama E. M., susirinkime nedalyvavo, tačiau prisimena, kad ant jai pateikto protokolo ji pasirašinėjo, jeigu tai yra ne jos parašas, tai ji nežino kas už ją galėjo pasirašyti ant šio apklausos metu jai pateikto protokolo. Kas jai pateikė sąrašus kai buvo renkami I. L., V. B. ir E. M., ji šiuo metu neprisimena (2 t., b. l. 68-70, 72-74).

2020 m. kovo 4 d. R. L. liudytojo apklausos protokole (ikiteisminio tyrimo Nr. 07-0-00006-20) (apklausos laikas nuo 09.21 val. iki 09.34 val.) ji nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini). Sujungus (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Įsidarbinus ir praėjus kažkiek laiko (kiek tiksliai, neprisimena) ji įstojo į (duomenys neskelbtini) profesinę sąjungą, tuo metu minėtos profesinės sąjungos atstovė buvo I. L., kuri ir pasiūlė įstoti į profesinę sąjungą. Įstojus į (duomenys neskelbtini) ji neprisimena, ar dalyvavo susirinkimuose, tačiau patvirtina, kad 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 23 ir 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 26 yra jos parašai. Iš pareigūnų pirmą kartą (t. y. 2019 m. spalio 9 d.) parašus rinko I. L., antrą kartą (t. y. 2020 m. sausio 10 d.) taip pat parašus rinko I. L. (2 t., b. 1. 42-43).

Proceso veiksmo protokolo specialiajame priede R. L. savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė, iš jos žodžių surašyta teisingai, pastabų, papildymų neturi (2 t., b. l. 44).

2020 m. kovo 4 d. teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolu R. L. 09.19 val. buvo pasirašytinai įspėta, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį (2 t., b. l. 40).

2020 m. gegužės 11 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad liudytojai R. L. buvo dar kartą išaiškintos jos kaip liudytojos teisės ir pareigos bei liudytojos sutikimu buvo paimti jos eksperimentiniai parašų pavyzdžiai (2 t., b. l. 45-50).

Kaltinamasis V. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltinimų nepripažįsta. Kiek prisimena, jis buvo apklaustas byloje dėl dokumentų klastojimo, jį iškvietė tyrėja ir klausė, ar jo parašai sudėti. Profsąjungoje, kur neva buvo suklastoti parašai, kurį laiką vyko kratos, po to prasidėjo narių apklausos, toje byloje jis buvo apklaustas kaip liudytojas 2020 m. kovo 5 d. Jis suprato, kad vyksta byla dėl parašų klastojimo, jam nesakė, kad parašai suklastoti, bet jo klausė, ar rodytuose dokumentuose buvo jo parašai. Jis atsakė, kad jis dalyvavo profsąjungos atstovų rinkimuose ir pasirašinėjo. Kai jam parodė tuos parašus, jis pasakė, kad vienas parašas skiriasi nuo kito, bet galima ir keistesnių jo parašų surasti, nes būna, kad per parą ir 1000 parašų sudeda. Jam atrodo, kad ten jo parašai, nors žino, kad ekspertams atrodo kitaip. Jis pasakė, kad jo parašas buvo uždėtas kitoje vietoje, viršuje lapo, o ne ten 26 eilutėje.

Jam aiškino, kad tas parašas uždėtas taip, kaip jis pats balsavo, bet jam kiekvieną kartą sakė skirtingai, sakė, kad ten buvo rinkimai, viename jis balsavo už I. L., kitame už E. M., o antrą kartą sakė, kad jo parašas padėtas už abu kandidatus, už I. L. ir B., vardo nepamena, o kai trečią kartą buvo, tai sakė, kad rinkimai už profsąjungos įsteigimą, nors tokiuose rinkimuose jis nedalyvavo. Jis niekam žalos nenorėjo, žino, kokia gali būti atsakomybė, žinojo, kad bus atlikta ekspertizė ir jis galėjo pakenkti tik pats sau, jei žinotų, kad parašai ne jo ir sakytų, kad jo. Jam buvo parodytas protokolas ir jis pats pasakė, kad parašai skiriasi, bet sakė, kad jo parašų būna skirtingų, dar keistesnių. Ten negalima buvo atsakyti, gali ar negali būti jo, ten tik reikėjo atsakyti, ar parašas jo, ar ne jo, jis atsakė, kad jo, nes jis dalyvavo rinkimuose. Rašysena šiek tiek panaši į jo, jis galėtų parašyti, kaip ten parašyta.

Jis su I. L. dirba vienoje pamainoje, bet jis mažai žinojo, kas vyksta profsąjungoje, nes į ją buvo įstojęs prieš mėnesį. Jie klausė, ar jis dalyvavo susirinkimuose, tai nedalyvavo, o tie parašai per pirmus rinkimus buvo (duomenys neskelbtini), tiesiog žmonės ateidavo ir pasirašydavo, o antras balsavimas buvo, kad jį pati I. L. atnešė į kitą skyrių, jis buvo perkeltas į kitą skyrių ir (duomenys neskelbtini) kiti žmonės pasirašinėjo kartu su juo, tie žmonės matė, kad jis pasirašinėjo. Dėl parašų klastojimo tikslo reikia žiūrėti, kam buvo naudinga ši suklastojimo byla, ji yra naudinga tam, ko neišrinko. Prašymų duoti neteisingus parodymus jis nėra gavęs. Jo parašas jam atrodo kaip jo, todėl ir pasakė, kad jo, o dėl to, kad ekspertui atrodo kitaip, jis nieko negali pasakyti. Jis tyrėjai pasakė, kad rašysena skiriasi, dėl to buvo pokalbis, ir kad jam atrodo, kad jo parašas buvo pirmas sąraše. Po pokalbio tyrėja ne viską surašė. Jis tyrėjai pokalbio metu pasakė, kad jo parašas jam panašus į jo, tačiau tyrėja to neįrašė. Tyrėjos protokole jis jokių pastabų neįrašinėjo, parašė, kad perskaitė ir surašyta teisingai.

Telefono numerio jis nėra pakeitęs, numeris (duomenys neskelbtini). Jis turi dar vieną numerį, bet ten naudojasi vaikas, jo mintinai neprisimena. Kai jį kvietė į apklausą liudytoju, galėjo būti, kad jis kalbėjo su kažkuo, gal kolegomis, nes visi žinojo, kad vyksta ta byla, kviečiami liudytojai ir vyksta apklausos. Su bendradarbiais tiesiog buvo pokalbiai apie bylą ir darbą. Jis galėjo tai aptarinėti su I. L., nes ji buvo kolegė ir atstovė, bent jau kai jie buvo (duomenys neskelbtini). Su I. L. kalbėjo telefonu, bet neatsimena tiksliai pokalbių. Negali pasakyti, ar su I. L. buvo kalbama dėl jo pasirašinėjimo, jei buvo kažkas kalbama, tai nieko negalėjo pakeisti, nes jis pats dalyvavo tuose rinkimuose. Jis nepamena, kad prieš kaltinimą negalėjo žinoti, kad ten tikrai ne jo parašas, iš kur jis galėjo tai žinoti. Neatsimena, ar klausė I. L., ar jai svarbūs jos parodymai. Galėjo būti pokalbis, kad jis buvo iškviestas duoti parašų pavyzdžius ir jis galėjo sakyti, kad jam tas parašas skiriasi nuo jo, tačiau jis tiksliai neprisimena, koks tas pokalbis buvo ir kada jis buvo.

Pirmą protokolą dėl balsavimo (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo sąrašai ir jis galvoja, kad pasirašinėjo už kandidatą į profsąjungos atstovus – I. L., paskui tyrėja aiškino, kad už abu, nors nieko neužfiksuota, o trečią kartą sakė, kad steigiamas filialas, tai jis nežino, už ką tas parašas. Antras protokolas buvo (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini), jį atnešė pati I. L.. Ten buvo žmonių, kurie matė, kad jis pasirašinėjo. Jis vis tiek būtų pasirašęs už E. M. ir I. L., tas klastojimas nieko nekeistų. Jis turbūt įrašinėjo savo vardą ir pavardę, neprisimena.

Teismo posėdžio metu kaltinamajam V. T. parodžius kaltinime nurodytus dokumentus, jis parodė, kad abu parašai jam buvo rodyti ir jis sakė, kad čia jo įrašyta. Jis matė tuos skirtumus ir juos pasakė tyrėjai, bet ji to neįrašė, galima sakyti, kad jį tyrėja išprovokavo. Jis pasakė, kad tai jo parašai, nes žino, kad dalyvavo tuose rinkimuose, todėl taip mano. Galėjo taip būti, kad jis pasirašė skirtingai, jam atrodo 2020 m. spalio panašesnis parašas į jo, jis neturi motyvų meluoti, iš to neturi kažkokios naudos, tik problemos. Jei jis žinotų, kad parašas ne jo, tai tikrai taip nesakytų, nes žinojo, kokia atsakomybė ir kad bus atlikta ekspertizė, todėl tikrai nemeluotų. Ten vyksta nuolatinis greitas pasirašinėjimas, kartais būna, kad pasirašo skubant, kitą kartą ramesnė situacija. Jis neginčija ekspertų darbo, jiems atrodo vienaip, bet jam atrodo, kad tai jo parašai.

Kaip sakė liudytoja L. M., apklausos protokole buvo surašyta tik esmė, kokią ji traktuoja, visas pokalbis surašytas nebuvo. Nebuvo užfiksuota, kad pokalbio metu jis sakė, jog jam tas parašas vizualiai irgi skiriasi, bet tuo metu jis vis tiek galvojo, kad tas parašas jo, nes jis galėjo taip pasirašyti. Ir tuomet sekė klausimas, kuris buvo užfiksuotas, buvo klausiama, ar tas parašas jo. Jis atsakė, kad jo, nes galvojo, kad jo, tyrėja ir užfiksavo, kad jo. Dėl liudytojų, apie kuriuos jis iš karto norėjo sakyti, kad (duomenys neskelbtini) yra patalpa, kurioje visą laiką būna daug (duomenys neskelbtini), ten tikrai žmonės matė, kaip ir kas pasirašinėjo ir jeigu jie būtų apklausti, tikrai patvirtintų arba paneigtų ar matė, ar nematė. Ji sakė „šito mes nesiaiškiname dabar, mes kalbame tik apie parašus, jūsų ar ne jūsų“. Liudytojus įrašė tik tuomet per paskutinį jų susitikimą, kai jis buvo su advokatu ir advokatas pareikalavo užrašyti. Pirmo balsavimo metu profsąjungų sąrašai dėl balsavimų gulėjo (duomenys neskelbtini), jam atėjus į (duomenys neskelbtini), jam pasakė, kad ten yra sąrašai, patalpoje buvę žmonės gali paliudyti, kad jis tikrai ten buvo ir pasirašinėjo. Antrame balsavime iš viso labai daug žmonių pasirašinėjo vienas po kito, buvo eilė. Tyrėja nesiaiškina, ar žmonės gali paliudyti, ar jie matė, ar nematė, ji to neužrašė į protokolą ir sakė, kad taip nebuvo. Jis neginčija ekspertizės, jis sako, kad tikrai dalyvavo ir pasirašė, ir kad apie tai pasakė tyrėjai. Jam vizualiai atrodė, kad parašai yra jo, todėl ir patvirtino tai.

Kaltinamasis V. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas ir parodė, kad jis 2020 m. kovo 5 d. buvo apklaustas liudytoju dėl 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. protokoluose esančių jo parašų. Jis prisimena, kad 2019 m. spalio 9 d. balsavo už renkamus kandidatus I. L. ir V. B., tai patvirtino savo parašu. Pažiūrėjus į 2019 m. spalio d. 9 protokole eil. Nr. 26 jo parašą, jam atrodo, kad tai yra jo parašas, jis prisimena tą balsavimą, pasirašė (duomenys neskelbtini), susirinkime nedalyvavo. Jis prisimena, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo I. L., E. A., R. V. ir T. R.. 2020 m. sausio 10 d. protokole eil. Nr. 8 jis taip pat pasirašė (duomenys neskelbtini), kuri priklauso (duomenys neskelbtini) ir balsavo už E. M.. Sąrašus atnešė ir jam padavė I. L.. Kai jis pasirašė minėtame protokole su juo kartu buvo J. Š., I. L., A. N.. Jeigu parašai yra ne jo tada jis nežino kas galėjo už jį pasirašyti bei kas galėjo suklastoti jo parašus, nesupranta kam to reikėjo. Jis vis tiek norėjo ir balsavo už renkamus kandidatus (3 t., b. l. 88-90).

2020 m. kovo 5 d. V. T. liudytojo apklausos protokole (ikiteisminio tyrimo Nr. 07-0-00006-20) (apklausos laikas nuo 09.38 val. iki 09.55 val.) jis nurodė, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) įstojo (duomenys neskelbtini) metais. Tyrėjai paklausus, ar 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 26 yra jo parašas – atsakė, kad tai yra jo parašas, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis jis pasirašė negali pasakyti, nes neprisimena, tačiau susirinkime nedalyvavo. Jis pažįsta I. L. kaip bendradarbę, o V. B. pažįsta tik iš matymo. Tyrėjai paklausus ar 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 8 yra jo parašas – atsakė, kad tai yra jo parašas, tačiau susirinkime nedalyvavo, sąrašus atnešė į (duomenys neskelbtini) I. L., paaiškino, kad renkama delegatė E. M., jis už ją prabalsavo tai patvirtinęs savo parašu. Jis pažįsta E. M. kaip bendradarbę. Įstojus (duomenys neskelbtini) nežino ar buvo organizuojami susirinkimai, tačiau jis niekada nedalyvavo (3 t., b. l. 42).

Proceso veiksmo protokolo specialiajame priede V. T. savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė, iš jo žodžių surašyta teisingai (3 t., b. l. 43).

2020 m. kovo 5 d. teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolu V. T. 09.38 val. buvo pasirašytinai įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį (3 t., b. l. 40).

2020 m. gegužės 15 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad liudytojui V. T. buvo papildomai išaiškintos jo kaip liudytojo teisės ir pareigos bei liudytojo sutikimu buvo paimti jo eksperimentiniai parašų pavyzdžiai (3 t., b. l. 46-47).

Kaltinamasis D. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinimas jam yra aiškus, kaltės nepripažįsta. Jis buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini), į apklausą dėl balsavimo parašų. Jis nežinojo, kodėl yra kviečiamas. Jam buvo rodomi dokumentai ir klausiama, ar čia jo, ar ne jo parašas. Jis sakė, kad parašas jo, nes vizualiai buvo panašu. Kai buvo padaryta ekspertizė, jis sužinojo, kad ten ne jo parašas. Liepos mėnesį jie buvo iškviesti į (duomenys neskelbtini), tuomet jis sužinojo. Iš pradžių buvo apklausiamas kaip liudytojas, vėliau kaip įtariamasis dėl suklastoto parašo. I. L. jis pažįsta asmeniškai, jie yra kolegos. Kitus kaltinamuosius irgi pažįsta, jie taip pat kolegos. Jų santykiai draugiški. Prieš kviečiant į apklausas jis su kitais nesiderino, ką reikia sakyti.

Teismo posėdžio metu kaltinamajam D. G. parodžius kaltinime nurodytus dokumentus, jis parodė, kad 2019 m. spalio 9 d. protokole, 31 eilutėje yra jo rašysena, 2020 m. sausio 10 d. protokole, 23 eilutėje esantis parašas vizualiai panašus į jo raštą. Jis galėjo būti parašytas skubant. Jam apklausoje buvo rodyti šie dokumentai ir jis tvirtino, kad tai jo parašai. Ir dabar patvirtina, kad 2020 m. sausio 10 d. protokole, 23 eilutėje yra jo parašas. Negali patvirtinti, kad tai jo rašysena, bet parašas jo. Abiejuose dokumentuose yra jo parašai, nes jis prisimena, kai pasirašinėjo šiuos dokumentus.

Sąrašai buvo sudėti ant stalo (duomenys neskelbtini) ir juos jis pasirašinėjo ten. Buvo renkamas kandidatas iš kelių asmenų į profsąjungas. Jis pasirašė už kandidatę, už kurią balsuoja į profsąjungą, pareigūnę iš įstaigos. Buvo keli kandidatai, jo parašas tvirtina, kad jis atidavė balsą už E. M.. Kas buvo renkamas 2019 m. spalio 9 d., jis neatsimena, 2020 m. sausio 10 d. buvo renkami M. arba B.. Jie buvo renkami į profsąjungos atstovus, atstovauti (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena. Jis pasirašė tomis datomis, kuriose nurodoma protokoluose, jei 2019 m. spalio 9 d., tai pasirašė greičiausiai tą pačią dieną, ir 2020 m. spalio 10 d. pasirašė greičiausiai tą pačią dieną. Jo darbo grafikas yra viena para darbo ir trys dienos laisvos. Jis neatsimena, ar dirbo tomis dienomis, kuriomis jam inkriminuojamas kaltinimas. Kiti asmenys už jį pasirašyti negalėjo. Abu parašai yra jo, nes jis yra įsitikinęs, kad pasirašinėjo, atsimena, kai buvo renkami M. ir B.. Jis yra tokių dokumentų, kaip šie, susijusių su profsąjungomis, pasirašęs ir daugiau, ne tik šie du atvejai. Susirinkimuose dėl I. L. jis yra dalyvavęs ir anksčiau, jam atrodo anksčiau nei 2019 m. spalio 9 d., tiksliai negali pasakyti. I. L. buvo renkama, kad atstovautų jų įstaigą profsąjungoje profsąjungos nariams. Neatsimena, ar I. L. kandidatūra buvo vienintelė, ar buvo ir kitų pavardžių.

Kaltinamasis D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas ir parodė, kad jis prisimena, kad balsavo už renkamą kandidatę E. M., tai patvirtino savo parašu 2020 m. sausio 10 d. protokole, eil. Nr. 23, tas parašas turėtų būti jo. Jis neprisimena ar dalyvavo susirinkime kai buvo renkama E. M., tačiau prisimena, kad dalyvių sąrašai buvo (duomenys neskelbtini) ant stalo, kuriuos jis paėmęs pasirašė. Jeigu minėtas parašas yra ne jo, tai jis nežino kas už jį galėjo pasirašyti (1 t., b. l. 71-72).

2020 m. vasario 26 d. D. G. liudytojo apklausos protokole (ikiteisminio tyrimo Nr. 07-0-00006-20) (apklausos laikas nuo 15.08 iki 15.20 val.) jis nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini). Sujungus (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Kada įstojo į (duomenys neskelbtini) negali tiksliai pasakyti, tuo metu buvo profesinės sąjungos atstovė I. L.. Jis visada dalyvavo (duomenys neskelbtini) susirinkimuose ir balsuodavo, tai patvirtindavo savo parašu. Tyrėjai paklausus ar 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 31 ir 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 23 yra jo parašai – atsakė, kad tai tikrai yra jo parašai. 2019 m. spalio 9 d. susirinkime dalyvavo ir pasirašė už I. L. ir V. B., o 2020 m. sausio 10 d. susirinkime, kai buvo renkama delegate E. M. nedalyvavo, tačiau prabalsavo už ją vėliau, tai patvirtinęs savo parašu. Susirinkimo dalyvių sąrašai buvo (duomenys neskelbtini) ant stalo (1 t., b. l. 42-43).

Proceso veiksmo protokolo specialiajame priede D. G. savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė, iš jo žodžių surašyta teisingai (1 t., b. l. 44).

2020 m. vasario 26 d. teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokolu D. G. 15.06 val. buvo pasirašytinai įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 40).

2020 m. gegužės 12 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad liudytojui D. G. buvo papildomai išaiškintos jo kaip liudytojo teisės ir pareigos bei liudytojo sutikimu buvo paimti liudytojo D. G. eksperimentiniai parašų pavyzdžiai (1 t., b. l. 47-51).

Liudytoja L. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) vyriausioji tyrėja. 2019 m. gruodžio mėnesį buvo perkelta į (duomenys neskelbtini). Anksčiau ji buvo (duomenys neskelbtini), vėliau, įvykus reorganizacijai, ji buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) ir tapo vyresniąja tyrėja. Ji atlieka ikiteisminius tyrimus. Atsimena teismo salėje sėdinčių kaltinamųjų vardus ir pavardes: D. G., R. L. ir V. T.. Iš viso šioje byloje buvo atlikta virš 70 apklausų. Viskas vyko kaip nurodyta Baudžiamojo proceso kodekse, prieš apklausą kiekvienam asmeniui buvo įteiktas teisių ir pareigų protokolas, kiekvienam perskaityta, pažymėtas kiekvienas punktas, kad turi atvykti, jeigu bus kviečiami pas tyrėją, prokurorą, teisėją, taip pat buvo pažymėtas punktas dėl melagingų parodymų davimo, perskaitytas. Jie pasirašė už savo teises ir pareigas. Įspėjimus už melagingų parodymų davimą ji visada duoda pasirašytinai perskaityti kiekvienam liudytojui, spausdina du egzempliorius, vieną duoda kiekvienam liudytojui, kitą pasilieka su savimi, dėl šių liudytojų neatsimena, ar jie paėmė sau. Kiekvienas liudytojas pakviestas visada perskaito prieš pasirašydamas. Ji visuomet asmenims aiškina žodžiu, jie ne tik perskaito įspėjimą. Tada vyko apklausos, kiekvienam buvo parodyti protokolai, kai kurie prašė pažiūrėti porą kartų, kiekvienas pažiūrėjo ir patvirtino, kad ten yra jų parašai. Ji pati matė dokumentus ir juose kardinaliai, vizualiai matėsi, kad parašai nėra jų. Tačiau šie kaltinamieji tikrai pasakė, kad parašai yra jų. Ji jiems rodė ne vieną kartą, nes pasakė jiems, kad skiriasi parašai, tačiau jie visi sakė, kad tai jų parašai. Pasibaigus apklausai D. G. pasakė „nu aš kartais taip pasirašinėju“. Ji apklausoje parašė, kaip ir kiekvienas patvirtino, kad tai yra jų parašai ir kiekvienas perskaitė savo parodymus, pasirašė ir patvirtino tai. Kiekvienas turi teisę savo apklausą papildyti prieš pasirašydamas. V. T. dar kartą buvo paėmęs protokolus ir pažiūrėjęs patvirtino, kad jo parašai. Ji jam rodė ir vieną ir kitą, sakė, kad pažiūrėtų, kad skiriasi. Jie protokoluose fiksavo tai, ką sakė asmenys, vėliau duodavo popierinį variantą kiekvienam perskaityti, ar tikrai taip surašyta, kaip jie sakė, klausė, ar jie turi papildymų, ką asmenys sakė taisyti, tą taisė ir tada pasirašė kiekvienas. Ji paaiškino jiems, kad viskas surašyta iš jų žodžių. Apklausoje kiekvienas liudytojas sakydavo tai, ką manydavo, jiems nebuvo ribojama, ką sakyti. Ji viską užrašydavo, ką kiekvienas sakydavo. Jokio spaudimo nebuvo, kiekvieno asmens buvo klausiama „ar čia jūsų parašas?“. Visiems buvo užduoti 5 vienodi klausimai. Visi 70 apklaustų asmenų skirtingai sakydavo, ji kiekvienam duodavo į rankas originalus ir kiekvienas atsakydavo taip, kaip jis mano. Jei kažkurie nebūdavo įsitikinę, ji tai fiksuodavo, pvz. „negaliu įsitikinti, parašas mano, bet rašysena ne mano“. Yra tokių apklausų, kur asmenys nebuvo įsitikinę, ji užfiksuodavo protokole taip, kaip pasakydavo. Buvo tokių liudytojų, kurie tiesiog sakė „abejoju“ ir ji neprašė jų, kad jie atsakytų taip arba ne. Yra tokių protokolų, kuriuose pasakyta „nesu tikras“. Šiuo atveju nebuvo duomenų, kad asmenys galimai veikė su I. L.. Iki ikiteisminio tyrimo pradžios telefoninių pokalbių pasiklausymas nebuvo atliekamas. Ji dalyvavo, kai iš šių trijų kaltinamųjų buvo imami lyginamieji parašai. Kiekvieno buvo paklausta, ar jie turi kažkokių papildymų, jie galėjo būti papildomai apklausti. Ji pasakė, kad reikėtų paimti lyginamuosius parašus, kiekvienas pasirašė net neklausdami, ar jie gali nepasirašyti. Ji nieko nevertė, (duomenys neskelbtini) buvo pasakyta, primintos visos teisės ir kiekvienas sutiko, pasirašė, nei vienas nepasakė, kad nenori duoti lyginamųjų parašų. Neatsimena, kad V. T. būtų tvirtinęs, kad abejoja dėl parašų. Ji apklausos protokole užrašė tai, ką V. T. sakė.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas V. T. 2020 m. kovo 5 d. liudytojo apklausos protokolas (3 t., b. l. 42) bei proceso veiksmo protokolo specialusis priedas, kuriame V. T. savo parašu patvirtino, kad protokolą perskaitė, iš jo žodžių surašyta teisingai (3 t., b. l. 43).

Pagarsinus minėtus dokumentus, liudytoja L. M. parodė, kad apklausiant liudytojus buvo rašoma esmė. Įtariamojo apklausos protokole V. T. nurodė liudytojus, pirmos apklausos metu nenurodė.

2020 m. vasario 24 d. kratos protokole užfiksuota, kad buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo paimti, be kita ko, ir šie dokumentai: (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 9 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 10 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29-34, 2 t., b. l. 29-34, 3 t., b. l. 29-34).

2020 m. gegužės 25 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) esantys kai kurių dalyvių (R. L., V. T. ir D. G.) parašai akivaizdžiai vizualiai skiriasi todėl buvo paskirta užduotis dėl šių asmenų parašų minėtuose dokumentuose autentiškumo nustatymo (1 t., b. l. 52-53; 2 t., b. l. 51-52, 3 t., b. l. 52-53).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1056 (20) konstatuojama, kad:

2019 m. spalio 9 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimų dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 23 ir 2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimo dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 26 R. L. vardu pasirašė ne R. L.;

2019 m. spalio 9 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimų dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 26 V. T. vardu pasirašė ne V. T.;

2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimo dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 23 D. G. vardu pasirašė ne D. G..

Tokios išvados padarytos įvertinus tyrimui pateiktų parašų, esančių nurodytuose dokumentuose, bendruosius požymius ir palyginus tiriamuosius parašus su nurodytų asmenų parašų ir rašysenų pavyzdžiais. Išvadoje pažymėta, kad įvertinus bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių skirtumus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumas, pakankamas išvadoms, kad nurodytuose dokumentuose pasirašė ne juose nurodyti asmenys. Tyrimą atliko ekspertizių skyriaus vyresnioji ekspertė Gitana Lukoševičienė ir vyriausioji ekspertė Aurika Kvietkienė, turinčios aukštąjį išsilavinimą ,rašysenos teismo eksperto kvalifikaciją, 4 ir 24 metų eksperimentinio darbo stažą (1 t., b. l. 55-58, 2 t., b. l. 54-57, 3 t., b. l. 55-58).

Liudytoja Gitana Lukoševičienė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Lietuvos teismo ekspertizės centre. Gavusi iš (duomenys neskelbtini) medžiagą, ją ištyrė ir pateikė kategorišką išvadą. Tvirtina, kad minėtuose protokoluose pasirašė atitinkamai ne R. L., ne V. T. ir ne D. G., o kitas asmuo. Nekyla jokių abejonių, kad pasirašė ne minėti asmenys. Smulkiau apie tyrimą aprašyta 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 76-77, 2 t., b. l. 77-78, 3 t., b. l. 64-65).

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis ir vadovaujantis BPK 162 straipsniu, nutarta ikiteisminiame tyrime Nr. 07-0-00006-20 gautą informaciją apie asmens privatų gyvenimą ir procesinius dokumentus, susijusius su BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumu, panaudoti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2282-1123/2020. Šio nutarimo pagrindu leista pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui:

Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro 2020 m. vasario 18 d. prašymą teismui dėl leidimo taikyti BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį dėl leidimo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. klausytis I. L. telefoninių pokalbių;

Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro 2020 m. gegužės 13 d. prašymą teismui dėl BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo termino pratęsimo;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį dėl leidimo laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., klausytis I. L. telefoninių pokalbių;

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. liepos 31 d. protokolą, kuriame užfiksuotas I. L. ir V. T. pokalbis 2020 m. gegužės 14 d., 16:35:20 val. (pokalbis Nr. 5787);

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2020 m. rugsėjo 4 d. protokolo dalį (išrašą) su I. L. ir R. L. pokalbiais (bei jų vertimais) 2020 m. liepos 2 d., 11:00:10 val. ir 11:03:00 val. (pokalbiai Nr. 3254 ir 3266); I. L. ir V. T. pokalbiais 2020 m. liepos 2 d. 12:50:03 val. ir 2020 m. liepos 3 d., 21:41:10 val. (pokalbiai Nr. 3282 ir 3384); I. L. ir R. L. pokalbiu 2020 m. liepos 9 d., 10:18:25 val. (pokalbis Nr. 4052); I. L. ir V. T. pokalbiu 2020 m. liepos 9 d., 21:18:48 val. (pokalbis Nr. 4109) (3 t., b. l. 182-184).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi tenkintas prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus prašymas ir leista ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams trijų mėnesių laikotarpiu, nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., kiekvieną dieną, ištisą parą, klausytis I. L. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (3 t., b. l. 187).

2020 m. liepos 31 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (ikiteisminio tyrimo Nr. 07-0-00006-20) užfiksuota, kad buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas I. L., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Užfiksuota, kad:

2020 m. gegužės 14 d., 16.35.20 val. pokalbio metu I. L. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino vyras (galimai – V. T.). 2020 m. gegužės 15 d. V. T. buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo. Paskambinęs I. L., V. T. klausia, ar jai yra skirtumas, ką jis sakys tyrėjai, nes jeigu tikrai padarys parašų ekspertizę, tai ten ir vizualiai matosi, kad parašas suklastotas. I. L. atsako teigiamai – mhm (galima suprasti, kad yra skirtumas, ar V. T. pasakys tiesą, ar pameluos dėl parašų) (3 t., b. l. 189-191).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi tenkintas prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus prašymą ir leista ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams trijų mėnesių laikotarpiu, nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., kiekvieną dieną, ištisą parą, klausytis I. L. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (3 t., b. l. 194-195).

2020 m. rugsėjo 25 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (ikiteisminio tyrimo Nr. 07-0-00006-20) užfiksuota, kad buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas I. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Užfiksuota, kad:

2020 m. liepos 2 d., 11.00.10 val. pokalbio metu I. L. (J.) iš tel Nr. (duomenys neskelbtini) skambino moteris (galimai – R. L.), kuri praneša, kad jai suteiktas įtariamosios statusas dėl melagingų parodymų davimo, todėl prašo iš (duomenys neskelbtini) advokato kontaktų;

2020 m. liepos 2 d., 11.03.00 val. I. L. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini) moteriai (galimai – R. L.), kuriai I. L. praneša, kad vėliau atsiųs advokato numerį;

2020 m. liepos 2 d., 12.50.03 val. I. L. skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kalba su vyru (galimai – V. T.), ir praneša, kad tyrėjai vėl jį pakvies į apklausą, kad advokatą jam duos (duomenys neskelbtini). Vyras jaudinasi, tačiau I. L. ramina, sakydama, kad yra du advokatai, todėl nėra ko bijoti ir nieko čia nebus;

2020 m. liepos 3 d., 21.41.10 val. I. L. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kalba su vyru (galimai – V. T.), kuriam pasakoja, kad R. L. važiuoja su advokatu į apklausą. Vyras piktinasi, kad kažkoks ekspertas gali spręsti, ar čia jo parašas, ar ne, mano, kad tai yra Konstitucijos pažeidimas. I. L. sako, kad tai Č. darbai, kad jis gudrus. Svarsto, kad reikėtų pasitarti su advokatu, ką kalbėti per apklausą, ir nusprendžia, kad reikia sakyti tiesą, kaip ir yra. I. L. sako, kad reikia stovėti savo pozicijoje, laikytis pirminių parodymų. I. L. sako, kad nežino, ką V. B. galėjo prirašyti į dokumentus, nes pati dokumentų nematė, į ką vyras sako, kad gal reikėjo sakyti, kad parašai yra ne jų ir kad V. B. juos suklastojo. I. L. sako, kad tegu viską daro advokatas, o jie stovi savo pozicijoje;

2020 m. liepos 9 d., 10.18.25 val. I. L. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kalba su moterimi (galimai – R. L.) apie tai, kaip praėjo jos apklausa pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, ką ji sakė apklausos metu ir ką po apklausos ir prieš apklausą sakė advokatas. Kalba apie tai, ar reikia pranešti į darbovietę dėl moteriai įteikto įtarimo. I. L. kaltina D. Č. dėl pradėto ikiteisminio tyrimo;

2020 m. liepos 9 d., 21.18.48 val. I. L. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kalba su vyru (galimai – V. T.) apie R. L. ėjimą pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, jos parodymų davimą ir jų laikymąsi bei advokato požiūrį dėl bylos. Vyras kalba apie tai, kad darbe visi pergyvena dėl kažko, kažkas vyksta. I. L. pasakoja, kad advokatas sako, jog „debilai tiria bylą“, nemoka ikiteisminių atlikti. I. L. kalba, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškins, kas vyko susirinkimo metu (duomenys neskelbtini), o vyras sako, jog 11 d. važiuos į darbą ir išsiaiškins, kodėl visi ten taip pergyvena. Tariasi po to, kai kažką sužinos, apie tai apkalbėti, kitiems negirdint. I. L. sako, kad svarbiausia laikytis „savo“ (galimai kalba apie duotus parodymus). I. L. ramina, kad yra advokatai ir nieko baisaus nebus (4 t., b. l. 1-16).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1586(20) (ikiteisminiame tyrime Nr. 07-0-00006-20) nurodyta, be kita ko, ir tai, kad:

2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini), eil. Nr. 23, R. L. vardu pasirašė I. J., eil. Nr. 26, V. T. vardu pasirašė ne V. T. ir ne V. B., nustatyti, ar V. T. vardu pasirašė I. J., ar kitas asmuo, negalima;

2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini), eil. Nr. 23, D. G. vardu pasirašė I. J., eil. Nr. 26, R. L. vardu pasirašė I. J. (4 t., b. l. 19-25).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia. 

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį (ar nutartį). Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo veikla. BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Duodamas melagingus parodymus kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015).

Kaltinamoji R. L. 2020 m. kovo 4 d., laikotarpiu nuo 9.21 val. iki 9.34 val., (duomenys neskelbtini), buvo apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 07-0-00006-20, kurioje ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir davė parodymus apie tai, kad 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 23 ir 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini)susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 26 yra jos parašai.

Kaltinamasis V. T. 2020 m. kovo 5 d., laikotarpiu nuo 9.38 val. iki 9.55 val., (duomenys neskelbtini), buvo apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 07-0-00006-20, kurioje ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir davė parodymus apie tai, kad 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 26 yra jo parašas.

Kaltinamasis D. G. 2020 m. vasario 26 d., laikotarpiu nuo 15.08 val. iki 15.20 val., (duomenys neskelbtini), buvo apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 07-0-00006-20, kurioje ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir davė parodymus apie tai, kad 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 23 yra jo parašas.

Teismas vertina, jog kaltinamosios R. L. parodymai, duoti 2020 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 23 ir 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 26 yra jos parašai, kaltinamojo V. T. parodymai, duoti 2020 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus Vilniaus (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 26 yra jo parašas bei kaltinamojo D. G. parodymai, duoti 2020 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 23 yra jo parašas yra melagingi, nes kaltinamieji kategoriškai tvirtino, jog šiuose dokumentuose yra jų parašai, nors matė, kad jiems apklausos metu pateiktuose dokumentuose yra ne jų parašai. 

Pažymėtina tai, kad R. L. liudytojo apklausos (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-0-00006-20  nurodė, jog neprisimena, ar dalyvavo susirinkimuose, tačiau parodė, jog patvirtina, kad 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 23 ir 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 26 yra jos parašai. Nurodė, kad iš pareigūnų pirmą kartą (t. y. 2019 m. spalio 9 d.) parašus rinko I. L., antrą kartą (t. y. 2020 m. sausio 10 d.) taip pat parašus rinko I. L. (2 t., b. 1. 42-43).V. T. 2020 m. kovo 5 d. liudytojo apklausos (duomenys neskelbtini) metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-0-00006-20 tyrėjai paklausus, ar 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 26 yra jo parašas – atsakė, kad tai yra jo parašas, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis jis pasirašė negali pasakyti, nes neprisimena, tačiau susirinkime nedalyvavo (3 t., b. l. 42). D. G. 2020 m. vasario 26 d. liudytojo apklausos (duomenys neskelbtini) metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-0-00006-20 tyrėjai paklausus, ar 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 31 ir 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eil. Nr. 23 yra jo parašai – atsakė, kad tai tikrai yra jo parašai. 2019 m. spalio 9 d. susirinkime dalyvavo ir pasirašė už I. L. ir V. B., o 2020 m. sausio 10 d. susirinkime, kai buvo renkama delegatė E. M. nedalyvavo, tačiau prabalsavo už ją vėliau, tai patvirtinęs savo parašu. Susirinkimo dalyvių sąrašai buvo (duomenys neskelbtini) ant stalo (1 t., b. l. 42-43).

Kaltinamieji liudytojų apklausų metu neminėjo, jog šiuose dokumentuose nurodyti parašai kelia jiems kokių nors abejonių, ar kad jie dėl parašų autentiškumo gali sąžiningai klysti ar pan., tačiau visi kategoriškai teigė, jog nurodytuose dokumentuose yra jų parašai, R. L. ir D. G. nurodė ir tai, kokiomis aplinkybėmis šiuos dokumentus pasirašė, t. y., kad susirinkimuose nedalyvavo, tačiau R. L. protokolus pasirašyti pateikė I. L., o D. G. teigė, pasirašęs 2020 m. sausio 10 d. protokole (duomenys neskelbtini), V. T. nurodė, kad nepamena kokiomis aplinkybėmis pasirašė 2019 m. spalio 9 d. protokole .

Proceso veiksmo protokolo (2020 m. kovo 4 d. liudytojo apklausos) specialiajame priede R. L. savo ranka įrašė „Perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai, pastabų, papildymų neturiu. R. L.“ ir pasirašė (2 t., b. l. 44). Proceso veiksmo protokolo ( 2020 m. kovo 5 d. liudytojo apklausos) specialiajame priede V. T. savo ranka įrašė „Perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai, V. T.“  ir pasirašė (3 t., b. l. 43). Proceso veiksmo protokolo (2020 m. vasario 26 d. liudytojo apklausos) specialiajame priede D. G. savo ranka įrašė „Perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai, pastabų, papildymų neturiu. D. G.“ ir pasirašė (1 t., b. l. 44). Šie duomenys patvirtina tai, kad tyrėja į liudytojo apklausos protokolus surašė aplinkybes, kurias nurodė apklausų metu kaltinamieji ir visi jie norėjo, kad būtent tokios jų nurodytos aplinkybės ir būtų užfiksuotos apklausų protokoluose.

R. L. prieš liudytojo apklausą 2020 m. kovo 4 d.,  09.19 val. buvo pasirašytinai įspėta, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį, tai, kad R. L. buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, įskaitant išaiškinimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ji patvirtino savo parašu 2020 m. kovo 4 d. teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokole (2 t., b. l. 40). V. T. prieš liudytojo apklausą 2020 m. kovo 5 d., 09.38 val. buvo pasirašytinai įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį, tai, kad V. T. buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, įskaitant išaiškinimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jis patvirtino savo parašu 2020 m. kovo 5 d. teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokole (3 t., b. l. 40). D. G. prieš liudytojo apklausą 2020 m. vasario 26 d. 15.06 val. buvo pasirašytinai įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį, tai, kad D. G. buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, įskaitant išaiškinimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jis patvirtino savo parašu 2020 m. vasario 26 d. teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo protokole(1 t., b. l. 40). Bendrosios liudytojo apklausos taisyklės įtvirtintos BPK 183 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš pradedant pirmąją apklausą liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir jis tai patvirtina savo parašu protokole. Teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų apklausos šiuo konkrečiu atveju buvo atliktos laikantis BPK reikalavimų.

Ikiteisminio tyrimo metu įteikus pranešimus apie įtarimus pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir apklausų teisme metu visi kaltinamieji kaltę neigė. R. L., aiškino, jog 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. protokoluose turėjo būti jos parašas, nes ji, nors ir nedalyvavo susirinkimuose, tačiau šiuos dokumentus pasirašė. Teisme parodžius kaltinamajai 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. protokolus, kuriuose ikiteisminio tyrimo metu atlikus rašysenos ekspertizę  (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1056 (20)) buvo konstatuota, jog 2019 m. spalio 9 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimų dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 23 ir 2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimo dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 26 R. L. vardu pasirašė ne R. L., R. L. parodė, kad ten yra jos parašai, jie turėtų būti jos, nes ji pasirašinėjo. Gal per skubėjimą ji pasirašė kažkaip kitaip, bet ji tikrai pasirašinėjo ir apklausos metu pasakė, kad taip, jie turėtų būti jos. Paaiškino, kad ji pati įrašė savo vardą ir pavardę. Gal ji skirtingai pasirašė, gal per skubėjimą, aplinkybių, kaip pasirašinėjo, ji nepamena.

V. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausus jį įtariamuoju teigė, jog pažiūrėjus į 2019 m. spalio d. 9 protokole eil. Nr. 26 jo parašą, jam atrodo, kad tai yra jo parašas, jis prisimena tą balsavimą, pasirašė (duomenys neskelbtini), susirinkime nedalyvavo. Jis prisimena, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo I. L., E. A., R. V. ir T. R.. Apklaustas teisme V. T. parodė, jog jo parašas jam atrodo kaip jo, todėl ir pasakė, kad jo, o dėl to, kad ekspertui atrodo kitaip, jis nieko negali pasakyti. Jis tyrėjai pokalbio metu pasakė, kad jo parašas jam panašus į jo, tačiau tyrėja to neįrašė. Tyrėjos protokole jis jokių pastabų neįrašinėjo, parašė, kad perskaitė ir surašyta teisingai. Teismo posėdžio metu kaltinamajam V. T. parodžius kaltinime nurodytus dokumentus, jis parodė, kad abu parašai jam buvo rodyti ir jis sakė, kad čia jo įrašyta. Jis matė tuos skirtumus ir juos pasakė tyrėjai, bet ji to neįrašė, galima sakyti, kad jį tyrėja išprovokavo. Jis pasakė, kad tai jo parašai, nes žino, kad dalyvavo tuose rinkimuose, todėl taip mano. Galėjo taip būti, kad jis pasirašė skirtingai, jam atrodo 2020 m. sausio mėn. panašesnis parašas į jo, jis neturi motyvų meluoti, iš to neturi kažkokios naudos, tik problemos. Jei jis žinotų, kad parašas ne jo, tai tikrai taip nesakytų, nes žinojo, kokia atsakomybė ir kad bus atlikta ekspertizė, todėl tikrai nemeluotų. Ten vyksta nuolatinis greitas pasirašinėjimas, kartais būna, kad pasirašo skubant, kitą kartą ramesnė situacija. Jis neginčija ekspertų darbo, jiems atrodo vienaip, bet jam atrodo, kad tai jo parašai.

D. G. įtariamojo apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis prisimena, kad balsavo už renkamą kandidatę E. M., tai patvirtino savo parašu 2020 m. sausio 10 d. protokole, eil. Nr. 23, tas parašas turėtų būti jo. Jis neprisimena ar dalyvavo susirinkime kai buvo renkama E. M., tačiau prisimena, kad dalyvių sąrašai buvo (duomenys neskelbtini) ant stalo, kuriuos jis paėmęs pasirašė. Teismo posėdžio metu kaltinamajam D. G. parodžius kaltinime nurodytus dokumentus, jis parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. protokole, 23 eilutėje esantis parašas vizualiai panašus į jo raštą. Jis galėjo būti parašytas skubant. Jam apklausoje buvo rodyti šie dokumentai ir jis tvirtino, kad tai jo parašai. Ir dabar patvirtina, kad 2020 m. sausio 10 d. protokole, 23 eilutėje yra jo parašas. Negali patvirtinti, kad tai jo rašysena, bet parašas yra jo. Abiejuose dokumentuose yra jo parašai, nes jis prisimena, kai pasirašinėjo šiuos dokumentus. Sąrašai buvo sudėti ant stalo (duomenys neskelbtini) ir juos jis pasirašinėjo ten. Jis pasirašė tomis datomis, kuriose nurodoma protokoluose. Kiti asmenys už jį pasirašyti negalėjo. Abu parašai yra jo, nes jis yra įsitikinęs, kad pasirašinėjo, atsimena, kai buvo renkami M. ir B..

Kaltinamųjų teisme duotus parodymus apie tai, jog kaltinimuose nurodytuose dokumentuose esantys parašai neva yra panašūs į jų, todėl jie, žinodami, jog tokio turinio dokumentus yra pasirašę, tvirtino, jog tai jų parašai, paneigia byloje esantys įrodymai, t.y. 2020 m. gegužės 25 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) esantys kai kurių dalyvių (R. L., V. T. ir D. G.) parašai akivaizdžiai vizualiai skiriasi, todėl buvo paskirta užduotis dėl šių asmenų parašų minėtuose dokumentuose autentiškumo nustatymo (1 t., b. l. 52-53), apklausta ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė Gitana Lukoševičienė parodė, kad ji atlikusi rašysenos ekspertizę pateikė kategorišką išvadą. Tvirtina, kad minėtuose protokoluose pasirašė atitinkamai ne R. L., ne V. T. ir ne D. G., o kitas asmuo. Nekyla jokių abejonių, kad pasirašė ne minėti asmenys (1 t., b. l. 76-77). Bylos medžiagoje esančiuose dokumentuose 2019 m. spalio 9 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimų dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 23 ir 2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimo dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 26 R. L. parašą lyginant su byloje esančiais eksperimentiniais R. L. parašais vizualiai matyti akivaizdūs parašų skirtumai, t.y. 2019 m. spalio 9 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimų dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 23 parašas yra iš „L ir R“ raidžių, ir 2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimo dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 26  parašas yra sudarytas iš „R ir L“ raidžių, o eksperimentiniai parašai (1 t., b. l. 48-50) prasideda vien tik raide „L“. Bylos medžiagoje esančiame 2019 m. spalio 9 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimų dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 26 V. T. parašą lyginant su jo byloje esančiais eksperimentiniais parašais (3 t., b. l. 49-51) vizualiai matyti akivaizdūs parašų skirtumai ir teismui nekyla abejonių, kad parašas 2019 m. spalio 9 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimų dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 26 yra atliktas ne V. T.. Bylos medžiagoje esančiame 2020 m. sausio 10 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) susirinkimo dalyvių sąrašo eilutėje Nr. 23 D. G. parašą lyginant su jo byloje esančiais eksperimentiniais parašais (1 t., b. l. 49-51) vizualiai matyti akivaizdūs parašų skirtumai, nes vizualiai lyginant parašą ir rašyseną nėra nei vieno panašaus elemento nei atskirai, nei visumoje. Teismas daro išvadą, kad bet kuris vidutiniškai apdairus ir protingas bei turintis elementarios gyvenimiškos patirties asmuo negalėjo šių akivaizdžių skirtumų nepastebėti.

Teisme apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) vyriausioji tyrėja L. M., kuri atliko kaltinamųjų liudytojų apklausas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. Nr. 07-0-00006-20 apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pati matė dokumentus ir juose kardinaliai, vizualiai matėsi, kad parašai nėra kaltinamųjų. Tačiau šie kaltinamieji tikrai pasakė, kad parašai yra jų. Ji jiems rodė ne vieną kartą, nes pasakė jiems, kad skiriasi parašai, tačiau jie visi sakė, kad tai jų parašai. Liudytojų apklausos protokoluose fiksavo tai, ką sakė asmenys, vėliau duodavo popierinį variantą kiekvienam perskaityti, ar tikrai taip surašyta, kaip jie sakė, klausė, ar jie turi papildymų, ką asmenys sakė taisyti, tą taisė ir tada pasirašė kiekvienas. Apklausoje kiekvienas liudytojas sakydavo tai, ką manydavo, jiems nebuvo ribojama, ką sakyti. Ji viską užrašydavo, ką kiekvienas sakydavo. Jokio spaudimo nebuvo, kiekvieno asmens buvo klausiama „ar čia jūsų parašas?“. Visiems buvo užduoti 5 vienodi klausimai. Visi 70 apklaustų asmenų skirtingai sakydavo, ji kiekvienam duodavo į rankas originalus ir kiekvienas atsakydavo taip, kaip jis mano. Pasibaigus apklausai D. G. pasakė „nu aš kartais taip pasirašinėju“. Ji apklausoje parašė, kaip ir kiekvienas patvirtino, kad tai yra jų parašai ir kiekvienas perskaitė savo parodymus, pasirašė ir patvirtino tai. Kiekvienas turi teisę savo apklausą papildyti prieš pasirašydamas. V. T. dar kartą buvo paėmęs protokolus ir pažiūrėjęs patvirtino, kad jo parašai. Ji jam rodė ir vieną ir kitą, sakė, kad pažiūrėtų, kad skiriasi. Jie protokoluose fiksavo tai, ką sakė asmenys, vėliau duodavo popierinį variantą kiekvienam perskaityti, ar tikrai taip surašyta, kaip jie sakė, klausė, ar jie turi papildymų, ką asmenys sakė taisyti, tą taisė ir tada pasirašė kiekvienas.

Teismas remdamasis šiais aukščiau aptartais įrodymais, sprendžia, jog bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji būtų esmingai suklaidinti dėl įvykio aplinkybių ar jiems būtų pateikta kokia nors klaidinanti informacija ir pan. Priešingai, jie labai aiškiai ir kategoriškai liudytojų apklausų metu, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, pareiškė, kad parašai yra jų, nedarė jokių prielaidų, nereiškė abejonių, kas patvirtina, kad kaltinamųjų veiksmuose yra tiesioginė tyčia. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltinamųjų teiginiai liudytojų apklausos metu ikiteisminio tyrimo byloje buvo kategoriški, kas leidžia daryti išvadą, jog būtent tokius parodymus jie siekė užfiksuoti procesiniuose dokumentuose, kas vėliau darytų įtaką ikiteisminiam tyrimui ar baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Todėl vėliau keliama suklydimo versija atmetama kaip nepagrįsta ir laikytina kaltinamųjų gynybine pozicija. Teisme išsakyta kaltinamųjų pozicija, jog jie tokius dokumentus yra pasirašę, todėl juose turi būti jų parašai, esant akivaizdžiai matomiems parašų skirtumams, taip pat patvirtina, kad kaltinamieji puikiai suvokė, jog duoda melagingus parodymus, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismo įsitikinimą, jog R. L., V. T. ir D. G. davė žinomai melagingus parodymus, siekdami sutrukdyti ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nustatyti byloje tiesą, sustiprina  Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1586(20) (ikiteisminiame tyrime Nr. 07-0-00006-20) užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2019 m. spalio 9 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini), eil. Nr. 23, R. L. vardu pasirašė I. J. (I. L.), eil. Nr. 26, V. T. vardu pasirašė ne V. T. ir ne V. B., nustatyti, ar V. T. vardu pasirašė I. J. (I. L.), ar kitas asmuo, negalima; 2020 m. sausio 10 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini), eil. Nr. 23, D. G. vardu pasirašė I. J. (I. L.), eil. Nr. 26, R. L. vardu pasirašė I. J. (I. L.) (4 t., b. l. 19-25). 

2020 m. liepos 31 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (ikiteisminio tyrimo Nr. 07-0-00006-20) užfiksuota, kad buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas I. L., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Užfiksuota, kad:

2020 m. gegužės 14 d., 16.35.20 val. pokalbio metu I. L. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino vyras (galimai – V. T.). 2020 m. gegužės 15 d. V. T. buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo. Paskambinęs I. L., V. T. klausia, ar jai yra skirtumas, ką jis sakys tyrėjai, nes jeigu tikrai padarys parašų ekspertizę, tai ten ir vizualiai matosi, kad parašas suklastotas. I. L. atsako teigiamai – mhm (galima suprasti, kad yra skirtumas, ar V. T. pasakys tiesą, ar pameluos dėl parašų).

2020 m. rugsėjo 25 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (ikiteisminio tyrimo Nr. 07-0-00006-20) užfiksuota, kad buvo atlikta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas I. J.(I. L.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Užfiksuota, kad:

2020 m. liepos 2 d., 11.00.10 val. pokalbio metu I. L. (J.) iš tel Nr. (duomenys neskelbtini) skambino moteris (galimai – R. L.), kuri praneša, kad jai suteiktas įtariamosios statusas dėl melagingų parodymų davimo, todėl prašo iš (duomenys neskelbtini) advokato kontaktų;

2020 m. liepos 2 d., 11.03.00 val. I. L. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini) moteriai (galimai – R. L.), kuriai I. L. praneša, kad vėliau atsiųs advokato numerį.

2020 m. liepos 2 d., 12.50.03 val. I. L. skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kalba su vyru (galimai – V. T.), ir praneša, kad tyrėjai vėl jį pakvies į apklausą, kad advokatą jam duos (duomenys neskelbtini). Vyras jaudinasi, tačiau I. L. ramina, sakydama, kad yra du advokatai, todėl nėra ko bijoti ir nieko čia nebus;

2020 m. liepos 3 d., 21.41.10 val. I. L. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kalba su vyru (galimai – V. T.), kuriam pasakoja, kad R. L. važiuoja su advokatu į apklausą. Vyras piktinasi, kad kažkoks ekspertas gali spręsti, ar čia jo parašas, ar ne, mano, kad tai yra Konstitucijos pažeidimas. I. L. sako, kad tai Č. darbai, kad jis gudrus. Svarsto, kad reikėtų pasitarti su advokatu, ką kalbėti per apklausą, ir nusprendžia, kad reikia sakyti tiesą, kaip ir yra. I. L. sako, kad reikia stovėti savo pozicijoje, laikytis pirminių parodymų. I. L. sako, kad nežino, ką V. B. galėjo prirašyti į dokumentus, nes pati dokumentų nematė, į ką vyras sako, kad gal reikėjo sakyti, kad parašai yra ne jų ir kad V. B. juos suklastojo. I. L. sako, kad tegu viską daro advokatas, o jie stovi savo pozicijoje

2020 m. liepos 9 d., 10.18.25 val. I. L. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kalba su moterimi (galimai – R. L.) apie tai, kaip praėjo jos apklausa pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, ką ji sakė apklausos metu ir ką po apklausos ir prieš apklausą sakė advokatas. Kalba apie tai, ar reikia pranešti į darbovietę dėl moteriai įteikto įtarimo. I. L. kaltina D. Č. dėl pradėto ikiteisminio tyrimo.

2020 m. liepos 9 d., 21.18.48 val. I. L. skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kalba su vyru (galimai – V. T.) apie R. L. ėjimą pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, jos parodymų davimą ir jų laikymąsi bei advokato požiūrį dėl bylos. I. L. sako, kad svarbiausia laikytis „savo“ (galimai kalba apie duotus parodymus). I. L. ramina, kad yra advokatai ir nieko baisaus nebus.

Šie Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1586(20) ir 2020 m. rugsėjo 25 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys sustiprina teismo įsitikinimą, jog R. L. ir V. T. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis davė žinomai melagingus parodymus, nes  iš karto po to, kai R. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą 2020 m. liepos 2 d. 10 val. 48 min., 11.00.10 val. ji skambino I. L., t.y. asmeniui, kuris šiuose dokumentuose ir pasirašė už ją (suklastojo jos parašą), vėliau iš karto po įtariamojo apklausos, kuri buvo baigta 2020 m. liepos 9 d. 9.58 val., 10.18.25 val. vėl skambino I. L. ir labai detaliai paaiškino, ką ji pasakė per apklausą: „Nu, jis pasakė, tipo pasakyti, kad tokiuose popieriuose tu pasirašei, tu tai atsimeni, alia, jei tai ne tavo parašas, tai tu nežinai, kas už tave pasirašė, nu aš taip ir pasakiau, sakau, kad aš atsimenu, kad tokiuose popieriuose pasirašiau, ji tipo, tai tu sakei praeitą kartą, kad tai tavo parašas, sakau „Nu, turėtų būti mano, nes pasirašinėjau“, nu ir ji, o kas atnešė šiuos popierius, kaip (nesuprantami žodžiai) aš daugiau nieko nesakysiu, sakau neatsimenu, dėl šio momento aš sakau neatsimenu, kas man juos atnešė, sakau, kad aš pasirašiau, tai aš pasirašiau“. I. L. teiraujasi, ką advokatas sakė, galimai – R. L. atsako, kad ji pasakė viską, kaip jis jai buvo sakęs. Duodamas paaiškinimus teisme, kaltinamasis V. T. patvirtino, kad jis naudoja telefono numerį (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 14 d., 16.35.20 val. pokalbio metu V. T. klausia I. L., ar jai yra skirtumas, ką jis sakys tyrėjai, nes jeigu tikrai padarys parašų ekspertizę, tai ten ir vizualiai matosi, kad parašas suklastotas. Šis pokalbis patvirtina, kad jam yra žinoma, kad aptariamuose dokumentuose yra ne jo parašai ir kad jis apklaustas kaip liudytojas, tvirtindamas priešingą, davė žinomai melagingus parodymus. Iš 2020 m. liepos 3 d., 21.41.10 val. pokalbio su I. L. akivaizdu, kad V. T. aptarinėja su I. L. aplinkybes, susijusias su jo parodymų davimu ikiteisminiame tyrime. Iš šių telefoninių pokalbių matyti, jog I. L. nurodo, kokius parodymus turėtų duoti V. T., sakydama: „mes laikomės savo pozicijos – viskas. Kai tik davėme parodymus, taip ir laikomės“. V. T. sakydamas : „tuomet buvo galima sakyti, kad ne mūsų parašai, o kad jis pats (B.) suklastojo“ patvirtina, kad jam yra žinoma, kad aptariamuose dokumentuose yra ne jo parašai ir kad jis apklaustas kaip liudytojas, tvirtindamas priešingą, davė žinomai melagingus parodymus. Pokalbio 2020 m. liepos 9 d., 00.00.00 val. metu I. L. V. T. pasakoja, kad R. L. apklausos metu, dalyvaujant advokatui, laikėsi savo pozicijos ir sakė, kad parašas yra jos, I. L. sako V. T.: „čia svarbiausia, žinai, stovėk savo vietoje ir viskas, ir kaip pasakei, taip ir sakyk, ir viskas“. Teismo vertinimu šie aptarti duomenys patvirtina tai, kad V. T. ir R. L. žinomai melagingus parodymus davė siekdami suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus nustatant byloje tiesą, kuo suinteresuota galimai buvo I. L..

Teismo vertinimu, kaltininko tyčios kryptingumas, neatsargumo laipsnis, veikos tikslai ir motyvai – tai nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai, kurie yra ypatingai svarbūs šioje baudžiamojoje byloje. Paprastai melagingi parodymai duodami siekiant sukliudyti nustatyti tiesą byloje. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. L., V. T. ir D. G. duodami melagingus parodymus, siekė sukliudyti nustatyti tiesą ikiteisminiame tyrime Nr. 07-0-00006-20, t. y. nustatyti, kad yra suklastoti jų parašai bei tai padariusį asmenį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, kad kaltinamosios R. L., kaltinamojo V. T. ir kaltinamojo D. G. kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje, aukščiau aptartais įrodymais yra patikimai nustatyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamieji, duodami parodymus, pagal savo amžių, gyvenimišką patirtį, išsilavinimą, užimamas pareigas, negalėjo sąžiningai klysti, netinkamai suvokti faktų, apie kuriuos davė parodymus. Kaltinamųjų veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi jie, būdami įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, dėl melagingų parodymų davimo, apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, R. L. – apie tai, jog  2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 23 ir 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 26 yra jos parašai, nors žinojo, kad minėtuose sąrašuose ji asmeniškai nėra pasirašiusi, o jos parašai yra suklastoti, kas yra patvirtinta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1056 (20) ir 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1586(20), V. T. – apie tai, jog 2019 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 26 yra jo parašai, nors žinojo, kad minėtuose sąrašuose jis asmeniškai nėra pasirašęs, o jo parašai yra suklastoti, kas yra patvirtinta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1056 (20) ir 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1586(20), D. G. – apie tai, jog 2020 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje Nr. 23 yra jo parašai, nors žinojo, kad minėtuose sąrašuose jis asmeniškai nėra pasirašęs, o jo parašai yra suklastoti, kas yra patvirtinta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1056 (20) ir 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1586(20).

Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos vertinimo

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo pagrindai nurodyti BPK 154 straipsnyje. Teisės aktų nustatyta tvarka taikant šią prievartos priemonę gali būti klausomasi pokalbių turinio, nustatomi asmenys, kurie naudojasi konkrečiais telefono numeriais (pavyzdžiui, esant išankstinio apmokėjimo paslaugai), renkant informaciją apie nusikaltimo vietoje veikusius abonentus (gaunant išklotinę) ir pan. Atitinkamai ši prievartos priemonė gali būti skiriama tik motyvuotu teismo sprendimu (išskyrus atvejus, jei gautas asmens prašymas arba sutikimas su tokia kontrole ar fiksavimu nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais, taip pat neatidėliotinais atvejais vadovaujantis prokuroro nutarimu) laikantis proporcingumo reikalavimų. Teisinis pagrindas taikyti BPK 154 straipsnio 1 dalyje nustatytą priemonę yra pagal prokuroro prašymą priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ar neatidėliotinais atvejais – prokuroro nutarimas (BPK 1601 straipsnio 1 dalis). Todėl nustačius, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo vykdoma be teisinio pagrindo, jos metu gauti duomenys paprastai byloje įrodymais nepripažįstami (BPK 20 straipsnis). Sprendžiant, ar yra faktinis pagrindas sankcionuoti BPK 154 straipsnyje nurodytą priemonę, be kita ko, turi būti patikrinama: 1) ar yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytus nesunkius nusikaltimus (esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms sąlygoms), arba ar yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos; 2) ar nėra galimybės kitais būdais nustatyti faktus, ar šių faktų nustatymas kitais būdais būtų žymiai sudėtingesnis (BPK 11 straipsnio 1 dalis).

BPK 162 straipsnyje nurodyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse nustatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant neviešo pobūdžio sankcijų reikalaujančias tyrimo priemones gali būti gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas to paties asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse buvo sprendžiamas klausimas, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl kitų nusikalstamų veikų, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių nebuvo sankcionuotas neviešo pobūdžio tyrimo priemonių panaudojimas ar neviešo pobūdžio procesinių prievartos priemonių panaudojimas. Kasacinėse nutartyse nurodoma, kad jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų įstatyme ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti neviešo pobūdžio veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-1073/2020).

Baudžiamajame procese įrodymais taip pat laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (pvz., asmenis, kurie įgydavo, realizuodavo nusikalstamu būdu gautą turtą). Duomenų, gautų atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigia ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl numatytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami operatyvinio tyrimo veiksmai. Antai kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015).

Šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl leidimo taikyti BPK 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi tenkintas prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus prašymas ir leista ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams trijų mėnesių laikotarpiu, nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., kiekvieną dieną, ištisą parą, klausytis I. L. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (3 t., b. l. 187). Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras 2020 m. gegužės 13 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo termino pratęsimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi tenkintas prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus prašymas ir leista ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams trijų mėnesių laikotarpiu, nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., kiekvieną dieną, ištisą parą, klausytis I. L. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (3 t., b. l. 194-195). Būtent šių nutarčių pagrindu, baudžiamojoje byloje Nr. 07-0-00006-20, kurioje ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, taikant procesines prievartos priemones I. L. atžvilgiu, buvo gauta duomenų, kad I. L. tarėsi su kaltinamaisiais R. L. ir V. T. dėl jų duodamų parodymų, t. y. atliekant sankcionuotus veiksmus, numatytus BPK 154 straipsnyje, buvo gauta ir užfiksuota informacija apie daromą neteisėtą poveikį liudytojams ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-0-00006-20. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 07-0-00006-20, kurioje ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, I. L. atžvilgiu buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu (3 t., b. l. 182-184), remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis ir vadovaujantis BPK 162 straipsniu, nutarta ikiteisminiame tyrime Nr. 07-0-00006-20 gautą informaciją apie asmens privatų gyvenimą ir procesinius dokumentus, susijusius su BPK 154 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumu, panaudoti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2282-1123/2020. Minėtame BPK 162 straipsnyje nurodyta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant BPK numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu, kas ir buvo padaryta šioje baudžiamojoje byloje. BPK 162 straipsnyje įtvirtinta, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Įvertinus tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 07-0-00006-20, kuriame buvo taikoma BPK 154 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė, dar nebuvo baigtas, aukštesnysis prokuroras turėjo teisę priimti sprendimą dėl šio ikiteisminio tyrimo duomenų, gautų BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka, panaudojimo kitoje teismo žinioje esančioje byloje. Teismo vertinimu , remiantis aukščiau paminėta LAT praktika, vadovaujantis BPK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma ne tik tiriant tam tikro sunkumo nusikalstamas veikas, bet ir kai yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos, duomenys, kurie buvo gauti baudžiamojoje byloje Nr. 07-0-00006-20, kurioje ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, t. y. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, taikant neviešo pobūdžio sankcijų reikalaujančias tyrimo priemones BPK 154 straipsnio tvarka, gali būti naudojami šioje byloje, kadangi poveikio darymas proceso dalyviui, kad šis duotų vienokius ar kitokius parodymus, pastangos ir poveikis, kad įtariamieji, būdami panašioje situacijoje ir teisinėje padėtyje, duotų vienodus parodymus, visiškai atitinka neteisėtos veikos požymius, t.y. teismo žinioje esančioje baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos patenka į kategoriją veikų, nurodytų įstatyme ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti neviešo pobūdžio veiksmą, t.y. yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos.

Bausmių skyrimas

Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 

Kaltinamoji R. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji R. L. yra anksčiau neteista (2 t., b. l. 96), administracine tvarka bausta tris kartus už smulkaus pobūdžio nusižengimus, dirbanti (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip (duomenys neskelbtini), sąžiningai ir atsakingai vykdanti savo tiesiogines pareigas, (duomenys neskelbtini) skatinta 4 kartus (2 t., b. l. 95).

Kaltinamasis V. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. T. yra anksčiau neteistas (3 t., b. l. 77), administracine tvarka baustas tris kartus už smulkaus pobūdžio nusižengimus, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus ir atsakingas, gerai išmanantis ir gebantis pritaikyti (duomenys neskelbtini), griežtai besilaikantis reikalavimų, kurie keliami (duomenys neskelbtini), sugebantis operatyviai bei kompetentingai išspręsti visus iškilusius klausimus, skatintas (duomenys neskelbtini) 2 kartus (3 t., b. l. 76).

Kaltinamasis D. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. G. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 95), administracine tvarka nebaustas, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip nepriekaištingai, sąžiningai ir atsakingai vykdantis savo tiesiogines pareigas, gerai žinantis (duomenys neskelbtini), noriai sprendžiantis (duomenys neskelbtini) problemas bei atsakantis už priimtų sprendimų rezultatus, operatyviai sprendžiantis be kokio sudėtingumo užduotis, (duomenys neskelbtini) skatintas 2 kartus (1 t., b. l. 92).

Atsižvelgdamas į tai, kad visi trys kaltinamieji padarė tapačias nusikalstamas veikas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis ir tai, kad kaltinamųjų asmenybių charakteristikos yra iš esmės panašios – visi kaltinamieji yra anksčiau neteisti, dirbantys toje pačioje darbovietėje, charakterizuojami teigiamai, R. L. ir V. T. bausti administracine tvarka tik už smulkius nusižengimus, o D. G. administracine tvarka nebaustas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti kaltinamiesiems už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus vieną iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių – baudą, kurios dydis nustatytinas lygus minimaliam baudos dydžiui, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą – 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad nors prokuroras teismo posėdyje siūlė kaltinamiesiems skirti po 30 MGL dydžio baudas, tačiau toks bausmės dydis yra mažesnis už minimalų baudos dydį, skirtiną už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas kaltinamiesiems R. L., V. T. ir D. G. skirti švelnesnes, nei įstatymo numatytos, bausmes. Pažymėtina ir tai, kad savo prašymo kaltinamiesiems skirti mažesnes, negu minimalios, baudos bausmes prokuroras niekaip nemotyvavo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad būtent minimalių 50 MGL dydžio baudų paskyrimas šiuo atveju būtų proporcingas kaltinamųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms ir užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Aušra Ragelienė