Baudžiamoji byla Nr. 1-346-1242/2026

(baudžiamoji byla Nr. 1-4416-1242/2025)

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02578-2025-4 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7;

1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.2.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė,

sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskienei,

dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,

kaltinamajam L. L., jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

nukentėjusiajam D. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki kardomosios priemonės – suėmimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (pas pažįstamą), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), iki kardomosios priemonės – suėmimo dirbo neoficialiai (duomenys neskelbtini) ir atlikinėjo (duomenys neskelbtini) darbus, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, baustas administracine tvarka, teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 pagrindu bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros (2024 m. rugsėjo 9 d. išregistruotas iš Probuojamų asmens duomenų registro);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos viešųjų darbų bausmės laiką įskaitytas L. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 21 d. 23.00 val. iki 2023 m. birželio 22 d. 10.49 val., t. y. vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 46 straipsnio 7 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 26 MGL, tai yra 1 300 Eur dydžio baudą (baudą sumokėti iki 2025 m. liepos 30 d., duomenų apie baudos sumokėjimą nėra);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Teismas,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       L. L. įsibrovęs į patalpą atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. sausio 18 d., apie 17.43 val., sekė iš paskos nukentėjusįjį D. Š., neturėdamas teisės bei leidimo užėjo pro neužrakintas D. Š. buto duris, adresu (duomenys neskelbtini), į butą, tokiu būdu į jį įsibrovęs; kur iš nukentėjusiojo rankų paėmęs atvirai pagrobė D. Š. mobilųjį telefoną „Xiaomi 11 Lite 5G“ už 150 Eur ir su telefonu išėjo. Tokiu būdu pagrobė svetimą – D. Š. 150 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2.       Taip pat, L. L. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. kovo 19 d., apie 20.20 val., prie baro „Peronas“, adresu Geležinkelio g. 6, Vilniuje, su nukentėjusiuoju L. M. sėdėdamas prie staliuko, pokalbio metu paprašė nukentėjusiojo L. M. telefono, nukentėjusiajam davus mobilaus ryšio telefoną trumpam juo pasinaudoti, jis L. M. matant su telefonu „Samsung Galaxy S20“ už 100 Eur, su viduje esančia, turtinės vertės neturinčia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino. Tokiu būdu pagrobė svetimą – L. M. 100 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3.       Taip pat, L. L. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. kovo 20 d., apie 19.00 val., Vilniaus stoties rajone, ties pastatu, adresu Geležinkelio g. 15, Vilniuje, priėjęs prie nukentėjusiojo P. R. paprašė duoti telefoną „Xiaomi Redmi 9A“ už 45 Eur paskambinti, nukentėjusiajam sutikus, jis, iš nukentėjusiojo rankų paėmęs minėtą mobiliojo ryšio telefoną, pradėjo šalintis; P. R. ėjo iš paskos, prašė atiduoti telefoną, tačiau jis telefono neatidavė ir su telefonu išėjo. Tokiu būdu pagrobė svetimą – P. R. 45 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

4.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. L. dėl visų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir tuo metu tai atrodė jam lengviausias būdas gauti pinigų kvaišalams. Dėl įvykio, susijusio su įsibrovimu į patalpą nurodė, kad buvo su nukentėjusiuoju kaimynai, dėl to nebuvo jokio įsibrovimo – pas kaimyną dažnai užeidavo ir anksčiau. Iki nagrinėjamo įvykio maždaug prieš 2-3 savaites buvo pas kaimyną apsilankęs, jie kalbėjosi, kaimynui buvo įvykusi nelaimė su motina. Nukentėjusysis tuo metu kai užėjo, buvo kambaryje, nukentėjusiojo telefonas gulėjo pas kaimyną ant stalo. Nukentėjusysis pamatė kaip paėmė nukentėjusiojo telefoną, jam kaimynas sakė, jog tai jo telefonas, tačiau jis tą telefoną paėmė ir išėjo. Tuo metu buvo tokioje būsenoje, dėl to nenorėjo atiduoti to telefono, nes žinojo, jog tai daiktas, už kurį gali gauti pinigų. Patalpa buvo bendrabučio tipo name Vilniuje. Tuo metu, kai įvyko nagrinėjamas įvykis, jis nebegyveno tame bendrabutyje, bet yra gyvenęs anksčiau. Neprisimena ar prieš užeidamas pas nukentėjusįjį ar prašė nukentėjusiojo leidimo užeiti. Pas nukentėjusįjį užeidavo dažnai, jis bendravo su nukentėjusiojo visa šeima ilgą laiką. Dėl įvykio prie baro „Peronas“ nurodė, kad su nukentėjusiuoju susitiko prie tilto, esančio prie „Maxima“, buvo vėlus vakaras, alkoholio jau nebepardavė, dėl to nutarė nueiti į barą. Užėjus į barą, pasiėmė alaus, lauke atsisėdę gėrė. Paprašė nukentėjusiojo paskambinti, pats nukentėjusysis jam padavė telefoną paskambinimui, tada imitavo jog kalbasi telefonu ir pasišalino. Turėjo tikslą tą telefoną parduoti. Dėl 2025 m. kovo 25 d. įvykio nurodė, kad P. R. buvusi draugė buvo jam skolinga pinigų, P. R. žadėjo atiduoti pinigus už tą draugę. P. R. dirbo (duomenys neskelbtini), jį sutiko autobusų stotyje prie 31 stotelės, paprašė nukentėjusiojo telefono paskambinimui, nukentėjusysis jam padavė, bet jis išlipo Subačiaus stotelėje ir pasišalino. Prašė nukentėjusiojo telefono, nes norėjo telefoną parduoti. Nurodė, kad iš L. M. telefoną paravė už 30 Eur, o iš D. Š. ir P. R. paimtus telefonus pardavė už 20 Eur Kalvarijų turguje. Darydamas vagystes buvo abstinencijos būsenoje, tuo metu, t. y. nuo lapkričio mėnesio vartojo. Spalio mėnesį išėjo iš darbo, pas jį prasidėjo priklausomybė, kai reikėjo jam vartoti kiekvieną dieną, vartojo fentanilį. Jam parai reikdavo daug fentalinio – kiek bebūdavo, jam būdavo per mažai. Dėl to reikėdavo nuolat prasimanyti iš kur gauti, jog jam nebūtų bloga. Abstinencijos būsenoje savijauta būna tokia, jog atrodo jog yra peršalęs, skauda galvą, kamuoja nemiga, purto šaltis. Per pažįstama surado reabilitacijos centrą, kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ reabilitaciją ir nuvyko gydytis, gydėsi nuo balandžio 7 d. iki gegužės 12 d., vėliau perėjo į kitą centrą, o išėjęs pradėjo normaliai dirbti. Nurodė, kad įvykiu metu jam buvo nežmoniška savijauta, buvo susipykęs su motina, dėl to gavosi taip, kad gyveno gatvėje. Buvo sunku gydytis, bet suprato, jog tik tai yra išeitis, reikia blaiviai mąstyti ir daugiau neprisidirbti. Supranta, kad blogai pasielgė, gailisi už savo veiksmus. Ateityje nori grįžti į darbą, palaikyti ryšius su dukra ir nebegrįžti į tokį kelią. Turi du vaikus, nori dalyvauti jų gyvenime. Jo motina pagyvenusi, nori su ja bendrauti. Niekada neturėjo priklausomybės alkoholiui, tik narkotinėms medžiagoms. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo, pasielgė kiauliškai, jie buvo kaimynai. Sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam. Šiuo metu kalėjime nėra galimybės dirbti, bet pažada atlyginti padarytą žalą. Neneigia kaltinime nurodytų aplinkybių, prisipažįsta, tik neįsibrovė į patalpą, o į ją tiesiog užėjo.

5.       Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. Š. nurodė, kad patvirtina, jog jam buvo gražintas telefonas. 50 Eur vertina jam padarytą neturtinę žalą, nes iš jo buvo pagrobtas telefonas. Neprisimena kiek laiko neturėjo telefono. Daug visko patyrė dėl telefono netekimo – neturėjo kontaktų ir nuotraukų. Atgavus telefoną, jame viskas buvo kitaip, reikėjo atnaujinti socialinius tinklus, nebebuvo likusių nuotraukų. Jam labai skaudu, kad neliko nuotraukų, buvo visas jo gyvenimas.

6.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 15 d. kaltinamasis L. L. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė, kad įvykio dieną, 2025 m. sausio 18 d., vakarop (laiko nepamena), buvo adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ankščiau ten gyvenęs (tačiau, jau nebegyvena). Tą dieną laiptinėje susitiko su D. Š. (buvusiu kaimynu), su kuriuo nuėjo į jo butą (jis jo nekvietė į butą, tačiau nieko ir nesakė). Nuėjus į jo butą (buto Nr. nepamena), jis ant virtuvės stalo pamatė padėtą telefoną „Xiaomi“ ir paėmęs jį be leidimo išėjo iš minėto kaimyno buto. Savo kaltę dėl to pilnai pripažįsta. Minėtą telefoną pardavė turguje už 30 Eur. Daugiau dėl šio įvykio nieko papasakoti negali, buvo išgėręs alkoholio, tad visų detalių neatsimena. Dėl veikos Nr.2 įvykio, nori pasakyti, kad 2025 m. kovo 20 d., apie 19-20 val. susitiko prie stoties su P. R., iš kurio minėtą telefoną pavogė (paprašė paskambinti ir negražino), kadangi jo mergina kažkada jį apvogusi, tad taip norėdamas atsilyginti, jis iš jos vaikino P. R. pavogė „Redmi“ telefoną. Turguje pardavė už 20 Eur. Dėl šios veikos prisipažįsta, labai gailisi. Taip pat nori pasakyti, kad šiuo metu ieško darbo, tad minėtiems asmenims nori atlyginti padarytą žalą ir su jais susitaikyti (t. 3, b. l. 11-14).

7.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 30 d. kaltinamasis L. L. nurodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytą nusikalstamą veiką padarė iš dalies. Dėl veikos Nr. 1, 2 visiškai prisipažįsta, dėl veikos Nr. 3 neprisipažįsta visiškai. <...> Šiai dienai dirba (duomenys neskelbtini), neoficialiai. Nuo gegužės mėn. pabaigos buvo reabilitacijoje (duomenys neskelbtini), ten gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagomis. Ten jiems buvo draudžiama naudotis telefonais, todėl negalėjo atsiliepti, kuomet buvo ieškomas. Rugsėjo pradžioje grįžo į Vilnių ir pradėjo dirbti, čia gyventi. Pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę neatvyko, neturėjo galimybės su ja susisiekti, neturėjo tam galimybės, priemonių. Apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nori pasakyti, kad: dėl veikos Nr. 1 visiškai prisipažįsta. Įvykio dieną, 2025 m. sausio 18 d., kaip minėjęs ankstesnės apklausos metu, vakarop (laiko nepamena) buvo adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ten ankščiau gyveno, nuomojosi butą. Įvykio dieną, kiek pamena, laiptinėje susitiko su D. Š. (buvusiu kaimynu), su kuriuo nuėjo į jo butą (jis jį pats pakvietė, kadangi su juo ne pirmą kartą leido laiką, ne pirmą kartą lankėsi jo bute). Nuėjus į D. Š. butą (buto Nr. nepamena), ant virtuvės stalo pamatė padėtą telefoną „Xiaomi“. Paėmęs telefoną be leidimo, išėjo iš buto. Paskui jį pasivijęs D. Š. laiptinėje pradėjo klausti, ar jis paėmė jam priklausantį telefoną, tačiau jis savo kaltę paneigė. Savo kaltę dėl to pilnai pripažįsta. Minėtą telefoną pardavė turguje už 30 Eur. Daugiau dėl šio įvykio nieko papasakoti negali, daug ko jau neatsimena. Dėl veikos Nr. 2, nori pasakyti, kad visiškai prisipažįsta. Įvykio dieną, t. y 2025 m. kovo 20 d., apie 19-20 val., susitiko prie stoties su P. R., iš kurio pavogė įtarime minėtą telefoną (paprašė paskambinti ir negražino), kadangi jo mergina kažkada jį apvogė, tad taip norėdamas atsilyginti, iš jos vaikino P. R. pavogė „Redmi“ telefoną. Turguje pardavė telefoną už 20 Eur. Taip pat nori pasakyti, kad mažiau nei prieš mėnesį telefonu kalbėjo su P. R. dėl šio įvykio. P. R. jam dėl jo tokio poelgio atleido, teigė jokių pretenzijų neturintis. P. R. telefono Nr. neturi, su juo kalbėjo per „Messenger“ programėlę. Kiek jam žinoma, P. R. šiuo metu užsienyje, dirba. Dėl šios veikos prisipažįsta, labai gailisi, planuoja visiems atlyginti padarytą žalą, kadangi šiuo metu susitvarkęs, dirbantis, nebevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Dėl veikos Nr. 3 visiškai neprisipažįsta. Nurodo, kad įtarime paminėtos įvykio dienos visai neatsimena, taip pat nemano, kad toks įvykis s įvyko. Minėto asmens nepažįsta, nieko apie tai negali papasakoti. Nurodo, kad su D. Š. ir P. R. planuoja atsiskaityti, atlyginti jiems padarytą žalą (žinoma, dalimis) (t. 3, b. l. 70-72).

8.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 24 d. kaltinamasis L. L. savo kaltę dėl veikos Nr. 2, 3 pilnai prisipažįsta. Dėl veikos Nr. 1 neprisipažįsta. Papildomai nori nurodyti, kad veikoje Nr. 1 jis negalėjo įsibrauti į pažįstamo D. Š. butą, kadangi jie buvo draugai, jis ne pirmą kartą lankėsi jo bute. Galbūt jis kažką ne taip suprato. Pripažįsta, kad jis pavogė D. Š. telefoną, tačiau nesuprato, kad jam draudžiama užeiti pas jį į butą. Jis artimai bendravo su D. Š. mama ir broliu, jie buvo kaimynai. Jam nebuvo aiškiai parodyta ar išsakyta, kad jis negali užeiti pas jį į butą. To iš D. Š. pusės nebuvo, todėl dėl jam inkriminuotos BK 178 straipsnio 3 dalį nesutinka (t. 3, b. l. 102-103).

9.       Kadangi kaltinamasis L. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Bylos duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, susijusios su nukentėjusiuoju D. Š.

10.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 20 d. nukentėjusysis D. Š. nurodė, kad

11.       2025 m. sausio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad D. Š. atpažįsta asmenį, kuris pažymėtas Nr. 5. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, o būtent iš jo akių, šukuosenos stiliaus, nosies formos, iš ausų formos, (duomenys neskelbtini) ausys, taip pat iš žvilgsnio. Būtent šis asmuo yra L. L., kuris iš jo 2025 m. sausio 18 d. pavogė D. Š. mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi 11 Lite 5G“. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 76-80).

12.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 23 d. liudytoja V. R. nurodė, kad 2025 m. sausio 18 d., apie 18.25 val., ji bendrojo naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, pamatė 2 vyrus, kurie jai sukėlė įtarimą, kadangi jų name šie asmenys negyvena. Ji pamatė, kad vienas vyras nuėjo į virtuvę, o kitas vyras beldė į kaimynų D. ir A. butą, (duomenys neskelbtini) buto duris. Durų jiems niekas neatidarė. Išėjo į koridorių ir paklausė, pas ką atėjo šis vyras, atsakė, kad jai reikia. Ji sako, juk durų neatidaro, nes nieko namuose nėra. Stovėjo toliau. Ji paskambino iš karto D. ir pasakė, kad kažkoks vyras beldžia į jo buto duris. D. atsakė, kad jo nėra namie, nežino, kas į jo butą gali belstis. Ji besibeldžiančiam į buto duris pasakė, kad D. namuose nėra, jis jo nežino, kad eitų iš čia. Vyras, kuris beldėsi į kaimyno duris, paprašė duoti jam savo telefoną, neva nori paskambinti. Ji nedavė. Vėliau dar kartą mėgino paskambinti D., bet D. nekėlė ragelio. Nuėjo pas kaimynę J. iš (duomenys neskelbtini) buto ir pamėgino paskambinti dar kartą iš jos telefono, tačiau ragelio nieks nekėlė. Išėjusi iš J. buto, išėjo maždaug po 5 minučių, pamatė, kad D. buto durys atidarytos. Ji ėjo link D. durų ir pamatė, kad iš D. buto išbėgo anksčiau jos minėtas vyras, kuris beldėsi į D. buto duris. D. išbėgo paskui minėtą vyrą, sustojo bendrojo naudojimo koridoriuje, priešais ją, ir jai šaukė, kad iš jo pavogė telefoną. Pačio telefono vagystės fakto ji nematė. Vyriškį, kuris iš kaimyno pavogė telefoną, ji galėtų atpažinti. Jis buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) akių, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kirptų plaukų. Kiek ji atsimena, asmuo kuris pavogė kaimyno telefoną, yra L., jis jai prisistatė L. vardu. Vėliau jai pasakojo D. brolis A., kad telefoną pavogęs vyras prieš maždaug 2 metus gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau ji jo nepažinojo, nes atsikėlė šia gyventi vėliau. Taip pat nori pasakyti, kad kaimynės J. tuo metu, kai buvo pavogtas telefonas, bendrojo naudojimo laiptinėje nebuvo, be to ji nieko reikšmingo negalėtų pasakyti, kadangi ji yra po (duomenys neskelbtini) ir nekalba (t. 1, b. l. 85-87).

13.       2025 m. sausio 20 d. D. Š. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. sausio 18 d., apie 17.43 val., grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), nespėjus uždaryti buto durų, į butą užėjęs buvęs kaimynas L. L., iš jo rankų pavogė jam priklausantį mobilųjį telefoną „Xiaomi 11 Lite 5G“. Padaryta turtinė žala apie 150 Eur (t. 1, b. l. 50).

14.       2025 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) bendrabučio aukšte. <...> Apžiūrėjus butą nieko nerasta, nepaimta. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 60-64).

15.       2025 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl kaimynės J. nustatymo nurodyta, kad 2025 m. sausio 22 d., apie 12.45 val. su vyresniąja tyrėja T. R. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė moteris, kuri sunkiai orientavosi, pateikė dokumentą, pagal kurį buvo nustatyta, kad tai J. M. Moteris į jokius pateiktus klausimus atsakyti negalėjo. Kaimynai nurodė, kad J. M. yra po (duomenys neskelbtini) ir sunkiai orientuojasi aplinkoje bei atsakyti į klausimus negali, tad nustatyti ar turi reikšmingos informacijos nėra galimybės. Be to kaimynė V. R. nurodė, kad J. M. įvykio nematė (t. 1, b. l. 99).

16.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 29 d. liudytojas M. B. nurodė, kad 2025 m. sausio 19 d., apie 13.00 val., jis su draugu J. L. <...> vaikščiojo po Kalvarijų turgų. Prie jų priėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Priėjęs prie jų pasiūlė įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi 11 Lite 5G“ už 50 Eur. Kadangi jam buvo reikalingas telefonas, jis susidomėjo. Apžiūrėjo telefoną, į jį įdėjo kortelę, patikrino, kad viskas veikia, tad nusprendė telefoną įsigyti. Dar pardavusio telefoną vyro pasiteiravo, ar telefonas nevogtas. Šis atsakė, kad tikrai ne, viskas gerai. Asmenį jam pardavusį telefoną galėtų atpažinti. Apie tai, kad telefonas yra vogtas sužinojo tik iš policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 91-93).

17.       2025 m. sausio 29 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas M. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Xiomi11 Lite 5 G“ su tamsios spalvos dėklu, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal pakvitavimą 2025 m. sausio 31 d. grąžintas D. Š. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 94-98).

Bylos duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, susijusios su nukentėjusiuoju P. R.

18.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 21 d. nukentėjusysis P. R. nurodė, kad 2025 m. kovo 20 d., apie 19-20 val., buvo Vilniaus Stoties rajone, ties pastatu, adresu Geležinkelio g. 15, Vilnius. Jis buvo vienas, stovėjo. Prie jo priėjo pažįstamas L. L. <...>, jis buvo apsirengęs šiltą mėlynai-raudoną megztinį. Ant galvos jis buvo užsidėjęs megztinio gaubtuvą. Jis buvo su sportiniais batais, tamsios spalvos ir sportinėmis kelnėmis, tačiau į jas dėmesio neatkreipė, neįsidėmėjo jų individualių bruožų. L. L. yra apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Kiek prisimena jis būdavo pasportavęs. Ant rankų ir kojų jis turi (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu konkrečių piešinių nurodyti negali, nežino. Jis taip pat buvo vienas. L. L. priėjo prie jo ir paprašė, kad jam duotų paskambinti. Kadangi su šiuo asmeniu pažįstamas, juo pasitikėjo, davė jam savo mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 9A“, IMEI (duomenys neskelbtini); IMEI2 (duomenys neskelbtini), kurį jis pirko 2025 m. kovo 15 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Telefoną įgijo už grynuosius pinigus. Pirkimo kvito neišsaugojo. Perkant telefoną gavo tik patį telefoną, dėžutės negavo. Nusipirkęs telefoną, nuo jo nugarėlės nuplėšė lipduką su IMEI kodais ir priklijavo sau prie bibliotekos lankytojo kortelės, jei pamestų telefoną, žinotų jo duomenis. Kai P. R. L. L. davė savo telefoną, galvojo, kad jis paskambins kažkam ir telefoną grąžins, tačiau taip nebuvo. Kai jis jam davė telefoną, L. L. jo mobiliojo ryšio telefoną įsidėjo į dešinę savo megztinio kišenę, apsisuko ir pradėjo šalintis, eidamas Stoties gatvės link. P. R. jam sakė, kad atiduotų telefoną, tačiau jis jam pasakė, kad paskambins ir telefoną grąžins. Tai sakydamas L. L. ėjo tolyn, o jis jam sekė iš paskos. Jie priėjo Stoties pėsčiųjų perėją. Ten stovėjo, kaip supranta, L. L. draugai – 2 jam nepažįstami L. L. draugai. L. L. einant priekyje, o jam iš paskos, tie 2 draugai priėjo prie L. L. ir jie visi ėjo trise priekyje, o jis ėjo jiems iš paskos, perėjo pėsčiųjų perėją, esančią Stoties gatvėje, prie ten esančios žiedinės sankryžos. Perėjo gatvę ir pasuko kairėn. Vyrams ir L. L. ėjo iš paskos ir vis dar laukė, kol jis jam atiduos telefoną. Eidamas su jais nekalbėjo, L. L. atskirai neragino, kad jis atiduotų jam telefoną, tačiau jie kažką kalbėjo tarpusavyje apie tai, iš kur gauti narkotinių medžiagų. Taip ėjo neilgai. Kai jie priėjo 74 autobuso stotelę ,,Stotis“, jie sustojo. Jiems sustojus, sustojo ir P. R. Sustojęs apsisuko pažiūrėti sau už nugaros, norėdamas pažiūrėti ar neatvažiuoja jam tinkantis autobusas Nr. 74, o kai atsisuko į L. L., nei jo, nei jo draugų jau nebebuvo. Nusisukęs nuo jų jis stovėjo gal apie 5 minutes. Kaip jie pasišalino, jis nematė. Tuo metu autobusų stotelėje nebuvo jokių autobusų. Buvo tik keli pavieniai žmonės. Tuo metu, kai iš savo akiračio pametė L. L., jis pasiliko laukti autobuso. Sulaukęs, nuvyko į nakvynės namus ir iš ten, draugės pagalba, bandė skambinti į savo prarastą telefoną, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini), bandė skambinti ir į jo soc. tinklo „Facebook“ paskyrą, tačiau telefono ragelį kažkas vis numesdavo, o po to jis buvo išjungtas. Kelintą valandą skambino į savo telefoną, tiksliai pasakyti negali. Gali pasakyti, kad iš Stoties į namus parvažiavo per 30 min. Tą dieną jis daugiau nieko nedarė. 2025 m. kovo 21 d., apie 10 val. atvyko į Stoties rajoną, susitiko savo draugą M. Z., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kuris jam pasakė, kad jis vakar vakare matė, kaip L. L. išeina iš lombardo, esančio Stoties rajone. Iš kurio lombardo L. L. išėjo, tiksliai nepasakė, tiesiog nurodė, kad iš geltonų kioskų. Iš jo pavogtą telefoną vertina 45 Eur. Iki šiol L. L. jam telefono negrąžino. Įvykio metu jis buvo apsirengęs juodos spalvos pavasarinį megztinį su baltomis juostomis ties kaklu ir rankovėmis, tamsiai mėlynomis sportinėmis kelnėmis, juodai raudonos spalvos sportiniais batais ir ant nugaros turėjo juodos spalvos kuprinę. Jį galima surasti (duomenys neskelbtini). Kai turės naują telefoną, informuos (t. 1, b. l. 123-126).

19.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 21 d. papildomai nukentėjusysis P. R. nurodė, kad stovėdamas stotelėje, netoliese L. L., jis vis dar tikėjosi, kad šis jam telefoną atiduos. Kodėl stovėjo nuo jo nusisukęs, nežino, tikriausiai juo pasitikėjo, tačiau, kai atsisuko ir jo jau nebuvo, suprato, kad telefoną L. L. pavogė. Taip pat nori pasakyti, kad į jo raginimus grąžinti jam telefoną jis nereagavo arba atsakydavo, kad paskambins ir jį atiduos (t. 1, b. l. 127-129).

20.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 24 d. papildomai nukentėjusysis P. R. nurodė, kad kai L. L. davė savo telefoną ir jis pradėjo eiti, jis nepagalvojo, kad gali telefono neatgauti. Eidamas jam iš paskos taip pat taip negalvojo, tačiau taip negalvojo iki kol neatsirado jo draugai. Kai su L. L. pradėjo eiti jo draugai, jis pradėjo galvoti, kad telefono gali ir nebeatgauti, tačiau vis tiek tikėjosi, kad viskas baigsis gerai ir telefoną jam L. L. atiduos. L. L. jo telefoną įsidėjo į kišenę tik tada, kai perėjo pėsčiųjų perėją. Kai jis telefoną įsidėjo į kišenę, jis pagalvojo, kad jis tiesiog laukia skambučio. Tuo metu, kai jis telefoną įsidėjo į savo kišenę, jis labiau pradėjo galvoti, kad telefono nebeatgaus, kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kada jis iš jo ką nors vagia. Nusisuko nuo jo tik naiviai tikėdamasis, kad viskas vis dėlto baigsis gerai, tačiau kai atsisuko atgal, suprato, kad telefoną iš jo L. L. pavogė, kadangi jo stotelėje jau nebebuvo. Dėl praeityje L. L. iš jo pavogtų daiktų į policiją nesikreipė. L. L. galėtų atpažinti, kadangi puikiai žino, kaip jis atrodo (t. 1, b. l. 140-143).

21.       2025 m. kovo 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad iš P. R. pateiktų 6 nuotraukų, asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 5 atpažįsta kaip L. L., kuris iš jo pavogė jo mobiliojo ryšio telefoną, prieš tai paprašęs jog jam jis jį duotų paskambinti. Asmenį atpažįsta pagal bendrus jo veido bruožus, veido formą, akis, nosį. Asmenį atpažįsta lengvai, kadangi ne kartą yra jį matęs. Atpažinimu yra užtikrintas. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 135-139).

22.       2025 m. kovo 21 d. nukentėjusiojo P. R. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2025 m. kovo 20 d., apie 19-20 val., buvo Vilniaus Stoties rajone, ties pastatu, adresu Geležinkelio g. 15, Vilnius. Jis buvo vienas, stovėjo. Prie jo priėjo jam pažįstamas L. L., kuris yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kur jis šiuo metu gyvena, nežino. Jis priėjo prie jo ir paprašė, kad jis jam duotų paskambinti. Kadangi su šiuo asmeniu pažįstamas, juo pasitikėjo ir davė jam savo mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 9A“, IMEI (duomenys neskelbtini); IMEI2 (duomenys neskelbtini). Kai jis jam davė savo telefoną, galvodamas, kad jis prašo jog jam paskolintų jį tik skambučiui, L. L. jo mobiliojo ryšio telefoną įdėjo į dešinę savo megztinio kišenę, apsisuko ir pradėjo šalintis, eidamas Stoties gatvės link. Jis jam sakė, kad atiduotų telefoną, tačiau L. L. jam pasakė, kad paskambins ir grąžins. Tai sakydamas L. L. ėjo tolyn, o P. R. jam sekė iš paskos. Jam ėjo iš paskos ir laukė, kol jam atiduos telefoną. Su juo nekalbėjo. Iš paskos ėjo neilgai, kol priėjo 74 autobuso stotelę ,,Stotis“, kur jis sustojo. L. L. sustojus – sustojo ir P. R.. Sustojęs apsisuko pasižiūrėti sau už nugaros. Kai atsisuko į L. L., jo jau nebuvo. Iš jo pavogtą telefoną vertina 45 Eur. Iki šiol L. L. jam telefono negrąžino (t. 1, b. l. 111-116).

23.       2025 m. balandžio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „001 (Geležinkelio stotis (Ties 19 ir 82 autobuso sustojimu))“. <...> Paleidus vaizdo įrašą matome, kad nufilmuotas vaizdas yra nukreiptas į  pėsčiųjų perėją, esančią prie Vilniaus geležinkelio stoties žiedinės sankryžos. Įrašo viršuje, kairėje yra baltas užrašas 001 (Geležinkelio stotis (Ties 19 ir 82 autobuso sustojimu)); FPS: 7; Rezolution: 1920x1080; Frame: 0/3620; Compression: H.265; Watermark: Valid“. Įrašo viršuje, dešinėje yra baltas užrašas „2025-03-20 18:04:58“, nurodantis datą ir laiką. Šis vaizdo įrašas yra užfiksuotas laikotarpyje 2025 m. kovo 20 d. nuo 18:04:58 val. iki 18:10:00 val. Vaizdo įrašo kairėje pusėje yra matoma Vilniaus geležinkelio stoties žiedinė sankryža. Įrašo viršuje, kairėje yra autobusų stotelės „Stotis (G)“ ir „Stotis (H)“ bei „Narvesen“ kioskas už jų. Vaizdo įrašo viršuje, dešinėje pusėje yra geltoni paviljonai, už kurių matoma Vilniaus autobusų stotis. Įrašo centre yra matoma pėsčiųjų perėja bei autobusų stotelė „Stotis (D)“ šalia jos. 18:07:52 val. vaizdo įrašo viršuje, kairiajame kampe, matomi link geltonų paviljonų einantys 2 asmenys, po kelių sekundžių matoma, kaip paskui juos eina dar 2 asmenys. Pirmieji du asmenys stabteli už „Narvesen“ kiosko ir sulaukia, kol iki jų ateis kiti 2 asmenys. Tuomet visi keturi asmenys eina link perėjos, esančios prie Vilniaus geležinkelio stoties žiedinės sankryžos. Asmuo Nr. 1 – vyras, (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs tamsias kelnes, tamsų megztinį su šviesios spalvos medžiaga pečių juostoje, apsiavęs tamsius batus su baltomis detalėmis; asmuo Nr. 2 – vyras, (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs tamsias kelnes, tamsų megztinį su raudonomis rankovėmis, apsiavęs tamsius batus su baltomis detalėmis; asmuo Nr. 3 – vyras, (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs tamsiomis kelnėmis ir tamsiu megztiniu, apsiavęs tamsius batus su baltomis detalėmis; asmuo Nr. 4 – vyras, (duomenys neskelbtini) plaukų, šiek tiek praplikęs, apsirengęs tamsias kelnes ir tamsų megztinį, apsiavęs tamsius batus, ant nugaros užsidėjęs tamsią kuprinę. Matoma, kad asmuo Nr. 2 palaiko pokalbį. Pradžioje eidamas per perėja jis atsisuka ir kalba su asmeniu Nr. 1, tuomet atsisuka ir kalba su asmeniu Nr. 4. Visi keturi vyrai pereina pėsčiųjų perėją ir pasiskirsto po du – asmuo Nr. 2 ir asmuo Nr. 4 kalbasi ir eina priekyje, o asmuo Nr. 1 ir Nr. 3 kalbasi ir eina gale. Visi asmenys pasuka link autobusų stotelės „Stotis (E)“ ir išeina iš kameros fiksuojamos teritorijos. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Pridėtos nuotraukos (t. 2, b. l. 95-102).

Bylos duomenys dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, susijusios su nukentėjusiuoju L. M.

24.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 21 d. nukentėjusysis L. M. nurodė, kad 2025 m. kovo 19 d., apie 19.00 val. ėjo Pelesos g. pro „Maxima“, kurioje pirko cigarečių, mokėjo grynaisiais. Tuo metu prie jo priėjo asmuo (vyras, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukų, apsirengęs tamsią striukę, mėlynus džinsus) ir jį užkalbino. Jis jo paprašė parūkyti, tačiau jiems priėjus tiltą, jis jam pasakė, kad čia nerūkoma ir jie nuėjo prie baro „Peronas, adresu Geležinkelio g. 6, Vilniuje, atsisėdo prie staliuko, esančio lauke, šalia skulptūros, parūkyti. Jis jam davė cigaretę, kurią ištraukė iš rankinuko ir pakelį įdėjo atgal į rankinuką, kurio neužsegė. Tada asmuo jo paprašė telefono. Jis jam nedavė. Jie toliau šnekėjo, kai asmuo atidarė ir pradėjo „knistis“ po jo juodą, atsegtą rankinę. Jis asmens klausė: „Ką dirbi?“, tačiau asmuo neatsakė. Vyras ištraukė jo telefoną ir greitu žingsniu, sakydamas: „Tuoj tuoj“ nuėjo. Kartu dingo ir pinigai iš piniginės, kaip asmuo juos ištraukė, L. M. nematė. Įvykio metu buvo blaivus. Po įvykio nuvyko į Pylimo g., prie Vilniaus m. 3 policijos komisariato, kur per domofoną pranešė apie įvykį. Jo telefonas buvo „Samsung Galaxy S20“ (tel. Nr. +(duomenys neskelbtini)), rožinės spalvos, su tamsiai mėlyna gumine nugarėle, ant ekrano yra vienas nežymus įbrėžimas. Atvykus pareigūnams, šie susisiekė su Tele-2 ir užblokavo jo Nr. Telefonas yra apie 15 metų senumo, todėl žalos įvertinti negali. Grynųjų turėjo apie 200 Eur: 100, 50, 20 ir pora po 5 Eur kupiūromis. Įvykio metu buvo vienas, liudytojų, galėjusių matyti įvykį, nebuvo, „Perone“ žmonių taip pat nebuvo. Asmenį galimai galėtų atpažinti, jei jam būtų pateikta jo nuotrauka. Ikiteisminio tyrimo pradėti nepageidauja, tik nori rasti telefoną, nes jis jam labai svarbus. Paieškos telefono dėžutės, ant kurios būtų parašytas IMEI numeris ir susisieks su tyrėja (t. 2, b. l. 5-8).

25.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 26 d. papildomai nukentėjusysis L. M. nurodė, kad vyras jo paprašė duoti telefoną paskambinti. Jam davus telefoną, vyras nuėjo į šoną, kalbėjo pasivaikščiodamas ir po to lėtai pasišalino link stoties su L. M. telefonu rankose. Jis galvojo, kad vyras tikrai sugrįš. Vyro sustabdyti nebandė, nes nemanė, kad jis nori jo telefoną pavogti. Minimam vyrui pretenzijų neturi, nes telefonas senas. Telefono dėžutės nerado, todėl pateikti negali (t. 2, b. l. 9-13).

26.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 27 d. papildomai nukentėjusysis L. M. nurodė, kad neatsimena kam priklauso telefonų numeriai +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini), matomi jo pavogto mobiliojo telefono (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) išklotinėje. Šiuo metu, yra pametęs savo naują telefoną, todėl negali pažiūrėti, kokius numerius yra įsivedęs, o mintinai neatsimena (t. 2, b. l. 18-19).

27.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 15 d. papildomai nukentėjusysis L. M. nurodė, kad telefonas „Samsung S20“ jam grąžintas, dėl telefono daugiau pretenzijų neturi. Taip pat, nurodo, kad šiame ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš, jokių pretenzijų įtariamajam neturi (t. 2, b. l. 29-31, 32-34).

28.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 7 d. papildomai nukentėjusysis L. M. papildomai nurodė, kad dėl 2025 m. kovo 19 d. įvykio įtariamajam pretenzijų neturi. Iš jo pavogtas telefonas „Samsung Galaxy S20“ yra grąžintas be defektų, jokios turtinės žalos nepatyrė. Bendrai telefoną vertina 100 Eur.  Dėl iš jo pavogtų 200 Eur nori pasakyti, kad įtariamajam pretenzijų neturi. Pavogta pinigų suma jam nėra didelė, nėra svarbi. Pinigai buvo pavogti iš jam priklausančios rankinės, jam nematant. Kadangi neturi įtariamajam pretenzijų, pageidauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutraukiamas (t. 2, b. l. 61-63).

29.       2025 m. gegužės 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad iš L. M. pateiktų 6 nuotraukų, mano, kad nuotraukoje Nr. 5 esantis vyras yra jo telefoną pavogęs asmuo. Jį atpažįsta pagal veido bruožus. Jį atpažįsta ir pasitiki savo atpažinimu 50 %. Pridėtos nuotraukos (b. t. 2, b. l. 21-25).

30.       2025 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta mobiliojo ryšio numerio išklotinė. Operatorius: Tele2. Paklausimo pobūdis: Išklotinė (TEL). Paklausimas atliktas: 2025-04-25 14:15:30. Paklausimo Nr. 197447-25. Paklausimo objektas: (duomenys neskelbtini). Paklausimo data: nuo 2024.12.01 00:00:00 iki 2025.04.24 23:59:59. Išklotinėje matoma, kad nusikalstamos veikos metu nukentėjusiojo SIM kortelė IMSI: (duomenys neskelbtini), buvo įdėta į mobilųjį telefoną IMEI: (duomenys neskelbtini). 2025-03-19 nuo 19:20:05 val. iki 19:41:30 val. asmuo buvo netoli mobiliojo ryšio bokšto, esančio adresu Pelesos g. 1/2, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. Paskutinis skambutis iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), 2025-03-19 dieną buvo atliktas į tel. Nr. +(duomenys neskelbtini). 2025-03-20 nuo 08:01:41 val. iki 08:02:00 val. asmuo buvo netoli mobiliojo ryšio bokšto, esančio adresu Kalvarijų g. 110, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. Iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), vėl buvo skambinta į tel. Nr. +(duomenys neskelbtini). Mobiliojo telefono IMEI numeris ir SIM kortelės IMSI numeris nekito. 2025-03-20 16:26:57 val. asmuo buvo netoli mobiliojo ryšio bokšto, esančio adresu Sodų  g. 14, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. Nukentėjusiojo kortelė su nauju IMSI: (duomenys neskelbtini) buvo įdėta į kitą mobilųjį telefoną, kurio IMEI: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 131-133).

31.       Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 16 d. liudytoja S. B. nurodė, kad maždaug prieš keturis mėnesius atbuvusi kalėjime bausmę, išėjo į laisvę. Šiuo metu kol kas niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieško darbo. Maždaug prieš 3 savaites, neatsimena kokia buvo savaitės diena, buvo Vilniaus autobusų – geležinkelio stotyje. Ten vaikščiojo per paviljonus, lombarduose ieškojo sau nupirkti mobilųjį telefoną. Išėjus iš vieno iš lombardų, prie jos priėjo vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukų. Buvo su juoda striuke, džinsais. Asmuo nebuvo panašus į girtuoklį ar narkomaną, atrodė tvarkingai. Veido požymių neįsidėmėjo, tiksliau apibudinti negali. Kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba. Priėjės prie jos, minėtas vyras pasakė, kad mato, jog ieško sau telefono, pasiūlė pirkti iš jo „Samsung“ telefoną už 30 Eur. Ji paklausė, ar telefonas nevogtas, į ką vyras atsakė, kad nevogtas ir, kad tai yra jo telefonas. Jos akivaizdoje vyras ištraukė iš telefono SIM kortelę ir perdavė jai telefoną už 30 Eur. Atvažiavusi namo, ji į minėta telefoną įdėjo savo naudojamą SIM kortelę su Nr.  +(duomenys neskelbtini), bet jai nesigavo juo naudotis. Dėl to kortelę išėmė. Vėliau, po kiek laiko, tiksliai nurodyti negali, davė minėtą telefoną naudotis savo sesei M. B. <...>, ji naudoja telefono Nr.+ (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko sesuo jai atnešė ir grąžino minėtą telefoną pasakiusi, kad jo neįmanoma naudotis, nesigauna skambinti. Telefoną tiesiog pasidėjo pas save namuose. 2025 m. balandžio 16 d. jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad ji naudojosi vogtu telefonu „Samsung“ ir liepė su juo atvykti, ką ji ir padarė. Minėto telefono tikrai nevogė (t. 2, b. l. 39-42).

32.       2025 m. balandžio 16 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu liudytoja S. B. pateikė ieškomą L. M. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S20“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 43-44).

33.       2024 m. balandžio 16 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S20“, IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Telefono korpusas su galiniu dangteliu rožines spalvos, telefonas įdėtas į juodą dėklą. Suvedus telefone raktažodi *(duomenys neskelbtini)  telefone pasirodo užrašas su IMEI kodais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Telefonas iš abiejų pusių turi daug smulkiu pabraižymų. Ant korpuso ir ekrano įtrukimų nesimato. Pridėtos nuotraukos (t. 2, b. l. 45-47).

34.       2024 m. gegužės 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S20“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini). Mobiliajame telefone, įjungus fone veikiančių programų lauką, matoma įjungta „Tiktok“ programėlė, su tekstu „Sveikiname sugrįžus (duomenys neskelbtini)“. Įjungus mobiliojo telefono adresatų knygą, matoma sukurta paskyra pavadinimu „L. L.“ bei įvestas vienas telefono numeris (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Pridėtos nuotraukos (t. 2, b. l. 53-55, 56-58).

35.       2025 m. liepos 15 d. mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S20“, 1 vnt., po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam L. M. (t. 2, b. l. 20). 

36.       2025 m. kovo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – baras „Peronas“. Į baro „Peronas“ prieigas yra patenkama nuo Vilniaus geležinkelio stoties žiedinės sankryžos pusės, einant link Vilniaus geležinkelio stoties bėgių, praeinant pro tarpą tarp pastatų, esančių adresais Geležinkelio g. 6 ir Geležinkelio g. 16. Praėjus tarp pastatų, pasukama į dešinę ir patenkama į baro PERONAS prieigas. Virš įėjimo į barą durų yra iškaba „PERONAS“. Kairėje durų pusėje, matomas pastatytas rudos spalvos pianinas. Pastatas kuriame yra baras turi dvi eiles langų, tarp langų yra iškaba su užrašu palaikančiu Ukrainą bei Ukrainos vėliava. Prieš įėjimą į barą yra matoma terasa su įrengtomis sėdimomis vietomis, kurios yra sugrupuotos. Dešinėje ir kairėje pusėje yra sustatytos mėlynos kėdės ir staliukai, per vidury sustatyti rudos spalvos suoleliai. Prie kairiausiai esančių mėlynų kėdžių ir staliukų yra didelė statula – vyras su violetinės spalvos šortais, balta palaidine ir baltu chalatu. Toliau matomi stalai/statinės, o už jų praėjimas į tolimesnę teritoriją, virš kurio yra iškaba su baltu užrašu juodame fone PARKAS. Terasos kairėje matomi laiptai besijungiantys su perėja per geležinkelio bėgius. Įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 167-175).

37.       2025 m. birželio 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamų kamerų (ang. Body camera) vaizdo įrašai, susiję su nagrinėjamu įvykiu (t. 2, b. l. 105-107).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

38.       BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

39.       Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad L. L., veikdamas tiesiogine tyčia, neturėdamas teisės bei leidimo užėjo pro neužrakintas D. Š. buto duris ir iš D. Š. rankų paėmė mobilųjį telefoną ir su juo pasišalino iš nukentėjusiojo buto tokiu būdu jį pagrobdamas. Teisiamojo posėdžio metu L. L. paaiškino, kad vagysčių metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, jam buvo abstinencijos būsena. Teigė pripažįstantis visas kaltinime nurodytas aplinkybes dėl telefono vagystės iš D. Š., tačiau paaiškino, nemanęs, kad buvo įsibrovimas, nes pas kaimyną D. Š. dažnai užeidavo ir anksčiau. Tuo metu, kai užėjo į butą, nukentėjusysis buvo kambaryje. D. Š. matė, kaip kaltinamasis paėmė telefoną, nukentėjusysis sakė, jog tai jo telefonas, tačiau L. L. paėmęs telefoną išėjo iš buto. L. L. paaiškino, kad jau nebegyveno tame bendrabutyje. Nurodė neprisimenantis, ar prieš užeidamas pas nukentėjusįjį prašė jo leidimo užeiti. Anksčiau pas nukentėjusįjį užeidavo dažnai. Be kaltinamojo parodymų, kuriuose jis pripažino savo kaltę dėl turto pagrobimo iš D. Š. ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus

40.       Aplinkybę, kad L. L. paėmė nukentėjusiojo D. Š. telefoną šiam matant ir jo negrąžino, patvirtina 2025 m. sausio 20 d. nukentėjusiojo pareiškimas, kuriame nurodoma, kad D. Š. grįžus namo, nespėjus uždaryti durų, į butą užėjęs L. L. iš D. Š. rankų pavogė mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi 11 Lite 5G“. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir 2025 m. sausio 20 d. apklausos metu. Kad nukentėjusysis prarado telefoną patvirtina ir liudytojo M. B. parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad telefoną „Xiaomi 11 Lite 5G“ įsigijo Kalvarijų turguje, kad telefonas vogtas sužinojo iš policijos pareigūnų. Pagrobto telefono vertę teismas nustatė remdamasis nukentėjusiojo parodymais. Kita vertus, teismas sprendžia, kad pripažinus, jog svetimas turtas pagrobtas įsibrovus į patalpas, pagrobto turto vertė, veikos kvalifikavimui šiuo atveju reikšmės neturi. ???Nors L. L. teigė nemanęs, kad buvo įsibrovimas, tačiau pripažino, kad nepamena, ar prašė nukentėjusiojo leidimo užeiti pas jį butą. Remdamasis ankstesne patirtimi, kai gyvendamas bendrabutyje užeidavo dažnai pas nukentėjusįjį į butą, manė, kad 2025 m. sausio 18 d. galėjo užeiti. Šie kaltinamojo parodymai, pagrįsti vien subjektyviu įsitikinimu, kad jis galėjo užeiti į butą nepaneigia įsibrovimo aplinkybės.

41.       Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.). Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis D. Š. nuosekliai nurodė, kad L. L. į jo butą įėjo be jo aiškaus leidimo (nukentėjusysis nurodė: „nespėjus uždaryti buto durų į butą užėjęs buvęs kaimynas L. L. paėmė telefoną“). Aplinkybę, kad nukentėjusysis nenorėjo, jog L. L. užeitų į jo butą patvirtina tiek nukentėjusiojo paaiškinimai, tiek ir liudytojos V. R. parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad 2025 m. sausio 18 d. ji matė prie D. Š. buto durų nepažįstamą jai asmenį ir dėl to skambino nukentėjusiajam, šis nurodė išvyti asmenį iš koridoriaus, praėjus tam tikram laikui ji mačiusi, kaip tas pats vyras išbėgo iš D. Š. buto, o nukentėjusysis šį vijosi ir šaukė, kad pavogtas jo mobilus telefonas. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. L. patekimas į nukentėjusiojo butą buvo ribojamas, nes tai nebuvo jo namai, ar vieta, į kurią jis galėjo patekti be nukentėjusiojo leidimo. Ankstesnė L. L. patirtis būnant nukentėjusiojo kaimynu, kai jis galimai dažnai lankydavosi nukentėjusiojo bute, niekaip negali būti vertinama kaip leidimas bet kada be nukentėjusiojo leidimo užeiti į jo namus. Pats L. L. pripažino, kad nepamena, ar klausė leidimo užeiti, be to, akcentavo ir abstinencijos būklę, kurios metu jaučiamas galvos skausmas, nemiga, purto šaltis. Teismas vertina, kad teisiniu aspektu L. L. į nukentėjusiojo butą pateko be pastarojo leidimo, eidamas nukentėjusiajam iš paskos, neatsižvelgdamas į jo valią, kuri iš aptartų įrodymų buvo priešinga manymui, kad D. Š. būtų norėjęs laisvai įsileisti į savo namus L. L. L. L. patekimas į butą buvo susijęs su tikslu prieiti prie norimo pagrobti nukentėjusiojo turto, mobilaus ryšio telefono, todėl teismo vertinimu, pagal nustatytas bylos aplinkybes vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, kvalifikuotas tinkamai.

42.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis L. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įsibrovęs į D. Š. butą atvirai iš jo rankų pagrobė kaltinime nurodytą turtą (mobilaus ryšio telefoną), kurio vertė yra 150 Eur. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad L. L. atvirai pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

43.       Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pagal teismų praktiką, svetimo turto užvaldymas staigiu judesiu išplėšiant turtą nukentėjusiajam iš rankų ir jį užvaldant paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-648/2015, 2K-111-697/2022).??? ???

44.       Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad L. L. veikdamas tiesiogine tyčia atvirai pagrobė L. M. 100 Eur vertės turtą (mobilaus ryšio telefoną).

45.       Ikiteisminio tyrimo metu L. L. kaltės dėl L. M. turto vagystės nepripažino, nurodė nepažįstantis tokio asmens, tačiau teisme jis kaltu dėl faktinių aplinkybių prisipažino, kiek prisiminė paaiškino įvykių aplinkybes. Paaiškino, kad su nukentėjusiuoju susitiko prie tilto, esančio prie „Maxima“, buvo vėlus vakaras, alkoholio jau nebepardavė, dėl to nutarė nueiti į barą. Užėjus į barą, pasiėmė alaus, lauke atsisėdę gėrė. Paprašė nukentėjusiojo paskambinti, pats nukentėjusysis jam padavė telefoną paskambinimui, tada imitavo, jog kalbasi telefonu ir pasišalino. Turėjo tikslą telefoną parduoti, tą ir padarė už 30 Eur. Be kaltinamojo parodymų, kuriuose jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, jo kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

46.       Aplinkybę, kad nukentėjusysis L. M. prarado telefoną patvirtina jo paties parodymai, kad kaltinime nurodytu laiku jis susitiko vyriškį prie Vilniaus geležinkelio stoties, jie nuėjo prie baro „Peronas“ parūkyti, vyriškis jo prašė telefono, bet šis atsisakė duoti, tuomet vyriškis ištraukė jo telefoną iš atsegtos rankinės ir nuėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis savo pirminius parodymus 2025 m. kovo 26 d. apklausos metu patikslino, paaiškindamas dėl telefono perdavimo aplinkybės, pažymėdamas, kad davė telefoną L. L. trumpam paskambinti ir po to jam šis nebuvo grąžintas. Pažymėtina, kad L. L. parodymai sutampa su nukentėjusiojo vėlesnės apklausos metu duotais parodymais, jog pats nukentėjusysis padavė jam telefoną trumpam pasinaudoti, o L. L. su telefonu pasišalino jo negrąžindamas. Taigi teismo vertinimu, byloje remiantis kaltinamojo ir nukentėjusiojo 2025 m. kovo 26 d. metu duotais parodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam davus telefoną, L. L. su telefonu pasišalino. Teismas akcentuoja, kad nukentėjusiojo parodymų skirtumai dėl to, ar L. L. jį ištraukė iš nukentėjusiojo rankinės, ar nukentėjusysis pats davė telefoną trumpam paskambinti, kurio L. L. negrąžino, neturi esminės reikšmės veikos galutiniam kvalifikavimui, kadangi tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad L. L. telefoną pasisavino nukentėjusiajam matant pačią vagystę, t.y. vagystė padaryta atvirai. Taigi teismas sprendžia nepažeisdamas kaltinamojo teisės į gynybą (pats kaltinamasi nurodė tokias aplinkybes) patikslinti kaltinimo aplinkybes ir laikyti nustatyta, kad L. L. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. kovo 19 d., apie 20.20 val., prie baro „Peronas“, adresu Geležinkelio g. 6, Vilniuje, su nukentėjusiuoju L. M. sėdėdamas prie staliuko, pokalbio metu paprašė nukentėjusiojo L. M. telefono, nukentėjusiajam davus mobilaus ryšio telefoną trumpam juo pasinaudoti, jis L. M. matant su telefonu „Samsung Galaxy S20“ už 100 Eur, su viduje esančia, turtinės vertės neturinčia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino. Kaip buvo minėta, tokios aplinkybės patikslinimas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, jo nekeičia, kaltinamojo padėties nesunkina, nukentėjusiojo teisių nepažeidžia.

47.       Kad minėtas vyriškis, paėmęs nukentėjusiojo telefoną, buvo būtent kaltinamasis L. L. patvirtina 2025 m. gegužės 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame jis atpažino 5 numeriu užfiksuotą L. L. nuotrauką, identifikuodamas šį asmenį, kaip paėmusį jo mobilų telefoną. Kaltinamojo parodymus, kad telefoną jis pardavė už 30 Eur, patvirtina liudytojos S. B. parodymai, kad ji Vilniaus autobusų-geležinkelio stotyje sutiko vyrą, kuris pasiūlė pirkti iš jo „Samsung“ telefoną už 30 Eur, po kiek laiko su ja susisiekė policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad ji naudojasi vogtu telefonu. Šį telefoną ji pristatė policijai, kuris 2024 m. balandžio 16 d. buvo apžiūrėtas. Remiantis 2024 m. gegužės 28 d. protokolu nustatyta, kad įjungus telefoną aktyvuojasi „Tik tok“ programėlė su tekstu „Sveikiname sugrįžus (duomenys neskelbtini)“, taip pat matoma sukurta paskyra pavadinimu „L. L.“. Kad telefonas buvo grąžintas teisėtam jo savininkui L. M. patvirtina byloje esantis pakvitavimas (t. 2, b.l. 20). 

48.       Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, kad vagystė buvo padaryta atvirai. Nukentėjusysis ir pats kaltininkas paaiškino, kad L. L. telefoną pagrobė matant nukentėjusiajam ir suvokiant, kad iš jo grobiamas turtas. BK 178 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Taigi, nors nukentėjusysis nurodė, kad neturi jokių pretenzijų L. L., tačiau tai nešalina L. L. atsakomybės už nusikalstamą veiką teisingai kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

49.       Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad L. L. veikdamas tiesiogine tyčia atvirai pagrobė ir P. R. 45 Eur vertės turtą (mobilaus ryšio telefoną).

50.       Ikiteisminio tyrimo metu L. L. kaltę dėl P. R. turto vagystės pripažino, paaiškino, kad 2025 m. kovo 20 d., apie 19-20 val. susitiko prie stoties su P. R., iš kurio minėtą telefoną pavogė (paprašė paskambinti ir negražino). Aiškindamas tokio elgesio motyvus, nurodė, kad jo mergina kažkada jį apvogusi, tad norėdamas atsilyginti, jis iš jos vaikino P. R. pavogė „Redmi“ telefoną. Telefoną turguje pardavė už 20 Eur, analogiškas aplinkybes nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Teisme nurodė, kad telefoną iš P. R. paėmė su tikslu jį parduoti, nes vagysčių metu buvo abstinencijos būsenoje, reikėjo prasimanyti pinigų psichiką veikiančioms medžiagoms. Tokie jo paaiškinimai patvirtina, kad imdamas P. R. turtą jis siekė jį paversti savu tam, kad galėtų gauti pinigų jį pardavus. Tą jis ir padarė už 20 Eur turguje. Be kaltinamojo parodymų, kuriuose jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, jo kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

51.       Aplinkybę, kad nukentėjusysis P. R. prarado telefoną patvirtina jo paties nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei 2025 m. kovo 21 d. nuketėjusiojo protokolas-pareiškimas, kad kaltinime nurodytu laiku jis buvo Vilniaus stoties rajone, ten prie jo priėjo pažįstamas L. L., paprašė jo telefono paskambinti, nukentėjusysis padavė jam telefoną, tačiau L. L. jo negrąžino, pasišalino su telefonu. Tada suprato, kad telefoną pagrobė, nors ragino L. L. telefoną grąžinti, šis nereagavo į tokį prašymą. Kad minėtas vyriškis buvo būtent kaltinamasis L. L. patvirtina 2025 m. kovo 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame nukentėjusysis atpažino 5 numeriu užfiksuotą L. L. nuotrauką, identifikuodamas šį asmenį, kaip paėmusį jo mobilų telefoną ir jo negrąžinusį.

52.       Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, kad vagystė buvo padaryta atvirai. Nukentėjusysis ir pats kaltininkas paaiškino, kad L. L. telefoną pagrobė matant nukentėjusiajam ir suvokiant, kad iš jo grobiamas turtas, į nukentėjusiojo raginimus grąžinti telefoną L. L. nereagavo. Teismas pažymi, kad, jei daikto pagrobimas susijęs su nukentėjusiojo apgaule, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, svarbu įvertinti apgaulės įtaką pagrobiant daiktą. Vagystės ar plėšimo atveju apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, o sukčiaujant apgaulė – tai priemonė įgyti turtą (įgyti nuosavybės teisę į tam tikrą turtą). Šioje byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis susitiko su L. L. ir šiam patikėjo tik trumpam pasinaudoti mobiliuoju telefonu. L. L. apgaulės būdu neįgijo nuosavybės teisės į telefoną. Taigi L. L. panaudota apgaulė – leisti trumpam pasinaudoti telefonu – buvo tik priemonė prieiti prie turto, kurį jis ketino užvaldyti, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

53.       Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo L. L., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, ar yra baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

54.       BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą įstatymų leidėjas įtvirtina tokias alternatyvias bausmės rūšis: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

55.       Skirdamas bausmę L. L. teismas vertina, kad trijų mėnesių laikotarpiu buvo padarytos trys nusikalstamos veikos nukreiptos į skirtingų nukentėjusiųjų asmeninį turtą. Visos veikos yra baigtos, atitinka apysunkių nusikaltimų kategoriją, padarytos tiesiogine tyčia, motyvai ir tikslai susiję su siekiu gauti pinigų narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms.

56.       Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, pakanka aplinkybių pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes L. L. teisme papasakojo įvykių aplinkybes, kaltę dėl jų pripažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo D. Š., kuris dalyvavo teismo posėdyje, pasižadėjo atlyginti jam padarytą žalą, paaiškino, kad svetimą turtą savinosi, nes tuo metu išgyveno abstinencijos būseną, priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir jam reikėjo pinigų. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

57.       Prokurorė prašė vadovaujantis BK 27 straipsniu pripažinti L. L. recidyvistu, kaltinamasis su tuo nesutiko. Pažymėtina, kad pagal BK 27 straipsnį teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. L. L., būdamas teistas 2021 m. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 2023 m. spalio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį; t. y. už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui padarė naujus tris tyčinius turtinio pobūdžio nusikaltimus. Nors L. L. nusikaltimai nėra tapatūs, lyginant su prieš tai darytomis veikomis, tačiau rodo, kad asmuo yra linkęs sunkias situacijas gyvenime spręsti rinkdamasis nusikalstamą elgesį. Visos šios aplinkybės leidžia teismui L. L. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

58.       Teismas, be to, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius kitus duomenis, apibūdinančius kaltininko L. L. asmenybę. Neigiamai jo asmenybę apibūdina tai, kad L. L. teistas ir trauktas baudžiamojon atsakomybėn daugiau negu 15 kartų, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per 2025 m. jis buvo baustas administracine tvarka dėl išmaldos iš praeivių prašymo, važiavimo viešuoju transportu be bilieto, smulkių vagysčių, narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Teigiamai teismas vertina, kad ikiteisminio tyrimo metu bandė imtis priemonių didinti kritišką mąstymą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. SODROS išrašo duomenimis dirbo iki 2024 m. spalio 4 d., nuo 2024 m. spalio 22 d. buvo registruotas užimtumo tarnyboje (t. 3, b. l. 115–119). Kaltinamasis nurodė turintis du vaikus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų), tačiau paaiškino, kad vaikai gyvena su mama, vaikų išlaikymo pareigą jis realizuoja per antstolius.

59.       Įvertinęs aukščiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti parenkant už apysunkių nusikaltimų padarymą griežčiausią numatytą sankcijoje laisvės atėmimo bausmės rūšį. Nors kaltinamasis prašė skirti švelnesnė bausmę, tačiau pažymėtina, kad švelnesnių bausmių rūšių parinkimas anksčiau priimtais nuosprendžiais kaltinamajam nepadarė teigiamo poveikio. Jam buvo skirta ir bauda, ir viešieji darbai, ir laisvės apribojimas, tačiau net ir po šių bausmių atlikimo L. L. nusikalsdavo. Visa tai rodo, kad prokurorės prašoma laisvės atėmimo bausmės rūšis yra teisinga ir proporcinga kaltininko asmenybės pavojingumui. Nustatydamas bausmės dydį už kiekvienos veikos padarymą atskirai teismas vertina kaltininko asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, kaltę pripažino ir gailėjosi, pripažintas recidyvistu) bei veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (nors visos vagystės padarytos esant nusikalstamos veikos pavojingumą didinančių požymių, t.y. įsibraunant į patalpą, vagystės padarytos atviru būdu, tačiau pagrobto turto vertė nebuvo didelė (iki 3 MGL)) ir sprendžia nustatyti didesnius dydžius negu minimalus bausmės dydis, tačiau neviršijančius sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio t. y.: 1) dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį padarymo nustatyti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2) dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nustatyti didesnę nei minimalus, bet ne didesnę negu vidurkis – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; 3) dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nustatyti didesnę nei minimalus, bet ne didesnę negu vidurkis – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. 

60.       Nusikalstamos veikos padarytos esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrina dalinio sudėjimo būdu. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vadovaudamasis šia nuostata, teismas sprendžia prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, t. y. 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo pridėti dalį, bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir dalį bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas atsižvelgdamas į pagrobto turto nedidelę vertę sprendžia, pridėti dalis, kurios atitinka minimalų laisvės atėmimo bausmės rūšies dydį, t. y. po tris mėnesius laisvės atėmimo ir skirti subendrintą galutinę 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

61.       Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimi, L. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

62.       L. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. iki 2026 m. vasario 28 d. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia L. L. suėmime išbūtą laiką nuo faktinio jo sulaikymo, t. y., 2025 m. rugsėjo 30 d. iki bausmės vykdymo pradžios įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmę vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

63.       Teismas nenustatė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagrindų, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

V.                      Dėl civilinio ieškinio 

64.       Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis).

65.       Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame buvo prašoma priteisti 50 Eur žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 81). 2025 m. gegužės 30 d. nutarimu jis pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 82-43). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis patikslino, kad pavogtas telefonas jam buvo grąžintas, o pareikštas ieškinys yra moralinė žala. Nurodė, kad netekęs telefono patyrė neigiamus išgyvenimus, atgavęs telefoną jame nerado nei asmeninių nuotraukų, reikėjo atnaujinti socialinius tinklus, prarado visus vieninteliame telefone buvusius kontaktus (2026 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

66.       Kadangi nukentėjusysis patikino, kad telefoną atgavo, tą patvirtina ir bylos duomenys (t.1, b.l. 94-98) ir nurodoma suma ieškinyje yra neturtinė žala, teismas pasisako dėl šio ieškinio reikalavimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

67.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dydį, atsižvelgiama ir į šiomis veikomis padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022).

68.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pavogto telefono vertė buvo 150 Eur, tačiau telefonas buvo grąžintas teisėtam jo savininkui, taigi turtinė žala nepadaryta, nukentėjusysis nenurodė, kad patyrė turtinės žalos atgavęs telefoną. L. L. teisiamojo posėdžio nurodė ieškinį dėl neturtinės žalos pripažįstantis. Teismo vertinimu, nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus kai iš jo pažįstamas asmuo pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną, dėl ko jis prarado galimybę kontaktuoti su kitais asmenimis, taigi sumažėjo jo bendravimo galimybės, nes tai buvo jo vienintelis telefonas, taip pat, nors telefoną atgavo, jame neliko visų kontaktų, jie buvo prarasti. Atgautame telefone nebuvo išlikę asmeninės nuotraukos, dėl ko nuketėjusysis išgyveno neigiamas emocijas. Teismo vertinimu, nurodyti patirti nukentėjusiojo dvasiniai išgyvenimai nėra deklaratyvūs, iš esmės susiję su bendravimo galimybių sumažėjimu, todėl sprendžia, kad prašomas žalos atlyginimas (50 Eur) nėra akivaizdžiai neteisingas, neproporcingas, pats kaltinamasis ieškinį pripažino, todėl teismas sprendžia, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus nukentėjusiojo prašomą žalos atlyginimą (50 Eur) priteisti iš L. L. 

VI.                      Kiti klausimai

69.       L. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 15-18) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 19-22), nors L. L. vėliau procese buvo taikyta ir kardomoji priemonė suėmimas, kuri tęsiama iki šiol, tačiau sprendimų dėl minėtų kardomųjų priemonių panaikinimo priimta nebuvo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad L. L. taikoma griežčiausia kardomoji priemonės suėmimas, kartu taikyti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nėra tikslinga, šios kardomosios priemonės tarpusavyje nedera įgyvendinamumo aspektu, todėl kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje) naikinamos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

70.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. sausio 19 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas (635,42 Eur) (t.4, b.l. 60-72), kurios susidarė dėl kaltinamajam L. L. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (pagal pažymą Nr. APD-2026-00618). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad L. L. gynėjas buvo paskirtas pripažinus būtinąjį pagrindą gynėjo dalyvavimui pagal BPK 51 straipsnį. L. L. yra suimtas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas vertina į kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. L. L. faktiškai neturi pastovių pajamų, taip pat vertina gynėjo paskyrimo pagrindą bei aplinkybes ir sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, bei nebūtų teisingas ir suderinamas su teismo pareiga užtikrinti asmens teisę į gynybą, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo priteisimo iš kaltinamojo netenkinamas.

71.       Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais ir išklotinėmis, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 
297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės, t.y. 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo, pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, t.y. 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bei dalį bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, t.y. 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimi, L. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti L. L. suėmime nuo jo faktinio sulaikymo, t. y. 2025 m. rugsėjo 30 d., išbūtą laiką iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi šiuo metu yra neišnykę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatyti suėmimo pagrindai. Pradėjus vykdyti bausmę kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

L. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu L. L. pripažinti recidyvistu. 

Nukentėjusiojo D. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti. Iš L. L. priteisti 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. Š..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo už L. L. gynybą netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Inga Žukovaitė